Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 7, 9, 23, 28 IR 28¹STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti atskirų gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai), kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:
1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai;
2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;
3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;
4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;
5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų ir objektų, natūralių buveinių atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas;
6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas;
7) ribotas uogavimas, grybavimas ir lankymasis.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos gamtiniuose rezervatuose vykdymo tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai).“ 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) statyti, laikyti ar naudoti šio straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytus kilnojamuosius objektus arba įrenginius apgyvendinimui, nakvynei ir maitinimui, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.“
3straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Kultūros paveldo objektai ir vietovės (nekilnojamosios kultūros vertybės) skelbiami saugomais, jų teritorijos ir apsaugos zonos nustatomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių teritorijos ribos nustatomos vadovaujantis šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.“
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) – rengiamos (rengiami) šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti. Šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos atitinkamos saugomos teritorijos ir į ją patenkančių kultūrinių draustinių ar kultūros paveldo vietovių ribos, funkcinio prioriteto zonų ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, kultūros paveldo kompleksinių objektų (jei kultūros paveldo kompleksiniams objektams kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitos tvarkymo priemonės.
Kai valstybiniuose ir savivaldybių draustiniuose reikia nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų (jei kultūros paveldo kompleksiniams objektams kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) ribas ir apsaugos bei veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, gali būti rengiami šių draustinių tvarkymo planai, kuriuos pagal kompetenciją tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių tarybos.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo Įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, ir Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintomis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis saugomų teritorijų specialiųjų planų struktūrą, jų organizavimo, rengimąo, koregavimo, keitimo, derinimąo, tikrinimo, tvirtinimąo tvarką ir galiojimą.“
straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 28¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę rengti šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turi atestuoti specialistai (saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovai), šiuos dokumentus gali rengti juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla ir kai jų rengimo darbams vadovauja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestatą turintys specialistai. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį jų teisę vadovauti nurodytų dokumentų rengimui.
Jei planavimo darbų programoje numatoma nustatyti kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūrinių draustinių ar kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, rengiant šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio
savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens ir Vyriausybės tvirtinami saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2018 m. gruodžio
Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ir kitus šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentavusius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki įstatymo įsigaliojimo. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2835(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar
kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus kultūrinių draustinių nuostatuose ir valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Kultūros paveldo objektai ir vietovės (nekilnojamosios kultūros vertybės) skelbiami saugomais, jų teritorijos ir apsaugos zonos nustatomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių teritorijų ribos nustatomos vadovaujantis šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.“
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) – rengiamos (rengiami) šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti.
Šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos atitinkamos saugomos teritorijos ribos, funkcinio prioriteto zonų, įskaitant kultūrinius draustinius ar kultūros paveldo vietoves, ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, kultūros paveldo kompleksinių objektų (jeigu kultūros paveldo kompleksiniams objektams kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitos tvarkymo priemonės. Kai valstybiniuose ir savivaldybių draustiniuose reikia nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo kompleksinių objektų (jeigu kultūros paveldo kompleksiniams objektams kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) teritorijų ribas ir apsaugos bei veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, gali būti rengiami šių draustinių tvarkymo planai, kuriuos pagal kompetenciją tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių tarybos.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo Įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, ir Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintomis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis saugomų teritorijų specialiųjų planų struktūrą, jų organizavimo, rengimąo, koregavimo, keitimo, derinimąo, tikrinimo, tvirtinimąo tvarką ir galiojimą.“
straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 28¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę rengti šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turi atestuoti specialistai (saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovai), šiuos dokumentus gali rengti juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla ir kai jų rengimo darbams vadovauja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestatą turintys specialistai. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį jų teisę vadovauti nurodytų dokumentų rengimui.
Jeigu planavimo darbų programoje numatoma nustatyti kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūrinių draustinių ar kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, rengiant šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Iki 2019 m. balandžio 30 d. pradėti rengti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2019 m. balandžio 30 d. galiojusį Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ir kitus šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentavusius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
7, 9,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai. Pateikiamu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 7, 9, 28 ir 28¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiama teisinio reguliavimo aiškumo ir įstatymų suderinamumo, atsisakant atskiro nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo valstybės saugomose teritorijose. Pagal šiuo metu galiojančias Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas valstybiniams parkams, valstybiniams rezervatams ir biosferos rezervatams (toliau – valstybės saugomos teritorijos) rengiami šie specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) ir šiose saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių tvarkymo planai. Dėl skirtingų įstatymų nuostatų kyla teisinė kolizija tarp toms pačioms teritorijoms parengtų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir jais nustatomo reglamentavimo. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti, kad saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai būtų nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių atveju – tvarkymo planuose.
Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 2 punktą siūloma keisti siekiant suderinti jo nuostatas su siūlomais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimais. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis keičiama konkrečiai nurodant, kad valstybės lygmens teritorijų (ar Vyriausybės tvirtinamų teritorijų planavimo dokumentų), kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai derinami su Kultūros ministerija ir kitomis atitinkamų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 2 punkte, lyginant su esama redakcija, siūloma konkretizuoti, kad valstybės lygmeniu rengiami (ar tvirtinami Vyriausybės) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai derinami su institucijomis. Kiti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo tikslai:
1) patikslinti įstatymo nuorodą į teisės aktą, nustatantį lankymosi gamtiniuose rezervatuose tvarką;
2) uždrausti kultūriniuose draustiniuose ne kempingų teritorijose naudoti vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus apgyvendinimui, maitinimui ir nakvynei. Pažymėtina, kad gamtinių rezervatų lankymo atvejai ir tvarka (leistinos vietos, terminai, kitos specifinės sąlygos) turi būti įvertinti ir nustatyti individualiai kiekvienam gamtiniam rezervatui. Gamtiniai rezervatai gali būti lankomi gamtos mokslinių tyrimų ir stebėjimų, mokomaisiais, pažintiniais, uogavimo ir grybavimo tikslais, be to, lankytojais gali būti ne tik vietiniai gyventojai, kurie įstatyme neapibrėžti.
Atsižvelgiant į tai, tikslintina Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, kurioje teikiama nuoroda į teisės aktą, reglamentuojantį gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką. Pažymėtina, kad po paskutinio Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo, nustačiusio apribojimus veiklai, galinčiai pakenkti valstybinių parkų kraštovaizdžiui, gamtiniams rekreaciniams ištekliams, Saugomų teritorijų įstatyme išliko teisinė spraga - nepasisakyta dėl kilnojamųjų objektų laikymo kultūriniuose draustiniuose. Pažymėtina, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos draudžia ne kempinguose naudoti apgyvendinimui, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus valstybiniuose parkuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Galioja poįstatyminių teisės aktų nuostatos, draudžiančios vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų įvežimą ir laikymą valstybiniuose parkuose, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti 9 straipsnio 4 dalį nauju punktu, kuris, analogiškai veiklos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose atveju, draudžia statyti, laikyti ir naudoti aukščiau nurodytus objektus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui, išskyrus saugomų teritorijų nuostatuose nustatytus atvejus (tokia išimtis numatoma Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte ir 13 straipsnio 2 dalies 9 punkte). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento (direktorius Donatas Dudutis, tel.
teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus (vedėjas Vidmantas Bezaras, tel. 8
Žolynas, tel. 8 706 278 6569, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta, kad kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla juose plėtojama pagal šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Šių dokumentų rengimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerija arba savivaldybės institucijos (savivaldybės paskelbtų saugomomis kultūros paveldo vietovių). Saugomų teritorijų įstatymas nustato, kad valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir valstybinių draustinių specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, jų rengimą organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda, kad vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai). Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos draudžia valstybiniuose parkuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus, tačiau toks draudimas nenustatytas kultūriniams draustiniams. 4.
teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma taupyti valstybės išteklius, gerinti reglamentavimą, mažinant veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų skaičių ir vengiant situacijų, kai specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais tuo pačiu lygiu nustatomi panašūs sprendiniai, suderinti Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymus tarpusavyje nustatant, kad saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių tvarkymo planuose, t. y. atsisakoma šiuo metu atskirai papildomai rengiamų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų (Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimai). Atsižvelgiant į tai, kad paveldosaugos reikalavimus numatoma nustatyti saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose, Saugomų teritorijų 28 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles tvirtina ne Aplinkos ministerija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, analogiškai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių atvejui. Pagal šiuos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus siūlomi atitinkami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimai, kurie teikia nuorodą į Saugomų teritorijų įstatymą ir nustato išimtis, kada nėra rengiami atskiri nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.
Priėmus Įstatymų projektus, būtų pašalinta prielaida kilti prieštaravimams tarp toms pačioms teritorijoms rengiamų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, taip pat galimai būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, greičiau būtų nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui svarbūs sprendiniai. Į valstybės saugomas teritorijas nepatenkančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengimo tvarka nesikeičia. Saugomų teritorijų įstatymo 28¹straipsnį taip pat siūloma papildyti nuostata, kad rengiant saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūrinių draustinių (kultūros paveldo vietovių) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šiuo 28¹straipsnio papildymu bus užtikrinta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus rengs atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai. Siūlomas Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio formuluotės patikslinimas atsižvelgiant į siūlomus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimus dėl valstybės lygmens teritorijų (ar Vyriausybės tvirtinamų teritorijų planavimo dokumentų), kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo su derinančiomis institucijomis.
Šis pakeitimas suteiks teisinio aiškumo, kurio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus derina valstybės institucijos, o kurio – Teritorijų planavimo komisija. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų, valstybinių draustinių teritorijoje esančių kultūros paveldo kompleksinių objektų ir vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai bus nustatomi tvarkymo planuose, siūloma Saugomų teritorijų įstatymo pataisa, kuri numato, kad Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles tvirtintų ne Aplinkos ministerija, bet Vyriausybės įgaliotos institucijos. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo projektu siūloma keisti Vyriausybės tvirtinamų specialiųjų planų derinimo procedūras, todėl numatomų pakeitimų įsigaliojimo atskaitos momentas – derinimas. Jeigu derinimo procedūros atliktos iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, jos atliktos pagal derinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir jos yra teisėtos, todėl, manytina, kad tikrinant tokių teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų atitiktį teisės aktams, turėtų būti vertinamas teisinis reguliavimas, galiojęs iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Siūloma Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio pataisa, patikslinanti nuorodą į teisės aktą, kuriame reglamentuojami gamtinių rezervatų lankymo atvejai ir tvarka.
veiklų ribojimą, atsižvelgiant į metų laikus, lankytojų srautą ir lankymosi dažnumą pagal mokslininkų rekomendacijas detalizuos nurodytų saugomų teritorijų nuostatai. Siūlomos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos, uždraudžiančios laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus kultūriniuose draustiniuose leis sumažinti neigiamą poveikį valstybinių parkų ir draustinių kraštovaizdžiui, gamtiniams rekreaciniams ištekliams, taip pat leis išvengti teisės aktų kolizijos, kai vienos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos draudžia minėtų objektų laikymą ir naudojimą valstybiniuose parkuose, tačiau šiuose parkuose esančių kultūrinių draustinių teritorijoms toks reglamentavimas iki šiol nenustatytas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo projekto derinimo metu Kultūros ministerija pateikė pasiūlymą pakeisti 11 straipsnio 7 dalį nustatant, kad kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos kultūros paveldo vietovėje nenustatomos. Šiuo metu kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos draustinyje ir rezervate. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės arba turės teigiamą poveikį dėl geresnio reglamentavimo. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Reikės pakeisti šiuos galiojančius poįstatyminius teisės aktus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. Nr. D1-24 įsakymą „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-261/D1-322
„Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo
dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1086 „Dėl kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Iki Įstatymų projektų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija parengs ir patvirtins:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. Nr.
Nr. D1-24 įsakymo „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-261/D1-322
„Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo
dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Iki Įstatymų projektų įsigaliojimo Vyriausybės įgaliotos institucijos parengs ir pateiks Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1086 „Dėl kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: saugoma teritorija, kultūros paveldo apsauga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 7, 9, 23, 28 IR 28¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-11-12
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose rezervatuose leidžiamas ribotas uogavimas, grybavimas ir lankymasis. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų veiklų ribojimą, atsižvelgiant į metų laikus, lankytojų srautą ir lankymosi dažnumą pagal mokslininkų rekomendacijas detalizuos nurodytų saugomų teritorijų nuostatai“. Atsižvelgiat į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi nustatyti asmenų veiklos ribojimai, kurių turinys nėra konkretus, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti bent kriterijus, kuriais remiantis poįstatyminiame teisės akte būtų tokie ribojimai detalizuojami. 2. Reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad kultūriniuose draustiniuose draudžiama „statyti, laikyti ar naudoti šio straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytus kilnojamuosius objektus arba įrenginius apgyvendinimui, nakvynei ir maitinimui, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kultūriniuose draustiniuose būtų draudžiama statyti, laikyti ar naudoti vagonėlius.
Siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų aiškinimo, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų vartoti tokios pačios formuluotės kaip ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte, atsisakant nuorodos „šio straipsnio 2 dalies 12 punkte“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vagonėliai ar kiti kilnojamieji objektai arba įrenginiai gali būti statomi, laikomi ar naudojami ne tik apgyvendinimui, nakvynei ir maitinimui, bet ir kitiems tikslams, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtų objektų statymas, laikymas ar naudojimas kultūriniuose draustiniuose būtų leidžiamas kitais, nei nurodyta įstatyme, tikslais. Antra, atkreiptinas dėmesys, kas pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį „draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato <...> Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas išimtis iš kultūriniuose draustiniuose draudžiamos veiklos nustatytų valstybinių parkų nuostatai. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokie teisės aktai nustatytų minėtas išimtis, jei kultūrinis draustinis nėra valstybinio parko teritorijoje. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų tikslinti pašalinat šį neaiškumą. 4.
aiškumo reikėtų suvienodinti projekto nuostatose vartojamas formuluotes: projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje vartojamą formuluotę „kultūros paveldo vietovių teritorijos ribos“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamą formuluotę „kultūros paveldo vietovių ribos“; projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje vartojamas formuluotes
„kultūros paveldo kompleksiniai objektai“ ir „kompleksiniai
kultūros paveldo objektai“. 5. Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu rengiant šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turėtų dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, t.y., ar pastarieji asmenys dalyvautų kaip tokių teritorijų planavimo dokumentų rengimo vadovai, ar rengėjai, ar stebėtojai, ar dalyvaudami tokių teritorijos planavimo dokumentų rengime jie turėtų kitokias funkcijas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6. Projekto 6 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir įgyvendinimas‘ įrašytin žodžiai
„įgyvendinimas ir taikymas“. 7. Projekto 6
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kas įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031) ir su juo susijęs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 20¹, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2051) (toliau – projektas Nr.
XIIIP-2051), kuriuose numatoma priimtų įstatymų įsigaliojimo data yra 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose įstatymų projektuose siūlomas nustatyti, kitoks nei teikiamame projekte, teisinis reglamentavimas: pavyzdžiui, gamtiniuose rezervatuose leidžiamą veiklą ir kultūriniuose draustiniuose draudžiamą veiklą siūloma laikyti specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kurios reglamentuojamos ne Saugomų teritorijų įstatyme, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (žr. projekto Nr. XIIIP-2031 65 ir 67 straipsnius), tuo pačiu projekto Nr. XIIIP-2051 3 straipsniu keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos išdėstytos kitaip, nei teikiamame projekte, o 4 straipsniu minėto įstatymo 9 straipsnio 4 dalis pripažįstama netekusia galios. Atsižvelgiant į projektų Nr. XIIIP-2031 ir Nr. XIIIP-2051 svarstymo eigą Seime, svarstytina, ar nereikėtų šių projektų ir teikiamo projekto nuostatas derinti tarpusavyje. 8. Teikiamu įstatymo projektu siūloma keisti teritorijų planavimo dokumentų saugomose teritorijose rengimo teisinį reglamentavimą. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 9, 23, 28 IR 28¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-03-15 Nr. XIIIP-2835(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsnio pavadinime brauktina formuluotė „1 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-12)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose rezervatuose leidžiamas ribotas uogavimas, grybavimas ir lankymasis. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų veiklų ribojimą, atsižvelgiant į metų laikus, lankytojų srautą ir lankymosi dažnumą pagal mokslininkų rekomendacijas detalizuos nurodytų saugomų teritorijų nuostatai“. Atsižvelgiat į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi nustatyti asmenų veiklos ribojimai, kurių turinys nėra konkretus, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nurodyti bent kriterijus, kuriais remiantis poįstatyminiame teisės akte būtų tokie ribojimai detalizuojami.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas siūlo išbraukti iš įstatymo projekto 1 straipsnį (keičiamą įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalis). Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnį. Atitinkamai buvusius projekto 2-6 straipsnius laikyti 1-5 straipsniais. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 7, 9, 23, 28 ir 28¹ straipsnių pakeitimo įstatymas“
(2018-11-12)2
dalies numeravimo. Pritarti
(2018-11-12)2
punkte siūloma nustatyti, kad kultūriniuose draustiniuose draudžiama
„statyti, laikyti ar naudoti šio straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytus
kilnojamuosius objektus arba įrenginius apgyvendinimui, nakvynei ir maitinimui, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kultūriniuose draustiniuose būtų draudžiama statyti, laikyti ar naudoti vagonėlius. Siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų aiškinimo, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų vartoti tokios pačios formuluotės kaip ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte, atsisakant nuorodos „šio straipsnio 2 dalies 12 punkte“.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vagonėliai ar kiti kilnojamieji objektai arba įrenginiai gali būti statomi, laikomi ar naudojami ne tik apgyvendinimui, nakvynei ir maitinimui, bet ir kitiems tikslams, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtų objektų statymas, laikymas ar naudojimas kultūriniuose draustiniuose būtų leidžiamas kitais, nei nurodyta įstatyme, tikslais. Antra, atkreiptinas dėmesys, kas pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį „draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato <...> Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas išimtis iš kultūriniuose draustiniuose draudžiamos veiklos nustatytų valstybinių parkų nuostatai. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokie teisės aktai nustatytų minėtas išimtis, jei kultūrinis draustinis nėra valstybinio parko teritorijoje. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų tikslinti pašalinat šį neaiškumą.
Pritarti iš dalies Argumentai: Išdėstome projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą taip, kaip ir kituose analogiškuose šio įstatymo punktuose bei kituose įstatymuose (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymuose, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte) Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statyti, laikyti ar naudoti šio straipsnio 2 dalies 12 punkte
nurodytus kilnojamuosius objektus arba įrenginius apgyvendinimui, nakvynei, ir maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus kultūrinių draustinių nuostatuose ir valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.“
(2018-11-12) 3, 4,5
vartojamas formuluotes: projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
ribos“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamą formuluotę „kultūros paveldo vietovių ribos“; projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje vartojamas formuluotes „kultūros paveldo kompleksiniai objektai“ ir „kompleksiniai kultūros paveldo objektai“. Pritarti
(2018-11-12)5 5.
Iš projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu rengiant šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turėtų dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, t. y., ar pastarieji asmenys dalyvautų kaip tokių teritorijų planavimo dokumentų rengimo vadovai, ar rengėjai, ar stebėtojai, ar dalyvaudami tokių teritorijos planavimo dokumentų rengime jie turėtų kitokias funkcijas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamą įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę rengti šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje
nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turi atestuoti specialistai (saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovai), šiuos dokumentus gali rengti juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla ir kai jų rengimo darbams vadovauja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestatą turintys specialistai. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį jų teisę vadovauti nurodytų dokumentų rengimui.
Jei planavimo darbų programoje numatoma nustatyti kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūrinių draustinių ar kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, rengiant šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.“
(2018-11-12)6
įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. gegužės 1 d. 2. Iki 2018 2019 m. gruodžio balandžio 30 31 d. pradėti rengti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens ir Vyriausybės tvirtinami saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2018 2019 m. gruodžio 31 d. balandžio 30 d. galiojusį Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ir kitus šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentavusius teisės aktus.“
(2018-11-12)6 7.
Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kas įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031) ir su juo susijęs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 20¹, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2051) (toliau – projektas Nr. XIIIP-2051), kuriuose numatoma priimtų įstatymų įsigaliojimo data yra 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose įstatymų projektuose siūlomas nustatyti, kitoks nei teikiamame projekte, teisinis reglamentavimas: pavyzdžiui, gamtiniuose rezervatuose leidžiamą veiklą ir kultūriniuose draustiniuose draudžiamą veiklą siūloma laikyti specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kurios reglamentuojamos ne Saugomų teritorijų įstatyme, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (žr. projekto Nr. XIIIP-2031 65 ir 67 straipsnius), tuo pačiu projekto Nr. XIIIP-2051 3 straipsniu keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos išdėstytos kitaip, nei teikiamame projekte, o 4 straipsniu minėto įstatymo 9 straipsnio 4 dalis pripažįstama netekusia galios. Atsižvelgiant į projektų Nr. XIIIP-2031 ir Nr. XIIIP-2051 svarstymo eigą Seime, svarstytina, ar nereikėtų šių projektų ir teikiamo projekto nuostatas derinti tarpusavyje. Nepritarti Argumentai:
Neaišku kada bus priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2031 su lydinčiaisiais projektais. Tada bus pripažintos netekusiomis galios šio įstatymo dalys. Netikslinga nukelti šio įstatymo įsigaliojimo datos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-11-12)
dokumentų saugomose teritorijose rengimo teisinį reglamentavimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti STT išvados gauta 2018-11-26. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (2018-12-11)1 Susipažinę su svarstomais Saugomų teritorijų įstatymo siūlomais pakeitimais atkreipiame dėmesį, kad Seime jau yra svarstomas tos pačios Aplinkos ministerijos parengtas LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2031) ir su juo susijęs LR saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 20¹, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2051). Svarbu pažymėti, kad šiuose įstatymų projektuose siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas yra skirtingas, nei projekte Nr. XIIIP-2835. Didumą saugomose teritorijose leidžiamų ar draudžiamų veiklų siūloma laikyti specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kurios reglamentuojamos ne Saugomų teritorijų įstatyme, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme Todėl siūlome teikiamą projektą Nr. XIIIP-2835 grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad teikiamo projekto nuostatas suderintų tarpusavyje su jau Seime svarstomų projektų Nr. XIIIP-2031 ir Nr. XIIIP-2051 nuostatomis. Nepritarti Argumentai:
Neaišku kada bus priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2031 su lydinčiaisiais projektais.
Tada bus pripažintos netekusiomis galios šio įstatymo dalys. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba
saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimai ir siūloma nustatyti, kad gamtiniuose rezervatuose leidžiamas ribotas uogavimas, grybavimas ir lankymasis, o šios ir kitų Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų veiklų gamtiniuose rezervatuose vykdymo tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai) (toliau – gamtinių rezervatų nuostatai). Atkreipiame dėmesį, kad Projekto XIIIP-2835 aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu XIIIP-2835 siūlomų Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktuose nustatytų veiklų (uogavimo, grybavimo ir lankymosi) ribojimą, atsižvelgiant į metų laikus, lankytojų srautą ir lankymosi dažnumą, pagal mokslininkų rekomendacijas detalizuos gamtinių rezervatų nuostatai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Atkreipiame dėmesį, kad Projektas XIIIP-2835 neatskleidžia kriterijų, pagal kuriuos saugomų teritorijų nuostatose turėtų būti nustatomi veiklų ribojimai.
Šiuo aspektu pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 12 d. išvados 1 pastabai, kad keičiamame įstatyme galėtų būti nurodyti kriterijai, kuriais remiantis įstatymo įgyvendinamajame teisės akte būtų tokie ribojimai detalizuojami: tikėtina, kad tokių kriterijų įtvirtinimas įstatyme atsižvelgiant į aktualias saugomų teritorijų problemas leistų operatyviau (pavyzdžiui, išvengiant sprendimų dėl apribojimų pakeitimo vilkinimo arba nepagrįstų sprendimų priėmimo) priimti atitinkamus gamtinių rezervatų nuostatų pakeitimus. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. XIIIP-2835 1 straipsnyje siūlomi Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimai apimtų ne tik Įstatymo 1 dalies 7 punkte nustatytų veiklų (uogavimo, grybavimo ir lankymosi) ribojimų, bet ir kitų Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų veiklų, kurių reglamentavimą galimai nustato Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nustatyti teisės aktai[1], detalizavimą. Be to, manytume, kad svarstytina, ar Projektu Nr. XIIIP -2835 siūlomomis nuostatomis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numačius tik Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų veiklų detalizavimo kriterijus minėtos nuostatos nebus interpretuojamos klaidingai (kad pagal mokslininkų rekomendacijas gamtinių rezervatų nuostatose turi būti detalizuojami ne tik uogavimo, grybavimo ir lankymosi ribojimai, bet ir natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai, priešgaisrinių priemonių vykdymas, epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas ir kitos veiklos). Siekdami išvengti kolizinės situacijos (kai tokio pat pobūdžio veikla reglamentuojama skirtinguose teisės aktuose), siūlome apsvarstyti Projekto Nr.
XIIIP-2835 siūlymų dėl įstatymo 7 straipsnio 2 dalies tobulinimo tikslingumą, kad gamtinių rezervatų nuostatai nustatytų ne visų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytų veiklų vykdymo tvarką, o (kaip ir šiuo metu galiojantis Įstatymas) detalizuotų tik Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų veiklų (t.y. riboto uogavimo, grybavimo ir lankymosi) vykdymo tvarką. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo iš įstatymo projekto išbraukti 1 straipsnį (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis). 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba
straipsnyje siūloma papildyti Įstatymo 9 straipsnio 4 dalį 3 punktu ir nustatyti, kad kultūriniuose draustiniuose draudžiama statyti, laikyti ar naudoti Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytus kilnojamuosius objektus arba įrenginius apgyvendinimui, nakvynei ir maitinimui, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus. Nors Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. išvados 3 pastaboje dėl minėtame Projekte Nr.
XIIIP-2835 siūlomų nuostatų kelia abejonių, ar šiose Projekto XIIIP-2835 nuostatose nereikėtų vartoti tokios pat formuluotės kaip ir keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte, atkreipiame dėmesį, kad Projekto XIIIP-2835 rengėjai savo siūlymus suformulavo atsižvelgdami į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas[2]: Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatose vartojamos formuluotės numato nebaigtinį tikslų, dėl kurių teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ar kitus kilnojamuosius daiktus, sąrašą, neapibrėžia šių tikslų požymių ar kriterijų, iš kurių būtų galima identifikuoti, kuriems tikslams (išskyrus konkrečiai nustatytus apgyvendinimo, nakvynės ir maitinimo tikslus) šie draudimai įstatyme nustatyti. Be to, Įstatymas iš esmės neapibrėžia ir kilnojamųjų objektų (išskyrus vagonėlius), kurių negalima statyti, laikyti ir naudoti saugomose teritorijose, požymių, o vartojama sąvoka „kiti kilnojamieji objektai“ gali būti interpretuojama itin plačiai. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome (nusprendus Projekto XIIIP-2835 siūlymus išdėstyti taip pat kaip ir galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas) Projekte XIIIP-2835 atskleisti kilnojamųjų objektų ir uždraudimo juos statyti, laikyti ir naudoti kultūriniuose draustiniuose tikslų požymius ar kriterijus[3]. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto pasiūlymą prie TD 3 pastabos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 9, 23, 28 ir 28¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2835 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 23, 28 ir 28¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2835(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Įstatymo 7straipsnio 1 dalis nustato, kad Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti atskirų gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai), kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla: 1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai; 2) priešgaisrinių priemonių vykdymas; 3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas; 4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba; 5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų ir objektų, natūralių buveinių atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas;
6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas. [3] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarstytina, ar nereikėtų konkretinti ir Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų.