Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32,32
1Pakeisti 3 straipsnio18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
18Savivaldybės tarybos dauguma – savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) , delegavusi ( delegavusios ) (delegavusi) savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi ( pateikusios ) (pateikusi) savo veiklos programą , taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų .“
2Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Savivaldybės tarybos mažuma ( opozicija ) – savivaldybės tarybos mažumai priklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir
(ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) , pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi ( deklaravusios ) (deklaravusi) , kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusi ( nedelegavusios ) (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusi (pateikusios) savo veiklos kryptis.“
3Papildyti 3 straipsnį nauja 20 dalimi:
„
20Savivaldybės tarybos mažuma – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys savivaldybės tarybos nariai .“
4Buvusią 3 straipsnio 20 dalį laikyti 21 dalimi. 2 straipsnis.
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus , organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu Savivaldybės sprendimus priima pasikonsultavusios su gyventojais ir įvertinusios jų nuomonę; savivaldybės institucijos turi užtikrinti, kad gyventojai būtų tinkamai informuojami apie savivaldybės veiklą ir sudaryti sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus .“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 7 straipsnio 20 punktą. 20) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas;
straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti.
Jeigu mero pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai nutrūksta ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per 2 mėnesius nuo jo įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos savivaldybės taryba turi paskirti mero pavaduotoją (pavaduotojus) ir (ar) savivaldybės administracijos direktorių. Kontrolės komiteto pirmininkui ar šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkams netekus įgaliojimų, nauji pirmininkai turi būti paskirti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įgaliojimų netekimo dienos. “5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo savivaldybės veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis būtų mero veiklos ataskaita. Atskaitą Savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras. Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. “6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos ( opozicijos ) sudarymo;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri.
Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, savivaldybės Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje.“7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės grupių, jeigu ją jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius . Savivaldybės taryba privalo patvirtinti Kontrolės komiteto sudėtį iš tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupių deleguotų atstovų. Jei kuri tarybos narių frakcija ir (ar) tarybos narių grupė per 2 mėnesius nedeleguoja savo atstovų, Kontrolės komitetas sudaromas be jų. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus tarybos narių frakcijoms ar tarybos narių grupėms ar jų skaičiui. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos opozicijos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus mero siūlymu pasiūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti pasiūlyti du kartus.
Kontrolės komiteto pirmininką pirmininko kandidatūrą savivaldybės taryba tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu privalo patvirtinti, jei ją teikia savivaldybės tarybos opozicija rašytiniu pasiūlymu , pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero teikimu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma ( opozicija ) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma ( opozicija ) , Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu pasiūlymu reglamento nustatyta tvarka .“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Jei yra paskelbta tarybos opozicija, sudarant šias komisijas laikomasi proporcinio tarybos daugumos ir opozicijos atstovavimo principo. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų tarybos narių . Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras , meras teikia savivaldybės taryba privalo patvirtinti, jei jas siūlo savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka opozicija rašytiniu pasiūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių . Jeigu savivaldybės tarybos mažuma ( opozicija ) per 2 mėnesius nepasiūlo Etikos komisijos pirmininko ar ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pirmininkų kandidatūrų , Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, šių komisijų pirmininkus skiria savivaldybės taryba skiria mero teikimu pasiūlymu reglamento nustatyta tvarka .
Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus tarybos daugumos ir opozicijos atstovavimo proporcijai. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
2Pakeisti 15 straipsnio antrąją 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
punktus, rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.“
3Papildyti 15 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą. Atlygis už darbą Etikos ir Antikorupcijos komisijose šių komisijų nariams, kurie nėra tarybos nariai, apmokamas įstatymų ir teisės aktų, reguliuojančių komisijų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, narių darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka. “9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) reglamento tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais ; ir atstovavimo savivaldybei teisme tvarka;“ 2.
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „
savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų ėmimo sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas ; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką , laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme įstatymų nustatytų skolos, skolinimosi ir garantijų limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 38 punktą ir jį išdėstyti taip: „38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui ) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;“. 10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas,
reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, lengvatas, nurodytas šio straipsnio1215 dalyje, materialinę atsakomybę, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.“ 2.
Pakeisti 19 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įgalioto asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į2820 kalendorinių darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, visuomeninėms valstybinėms , piliečio ar visuomeninėms kitoms pareigoms atlikti vykdyti , nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.“11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme . bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis ; Merui atstovaujant savivaldybei teisme dėl savivaldybės tarybos sprendimų, jo įgaliojimų apimtis nustatoma atskiru savivaldybės tarybos sprendimu; “. 2. Papildyti
punktu: „21 ) reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, juridiniais ir fiziniais asmenimis; “. 3.
3Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 13 punktą. 13) kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai;
4Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 20 punktą. 20) keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
5Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22) užtikrina, kad apie savivaldybės veiklą gyventojai būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi laikantis šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose nustatytų reikalavimų, reglamento nustatyta tvarka skelbia vietos gyventojų apklausą, kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą ;“. 6. Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
7Meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito pateikia savo veiklos ataskaitą savivaldybės tarybai , ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.“. 12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir savivaldybės tarybos narių grupes reglamento nustatyta tvarka;“. 13 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų ėmimo ir teikimo sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų valdomų įmonių imamas paskolas prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ;“. 14 straipsnis.
29 straipsnio 8 dalį 17 punktu:
„ 17) kai tai nustatyta įstatymuose, keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
“
1Pakeisti 32 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) teikia užtikrina tinkamą seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją gyventojų informavimą apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje ir organizuoja konsultavimąsi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojais laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų reikalavimų ;“
2Pakeisti 32 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ne rečiau kaip kartą per metus teikia laikydamasis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ataskaitos projektą , teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai ir ;
seniūnaičių sueigos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 16 straipsnis. 321 straipsnio pakeitimas Pakeisti 321 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;“. 17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Seniūnaičiu negali būti renkamas tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį , savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. “18 straipsnis. 351 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu , atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Išplėstinės Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos.
Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.“19 straipsnis. Devintojo skirsnio pakeitimas Pakeisti devintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „
gyventojų apklausos bendrieji principai
pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa). 2. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio. 3. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. 4. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios savivaldybės tarybą. 5. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo duomenys. 6. Apklausa yra tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama. 7.
7Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Savivaldybė sudaro sąlygas gyventojų dalyvavimui, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus:
straipsnis. Apklausai teikiami klausimai
atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba sprendimu gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas. 2. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. 1. Savivaldybė užtikrina, kad gyventojai būtų tinkamai informuojami apie savivaldybės veiklą ir sprendimus. 2. Tinkamas informavimas:
gauti savivaldybės arba savo iniciatyva.
Gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks priimami sprendimai, informuojamos savivaldybės iniciatyva;
savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami, atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą, amžių, socialinę ar interesų grupę (grupes) ir kitas aplinkybes;
kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems specialiųjų žinių atitinkamoje srityje; jei informacija teikiama teisės akto ar kito dokumento pagrindu – pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar dokumentą arba nurodomas teisės akto ar kito dokumento pavadinimas, jo data ir numeris;
asmens, kuris gali pateikti papildomą informaciją, kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas);
konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimosi iniciatorius (iniciatoriai), konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės viešojo administravimo subjektas, siūlomas klausimo sprendimo būdas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė;
nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimosi iniciatorius (iniciatoriai), konsultavimąsi vykdęs savivaldybės viešojo administravimo subjektas, įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas.
Gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks priimami sprendimai, informuojamos savivaldybės iniciatyva;
savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami, atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą, amžių, socialinę ar interesų grupę (grupes) ir kitas aplinkybes;
kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems specialiųjų žinių atitinkamoje srityje; jei informacija teikiama teisės akto ar kito dokumento pagrindu – pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar dokumentą arba nurodomas teisės akto ar kito dokumento pavadinimas, jo data ir numeris;
asmens, kuris gali pateikti papildomą informaciją, kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas);
konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimosi iniciatorius (iniciatoriai), konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės viešojo administravimo subjektas, siūlomas klausimo sprendimo būdas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė;
nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimosi iniciatorius (iniciatoriai), konsultavimąsi vykdęs savivaldybės viešojo administravimo subjektas, įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą gyventojų nuomonę) turi būti pateikiama ne vėliau, kaip per 10 darbo dienų po konsultavimosi;
savivaldybės viešojo administravimo subjekto sprendimą, kurio įgyvendinimas paveiks tam tikrą gyventojų dalį, turi būti pateikiama iš anksto per protingą terminą.
Informacija apie savivaldybės viešojo administravimo subjekto sprendimą, kurio įgyvendinimas paveiks tam tikrą gyventojų dalį, turi būti pateikiama iš anksto per protingą terminą, bet ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki tokio sprendimo įsigaliojimo ;
reklamos. 38 straipsnis. Apklausos būdai
su gyventojais
1Apklausos būdai:
būstuose . 2. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdami į vietos sąlygas ir aplinkybes. 1.
1Tinkamas konsultavimasis:
paveiks ar gali paveikti priimami sprendimai, tačiau neribojant kitų savivaldybės gyventojų galimybių pateikti nuomonę;
suinteresuotų gyventojų grupių dalyvavimas konsultacijoje būtų objektyviai įmanomas;
savivaldybės viešojo administravimo subjekto vertinama priimant sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo; savivaldybės viešojo administravimo subjekto sprendimas, priimtas įvertinus konsultavimosi rezultatus (pateiktą gyventojų nuomonę), ir tokio sprendimo priėmimo motyvai turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
prireikus jų asmens duomenys turi būti tvarkomi tik tais atvejais, kai būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį (informacijos apie konsultavimosi rezultatą pateikimą) su konkrečiu gyventoju. Tokiu atveju tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė ir paties gyventojo nurodyti jo kontaktiniai duomenys. 2. Konsultavimosi su gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultavimąsi inicijuojantys subjektai. 3. Su gyventojais privaloma konsultuotis (įskaitant, bet neapsiribojant):
seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo;
savivaldybės strateginių veiklos prioritetų bei jų įgyvendinimo priemonių – prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per metus;
straipsnis.
39 straipsnis. Apklausos teritorija Konsultavimosi su gyventojais formos Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Konsultavimosi
sociologiniai viešosios nuomonės tyrimai;
savivaldybės interneto svetainėje;
1Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams,
savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui. 2. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, reikalavimu. 3. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka. 4. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 1. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam savivaldybės viešojo administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio. 2. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. 3.
suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas. 4. Atrankinės apklausos dalyvių būstuose metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodytas duomenų patikimumas. 5. Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. 41 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas
tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę. 2. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Be to, iniciatyvinės grupės prašyme gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai. 3. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovo (atstovų) prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą.
Galutinį klausimo (klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. 4. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus. 5. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas dviejų mėnesių laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. 6. Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia. 7. Gyventojų reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administracijos direktoriui. 1. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos. 2.
jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. 42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas
gyventojų apklausos būdai
reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos meras privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Meras, įvertinęs reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose. 1.
1Apklausos būdai:
;
priima meras, atsižvelgdami į vietos sąlygas ir aplinkybes. 43 straipsnis. Apklausos agitacija
įregistravimo savivaldybės administracijoje diena. 2. Apklausos agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus. 3. Apklausos agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai. Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos
(jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. 44 straipsnis. Apklausos organizavimas Vietos gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė ir jos įgyvendinimas Apklausą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui. 2. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 3 procentų apklausos teritorijos gyventojų reikalavimu. 3. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka. 4. Meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 5.
kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 6. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų. Grupės atstovas (atstovai) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę. 7. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. 8. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, grupės atstovo prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą. Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. 9. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (atstovams) vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus. 10. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas 2 mėnesių laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. 11. Jeigu per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, laikoma, kad apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė neįgyvendinta. 12.
paskelbti apklausą skaičių, šių parašų rinkimo lapus perduoda savivaldybės administracijos direktoriui per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. 45 straipsnis. Apklausų rezultatų nustatymas ir paskelbimas Sprendimo paskelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas ir apklausos organizavimas
klausimą (klausimus), jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, išskyrus atrankinės apklausos atvejus. Savivaldybės taryba vietos gyventojų apklausos tvarkos apraše gali numatyti, kad apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus) privaloma svarstyti, jeigu savo nuomonę apklausoje pareiškė mažiau, negu šioje dalyje nustatyta, apklausos teritorijos gyventojų. 2. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose . 1. Jeigu per šio įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir parašų rinkimo lapai perduoti savivaldybės administracijos direktoriui bei nenustatyta gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo parašų rinkimo lapų perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos meras privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3.
apklausą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo paskelbti apklausą. 4. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (atstovus). 5. Nustatant apklausos komisijos sudėtį nurodomi šie duomenys: komisijos nario vardas, pavardė, jo pareigos komisijoje; jei komisijos narys yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, – nurodomos ir jo pareigos savivaldybės administracijoje, jei komisijos narys yra iniciatyvinės grupės deleguotas asmuo – nurodoma, kad tai yra iniciatyvinės grupės atstovas. 6. Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 7. Apklausą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 8. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto. 46 straipsnis. Apklausai teiktų klausimų sprendimas
rezultatų paskelbimas
(pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti svarstomi artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka. 2. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai.
Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui, kuris juos paskelbia laikydamasis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 47 straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos Vietos gyventojų apklausai teiktų klausimų svarstymas Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto. 1. Savivaldybės taryba privalo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje (10 procentų apklausos teritorijos gyventojų skaičiaus reikalavimas netaikomas atrankinės apklausos atveju). 2. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis šio įstatymo
reikalavimų. “20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, savivaldybių institucijos iki 2019 m. sausio 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. 4. Šio įstatymo 17 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32,32
, 53 STRAIPSNIŲ IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2019 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio18 dalį ir ją išdėstyti taip: „
18Savivaldybės tarybos dauguma – savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) , delegavusi ( delegavusios ) (delegavusi) savo kandidatų kandidatus į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi ( pateikusios ) (pateikusi) savo veiklos programą , taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų .“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus , organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu . Savivaldybės institucijos turi informuoti vietos gyventojus apie savivaldybės veiklą ir sprendimus, turi sudaryti prielaidas jiems tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus, palaikyti pilietines vietos gyventojų iniciatyvas .“
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1.
netekusiu galios 7 straipsnio 20 punktą. 20) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas;
straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;“. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo savivaldybės veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra mero veiklos ataskaita. Ataskaitą Savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras. Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. “5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas ir (ar) grupes , dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos opozicijos sudarymo;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui , ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, kurių įgaliojimų laikas baigėsi , ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;“. 3.
straipsnio 3 dalį 5 punktu: „
5) gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą. “
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, S avivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai tiesiogiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje. “6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
taip: „2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės grupių , jeigu ją jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus tarybos narių frakcijoms ar tarybos narių grupėms ar jų skaičiui. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.“
taip: „ 3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai.
Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka . Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą arba neatitinkančiu šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu.“
taip: „6. Komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai
Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.“
galios. „9 .
„
9. Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. “
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. “7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Sudarant šias komisijas laikomasi proporcinio tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių .
tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos siūlymu opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių , reglamento nustatyta tvarka . Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo , reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;“
išdėstyti taip: „
ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo , reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;“ 4.
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6
1. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą . Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą arba neatitinkančiu šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu. 6. Pakeisti 15 straipsnio antrąją 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7. 8.
posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.“
15 straipsnį 9 dalimi: „
tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Už darbą Etikos ir Antikorupcijos komisijose šių komisijų nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. “8 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu Papildyti įstatymą 151 straipsniu: „151 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario nepriekaištinga reputacija 1.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 2 .
2. Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. “9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomų įmonių , akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl jų priežiūra , savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas dalyvavimo steigiant , reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas ;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas; savivaldybės švietimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų; “. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23) sprendimų dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas; seniūnijų
straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „
savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų ėmimo , finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas ; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką , laikantis įstatymų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi bei garantijų limitų ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų , įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 38 punktą ir jį išdėstyti taip: „38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui ) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;“. 7. Papildyti 16 straipsnio 3 dalį 81 punktu: „81 ) sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 251 straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas valstybės tarnautojo pareigas ( išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ) pareigoms , o kai tokios galimybės nėra – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas , jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms . Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje. Jei iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais šie asmenys ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui.
Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų , pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas ir lengvatas, nurodytas šio straipsnio1215 dalyje, materialinę atsakomybę, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.“
19 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas .
ir mero pavaduotojas turi teisę į2820 kalendorinių darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms , ar visuomeninėms pareigoms atlikti , nemokamos. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimus į šias pareigas reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka . Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas .“11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 20 straipsnio 2 dalies 13 punktą. 13) kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai;
punktą. 20) keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
20 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) reglamento nustatyta tvarka skelbia vietos gyventojų apklausą, kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą ;“ 6.
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą , vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus prielaidos, nustatytos šio įstatymo 36 straipsnyje; “. 5. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 7 dalį. 7. Meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą. 12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir savivaldybės tarybos narių grupes reglamento nustatyta tvarka;“. 13 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas
„1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais).
Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“
2Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos,
pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis , ir atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. 3. Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 4. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įmonėje ar organizacijoje.“14 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų ėmimo ir teikimo , finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės valdomų įmonių imamas paskolas prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ;“. 15 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas 1.
29 straipsnio pakeitimas
taip: „
administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus . Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą – privalo inicijuoti atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą. “
29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Pasibaigus savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas , jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms . Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas) .
Jei iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju šie asmenys ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų , pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“16 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) teikia informuoja seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją gyventojus apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje ir organizuoja konsultavimąsi su jais, laikydamasis šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose nustatytų reikalavimų ;“. 2.
straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) ne rečiau kaip kartą per metus , teikia laikydamasis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ataskaitos projektą , teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai ir ; seniūnaičių sueigos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 17 straipsnis. 321 straipsnio pakeitimas Pakeisti 321 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;“. 18 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
taip: „2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau negu iki išrinkus savivaldybės tarybą surengtuose seniūnaičių rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis , išskyrus šio straipsnio 18 dalyje nustatytą atvejį . Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais.“
taip: „7. Seniūnaičiu negali būti renkamas tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas , savivaldybės kontrolierius kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį , savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį .“ 3.
Pripažinti 33 straipsnio 9 dalį netekusia galios. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau
kaip 500 gyventojų, S eniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje . Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.“
taip: „
pareiškus nepasitikėjimą , arba negali atlikti funkcijų pareigų dėl ligos (kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), arba miršta , organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.“
6Papildyti 33 straipsnį 18 dalimi:
„ 18.
Jei seniūnaitis išrenkamas naujuose seniūnaičio rinkimuose likus ne daugiau kaip metams iki savivaldybės tarybos rinkimų, artimiausiuose seniūnaičių rinkimuose toje seniūnaitijoje seniūnaitis nerenkamas, ir tokio seniūnaičio kadencija trunka iki kitų seniūnaičių rinkimų, t. y. ilgiau nei 4 metus. “19 straipsnis. 351 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu , atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Išplėstinės Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos.
Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.“20 straipsnis. Devintojo skirsnio pakeitimas Pakeisti devintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „
gyventojų apklausos bendrieji principai
pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa). 2. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio. 3. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. 4. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios savivaldybės tarybą. 5. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo duomenys. 6. Apklausa yra tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama. 7.
7Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Savivaldybė sudaro prielaidas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus:
3) vertindama ir viešindama konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatus;
priėmimą. 37 straipsnis. Apklausai teikiami klausimai
savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba sprendimu gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas. 2. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. Reikalavimai vietos gyventojų informavimui:
galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva.
Gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, informuojamos savivaldybės iniciatyva;
savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami, atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą, amžių, negalią, socialinę ar interesų grupę (grupes);
kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems specialiųjų žinių atitinkamoje srityje, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jei informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu – pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis;
kontaktai ar asmens, kuris gali pateikti papildomą informaciją, kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas);
konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė;
nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimąsi vykdęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas.
Gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, informuojamos savivaldybės iniciatyva;
savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami, atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą, amžių, negalią, socialinę ar interesų grupę (grupes);
kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems specialiųjų žinių atitinkamoje srityje, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jei informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu – pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis;
kontaktai ar asmens, kuris gali pateikti papildomą informaciją, kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas);
konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė;
nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimąsi vykdęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktai (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultavimosi;
reklamos.
38 straipsnis. Apklausos būdai
su vietos gyventojais
1Apklausos būdai:
būstuose . 2. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdami į vietos sąlygas ir aplinkybes. 1. Reikalavimai konsultavimuisi su vietos gyventojais:
ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, tačiau sudarant galimybę ir kitiems vietos gyventojams pateikti nuomonę;
suinteresuotų vietos gyventojų dalyvavimas konsultacijoje būtų objektyviai įmanomas;
savivaldybės administravimo subjekto vertinama priimant sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo; savivaldybės administravimo subjekto sprendimas, priimtas įvertinus konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), ir tokio sprendimo priėmimo motyvai turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytų reikalavimų;
grįžtamąjį ryšį (informacijos apie konsultavimosi rezultatą pateikimą) su konkrečiu gyventoju (išskyrus organizuojant vietos gyventojų apklausą). Tokiu atveju tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė ir paties gyventojo nurodyti jo kontaktiniai duomenys.
Konsultuojantis su vietos gyventojais, jų asmens duomenys negali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais. 2. Konsultavimosi su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultavimąsi inicijuojantys subjektai. 39 straipsnis. Apklausos teritorija Konsultavimosi su vietos gyventojais formos Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Kai apklausą inicijuoja savivaldybės taryba, meras ar seniūnas, apklausos teritorija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Kai apklausą inicijuoja savivaldybės gyventojai, apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, atsižvelgdamas į teritorinį suskirstymą ir į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Galutinį sprendimą dėl apklausos teritorijos priima savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba po to, kai yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų, turi teisę parinkti kitą negu apklausos iniciatoriaus pasiūlyta apklausos teritorija. Tokiu atveju netaikomas
Su vietos gyventojais konsultuojamasi šiomis formomis:
(toliau – apklausa) ;
savivaldybės interneto svetainėje. 40 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė
1Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams,
savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui. 2.
procentų siūlomos apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, reikalavimu. 3. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka. 4. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 1. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam savivaldybės administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio. 2. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. 3. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas. 4. Negalima varžyti vietos gyventojų teisės dalyvauti apklausoje lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 41 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas
tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę. 2.
turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai. 3. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovo (atstovų) prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą. Galutinį klausimo (klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. 4. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus. 5. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas dviejų mėnesių laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. 6. Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia. 7. Gyventojų reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administracijos direktoriui. 1. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos. 2.
jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. 42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas
būdai
reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos meras privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Meras, įvertinęs reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose. 1. Apklausos būdai:
Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu šios dalies 1 punkte nustatytu būdu. 2. Apklausos būdą ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, skelbdamas apklausą. 43 straipsnis. Apklausos agitacija
įregistravimo savivaldybės administracijoje diena. 2. Apklausos agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus. 3. Apklausos agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai. Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos
(jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama, atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos vietos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. 44 straipsnis. Apklausos organizavimas Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė ir jos įgyvendinimas Apklausą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui. 2. Savivaldybės gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų iniciatyvinės grupės siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų reikalavimu. 3.
kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka. 4. Meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 5. Seniūnas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 6. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę vietos gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 vietos gyventojų. Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę. 7. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. 8. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, šios grupės atstovo prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą. Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. 9. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (atstovams) vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus. 10. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas 2 mėnesių laikotarpis.
Jis skaičiuojamas nuo vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. 11. Jeigu per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų skaičius, laikoma, kad apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė neįgyvendinta. 12. Iniciatyvinė grupė, surinkusi reikiamą siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, šių parašų rinkimo lapus perduoda savivaldybės administracijos direktoriui per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. 45 straipsnis. Apklausų rezultatų nustatymas ir paskelbimas Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas ir apklausos organizavimas
klausimą (klausimus), jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, išskyrus atrankinės apklausos atvejus. Savivaldybės taryba vietos gyventojų apklausos tvarkos apraše gali numatyti, kad apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus) privaloma svarstyti, jeigu savo nuomonę apklausoje pareiškė mažiau, negu šioje dalyje nustatyta, apklausos teritorijos gyventojų. 2. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose . 1.
reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir parašų rinkimo lapai perduoti savivaldybės administracijos direktoriui ir nenustatyta vietos gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo parašų rinkimo lapų perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos meras privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Meras, gavęs reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo paskelbti apklausą. 4. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (atstovus). 5. Nustatant apklausos komisijos sudėtį, nurodomi šie duomenys: komisijos nario vardas, pavardė, jo pareigos komisijoje; jei komisijos narys yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, nurodomos ir jo pareigos savivaldybės administracijoje, jei komisijos narys yra iniciatyvinės grupės deleguotas asmuo, nurodoma, kad tai yra iniciatyvinės grupės atstovas. 6. Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 7. Apklausą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 8. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto. 46 straipsnis.
teiktų klausimų sprendimas
paskelbimas
(pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti svarstomi artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka. 2. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui, kuris juos paskelbia laikydamasis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 47 straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos Apklausai teiktų klausimų svarstymas Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto. 1. Savivaldybės taryba privalo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. 2. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir savivaldybės tarybos sprendimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. “21 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Savivaldybių atstovavimas 1.
atstovavimas
valstybės institucijose , Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose, ir tarptautinėse organizacijose bendriems savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija. 2. Lietuvos savivaldybių atstovų delegacijos Regionų komitete atstovybės sekretoriato funkcijas atlieka Lietuvos savivaldybių asociacija. 3. Regionų komiteto atstovybės sekretoriato funkcijoms atlikti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. “22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, savivaldybių institucijos iki 2020 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios merui, mero pavaduotojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
. 4. Vietos gyventojų apklausų organizavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. 5. Šio įstatymo 18 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 ir 15 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2834(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32,32
, 53 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2020 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus , organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu . Savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus .“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 20 punktą. 20) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas;
2Pakeisti 7 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo savivaldybės veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra mero veiklos ataskaita. Ataskaitą Savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras.
Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. “
straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas ir (ar) grupes , dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos opozicijos sudarymo;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai; atleidžiamas iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jei meras neišrinktas – jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu buvęs administracijos direktorius skiriamas į administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai; “. 3. Papildyti 13 straipsnio 3 dalį 5 punktu: „
5) gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą. “ 4.
Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai , lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai . Sprendim ų projektų svarstymas komitete nėra privalomas šio straipsnio 15 dalyje numatytu atveju. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
ir ją išdėstyti taip: „11. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai tiesiogiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą.
Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės grupių , jeigu ją jas sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos narių frakcijų ar savivaldybės tarybos narių grupių ar jų skaičiaus pasikeitimo. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš
komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicijos opozicija rašytiniu siūlymu raštu , pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka . Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros, arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu.
Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą . Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą neatitinka šiame įstatyme šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos – opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui.
Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito savivaldybės tarybos nario ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba . “
straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms .“
14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai
išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.“
ir ją išdėstyti taip: „9.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. Komiteto pirmininkas turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių. “
15 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu. Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo . Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo . Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba.
Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų arba deleguoja savivaldybės tarybos narius, neatitinkančius šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo , reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;“
išdėstyti taip: „3) tiria ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo , reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;“
išdėstyti taip: „6) tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo.“ 5.
Papildyti 15 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu: „
analizuoja savivaldybės administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė ir savivaldybės valdomų įmonių atliktus viešuosius pirkimus ir apie galimus korupcijos atvejus informuoja savivaldybės tarybą ir kompetentingas institucijas ar įstaigas; “
laikyti atitinkamai 6 punktu. 7. Pakeisti 15 straipsnio61 dalį ir ją išdėstyti taip: „61 . Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme šio įstatymo 151 straipsnyje , savivaldybės tarybos narys , kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą . Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu neatitinka šiame įstatyme šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu , o jeigu Etikos komisijos pirmininkas ar Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguoti savivaldybės tarybos opozicijos
Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba .“
8Papildyti 15 straipsnį 9 dalimi:
„
tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Už darbą Etikos ir Antikorupcijos komisijose šių komisijų nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. “ 9.
Papildyti 15 straipsnį 10 dalimi: „
10Komisijos pirmininkas turi teisę gauti komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.
“ 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu Papildyti įstatymą 151 straipsniu:
„151 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario nepriekaištinga reputacija 1.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis :
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis :
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 2.
savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. “
straipsnio pakeitimas
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomų įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl jų priežiūra, dalyvavimas dalyvavimo steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra ; seniūnijų
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23) sprendimų dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas; “. 5. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „
28) sprendimų dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų ėmimo , finansinės nuomos (lizingo), kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis priėmimas ; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką , laikantis įstatymų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi bei garantijų limitų ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą;“. 6. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų , įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;“. 7.
straipsnio 2 dalies 38 punktą ir jį išdėstyti taip: „38) sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui (rūpintojui ) už vaiko globą (rūpybą) dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;“. 8. Papildyti
punktu: „81 ) sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas;. “. 9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „10. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir
savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 251 straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas valstybės tarnautojo pareigas ( išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ) pareigoms , o kai tokios galimybės nėra – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas , jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms .
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra,
Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų , pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ši išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
ir ją išdėstyti taip: „
pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas ir lengvatas, nurodytas šio straipsnio1215 dalyje, materialinę atsakomybę, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.“
straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas .
pavaduotojas turi teisę į2820 kalendorinių darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms , ar visuomeninėms pareigoms atlikti , nemokamos. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas .“
ir jį išdėstyti taip: „18. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu. Informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje .“
straipsnio 2 dalies 13 punktą. 13) kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai;
straipsnio 2 dalies 20 punktą. 20) keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka; 3.
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22) reglamento nustatyta tvarka skelbia vietos gyventojų apklausą, kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą ;“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą , vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus sąlygos, nustatytos šio įstatymo 36 straipsnyje; “. 5. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 7 dalį. 7. Meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą. 11 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir savivaldybės tarybos narių grupes reglamento nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų.
Informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje .“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas
„1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“
nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis , ir atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. 3.
mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 4. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje , išsaugant jam darbo vietą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų ėmimo ir teikimo , finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės valdomų įmonių imamas paskolas prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų, finansinės nuomos (lizingo) ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams ) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus . Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą – privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą. “
ir ją išdėstyti taip: „6.
Pasibaigus savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas , jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms . Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas) .
Jeigu iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju šie asmenys ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų , pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teikia informuoja seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją gyventojus apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje ir organizuoja konsultavimąsi su jais, laikydamasis šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose nustatytų reikalavimų ;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) ne rečiau kaip kartą per metus , teikia laikydamasis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ataskaitos projektą , teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai ir ; seniūnaičių sueigos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;“. 16 straipsnis. 321 straipsnio pakeitimas Pakeisti 321 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių nedeklaravusių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;“. 17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau negu iki išrinkus savivaldybės tarybą surengtuose seniūnaičių rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis , išskyrus šio straipsnio 18 dalyje nustatytą atvejį . Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais.“
2Pakeisti 33 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Seniūnaičiu negali būti renkamas tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas , savivaldybės kontrolierius kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį , savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį .“ 3.
Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 9 dalį. 9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų. 4. Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, S eniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje . Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.“
straipsnio 14 dalį. 14. Seniūnaitį atšaukia iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius, jeigu seniūnaičiu nepasitikėjimą pareiškia seniūnas motyvuotu teikimu ar ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio atšaukimo tvarką nustato savivaldybės taryba. 6. Pakeisti 33 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, netenka seniūnaičio statuso pareiškus nepasitikėjimą , arba negali atlikti funkcijų pareigų dėl ligos neįgalumo ar netekto darbingumo (kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), arba miršta , organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.“
33 straipsnį 18 dalimi: „
išrenkamas naujuose seniūnaičio rinkimuose likus ne daugiau kaip metams iki savivaldybės tarybos rinkimų, artimiausiuose seniūnaičių rinkimuose toje seniūnaitijoje seniūnaitis nerenkamas, ir tokio seniūnaičio kadencija trunka iki kitų seniūnaičių rinkimų, tai yra ilgiau negu 4 metus. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu , atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti.
Išplėstinės Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.“
Pakeisti devintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip: „
36 straipsnis. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai
gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus sąlygos
savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa). 2. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio. 3. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. 4. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios savivaldybės tarybą. 5. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo duomenys. 6.
tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama. 7. Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Savivaldybė sudaro sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus:
1) informuodama vietos gyventojus;
3) vertindama ir viešindama konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatus;
vietos gyventojus į sprendimų priėmimą. 37 straipsnis. Apklausai teikiami klausimai
gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba sprendimu gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas. 2. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai:
1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva.
Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva;
2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (grupes);
tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis;
4) informuojant nurodomi savivaldybės vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas);
apie numatomą konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė;
6) informuojant apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimąsi vykdęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas.
Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva;
2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (grupes);
tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis;
4) informuojant nurodomi savivaldybės vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas);
apie numatomą konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė;
6) informuojant apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimąsi vykdęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultavimosi;
negali būti politinės reklamos.
būdai
būdai:
1) tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;
2) gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;
3) atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;
apklausa apklausos dalyvių būstuose . 2. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdami į vietos sąlygas ir aplinkybes. 1. Konsultavimuisi su vietos gyventojais keliami reikalavimai:
1) konsultuojamasi su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, tačiau sudarant galimybę ir kitiems vietos gyventojams pateikti nuomonę;
suinteresuotų vietos gyventojų dalyvavimas konsultacijoje būtų objektyviai įmanomas;
gyventojų nuomonė, pateikta konsultavimosi metu, turi būti atitinkamo savivaldybės administravimo subjekto vertinama priimant sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo; savivaldybės administravimo subjekto sprendimas, priimtas įvertinus konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), ir tokio sprendimo priėmimo motyvai turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnio 1–4 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų;
4) vietos gyventojų asmens duomenys tvarkomi tik tuo atveju, kai būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį (informacijos apie konsultavimosi rezultatus pateikimą) su konkrečiu gyventoju (išskyrus tuos atvejus, kai organizuojama vietos gyventojų apklausa).
Tokiu atveju tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė ir paties gyventojo nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Konsultuojantis su vietos gyventojais, jų asmens duomenys negali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais. 2. Konsultavimosi su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultavimąsi inicijuojantys subjektai. 39 straipsnis. Apklausos teritorija Konsultavimosi su vietos gyventojais formos Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Kai apklausą inicijuoja savivaldybės taryba, meras ar seniūnas, apklausos teritorija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai.
Kai apklausą inicijuoja savivaldybės gyventojai, apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, atsižvelgdamas į teritorinį suskirstymą ir į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Galutinį sprendimą dėl apklausos teritorijos priima savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba po to, kai yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų, turi teisę parinkti kitą negu apklausos iniciatoriaus pasiūlyta apklausos teritorija. Tokiu atveju netaikomas 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas.“ Su vietos gyventojais konsultuojamasi šiomis formomis:
1) vietos gyventojų apklausa (toliau – apklausa) ;
2) vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos;
savivaldybės interneto svetainėje. 40 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė
paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui. 2. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų siūlomos apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, reikalavimu. 3. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka. 4. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 1. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam savivaldybės administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio. 2.
apklausoje yra laisvas ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. 3. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję
teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą toje savivaldybėje. Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas. 41 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas
paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę. 2. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai. 3. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovo (atstovų) prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą. Galutinį klausimo (klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. 4. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus. 5.
iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas dviejų mėnesių laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. 6. Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia. 7. Gyventojų reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administracijos direktoriui. 1. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos. 2. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. 42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas
įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos meras privalo paskelbti apklausą. 2.
paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Meras, įvertinęs reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose. 1. Apklausos būdai yra šie:
1) tiesioginis vietos gyventojų nuomonės įrašymas į apklausos dalyvių sąrašo lapus;
2) apklausa elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje. Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu šios dalies 1 punkte nustatytu būdu. 2. Apklausos būdą ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, skelbdamas apklausą. 43 straipsnis. Apklausos agitacija
agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo savivaldybės administracijoje diena. 2. Apklausos agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus. 3. Apklausos agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.
Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kurios teritorijos vietos gyventojams sprendimas, dėl kurio teikiamas klausimas apklausai, turės tiesioginį poveikį. 44 straipsnis. Apklausos organizavimas Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė ir jos įgyvendinimas Apklausą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui. 2. Savivaldybės gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų iniciatyvinės grupės siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų reikalavimu. 3. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip ¼ savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka. 4. Meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 5. Seniūnas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina reglamento nustatyta tvarka. 6. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę vietos gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 vietos gyventojų. Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę. 7. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai).
Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. 8. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, šios grupės atstovo prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą. Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. 9. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (atstovams) vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus. 10. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas 2 mėnesių laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos. 11. Jeigu per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų skaičius, laikoma, kad apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė neįgyvendinta. 12. Iniciatyvinė grupė, surinkusi reikiamą siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, šių parašų rinkimo lapus perduoda savivaldybės administracijos direktoriui per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. 45 straipsnis. Apklausų rezultatų nustatymas ir paskelbimas Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas ir apklausos organizavimas 1.
Savivaldybės taryba privalo svarstyti apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus), jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, išskyrus atrankinės apklausos atvejus. Savivaldybės taryba vietos gyventojų apklausos tvarkos apraše gali numatyti, kad apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus) privaloma svarstyti, jeigu savo nuomonę apklausoje pareiškė mažiau, negu šioje dalyje nustatyta, apklausos teritorijos gyventojų. 2. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose . 1. Jeigu per šio įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir parašų rinkimo lapai perduoti savivaldybės administracijos direktoriui ir nenustatyta vietos gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo parašų rinkimo lapų perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos meras privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per
reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo paskelbti apklausą. 4.
paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (atstovus). 5. Nustatant apklausos komisijos sudėtį, nurodomi šie duomenys: komisijos nario vardas, pavardė, jo pareigos komisijoje; jeigu komisijos narys yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, nurodomos ir jo pareigos savivaldybės administracijoje, jeigu komisijos narys yra iniciatyvinės grupės deleguotas asmuo, nurodoma, kad tai yra iniciatyvinės grupės atstovas. 6. Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 7. Apklausą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 8. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto. 46 straipsnis. Apklausai teiktų klausimų sprendimas
apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti svarstomi artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka. 2. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui.
Meras paskelbia apklausos rezultatus laikydamasis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 47 straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos Apklausai teiktų klausimų svarstymas Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto. 1. Savivaldybės taryba privalo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. 2. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir savivaldybės tarybos sprendimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų. “20 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Savivaldybių atstovavimas
1Vyriausybėje,
kitose valstybės institucijose , Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose, ir tarptautinėse organizacijose bendriems savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija. 2. Lietuvos savivaldybių atstovų delegacijos Regionų komitete sekretoriato funkcijas atlieka Lietuvos savivaldybių asociacija. 3. Lietuvos savivaldybių atstovų delegacijos Regionų komitete sekretoriato funkcijoms atlikti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. “
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, savivaldybių institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
šio įstatymo įsigaliojimo priklausiusios nepanaudotos kasmetinės atostogos suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 15 dalį. 4. Vietos gyventojų apklausų organizavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. 5. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 ir 6 dalyse išdėstytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 ir 15 dalių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams. 6. Šio įstatymo 5–6 straipsniai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
19, 20, 24, 27, 29, 32, 321 , 33, 351
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321 , 33, 351 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant stiprinti vietos demokratiją ir pilietinę visuomenę. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 267 punkto nuostatą „ Sudarysime sąlygas piliečiams daugiau dalyvauti priimant sprendimus vietos lygmeniu. Skatinsime apklausų ir vietos referendumų organizavimą vietos ir regionų svarbos klausimais, priimant reikšmingesnius sprendimus. Kartu įtvirtinsime nuostatą, kad rengiant tokias apklausas piliečiams būtų sudaromos galimybės išsamiai susipažinti su kiekvienos alternatyvos socialinėmis, ekonominėmis ir aplinkosauginėmis pasekmėmis“ ir šios programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
skaidrumo didinimas“ 3.5 krypties „Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas“
visuomenei ir partnerystės principus, priimant sprendimus“ 2 punktą „Gerosios konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties įtvirtinimas“. Vidaus reikalų ministerija jau keleri metai atlieka gyventojų dalyvavimo viešųjų savivaldybės reikalų sprendime stebėseną, pagal kurios rezultatus identifikuotinos spręstinos problemos, trukdančios stiprėti pilietiškumui ir demokratijai vietose.
Viena iš esminių prielaidų gyventojų įsitraukimui į vietos reikalų tvarkymą – gyventojų informuotumas. Nors nemažai teisės aktų (pvz.: T eritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Želdynų, Triukšmo valdymo, Vandens, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Aplinkos oro apsaugos, Kelių, Saugaus eismo automobilių keliais ir kt. įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai ) nustato reikalavimą informuoti gyventojus apie numatomus sprendimus, tačiau, kaip rodo tyrimo duomenys, gyventojų ta informacija dažnai nepasiekia; informacijos paskelbimas vien savivaldybės interneto svetainėje nėra pakankamas būdas įvairių vietos bendruomenės grupių tinkamam informavimui. Patys gyventojai pasigenda informacijos tiek apie jiems aktualius savivaldybės sprendžiamus klausimus, tiek apie galimybes dalyvauti sprendžiant tuos klausimus. Kita problema – nepakankamai aktyvus gyventojų įsitraukimas į vietos reikalų sprendimą. Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, didžioji gyventojų dalis jokiomis formomis nedalyvauja sprendžiant vietos reikalus. Šią situaciją panašiai vertina tiek patys gyventojai, tiek ir vietos politikai. Viena iš gyventojų dalyvavimo vietos savivaldoje formų – savo nuomonės pareiškimas dėl savivaldybės viešųjų reikalų tvarkymo. Tai vyksta įvairiomis formomis ir būdais savivaldybei konsultuojantis su gyventojais. Tačiau vertinant, kaip dažnai vykdomos vietos gyventojų apklausos pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – įstatymas) nustatytą reglamentavimą, spręstina, kad šis įrankis konsultavimuisi naudojamas gana retai, dar rečiau šias apklausas inicijuoja patys gyventojai.
Gyventojai yra nusiteikę pozityvioms permainoms, bet dažnai dėl žinių, pasitikėjimo, laiko, informacijos stokos nesugeba realizuoti potencialių galimybių atstovauti savo interesams ir dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos reikalus. Savivaldybių tarybų narių, seniūnų ir seniūnaičių požiūrio į gyventojų dalyvavimą tvarkant vietos reikalus tyrimo ir Gyventojų pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis bei aptarnavimo kokybės vertinimo duomenimis, dauguma pasisakiusiųjų nurodė, kad gyventojai nepakankamai aktyviai dalyvauja sprendžiant vietos viešuosius reikalus, o pagrindinės to priežastys – gyventojų netikėjimas, kad jie gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams, nusišalinimas, abejingumas, iniciatyvių žmonių vietos bendruomenėje trūkumas ir abipusio komunikavimo (grįžtamojo ryšio) tarp savivaldybės ir gyventojų nebuvimas. Spręstina, kad neinformuotumas sąlygoja pasyvumą – gyventojai neįsitraukia į vietos viešųjų reikalų sprendimą, nes trūksta informacijos arba ji pateikiama netinkamai, antra vertus, gyventojų iniciatyvą neretai slopina pernelyg sudėtingos dalyvavimo procedūros bei netikėjimas, kad patys gyventojai gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams; pačios savivaldybės taip pat dažnai nėra suinteresuotos aktyviu gyventojų dalyvavimu ir neužtikrina grįžtamojo ryšio gyventojų pasiūlymams. Tokia situacija menkina gyventojų pasitikėjimą savo išrinkta vietos valdžia ir neskatina pilietiškumo bei demokratijos vietose. Taip pat nuo 2015 m., įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymui, įteisinusiam tiesioginius merų rinkimus ir pakeitusiam savivaldybės institucijų formavimą, išryškėjo teisinio reglamentavimo, susijusio su mero kompetencija, savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų sudarymu ir kt. tobulinimo poreikis. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas ir siekiant spręsti gyventojų įsitraukimą į vietos valdymą bei kitas praktikoje išryškėjusias problemas, parengtas įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas aktyvesniam gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius savivaldybės reikalus, stiprinti vietos demokratiją ir pilietinę visuomenę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva, įvertinus Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų apskrityse, taip pat Aplinkos, Finansų, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų pateiktus pasiūlymus dėl praktikoje iškilusių įstatymo taikymo problemų sprendimo. Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos darbo grupės (vadovė Indrė Baranauskienė, tel. 571 7105, el. p. [email protected] ) patarėjos Dalia Masaitienė (tel. 271 7187, el. p. [email protected] ) ir Aurelija Tranylienė (tel. 271 8306, el. p. [email protected] ). 3.
santykiai Šiuo metu įstatyme nustatyta, kada ir kokią informaciją savivaldybė privalo skelbti gyventojams, tai: apie seniūnaičių rinkimus (33 straipsnio 3 dalis), apie vietos gyventojų apklausos paskelbimą ir jos rezultatus (42 straipsnio 5 dalis, 45 straipsnio 2 dalis), mero ataskaitos bendruomenei pateikimas (20 straipsnio 7 dalis), savivaldybės tarybos nario ataskaitos rinkėjams pateikimas (23 straipsnio 5 punktas), seniūno informacijos pateikimas gyventojams (32 straipsnio 5 punktas). Tačiau, nesant nustatytų bendrų gyventojų informavimo principų, neretai informacija būna pateikiama formaliai, ne laiku, per sudėtinga forma, todėl nepasiekia gyventojų arba būna nesuprasta ir nepanaudota; dažniausiai informacija paskelbiama vien savivaldybės interneto svetainėje, be to, neretai politinė reklama pateikiama kaip informacija gyventojams. Įstatymo devintasis skirsnis reglamentuoja vietos gyventojų apklausos bendruosius principus, inicijavimą, apklausos būdus, jos vykdymą ir rezultatų paskelbimą ir apklausai teiktų klausimų sprendimo procedūrą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato galimybės rengti vietos referendumus, todėl vietos gyventojų apklausa savo esme yra vietos referendumo atitikmuo. Tačiau, kaip rodo praktika, iškilus poreikiui operatyviai pasitarti su gyventojais ir sužinoti jų nuomonę, vietos gyventojų apklausa, kaip konsultavimosi forma, naudojama nedažnai, nes reikalauja nemažų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų.
Šiuo metu Įstatyme nėra numatyta galimybė operatyviau vykdyti vietos apklausas internetu (elektroniniu būdu) ar sužinoti gyventojų nuomonę pateiktu klausimu viešosios nuomonės sociologinių tyrimų būdu, gana ilgi terminai, per kuriuos savivaldybė turi įvykdyti apklausos procedūras, todėl pats apklausos organizavimo procesas tampa ištęstas; neįvertinta savivaldybių specifika (pvz., vyraujančios kaimo ar miesto tipo gyvenamosios vietovės, gyventojų tankumas jose); savivaldybės institucijoms palikta per mažai diskrecijos, sprendžiant dėl apklausos vykdymo. Pažymėtina, kad konsultavimasis su gyventojais šiuo metu vyksta ir kitomis formomis, ne vien organizuojant vietos gyventojų apklausas, tačiau nesant nustatytų bendrųjų reikalavimų konsultavimuisi su gyventojais vietos lygmeniu, dažnai konsultavimasis vykdomas formaliai, ne su tikslinėmis grupėmis, neužtikrinamas grįžtamasis ryšys – konsultavimosi rezultatų vertinimas ir viešinimas. Konsultavimasis reglamentuojamas ir specialiuosiuose įstatymuose ( pvz.:
T eritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Želdynų, Triukšmo valdymo, Vandens, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Aplinkos oro apsaugos, Kelių, Saugaus eismo automobilių keliais ir kt. ) ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatomi konsultavimosi su gyventojais atvejai ir procedūros, todėl įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šie santykiai nereglamentuojami kituose teisės aktuose. Šiuo metu įstatyme nėra tiksliai nustatytas subjektas, atsakingas už tai, kad savivaldybės gyventojai būtų tinkamai informuojami apie savivaldybės veiklą ir su jais konsultuojamasi.
Pagal įstatymo 32 straipsnio 6 punktą seniūnas metinio seniūnijos veiklos plano ataskaitą teikia seniūnaičių sueigai, tačiau nėra numatyta, kad su šios ataskaitos projektu turi būti supažindinami gyventojai ir ji turi būti jų svarstoma ir vertinama. Šiuo metu įstatyme numatyta savivaldybės tarybos veiklos ataskaita (12 straipsnio 2 dalis), savivaldybės veiklos ataskaita ir mero veiklos ataskaita (20 straipsnio 7 dalis), tačiau tokia ataskaitų gausa nesąlygoja didesnio viešumo, juolab, atsieti savivaldybės tarybos veiklos ataskaitą nuo savivaldybės veiklos nėra racionalu. Kiti aktualūs įstatymo tobulinimo aspektai:
Įstatyme bei Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas turi sąlygoti vietos politinių ir ekonominių procesų veiksmingumą ir nepertraukiamumą, tačiau įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl politinių /vertybinių interesų atstovavimo savivaldybės institucijose ir kituose savivaldybės tarybos sudaromuose dariniuose (komitetuose, komisijose), t. y. opozicijos teisės siūlyti kandidatus, vertintini ne kaip savitiksliai, o kaip demokratijos garantas. Įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų sudarymą įtvirtina pareigą visoms savivaldybės tarybos frakcijoms ir grupėms teikti atstovus į Kontrolės komitetą, savivaldybės tarybos opozicijos teisę siūlyti Kontrolės komiteto, Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūras, o savivaldybės tarybai paliekama teisė balsuojant tvirtinti ar netvirtinti jų kandidatūras.
Praktikoje išryškėjo, kad, sukeliant obstrukciją, t. y., kuriai nors frakcijai nesiūlant atstovų į Kontrolės komitetą ar savivaldybės tarybai netvirtinant opozicijos pasiūlytų kandidatūrų, Įstatyme numatyti Kontrolės komitetas, Etikos bei Antikorupcijos komisijos gali būti nesudarytos per nustatytą terminą, kas sukuria teisinį pagrindą Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje. Taip pat pažymėtina, kad nors opozicijos teisė siūlyti šių komisijų pirmininkus yra nustatyta Įstatyme, tačiau praktikoje būna atvejų, kai tarybos opozicijos atstovai nebūna Etikos ar Antikorupcijos komisijų nariais, nors šių komisijų pirminkai turi būti skiriami iš jau patvirtintos sudėties komisijos narių. Šiuo metu Įstatyme pateiktas savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sąvokos apibrėžimas nėra pakankamai aiškus, todėl sąvoka „savivaldybės tarybos opozicija“ gali būti nevienareikšmiškai suvokta ir taikoma. Nuo 2015 m. Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo merui pavedama funkcija keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nesuderintas su kitų šią sritį reglamentuojančių įstatymų – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo – nuostatomis, priskiriančiomis šią funkciją savivaldybės vykdomajai institucijai.
Įstatymo 7 straipsnio 20 punkte nustatyta valstybinė (valstybės deleguota savivaldybėms) funkcija „dalyvauti rengiant vietos gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas“, kuri savo esme negali būti vertinama kaip atskira savivaldybės funkcija, nes pilietiškumo skatinimas ir gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra viena iš sąlygų, kad tinkamai veiktų vietos savivalda, juolab nevertintina kaip valstybinė (valstybės deleguota savivaldybėms) funkcija, todėl jos siūloma atsisakyti. Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad seniūnaičiu negali būti renkamas tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai seniūnaičiu tampa savivaldybės administracijos (seniūnijos) ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį; tokia situacija sukelia interesų konfliktą, funkcijų dubliavimąsi, subordinacijos santykių pažeidžiamumą ir trukdo nešališkai ir tinkamai atstovauti gyventojams. Šiuo metu Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 28 punkte reglamentuojama, kad savivaldybės taryba priima sprendimus tik dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas, tačiau Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad savivaldybė gali prisiimti skolinius įsipareigojimus ne tik pagal paskolų sutartis, bet ir pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis bei pagal kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis.
Atitinkamai savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) taip pat turėtų rengti ir savivaldybės tarybai teikti sprendimus priimti reikalingas išvadas ne tik dėl paskolų ėmimo, bet ir dėl savivaldybės prisiimamų skolinių įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis bei pagal kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad tinkamą gyventojų informavimą ir konsultavimąsi užtikrina meras ir seniūnas; taip siekiama sustiprinti tiesiogiai išrinkto mero ir arčiausiai gyventojų esančio savivaldybės atstovo – seniūno – atsakomybę, užtikrinant nuolatinį ryšį su gyventojais.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti tinkamą gyventojų informavimą, numatant, kad gyventojams aktuali informacija būtų prieinama, kad tam tikros gyventojų grupės, kurias savivaldybių sprendimai paveiks tiesiogiai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva, taip pat, kad informaciją gyventojams savivaldybė pateikia ne mažiau kaip trimis būdais (vienas iš jų – savivaldybės interneto svetainėje); savivaldybės, atsižvelgdamos į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą, amžių, socialinę ar interesų grupę ir kitas aplinkybes, privalo skelbti informaciją įvairiais būdais, pvz., vietiniuose ar regioniniuose laikraščiuose, gyvenamųjų vietovių ar seniūnijų skelbimų lentose, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių interneto svetainėse ar skelbimų lentose, biudžetinių (pvz., mokyklų, ikimokyklinio ugdymo, kultūros įstaigų) ar viešųjų (pvz., sveikatos priežiūros, kultūros) įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, interneto svetainėse ar skelbimų lentose, informaciniuose stenduose ir kt. Siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį su gyventojais, siūloma nustatyti bendruosius reikalavimus, kaip gyventojai turi būti informuojami ne tik apie numatomą konsultavimąsi, bet ir apie savivaldybės viešojo administravimo subjektų atliktą gyventojų nuomonės vertinimą ir priimtą sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo. Projekte siūloma, kad informacija, kuri aktuali didelei daliai savivaldybės gyventojų pateikiama ne vėliau, kaip10 darbo dienų iki savivaldybės sprendimų įsigaliojimo. Akcentuotinas reikalavimas, kad pateikiamoje gyventojams informacijoje neturi būti politinės reklamos.
Įstatymo projekte reglamentuojamas gyventojų informavimas, nesusijęs su asmens duomenų tvarkymu, nes galimų informacijos gavėjų tapatybė nebus identifikuojama. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti konsultavimąsi su vietos gyventojais, nustatant bendruosius reikalavimus: reikalavimą, kad konsultavimosi forma, laikas, vieta ir trukmė būtų parenkami tokie, kad gyventojai objektyviai galėtų dalyvauti konsultacijoje; reikalavimą savivaldybės viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą, dėl kurio buvo konsultuotasi, vertinti pateiktą gyventojų nuomonę ir, užtikrinant grįžtamąjį ryšį su gyventojais, juos informuoti apie konsultavimosi rezultatus bei apie priimtą sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo ir kt. Be įstatyme jau numatyto privalomo konsultavimosi dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo, teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, siūloma įtvirtinti privalomą konsultavimąsi šiais atvejais: dėl savivaldybės strateginio veiklos plano projekte siūlomų nustatyti savivaldybės strateginių veiklos prioritetų ir jų įgyvendinimo priemonių ir konsultavimąsi dėl to organizuoti ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat dėl investicinių projektų, siūlomų įtraukti į regionų plėtros programą. Įstatymo projekte pateikiamas nebaigtinis konsultavimosi su gyventojais formų sąrašas ir, išskyrus vietos gyventojų apklausą, detaliai nereglamentuojamos konsultavimosi procedūros tam, kad savivaldybės, įvertinusios konsultavimuisi teiktiną klausimą, taip pat vietos sąlygas, galėtų pačios pasirinkti konkrečiam atvejui tinkamiausią konsultavimosi formą bei nuspręsti, kaip tinkamai jį organizuoti. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad konsultuojantis su gyventojais (išskyrus organizuojant vietos gyventojų apklausą), gyventojų asmens duomenys (asmens vardas, pavardė ir paties gyventojo nurodyti jo kontaktiniai duomenys (pvz., gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar kt.), tvarkomi tik tais atvejais, kai būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį (informacijos apie konsultavimosi rezultatą pateikimą) su konkrečiu gyventoju. Įstatymo projekte, atsižvelgus į praktikoje išryškėjusias problemas, siūloma supaprastinti vietos gyventojų apklausų vykdymo tvarką – sumažinti gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisei įgyvendinti reikalingų gyventojų procentą nuo 5 iki 3, sutrumpinti iniciatyvinės grupės įregistravimo terminus (nuo 3 iki 2 darbo dienų) ir apklausos paskelbimo terminus, gavus gyventojų reikalavimą (nuo vieno mėnesio iki 10 darbo dienų). Siekiant operatyviau vykdyti vietos gyventojų apklausas, įstatymo projekte siūloma nustatyti elektroniniu būdu atliekamą vietos gyventojų apklausą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje be kitų nustatytų reikalavimų gyventojams, turintiems teisę rinkti tos savivaldybės tarybą, yra nustatytas reikalavimas 90 dienų iki savivaldybių tarybų rinkimų būti deklaravusiam savo gyvenamąją vietą šios savivaldybės teritorijoje arba būti įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių (nedeklaravusių) asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Toks reikalavimas vietos gyventojų apklausų atveju yra perteklinis, todėl Įstatymo projekte vietoj formuluotės „gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios savivaldybės tarybą“ nustatomi šie reikalavimai: gyventojui turi būti suėję 18 metų ir gyventojas turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba turi būti įtrauktas į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Šie reikalavimai taikomi tiek inicijuojantiems apklausą, tiek ir joje dalyvaujantiems gyventojams. Didinant gyventojų įtrauktį į sprendimų ir pasiūlymų svarstymus vietos lygmeniu, įstatymo projekte siūloma, kad seniūnas, prieš teikdamas savivaldybės administracijos direktoriui seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą, su jos projektu supažindintų gyventojus, ši ataskaita būtų apsvarstyta išplėstinėje seniūnaičių sueigoje ir tik kartu su pateikta gyventojų nuomone būtų teikiama savivaldybės administracijos direktoriui. Įstatymo projekto nuostata, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisės aktų nustatyta tvarka teisę į socialinį draudimą, siekiama užtikrinti garantijas asmenims, dalyvaujantiems savivaldybės viešųjų reikalų sprendime.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos Etikos ir Antikorupcijos komisijų nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama įstatymų ir teisės aktų, reguliuojančių komisijų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, narių darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka. Vietoj šiuo metu įstatyme numatytų trijų ataskaitų (savivaldybės tarybos veiklos ataskaitos, savivaldybės veiklos ataskaitos ir mero veiklos ataskaitos), Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti vieną – savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės bendruomenei, kurios sudedamoji dalis būtų mero ataskaita. Kiti siūlomi įstatymo tobulinimo aspektai:
Siekiant vietos politinių ir ekonominių procesų veiksmingumo ir nepertraukiamumo, politinių /vertybinių interesų atstovavimo savivaldybės institucijose ir kituose savivaldybės tarybos sudaromuose dariniuose (komitetuose, komisijose), Įstatymo projektu siūloma, kad savivaldybės Kontrolės komitetas sudaromas ir tokiu atveju, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių savivaldybės tarybos narių frakcija ir grupė nedeleguoja savo atstovų. Siekiant politinių procesų savivaldybėje veiksmingumo ir nepertraukiamumo, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės taryba privalo patvirtinti, jei jo kandidatūrą rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozijos narių, siūlo savivaldybės tarybos opozicija.
Atitinkamai Įstatymo projekte siūloma, kad ir Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkus savivaldybės taryba privalo patvirtinti, jei jų kandidatūras rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozicijos narių, teikia savivaldybės tarybos opozicija. Atitinkamai siūloma nustatyti, kad jei yra paskelbta tarybos opozicija, Etikos ir Antikorupcijos komisijos sudaromos laikantis proporcinio tarybos daugumos ir opozicijos atstovavimo principo. Įstatymo projekte siūloma aiškiai nustatyti terminus – 2 mėnesių terminą savivaldybės tarybos narių delegavimui į Kontrolės komitetą bei Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimui, taip pat 2 mėnesių terminą naujos sudėties Kontrolės komiteto sudarymui, kai pasikeičia savivaldybės tarybos frakcijos, savivaldybės tarybos narių grupės ar jų skaičius. Įstatymo projektu siūlomas patikslinti savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sąvoką atskiriant „mažumą“ ir „opoziciją“, aiškiai jas apibrėžiant ir užkertant nevienareikšmiškam sąvokos „savivaldybės tarybos opozicija“ suvokimui ir taikymui. Suderinant su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, Įstatymo projekte keičiamos nuostatos, reglamentuojančios mero atostogas, lengvatas bei žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Konstitucijoje yra expressis verbis apibrėžta
<...>
Konstitucijos
pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad „priimti sprendimus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje, 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje nurodytais savivaldos klausimais – savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija.“ Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo nutarimą bei į praktikoje kylančias problemas dėl atstovavimo savivaldybei teisme, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba reglamente nustatytų atstovavimo savivaldybei teisme tvarką. Taigi, tik savivaldybės taryba turėtų teisę nustatyti subjektus, atstovausiančius savivaldybei teisme. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad ne visada tiesiogiai išrinkto mero pozicija sutampa su savivaldybės tarybos pozicija, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tarybai įgaliojus merą atstovauti savivaldybei teisme, merui atstovaujant teisme dėl savivaldybės tarybos sprendimų, jo įgaliojimų apimtis turi būti nustatoma atskiru savivaldybės tarybos sprendimu. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymų ir įstatymo nuostatas dėl subjekto, priimančio sprendimą keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, įstatymo projektu siūloma šią funkciją išbraukti iš mero vykdomų ir priskirti vykdyti savivaldybės vykdomajai institucijai. Siūloma atsisakyti įstatymo 7 straipsnio 20 punkte nustatytos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) savivaldybių funkcijos
„dalyvauti rengiant vietos gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas
pilietines (gyventojų) iniciatyvas“.
Konsultavimasis su gyventojais sprendžiant viešuosius savivaldybės klausimus, gyventojų įtraukimas į klausimų sprendimą ir jų įgalinimas yra viena iš prielaidų demokratiškai vietos savivaldai, todėl tokia savivaldybių veikla vertintina kaip sąlyga tinkamam pačios vietos savivaldos funkcionavimui, tačiau ne kaip atskira funkcija, juolab – ne kaip valstybinė savivaldybių funkcija, kurią atlikdamos savivaldybės turi įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos teisę, o pati funkcija finansuojama valstybės biudžeto specialiąja tiksline dotacija. Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių interesų konfliktą iššaukiančių atvejų, kai seniūnaičiais tampa savivaldybės administracijoje ar seniūnijoje pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kurių pavaldumas trukdo nešališkai ir tinkamai atstovauti gyventojams, įstatymo projektu siūloma, kad seniūnaičiu negali būti renkamas ne tik tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės kontrolierius, bet ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, bei savivaldybės administracijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Įstatymo projektu siūloma suderinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl savivaldybių finansinių įsipareigojimų reglamentavimo, nustatant, kad savivaldybės taryba priima sprendimus ne tik dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas, bet dėl visų prisiimamų įsipareigojimų ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus, laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi ir garantijų limitų. Dėl tos pačios priežasties siūloma tikslinti ir įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą nustatant, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas ne dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, o dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų, garantijų suteikimo kreditoriams už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant įstatymą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės pakeisti Gyventojų parašų dėl reikalavimų paskelbti vietos gyventojų apklausą rinkimo lapo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar į statymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą turės būti keičiamos Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
savivaldybėse rekomendacijų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu įvertinti Vyriausybės atstovų, bendruomeninių organizacijų pateikti pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „konsultavimasis“,
„vietos gyventojų apklausa“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Europos Komisijos ir Europos Tarybos dokumentų nuostatas, įvertinta Europos šalių patirtis. 2017 m. kovo 1 d. Europos Komisijos priimto komunikatu (COM(2017) 2025 final) patvirtintoje baltojoje knygoje „Dėl Europos ateities“ išdėstytos nuostatos, kad „š iais laikais apstu informacijos, kurią nesunku gauti, bet sunku suvokti. Todėl nėra paprasta susigrąžinti pasitikėjimą, bendrumo jausmą ir siekti bendro sutarimo. Ištisą parą skelbiamos naujienos žmones pasiekia greičiau, tačiau jas sunkiau sekti ir į jas reaguoti. (...) Šios tendencijos tik stiprės ir toliau keis demokratinę sanklodą. Tai suteiks naujų galimybių palengvinti viešas diskusijas ir į jas įtraukti europiečius.
Tačiau Europai ir jos valstybėms narėms jau dabar reikia kuo aktyviau bendrauti su piliečiais, būti atskaitingesnėms ir greičiau bei tinkamiau įgyvendinti bendrai sutartus tikslus.“ Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2018 m. kovo 21 d. priėmė rekomendaciją CM/Rec(2017)4 „Dėl gyventojų dalyvavimo vietos viešajame gyvenime“, kurioje pasiūlė valstybių narių vyriausybėms imtis priemonių, užtikrinančių:
Tačiau Europai ir jos valstybėms narėms jau dabar reikia kuo aktyviau bendrauti su piliečiais, būti atskaitingesnėms ir greičiau bei tinkamiau įgyvendinti bendrai sutartus tikslus.“ Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2018 m. kovo 21 d. priėmė rekomendaciją CM/Rec(2017)4 „Dėl gyventojų dalyvavimo vietos viešajame gyvenime“, kurioje pasiūlė valstybių narių vyriausybėms imtis priemonių, užtikrinančių:
Plačiau apie tai: Valstybė, teisės aktas Kas gali inicijuoti? Kokie klausimai gali (negali) būti svarstomi? Formos ir būdai Papildomi komentarai Latvija, Vietos savivaldos įstatymo, 61 straipsnis [1] Savivaldybės gyventojai, savivaldybės taryba, jos pirmininkas. Susiję su savivaldybės savarankiškomis kompetencijomis, keičiant savivaldybių administracines teritorines ribas, svarstant savivaldybės vystymo programą ir planuojant teritorijas. Viešos diskusijos negali būti organizuojamos dėl savivaldybės biudžeto, savivaldybės apmokamų paslaugų, mokesčių ir rinkliavų dydžio, taip pat dėl savivaldybės atstovų paskyrimo į postus ir pašalinimo iš jų. Viešosios diskusijos. Nuo 2013 m., kai buvo priimtas įstatymas dėl vietinių referendumų, savivaldybės organizuoja vietos referendumus. Viešosios diskusijos vyksta ne trumpiau kaip 3 savaites. Gyventojai ir žiniasklaida gali susipažinti su visais su diskusija susijusiais dokumentais, gali išreikšti savo nuomonę raštu ar žodžiu, o savivaldybė savo interneto svetainėje, vietiniame laikraštyje, pranešimų lankstinuke informuoja apie diskusijos rezultatus, savivaldybės tarybos sprendimą, kuriame atsispindi viešosios diskusijos rezultatų įvertinimas.
Vokietijos žemės turi savo savivaldos įstatymus, plačiau aptartinas vienos iš jų atvejis – Bavarijos, Bavarijos vietos savivaldos įstatymo 4 dalis [2] Gyventojų asamblėjos atveju – meras, savivaldybės taryba, gyventojai (2,5–5 %, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus). Savivaldos referendumo atveju – 2/3 savivaldybės tarybos, gyventojai (3–10 %, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, jei miestas suskirstytas apskritimis peticiją turi pasirašyti bent 25 % piliečių). Jeigu miesto apygarda turi savo komitetą, tos apygardos gyventojai gali organizuoti pilietinį sprendimą klausimais, susijusiais su miesto apygardos komiteto veikla. Negali būti svarstomi klausimai, susiję su mero atsakomybėmis, apibrėžtomis įstatymo, vidine savivaldybės administracija, savivaldybės tarybos narių teisine padėtimi, mero ar savivaldybės darbuotojais ar finansiniu reguliavimu. Gyventojų asamblėja, vietos referendumas. Bent kartą per metus meras turi sukviesti gyventojų asamblėją, o jei to reikalauja savivaldybės taryba – ir dažniau. Gyventojų asamblėjoje gali dalyvauti tik tos savivaldybės gyventojai, jai pirmininkauja meras arba jo paskirtas atstovas. Peticija dėl referendumo turi būti pateikta merui raštu ir turi turėti klausimą, į kurį galima atsakyti „taip“ arba „ne“ ir būti pagrįstas; taip pat turi būti trys inicijavę atstovai, kurie atstovautų pasirašiusiems gyventojams. Vietos referendumo galima nevykdyti, jeigu savivaldybės taryba nusprendžia įgyvendinti priemonę, prašomą referendumo peticijoje. Referendumo sprendimas keičiamas ne anksčiau kaip po trejų metų arba kitu gyventojų referendumo metu.
Estija, Vietos savivaldos organiza-cinio akto 2, 15 ir 57 straipsniai [3] Savivaldybės taryba, gyventojai. Teritorijų planavimo ir kiti, savivaldybės gyventojams svarbūs klausimai (akte nedetalizuojami). Nuomonių apklausos ir viešosios iniciatyvos. Akte pažymima, kad nuomonių apklausos ir viešosios iniciatyvos rezultatai – patariamieji, kad savivaldybė turi organizuoti nuomonių apklausas ir viešąsias iniciatyvas, tačiau pačios jų organizavimo procedūros akte nepateikiamos. Bulgarija, Vietos savivaldos ir vietos adminis-tracijos akto
Savivaldybės taryba Vietos referendumas gali būti organizuojamas dėl problemų, susijusių su savivaldybių funkcijomis, apibrėžtomis 11 straipsnyje (savivaldybės turtu, įmonėmis, finansais, mokesčiais ir rinkliavomis, savivaldybės administracija, teritorijų planavimu, švietimu, sveikata, kultūra, komunaliniu ūkiu, socialine pagalba, aplinkosauga, paminklosauga, sportu ir kt.). Susitikimai, vietos referendumai, kiti vietos problemas padedantys spręsti būdai (akte nedetalizuojami). Vietos referendumai organizuojami, kai tam pritaria daugiau nei pusė savivaldybės tarybos narių. Švedija, Vietos savivaldos aktas [5] Savivaldybės taryba (asamblėja), gyventojai (5 % gyventojų pateikia rašytinę iniciatyvą, su parašais ir reikalavi-mais). Įvairūs vietos viešųjų reikalų sprendimo klausimai. Vietos referendumas, nuomonių apklausos, kiti būdai. Vietos referendumai, kurie yra dažni, organizuojami vadovaujantis Savivaldos referendumo aktu. Vietos referendumai yra konsultaciniai, juose gali dalyvauti tik tos savivaldybės gyventojai. Savivaldybės taryba, svarstydama svarbų klausimą, gali atsiklausti gyventojų nuomonės referendumo būdu. Suomija, Vietos savivaldos akto 5 skyrius [6] Gyventojai, savivaldybės taryba, juridiniai subjektai ir fondai, veikiantys savivaldybė-je.
Susiję su savivaldybės finansų ir veiklos planavimu, paslaugų teikimu, gerove, sveikatos priežiūra, švietimu, gyvenamąja aplinka, savivaldybės gyventojų būstu ar mobilumu, integracija ir kt. Diskusijos, kuriose dalyvauja vietinių gyventojų grupės (jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, žmonių su negalia tarybos), vietos referendumas. Savivaldybė turi pateikti pakankamai informacijos apie savo teikiamas paslaugas, savivaldybės finansus, klausimus, svarstomus savivaldybėje, apie su jais susijusius planus, kokie bus priimti sprendimai ir jų rezultatai. Savivaldybių tarybos privalo teikti informaciją, kaip dalyvauti ir daryti įtaką sprendimų kūrimui, užtikrina, kad būtų skirtingos ir efektyvios dalyvavimo galimybės. 2 % gyventojų gali pateikti klausimus savivaldybei, kuri per 6 mėnesius jį turi apsvarstyti. 4 % savivaldybės gyventojų, kurie yra bent jau 15 metų, gali teikti referendumo iniciatyvą. Apie veiksmus, kurių imtasi dėl iniciatyvos, turi būti informuojami tie, kurie pateikė iniciatyvą. Referendumo, kuriame gali dalyvauti tik savivaldybės gyventojai, rezultatai patariamieji. Kroatija, Vietos ir regioninės savivaldos įstatymo IV dalis [7] Gyventojai, savivaldybės taryba. Susiję su savivaldybės veikla. Vietos referendumas ir susitikimai su vietos gyventojais. Vietos referendumas rengiamas, kai pasiūlymą teikia bent 1/3 savivaldybės tarybos narių arba 20 % tos savivaldybės gyventojų. Vietos referendumo rezultatai yra privalomi ir įgyvendinami tiesiogiai pagal gyventojų valią. Susitikimai su vietos gyventojais yra konsultacinio pobūdžio. Savivaldybės turi suteikti sąlygas gyventojams ir juridiniams asmenims teikti savo pasiūlymus, nuomonę (prieštaravimus) ir skundus. Kai pasiūlymą teikia virš 10 % gyventojų, savivaldybės taryba turi apsvarstyti jį ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti išsamų atsakymą.
Slovėnija, Vietos savivaldos įstatymas [8] Gyventojai, savivaldybės taryba, meras. Bendraisiais savivaldybių kompetencijos klausimais, išskyrus dėl savivaldybės biudžeto ir finansų. Asamblėja, vietos referendumas, konsultacijos, susirinkimas. Vietos referendumas turi būti organizuojamas, jeigu norima pakeisti savivaldybės ribas ir pavadinimą ir kitais svarbiais klausimais. Referendumą gali inicijuoti ne mažiau kaip 5 % gyventojų, jei jame tam tikru klausimu pasisako daugiau nei pusė, jo rezultatai yra privalomi ir reikalavimai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Prieš priimdama sprendimą savivaldybės taryba gali inicijuoti konsultaciją, jos rezultatai patariamieji. Susirinkimas gali būti sušaukiamas, jei jo prašo ne mažiau kaip 5 % gyventojų. [1] http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0ahUKEwiPnMfBjNDbAhXBYZoKHYmbA2AQFggmMAA&url=http%3A%2F%2Fwww.vvc.gov.lv%2Fexport%2Fsites%2Fdefault%2Fdocs%2FLRTA%2FCiti%2FOn_Local_Governments.doc&usg=AOvVaw0KcEq3YxdjNt8io-t6oIxu [2] https://germanlawarchive.iuscomp.org/?p=747#ToC22 [3] https://www.riigiteataja.ee/en/eli/509012014003/consolide [4] http://unpan1.un.org/intradoc/groups/public/documents/untc/unpan016312.pdf [5] https://www.government.se/contentassets/9577b5121e2f4984ac65ef97ee79f012/the-swedish-local-government-act [6] http://www.finlex.fi/fi/laki/kaannokset/2015/en20150410.pdf [7] http://www.parliament.am/library/Tim/XORVATIA.pdf [8] http://www.parliament.am/library/Tim/slovenia.pdf
29, 32, 321 , 33, 351 ,
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Patobulintas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321 , 33, 351 ,
ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant stiprinti vietos demokratiją ir pilietinę visuomenę. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 267 punkto nuostatą „ Sudarysime sąlygas piliečiams daugiau dalyvauti priimant sprendimus vietos lygmeniu. Skatinsime apklausų ir vietos referendumų organizavimą vietos ir regionų svarbos klausimais, priimant reikšmingesnius sprendimus. Kartu įtvirtinsime nuostatą, kad rengiant tokias apklausas piliečiams būtų sudaromos galimybės išsamiai susipažinti su kiekvienos alternatyvos socialinėmis, ekonominėmis ir aplinkosauginėmis pasekmėmis“ ir šios programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
skaidrumo didinimas“ 3.5 krypties „Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas“
visuomenei ir partnerystės principus, priimant sprendimus“ 2 punktą „Gerosios konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties įtvirtinimas“.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija jau keleri metai atlieka gyventojų dalyvavimo viešųjų savivaldybės reikalų sprendime stebėseną, pagal kurios rezultatus identifikuotinos spręstinos problemos, trukdančios stiprėti pilietiškumui ir demokratijai vietose. Viena iš esminių prielaidų gyventojams įsitraukti į vietos reikalų tvarkymą – gyventojų informuotumas. Nors nemažai teisės aktų (pvz.:
T eritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Želdynų, Triukšmo valdymo, Vandens, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Aplinkos oro apsaugos, Kelių, Saugaus eismo automobilių keliais ir kt. įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai ) nustato reikalavimą informuoti gyventojus apie numatomus sprendimus, tačiau, kaip rodo tyrimo duomenys, gyventojų ta informacija dažnai nepasiekia; informacijos paskelbimas vien savivaldybės interneto svetainėje nėra pakankamas būdas įvairių vietos bendruomenės grupių tinkamam informavimui. Patys gyventojai pasigenda informacijos tiek apie jiems aktualius savivaldybės sprendžiamus klausimus, tiek apie galimybes dalyvauti sprendžiant tuos klausimus. Įvertinus 2016–2018 m. Vidaus reikalų ministerijos atliekamų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad gyventojų, kuriems pakanka informacijos apie tai, kokiais būdais galėtų dalyvauti sprendžiant įvairius viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje tendencijos šiek tiek keitėsi.
gyventojų, kuriems nepakanka informacijos apie tai, kokiais būdais galėtų dalyvauti sprendžiant įvairius viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje, dalis (nuo 35 proc. – 2016 m. iki 44 proc. – 2018 m.), tačiau gyventojų, kuriems tokios informacijos pakanka, dalis keitėsi nežymiai. Šią tendenciją galima sieti su tuo, kad gyventojai tampa žingeidesni ir aktyvesni savo vietos bendruomenės nariai. Taip pat pastebėta, kad gyventojams, kurie dalyvavo spręsdami vietos reikalus, du kartus dažniau pakako informacijos apie tai, kokiais būdais jie galėtų tai daryti nei gyventojams, kurie aktyviai nedalyvavo vietos gyvenime (informacijos pakanka 73 proc. dalyvavusiųjų sprendžiant viešuosius reikalus ir
aktyvus gyventojų įsitraukimas į vietos reikalų sprendimą. Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, didžioji gyventojų dalis (66 proc.) jokiomis formomis nedalyvauja sprendžiant vietos reikalus. Tyrimo metu gyventojų buvo klausiama, ar per paskutiniuosius 12 mėnesių jie dalyvavo spręsdami viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje ir ar ketina dalyvauti ateityje. Trečdalis (34 proc.) gyventojų per paskutinius 12 mėn. dalyvavo ar sprendė viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje. Tai dažniausiai darė dalyvaudami savanoriškoje veikloje (14 proc.). Po 8 proc. gyventojų nurodė, kad dalyvavo susirinkime, mitinge ar pikete ir išsakė nuomonę ar siūlymus seniūnaičiui dėl svarbių vietos bendruomenės klausimų. Kad išsakė savo nuomonę vietos gyventojų apklausoje – nurodė 7 proc. gyventojų, tiek pat (7 proc.) dalyvavo vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos veikloje.
Rečiausiai gyventojai (po 5 proc.) išsakė savo nuomonę per socialinius tinklus arba kreipėsi į savivaldybę ar seniūniją telefonu, paštu ar elektroniniu paštu arba pateikė savo nuomonę tiesiogiai susitikus su savivaldybės ar seniūnijos atstovais. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 1 proc. gyventojų. Penki iš dešimties (48 proc.) gyventojų ateityje planuotų dalyvauti ar spręsti viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje. Tai daugiausia darytų dalyvaudami savanoriškoje veikloje (15 proc.), išsakydami nuomonę vietos gyventojų apklausoje (13 proc.), dalyvaudami susirinkime, mitinge ar pikete (10 proc.). Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų neketintų ateityje dalyvauti ar spręsti viešuosius gyvenamosios aplinkos klausimus, o 10 proc. gyventojų šiuo klausimu nėra apsisprendę. Viena iš gyventojų dalyvavimo vietos savivaldoje formų – savo nuomonės pareiškimas dėl savivaldybės viešųjų reikalų tvarkymo vietos gyventojų apklausoje. Tačiau vertinant, kaip dažnai vykdomos vietos gyventojų apklausos pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą reglamentavimą, spręstina, kad šis įrankis konsultavimuisi naudojamas gana retai, dar rečiau šias apklausas inicijuoja patys gyventojai. Gyventojai yra nusiteikę pozityvioms permainoms, bet dažnai dėl žinių, pasitikėjimo, laiko, informacijos stokos nesugeba realizuoti potencialių galimybių atstovauti savo interesams ir dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos reikalus.
Savivaldybių tarybų narių, seniūnų ir seniūnaičių požiūrio į gyventojų dalyvavimą tvarkant vietos reikalus tyrimo ir Gyventojų pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis bei aptarnavimo kokybės vertinimo duomenimis, dauguma pasisakiusiųjų nurodė, kad gyventojai nepakankamai aktyviai dalyvauja sprendžiant vietos viešuosius reikalus, o pagrindinės to priežastys – gyventojų netikėjimas, kad jie gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams, nusišalinimas, abejingumas, iniciatyvių žmonių vietos bendruomenėje trūkumas ir abipusio komunikavimo (grįžtamojo ryšio) tarp savivaldybės ir gyventojų nebuvimas. Spręstina, kad neinformuotumas sąlygoja pasyvumą – gyventojai neįsitraukia į vietos viešųjų reikalų sprendimą, nes trūksta informacijos arba ji pateikiama netinkamai, antra vertus, gyventojų iniciatyvą neretai slopina pernelyg sudėtingos dalyvavimo procedūros bei netikėjimas, kad patys gyventojai gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams; pačios savivaldybės taip pat dažnai nėra suinteresuotos aktyviu gyventojų dalyvavimu ir neužtikrina grįžtamojo ryšio gyventojų pasiūlymams. Tokia situacija menkina gyventojų pasitikėjimą savo išrinkta vietos valdžia ir neskatina pilietiškumo bei demokratijos vietose. Taip pat, išryškėjus nemažai praktinio Įstatymo taikymo problemų ir atsižvelgus į Vyriausybės atstovų bei savivaldybių pateiktas pastabas, Įstatymą siūloma tobulinti ir kitais aspektais. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas ir siekiant spręsti gyventojų įsitraukimą į vietos valdymą bei kitas praktikoje išryškėjusias problemas, parengtas Įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams aktyviau dalyvauti sprendžiant viešuosius savivaldybės reikalus, stiprinti vietos demokratiją ir pilietinę visuomenę.
Taip pat, atsižvelgus į Valstybės kontrolės rekomendacijas, Įstatymo projektu siekiama užtikrinti Lietuvos savivaldybių atstovų delegacijos Regionų komitete atstovybės sekretoriato finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, nustatant galimybę tam skirti valstybės biudžeto lėšas iš Vidaus reikalų ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei siekiant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas suderinti su kitų įstatymų nuostatomis, Įstatymo projektu siūloma spręsti ir kitas praktikoje išryškėjusias problemas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva, įvertinus Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų siūlymus, taip pat Aplinkos, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ir Žemės ūkio ministerijų pateiktus pasiūlymus dėl praktikoje iškilusių įstatymo taikymo problemų sprendimo bei įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto
valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams audito rekomendacijas. Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės (vadovė Indrė Marija Baranauskienė, tel. 8 5 271 7105, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė (tel. 8 5 271 7187, el. p. [email protected] ). 3.
santykiai Šiuo metu Įstatyme nustatyta, kada ir kokią informaciją savivaldybė privalo skelbti gyventojams: seniūnaičių rinkimai (33 straipsnio 3 dalis), vietos gyventojų apklausos paskelbimas ir jos rezultatai (42 straipsnio 5 dalis,
straipsnio 5 punktas), seniūno informacijos pateikimas gyventojams (32 straipsnio 5 punktas). Tačiau, nesant nustatytų bendrų gyventojų informavimo principų, neretai informacija būna pateikiama formaliai, ne laiku, per sudėtinga forma, todėl nepasiekia gyventojų arba būna nesuprasta ir nepanaudota; dažniausiai informacija paskelbiama vien savivaldybės interneto svetainėje, be to, neretai politinė reklama pateikiama kaip informacija gyventojams. Įstatymo devintasis skirsnis reglamentuoja vietos gyventojų apklausos bendruosius principus, inicijavimą, apklausos būdus, jos vykdymą ir rezultatų paskelbimą ir apklausai teiktų klausimų sprendimo procedūrą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato galimybės rengti vietos referendumus, todėl vietos gyventojų apklausa savo esme yra vietos referendumo atitikmuo. Tačiau, kaip rodo praktika, iškilus poreikiui operatyviai pasitarti su gyventojais ir sužinoti jų nuomonę, vietos gyventojų apklausa, kaip konsultavimosi forma, naudojama nedažnai, nes reikalauja nemažų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Šiuo metu Įstatyme nėra numatyta galimybė operatyviau atlikti vietos apklausas elektroninio ryšio priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje; gana ilgi terminai, per kuriuos savivaldybė turi atlikti apklausos procedūras, todėl pats apklausos organizavimo procesas tampa ištęstas; savivaldybės institucijoms palikta per mažai diskrecijos, sprendžiant dėl apklausos vykdymo.
Pažymėtina, kad konsultavimasis su gyventojais šiuo metu vyksta ir kitomis formomis, ne vien organizuojant vietos gyventojų apklausas, tačiau nesant nustatytų bendrųjų reikalavimų konsultavimuisi su gyventojais vietos lygmeniu, dažnai konsultavimasis vykdomas formaliai – ne su tikslinėmis grupėmis, neužtikrinamas grįžtamasis ryšys – konsultavimosi rezultatų vertinimas ir viešinimas ir pan. Konsultavimasis reglamentuojamas ir specialiuosiuose įstatymuose ( pvz.., T eritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Želdynų, Triukšmo valdymo, Vandens, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Aplinkos oro apsaugos, Kelių, Saugaus eismo automobilių keliais ir kt. ) ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatomi konsultavimosi su gyventojais atvejai ir procedūros, todėl Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šie santykiai nereglamentuojami kituose teisės aktuose. Įstatyme nenumatyta galimybė gyventojų iniciatyvinei grupei, inicijuojančiai vietos gyventojų apklausą, pasirinkti teritoriją, kurios gyventojams yra aktualus apklausai teiktinas klausimas, ir kurie savo parašais paremtų šią iniciatyvą. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatytas subjektas, atsakingas už tai, kad savivaldybės gyventojai būtų tinkamai informuojami apie savivaldybės veiklą ir su jais konsultuojamasi. Pagal Įstatymo 32 straipsnio 6 punktą, seniūnas metinio seniūnijos veiklos plano ataskaitą teikia seniūnaičių sueigai, tačiau nėra numatyta, kad iš anksto su šios ataskaitos projektu turi būti supažindinami gyventojai ir ji turi būti jų svarstoma ir vertinama.
Šiuo metu Įstatyme numatyta savivaldybės tarybos veiklos ataskaita (12 straipsnio 2 dalis), savivaldybės veiklos ataskaita ir mero veiklos ataskaita (20 straipsnio 7 dalis), tačiau tokia ataskaitų gausa nesąlygoja didesnio viešumo, juolab, atsieti savivaldybės tarybos veiklos ataskaitą nuo savivaldybės veiklos ataskaitos nėra racionalu. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau, negu išrinkus savivaldybės tarybą surengtuose seniūnaičio rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis. Įstatyme nėra nustatyta, kad Lietuvos savivaldybių atstovų delegacijos Europos Sąjungos Regionų komitete atstovybės sekretoriato funkcijas atlieka Lietuvos savivaldybių asociacija ir kad ši veikla gali būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvos atstovybė Briuselyje veikia nuo 2007 m. ir iki šiol Lietuvos savivaldybių asociacijai atstovybės išlaikymui buvo skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tačiau tai nebuvo įteisinta įstatymu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už gyventojų informavimą ir konsultavimąsi su gyventojais atsakingi meras ir seniūnas; taip siekiama sustiprinti tiesiogiai išrinkto mero ir arčiausiai gyventojų esančio savivaldybės atstovo – seniūno – atsakomybę, užtikrinant nuolatinį ryšį su gyventojais.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti reikalavimus gyventojų informavimui, numatant, kad gyventojams aktuali informacija būtų prieinama, kad tam tikros gyventojų grupės, kurias savivaldybių sprendimai paveiks tiesiogiai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva, taip pat, kad informaciją gyventojams savivaldybė pateikia ne mažiau kaip dviem būdais (vienas iš jų – savivaldybės interneto svetainėje); savivaldybės, atsižvelgdamos į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą, amžių, socialinę ar interesų grupę ir kitas aplinkybes, privalo skelbti informaciją įvairiais būdais, pvz.: vietiniuose ar regioniniuose laikraščiuose, gyvenamųjų vietovių ar seniūnijų skelbimų lentose, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių interneto svetainėse ar skelbimų lentose, biudžetinių (pvz.: mokyklų, ikimokyklinio ugdymo, kultūros įstaigų) ar viešųjų (pvz., sveikatos priežiūros, kultūros) įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, interneto svetainėse ar skelbimų lentose, informaciniuose stenduose ir kt. Siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį su gyventojais, siūloma nustatyti bendruosius reikalavimus, kaip gyventojai turi būti informuojami ne tik apie numatomą konsultavimąsi, bet ir apie savivaldybės administravimo subjektų atliktą gyventojų nuomonės vertinimą ir priimtą sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo. Akcentuotinas reikalavimas, kad pateikiamoje gyventojams informacijoje neturi būti politinės reklamos. Įstatymo projekte reglamentuojamas gyventojų informavimas nesusijęs su asmens duomenų tvarkymu, nes galimų informacijos gavėjų tapatybė nebus identifikuojama.
Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti konsultavimąsi su vietos gyventojais, nustatant bendruosius reikalavimus konsultavimuisi: reikalavimą, kad konsultavimosi forma, laikas, vieta ir trukmė būtų parenkami tokie, kad gyventojai objektyviai galėtų dalyvauti konsultacijoje; reikalavimą savivaldybės administravimo subjektui priimant sprendimą, dėl kurio buvo konsultuotasi, vertinti pateiktą gyventojų nuomonę ir, užtikrinant grįžtamąjį ryšį su gyventojais, juos informuoti apie konsultavimosi rezultatus bei apie priimtą sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo ir kt. Vadovaujantis
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad konsultuojantis su gyventojais (išskyrus organizuojant vietos gyventojų apklausą), gyventojų asmens duomenys (asmens vardas, pavardė ir paties gyventojo nurodyti jo kontaktiniai duomenys (pvz.: gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar kt.), tvarkomi tik tais atvejais, kai būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį (informacijos apie konsultavimosi rezultatą pateikimą) su konkrečiu gyventoju. Taip pat nustatomas reikalavimas, kad konsultuojantis su vietos gyventojais, jų asmens duomenys negali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais. Įstatymo projekte, atsižvelgus į praktikoje išryškėjusias problemas, siūloma supaprastinti vietos gyventojų apklausų vykdymo tvarką – sutrumpinti iniciatyvinės grupės įregistravimo terminus (nuo 3 iki 2 darbo dienų) ir apklausos paskelbimo terminus, gavus gyventojų reikalavimą (nuo vieno mėnesio iki 10 darbo dienų).
Atsižvelgus į praktikoje išryškėjusias problemas inicijuojant vietos gyventojų apklausą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, įgyvendinant apklausos iniciatyvos teisę, apklausos teritoriją siūlo apklausos iniciatoriai ir renka tik siūlomos apklausos teritorijos gyventojų, palaikančių šią iniciatyvą, parašus. Siekiant operatyviau atlikti vietos gyventojų apklausas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti elektroniniais ryšiais atliekamą vietos gyventojų apklausą, kartu paliekant galimybę gyventojams, negalintiems pareikšti savo nuomonės elektroniniais ryšiais, pareikšti nuomonę apklausos dalyvių lapuose. Taip pat Įstatymo projekte siūloma atsisakyti tokių apklausos formų, kaip atrankinė apklausa gyventojų būstuose ir apklausa gyventojų būstuose, nes atrankinė apklausa negali užtikrinti apklausos rezultatų patikimumo, o apklausos būstuose rezultatai gali būti veikiami pasirinkto apklausos laiko, juolab, taip netiesiogiai nustatoma gyventojams sąlyga apklausos metu būti būste ir suvaržoma teisė jiems patiems patogiu apklausos metu pareikšti nuomonę. Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą ir apklausos rezultatų patikimumą, siūloma atsisakyti ir apklausos būdo gyventojams sueigoje balsuojant. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje, be kitų nustatytų reikalavimų gyventojams, turintiems teisę rinkti tos savivaldybės tarybą, yra nustatytas reikalavimas 90 dienų iki savivaldybių tarybų rinkimų būti deklaravusiam savo gyvenamąją vietą šios savivaldybės teritorijoje arba būti įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių (nedeklaravusių) asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Toks reikalavimas vietos gyventojų apklausų atveju yra perteklinis, todėl Įstatymo projekte vietoj formuluotės „gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios savivaldybės tarybą“ nustatomi šie reikalavimai: gyventojui turi būti suėję 18 metų ir gyventojas turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba turi būti įtrauktas į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Šie reikalavimai taikomi tiek inicijuojantiems apklausą, tiek ir joje dalyvaujantiems gyventojams. Didinant gyventojų įtrauktį į sprendimų ir pasiūlymų svarstymus vietos lygmeniu, įstatymo projekte siūloma, kad seniūnas, prieš teikdamas savivaldybės administracijos direktoriui seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą, su jos projektu supažindintų gyventojus, ši ataskaita būtų apsvarstyta išplėstinėje seniūnaičių sueigoje ir tik kartu su pateikta gyventojų atstovų nuomone – išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu
Tokia situacija netenkina nei vietos bendruomenės, nei savivaldybių, nes gyventojai nemotyvuoti būti išrinkti ir atstovauti bendruomenei tik trumpą laiką, juolab kad dažnas seniūnaičių rinkimų organizavimas reikalauja papildomų savivaldybės žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Siekiant spręsti šią problemą ir atsižvelgus į savivaldybių pateiktus pasiūlymus, Įstatymo projekte siūloma tikslinti Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 16 dalis, nustatant, kad jei seniūnaitis išrenkamas naujuose seniūnaičio rinkimuose likus ne daugiau kaip metams iki savivaldybės tarybos rinkimų, artimiausiuose seniūnaičių rinkimuose toje seniūnaitijoje seniūnaitis nerenkamas ir tokio seniūnaičio kadencija trunka iki kitų seniūnaičių rinkimų, t. y ilgiau nei 4 metus. Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių interesų konfliktą sukeliančių atvejų, kai seniūnaičiais tampa savivaldybės administracijoje ar seniūnijoje pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kurių pavaldumas trukdo nešališkai ir tinkamai atstovauti gyventojams, Įstatymo projektu siūloma, kad seniūnaičiu negali būti renkamas ne tik tos savivaldybės tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės kontrolierius, bet ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, bei savivaldybės administracijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Vietoj šiuo metu Įstatyme numatytų trijų ataskaitų (savivaldybės tarybos veiklos, savivaldybės veiklos ir mero veiklos ataskaitos), Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, įtvirtinant vieną – savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės bendruomenei, kurios sudedamoji dalis būtų mero ataskaita. Tai mažintų administracinę naštą savivaldybei ir sukurtų prielaidas vietos gyventojams paprasčiau ir aiškiau gauti informaciją ir ją įvertinti. Kiti praktikoje išryškėję aktualūs Įstatymo tobulinimo aspektai Nors Įstatyme apibrėžtos savivaldybės tarybos opozicijos ir savivaldybės tarybos mažumos sąvokos, bet, nepatikslinus savivaldybės tarybos daugumos sąvokos (Įstatymo 3 straipsnio 18 dalis), neaišku, kuriuos savivaldybės tarybos narius reikėtų laikyti savivaldybės tarybos mažuma, todėl, siekiant užtikrinti Įstatymo 3 straipsnio 18, 19 ir 20 dalyse įtvirtintų nuostatų aiškumą, nuoseklumą bei sistemiškumą, siūloma tikslinti Įstatymo 3 straipsnio 18 dalį. Sąvoka savivaldybės tarybos dauguma patikslinama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1965 pakeistas savivaldybės tarybos opozicijos ir savivaldybės tarybos mažumos sąvokas.
3 straipsnio 18 ir 19 dalių nuostatomis, tiek savivaldybės tarybos dauguma, tiek savivaldybės tarybos mažuma gali pasiskelbti ir savivaldybės tarybos narių frakcija (-os), ir savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), tačiau pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą tarybos narių vienijimasis į grupes nenumatytas, todėl, siekiant suderinti Įstatymo straipsnių nuostatas, siūloma šį punktą keisti. Vadovaujantis Įstatymo
gali būti daugiau nei viena, tačiau pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies formuluotę spręstina, kad gali būti sudaryta tik viena grupė, todėl, siekiant suderinti Įstatymo straipsnių nuostatas, siūloma šį punktą keisti. Įstatymo projekte siūloma aiškiai nustatyti terminus – 2 mėnesių terminą savivaldybės tarybos narių delegavimui į Kontrolės komitetą bei Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimui, taip pat 2 mėnesių terminą naujos sudėties Kontrolės komiteto sudarymui, kai pasikeičia savivaldybės tarybos frakcijos, savivaldybės tarybos narių grupės ar jų skaičius (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), priimdamas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1930-756/2016, konstatavo, kad darbo užmokesčio nustatymas merui, paskirtiems mero pavaduotojui ir savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimas į pareigas p irmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje teisės aktams neprieštarauja, nes, kaip nurodoma minėtoje nutartyje, „VSĮ 13 str. 3 d. 4 p. nuostatos neturėtų būti vertinamos, kaip nustatančios išsamų sąrašą veiksmų, kurių imasi savivaldybės taryba p irmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje“.
Praktikoje išryškėjo poreikis aiškiau reglamentuoti pirmajame išrinktos tarybos posėdyje galimus svarstyti klausimus, siekiant užtikrinti, kad Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos, reglamentuojančios pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje privalomus bei galimus priimti sprendimus, būtų taikomos tinkamai, taip pat įvertinus tai, jog išrinkta nauja savivaldybės taryba per 2 mėnesius nuo pirmojo posėdžio sušaukimo dienos turi įgyvendinti Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas: paskirti mero pavaduotoją (-us), administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją (-us), sudaryti savivaldybės tarybos komitetus, komisijas, paskirti jų pirmininkus. Atsižvelgiant į LVAT suformuotą teismų praktiką ir siekiant užtikrinti, kad Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos būtų suprantamos, aiškinamos ir taikomos vienodai, Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnio 3 dalį 5 punktu, nusakančiu, kokius sprendimus (arba kokio pobūdžio sprendimus) išrinkta nauja savivaldybės taryba galėtų priimti pirmajame posėdyje. Į statymo
reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai
išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys“, t. y. bet kurie asmenys, suinteresuoti svarstomu klausimu. Atsižvelgiant į tai, kad toks asmenų, kuriuos visus apima sąvoka „kiti suinteresuoti asmenys“, vardijimas, neatitinka teisėkūros aiškumo principo, Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, atsisakant atskirų asmenų kategorijų vardijimo.
Taikant Įstatymo 15 straipsnio normas dėl savivaldybės tarybos komisijų sudarymo išryškėjo problemos, susijusios su jų formavimu. Įstatymo15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš komisijos narių . Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Taip pat, įvertinus Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku gali būti skiriamas bet kuris iš Įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje įvardintų asmenų, tačiau pagal Įstatymo 15 straipsnio 61 nuostatas savivaldybės tarybos sudaromų komisijų pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) galėtų būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos savivaldybės tarybos narys. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad šių komisijų pirmininkai skiriami iš komisijų narių – savivaldybės tarybos narių.
Pažymėtina, kad Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir
aspektu, kiek kartų tą pačią kandidatūrą galima siūlyti atitinkamai Kontrolės komiteto ar Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininku, tačiau praktikoje išryškėjo atvejai, kai savivaldybių tarybos savo veiklos reglamentuose, t. y. žemesnės teisinės galios aktuose, šiuo aspektu nustato nepagrįstus apribojimus kandidatūrų siūlymui. Siekiant, kad Įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir taikomos vienodai, siūloma atsisakyti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje neaiškumo įnešančių žodžių „reglamento nustatyta tvarka“. Pagal Įstatymo14 straipsnio 3 dalį bei Įstatymo 15 straipsnio 61 dalį, savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, Įstatymo 14 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, koks savivaldybės tarybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, tačiau Įstatymo nuostatos nenumato, kas ir kokia tvarka turėtų nustatyti (patikrinti), ar tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininku, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Įstatymo 14 straipsnio 9 dalies reikalavimus, ir ar jis per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 14 straipsnis reguliuoja santykius, susijusius tik su savivaldybės tarybos sudaromų komitetų veikla (straipsnis vadinasi „Savivaldybės tarybos komitetai“), nors Įstatymo 14 straipsnio 9 dalies reguliavimas apima ir savivaldybės tarybos komisijas , todėl nuostatos dėl komisijų pirmininkų nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyką (straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio). Atsižvelgiant į tai, siūloma pripažinti netekusia galios Įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, o Įstatymą papildyti 151 straipsniu, sistemiškai reglamentuojančiu savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininku, nepriekaištingą reputaciją ir nustatančiu pareigą tokiam savivaldybės tarybos nariui užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikiant duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, be kita ko, nustato, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriamas ir dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis , šio straipsnio 2 dalies 22 punktas reglamentuoja, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas , o 23 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo , t. y. šie atskiri punktai reglamentuoja iš esmės tuos pačius veiksmus, todėl siūloma patikslinti minėtų punktų formuluotes. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas nustato, kad savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskiriamas kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka , tačiau praktikoje dažnai kyla neaiškumų, ar savivaldybės taryba privalo nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės valdomų įmonių teikiamas visas atlygintinas paslaugas, nevertinant, ar tai viešosios paslaugos, ar komercinės.
Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo; Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Spręstina, kad savivaldybei įstatymu yra suteikti įgaliojimai nustatyti taisykles ir teisinį režimą, kuris užtikrintų viešųjų paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams, tačiau Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto nuostata aiškinama ir taikoma skirtingai.
Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, vertindamos savivaldybių valdomų įmonių teikiamų paslaugų, kurios nepriskirtinos viešosioms paslaugoms, kainų nustatymo klausimus, taip pat išskiria analizuojamos teisės normos formuluotės aiškinimo ir taikymo problematiką – vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, kainas turėtų nustatyti savivaldybės taryba, tačiau, įvertinus savivaldybių valdomų įmonių teikiamų paslaugų pobūdį ir subjektus, kuriems šios paslaugos teikiamos, kyla pagrįstų abejonių, ar tokių paslaugų, kurios nepriskirtinos viešosioms paslaugoms, kainas turėtų nustatyti savivaldybės taryba. Siekiant išvengti skirtingo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto aiškinimo ir taikymo, Įstatymo projektu siūloma patikslinti minėtą Įstatymo nuostatą, nustatant, kad savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės valdomų įmonių teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas. Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad: „Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus.“ Praktikoje taikant šią normą, savivaldybėms kyla klausimų, kokia forma savivaldybės taryba , kaip kolegialus organas, turi pateikti nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus ir kada meras privalo inicijuoti šias procedūras.
Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, svarstomais klausimais priimdama sprendimus, todėl spręstina, kad nėra tikslinga savivaldybės tarybai iš pradžių priimti sprendimą dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvų, o vėliau tų pačių motyvų pagrindu spręsti administracijos direktoriaus atleidimo praradus nepasitikėjimą klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad ne savivaldybės taryba, o ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių galėtų pateikti nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Įstatymo projektu šias nuostatas šias nuostatas siekiama suderinti ir su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo. Įstatymo projekte siūloma ištaisyti Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje esančią techninę klaidą, nes ši straipsnio dalis reglamentuoja garantijas administracijos direktoriui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui, kurių įgijimas neturi būti saistomas sąlygos, kad iki paskyrimo į šias pareigas asmuo turėjo būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad daugelio sričių įstaigų vadovų pareigybėms nustatyta atitinkamos trukmės kadencija, Įstatymo projekte siūloma detaliau reglamentuoti, kaip meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas gali įgyvendinti Įstatymo nustatytą garantiją grįžti iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariu ar paskyrimo administracijos direktoriumi ar administracijos direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, kurioms nustatyta kadencija. Įstatymo projekte siūloma tikslinti Įstatymo 19 straipsnio 10 dalį ir 29 straipsnio 6 dalį, atitinkamai nustatant, kad „ jei iki
<...>
šie asmenys ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui.“ Nors atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį ir atlyginimo apskaičiavimo tvarką aiškiai nustato Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, šios dalies nuostata „Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba“ skirtingose savivaldybėse taikoma nevienodai, nes sukelia lūkestį, kad savivaldybės taryba gali nustatyti kitokį, nei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje aptartąjį atlyginimo dydį.
Siekiant užtikrinti, kad teisinis reguliavimas būtų tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, išbraukiant sakinį „Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba.“ Įstatymo projekte siūloma papildyti Įstatymo 15 straipsnio 9 dalimi, nustatant, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą . Taip siekiama užtikrinti garantijas asmenims, dalyvaujantiems savivaldybės viešųjų reikalų sprendime. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos Etikos ir Antikorupcijos komisijų nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat, suderinant Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių tarybų narių, kurie yra savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos komisijų nariai, garantijas, siūloma keisti Įstatymo
savivaldybės tarybos nariams savivaldybės tarybos ir savivaldybės tarybos komitetų posėdžių laiku. Merai ir merų pavaduotojai, kaip ir Vyriausybės nariai, yra valstybės politikai, todėl suderinant su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis ir atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas Vyriausybės narių atostogas ir kitas garantijas, įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mero atostogas ir kitas garantijas. Merams ir merų pavaduotojams siūloma suteikti tokias pat tikslines atostogos, kaip ir Vyriausybės nariams, tačiau kartu su teise į lengvatas asmenims, auginatiems vaikus, kas nustatyta ir Vyriausybės nariams, Įstatymo projekte siūloma merui ir mero pavaduotojui įtvirtinti teisę į lengvatas neįgaliems darbuotojams, kas nustatyta Darbo kodekso 138 straipsnyje. Taip siekima užtikrinti socialines garantijas merui ir mero pavaduotojui. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl subjekto, priimančio sprendimą keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, Įstatymo projektu siūloma šią funkciją išbraukti iš mero vykdomų ir nustatyti kaip savivaldybės tarybos paprastąją kompetenciją.
Siūloma atsisakyti Įstatymo 7 straipsnio 20 punkte nustatytos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) savivaldybių funkcijos
„dalyvavimas rengiant vietos gyventojų apklausas ir kitokias įstatymų numatytas
pilietines (gyventojų) iniciatyvas“. Konsultavimasis su gyventojais sprendžiant viešuosius savivaldybės klausimus, gyventojų įtraukimas į klausimų sprendimą ir jų įgalinimas yra viena iš prielaidų demokratiškai vietos savivaldai, todėl tokia savivaldybių veikla – konsultavimasis su vietos gyventojais – vertintina kaip sąlyga tinkamam pačios vietos savivaldos funkcionavimui, tačiau ne kaip atskira funkcija, juolab – ne kaip valstybinė savivaldybių funkcija, kurią atlikdamos savivaldybės turi įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos teisę, o pati funkcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi būti finansuojama savivaldybių biudžetams skiriama valstybės biudžeto specialiąja tiksline dotacija pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką. Pažymėtina, kad savivaldybės turi iniciatyvos teisę ir plačią diskreciją, organizuojant ir vykdant konsultavimąsi su gyventojais; pagal Įstatymo 47 straipsnį apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto, todėl tokios savivaldybės veiklos negalima vertinti kaip „dalyvavimo“, juolab negalima teigti, kad savivaldybės, konsultuodamosi su vietos gyventojais, veikia valstybės vardu taip, kaip ir atlikdamos kitas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. Valstybinio audito 2019 m. balandžio 9 d. ataskaitoje Nr.
VA-1 „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ nurodyta, kad: „Įvertinus 36 savivaldybių vykdomų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų turinį nustatėme, kad funkcijoms priskirtos laikino pobūdžio, epizodiškai atliekamos, smulkios arba tik kelių savivaldybių atliekamos veiklos.<...> . Tokias veiklas priskyrus valstybinėms funkcijoms ir joms skyrus valstybės biudžeto lėšų, atsiskaitymui už jų vykdymą ir lėšų panaudojimą taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms valstybinėms funkcijoms<...>. Tai kuria papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms ir savivaldybėms, todėl reikėtų įvertinti laikino pobūdžio, epizodiškai atliekamų, smulkių veiklų priskyrimo valstybinėms funkcijoms tikslingumą.“ [1] Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad:
„Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos,
pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis, ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente.“ Savivaldybėms dažnai kyla klausimai, kokios išlaidos laikytinos tinkamomis, tačiau pagal minėtos straipsnio dalies formuluotę reglamente galima nustatyti tik išlaidų dydį ir atsiskaitymo tvarką. Atsižvelgus į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktą pasiūlymą, Įstatymo projekte siūloma tikslinti Įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Įstatymo nuostatas, reglamente nustatytų (detalizuotų), kokios išlaidos pripažintinos tinkamomis.
Įstatymo projektu siūloma suderinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl savivaldybių finansinių įsipareigojimų reglamentavimo, nustatant, kad savivaldybės taryba priima sprendimus ne tik dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas, bet dėl visų prisiimamų įsipareigojimų ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus, laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi ir garantijų limitų. Dėl tos pačios priežasties siūloma tikslinti ir įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą nustatant, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas ne dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, o dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų, garantijų suteikimo kreditoriams už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus.
Valstybinio audito ataskaitos „2018 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ projekte konstatuojama, kad a udito metu nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija, skirdama asignavimus Lietuvos savivaldybių asociacijai priemonei „Užtikrinti Lietuvos delegacijos Regionų komitete sekretoriato funkcionavimą, išlaikant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovus Briuselyje“ vykdyti nesilaikė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl Valstybės kontrolė pateikė rekomendaciją ateityje, nustačius poreikį tęsti lėšų skyrimą Lietuvos savivaldybių asociacijai, užtikrinti, kad minėtos lėšos būtų skirtos teisės aktų nustatyta tvarka . Pasiūlyta pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, jame nustatant Lietuvos savivaldybių asociacijos kompetenciją užtikrinant Lietuvos vietos valdžios atstovavimą ES organuose ir galimybę šią veiklą finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Regionų komitetas yra vienintelė ES institucija, jungianti visų ES šalių narių vietos valdžios atstovus. Regionų komitetą sudaro per vietos ir regioninius rinkimus išrinkti atstovai iš visų 28 valstybių narių. Lietuvos savivaldybių atstovų delegacija Regionų komiteto veikloje dalyvauja nuo 2004 metų. Nacionalinės delegacijos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p.
47) 305 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi. Lietuvos delegaciją sudaro 18 narių: devyni pagrindiniai ir devyni pakaitiniai nariai. Regionų komitetas yra Europos Sąjungos patariamoji institucija; Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
jam suteikiama teisė tvirtinti savo darbo tvarkos taisykles, kuriose numatyta, kad kiekviena delegacija turi turėti koordinatorių (atstovą Briuselyje). Mūsų šalies atstovo Briuselyje funkcijos apima Lietuvos delegacijos veiklos koordinavimą, savivaldybių pozicijų rengimą, teisės aktų nagrinėjimą ir informacijos teikimą delegacijai, delegacijos susitikimų organizavimą, pozicijų derinimą, pagalbą nariams plenarinių sesijų ir komitetų posėdžių metu, išvažiuojamųjų posėdžių organizavimą, bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis ir organizacijomis, atstovaujant Lietuvos savivaldybėms, delegacijos veiklos viešinimą, renginių, susijusių su Regiono Komiteto veikla, organizavimą. Šiuo metu visos ES šalių delegacijos turi atstovybes Briuselyje, kurių steigėjai yra ES šalių narių savivaldybių asociacijos. Daugelyje šalių, iš jų Latvijoje ir Estijoje, atstovybėms išlaikyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Įvertinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Regionų komiteto atstovybės sekretoriato funkcijas atlieka Lietuvos savivaldybių asociacija; taip pat siūloma numatyti galimybę šioms funkcijoms atlikti skirti valstybės biudžeto lėšas iš Vidaus reikalų ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant Įstatymą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar į statymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą, vidaus reikalų ministro įsakymu bus patvirtinta Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos forma. Bus p akeista Gyventojų parašų dėl reikalavimų paskelbti vietos gyventojų apklausą rinkimo lapo forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 549, taip pat bus pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 1V-59 „Dėl Lietuvos Respublikos atstovų delegavimo į Europos Sąjungos Regionų komitetą nuostatų patvirtinimo“. Savivaldybių institucijos turės atitinkamai pakeisti savo teisės aktus (savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, vietos gyventojų apklausos tvarką ir kt.). 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu įvertinti Vyriausybės atstovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, atskirų savivaldybių, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos pateikti pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „konsultavimasis“,
„vietos gyventojų apklausa“, „vietos savivalda“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Europos Komisijos ir Europos Tarybos dokumentų nuostatas, įvertinta Europos šalių patirtis. 2017 m. kovo 1 d. Europos Komisijos priimtu komunikatu (COM(2017) 2025 final) patvirtintoje baltojoje knygoje „Dėl Europos ateities“ išdėstytos nuostatos, kad „š iais laikais apstu informacijos, kurią nesunku gauti, bet sunku suvokti. Todėl nėra paprasta susigrąžinti pasitikėjimą, bendrumo jausmą ir siekti bendro sutarimo. Ištisą parą skelbiamos naujienos žmones pasiekia greičiau, tačiau jas sunkiau sekti ir į jas reaguoti. (...) Šios tendencijos tik stiprės ir toliau keis demokratinę sanklodą. Tai suteiks naujų galimybių palengvinti viešas diskusijas ir į jas įtraukti europiečius.
Tačiau Europai ir jos valstybėms narėms jau dabar reikia kuo aktyviau bendrauti su piliečiais, būti atskaitingesnėms ir greičiau bei tinkamiau įgyvendinti bendrai sutartus tikslus.“ Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2018 m. kovo 21 d. priėmė rekomendaciją CM/Rec(2017)4 „Dėl gyventojų dalyvavimo vietos viešajame gyvenime“, kurioje pasiūlė valstybių narių vyriausybėms imtis priemonių, užtikrinančių:
Tačiau Europai ir jos valstybėms narėms jau dabar reikia kuo aktyviau bendrauti su piliečiais, būti atskaitingesnėms ir greičiau bei tinkamiau įgyvendinti bendrai sutartus tikslus.“ Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2018 m. kovo 21 d. priėmė rekomendaciją CM/Rec(2017)4 „Dėl gyventojų dalyvavimo vietos viešajame gyvenime“, kurioje pasiūlė valstybių narių vyriausybėms imtis priemonių, užtikrinančių:
Išsamiau apie tai: Valstybė, teisės aktas Kas gali inicijuoti? Kokie klausimai gali (negali) būti svarstomi? Formos ir būdai Papildomi komentarai Latvija, Vietos savivaldos įstatymo, 61 straipsnis [2] Savivaldybės gyventojai, savivaldybės taryba, jos pirmininkas Susiję su savivaldybės savarankiškomis kompetencijomis, keičiant savivaldybių administracines teritorines ribas, svarstant savivaldybės vystymo programą ir planuojant teritorijas. Viešos diskusijos negali būti organizuojamos dėl savivaldybės biudžeto, savivaldybės apmokamų paslaugų, mokesčių ir rinkliavų dydžio, taip pat dėl savivaldybės atstovų paskyrimo į postus ir pašalinimo iš jų. Viešosios diskusijos Nuo 2013 m., kai buvo priimtas įstatymas dėl vietinių referendumų, savivaldybės organizuoja vietos referendumus. Viešosios diskusijos vyksta ne trumpiau kaip 3 savaites. Gyventojai ir žiniasklaida gali susipažinti su visais su diskusija susijusiais dokumentais, gali išreikšti savo nuomonę raštu ar žodžiu, o savivaldybė savo interneto svetainėje, vietiniame laikraštyje, pranešimų lankstinuke informuoja apie diskusijos rezultatus, savivaldybės tarybos sprendimą, kuriame atsispindi viešosios diskusijos rezultatų įvertinimas.
Vokietijos žemės turi savo savivaldos įstatymus, išsamiau aptartinas vienos iš jų atvejis – Bavarijos, Bavarijos vietos savivaldos įstatymo 4 dalis [3] Gyventojų asamblėjos atveju – meras, savivaldybės taryba, gyventojai (2,5–5 %, atsižvelgiant į gyventojų skaičių). Savivaldos referendumo atveju – 2/3 savivaldybės tarybos, gyventojai (3–10 %, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, jei miestas suskirstytas apskritimis, peticiją turi pasirašyti bent 25 % piliečių). Jeigu miesto apygarda turi savo komitetą, tos apygardos gyventojai gali organizuoti pilietinį sprendimą klausimais, susijusiais su miesto apygardos komiteto veikla. Negali būti svarstomi klausimai, susiję su mero atsakomybėmis, apibrėžtomis įstatymo, vidine savivaldybės administracija, savivaldybės tarybos narių teisine padėtimi, mero ar savivaldybės darbuotojais ar finansiniu reguliavimu. Gyventojų asamblėja, vietos referendumas. Bent kartą per metus meras turi sukviesti gyventojų asamblėją, o jei to reikalauja savivaldybės taryba – ir dažniau. Gyventojų asamblėjoje gali dalyvauti tik tos savivaldybės gyventojai, jai pirmininkauja meras arba jo paskirtas atstovas. Peticija dėl referendumo turi būti pateikta merui raštu ir turi turėti klausimą, į kurį galima atsakyti „taip“ arba „ne“ ir būti pagrįstas; taip pat turi būti trys inicijavę atstovai, kurie atstovautų pasirašiusiems gyventojams. Vietos referendumo galima nevykdyti, jeigu savivaldybės taryba nusprendžia įgyvendinti priemonę, prašomą referendumo peticijoje. Referendumo sprendimas keičiamas ne anksčiau kaip po trejų metų arba kitu gyventojų referendumo metu.
Estija, Vietos savivaldos organiza-cinio akto 2, 15 ir 57 straipsniai [4] Savivaldybės taryba, gyventojai Teritorijų planavimo ir kiti, savivaldybės gyventojams svarbūs klausimai (akte nedetalizuojami) Nuomonių apklausos ir viešosios iniciatyvos Akte pažymima, kad nuomonių apklausos ir viešosios iniciatyvos rezultatai – patariamieji, kad savivaldybė turi organizuoti nuomonių apklausas ir viešąsias iniciatyvas, tačiau pačios jų organizavimo procedūros akte nepateikiamos. Bulgarija, Vietos savivaldos ir vietos adminis-tracijos akto
Savivaldybės taryba Vietos referendumas gali būti organizuojamas dėl problemų, susijusių su savivaldybių funkcijomis, apibrėžtomis 11 straipsnyje (savivaldybės turtu, įmonėmis, finansais, mokesčiais ir rinkliavomis, savivaldybės administracija, teritorijų planavimu, švietimu, sveikata, kultūra, komunaliniu ūkiu, socialine pagalba, aplinkosauga, paminklosauga, sportu ir kt.). Susitikimai, vietos referendumai, kiti vietos problemas padedantys spręsti būdai (akte nedetalizuojami) Vietos referendumai organizuojami, kai tam pritaria daugiau nei pusė savivaldybės tarybos narių. Švedija, Vietos savivaldos aktas [6] Savivaldybės taryba (asamblėja), gyventojai (5 % gyventojų pateikia rašytinę iniciatyvą su parašais ir reikalavi-mais) Įvairūs vietos viešųjų reikalų sprendimo klausimai Vietos referendumas, nuomonių apklausos, kiti būdai Vietos referendumai, kurie yra dažni, organizuojami vadovaujantis Savivaldos referendumo aktu. Vietos referendumai yra konsultaciniai, juose gali dalyvauti tik tos savivaldybės gyventojai. Savivaldybės taryba, svarstydama svarbų klausimą, gali atsiklausti gyventojų nuomonės referendumo būdu.
Suomija, Vietos savivaldos akto 5 skyrius [7] Gyventojai, savivaldybės taryba, juridiniai subjektai ir fondai, veikiantys savivaldybė-je Susiję su savivaldybės finansų ir veiklos planavimu, paslaugų teikimu, gerove, sveikatos priežiūra, švietimu, gyvenamąja aplinka, savivaldybės gyventojų būstu ar mobilumu, integracija ir kt. Diskusijos, kuriose dalyvauja vietinių gyventojų grupės (jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, žmonių su negalia tarybos), vietos referendumas. Savivaldybė turi pateikti pakankamai informacijos apie savo teikiamas paslaugas, savivaldybės finansus, klausimus, svarstomus savivaldybėje, apie su jais susijusius planus, kokie bus priimti sprendimai ir jų rezultatai. Savivaldybių tarybos privalo teikti informaciją, kaip dalyvauti ir daryti įtaką sprendimų kūrimui, užtikrina, kad būtų skirtingos ir efektyvios dalyvavimo galimybės. 2 % gyventojų gali pateikti klausimus savivaldybei, kuri per 6 mėnesius juos turi apsvarstyti. 4 % savivaldybės gyventojų, kurie yra bent jau 15 metų amžiaus, gali teikti referendumo iniciatyvą. Apie veiksmus, kurių imtasi dėl iniciatyvos, turi būti informuojami tie, kurie pateikė iniciatyvą. Referendumo, kuriame gali dalyvauti tik savivaldybės gyventojai, rezultatai patariamieji. Kroatija, Vietos ir regioninės savivaldos įstatymo IV dalis [8] Gyventojai, savivaldybės taryba Susiję su savivaldybės veikla Vietos referendumas ir susitikimai su vietos gyventojais Vietos referendumas rengiamas, kai pasiūlymą teikia bent 1/3 savivaldybės tarybos narių arba 20 % tos savivaldybės gyventojų. Vietos referendumo rezultatai yra privalomi ir įgyvendinami tiesiogiai pagal gyventojų valią. Susitikimai su vietos gyventojais yra konsultacinio pobūdžio. Savivaldybės turi suteikti sąlygas gyventojams ir juridiniams asmenims teikti savo pasiūlymus, nuomonę (prieštaravimus) ir skundus.
Kai pasiūlymą teikia virš 10 % gyventojų, savivaldybės taryba turi apsvarstyti jį ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti išsamų atsakymą. Slovėnija, Vietos savivaldos įstatymas [9] Gyventojai, savivaldybės taryba, meras Bendraisiais savivaldybių kompetencijos klausimais, išskyrus dėl savivaldybės biudžeto ir finansų Asamblėja, vietos referendumas, konsultacijos, susirinkimas Vietos referendumas turi būti organizuojamas, jeigu norima pakeisti savivaldybės ribas ir pavadinimą ir kitais svarbiais klausimais. Referendumą gali inicijuoti ne mažiau kaip 5 % gyventojų, jei jame tam tikru klausimu pasisako daugiau nei pusė, jo rezultatai yra privalomi ir reikalavimai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Prieš priimdama sprendimą savivaldybės taryba gali inicijuoti konsultaciją, jos rezultatai patariamieji. Susirinkimas gali būti sušaukiamas, jei jo prašo ne mažiau kaip 5 % gyventojų. [1] Valstybinio audito 2019 m. balandžio 9 d. ataskaita Nr. VA-1 „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ [2] http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0ahUKEwiPnMfBjNDbAhXBYZoKHYmbA2AQFggmMAA&url=http%3A%2F%2Fwww.vvc.gov.lv%2Fexport%2Fsites%2Fdefault%2Fdocs%2FLRTA%2FCiti%2FOn_Local_Governments.doc&usg=AOvVaw0KcEq3YxdjNt8io-t6oIxu [3] https://germanlawarchive.iuscomp.org/?p=747#ToC22 [4] https://www.riigiteataja.ee/en/eli/509012014003/consolide [5] http://unpan1.un.org/intradoc/groups/public/documents/untc/unpan016312.pdf [6] https://www.government.se/contentassets/9577b5121e2f4984ac65ef97ee79f012/the-swedish-local-government-act [7] http://www.finlex.fi/fi/laki/kaannokset/2015/en20150410.pdf [8] http://www.parliament.am/library/Tim/XORVATIA.pdf [9] http://www.parliament.am/library/Tim/slovenia.pdf
11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321 , 33, 351
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 11 dalių nuostatas vietos savivaldos teisės įgyvendinimo subjektai yra būtent savivaldybės bendruomenės (savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais), taip pat į šio įstatymo 4 straipsnio 9 punkte įtvirtintą principą, kuriuo grindžiamas vietos savivaldos įgyvendinimas „ savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus “, projekto 2 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 9 punkto, 11 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 22 punkto, 15 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 punkto novelose bei projekto 19 straipsniu keičiamo devintojo skirsnio 36-45 straipsniuose vartotina ne bendrinė sąvoka „gyventojai“, o, atsižvelgiant į juose dėstomų nuostatų kontekstą - „savivaldybės gyventojai“, „vietos gyventojai“. 2. Diskutuotina projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 20 punkte įtvirtintos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos – dalyvavimo rengiant gyventojų apklausas bei kitokias įstatymų numatytas pilietines iniciatyvas. Atkreipiame dėmesį, kad vietos gyventojų apklausa – ne tik Vietos savivaldos įstatymo reglamentuojamas vietos savivaldos institutas, užtikrinantis gyventojų dalyvavimą savivaldybės viešųjų reikalų tvarkyme.
Vietos gyventojų apklausos instrumentas gali būti pasitelkiamas ir valstybei (valstybės institucijoms) vykdant savo funkcijas (pavyzdžiui, susijusias su teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimais ar triukšmo valdymu), ir savivaldybės dalyvavimas užtikrinant šios valstybinės funkciją būtų svarbus ir pageidaujamas siekiant užtikrinti tokių įstatymų nustatytų apklausų vykdymą konkrečios savivaldybės teritorijoje. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo11 straipsnio 6 dalies dėstomos novelos dėl naujo Kontrolės komiteto pirmininko ir komisijų (nurodytų Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje) pirmininkų paskyrimo į pareigas turi būti tobulinamos laikantis šioje dalyje nuostatų dėstymo dėl naujo mero pavaduotojo (pavaduotojų), administracijos direktoriaus paskyrimo į pareigas. Joje siūlytina aptarti ne tik naujo
„Kontrolės komiteto pirmininko“ ir komisijų pirmininkų paskyrimą, bet ir visų kitų
savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų paskyrimą į pareigas (jeigu kurio nors savivaldybės tarybos komiteto pirmininkas komiteto sprendimu bus atleistas iš šių pareigų): „Jeigu Kontrolės Komiteto pirmininkas, kito savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininkas atleidžiamas iš šių pareigų, per du mėnesius nuo jų atleidimo ir pareigų dienos turi būti skiriamas <...> pirmininkas“.
Atkreipiame dėmesį, kad aptariamoje noveloje nevartotina sąvoka „netekus įgaliojimų“, o vartotina - „atleidžiamas iš pareigų“, nes Kontrolės komiteto pirmininką (taip pat jo pavaduotoją) į šias pareigas skirią (taigi ir atleidžia iš jų) savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kitų savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus (taip pat jų pavaduotojus) - komitetai (Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), o savivaldybių tarybų komisijų pirmininkus – savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoje „<...> ne rečiau kaip kartą per metus reglamento nustatyta tvarka“ siūlytina įrašyti „ir laiku“, kad būtų aišku, kad kiekvienos savivaldybės reglamente bus nustatytas ir laikas (kalendorinė data) iki kurio savivaldybės taryba privalo įvykdyti savo pareiga pateikti savivaldybės veiklos ataskaitą šią tarybą išrinkusiai savivaldybės bendruomenei. 5. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatoje „ komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą “ žodžiai „darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą“ yra klaidinantys ir brauktini.
Savivaldybės komisijos nariui atlygį už darbą savivaldybės komisijoje, taip pat valstybinio socialinio draudimo įmokas (nuo kurių apskaičiuojamas ir darbo stažas) turi mokėti savivaldybė, o ne komisijos nario darbdavys. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybių komisijos nariams (išskyrus komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atliekančių savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtų valstybės tarnautojų, kuriems šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą) atlygio už darbą savivaldybės komisijoje mokėjimą siūloma reglamentuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-2491(2), kurio svarstymas įtrauktas į 2018 m. lapkričio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Šis įstatymas, jeigu jis būtų priimtas, įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d. Taigi, aptariamų projekto nuostatų įsigaliojimo aspektu jos nesuderintos: pagal vertinamą projektą (Reg. Nr. XIIIP- 2834) ši nuostata įsigalioja 2019 m. sausio 3 d., o pagal projektą (Reg. Nr. XIIIP-2491(2) atlygio už darbą savivaldybės komisijos nariams mokėjimas – 2019 m. liepos 1 d. Be to, aptariamojoje dalies formuluotėje vartojamas žodis „reguliuojančių“ keistinas į –„reglamentuojančių“. 6.
įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatoje „ komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą “. Atkreipiame dėmesį tai, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti ir savivaldybės tarybos nariai (Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Taigi, aptariamoje projekto nuostatoje aptartina visų komisijos narių (išskyrus komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atliekančių savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtų valstybės tarnautojų, kuriems šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą) garantija komisijos posėdžių laiku, būti atleidžiamu nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. Pažymime, kad šiuo metu tokia garantija yra numatyta tik savivaldybės tarybos nariams savivaldybės tarybos ir savivaldybės komitetų posėdžių laiku (Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis), o komisijos nariams siūloma įtvirtinti garantija „išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą“- nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, derinant tarpusavyje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių tarybų narių, kurie yra savivaldybės komitetų ir savivaldybės komisijų nariai garantijas, keistina ir cituojama Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis. 7.
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 28 punkte siūloma nuostata dėl savivaldybės tarybos kompetencijos priimti sprendimus „dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis <...> ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų <...> ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis <...> laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių partvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi ir garantijų limitų ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą“ (jeigu projektu keičiamas įstatymas būtų priimtas jis įsigalios 2019 m. sausio 3 d.) iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-2278(2) 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 28 punkto nuostatos (jeigu įstatymas būtų priimtas jis įsigaliotų 2019 m. sausio 2 d.). Šio projekto priėmimas yra įtrauktas į 2018 m. lapkričio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. 8. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 15 dalies nuostatoje siūloma reglamentuoti mero ir mero pavaduotojo kasmetinių atostogų trukmę ir ją nustatyti 20 darbo dienų. Pažymime, kad tokia nuostata gali diskriminuoti merą ar mero pavaduotoją, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba pats yra neįgalus, nes pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pastarieji asmenys turi teisę į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas. 9. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies siūloma atsisakyti, nes savivaldybės veiklos ataskaitos, mero veiklos ataskaitos pateikimo savivaldybės bendruomenei santykius siūloma reglamentuoti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. 10.
skirsnio 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti naują vietos gyventojų apklausos būdą – „elektroniniu būdu“. Iš teikiamų nuostatų neaišku, kokiu būdu būtu užtikrinti demokratinio atstovavimo principai – vietos gyventojų tiesioginis ir asmeniškas dalyvavimas, negalimumas kontroliuoti jų pareiškiamą valią. 11. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo devintojo skirsnio 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti naują vietos gyventojų apklausos būdą – „elektroniniu būdu“. Projektu teikiamos nuostatose nėra jokių sąlygų, kurioms esant šis būdas galėtų būti taikomas, ir lieka neiškus jos santykis su aptariamomis šio straipsnio dalimis - kokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas taikyti gyventojų apklausą elektroniniu būdu. Pažymime, kad toks būdas gali būti neprieinamas tam tikrų gebėjimų (pvz. dėl amžiaus, išsimokslinimo, kompiuterinio raštingumo ir pan.) neturintiems vietos gyventojams ir dėl to jų teisė dalyvauti tokioje apklausoje būtų nepagrįstai suvaržyta. Taigi, tokio vienintelio apklausos būdo taikymas, pats savaime, gali sudaryti prielaidas eliminuoti vietos ar savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojų (susietų bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais) dalį ir taip pažeisti esminį vietos savivaldos principą dėl savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Taigi, mūsų nuomone, užtikrinant visų savivaldybės, vietos ar savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojų, susietų bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais, teisę dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punktas), gyventojų apklausos „elektroninis būdas“ gali būti įtvirtinamas tik kaip papildomas apklausos būdas, kuris gali būti naudojamas tik kartu su šio keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ar
36, 37, 38 straipsniuose nurodant informavimą ar konsultavimąsi atsisakytina perteklinių žodžių „tinkamas“. Įstatyme nustačius reikalavimus, keliamus informavimui ir konsultavimuisi, šiuos reikalavimus atitinkantys veiksmai laikytini tinkamais be papildomo nurodymo, ir atvirkščiai. 13. Svarstytina, ar projekto 19 straipsniu siūlomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų formuluotėje nereikėtų konkretinti gyventojų grupių informavimo atvejo - tikslinti kaip identifikuojamos gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks priimami sprendimai, kaip nustatomas poveikis ir jo mastas, kaip nustatomas informacijos gavėjų skaičius, jų gyvenamoji vieta, amžius, socialinės interesų grupės (ypač turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 38 ir 40 straipsniuose siūloma nustatyti labai ribotus asmens duomenų tvarkymo atvejus), kokie subjektai atliktų minėtų požymių identifikavimą. 14.
straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad informacija apie sprendimą, kurio įgyvendinimas paveiks tam tikrą gyventojų dalį (o tai reikštų iš esmės bet kokį bet kurio viešojo administravimo subjekto sprendimą), turi būti pateikta likus ne mažiau, kaip likus 10 dienų iki tokio sprendimo įsigaliojimo. Atkreipiame dėmesį, kad tokia nuostata reikštų iš esmės visų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų privalomą vėlesnį įsigaliojimą. Manytume, kad įstatyme nustatant tokį reguliavimą turėtų būti įvertintos galimos privalomo visų sprendimų vėlesnio įsigaliojimo pasekmės ir įtaka kasdienei savivaldybės viešojo administravimo subjektų veiklai. 15. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „informavimas“,
„konsultavimas“ turėtų būti pateikiamas šių veiksmų apibrėžimas bei nurodoma,
kad jis turi atitikti tų dalių [punktuose išdėstytus reikalavimus. 16. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti klaidinančių žodžių „įskaitant bet neapsiribojant“, nes jokie papildomi atvejai, kai su gyventojais privaloma konsultuotis neapsiribojant 1-3 punkte išvardintais atvejais, nėra nurodomi nei konkrečiai nei pagal požymius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321 , 33, 351 ,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje įtvirtintą savivaldybės tarybos daugumos apibrėžimą nustatant, kad savivaldybės tarybos daugumai priklauso tik ta savivaldybės narių frakcija (frakcijos) ir (ar) grupė (grupės), kurios, be kita ko, yra delegavusios savo kandidatus į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas. Toks siūlomas apibrėžimas diskutuotinas:
įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėse, kurių tarybą sudaro mažiau kaip 27 nariai, gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Didžiausias galimas mero pavaduotojo pareigybių skaičius, priklausomai nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus, negali viršyti trijų. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu mero pavaduotojų skaičiaus nustatymas priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Taigi, savivaldybės taryba gali nuspręsti steigti mažiau mero pavaduotojo pareigybių nei didžiausias leistinas skaičius arba jų iš viso nesteigti, o savivaldybėse, kurių tarybą sudaro mažiau kaip 27 nariai, bet kuriuo atveju negali steigti daugiau nei vienos šios pareigybės.
vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), numatyta keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje - savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai). Įstatyme savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičiui nustatyti tokie patys apribojimai, kaip ir mero pavaduotojų skaičiui. Sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičiaus (ir šių pareigybių steigimo apskritai) taip pat priskirtas savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai, ji taip pat, kaip ir mero pavaduotojo atveju, gali priimti sprendimą šių pareigybių nesteigti, ir bet kuriuo atveju negali steigti daugiau šių pareigybių, nei numatyta įstatyme. Be to, taryba įsteigtai šiai pareigybei gali nepriskirti vykdomosios institucijos funkcijų. 3) taigi, savivaldybėse, kurių tarybos narių skaičius yra mažesnis nei 27, gali būti daugiausiai 3 keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies apibrėžime nurodytos pareigybės, atstovų į kurias delegavimas yra būtina priklausymo savivaldybės tarybos daugumai sąlyga – tai vienas mero pavaduotojas, administracijos direktorius ir vienas administracijos direktoriaus pavaduotojas. Priklausomai nuo savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, tokia pareigybė bet kurioje savivaldybėje gali būti ir viena – savivaldybės administracijos direktorius.
Tokiu atveju, jei savivaldybės tarybos daugumą siektų sudaryti ir bendrą veiklos programą įgyvendinti daugiau nei trys savivaldybės tarybos narių frakcijos (grupės) savivaldybėse, kuriose tarybos narių skaičius yra mažesnis nei 27, arba daugiau nei viena frakcija
(grupė) savivaldybėse, kuriose taryba nepriėmė sprendimo steigti atitinkamas pareigybes, pagal vertinamą apibrėžimą joms būtų užkirstas kelias tai padaryti, nes neužtektų pareigybių, į kurias delegavusios atstovą frakcijos (grupės) galėtų būti priskiriamos savivaldybės tarybos daugumai. Svarstytina, kaip toks siūlomas reguliavimas paveiktų išrinktų savivaldybės tarybos narių galimybes atstovauti vietos bendruomenėms interesams ir derėtų su demokratiniais vietos valdžios formavimo principais. 2. Diskutuotina projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 20 punkte įtvirtintos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos – dalyvavimo rengiant gyventojų apklausas bei kitokias įstatymų numatytas pilietines iniciatyvas. Atkreipiame dėmesį, kad vietos gyventojų apklausa – ne tik Vietos savivaldos įstatymo reglamentuojamas vietos savivaldos institutas, užtikrinantis teritorinės bendruomenės gyventojų dalyvavimą savivaldybės viešųjų reikalų tvarkyme. Vietos gyventojų apklausos instrumentas gali būti pasitelkiamas ir valstybei (valstybės institucijoms) vykdant savo funkcijas (pavyzdžiui, susijusias su teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimais ar triukšmo valdymu), ir savivaldybės dalyvavimas užtikrinant šios valstybinės funkciją būtų svarbus ir pageidaujamas siekiant užtikrinti tokių įstatymų nustatytų apklausų vykdymą konkrečios savivaldybės teritorijoje. 3.
įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoje „<...> ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka“ siūlytina įrašyti „ir laiku“, kad būtų aišku, kad kiekvienos savivaldybės reglamente bus nustatytas ir laikas (kalendorinė data) iki kurio savivaldybės taryba privalo įvykdyti savo pareiga pateikti savivaldybės veiklos ataskaitą šią tarybą išrinkusiai savivaldybės bendruomenei. 4. Projektu 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalis lyginamajame variante konstruojama neaktualios įstatymo redakcijos pagrindu. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje tikslintina pakeitimų esmė „<...> 15 straipsnio antrąją 7 dalį“. Pažymėtina, kad projekte nesiūloma pakeisti „7“ dalyje įtvirtintos galiojančios nuostatos turinio „7. Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba“, 7 dalį siūloma pažymėti skaičiumi „8“ ir ją išdėstyti taip: „8. Etikos komisija, veikdama pagal šio straipsnio 3 dalies 2 ir 6 punktus, rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį“. Taigi, būtina tiksliai nurodyti siūlomus šio straipsnio pakeitimus ir juos dėstyti laikantis šiuo metu galiojančios šio straipsnio redakcijos. 6. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto tekstas, dėstomas projekto lyginamajame variante, neatitinka projekte siūlomų pakeitimų. 7. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 15 dalies nuostatoje siūloma reglamentuoti mero ir mero pavaduotojo kasmetinių atostogų trukmę ir ją nustatyti 20 darbo dienų. Tokia nuostata diskutuotina dviem aspektais. Pirma, tokia nuostata gali diskriminuoti merą ar mero pavaduotoją, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba pats yra neįgalus, nes pagal Darbo kodekso
kasmetines atostogas.
Antra, tokia nuostata nedera su tuo pačiu projekto straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 14 dalies nuostata, kad
„merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus
nuostatas, reglamentuojančias <...> atostogas“. 8. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje siūloma įtvirtinti dalyvavimo rinkimuose garantiją merui ir mero pavaduotojui
„Meras ir mero pavaduotojas, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas
kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimus į šias pareigas reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka“. Šią nuostatą siūlytina išbraukti, nes ji iškreipia visų kandidatų lygybės principą, neva tokią teisę turi tik mero ir mero pavaduotojo pareigas einantys asmenys. Pažymime, kad pagal rinkimų įstatymus visi kandidatai yra lygūs ir turi tas pačias teises ir vienodas dalyvavimo rinkimuose garantijas, kurios nepriklauso nuo to, ar jie eina mero ar mero pavaduotojo, savivaldybių tarybų nario, administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo, seniūno ar kito savivaldybės valstybės tarnautojo, seniūnaičio pareigas arba dirba pagal sutartį (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, Seimo rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis, Prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis, Rinkimų į Europos Parlamento 49 straipsnio 1 dalis). 9.
dalies nuostata dėl savivaldybės tarybos nario veiklos garantijos, kuri numato, kad tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku jis atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų „bet kurioje institucijoje, įmonėje ar organizacijoje“ siūlytina patikslinti pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatą <...> bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą“. 10. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji seniūnaičio rinkimai organizuojami, jeigu seniūnaitis negali atlikti pareigų dėl ligos. Toks naujų seniūno rinkimų organizavimo pagrindas yra ydingas, nes būtų leidžiama seniūno rinkimus organizuoti, net ir tada jei seniūno liga truktų bent net ir kelias dienas, ir dėl ligos jis nors kartą negalėtų atlikti pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad tarp seniūno ligos ir naujų rinkimų paskelbimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšis. Naujų seniūno rinkimų pagrindu gali būti ne bet kokia liga, o tik tokia liga dėl kurios seniūnas toliau negalėtų eiti savo pareigų ir dėl to jis turi būti atleidžiamas iš einamų pareigų. Pažymėtina, kad seniūnas yra valstybės tarnautojas, todėl dėl jo ligos jis gali būti atleidžiamas iš pareigų tik Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies
neįgalumo ar netekto darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų“. Taigi, šiuo pagrindu atleidus seniūną iš pareigų, gali būti rengiami nauji seniūno rinkimai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata yra keistina. 11. Projekto 20 straipsniu teikiamame keičiamo įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad savivaldybė sudaro prielaidas gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus „informuodama vietos gyventojus“ ir su jais „konsultuodamasi“.
Keičiamo įstatymo 37 ir 38 straipsniuose nustatomi reikalavimai atitinkamai vietos gyventojų informavimui ir konsultavimuisi su jais. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti pateikti
„informavimo“ ir „konsultavimosi“ sąvokų apibrėžimai ar paaiškinimai, o tik po
jo nustatomi informavimui ir konsultavimuisi keliami reikalavimai. 12. Svarstytina, ar projekto 20 straipsniu siūlomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 punktuose nereikėtų tikslinti kaip identifikuojamos gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks priimami sprendimai, kaip nustatomas poveikis ir jo mastas, kaip nustatomas informacijos gavėjų skaičius, jų gyvenamoji vieta, amžius, negalia, socialinės interesų grupės (ypač turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 38 ir 40 straipsniuose siūloma nustatyti labai ribotus asmens duomenų tvarkymo atvejus), kaip identifikavimas pagal šiuos požymius derėtų su asmens duomenų apsaugos reikalavimais, kokie subjektai atliktų minėtų požymių identifikavimą. 13. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikiama į nuoroda į keičiamo įstatymo
siūloma šio straipsnio redakcija turi tik vieną dalį. Be to, neaišku, kodėl skelbiant vertinamoje normoje nurodytą informaciją neturėtų būti laikomasi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 7 punkte nustatyto reikalavimo, draudžiančio informacijoje pateikti politinę reklamą. 14. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti naują vietos gyventojų apklausos būdą – elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje.
Iš teikiamų nuostatų neaišku, kokiu būdu būtu užtikrinti demokratinio atstovavimo principai – vietos gyventojų tiesioginis ir asmeniškas dalyvavimas, negalimumas kontroliuoti jų pareiškiamą valią. 15. Projekto 21 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje nurodomas „Regionų komiteto atstovybės sekretoriatas“. Nėra aišku, ar turimas omenyje to paties straipsnio
atstovybės sekretoriatas“, o jei taip – projekto nuostatų terminija derintina tarpusavyje. 16. Projekto 22 straipsnio 1 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo data “2020 m. kovo 1 d.“ yra keistina vėlesne įsigaliojimo data, kuri būtų parinkta atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į Seimo priimto įstatymo promulgavimą. Pakeitus įstatymo įsigaliojimo datą atitinkamai turi būti pakeista ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pavedimo Lietuvis Respublikos vidaus reikalų ministrui ir savivaldybių institucijoms priimti „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“ vykdymo data „iki 2020 m. vasario 29 d.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
20, 24, 26, 27, 29, 32, 321 , 33, 351
2020-10-12 Nr. XIIIP-2834(3)patikslinta Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti imperatyvų Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo prieš terminą pagrindą – „ jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos, – opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui “. Šiai nuostatai prieštarauja tolimesnė tos pačios straipsnio dalies nuostata „j eigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko “, nes projekte nenumatyti pagrindai, kuriems esant Kontrolės komisijos pirmininką delegavęs subjektas – savivaldybės tarybos opozicija – privalėtų atšaukti savo deleguotą Kontrolės komisijos pirmininką. Jei projekte nurodant „atšaukimą“ turimas omenyje netekimas „ įgaliojimų prieš terminą <...> jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos – opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių
“, projekte būtina tarpusavyje suderinti „atšaukimo“ ir
„įgaliojimų netekimo prieš terminą“ terminus ir jų vartojimą. Analogiška
pastaba teiktina ir dėl projekto 6 straipsnyje vartojamų keičiamo įstatymo 15 straipsnio 61 dalies formuluočių. 2.
dalyje „Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio įstatymo 151 straipsnyje <...>“ dėstoma nuostata „(įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką)“ yra perteklinė ir brauktina. Pagal projekto 7 straipsniu pildomo Įstatymo 151 straipsnyje siūlomą įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą jis būtų taikomas savivaldybės tarybos nariui (pretenduojančiam į savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininko pareigas) nepriklausomai nuo tarybos sudaromų komisijų (ar komitetų pavadinimo) pavadinimo. 3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 151 straipsnio 1 dalies nuostata „ Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus
<...>“
tobulintina. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės tarybos narys gali būti pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą tik Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne kurio nors kito „ įstatymų nustatyta tvarka “. 4. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio
siūloma įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo data būtų „2021 m. sausio 1 d.“. Projekto priėmimas yra įtrauktas į 2020 m. spalio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Pažymime, kad projekte neatsižvelgta į tai, kad Seimas 2020
1 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo-1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10-5 straipsniu įstatymą Nr.
XIII-3312, kurio
s išdėstyta taip: „Meras atsiskaito bendruomenei už savo veiklą. Ši informacija apie mero veiklos rezultatus įtraukiama į šio įstatymo 105 straipsnyje nurodytą savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį“. Pastaroji nuostata įsigaliotų „2022 m. sausio 1 d.“ (šio įstatymo 10 straipsnis ). 5. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 punkte dėstoma nuostatą taip pat siūloma pakeisti ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4847(2) 1 straipsniu. Pažymime, kad šiuose projektuose įstatymo 24 straipsnio 6 punkte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas skiriasi. Be to, pagal vertinamojo projekto 21 straipsnį siūloma įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo data būtų „2021 m. sausio 1 d.“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4847(2) 5 straipsnyje siūloma įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo data „2020 m. gruodžio 31 d.“. Šių projektų priėmimas yra įtrauktas į 2020 m. spalio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir sklandumą būtina pašalinti projektuose siūlomų įtvirtinti nuostatų nesuderinamumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
20, 24, 26, 27, 29, 32, 321 , 33, 351
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti imperatyvų Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo prieš terminą pagrindą – „ jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos,
dalyje „Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio įstatymo 151 straipsnyje <...>“ dėstoma nuostata „(įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką)“ yra perteklinė ir brauktina. Pagal projekto 7 straipsniu pildomo Įstatymo 151 straipsnyje siūlomą įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą jis būtų taikomas savivaldybės tarybos nariui (pretenduojančiam į savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininko pareigas) nepriklausomai nuo tarybos sudaromų komisijų (ar komitetų pavadinimo) pavadinimo. 3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 151 straipsnio 1 dalies nuostata „ Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus
<...>“
tobulintina. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės tarybos narys gali būti pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą tik Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne kurio nors kito „ įstatymų nustatyta tvarka “. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321 , 33, 351
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Lietuvos merų klubo prezidentas Vytautas Juškus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-13211 19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 ir
savivaldybės bendruomenės (savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais), taip pat į šio įstatymo 4 straipsnio 9 punkte įtvirtintą principą, kuriuo grindžiamas vietos savivaldos įgyvendinimas
„savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės
reikalus“, projekto 2 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau
straipsnio 5 punkto novelose bei projekto 19 straipsniu keičiamo devintojo skirsnio 36-45 straipsniuose vartotina ne bendrinė sąvoka „gyventojai“, o, atsižvelgiant į juose dėstomų nuostatų kontekstą - „savivaldybės gyventojai“, „vietos gyventojai“. Pritarti iš dalies Tikslinga patikslinti projekto 2, 11 ir 19 straipsniuose dėstomas nuostatas, vietoje sąvokos „gyventojai“, atsižvelgiant į jų kontekstą, įrašant sąvokas „savivaldybės gyventojai“, „vietos gyventojai“ . Projekto 15 straipsnyje dėstomų nuostatų tikslinti nėra tikslinga, nes vartojama aiški sąvoka „seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojai“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 20 punkte įtvirtintos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos – dalyvavimo rengiant gyventojų apklausas bei kitokias įstatymų numatytas pilietines iniciatyvas.
Atkreipiame dėmesį, kad vietos gyventojų apklausa – ne tik Vietos savivaldos įstatymo reglamentuojamas vietos savivaldos institutas, užtikrinantis gyventojų dalyvavimą savivaldybės viešųjų reikalų tvarkyme. Vietos gyventojų apklausos instrumentas gali būti pasitelkiamas ir valstybei (valstybės institucijoms) vykdant savo funkcijas (pavyzdžiui, susijusias su teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimais ar triukšmo valdymu), ir savivaldybės dalyvavimas užtikrinant šios valstybinės funkciją būtų svarbus ir pageidaujamas siekiant užtikrinti tokių įstatymų nustatytų apklausų vykdymą konkrečios savivaldybės teritorijoje. Pritarti Tikslinga pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
punktą. 2. Pakeisti 7 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos
nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;“.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo11 straipsnio 6 dalies dėstomos novelos dėl naujo Kontrolės komiteto pirmininko ir komisijų (nurodytų Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje) pirmininkų paskyrimo į pareigas turi būti tobulinamos laikantis šioje dalyje nuostatų dėstymo dėl naujo mero pavaduotojo (pavaduotojų), administracijos direktoriaus paskyrimo į pareigas.
Joje siūlytina aptarti ne tik naujo „Kontrolės komiteto pirmininko“ ir komisijų pirmininkų paskyrimą, bet ir visų kitų savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų paskyrimą į pareigas (jeigu kurio nors savivaldybės tarybos komiteto pirmininkas komiteto sprendimu bus atleistas iš šių pareigų):
„Jeigu Kontrolės Komiteto pirmininkas, kito savivaldybės tarybos komiteto ar
komisijos pirmininkas atleidžiamas iš šių pareigų, per du mėnesius nuo jų atleidimo ir pareigų dienos turi būti skiriamas <...> pirmininkas“. Atkreipiame dėmesį, kad aptariamoje noveloje nevartotina sąvoka „netekus įgaliojimų“, o vartotina - „atleidžiamas iš pareigų“, nes Kontrolės komiteto pirmininką (taip pat jo pavaduotoją) į šias pareigas skirią (taigi ir atleidžia iš jų) savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kitų savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus (taip pat jų pavaduotojus) - komitetai (Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), o savivaldybių tarybų komisijų pirmininkus – savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Pritarti iš dalies Siūlytina nepritarti siūlymui, kad reikėtų aptarti visų kitų savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų paskyrimą į pareigas, nes tikslinga palikti teisę savivaldybės tarybai dėl tokio skyrimo tvarkos apsispręsti pačiai, atitinkamas nuostatas numatant savivaldybės tarybos veiklos reglamente.
Pritarti siūlymui patobulinti nuostatą vietoje sąvokos „netekus įgaliojimų“, įrašant sąvoką „atleidžiamas iš pareigų“ ir projekto 4 straipsniu keičiamos galiojančio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Kontrolės komiteto pirmininkui pirmininką ar šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkams pirmininkus netekus įgaliojimų atleidus iš pareigų , nauji pirmininkai turi būti paskirti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įgaliojimų netekimo nuo jų atleidimo iš pareigų dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoje „<...> ne rečiau kaip kartą per metus reglamento nustatyta tvarka“ siūlytina įrašyti
„ir laiku“, kad būtų aišku, kad kiekvienos savivaldybės reglamente bus
nustatytas ir laikas (kalendorinė data) iki kurio savivaldybės taryba privalo įvykdyti savo pareiga pateikti savivaldybės veiklos ataskaitą šią tarybą išrinkusiai savivaldybės bendruomenei. Pritarti Tikslinga patobulinti projekto 5 straipsniu keičiamą galiojančio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo savivaldybės veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis būtų mero veiklos ataskaita. Atskaitą Savivaldybės veiklos ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras. Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 5.
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatoje „komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą“ žodžiai „darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą“ yra klaidinantys ir brauktini. Savivaldybės komisijos nariui atlygį už darbą savivaldybės komisijoje, taip pat valstybinio socialinio draudimo įmokas (nuo kurių apskaičiuojamas ir darbo stažas) turi mokėti savivaldybė, o ne komisijos nario darbdavys. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybių komisijos nariams (išskyrus komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atliekančių savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtų valstybės tarnautojų, kuriems šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą) atlygio už darbą savivaldybės komisijoje mokėjimą siūloma reglamentuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projekte Reg. Nr. XIIIP-2491(2), kurio svarstymas įtrauktas į 2018 m. lapkričio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Šis įstatymas, jeigu jis būtų priimtas, įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d. Taigi, aptariamų projekto nuostatų įsigaliojimo aspektu jos nesuderintos: pagal vertinamą projektą (Reg. Nr. XIIIP- 2834) ši nuostata įsigalioja 2019 m. sausio 3 d., o pagal projektą (Reg. Nr. XIIIP-2491(2) atlygio už darbą savivaldybės komisijos nariams mokėjimas – 2019 m. liepos 1 d. Be to, aptariamojoje dalies formuluotėje vartojamas žodis „reguliuojančių“ keistinas į –„reglamentuojančių“. Pritarti Tikslinga patobulinti projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 15 straipsnį 9 dalimi ir ją
išdėstyti taip: „9.
Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje , išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą . Atlygis už darbą Etikos ir Antikorupcijos komisijose šių komisijų nariams, kurie nėra tarybos nariai, apmokamas įstatymų ir teisės aktų, reguliuojančių komisijų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, narių darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatoje „komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą“. Atkreipiame dėmesį tai, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti ir savivaldybės tarybos nariai (Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Taigi, aptariamoje projekto nuostatoje aptartina visų komisijos narių (išskyrus komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atliekančių savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtų valstybės tarnautojų, kuriems šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą) garantija komisijos posėdžių laiku, būti atleidžiamu nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. Pažymime, kad šiuo metu tokia garantija yra numatyta tik savivaldybės tarybos nariams savivaldybės tarybos ir savivaldybės komitetų posėdžių laiku (Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis), o komisijos nariams siūloma įtvirtinti garantija „išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą“- nenumatyta.
Atsižvelgiant į tai, derinant tarpusavyje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių tarybų narių, kurie yra savivaldybės komitetų ir savivaldybės komisijų nariai garantijas, keistina ir cituojama Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis. Pritarti Svarstytinas dėl tikslingumo projektą papildyti nauju 13 straipsniu, kuriuo būtų siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 26 straipsnio nuostatas dėl savivaldybės tarybos narių atleidimo nuo tiesioginio darbo ar pareigų savivaldybės tarybos sudaromų komisijų posėdžių laiku. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 28 punkte siūloma nuostata dėl savivaldybės tarybos kompetencijos priimti sprendimus „dėl savivaldybės prisiimamų įsipareigojimų pagal paskolų sutartis <...> ir garantijų teikimo už savivaldybės valdomų įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų <...> ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sutartis <...> laikantis Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių partvirtinimo įstatyme nustatytų skolos, skolinimosi ir garantijų limitų ir gavus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą“ (jeigu projektu keičiamas įstatymas būtų priimtas jis įsigalios 2019 m. sausio 3 d.) iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-2278(2) 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 28 punkto nuostatos (jeigu įstatymas būtų priimtas jis įsigaliotų 2019 m. sausio 2 d.).
Šio projekto priėmimas yra įtrauktas į 2018 m. lapkričio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 15 dalies nuostatoje siūloma reglamentuoti mero ir mero pavaduotojo kasmetinių atostogų trukmę ir ją nustatyti 20 darbo dienų. Pažymime, kad tokia nuostata gali diskriminuoti merą ar mero pavaduotoją, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba pats yra neįgalus, nes pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pastarieji asmenys turi teisę į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas. Pritarti Tikslinga projekto nuostatas suderinti su Darbo kodekso nuostatomis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies siūloma atsisakyti, nes savivaldybės veiklos ataskaitos, mero veiklos ataskaitos pateikimo savivaldybės bendruomenei santykius siūloma reglamentuoti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo devintojo skirsnio 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti naują vietos gyventojų apklausos būdą –
„elektroniniu būdu“. Iš teikiamų nuostatų neaišku, kokiu būdu būtu užtikrinti
demokratinio atstovavimo principai – vietos gyventojų tiesioginis ir asmeniškas dalyvavimas, negalimumas kontroliuoti jų pareiškiamą valią. Pritarti Svarstytina, ar yra tikslinga įtvirtinti projektu siūlomą naują vietos gyventojų apklausos būdą – „elektroninį būdą“. 11. Seimo
Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo devintojo skirsnio 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti naują vietos gyventojų apklausos būdą –
„elektroniniu būdu“. Projektu teikiamos nuostatose nėra jokių sąlygų, kurioms
esant šis būdas galėtų būti taikomas, ir lieka neiškus jos santykis su aptariamomis šio straipsnio dalimis - kokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas taikyti gyventojų apklausą elektroniniu būdu. Pažymime, kad toks būdas gali būti neprieinamas tam tikrų gebėjimų (pvz. dėl amžiaus, išsimokslinimo, kompiuterinio raštingumo ir pan.) neturintiems vietos gyventojams ir dėl to jų teisė dalyvauti tokioje apklausoje būtų nepagrįstai suvaržyta. Taigi, tokio vienintelio apklausos būdo taikymas, pats savaime, gali sudaryti prielaidas eliminuoti vietos ar savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojų (susietų bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais) dalį ir taip pažeisti esminį vietos savivaldos principą dėl savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, mūsų nuomone, užtikrinant visų savivaldybės, vietos ar savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojų, susietų bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais, teisę dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punktas), gyventojų apklausos „elektroninis būdas“ gali būti įtvirtinamas tik kaip papildomas apklausos būdas, kuris gali būti naudojamas tik kartu su šio keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose nurodytu būdu. Pritarti Svarstytina, ar yra teisinių ir praktinių prielaidų įgyvendinti projektu siūlomą naują vietos gyventojų apklausos būdą
Teisės departamentas, 2018-11-1319
Projekto 19 straipsniu siūlomuose keičiamo įstatymo 36, 37, 38 straipsniuose nurodant informavimą ar konsultavimąsi atsisakytina perteklinių žodžių „tinkamas“. Įstatyme nustačius reikalavimus, keliamus informavimui ir konsultavimuisi, šiuos reikalavimus atitinkantys veiksmai laikytini tinkamais be papildomo nurodymo, ir atvirkščiai. Pritarti
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų formuluotėje nereikėtų konkretinti gyventojų grupių informavimo atvejo - tikslinti kaip identifikuojamos gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks priimami sprendimai, kaip nustatomas poveikis ir jo mastas, kaip nustatomas informacijos gavėjų skaičius, jų gyvenamoji vieta, amžius, socialinės interesų grupės (ypač turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 38 ir 40 straipsniuose siūloma nustatyti labai ribotus asmens duomenų tvarkymo atvejus), kokie subjektai atliktų minėtų požymių identifikavimą. Pritarti
grupių informavimo kriterijus
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-1319
straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad informacija apie sprendimą, kurio įgyvendinimas paveiks tam tikrą gyventojų dalį (o tai reikštų iš esmės bet kokį bet kurio viešojo administravimo subjekto sprendimą), turi būti pateikta likus ne mažiau, kaip likus 10 dienų iki tokio sprendimo įsigaliojimo. Atkreipiame dėmesį, kad tokia nuostata reikštų iš esmės visų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų privalomą vėlesnį įsigaliojimą. Manytume, kad įstatyme nustatant tokį reguliavimą turėtų būti įvertintos galimos privalomo visų sprendimų vėlesnio įsigaliojimo pasekmės ir įtaka kasdienei savivaldybės viešojo administravimo subjektų veiklai. Pritarti 15.
15Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „informavimas“, „konsultavimas“ turėtų būti pateikiamas šių veiksmų apibrėžimas bei nurodoma, kad jis turi atitikti tų dalių punktuose išdėstytus reikalavimus. Pritarti
16Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti klaidinančių žodžių „įskaitant bet neapsiribojant“, nes jokie papildomi atvejai, kai su gyventojais privaloma konsultuotis neapsiribojant 1-3 punkte išvardintais atvejais, nėra nurodomi nei konkrečiai nei pagal požymius. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos merų klubas, 2018-11-3011 1 Pasiūlymai:
1Pakeisti projekto 11 straipsnio 1 dalį:
„1. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme , išskyrus atvejus, kai reglamento nustatyta tvarka yra priimamas atskiras savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra paskiriamas savivaldybės tarybos narys (nariai), kuris (kurie) atstovauja savivaldybės ir savivaldybės tarybos interesus teisme . Merui atstovaujant savivaldybei teisme dėl savivaldybės tarybos sprendimų, jo įgaliojimų apimtis nustatoma atskiru savivaldybės tarybos sprendimu.
“ Nepritarti Šiuo metu galiojančios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos pakankamai išsamiai reglamentuoja savivaldybės atstovavimą teisme. 2. Lietuvos merų klubas, 2018-11-3013
2Papildyti projektą nauju 13 straipsniu:
1Pakeisti 251 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 7.
Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų:
vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų ir pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą ;
kad pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo taikymo procedūrą nėra pagrindo.“ Nepritarti Siūlomi pakeitimai – nesusiję su projekto tikslais. Siūlymai dėl nuostatų keitimo – diskutuotini ir, nusprendus tobulinti galiojančias nuostatas, galėtų būti parengtas atskiras įstatymo projektas. 3. Lietuvos merų klubas,
2
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarybai, nusprendus pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą, savivaldybės taryba , nusprendusi kreiptis į su prašymu kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą . , prašymą Prašymą šiam teismui savivaldybės taryba pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. “ Nepritarti Siūlomi pakeitimai – nesusiję su projekto tikslais. Siūlymai dėl nuostatų keitimo – diskutuotini ir, nusprendus tobulinti galiojančias nuostatas, galėtų būti parengtas atskiras įstatymo projektas. 4. Lietuvos merų klubas,
3
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9.
Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą priima sprendimą , kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama.“ Nepritarti Siūlomi pakeitimai – nesusiję su projekto tikslais. Siūlymai dėl nuostatų keitimo – diskutuotini ir, nusprendus tobulinti galiojančias nuostatas, galėtų būti parengtas atskiras įstatymo projektas. 5. Lietuvos merų klubas,
4
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pateikia išvadą priima sprendimą , kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras netenka savo įgaliojimų. taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus. “ Nepritarti Siūlomi pakeitimai – nesusiję su projekto tikslais. Siūlymai dėl nuostatų keitimo – diskutuotini ir, nusprendus tobulinti galiojančias nuostatas, galėtų būti parengtas atskiras įstatymo projektas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-11-2719
savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321, 33, 351 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834. Siūlome atsisakyti šių perteklinių nuostatų:
straipsnio 2 dalies 7 punkto, nes tinkamam informavimui apie konsultavimąsi, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus pakanka 37 straipsnio 2 dalies 1-6
straipsnio 3 dalies 2 punkto, nes Vietos savivaldos įstatymo 103 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog strateginio planavimo savivaldybėse organizavimo, t. sk. ir savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimą nustato savivaldybės taryba, atsižvelgusi į Vyriausybės nutarimu patvirtintas strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas. Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijos patvirtintos 2014 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos
savivaldybių asociacija, 2018-11-2719
straipsnio 3 dalies 3 punkto. Nėra aišku kokia regionų plėtros programa turima omenyje. Pagal regioninės plėtros įstatymą rengiamos probleminių teritorijų plėtros programos (programas rengia VRM, tvirtina Vyriausybė) ir tikslinių teritorijų vystymo programos (programas rengia VRM kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis, tvirtina VRM). Pagrindinis regiono vystymosi kryptis nusakantis dokumentas yra regiono plėtros planas.
Šį planą rengia Regioninės plėtros departamentas prie VRM, atsižvelgdamas į „Vyriausybės patvirtintus nacionalinės regioninės politikos prioritetus, planavimo dokumentus ir nacionalinius Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentus, kuriuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentus, kuriuose nustatytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės, ir savivaldybių strateginius plėtros planus.“ Rengiant savivaldybių strateginio planavimo dokumentus su gyventojais jau buvo konsultuojamasi, todėl numatomas konsultavimasis būtų perteklinis. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys R. Juška,
6 N Argumentai: Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 13 d. nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami, o teikiamo projekto 6 str. 2 d. numatytame Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 11 d. pakeitime siūloma nustatyti, kad visada savivaldybės tarybos posėdžiai yra transliuojami savivaldybės interneto svetainėje. Toks reglamentavimas sudaro pagrindą teigti, kad galimai nebūtų pagrindo savivaldybių reglamentuose numatyti, kad tarybos posėdžiuose daromas ir saugomas garso įrašas. Tarybos posėdžio garso įrašas, analogiškai, kaip ir daromas ir saugomas komiteto (Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 8 d.) posėdžio garso įrašas, sudarytų viešesnį ir skaidresnį požiūrį visuomenėje, taip pat užtikrintų priimtų sprendimų teisingumą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 6 straipsnį 3 dalimi: „3. Papildyti 13 straipsnį 14 dalimi:
„14. Tarybos posėdžių metu daromas garso įrašas.
Tarybos posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose.“ Pritarti Tikslinga projekto 6 straipsnį papildyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Papildyti 13 straipsnį 14 dalimi ir ją
išdėstyti taip: „
įrašas. Tarybos posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. “
narys Z. Streikus,
1 Argumentai: Įstatymo projektui siūlomi pakeitimai tikslina savivaldybių tarybų sudaromų komitetų ir komisijų procedūras bei užtikrina savivaldybės tarybose esančios opozicijos teises. 14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis papildoma nuostata, kad Kontrolės komiteto, Etikos bei Antikorupcijos komisijų nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Taip pat papildoma nuostata, kad komiteto ar komisijos narys ar pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Ši nuostata leis užtikrinti, kad svarbiausią savivaldybės Kontrolės komitetą bei komisijas sudarytų nepriekaištingos reputacijos nariai. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dėl Etikos komisijos pateikė rekomendacijas, kad siekiant užtikrinti tinkamą savivaldybės darbą iki tol kol bus pasiūlyti visi komisijos nariai, kuriems pritars Taryba, komisiją galėtų teisėtai dirbti ir be šių narių.
Atsižvelgiant į šias rekomendacijas taip pat siūloma papildyti įstatymo 14 straipsnį ir 15 straipsnį nuostata, kad laikoma, kad Kontrolės komitetas ar Etikos ar Antikorupcijos komisijos gali veikti jeigu yra išrinkta daugiau kaip pusė jų narių ir yra paskirti jų pirmininkai. Komitetai ir komisijos savo įgaliojimų netenka jeigu juose liko mažiau kaip pusė jų narių. Tokiu atveju, komitetai sudaromi iš naujo, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šis pakeitimas leis užtikrinti stabilų komiteto bei komisijų darbą atsistatydinus vienam ar keliems jų nariams. Taip pat siūloma 14 straipsnio 3 dalyje bei 15 straipsnio 1 dalyje sukonkretinti nuostatą, kad Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai renkami iš jau į komitetą bei komisijas išrinktų jų narių. Minėta nuostata išdėstoma aiškiau atsižvelgiant į LVAT išaiškinimą: <<,,Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas spręsti, jog pagal šioje dalyje įtvirtintą reglamentavimą Kontrolės komiteto pirmininkas taip pat skiriamas jau suformavus Kontrolės komitetą.
Tai išplaukia iš sistemiško Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl savivaldybės tarybos komitetų vertinimo – pirma, Vietos savivaldos įstatymo
aptariamas pirmininkų ir pavaduotojų skyrimas.>>“ ( Administracinė byla Nr. eA-53-415/2018 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2018 m. vasario 28 d.) Taip pat siūloma papildyti 14 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį nuostata, kad jeigu Kontrolės komitete ar Etikos ar Antikorupcijos komisijoje yra daugiau kaip viena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė, kandidatus į Kontrolės komiteto pirmininko pareigas gali pasiūlyti visos opozicijai atstovaujančios savivaldybės tarybos narių frakcijos ar savivaldybės tarybos narių grupės bendru rašytiniu sutarimu arba kiekviena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė gali siūlyti savo kandidatus atskirai. Šis papildymas užtikrins visų taryboje esančių opozicinių frakcijų ar grupių teises vienodomis sąlygomis, užkertant kelią kelioms opozicinėms frakcijoms ar grupėms susitarus ignoruoti kitas opozicines frakcijas ar grupes, siūlyti savo kandidatus į Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkus.
Siūlome papildyti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą nuostata, kad Etikos komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, ne tik jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos bet ir tada, kai jis praleis iš eilės tris to paties savivaldybės tarybos komiteto posėdžius be pateisinamos priežasties. Toks papildymas drausmintų tarybos narius ir užtikrintų kokybišką tarybos sudarytų komitetų veiklą. Lietuvos Respublikos teismai yra išaiškinę, kad savivaldybės tarybos nariai turi jiems suteiktą laisvą mandatą ir, kad jokie teisės aktai negali varžyti šios teisės. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti į statymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
taip:
„2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos
narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupių, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip 3 tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Savivaldybės taryba privalo patvirtinti Kontrolės komiteto sudėtį iš tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupių deleguotų atstovų. Jei kuri tarybos narių frakcija ir (ar) tarybos narių grupė per 2 mėnesius nedeleguoja savo atstovų, Kontrolės komitetas sudaromas be jų. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus tarybos narių frakcijoms ar tarybos narių grupėms ar jų skaičiui. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir opozicijos atstovavimo principo.
Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Kontrolės komiteto nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Kontrolės komiteto narys ar pirmininkas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą jį atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma . Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente. Laikoma, kad Kontrolės komitetas gali veikti jeigu yra išrinkta daugiau kaip pusė jo narių ir yra paskirtas jo pirmininkas. Komitetai savo įgaliojimų netenka jeigu juose liko mažiau kaip pusė jų narių . Tokiu atveju, komitetai sudaromi iš naujo, šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad:
nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti;
komiteto patobulinto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1924(3) nuostatų. Atsižvelgiant į tai, dėl pasiūlymų tikslinga apsispręsti svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924(3). 3. Seimo narys Z. Streikus,
išdėstyti taip:
„3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą,
pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero pasiūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali pasiūlyti du kartus.
Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrą savivaldybės taryba privalo patvirtinti, jei ją teikia savivaldybės tarybos opozicija rašytiniu pasiūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero teikimu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka iš komiteto narių. Jeigu Kontrolės komitete yra daugiau kaip viena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė, kandidatus į Kontrolės komiteto pirmininko pareigas gali pasiūlyti visos opozicijai atstovaujančios savivaldybės tarybos narių frakcijos ar savivaldybės tarybos narių grupės bendru rašytiniu sutarimu arba kiekviena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė gali siūlyti savo kandidatus atskirai. Jeigu opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė siūlo savo kandidatus į Kontrolės komiteto pirmininko pareigas atskirai, už kiekvieną pateiktą kandidatūrą balsuojama atskirai. Pirmininku laikomas paskirtas tas kandidatas, kuris surinko posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų daugumą. Tą pačią kandidatūrą į Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją galima siūlyti ne daugiau kaip du kartus. Jeigu taryba nepatvirtina pasiūlyto kandidato du kartus, siūlomas kitas kandidatas.
Jeigu savivaldybės tarybos opozicija, per įstatymo nurodytą terminą sudaryti Kontrolės komitetą, nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero pasiūlymu reglamento nustatyta tvarka.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad:
nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti;
komiteto patobulinto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1924(3) nuostatų. Atsižvelgiant į tai, dėl pasiūlymų tikslinga apsispręsti svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924(3). 4. Seimo narys Z. Streikus, 2018-11-288 Argumentai: išdėstyti 1 punkte Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro
Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Jei yra paskelbta tarybos opozicija, sudarant šias komisijas laikomasi proporcinio tarybos daugumos ir opozicijos atstovavimo principo. Tą pačią kandidatūrą į komisijų narius galima siūlyti ne daugiau kaip du kartus. Jeigu taryba nepatvirtina pasiūlyto kandidato du kartus, siūlomas kitas kandidatas. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų tarybos narių išrinktų į Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją . Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras savivaldybės taryba privalo patvirtinti, jei jas siūlo savivaldybės tarybos opozicija rašytiniu pasiūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių.
Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija , Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos siūlymu, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės taryboje yra daugiau kaip viena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė, kandidatus į Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas gali pasiūlyti visos opozicijai atstovaujančios savivaldybės tarybos narių frakcijos ar savivaldybės tarybos narių grupės bendru rašytiniu sutarimu arba kiekviena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė gali siūlyti savo kandidatus atskirai. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per 2 mėnesius nepasiūlo Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko kandidatūrų arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, šių komisijų pirmininkus skiria savivaldybės taryba mero pasiūlymu reglamento nustatyta tvarka. Laikoma, kad Etikos komisija ir Antikorupcijos komisija gali veikti jeigu yra išrinkta daugiau kaip pusė jų narių ir yra paskirtas jų pirmininkas. Komisijos savo įgaliojimų netenka jeigu jose liko mažiau kaip pusė jų narių . Tokiu atveju, komisijos sudaromos iš naujo, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasikeitus tarybos daugumos ir opozicijos atstovavimo proporcijai.
Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažinti pažeidusiais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos nariai ir pirmininkai mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstami pažeidusiais Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir jeigu už sprendimą juos atleisti balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad:
nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti;
patobulinto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1924(3) nuostatų. Atsižvelgiant į tai, dėl pasiūlymų tikslinga apsispręsti svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924(3). 5. Seimo narys Z. Streikus,
ir jį išdėstyti taip: „
įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos ar iš eilės tris to paties savivaldybės tarybos komiteto posėdžius be pateisinamos priežasties;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio antrąją 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Etikos komisija, veikdama pagal šio straipsnio 3 dalies 2 ir 6 punktus, rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.“
išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai,
komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, darbo stažą ir teisę į socialinį draudimą. Atlygis už darbą Etikos ir Antikorupcijos komisijose šių komisijų nariams, kurie nėra tarybos nariai, apmokamas įstatymų ir teisės aktų, reguliuojančių komisijų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, narių darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad:
nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti;
komiteto patobulinto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1924(3) nuostatų. Atsižvelgiant į tai, dėl pasiūlymų tikslinga apsispręsti svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924(3). 6. Seimo narys Z. Streikus, 2018-11-2821 Argumentai:
Siūlomi 14 ir 15 straipsnių pakeitimai galėtų įsigalioti
išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį, nes keisti komitetų ir komisijų sudarymo tvarką baigiantis kadencijai netikslinga. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 3 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnis ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. 23 .
2
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, savivaldybių institucijos iki 2019 m. sausio 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 34 . Vietos gyventojų apklausų organizavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. 45 . Šio įstatymo 17 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad:
nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti;
komiteto patobulinto Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1924(3) nuostatų. Atsižvelgiant į tai, dėl pasiūlymų tikslinga apsispręsti svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-1924(3). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad aktualios projektu siūlomos nuostatos yra išdėstytos komiteto patobulintame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1924(3), o siūlomos nuostatos dėl gyventojų dalyvavimo, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, tobulintinos pagal gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
G. Kindurys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321 , 33, 351 , 53
įstatymo projekto nr. xiiip-2834(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos V iešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės vyresnioji patar ė ja Dalia Masaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Viešųjų pirkimų tarnybos Metodinės pagalbos skyriaus vedėjas Gediminas Golcevas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldos įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje įtvirtintą savivaldybės tarybos daugumos apibrėžimą nustatant, kad savivaldybės tarybos daugumai priklauso tik ta savivaldybės narių frakcija (frakcijos) ir (ar) grupė (grupės), kurios, be kita ko, yra delegavusios savo kandidatus į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas.
Toks siūlomas apibrėžimas diskutuotinas:
1) keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėse, kurių tarybą sudaro mažiau kaip 27 nariai, gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Didžiausias galimas mero pavaduotojo pareigybių skaičius, priklausomai nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus, negali viršyti trijų. Keičiamo įstatymo
priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Taigi, savivaldybės taryba gali nuspręsti steigti mažiau mero pavaduotojo pareigybių nei didžiausias leistinas skaičius arba jų iš viso nesteigti, o savivaldybėse, kurių tarybą sudaro mažiau kaip 27 nariai, bet kuriuo atveju negali steigti daugiau nei vienos šios pareigybės. 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), numatyta keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje - savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai). Įstatyme savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičiui nustatyti tokie patys apribojimai, kaip ir mero pavaduotojų skaičiui.
Sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičiaus (ir šių pareigybių steigimo apskritai) taip pat priskirtas savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai, ji taip pat, kaip ir mero pavaduotojo atveju, gali priimti sprendimą šių pareigybių nesteigti, ir bet kuriuo atveju negali steigti daugiau šių pareigybių, nei numatyta įstatyme. Be to, taryba įsteigtai šiai pareigybei gali nepriskirti vykdomosios institucijos funkcijų. 3) taigi, savivaldybėse, kurių tarybos narių skaičius yra mažesnis nei 27, gali būti daugiausiai 3 keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies apibrėžime nurodytos pareigybės, atstovų į kurias delegavimas yra būtina priklausymo savivaldybės tarybos daugumai sąlyga – tai vienas mero pavaduotojas, administracijos direktorius ir vienas administracijos direktoriaus pavaduotojas. Priklausomai nuo savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, tokia pareigybė bet kurioje savivaldybėje gali būti ir viena – savivaldybės administracijos direktorius. Tokiu atveju, jei savivaldybės tarybos daugumą siektų sudaryti ir bendrą veiklos programą įgyvendinti daugiau nei trys savivaldybės tarybos narių frakcijos (grupės) savivaldybėse, kuriose tarybos narių skaičius yra mažesnis nei 27, arba daugiau nei viena frakcija (grupė) savivaldybėse, kuriose taryba nepriėmė sprendimo steigti atitinkamas pareigybes, pagal vertinamą apibrėžimą joms būtų užkirstas kelias tai padaryti, nes neužtektų pareigybių, į kurias delegavusios atstovą frakcijos (grupės) galėtų būti priskiriamos savivaldybės tarybos daugumai. Svarstytina, kaip toks siūlomas reguliavimas paveiktų išrinktų savivaldybės tarybos narių galimybes atstovauti vietos bendruomenėms interesams ir derėtų su demokratiniais vietos valdžios formavimo principais.
Pritarti Argumentai: Komitete nenustačius dėl galiojančio savivaldybės tarybos daugumos apibrėžimo kylančių praktinio taikymo problemų, siūlome atsisakyti 3 straipsnio 18 dalies keitimo. Atitinkamai pernumeruojami įstatymo projekto straipsniai. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnį. 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio18 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės), delegavusi (delegavusios) savo kandidatus į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi (pateikusios) savo veiklos programą.“
1
nuostata, kuria siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 20 punkte įtvirtintos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos – dalyvavimo rengiant gyventojų apklausas bei kitokias įstatymų numatytas pilietines iniciatyvas. Atkreipiame dėmesį, kad vietos gyventojų apklausa – ne tik Vietos savivaldos įstatymo reglamentuojamas vietos savivaldos institutas, užtikrinantis teritorinės bendruomenės gyventojų dalyvavimą savivaldybės viešųjų reikalų tvarkyme. Vietos gyventojų apklausos instrumentas gali būti pasitelkiamas ir valstybei (valstybės institucijoms) vykdant savo funkcijas (pavyzdžiui, susijusias su teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimais ar triukšmo valdymu), ir savivaldybės dalyvavimas užtikrinant šios valstybinės funkciją būtų svarbus ir pageidaujamas siekiant užtikrinti tokių įstatymų nustatytų apklausų vykdymą konkrečios savivaldybės teritorijoje.
Nepritarti Ši funkcija neatitinka valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų esminių požymių: · ji nėra ir negali būti vykdoma vienodai visoje šalyje, kaip kitos valstybinės savivaldybių funkcijos, kurias atlikdamos visos savivaldybės privalo veikti griežtai vienodai pagal įstatymo nustatytus reikalavimus, veikti valstybės vardu , neturėdamos galimybės vykdyti funkciją atsižvelgiant į vietos specifiką (pvz., atliekant valstybines funkcijas – karo prievolės administravimą, gyvenamosios vietos deklaravimą, civilinės būklės aktų registravimą ir pan.). Tiek pačios savivaldybės, tiek konsultavimosi būdai ir klausimai yra labai skirtingi. Pažymėtina, kad dėl teritorinių (savivaldybių ar gyvenamųjų vietovių ribų keitimo) klausimų konsultuojamasi ne pagal Vietos savivaldos įstatymą (toliau – VSĮ), o pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo reikalavimus (galiojančio VSĮ 37 str. 2 d.). · šiai funkcijai niekada nebuvo skiriama (ir nenumatoma skirti) valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija pagal lėšų skyrimo patvirtintą metodiką, kaip to reikalauja Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., juolab, kad lėšų poreikį paskaičiuoti ir nustatyti, kaip kad kitoms valstybinėms funkcijoms, būtų neracionalu. Ir pagal galiojančio VSĮ 47 straipsnį ir pagal Projektu keičiamą įstatymo 45 str.
savivaldybės biudžeto. · konstatuotina, kad savivaldybės konsultavimosi su savo gyventojais negalima vertinti kaip
„dalyvavimo rengiant apklausas“, juolab negalima teigti, kad savivaldybės,
konsultuodamosi su vietos gyventojais, veikia valstybės vardu taip, kaip ir atlikdamos kitas valstybines funkcijas. Kad tokio pobūdžio funkcijos neatitinka valstybinių (valstybės deleguotų) funkcijų kriterijų pažymėjo ir Valstybės kontrolė valstybinio audito 2019 m. balandžio 9 d. ataskaitoje Nr. VA-1 „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ nurodyta, kad: „Įvertinus 36 savivaldybių vykdomų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų turinį nustatėme, kad funkcijoms priskirtos laikino pobūdžio, epizodiškai atliekamos, smulkios arba tik kelių savivaldybių atliekamos veiklos. <...>. Joms neskiriamas valstybės biudžeto finansavimas.“
straipsnio 2 dalies nuostatoje „<...> ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka“ siūlytina įrašyti „ir laiku“, kad būtų aišku, kad kiekvienos savivaldybės reglamente bus nustatytas ir laikas (kalendorinė data) iki kurio savivaldybės taryba privalo įvykdyti savo pareiga pateikti savivaldybės veiklos ataskaitą šią tarybą išrinkusiai savivaldybės bendruomenei. Nepritarti Savivaldybės veiklos ataskaitos, kuri yra metinių ataskaitų rinkinio sudedamoji dalis, paskelbimo laikas planuojamas nustatyti naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje, (projekto Nr. XIIIP-4539(2)). Teisės departamento siūlomas reguliuoti santykis bus sureguliuotas minėtame įstatyme. 4. Seimo kanceliarijos
6 4.
Projektu 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalis lyginamajame variante konstruojama neaktualios įstatymo redakcijos pagrindu. Pritarti
straipsnio 6 dalyje tikslintina pakeitimų esmė „<...> 15 straipsnio antrąją 7 dalį“. Pažymėtina, kad projekte nesiūloma pakeisti „7“ dalyje įtvirtintos galiojančios nuostatos turinio „7. Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba“, 7 dalį siūloma pažymėti skaičiumi „8“ ir ją išdėstyti taip: „8. Etikos komisija, veikdama pagal šio straipsnio 3 dalies 2 ir 6 punktus, rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį“. Taigi, būtina tiksliai nurodyti siūlomus šio straipsnio pakeitimus ir juos dėstyti laikantis šiuo metu galiojančios šio straipsnio redakcijos. Pastaba nebeaktuali Patikslinta
2
straipsnio 2 dalies 21 punkto tekstas, dėstomas projekto lyginamajame variante, neatitinka projekte siūlomų pakeitimų. Pritarti
3
straipsnio 15 dalies nuostatoje siūloma reglamentuoti mero ir mero pavaduotojo kasmetinių atostogų trukmę ir ją nustatyti 20 darbo dienų. Tokia nuostata diskutuotina dviem aspektais. Pirma , tokia nuostata gali diskriminuoti merą ar mero pavaduotoją, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba pats yra neįgalus, nes pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pastarieji asmenys turi teisę į ilgesnės trukmės kasmetines atostogas.
Antra , tokia nuostata nedera su tuo pačiu projekto straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 14 dalies nuostata, kad „merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias <...> atostogas“. Nepritarti Vertinant lingvistiniu aspektu Darbo kodekso 138 straipsnio reguliavimo dalykas yra lengvatos „138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos“. Taigi pailgintos ar papildomos atostogos laikytinos lengvatomis asmenims auginantiems vaikus arba neįgaliesiems, todėl merui ir mero pavaduotojui jos būtų suteikiamos. Pailgintas ir papildomas atostogas laikant lengvatomis, 14 ir 15 dalys tarpusavyje yra suderintos. 8. Seimo kanceliarijos
3
straipsnio 15 dalyje siūloma įtvirtinti dalyvavimo rinkimuose garantiją merui ir mero pavaduotojui „Meras ir mero pavaduotojas, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimus į šias pareigas reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka“. Šią nuostatą siūlytina išbraukti, nes ji iškreipia visų kandidatų lygybės principą, neva tokią teisę turi tik mero ir mero pavaduotojo pareigas einantys asmenys.
Pažymime, kad pagal rinkimų įstatymus visi kandidatai yra lygūs ir turi tas pačias teises ir vienodas dalyvavimo rinkimuose garantijas, kurios nepriklauso nuo to, ar jie eina mero ar mero pavaduotojo, savivaldybių tarybų nario, administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo, seniūno ar kito savivaldybės valstybės tarnautojo, seniūnaičio pareigas arba dirba pagal sutartį (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, Seimo rinkimų įstatymo 48 straipsnio
Parlamento 49 straipsnio 1 dalis). Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalimi keičiamą įstatymo 19 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:
„15. Merui ir mero pavaduotojui atostogos
suteikiamos savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams. Meras ir mero pavaduotojas, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimus į šias pareigas reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka .“
Teisės departamentas, 2020-06-0212
9.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostata dėl savivaldybės tarybos nario veiklos garantijos, kuri numato, kad tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku jis atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų „bet kurioje institucijoje, įmonėje ar organizacijoje“ siūlytina patikslinti pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatą
<...>
bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą “. Pritarti
6
įstatymo 33 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji seniūnaičio rinkimai organizuojami, jeigu seniūnaitis negali atlikti pareigų dėl ligos. Toks naujų seniūno rinkimų organizavimo pagrindas yra ydingas, nes būtų leidžiama seniūno rinkimus organizuoti, net ir tada jei seniūno liga truktų bent net ir kelias dienas, ir dėl ligos jis nors kartą negalėtų atlikti pareigų. Atkreipiame dėmesį, kad tarp seniūno ligos ir naujų rinkimų paskelbimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšis. Naujų seniūno rinkimų pagrindu gali būti ne bet kokia liga, o tik tokia liga dėl kurios seniūnas toliau negalėtų eiti savo pareigų ir dėl to jis turi būti atleidžiamas iš einamų pareigų. Pažymėtina, kad seniūnas yra valstybės tarnautojas, todėl dėl jo ligos jis gali būti atleidžiamas iš pareigų tik Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu
“teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar netekto
darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų“. Taigi, šiuo pagrindu atleidus seniūną iš pareigų, gali būti rengiami nauji seniūno rinkimai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata yra keistina. Pritarti Žr. kartu su Komiteto pasiūlymu keisti įstatymo 33 straipsnio 15 dalį. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15.
Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, netenka seniūnaičio statuso pareiškus nepasitikėjimą , negali atlikti pareigų dėl ligos neįgalumo ar netekto darbingumo arba miršta, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.“
keičiamo įstatymo 36 straipsnyje siūloma nustatyti, kad savivaldybė sudaro prielaidas gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus „informuodama vietos gyventojus“ ir su jais „konsultuodamasi“. Keičiamo įstatymo 37 ir 38 straipsniuose nustatomi reikalavimai atitinkamai vietos gyventojų informavimui ir konsultavimuisi su jais. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti pateikti „informavimo“ ir „konsultavimosi“ sąvokų apibrėžimai ar paaiškinimai, o tik po jo nustatomi informavimui ir konsultavimuisi keliami reikalavimai. Nepritarti Netikslinga įstatyme įtvirtinti šių sąvokų, nes jos yra visuotinai suprantamos. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-0219
straipsniu siūlomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 punktuose nereikėtų tikslinti kaip identifikuojamos gyventojų grupės, kurias gali paveikti ar paveiks priimami sprendimai, kaip nustatomas poveikis ir jo mastas, kaip nustatomas informacijos gavėjų skaičius, jų gyvenamoji vieta, amžius, negalia, socialinės interesų grupės (ypač turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 38 ir 40 straipsniuose siūloma nustatyti labai ribotus asmens duomenų tvarkymo atvejus), kaip identifikavimas pagal šiuos požymius derėtų su asmens duomenų apsaugos reikalavimais, kokie subjektai atliktų minėtų požymių identifikavimą.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 9 skirsnio 37 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:
„2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių
vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą , amžių, negalią, socialinę ar interesų grupę (grupes);“ * Nepritarti Teisės departamento siūlymui įtvirtinti išsamesnių reikalavimų gyventojų informavimui. Įstatymo projektu siūloma vietos gyventojų įtraukimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus koncepcijos viena iš esminių idėjų, kad įstatyme būtų įtvirtintos informavimo ir konsultavimo bendrosios nuostatos (reikalavimai). Šių reikalavimų realizavimui savivaldybėms suteikiama diskrecija. Toks teisėkūrinis sprendimas pasirinktas įgyvendinant Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2018 m. kovo 21 d. rekomendaciją CM/Rec (2017)4
„Dėl gyventojų dalyvavimo vietos viešajame gyvenime“ (viena pagrindinių
rekomendacijų valstybėms narėms – vengti pernelyg griežto reglamentavimo ir leisti eksperimentuoti, akcentuojant kuo aktyvesnį gyventojų dalyvavimą, todėl valstybės narės turėtų numatyti ir, atsižvelgdamos į aplinkybes ir galimybes, taikyti įvairias dalyvavimo priemones;“ 13.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-0219
nuoroda į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau projektu siūloma šio straipsnio redakcija turi tik vieną dalį. Be to, neaišku, kodėl skelbiant vertinamoje normoje nurodytą informaciją neturėtų būti laikomasi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 7 punkte nustatyto reikalavimo, draudžiančio informacijoje pateikti politinę reklamą. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-0219
įtvirtinti naują vietos gyventojų apklausos būdą – elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje. Iš teikiamų nuostatų neaišku, kokiu būdu būtu užtikrinti demokratinio atstovavimo principai – vietos gyventojų tiesioginis ir asmeniškas dalyvavimas, negalimumas kontroliuoti jų pareiškiamą valią. Nepritarti Dabartiniu metu Lietuvos Respublikoje asmens valios ar nuomonės pareiškimas elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus politinius rinkimus) yra visuotinai priimtas valios pareiškimo būdas, pvz., elektroniniu būdu sudaromi įgaliojimai, elektroniniu parašu pasirašomi teisės aktai ir kiti svarbūs dokumentai.
Vienas iš esminių aspektų yra tinkamas asmens, pareiškiančio savo nuomonę, identifikavimas, kurį elektroninių ryšių priemonėmis galima užtikrinti (el. parašas, elektroninė bankininkystė ir kt.). Taip būtų užtikrinamas asmens tiesioginis dalyvavimas. Elektroninių ryšių priemonėmis identifikuojant asmenį, tačiau kartu neviešinant jo pasirinkimo/valios, kaip tik sumažinama galimybė daryti įtaką jo pasirinkimui, nes pasirenkama ne viešai (ne pasirašant apklausos dalyvių parašų lapuose). Taip pat pažymėtina, kad skirtingai nuo politinių rinkimų, kur asmenų valia lemia galutinį rezultatą, visi vietos apklausų rezultatai yra patariamojo pobūdžio, todėl nuogąstavimai, kad gyventojų valią bus siekiama kontroliuoti, yra nepagrįsti ir neproporcingi siekiamam tikslui – didesnei gyventojų įtraukčiai į vietos savivaldą. Jau šiuo metu nemaža dalis Lietuvos savivaldybių tinkamam įvairių funkcijų atlikimui nuolat naudojasi Gyventojų registro duomenimis, (kalbamu atveju būtų identifikuojamas asmens amžius ir jo deklaruota gyvenamoji vieta), o paties asmens identifikavimui gali būti naudojamos alternatyvios priemonės (pvz., elektroninė bankininkystė, e-parašas). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-0220
keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje nurodomas „Regionų komiteto atstovybės sekretoriatas“. Nėra aišku, ar turimas omenyje to paties straipsnio 2 dalyje nurodytas „Lietuvos savivaldybių atstovų delegacijos regionų komitete atstovybės sekretoriatas“, o jei taip – projekto nuostatų terminija derintina tarpusavyje. Pritarti
1 16.
Projekto 22 straipsnio 1 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo data “2020 m. kovo 1 d.“ yra keistina vėlesne įsigaliojimo data, kuri būtų parinkta atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į Seimo priimto įstatymo promulgavimą. Pakeitus įstatymo įsigaliojimo datą atitinkamai turi būti pakeista ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pavedimo Lietuvis Respublikos vidaus reikalų ministrui ir savivaldybių institucijoms priimti „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“ vykdymo data „iki 2020 m. vasario 29 d.“ Pritarti Argumentai:
savivaldybės tarybos yra sudariusios komitetus ir komisijas. Siekiant užtikrinti savivaldybių tarybų sudarytų darinių veiklos stabilumą, siūlome įstatymo projekte numatyti jo taikymo nuostatą, kad keičiamų 14 ir 15 straipsnių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybių taryboms sudarant komitetus ir komisijas. Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento specialistų pasiūlymus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
2020 2021
sausio
institucijos iki 2020 m. vasario 29 gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Merui, mero pavaduotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo priklausiusios nepanaudotos kasmetinės atostogos suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 15 dalį. 4. Vietos gyventojų apklausų organizavimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos V ietos savivaldos įstatymo nuostatas. 5.
18
išdėstytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 ir 15 dalių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems seniūnaičiams. 6. Šio įstatymo 5–6 straipsniai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. “
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
7 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėta eilė Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektų ir Valstybės tarnybos 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikiame nuomonę dėl projektų:
savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321 , 33, 351 , 53 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2834(2):
straipsniu keičiamo 15 str. 7 d. numeracija, kadangi galiojantis įstatymas jau buvo papildytas 8 dalimi;
savivaldybių asociacija, 2020-09-0382
straipsniu keičiamo 16 str. 2 d. 21 punktas, nes jis neatitinka galiojančios redakcijos. Pritarti
savivaldybių asociacija, 2020-09-038
dėl savivaldybės tarybos kompetencijos skiriant ir atleidžiant savivaldybės švietimo įstaigų vadovus, prieštarauja Švietimo įstatymo 59 str. 1 d. ir Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 punktui, kuriuos įgyvendindamas meras skiria į pareigas ir atleidžia švietimo įstaigų vadovus. Siūlome 16 str. 2d. 22 p. išbraukti;
savivaldybių asociacija, 2020-09-03175
įstatymo Nr. I-533 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
projektu siūloma nuo 5 iki 20 proc. didinti seniūnaičio atšaukimui reikalingą nepasitikėjimą išreiškiančių gyventojų skaičių. Rengėjai nurodo, kad tokiu būdu būtų išvengta pavienių gyventojų, sudarančių santykinai nedidelę gyvenamosios teritorijos dalį, pageidavimų tenkinimo. Įvertinę seniūnaičių rinkimų organizavimo patirtį, gyventojų aktyvumą, taip pat faktą, jog seniūnaitijos skiriasi dydžiu, manome, nustačius 20 proc. reikalavimą, daugumoje atvejų, seniūnaitis niekuomet negalėtų būti atšautas. Siūlytume svarstyti reikalavimo mažinimą (pvz. iki
.) arba diferencijuoti seniūnaičio atšaukimui reikalingų gyventojų skaičių, pvz., seniūnaitijose iki 500 gyventojų galėtų būti taikomas 20 ar 10 procentų reikalavimas, o didesnėse seniūnaitijose - 5 procentų reikalavimas; Nepritarti Komitete pritarta Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymui ir įstatyme atsisakyta seniūnaičio atšaukimo pareiškus juo nepasitikėjimą instituto. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-09-03
įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4452
savivaldybių asociacija, 2020-09-035
įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4128 –
komitetų, tame tarpe ir Kontrolės komiteto funkcijas, o įgaliojimų priskyrimas Kontrolės komiteto pirmininkui nedera su viso straipsnio kontekstu. 14 str. 4 d. 7 p. nustatyta viena iš komiteto kompetencijų, susijusi su komiteto pareiga išklausyti savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių vadovus dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisė aktų pažeidimų pašalinimo, o dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo komitetas gali kreiptis į audituojamus juridinius asmenis kontroliuojančias institucijas – savivaldybės tarybą ir administracijos direktorių.
Manome, jog šių įgaliojimų pakanka nustatytoms funkcijoms vykdyti. Nesuprantamas siūlymas papildyti būtinai vietos savivaldos įstatymą nuostata, leidžiančia komiteto pirmininkui persiųsti asmenų pranešimus ir pareiškimus nagrinėti kitoms kompetentingoms institucijoms. Šiam atvejui, manytina, taikomas kitų teisės aktų (Viešojo administravimo įstatymo) nuostatos, nustatančios, kad subjektas, jei jis nėra kompetentingas spręsti klausimą jį persiunčia pagal kompetenciją;
Nepritarti Siekiant įgalinti komitetų ir komisijų pirmininkus, tikslinga numatyti jiems teisę gauti atitinkamą informaciją komiteto ar komisijos įgaliojimams tinkamai vykdyti. Taip pat būtina aiškiai numatyti, kad komitete ne pagal kompetenciją gauti prašymai ar skundai yra persiunčiami kompetentingoms institucijoms. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
įstatymo Nr. I-533 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4476 – siūloma pakeitimo formuluotė yra pernelyg abstrakti. Siūlome įrašyti, jog sprendimų projektai pateikiami kartu su sprendimo aiškinamuoju raštu. Pažymėtina, jog ir nesant šio reguliavimo prie savivaldybės tarybos sprendimo projekto teikiamas aiškinamasis raštas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą keisti 13 straipsnio 4 dalį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo narys, Eugenijus Gentvilas,
5 Pastaba. Seimo nario pasiūlymas perkeltas iš įstatymo projekto Nr. XIIIP-4159, pastarąjį prijungus prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-2834(2). Argumentai : Įstatyme numatyta seniūnaičio atšaukimo iš pareigų procedūra sukuria bereikalingą precedentą, nes tokia praktika nėra taikoma nei valstybės tarnautojams, nei valstybės politikams. Todėl nėra suprantama, kodėl toks perteklinis reguliavimas turėtų būti taikomas visuomeniniais pagrindais dirbančio asmens atžvilgiu. Įsigaliojus šiai atšaukimo iš pareigų praktikai, būtų sukurtas perteklinis, biurokratinis, bereikalingas seniūnaičio veiklų reguliavimas. Šis atšaukimo iš pareigų instrumentas sukuria perteklinę kontrolę ir demonstruoja nepasitikėjimą visuomeniniais pagrindais dirbančiu asmeniu, neleidžiama jam savo nuožiūra, laisvai ir nevaržomai, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, atlikti jam pavestas pareigas nejaučiant bereikalingo spaudimo ar reguliavimo. Praktika ne kartą patvirtino, kad didžiausią veiklos efektyvumą leidžia pasiekti ne ribojimai, draudimai ar pertekliniai reguliavimai, o laisvė veikti ir biurokratinių kliūčių mažinimas. Visuomeniniais pagrindais dirbančio asmens reguliavimas yra ydingas ir turėtų būti galimas tik išimtiniais atvejais. Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia teigti, jog šiame įstatyme įtvirtinta seniūnaičio atšaukimo procedūra yra kraštutinė ir jokiais argumentais nepagrįsta priemonė, todėl siūloma jos atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti nutarimo projekto 33 straipsnio 14 dalį: „14. Seniūnaitį atšaukia iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius, jeigu seniūnaičiu nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 20 procentų seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Seniūnaičio atšaukimo tvarką nustato savivaldybės taryba.“
komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2834(3), Vietos savivaldos įstatymą keičiančių įstatymų projektų Nr. XIIIP-4128, XIIIP-4452, XIIP-4159 ir XIIIP-4476 prijungimui prie Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIIIP-2834(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-09-09 I Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome atsisakyti keisti VSĮ 3 straipsnio 18 dalyje įtvirtintą galiojančią savivaldybės tarybos daugumos sąvoką. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321 , 33, 351 , 53 STRAIPSNIŲ , IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“ Pritarti
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-09-091 Argumentai:
Siūlome tiksliau išdėstyti gyventojų įtraukties į viešuosius savivaldybės reikalus principą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 1 straipsniu ir keičiamą įstatymo 4 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „2 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos turi informuoti informuoja vietos gyventojus apie savivaldybės savo veiklą, sprendimų projektus, ir priimtus sprendimus , ir turi sudaryti prielaidas sudaro sąlygas jiems vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus , palaikyti pilietines vietos gyventojų iniciatyvas .“ Pritarti
2 Argumentai: Seime yra registruotas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-5048, kuriuo Vyriausybė yra pateikusi kitą, nei įstatymo projekte Nr. XIIIP-2834(2) (taip pat Vyriausybės inicijuoto) Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakciją. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlome į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti ir svarstyti vėliau pateiktąją 13 straipsnio 3 dalies 3 punkto naują redakciją. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai ; atleidžiamas iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jei meras neišrinktas – jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu buvęs administracijos direktorius skiriamas į administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai; “. Pritarti 4.
ir savivaldybių komitetas,
4 N Argumentai: Komitete Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi nuspręsta į šį svarstomą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti įstatymo projekto Nr. XIIIP-4476 nuostatas, kuriomis siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir taip šiuos įstatymų projektus sujungti. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4476 siūlytos nuostatos 13 straipsnio 5 dalies nuostatos atitinkamai patikslintos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Siūloma aiškiai įvardinti, kad su sprendimo projektu pateikiamas jo aiškinamasis raštas, bei įtvirtinami aiškinamojo rašto turinio elementai. Priėmus pakeitimą padaugės skaidrumo savivaldybių taryboms priimant sprendimus. Papildomai šioje straipsnio dalyje siūlome aiškiai numatyti, kad sprendimų projektai savivaldybės tarybos posėdyje gali būti svarstomi tik juos apsvarsčius komitete pagal suteiktus įgaliojimus (išskyrus nepaprastosios padėties ir kitų ekstremalių aplinkybių atvejais priimamus sprendimus). Priėmus siūloma pakeitimą bus užtikrinta, kad sprendimų projektai bus išsamiai išdiskutuoti, įsigilinta į suinteresuotų asmenų pozicijas, įvertintos visos teisinio reguliavimo alternatyvos ir taip įgyvendintas įrodymais grįsto valdymo reikalavimas. Pasiūlymas:
keičiama keičiamo įstatymo13 straipsnio 5 dalis : „
: „
tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.
Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai , lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Sprendim ų projektų svarstymas komitete nėra privalomas šio straipsnio 15 dalyje numatytu atveju. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. “
ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Seime yra registruotas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, kuriuo Vyriausybė yra pateikusi kitą, nei įstatymo projekte Nr. XIIIP-2834(2) (taip pat Vyriausybės inicijuoto) Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies redakciją. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlome į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti ir svarstyti vėliau pateiktąją 14 straipsnio 3 dalies redakciją. Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad Komitete svarstomu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4452 taip pat yra siūloma keisti 14 straipsnio 3 dalį, siūlome šiuo aspektu pastarąjį pasiūlymą sujungti su šiuo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2834(2) ir pateikiame galutinį 14 straipsnio 3 dalies pakeitimą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicijos opozicija rašytiniu siūlymu raštu , pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka . Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros, arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą . Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą neatitinka šiame įstatyme šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos, – opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito savivaldybės tarybos nario ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba
Komitete vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi nuspręsta į šį svarstomą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) iš dalies perkelti įstatymo projekto Nr. XIIIP-4452 1 straipsnio nuostatas, kuriomis siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir taip šiuos įstatymų projektus sujungti. Iš įstatymo projekto Nr. XIIIP-4128 perkeliama taisykle siūloma numatyti, kad Kontrolės komitetas nagrinėdamas gautus pranešimus ar pareiškimus turėtų įstatyminį pagrindą juos persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją. Įstatymo projekto XIIIP-4128 1 straipsniu teikiamas pasiūlymas perkeliamas į atskirą dalį. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 7.
7Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi: „
straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie
savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms .“
ir savivaldybių komitetas,
5 Argumentai: Komitete vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi nuspręsta į šį svarstomą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) iš dalies perkelti įstatymo projekto Nr. XIIIP-4452 1 ir 2 straipsniais siūlomą idėją, t. y. expressis verbis numatyti Komiteto pirmininko teisę gauti visiems komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių. Ši teisė Komiteto pirmininkui būtina, kad būtų užtikrintas sklandus pasirengimas darbui komitetų posėdžiuose. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalimi keičiamą 14 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. Komiteto pirmininkas turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių. “ Pritarti 8.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Seime yra registruotas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, kuriuo Vyriausybė yra pateikusi kitą, nei įstatymo projekte Nr. XIIIP-2834(2) (taip pat Vyriausybės inicijuoto) Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies redakciją. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlome į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti ir svarstyti vėliau pateiktąją 15 straipsnio 1 dalies redakciją. Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad Komitete svarstomu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4452 taip pat yra siūloma keisti 15 straipsnio 1 dalį, siūlome šiuo aspektu jį sujungti su šiuo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2834(2) ir pateikiame galutinį 15 straipsnio 1 dalies pakeitimą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui
sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu. Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo .
Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo . Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų arba deleguoja savivaldybės tarybos narius, neatitinkančius šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-09-096 5,6 N Argumentai: Komitete įvertinus Seimo Antikorupcijos komisijos kreipimąsi pritarta siūlymui savivaldybių antikorupcijos komisijoms suteikti teisę analizuoti atliktų viešųjų pirkimų savivaldybės juridiniuose asmenyje dokumentus. Savivaldybių antikorupcijos komisijoms numatyta pareiga apie galimas korupcijos apraiškas informuoti savivaldybės tarybą ir kompetentingas institucijas.
Pasiūlymas suformuluotas įvertinus tai, kad savivaldybės pasižymi didesne korupcijos rizika, o viešieji pirkimai yra ta sritis, kurioje korupcijos rizika yra gana latentiška (nematoma). Tikėtina šiuo įrankiu savivaldybių antikorupcijos komisijos reikšmingai prisidėti prie korupcijos prevencijos. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis: „
5Papildyti įstatymo 15 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu:
„
5) Korupcijos prevencijos tikslais analizuoja savivaldybės administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės valdomų įmonių atliktus viešuosius pirkimus ir apie galimus korupcijos atvejus informuoja savivaldybės tarybą ir kompetentingas institucijas ar įstaigas;
“. 6. Buvusį 15 straipsnio 4 dalies 5 punktą laikyti
atitinkamai 6 punktu. “
ir savivaldybių komitetas,
7 Argumentai: Seime yra registruotas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, kuriuo Vyriausybė yra pateikusi kitą, nei įstatymo projekte Nr. XIIIP-2834(2) (taip pat Vyriausybės inicijuoto) Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 61 dalies redakciją. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlome į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti ir svarstyti vėliau pateiktąją 15 straipsnio 61 dalies redakciją. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 61 dalį išdėstyti taip: „61 .
Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme šio įstatymo 151 straipsnyje , savivaldybės tarybos narys , kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą . Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu neatitinka šiame įstatyme šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu , o jeigu Etikos komisijos pirmininkas ar Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos,
Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba
Komitete vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi nuspręsta į šį svarstomą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) iš dalies perkelti įstatymo projekto Nr. XIIIP-4452 1 ir 2 straipsniais siūlomą idėją, t. y. expressis verbis (tiesiogiai tekste) numatyti komisijos pirmininko teisę gauti visiems komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ar kitų valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių. Ši teisė komisijos pirmininkui reikalinga, kad būtų užtikrintas sklandus pasirengimas komisijų darbui posėdžiuose. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti 9 dalimi: „9. Papildyti 15 straipsnį 10 dalimi: „
gauti komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių. “ Pritarti 12.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-09-097 (151 )
Seime yra registruotas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, kuriuo Vyriausybė yra pateikusi kitą, nei įstatymo projekte Nr. XIIIP-2834(2) (taip pat Vyriausybės inicijuoto) Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies redakciją. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlome į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti ir svarstyti vėliau pateiktąją 151 straipsnio 1 dalies naują redakciją. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo 151 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės
tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis
Seime yra registruotas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, kuriuo Vyriausybė yra pateikusi kitą, nei įstatymo projekte Nr. XIIIP-2834(2) (taip pat Vyriausybės inicijuoto) Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnio 2 dalies redakciją. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlome į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti ir svarstyti vėliau pateiktąją 151 straipsnio 2 dalies naują redakciją. Atitinkamai patikslinama, kad viešai skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir nustatomas viešo skelbimo terminas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsniu pildomo 151 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai
Seime yra registruotas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, kuriuo Vyriausybė yra pateikusi siūlymą keisti ir 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlome į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2834(2) perkelti ir svarstyti minėtą pasiūlymą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 1 dalimi: „
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;“ Pernumeruoti po naujos 1 dalies einančias straipsnio dalis. Pritarti Susiję su nauja
ir savivaldybių komitetas,
3 Argumentai: Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas ir 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai buvo pakeisti 2020 m. birželio 30 d. Seimo priimtu įstatymu Nr. XIII-3267.
XIII-3267. Pakeitimų esmė – darbo santykiuose su savivaldybės švietimo įstaigų vadovais darbdavio atstovo įgaliojimai suteikti merui (prieš tai darbdavio atstovu buvo savivaldybės taryba). Taigi įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalimi siūlomas pakeitimas - reglamentuoti savivaldybės tarybos įgaliojimus darbo teisiniuose santykiuose su švietimo įstaigų vadovais, yra nebeaktualus. Galiojančio įstatymo 16 straipsnio 2 d. 22 p. reguliuojami santykiai ir esmės yra sureguliuoti tos pačios dalies 21 punkte, todėl siūlome 22 punktą pripažinti netekusiu galios. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „2
16 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 2 dalies
pareigas ir atleidimas iš jų;
ir savivaldybių komitetas,
4 N Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 17 ir jo argumentus, sistemiškai siūlome keisti ir mero teisę turėti visuomeninių konsultantų reglamentuojantį straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti 4 dalimi: „
išdėstyti taip:
„18. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali
turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu. Informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje .“ Pritarti 17.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 N Argumentai: Komitete gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020-05-08 kreipimasis Nr. S-1265-(1.2), kuriame teigiama, kad Vietos savivaldos įstatyme nėra reglamentuotas savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo skyrimas ir informacijos apie visuomeninį padėjėją prieinamumo ir viešumo klausimai. Įvertinus VTEK išsakytus argumentus ir pasikonsultavus su Vidaus reikalų ministerijos valstybės atsakingais tarnautojais, siūlome šią spragą užpildyti. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybos nariai neleidžia tvarkomųjų teisės aktų, siūlome Vietos savivaldos įstatyme numatyti pareigą informaciją apie pasirinktus visuomeninius padėjėjus skelbti viešai savivaldybės interneto svetainėje greta duomenų apie savivaldybės tarybos narį, atitinkamai nurodant vardą, pavardę ir paskyrimo /atšaukimo datas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti 2 dalimi: „
jį išdėstyti taip: „6) savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų.
Informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje .“
ir savivaldybių komitetas,
6 Argumentai: Komitete pritarus Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymui nuspręsta atsisakyti nepasitikėjimo seniūnaičiu (atšaukimo) instituto, todėl sistemiškai tikslintina ir 17 straipsnio 6 dalyje keičiamą 33 straipsnio 15 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnio 6 dalimi keičiamą įstatymo 33 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, netenka seniūnaičio statuso pareiškus nepasitikėjimą , arba negali atlikti funkcijų pareigų dėl ligos neįgalumo ar netekto darbingumo (kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), arba miršta , organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-09-0919
Argumentai: Siūlome kaip konsultavimosi su gyventojais formos atsisakyti sociologinių viešosios nuomonės tyrimų. Įstatyme tikslinga reglamentuoti savivaldybės institucijų ištekliais atliekamą konsultavimąsi su gyventojais ir jo formas. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 punktą. 3) sociologiniai viešosios nuomonės tyrimai;4 punktą laikyti atitinkamai 3 punktu. Pritarti
ir savivaldybių komitetas, 2020-09-0919
Argumentai: Konsultavimosi su gyventojais reikalavimuose (30 str. 1 d. 1 p.) nustatyta, kad konsultuotis reikia su tikslinėmis grupėmis, kurias paveiks arba gali paveikti priimami sprendimai. Grupės gali būti nustatomos pagal įvairius specifiniu požymius.
Siekiant išvengti reikalavimo nediskriminuoti galimos priešpriešos su 40 straipsnio 4 dalimi (imperatyvo konsultuotis su tikslinėmis grupėmis), siūlome reikalavimo nediskriminuoti išvardintais pagrindais atsisakyti kaip perteklinio. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį. 4. Negalima varžyti vietos gyventojų teisės dalyvauti apklausoje lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Pritarti
ir savivaldybių komitetas, 2020-09-0919
Siūlome numatyti, kad apklausos teritorijos parinkimo kriterijus būtų sprendimo, dėl kurio yra teikiamas klausimas apklausai, tiesioginis poveikis vietos gyventojams. Įtvirtinus šį požymį apklausos bus taiklesnės. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamą 43 straipsnį išdėstyti taip:
„Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje,
seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama, atsižvelgiant į tai, kokios kurios teritorijos vietos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai sprendimas, dėl kurio teikiamas klausimas apklausai, turės tiesioginį poveikį .“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė