Lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Dabartinės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per 6 mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis). Nurodytas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto, nesikeitė jau 11 metų (nuo 2006 m.), neskaitant perskaičiavimo į eurus (nuo 2006 m. šis dydis buvo 7000 litų, nuo 2015 m. – 2300 eurų) ir netenka abejoti, kad nebeatitinka per tą laiką reikšmingai pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų, nes vyko infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainos, padaugėjo skurstančių žmonių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 proc., 2015 m. – 22,2 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys netiksliai atspindi tikrąją padėtį, nes, kaip konstatuota 2016 m. atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime, šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius; žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf).
Todėl suma, kuri daugiau nei prieš dešimtmetį buvo nustatyta siekiant apsaugoti skolininko interesus, per tą laiką tapo akivaizdžiai per maža ir šiuo metu nebeužtikrina tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi, apsaugos. Neseniai Klaipėdoje iš varžytinių buvo parduotas butas, benamiais paverčiant 4 asmenų šeimą – du pensininkus, iš kurių vienas dirba, ir jų dukrą su mažamečiu vaiku – nors 5000 Eur dydžio skolos likutis, tikėtina, būtų grąžintas per porą metų, nes per metus iš jų pajamų buvo sėkmingai išieškota apie 3000 Eur. Esu įsitikinęs, kad dabartinį reglamentavimą būtina skubiai keisti, nes jis prasilenkia su protingumo bei proporcingumo principais, sudaro sąlygas pažeisti gyvybiškai svarbius skolininko interesus bei teises išvaržant paskutinį gyvenamąjį būstą dėl šiandieninių realijų kontekste palyginti nedidelės skolos, ir prieštarauja viešajam interesui, nes benamiu tapęs skolininkas kaip socialiai pažeidžiamas asmuo įgyja teisę pretenduoti į socialines paslaugas (pvz., gauti socialinį būstą), apmokamas viešosiomis lėšomis.
Siekiant tinkamai užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų esminių, gyvybiškai svarbių skolininkų interesų ir teisių apsaugą, šiuo įstatymo projektu siūloma ne tik nustatyti didesnę skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą, bet ir įtvirtinti pareigą kreiptis į teismą su prašymu gauti leidimą išvaržyti paskutinįjį gyvenamąjį būstą. Tokio prašymo svarstymas leistų skolininkui ir kreditoriui pateikti motyvuotus argumentus dėl skolos išieškojimo vienu ar kitu būdu, ir tik tuo atveju, jei būtų įsitikinta, kad objektyviai nebėra jokių alternatyvių galimybių, būtų leidžiama išieškojimą nukreipti į paskutinį skolininkui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą. Teismas kaip objektyvus arbitras galės įgyvendinti viešojo intereso apsaugos principą ir bus užkirstas kelias antstoliams skubotai priimti sprendimus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio paskutiniojo gyvenamojo būsto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N. Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, dėl skolų išieškojimo netenkančių paskutinio būsto, kuriame gyvena, pagalbos prašymus. Parengti projektą padėjo teisininkas, IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius Arvydas Ektis, konsultuotasi su teisininku, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovu Pauliumi Markevičiumi. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos
fizinio asmens turto
negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. 2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso
skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-1241, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15011
jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-729, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14) Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) 4.
85-4126 (2011-07-13)
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka. Padidinus skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto, ir užtikrinus, kad teismas sankcionuos kiekvieną atvejį, kai skolininkas netenka paskutinio gyvenamojo būsto, bus adekvačiai apsaugota konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečių teisė į būsto neliečiamumą, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomos žmogaus teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tiesioginės įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės, tačiau padidintų visuomenės saugumą plačiąja prasme, nes padėtų geriau apsaugoti esminius, gyvybiškai svarbius skurstančių šeimų, kuriose auga ir mažamečiai vaikai, interesus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas apginti šiuo metu pažeidžiamas žmogaus teises. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, prašant pateikti vertinimą, ar dabartinis reglamentavimas pakankamai užtikrina skolininko interesų apsaugą, kai išieškojimas nukreipiamas į paskutinį gyvenamąjį būstą, ir patarti, kaip jį siūlytų keisti. Projekto rengėjai klausė: ar būtų tikslinga keisti skolos, dėl kurios galima nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, kuriame gyvena skolininkas, dydį, o jei taip – kaip būtų tikslinga jį nustatyti?
Ar būtų tikslinga susieti šį dydį su būsto verte (pvz., leidžiant nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą tik tuo atveju, jei išieškoma skola viršija 1/3 būsto vertės)? Ar būtų tikslinga, ir kaip, keisti LR CPK 663 str. 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, per kurį negalint išieškoti skolos iš pajamų leidžiama nukreipti išieškojimą į turtą? Ar būtų tikslinga šį terminą susieiti su skolos dydžiu (didesnei skolai nustatant ilgesnį terminą)? Ar būtų tikslinga numatyti, kad išvaržius paskutinį gyvenamąjį būstą, asmeniui būtų suteiktas socialinis būstas arba jis įgytų teisę gyventi išvaržytame būste nuomos pagrindais, mokėdamas mokestį pagal savivaldybės patvirtintus socialinio būsto nuomos įkainius? Ar būtų tikslinga keisti reglamentavimą taip, kad tokiais atvejais būstai būtų ne išvaržomi, bet juos perimtų valstybė, tapdama būsto bendrasavininke ir tokiu būdu papildydama socialinio būsto fondą, o skolininkas galėtų toliau gyventi šiame būste, nuomodamas jį kaip socialinį būstą? Atsakydamas į šiuos klausimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus 2016 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė: „Dėl įstatymų tobulinimo iniciatyvos, visiškai sutinkame, kad teisė į būstą yra labai svarbi, kad ji turi būti garantuota socialiai remtiniems asmenims kiekvienoje valstybėje, kuri pripažįsta savo socialinį pobūdį. Todėl, iš tiesų, būtų labai svarbu pasitikslinti, ar atsižvelgus į šiuo metu mūsų valstybėje susiklosčiusią socialinę situaciją, Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas, per kurį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymų, kad išieškoti galima iš jo pajamų, atitinka šią situaciją, yra realistinis ir ar neturėtų būti ilginamas.
Vykstantys socialiniai procesai taip pat skatintų siekti, kad ir Civilinio proceso kodekso
sąlyga – išieškomos sumos dydis – būtų kuo adekvačiau susieta su esančiais mūsų visuomenės gyvenimo lygio standartais, be kita ko, sprendžiant ir tai, ar 2300 eurų suma visais atvejais galėtų būti vertinama kaip teisinga ir pagrįsta atskaitos riba, suteikiant teisę nukreipti išieškojimą į būstą. Tačiau bet kuriuo atveju, sprendžiant dėl naujo reglamentavimo, svarbiausiu klausimu liktų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principo užtikrinimas, aiškinantis, ar būtų proporcinga atitinkamai didinti skolininko garantijas užsitęsusiame išieškojimo procese, kaip tai derėtų su kitos šalies interesais, ar esminiai nepažeistų kitų socialiai remtinų visuomenės grupių interesų, pvz., teisės į socialinį būstą, kt. Iš esmės palaikydami Jūsų siūlymą dėl socialinio būsto suteikimo, kai skolos išieškojimas nukreipiamas į skolininko būstą, vis tik manome, kad šis siūlymas pirmiausia reikalautų įvertinti, kaip tai atitiktų valstybės galimybes.“ Teisingumo ministrė M. Vainiutė į pateiktus klausimus konkrečiai neatsakė, nepakomentavo, ar būtų tikslinga keisti 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta sumą ir 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau apžvelgė dabartinį teisinį reglamentavimą ir nurodė, jog
„manytina, kad teisinis reguliavimas nagrinėjamu aspektu pakankamas. Individualiu
atveju kilusį teisinį ginčą, įvertinęs visas faktines aplinkybes, kompetentingas spręsti teismas“. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Išieškojimas iš būsto, skurdas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - CPK) 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, jog „Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ Šiuo metu galioja dviejų tūkstančių trisdešimties eurų riba, kai galima išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, manytume, kad CPK yra pakankamai nuostatų, kurios leidžia išvengti išieškojimo nukreipimo į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena. Pagal CPK 664 straipsnį, iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma penktąja eile, t.y. tada, kai skolininkas neturi pajamų ir jokio kito turto. Be to, pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas, skolininko ar jo šeimos narių, kurie yra įsiskolinę už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, prašymu, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi, atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Be to, teismas, taikydamas įstatymus, visada turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga, tačiau byloje yra duomenų, kad ji ateityje pagerės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar teikiamas siūlymas apriboti kreditorių teises yra būtinas ir proporcingas. Antra, nustatant siūlomą teisinį reguliavimą ginami ir įvertinami tik skolininkų interesai, tačiau visiškai neatsižvelgiama į kreditorių interesus. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai kreditoriams nustatytu terminu negrąžinama skola, pirmiausia yra pažeidžiamos kreditorių teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Išieškojimo nukėlimas neapibrėžtam terminui, t.y. kol skola pasieks 10 000 eurų, įtakotų kreditorių finansinę padėtį, t. y. jie negautų planuotų pajamų ir galimai patys atsidurtų skolininkų padėtyje. Be to, pastebėtina, jog tokia didelė skolos suma, iki kurios nebūtų galima išieškoti iš skolininko būsto, visiškai neskatintų skolininkų įvykdyti savo prievolę. Pavyzdžiui, jei skolos suma yra 2030 eurų (dabar galiojanti riba), tai kreditorius galės iš skolininko reikalauti delspinigių už šešis mėnesius, jei jie numatyti, ir įstatyminių-procesinių palūkanų, kurios pagal Civilinio kodekso nuostatas yra lygios penkiems procentams metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nesunku paskaičiuoti, jog dėl palūkanų dydžio skolos suma per metus padidėtų maždaug 100 eurų, taigi skolos suma pasiektų 10 000 eurų maždaug per 80 metų laikotarpį. Teigtina, jog situacija ydinga ir visiškai paneigianti kreditoriaus interesų apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar teikiamas siūlymas apriboti kreditorių teises yra būtinas ir ar jam pritarus nebus pažeista kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, t.y. ar nebus pažeistas proporcingumo principas, kai vienos iš šalių interesai būtų laikomi svarbesniais nei kitos šalies interesai. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog daugelyje Lietuvos vietovių, nesančių šalia didžiųjų miestų, būsto vertė nesiekia 10 000 eurų, arba yra arti šios ribos, taigi yra tikimybė, jog nustačius tokią didelę skolos sumą, iki kurios negalima išieškoti iš skolininko būsto, skolos sumos nebebus galima padengti net pardavus skolininko būstą. Ketvirta, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai skolininko vienintelio būsto vertė būtų pakankamai didelė, kad jį pardavus, būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi ir iš likusių pinigų įsigyti kitą būstą, skolininkas galėtų atidėti išieškojimą iš savo būsto kol skolos suma nepasieks 10000 eurų, kas, mūsų nuomone, pažeistų teisingumo principą. Penkta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aptariamos nuostatos įtvirtinimas turėtų įtakos fizinių asmenų skolinimosi kainai, kuri neabejotinai kiltų dėl padidėjusios skolinimo ir skolos negrąžinimo neapibrėžtai ilgą laikotarpį rizikos. Svarstytina ar tokia situacija nepablogintų fizinių asmenų galimybės skolintis. Šešta, aptariamoje nuostatoje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, atsisakytina žodžių: „ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ nes šie žodžiai sistemiškai nedera nei su keičiamo straipsnio nei su CKP terminologija ir nuostatų dėstymo būdu.
Siekiant nustatyti tvarką, pagal kurią būtų išduodami teismo leidimai išieškoti iš skolininko vienintelio būsto, turėtų būti vartojama aiški teisinė terminologija, kad būtų aiškūs: prašymo teikimo subjektas, prašymo objektas, prašymo tenkinimo ir netenkinimo pagrindai, konkreti prašymo nagrinėjimo tvarka. Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas keičiamo CPK 663 straipsnio 4 dalies reguliavimas. 2. Pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų papildomai apribojamas išieškojimas iš skolininko būsto, tuo pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti antru straipsniu ir jame nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Projekto nepapildžius siūlomu būdu, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos nuostatoms. 3. Tobulinant projekto 1 straipsnio teisinę techniką, šio straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėjimo numeriu reikėtų atsisakyti. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimas gali turėti įtakos bankinės sistemos bei valstybės finansų sistemos stabilumui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu, svarstytina, ar neturėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos banką su prašymu dėl teikiamo įstatymo projekto pateikti savo išvadas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-11 Nr. S-2016-245 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-283, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto (toliau – Projektas) atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūloma keisti išieškojimo iš skolininko būsto teisinį reglamentavimą, t. y. siekiama esamą teisinį reglamentavimą pakeisti taip, kad iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, išieškoti būtų galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus, manome, kad dėl siūlomo teisinio reglamentavimo turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2018-06-20
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, „Galiu gyventi“ nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos advokacijos vadovas Girvydas Duoblys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti
2017-01-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, jog „Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ Šiuo metu galioja dviejų tūkstančių trisdešimties eurų riba, kai galima išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, manytume, kad CPK yra pakankamai nuostatų, kurios leidžia išvengti išieškojimo nukreipimo į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena. Pagal CPK 664 straipsnį, iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma penktąja eile, t.y. tada, kai skolininkas neturi pajamų ir jokio kito turto. Be to, pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas, skolininko ar jo šeimos narių, kurie yra įsiskolinę už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, prašymu, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi, atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Be to, teismas, taikydamas įstatymus, visada turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga, tačiau byloje yra duomenų, kad ji ateityje pagerės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar teikiamas siūlymas apriboti kreditorių teises yra būtinas ir proporcingas.
Antra, nustatant siūlomą teisinį reguliavimą ginami ir įvertinami tik skolininkų interesai, tačiau visiškai neatsižvelgiama į kreditorių interesus. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai kreditoriams nustatytu terminu negrąžinama skola, pirmiausia yra pažeidžiamos kreditorių teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Išieškojimo nukėlimas neapibrėžtam terminui, t.y. kol skola pasieks 10 000 eurų, įtakotų kreditorių finansinę padėtį, t. y. jie negautų planuotų pajamų ir galimai patys atsidurtų skolininkų padėtyje. Be to, pastebėtina, jog tokia didelė skolos suma, iki kurios nebūtų galima išieškoti iš skolininko būsto, visiškai neskatintų skolininkų įvykdyti savo prievolę. Pavyzdžiui, jei skolos suma yra 2030 eurų (dabar galiojanti riba), tai kreditorius galės iš skolininko reikalauti delspinigių už šešis mėnesius, jei jie numatyti, ir įstatyminių-procesinių palūkanų, kurios pagal Civilinio kodekso nuostatas yra lygios penkiems procentams metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nesunku paskaičiuoti, jog dėl palūkanų dydžio skolos suma per metus padidėtų maždaug 100 eurų, taigi skolos suma pasiektų 10 000 eurų maždaug per 80 metų laikotarpį. Teigtina, jog situacija ydinga ir visiškai paneigianti kreditoriaus interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar teikiamas siūlymas apriboti kreditorių teises yra būtinas ir ar jam pritarus nebus pažeista kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, t.y. ar nebus pažeistas proporcingumo principas, kai vienos iš šalių interesai būtų laikomi svarbesniais nei kitos šalies interesai.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog daugelyje Lietuvos vietovių, nesančių šalia didžiųjų miestų, būsto vertė nesiekia 10 000 eurų, arba yra arti šios ribos, taigi yra tikimybė, jog nustačius tokią didelę skolos sumą, iki kurios negalima išieškoti iš skolininko būsto, skolos sumos nebebus galima padengti net pardavus skolininko būstą. Ketvirta, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai skolininko vienintelio būsto vertė būtų pakankamai didelė, kad jį pardavus, būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi ir iš likusių pinigų įsigyti kitą būstą, skolininkas galėtų atidėti išieškojimą iš savo būsto kol skolos suma nepasieks 10000 eurų, kas, mūsų nuomone, pažeistų teisingumo principą. Penkta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aptariamos nuostatos įtvirtinimas turėtų įtakos fizinių asmenų skolinimosi kainai, kuri neabejotinai kiltų dėl padidėjusios skolinimo ir skolos negrąžinimo neapibrėžtai ilgą laikotarpį rizikos. Svarstytina ar tokia situacija nepablogintų fizinių asmenų galimybės skolintis. Šešta, aptariamoje nuostatoje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, atsisakytina žodžių: „ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ nes šie žodžiai sistemiškai nedera nei su keičiamo straipsnio nei su CKP terminologija ir nuostatų dėstymo būdu. Siekiant nustatyti tvarką, pagal kurią būtų išduodami teismo leidimai išieškoti iš skolininko vienintelio būsto, turėtų būti vartojama aiški teisinė terminologija, kad būtų aiškūs: prašymo teikimo subjektas, prašymo objektas, prašymo tenkinimo ir netenkinimo pagrindai, konkreti prašymo nagrinėjimo tvarka.
Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas keičiamo CPK 663 straipsnio 4 dalies reguliavimas. Pritarti iš dalies Siūloma svarstomą projektą atmesti ir pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. Siūloma projekto XIIIP-1653 4 straipsnio redakcija:
Pakeisti 663 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus įvykdytas išieškotos. 2.
užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. 3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, Išieškoti išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija du keturis tūkstančius trisdešimt eurų. Šioje dalyje nustatytas ribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. 4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, ir interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Šiame straipsnyje Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.“
galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams.
Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų papildomai apribojamas išieškojimas iš skolininko būsto, tuo pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti antru straipsniu ir jame nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Projekto nepapildžius siūlomu būdu, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Nepritarti Projektas nekeičia materialinių teisinių santykių, t. y. nedidina ir nemažina skolininko prievolės dydžio, taip pat nėra taikomas pasibaigusiems teisiniams santykiams. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
techniką, šio straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėjimo numeriu reikėtų atsisakyti. Pritarti
įgyvendinimas gali turėti įtakos bankinės sistemos bei valstybės finansų sistemos stabilumui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos banką su prašymu dėl teikiamo įstatymo projekto pateikti savo išvadas.
Pritarti Vyriausybė pateikė išvadą dėl svarstomo projekto, kurioje įsipareigojo kompleksiškai įvertinti Civilinio proceso kodekso nuostatas, reguliuojančias išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, taip pat išieškojimą iš jo sąskaitose esančių piniginių lėšų, ir pateikė Seimui su skolininko turtinių interesų apsaugos didinimu susijusių teisės aktų projektus XIIIP-1653, XIIIP-1654, kuriuose nustatytam reguliavimui ir siūloma pritarti. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-01-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-283, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto (toliau – Projektas) atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūloma keisti išieškojimo iš skolininko būsto teisinį reglamentavimą, t. y. siekiama esamą teisinį reglamentavimą pakeisti taip, kad iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, išieškoti būtų galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus, manome, kad dėl siūlomo teisinio reglamentavimo turi būti gauta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-03-05 Projektu siūloma pakeisti CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad „Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ Aukščiau minėta, kad Teisėjų taryba iš esmės pritaria CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 4 straipsniu siūlomam CPK 663 straipsnio 3 dalies pakeitimui. Tuo tarpu projekte Nr. XIIIP-283 nustatytas išieškojimo ribojimas 10 000 eurų dydžio suma, manytina, neatitinka proporcingumo principo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIIIP-283 nuostatos „teismui leidus“, „prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka“, yra nepakankamai aiškios jų taikymo aspektu: nėra aišku, koks subjektas turi teisę /privalo kreiptis dėl tokio teismo leidimo gavimo, kokie prašymo tenkinimo (netenkinimo) pagrindai, kokia prašymų nagrinėjimo tvarka. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-211 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-283 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Įstatymo projektu sprendžiamas tik skolininko būsto, kuriame jis gyvena, apsaugos klausimas, tačiau sistemiškai nevertinamos ir nekeičiamos kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nuostatos, reguliuojančios išieškojimo iš skolininko turto bei pajamų tvarką ir skolininko interesų apsaugą. Siekdama įvairiapusiškai įvertinti skolininko interesų apsaugą reguliuojančias Civilinio proceso kodekso nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 113 punkto nuostatą imtis sparčių ir efektyvių priemonių gyventojų gaunamoms pajamoms didinti ir 117.11 papunktyje nustatytą įsipareigojimą vadovautis principu, kad skurstantis žmogus negali būti paliktas be būtiniausioms reikmėms reikalingų lėšų, kompleksiškai įvertins Civilinio proceso kodekso nuostatas, reguliuojančias išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, taip pat išieškojimą iš jo sąskaitose esančių piniginių lėšų, ir iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiks su skolininko turtinių interesų apsaugos didinimu susijusių teisės aktų projektus. Pritarti
2Seimo nariai: Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas,
Robertas Šarknickas, Rūta Miliūtė 2017-12-181 Argumentai: I.
Dėl keičiamo Civilinio proceso kodekso straipsnio pakeitimo Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalį, pradėti varžytines iš paskutinio skolininko gyvenamojo būsto galima, esant 2030 eurų dydžio skolai. Siekiant tinkamai užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų esminių, gyvybiškai svarbių skolininkų interesų ir teisių apsaugą, siūloma ne tik nustatyti didesnę skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą, bet įtvirtinti ir papildomą saugiklį, kuriuo turėtų būti tikrinamas ir turto vertės toje teritorijoje dydis procentu. Atkreiptinas dėmesys, jog kainos riba itin aktuali rajonuose, kuriuose nekilnojamojo turto vertė yra labai žema, tuo tarpu procentinė išraiška svarbi didesniuose miestuose gyvenančių skolininkų turto apsaugai, nes vien sumos riba įstatyme sudaro situacijas, kuomet skola sudaro iki 10 procentų turto vertės sumos (tarkime, turto vertė 55 000 Eur, skola – 2500 Eur), o tai skolininko atžvilgiu nėra neproporcinga. Siekiant teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, toks reguliavimas, kuriuo būtų apribojamos galimybės antstoliams pradėti varžytinių procedūrą formaliai viršijus tik įstatyme nustatytą sumą, būtų teisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūloma:
Pasiūlymas: pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis
gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 4000 Eur, tačiau yra ne mažesnė kaip 30 procentų vidutinės būsto rinkos vertės toje teritorijoje. Nepritarti Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio redakcijai.
Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-10-18 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir, siekiant didesnės skolininko turtinių interesų apsaugos bei skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei komiteto pasiūlymus. Nepritarti Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-10-181 N Argumentai: siekiant didesnės skolininko interesų apsaugos, įstatymo projektą siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 daliespakeitimu, siūlant pailginti laikotarpį, per kurį būtų galimas pinigų išieškojimas. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip:1 straipsnis. 663 straipsnio pakeitimas 1.
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis devynis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.“ Nepritarti Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio redakcijai. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-10-181 Argumentai: projekto iniciatoriaus siūlomas padidinti išieškomos sumos dydis, kurį viršijus būtų galimas išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, yra per didelis ir galintis neduoti Aiškinamajame rašte nurodyto teigiamo rezultato. Manytina, kad kuo skola didesnė, tuo skolininkui ją bus sunkiau grąžinti. Be to, būtina atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei posėdyje dalyvavusių Lietuvos antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos atstovų nuomone dėl skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuriuo keičiama CPK 663 str. 3 d., siūloma išdėstyti taip: ,,2. Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių 4000 eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ Atitinkamai tikslintinas CPK 631 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
Nepritarti Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio redakcijai. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: projektą atmesti, atsižvelgiant į jam pateiktas pastabas ir į tai, kad siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 4 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-10-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, biuro
patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja – R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Kalinauskaitė – Seimo nario N. Puteikio sekretorė-padėjėja, E. Neciunskienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, I. Golubajev – Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas, E. Konopliova – Budrikienė – Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vyr. specialistė, V. Milevičius – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, S. Kastanauskienė – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, D. Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, A. Kairys – privatus asmuo. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas (2017-01-17) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-17)1
kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, jog „Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ Šiuo metu galioja dviejų tūkstančių trisdešimties eurų riba, kai galima išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, manytume, kad CPK yra pakankamai nuostatų, kurios leidžia išvengti išieškojimo nukreipimo į skolininkui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena. Pagal CPK 664 straipsnį, iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma penktąja eile, t.y. tada, kai skolininkas neturi pajamų ir jokio kito turto. Be to, pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas, skolininko ar jo šeimos narių, kurie yra įsiskolinę už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, prašymu, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi, atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Be to, teismas, taikydamas įstatymus, visada turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga, tačiau byloje yra duomenų, kad ji ateityje pagerės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar teikiamas siūlymas apriboti kreditorių teises yra būtinas ir proporcingas.
Antra, nustatant siūlomą teisinį reguliavimą ginami ir įvertinami tik skolininkų interesai, tačiau visiškai neatsižvelgiama į kreditorių interesus. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai kreditoriams nustatytu terminu negrąžinama skola, pirmiausia yra pažeidžiamos kreditorių teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Išieškojimo nukėlimas neapibrėžtam terminui, t.y. kol skola pasieks 10 000 eurų, įtakotų kreditorių finansinę padėtį, t. y. jie negautų planuotų pajamų ir galimai patys atsidurtų skolininkų padėtyje. Be to, pastebėtina, jog tokia didelė skolos suma, iki kurios nebūtų galima išieškoti iš skolininko būsto, visiškai neskatintų skolininkų įvykdyti savo prievolę. Pavyzdžiui, jei skolos suma yra
reikalauti delspinigių už šešis mėnesius, jei jie numatyti, ir įstatyminių-procesinių palūkanų, kurios pagal Civilinio kodekso nuostatas yra lygios penkiems procentams metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nesunku paskaičiuoti, jog dėl palūkanų dydžio skolos suma per metus padidėtų maždaug 100 eurų, taigi skolos suma pasiektų 10 000 eurų maždaug per 80 metų laikotarpį. Teigtina, jog situacija ydinga ir visiškai paneigianti kreditoriaus interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar teikiamas siūlymas apriboti kreditorių teises yra būtinas ir ar jam pritarus nebus pažeista kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, t.y. ar nebus pažeistas proporcingumo principas, kai vienos iš šalių interesai būtų laikomi svarbesniais nei kitos šalies interesai.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog daugelyje Lietuvos vietovių, nesančių šalia didžiųjų miestų, būsto vertė nesiekia 10 000 eurų, arba yra arti šios ribos, taigi yra tikimybė, jog nustačius tokią didelę skolos sumą, iki kurios negalima išieškoti iš skolininko būsto, skolos sumos nebebus galima padengti net pardavus skolininko būstą. Ketvirta, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai skolininko vienintelio būsto vertė būtų pakankamai didelė, kad jį pardavus, būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi ir iš likusių pinigų įsigyti kitą būstą, skolininkas galėtų atidėti išieškojimą iš savo būsto kol skolos suma nepasieks 10000 eurų, kas, mūsų nuomone, pažeistų teisingumo principą. Penkta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aptariamos nuostatos įtvirtinimas turėtų įtakos fizinių asmenų skolinimosi kainai, kuri neabejotinai kiltų dėl padidėjusios skolinimo ir skolos negrąžinimo neapibrėžtai ilgą laikotarpį rizikos. Svarstytina ar tokia situacija nepablogintų fizinių asmenų galimybės skolintis. Šešta, aptariamoje nuostatoje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, atsisakytina žodžių: „ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ nes šie žodžiai sistemiškai nedera nei su keičiamo straipsnio nei su CKP terminologija ir nuostatų dėstymo būdu. Siekiant nustatyti tvarką, pagal kurią būtų išduodami teismo leidimai išieškoti iš skolininko vienintelio būsto, turėtų būti vartojama aiški teisinė terminologija, kad būtų aiškūs: prašymo teikimo subjektas, prašymo objektas, prašymo tenkinimo ir netenkinimo pagrindai, konkreti prašymo nagrinėjimo tvarka.
Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas keičiamo CPK 663 straipsnio 4 dalies reguliavimas. Atsižvelgti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-17)
galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų papildomai apribojamas išieškojimas iš skolininko būsto, tuo pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti antru straipsniu ir jame nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Projekto nepapildžius siūlomu būdu, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-17)
techniką, šio straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėjimo numeriu reikėtų atsisakyti. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-17)
nuostatų įgyvendinimas gali turėti įtakos bankinės sistemos bei valstybės finansų sistemos stabilumui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu, svarstytina, ar neturėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos banką su prašymu dėl teikiamo įstatymo projekto pateikti savo išvadas. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (žr. išvados 5 dalį). 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2017-01-21) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-283, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto (toliau – Projektas) atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūloma keisti išieškojimo iš skolininko būsto teisinį reglamentavimą, t. y. siekiama esamą teisinį reglamentavimą pakeisti taip, kad iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, išieškoti būtų galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus, manome, kad dėl siūlomo teisinio reglamentavimo turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė (2017-06-21 nutarimas Nr. 482) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-283 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Įstatymo projektu sprendžiamas tik skolininko būsto, kuriame jis gyvena, apsaugos klausimas, tačiau sistemiškai nevertinamos ir nekeičiamos kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nuostatos, reguliuojančios išieškojimo iš skolininko turto bei pajamų tvarką ir skolininko interesų apsaugą. Siekdama įvairiapusiškai įvertinti skolininko interesų apsaugą reguliuojančias Civilinio proceso kodekso nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 113 punkto nuostatą imtis sparčių ir efektyvių priemonių gyventojų gaunamoms pajamoms didinti ir 117.11 papunktyje nustatytą įsipareigojimą vadovautis principu, kad skurstantis žmogus negali būti paliktas be būtiniausioms reikmėms reikalingų lėšų, kompleksiškai įvertins Civilinio proceso kodekso nuostatas, reguliuojančias išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, taip pat išieškojimą iš jo sąskaitose esančių piniginių lėšų, ir iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiks su skolininko turtinių interesų apsaugos didinimu susijusių teisės aktų projektus. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir, siekiant didesnės skolininko turtinių interesų apsaugos bei skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2017-10-181 N Argumentai: siekiant didesnės skolininko interesų apsaugos, įstatymo projektą siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalies pakeitimu, siūlant pailginti laikotarpį, per kurį būtų galimas pinigų išieškojimas. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip:
pakeitimas
taip: ,,1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis devynis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-10-181 Argumentai: projekto iniciatoriaus siūlomas padidinti išieškomos sumos dydis, kurį viršijus būtų galimas išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, yra per didelis ir galintis neduoti Aiškinamajame rašte nurodyto teigiamo rezultato. Manytina, kad kuo skola didesnė, tuo skolininkui ją bus sunkiau grąžinti.
Be to, būtina atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei posėdyje dalyvavusių Lietuvos antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos atstovų nuomone dėl skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuriuo keičiama CPK 663 str. 3 d., siūloma išdėstyti taip: ,,2. Pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių 4000 eurų ir tik teismui leidus. Prašymai teisme nagrinėjami šio kodekso nustatyta tvarka.“ Atitinkamai tikslintinas CPK 631 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintarė Skaistė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė