Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi: „6. Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti pirmiausia naudojamos šio straipsnio 5 dalies 10–11 punktuose nustatytoms sritims finansuoti skiriant ne mažiau kaip 20 procentų šių lėšų.“
m. sausio 1 d. 2. Savivaldybių institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Rima Baškienė Rimantas Jonas Dagys Algimantas Dumbrava Vytautas Rastenis Jonas Varkalys
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi: „6. Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti pirmiausia naudojamos šio straipsnio 5 dalies 10 ir 11 punktuose nurodytoms sritims finansuoti skiriant ne mažiau kaip 20 procentų šių lėšų.“
m. sausio 1 d. 2. Savivaldybių institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Socialinių paslaugų srities darbuotojų, kuriems atlyginimas mokamas iš savivaldybių biudžetų lėšų, darbo užmokestis yra neadekvačiai mažas (2018 m. I ketv. duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 647 Eur/mėn. (po mokesčių – 491 Eur/mėn.). Siekiant užtikrinti socialinio paslaugų srities darbuotojų saugumą, stiprinti socialinio darbo, kaip profesijos ir mokslo šaką, parengtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas yra spręsti klausimą dėl papildomų finansavimo galimybių socialinių paslaugų srities darbuotojams ir savivaldybės administracijoje dirbantiems socialinių išmokų specialistams didinti darbo užmokestį iš piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Siekiant užtikrinti, kad piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos būtų naudojamos tikslingai, Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 5 d. priimto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais nustatyta, kad nuo 2018 m. nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti: 1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti; 2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti; 3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti; 4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai; 5) neįgaliųjų socialinei integracijai; 6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti; 7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti; 8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui; 9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti; 10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti; 11) savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti pirmiausia naudojamos socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti bei savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti, skiriant ne mažiau kaip 20 procentų šių lėšų.
Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys galimybę didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų bei savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokestį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10.
konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus įstatymą, jiems įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „piniginė socialinė parama“,
„vaiko priežiūros atostogos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis. Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Rima Baškienė Rimantas Jonas Dagys Algimantas Dumbrava Vytautas Rastenis Jonas Varkalys
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-31 Nr. S-2018-8121 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-2827 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2827, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2018-12-11
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2018-11-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys; Komiteto biuras:
vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2827: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnį papildyti 6 dalimi ir nustatyti, kad nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti pirmiausia būtų naudojamos šio straipsnio 5 dalies 10–11 punktuose nustatytoms sritims finansuoti skiriant ne mažiau kaip 20 procentų šių lėšų, t. y. socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti ir savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti.
Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių: Pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įgyvendindamos savarankiškąją funkciją, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Todėl svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas derintųsi su savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje, taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus, yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas.
Pagal Konstituciją įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Antra, remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi būti planuojamos lėšos, reikalingos socialinėms paslaugoms teikti, socialinių paslaugų programoms ir projektams įgyvendinti, investicijoms į socialinių paslaugų plėtrą (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių plėtrai, pažangioms ir novatoriškoms socialinėms paslaugoms diegti ir kt.) finansuoti. Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinė valstybės biudžeto samprata suponuoja tai, kad valstybės biudžeto projekto rengimas (sudarymas), biudžeto svarstymas Seime ir jo patvirtinimas įstatymu, biudžeto vykdymas yra atskiros biudžeto proceso stadijos. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad rengiant valstybės biudžeto projektą ir svarstant bei tvirtinant valstybės biudžetą Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, ir Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, įgaliojimai yra atriboti ir kad šioje srityje taip pat turi būti užtikrintas konstitucinis valdžių padalijimo principas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų apriboti ar paneigti Vyriausybei Konstitucijoje nustatyti įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą. Įstatymu paneigus ar apribojus Vyriausybei Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą, būtų pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas, taigi ir Konstitucijos 5 straipsnis. Manytina, kad ši Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina taikytina ir sudarant savivaldybių biudžetus. Įvertinta. 2. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2018-11-13 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2827 atitikties Europos Sąjungos teisei:
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2827, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo
2 Argumentai ir pasiūlymas: tobulindami įstatymo projektą teisės technikos požiūriu, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė