Projekto lyginamasis variantas
papildymas 39² straipsniu Papildyti Kodeksą 39² straipsniu:
„39² straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios
atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams
kodekso XXXIII skyriuje nurodytą nusikalstamą veiką, taip pat kitas šio kodekso XXVIII, XXXI, XXXII, XLI, XLII arba XLIII skyriuose nurodytas nusikalstamas veikas, sudarančias sutaptį su šio kodekso XXXIII skyriuje nurodyta nusikalstama veika, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visas šias nusikalstamas veikas, jeigu:
1) jis savo noru prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir
2) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą šio kodekso XXXIII skyriuje nurodytą nusikalstamą veiką, taip pat kitas šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, sudarančias su šia nusikalstama veika sutaptį, jei tokių nusikalstamų veikų yra padaryta, ir davė išsamius parodymus viso baudžiamojo proceso metu, ir
3) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nusikalstama veika, kurią asmuo padėjo atskleisti, dėl savo masto, sistemingumo ir (ar) sukeltų pasekmių laikytina pavojingesne, nei jo paties padaryta nusikalstama veika. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris turi neišnykusį teistumą arba buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas šiame straipsnyje arba šio kodekso 39¹ straipsnyje nurodytais pagrindais, taip pat asmuo, kuris buvo nusikalstamos veikos, kurią jis padėjo atskleisti, arba jo paties padarytos nusikalstamos veikos organizatorius ar kurstytojas. 3.
nurodytu pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Darbo grupės vadovė Seimo narė Agnė Bilotaitė
Projekto XIIIP-2821(2) lyginamasis variantas
papildymas 39² straipsniu Papildyti Kodeksą 39² straipsniu: „39² straipsnis. Pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir
2) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir
veiką, ir
nusikalstama veika. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, asmuo, kuris turi teistumą, kuris buvo nusikalstamos veikos, kurią jis padėjo atskleisti, organizatorius. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimŲ kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo Įstatymo ir kodekso papildymo 555¹straipsniu projekto, Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39²straipsniu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. viii-1029 59 ir
pajamų mokesčio įstatymo nr. ix-1007 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – PAĮ), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo sukurtas ir teisiškai sureguliuotas pranešėjų apsaugos institutas, kurio atsiradimas ir taikymas neabejotinai paskatins informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą bei veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Nors esminės pranešėjų apsaugą reglamentuojančios teisės normos yra sukoncentruotos viename teisės akte – PAĮ, tačiau šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, būtina pakeisti ar papildyti kai kuriuos galiojančius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 555¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) tikslas – nustatyti teisinę atsakomybę už PAĮ kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, taip pat įtvirtinti nuostatą, kad asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas PAĮ nustatyta tvarka, teisme nagrinėjant administracinę bylą liudyti būtų paprastai nešaukiami ir tik tam tikrais atvejais teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Taip pat ANK projektu siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Be kita ko, nustatoma administracinė atsakomybė už PAĮ ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39²straipsniu įstatymo projekto (toliau – BK projektas) tikslas – įgyvendinti PAĮ 15 straipsnio nuostatas, kartu įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir taip paskatinti šiuos asmenis apie minėtas nusikalstamas veikas pranešti teisėsaugai bei visapusiškai bendradarbiauti jas atskleidžiant.
Šiuo tikslu siūloma BK papildyti 39² straipsniu, kuriam keliami tokie uždaviniai:
1) apibrėžti tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurios neleistų piktnaudžiauti siūlomomis nuostatomis, pasinaudoti jomis kaip būdu išvengti atsakomybės;
2) numatyti draudimus BK 39² straipsnį taikyti tais atvejais, kai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti pateisinamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo interesais. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) yra lydimasis, savarankiški tikslai jam nėra keliami. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas) tikslas – įtvirtinti nuostatą (analogiškai kaip ANK ir ABTĮ projekte), kad asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas PAĮ nustatyta tvarka, teisme civiline tvarka nagrinėjant bylą liudyti paprastai būtų nešaukiami ir tik tam tikrais atvejais teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Be kita ko siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – GPMĮ projektas) tikslas – atlyginimą už kompetentingai institucijai PAĮ nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą įtraukti į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje pateiktą neapmokestinamų pajamų sąrašą, inter alia apsaugoti pranešėjo konfidencialumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. SV-S-676 sudaryta darbo grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
m. sausio 1 d. įsigaliosiantis PAĮ nustato esminius pranešėjų apsaugos principus, įtvirtina pagrindines priemones, garantuosiančias, kad pranešėjai būtų apsaugoti, skatinami ir jiems būtų teikiamos įstatyme numatytos pagalbos priemonės. Tačiau kituose teisės aktuose trūksta nuostatų, tiesiogiai skirtų pranešėjų apsaugai užtikrinti, PAĮ nuostatoms veiksmingai įgyvendinti. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato galimybės, prasidėjus teisiniams ginčams, imtis priemonių, užtikrinančių pranešėjų konfidencialumą. Be to, nei ANK, nei kituose teisės aktuose nenustatyta atsakomybė už PAĮ ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, todėl nesant tokios atsakomybės būtų sunku pasiekti PAĮ tikslus.
Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatos nesudaro galimybių taikyti PAĮ 15 straipsnio nuostatas, t. y. pranešėjas, dalyvavęs darant BK draudžiamas veikas ir apie tai pranešęs PAĮ nustatyta tvarka kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), neturėtų galimybės būti atleistas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant minėtas veikas. BK 39¹ straipsnyje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“ įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra pritaikyti kovai su organizuotu nusikalstamumu. Būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra, pirma, asmens dalyvavimas organizuotai grupei ar susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausymas nusikalstamam susivienijimui ir, antra, padėjimas atskleisti šios organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių (bendrininkų) padarytas nusikalstamas veikas. Atvejai, kai įrodoma, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo daromos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, nėra dažni, o situacijos, kai kyšį davęs asmuo ir jį priėmęs valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali būti laikomi bendrininkais,
Dėl kitų nusikalstamų veikų, net jei jos sudaro sutaptį su papirkimu, toks asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nepaisant to, kad jis padėjo atskleisti kyšininkavimo atvejį, o jo paties rengta ar pradėta daryti nusikalstama veika, pavyzdžiui, net nebuvo baigta ir žalingų padarinių nesukėlė. Todėl asmenys, kurie būtų linkę pranešti apie kyšininkavimą ir padėti jį išaiškinti, nuo šio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo yra atgrasomi aplinkybės, kad net ir tuo atveju, jei teisėsaugos institucijos informavimas atitiks visas BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, jie bus patraukti atsakomybėn dėl kitų su šiuo atveju susijusių savo veiksmų. Todėl asmenys, atitinkantys BK 227 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, išlieka suinteresuoti jiems žinomų aplinkybių nuslėpimu. Galimybių atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės už kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat nėra. Apibendrinant galima teigti, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato pakankamai veiksmingų priemonių, kurios leistų įvertinti realų asmens indėlį atskleidžiant pavojingesnes nei jo paties padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pasiūlyti tokiam asmeniui tiek viešąjį interesą, tiek ir jo paties interesus atitinkančias nuolaidas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės, tačiau neapima situacijos, kuomet asmuo kreipiasi su pranešimu apie daromą pažeidimą ne į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaiga, o tai daro naudodamasis vidiniu, įstaigoje ar įmonėje, kurioje dirba veikiančiu, informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu. DK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant šiame straipsnyje nustatytu pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) negalima nutraukti darbo sutarties, tačiau neapimtų tokių atvejų, kuomet darbuotojas PAĮ nustatyta tvarka yra pateikęs informaciją apie pažeidimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant tinkamai įgyvendinti teikiamais projektais siūlomą pranešėjų apsaugą, būtina imtis tokių priemonių, kurios užtikrintų minėtų asmenų apsaugą ginčui persikėlus į teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl tam tikrų aplinkybių asmens, kurio konfidencialumas yra užtikrintas PAĮ nustatyta tvarka, tapatybės atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jo ar jo šeimos nariams ar artimiems asmenims.
Tokiu atveju kyla būtinybė užtikrinti asmens, kurio konfidencialumas yra užtikrintas PAĮ nustatyta tvarka, konfidencialumą, taip apsaugant minėtų asmenų teises ir teisėtus interesus. Taigi, būtina reglamentuoti pranešėjo, kaip potencialaus liudytojo teisme, procesinį statusą, tais atvejais, kai pažeidėjas, apie kurio padarytą pažeidimą pranešė pranešėjas, ginčija teisme jam skirtas sankcijas. Siekiant PAĮ tikslų, ypač svarbu įtvirtinti specialias procedūras, turinčias užtikrinti pranešėjų konfidencialumą procesui persikėlus į teismą. Todėl ANK, CPK ir ABTĮ projektuose siūloma įtvirtinti bendrą principą, kad pranešėjas į teisminius procesus neįtraukiamas ir į teismą paprastai nekviečiamas, nebent susiklosto situacija, kai tokio asmens parodymai turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir be jo dalyvavimo procese nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Tokio modelio pliusai pranešėjų apsaugos kontekste: a) daug didesnės galimybės užtikrinti/išsaugoti pranešėjo konfidencialumą; b) eliminuojamas nemažas pranešėjus pranešti demotyvuojantis faktorius, kad reikės dalyvauti teisminiuose procesuose; c) eliminuojamas rizika, kad teisminiai procesai bus inicijuojami inter alia tam, kad paprasčiau sužinoti pranešėjo tapatybę (ypač tais atvejais, kai kalbama ne apie darbuotoją, o kitokiais santykiais su pažeidėju susijusį asmenį). Pažymėtina, kad ANK, CPK ir ABTĮ projektuose siūloma įtvirtinti saugiklį, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti nuostatą, draudžiančią teismui savo sprendimą pagrįsti vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Be kita ko, ANK projekte siūloma įtvirtinti atsakomybę už PAI ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte atsakomybė yra diferencijuojama atsižvelgiant į draudžiamais veiksmais daromos žalos pobūdį, galimas pasekmes. Todėl siūloma nustatyti griežtesnę atsakomybę už PAI ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to buvo atskleista asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, tapatybė (pagal PAĮ konfidencialumas yra esminė ir pagrindinė pranešėjo apsaugos priemonė), arba buvo nesilaikoma draudimo daryti neigiamą poveikį asmenims (pagal PAĮ draudžiama daryti neigiamą poveikį pranešėjui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą), pateikusiems informaciją apie pažeidimus. Siūlomo BK 39² straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ esmė – asmens, kuris yra įtariamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir aktyviai padeda atskleisti asmens, kuriam jis pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, ar kito asmens padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Projektu siūlomos nuostatos sudarytų galimybę tokį asmenį atleisti ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės pagal už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir dėl kitų šio asmens nusikalstamų veikų, su pastarosiomis sudarančių idealią arba realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Tai reiškia, kad asmuo, apsisprendęs pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, su kuriomis jis yra susijęs, ir bendradarbiauti jas atskleidžiant, nuo tokio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo nebebus atgrasomas jam pačiam gresiančios atsakomybės. Esminė BK 39² straipsnio taikymo sąlyga – asmens, kuris pretenduoja būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, aktyvus padėjimas atskleisti kitų asmenų korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad asmeniui, pretenduojančiam į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39² straipsnį, keliama daugiau reikalavimų, nei atleidžiamam nuo jos pagal BK 227 straipsnio 5 dalį. Skirtingai nei pastaruoju atveju, tam, kad asmuo būtų laikomas aktyviai padėjusiu atskleisti nusikalstamą veiką, nepakanka pranešti šį faktą – asmuo turi bendradarbiauti su teisėsauga viso proceso metu. Formuluotė „aktyviai padėjo atskleisti“ yra perimta iš galiojančio 39¹ straipsnio. Nors praktika aiškinant jos turinį nėra gausi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pakankamai aiškius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama, ar asmuo laikytinas aktyviai padėjusiu atskleisti nusikalstamą veiką, ar vis dėlto konstatuotina, kad jo veiksmai tėra bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pagrindiniai iš šių kriterijų, kuriais būtų nuoseklu ir tikslinga vadovautis aiškinant analogišką BK 39² straipsnio nuostatą, yra tokie:
ar, priešingai, nepagrindinio vaidmens atlikimas;
nusikalstamų veikų atskleidimą;
nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo atskleidimas;
susiklosčiusių aplinkybių, kurios pagal savo esmę paskatino asmenį prisipažinti bei būti aktyviam;
esminė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, dėl kurios siūloma naujovė bus pateisinama viešojo intereso požiūriu, – tai reikalavimas, kad korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, kurią asmuo padeda atskleisti, būtų didesnio pavojingumo nei jo paties padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių šis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
Net ir tuo atveju, kai situacija byloje formaliai atitinka BK 39¹ arba siūlomo BK 39² straipsnio taikymo sąlygas, teismas gali kritiškai įvertinti asmens indėlį atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tikruosius jo ketinimus ir atsisakyti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl siūlomas teisinis reglamentavimas, kartu su praktikos jau išgrynintais vertinimo kriterijais, leis identifikuoti atvejus, kai parodymus duodantis asmuo iš tiesų vertas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam teikiamos nuolaidos atitinka viešąjį interesą. Siekiant, kad siūlomomis nuostatomis nebūtų pasinaudota priešingai jų tikslams ir nebūtų sudarytos prielaidos pažeisti visuotinai pripažintą vertybių hierarchiją, BK projekte numatyti papildomi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ribojimai, tokie kaip draudimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nusikalstamos veikos organizatorių arba kurstytoją bei ribotas nusikalstamų veikų, dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, sąrašas. Pažymėtina, jog pagal šį naująjį straipsnį negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, turintis neišnykusį teistumą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutinkamai su BK 226 straipsnio 7 dalimi ir 227 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, pagal šį straipsnį negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti arba davęs kyšį BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. Tokiomis normomis siekiama efektyviau ir rezultatyviau kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu. BK projekte numatomos ir dar kelios sąlygos, kurioms esant asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 39²straipsnį, toks atleidimas turi būti panaikinamas.
39² straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tokių sąlygų įvedimas leistų stebėti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens elgesį po tokio atleidimo ir padaryti atitinkamas išvadas apie tokio asmens pasitaisymą, bendradarbiavimo su teisėsauga motyvus ir tikruosius tikslus bei ketinimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,
„asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje
numatytu pagrindu, parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys“. Tai reiškia, kad tokio asmens parodymai, jei tik jie vertinami atsižvelgiant į jų davimo aplinkybes, nelaikytini šališkais, jais remiantis gali būti priimamas galutinis sprendimas byloje. Taip pat pažymėtina, kad toks asmuo už melagingų parodymų davimą atsako bendra tvarka (BK 235 straipsnis). BPK projektu tikslinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punktas, jame greta BK 39¹ straipsnio kaip atskiras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nurodomas ir siūlomas BK 39² straipsnis. Tolesniuose BPK straipsniuose atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai neminimi, o daroma nuoroda į atitinkamą BPK 212 straipsnio punktą.
Taip pat pažymėtina, kad dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės dėl aktyvaus padėjimo atskleisti nusikalstamas veikas, o vėliau vengiančių duoti parodymus, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas (BPK
baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39²straipsnį, elgesiu ir atsižvelgiant į prieš tai aptartas sąlygas, kai tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės privalės būti panaikintas, BPK projektu taip pat pildomas BPK 217 straipsnis, jo naujojoje 7 dalyje nustatant, kad jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39² straipsnyje nustatytomis sąlygomis, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39² straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Vėlesnėse proceso stadijose reglamentuojama tik galimybė asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, bet ne ją atnaujinti. Vis dėlto teismų praktika šias problemas jau yra išsprendusi, ir iš esmės baudžiamasis procesas tokiam asmeniui gali būti atnaujinamas ir vėliau (atsižvelgiant į proceso stadiją, taikomas BPK 233 arba 295 straipsnis). Todėl siūlomi minimalūs BPK pakeitimai yra pakankami tam, kad BPK nuostatos būtų suderintos su siūlomu BK papildymu.
DK papildžius DK projekte siūlomomis nuostatomis, butų užtikrinta veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, t. y. darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą PAĮ nustatyta tvarka, tai negalėtų būti laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negalėtų būti dėl to persekiojamas, jam taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės. Be kita ko, papildžius DK 59 straipsnio 2 dalį, darbdavys, negalėtų savo valia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, dėl to, kad pastarasis PAĮ nustatyta tvarka pateikė informaciją apie pažeidimą. Dėl to darbuotojai turėtų jaustis saugiau, o darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją privalėtų įrodyti, kad tai daro ne dėl darbuotojo pateiktos informacijos apie pažeidimą. GPMĮ projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalį 57 punktu, priskiriant pranešėjo, vadovaujantis PAĮ 12 straipsniu gautą atlyginimą už kompetentingai institucijai PAĮ nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą. neapmokestinamoms pajamoms. Toks siūlymas suprojektuotas taikant analogiją su GPMĮ 17 straipsnio
slaptai bendradarbiaujant su kriminalinės žvalgybos subjektais ar žvalgybos institucijomis, yra neapmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus bus sukurtos prielaidos sklandžiai ir veiksmingai įgyvendinti PAĮ, kas ženkliai prisidės prie korupcijos prevencijos tikslų siekimo. Bus sukurta subalansuota pranešėjų apsaugos sistema, taip bus sudarytos galimybės atskleisti daugiau pažeidimų atvejų, taip pat ir korupcinio pobūdžio, o tai prisidės mažinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų bei pažeidimų paplitimą, kas neabejotinai turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų projektai prisidės skatinat skaidresnį verslą, kuriant geresnes sąlygas darbuotojams. Akivaizdu, kad verslo subjektai turėtų būti suinteresuoti tinkama pranešėjų apsauga ir skatinti asmenis, žinančius apie įstaigoje padarytus ar daromus pažeidimus, pranešti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu ir jaustis saugiai savo darbo vietoje, organizacijoje. Verslo subjektai taip pat turėtų būti suinteresuoti tinkamu PAĮ įgyvendinimu, kontroliuoti pažeidimų rizikas organizacijoje. Neteisėtai besielgiantiems verslo subjektams sulaukus teisinių pasekmių, sąžiningi verslo subjektai, konkuruojantys efektyvumu ir inovacijomis bei rezultatyviu PAĮ įgyvendinimu, galės veikti sąžiningos konkurencijos aplinkoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Poreikio priimti ar keisti kitus teisės aktus nenustatyta. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Teikiami projektai padės tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus apsaugant pranešėjus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu atsižvelgta į kviestinių ekspertų, dalyvavusių įstatymo projektą rengusios darbo grupės posėdžiuose, nuomones, vertinimus ir pastabas. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „konfidencialumas“, „pranešimas“, „liudytojas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Darbo grupės vadovė Seimo narė Agnė Bilotaitė
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bendrąją dalį 39² straipsniu, įtvirtinančiu naują atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį – atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad BK papildymo 39² straipsniu įstatymo projekto tikslas – siekis įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog Pranešėjų apsaugos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta abstraktaus pobūdžio nuostata: „Pranešėjas, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešęs kompetentingai institucijai, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti galimą pranešėjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės modelį (formą). Tačiau projektų rengėjų pasirinktas pranešėjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės modelis
(forma) yra diskutuotinas, o jo pagrįstumas kelia abejonių:
pirma, akcentuotina, kad BK 39² straipsnio pavadinimas nėra suderintas su šio straipsnio turiniu. Iš pavadinimo atsispindi, kad nauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis siejama tik su XXXIII skyriumi – t. y. nusikalstamomis veikomis valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
Kita vertus, BK 39² straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir padaręs BK XXVIII, XXXI, XXXII, XLI, XLII ir XLIII skyriuose įtvirtintas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti arba praplėstas BK 39² straipsnio pavadinimas, arba siaurintina naujos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo apimtis. 1.2. Kita vertus, pabrėžtina, kad BK 39² straipsnio nuostatos reglamentuoja tik specifines nusikalstamas veikas padariusių asmenų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad tai yra ne BK bendrosios, o specialiosios dalies reguliavimo dalykas. Pavyzdžiui, atitinkamos nuostatos galėtų būti įtvirtintos BK specialiosios dalies XXXIII skyriaus 230 straipsnyje, o jei reikia ir kituose BK specialiosios dalies skyriuose. Akcentuotina, kad BK VI skyriuje turi būti įtvirtintos tik nuostatos, susijusios su bendrosiomis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšimis. Specialiosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys yra nustatytos BK specialiosios dalies straipsniuose (žr. pvz.: BK 114 straipsnio 3 dalį, BK 147² straipsnio 2 dalį, 182¹ straipsnio 2 dalį, BK 189¹ straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 2 ir 3 dalis). 1.3. Nepritartina projektu siūlomos naujos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies taikymo apimčiai: 1) dėl pernelyg plataus rūšinių nusikalstamų veikų rato; 2) dėl sunkių nusikaltimų patekimo į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, grupę: 1.3.1.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis selektyviai apima net septynis BK skyrius ir 67 BK specialiosios dalies straipsnius, kurių pavojingumo pobūdžio lygmuo svyruoja nuo baudžiamojo nusižengimo iki sunkaus nusikaltimo. 1.3.2. Abejotina dėl projektu suteikiamos galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir padarius sunkų (-ius) nusikaltimą (-us) (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys, 226 straipsnio 3 ir 4 dalys, 227 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 213 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnio 1 dalis ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atitinkamos pataisos teisėkūros prasme nėra nuoseklios, atsižvelgiant į pastaruoju metu formuojamą baudžiamosios politikos kryptį. Pabrėžtina, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas BK pakeitimo įstatymas Nr. XIII-653, kuriuo pakeistas BK 75 straipsnis, panaikinant galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Projekto Reg. Nr. XIIIP-708 rengėjai pažymėjo esminį motyvą, kuriuo remiantis atitinkama pataisa buvo priimta (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Teisinio reguliavimo nuostatos, leidžiančios už vienus pavojingiausių nusikaltimų paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, manytina, ne tik kad neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų ir bausmės paskirties, neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimo, bet ir iškreipia bausmės esmę bei diskredituoja teisingumą.“[1]
projektu siūloma nuostata dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamų veikų sutapčių atveju.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi: „Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.“ Visiško ar dalinio sudėjimo atveju subendrinta laisvės atėmimo bausmė gali siekti ir dvidešimt metų[2]. Tačiau šis projektas atveria galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tokiais atvejais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiama naujoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis yra neproporcinga. 1.4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK 226 straipsnio 6 dalyje[3] ir 227 straipsnio 6 dalyje[4] yra numatytos specialiosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys prekybos poveikiu ir papirkimo nusikalstamas veikas (past. – nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) padariusiems asmenims. Pastebėtina, kad šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sąlygų visuma skiriasi nuo sąlygų, įtvirtintų BK 39² straipsnyje. Be to, pabrėžtina, kad nors projektu sukuriama nauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, projektu nėra siūloma pripažinti netekusiomis galios nei BK 226 straipsnio 6 dalies, nei BK 227 straipsnio 6 dalies. Diskutuotina, ar atitinkamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys gali būti tarpusavyje suderintos. 2. Teikiamu projektu papildomo BK 39¹straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas žodis „pasekmių“ keistinas žodžiu „padarinių“. Pastebėtina, kad BK kontekste padariniai[5] yra tikslesnis terminas už pasekmes, kuris buvo labiau įprastas 1961 m. BK. 3.
punkte siekiama nustatyti vieną iš kumuliatyvių naujos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies sąlygų: „<...> šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nusikalstama veika, kurią asmuo padėjo atskleisti, dėl savo masto, sistemingumo ir (ar) sukeltų pasekmių laikytina pavojingesne, nei jo paties padaryta nusikalstama veika.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte formuojami atitinkami veikos pavojingumo atribojimo kriterijai yra precedentinio pobūdžio. Veikos pavojingumas kaip vidinė nusikalstamos veikos pusė gali būti skirstoma į pavojingumo pobūdį (kokybinė pavojingumo charakteristika) ir laipsnį (kiekybinė pavojingumo charakteristika). Pagal pavojingumo pobūdį visos nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, o tyčiniai nusikaltimai į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius[6]. Vienos kategorijos tyčinių nusikaltimų pavojingumo pobūdžio atribojimo kriterijus – sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis (past. – esant vienodam laisvės atėmimo dydžiui, žiūrėtina į tai, ar sankcijoje yra numatyta alternatyvių laisvės atėmimui švelnesnių bausmių). Pavojingumo laipsnis, priešingai nei pobūdis, yra ne teisėkūros subjekto, o teismų diskrecijos dalykas, pasireiškiantis per bausmių skyrimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nusikalstamų veikų pavojingumo diferencijavimas pagal jų mastą, sistemingumą ir (ar) sukeltus padarinius nėra pagrįstas ir tinkamas. Siekiant įtvirtinti atitinkamo pobūdžio sąlygą, rekomenduotina vadovautis veikos pavojingumo pobūdžio ir (ar) laipsnio kriterijais (pavyzdžiui, numatant, kad „<...> šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos nusikalstamos veikos didesnis pavojingumo pobūdis ir (ar) laipsnis <...>“). 4. Teikiamu projektu papildomo BK 39¹straipsnio 2 dalyje nustatoma: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris turi neišnykusį teistumą <...>“.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata nėra suderinta su BK 96 straipsnio 6 dalimi, nustatančia: „Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.“ Atsižvelgiant į tai, brauktinas žodis „neišnykusį“. 5. Teikiamu projektu papildomo BK 39¹straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui“. BK 230 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama, kas yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo[7]. Šiame kontekste nėra aišku, kodėl vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ribojimo pagrindų yra valstybės tarnautojui prilyginamo asmens papirkimas, bet kartu nėra išskiriama valstybės tarnautojo (BK 230 straipsnio 1 dalis) papirkimo. Be to, BK 39² straipsnio 3 dalį rekomenduotina performuluoti, darant nuorodą į BK 227 straipsnį („Papirkimas“). 6. Teikiamu projektu papildomo BK 39¹straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Dėl šios nuostatos atkreiptinas dėmesys į šiuo metu egzistuojančių sąlyginių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (BK 38 straipsnis) ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) – reglamentavimą.
Minėtų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių sąlygos yra susietos ne su naujos tyčinės nusikalstamos veikos, o naujo tyčinio nusikaltimo padarymu. BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Analogiška nuostata įtvirtinta ir BK 40 straipsnio 8 dalyje. Be to, pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kaltės formą – į tyčinius ir neatsargius – klasifikuojami tik nusikaltimai, bet ne baudžiamieji nusižengimai. Atsižvelgiant į tai, BK 39¹straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių „naują tyčinę nusikalstamą veiką“ rekomenduotina vartoti žodžius – „naują tyčinį nusikaltimą“. Nepritarus šiai pastabai, derėtų apsvarstyti, kokios teisinės pasekmės kiltų asmeniui per vienerių metų nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpį padariusiam naują neatsargų nusikaltimą. 7. Atsižvelgiant į šioje išvadoje keliamų probleminių klausimų gausą ir projekto sudėtingumą, taip pat vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl projektų Reg.
Nr. XIIIP-2820 – 2826 rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5d968c303a0e11e79f4996496b137f39?jfwid=-135afww30r [2] BK
bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. 4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. <...> 7. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.“ [3] „6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.“ [4] „6.
Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.“ [5] Žr. pvz. BK 3, 4, 15, 16, 23, 34 ir kitus straipsnius. [6] Žr. BK 10 ir 11 straipsnius. [7] „2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis.“
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-31 Nr. S-2018-8121 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2821 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO 39² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-19 Nr. XIIIP-2821(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Ernestas Jurkonis, Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininkas Romualdas Gylys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-151 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bendrąją dalį 39² straipsniu, įtvirtinančiu naują atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį – atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad BK papildymo 39² straipsniu įstatymo projekto tikslas – siekis įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog Pranešėjų apsaugos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta abstraktaus pobūdžio nuostata: „Pranešėjas, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešęs kompetentingai institucijai, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti galimą pranešėjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės modelį (formą). Tačiau projektų rengėjų pasirinktas pranešėjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės modelis (forma) yra diskutuotinas, o jo pagrįstumas kelia abejonių:
Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-151
su šio straipsnio turiniu. Iš pavadinimo atsispindi, kad nauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis siejama tik su XXXIII skyriumi – t. y. nusikalstamomis veikomis valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kita vertus, BK 39² straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir padaręs BK XXVIII, XXXI, XXXII, XLI, XLII ir XLIII skyriuose įtvirtintas nusikalstamas veikas.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti arba praplėstas BK 39² straipsnio pavadinimas, arba siaurintina naujos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo apimtis. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-151
reglamentuoja tik specifines nusikalstamas veikas padariusių asmenų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl tos priežasties, konstatuotina, kad tai yra ne BK bendrosios, o specialiosios dalies reguliavimo dalykas. Pavyzdžiui, atitinkamos nuostatos galėtų būti įtvirtintos BK specialiosios dalies XXXIII skyriaus 230 straipsnyje, o jei reikia ir kituose BK specialiosios dalies skyriuose. Akcentuotina, kad BK VI skyriuje turi būti įtvirtintos tik nuostatos, susijusios su bendrosiomis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšimis. Specialiosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys yra nustatytos BK specialiosios dalies straipsniuose (žr. pvz.: BK 114 straipsnio 3 dalį, BK 147² straipsnio 2 dalį, 182¹ straipsnio 2 dalį, BK 189¹ straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 2 ir 3 dalis). Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-151 1.3.
Nepritartina projektu siūlomos naujos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies taikymo apimčiai: 1) dėl pernelyg plataus rūšinių nusikalstamų veikų rato; 2) dėl sunkių nusikaltimų patekimo į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, grupę:
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-151
dėmesys, kad naujoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis selektyviai apima net septynis BK skyrius ir 67 BK specialiosios dalies straipsnius, kurių pavojingumo pobūdžio lygmuo svyruoja nuo baudžiamojo nusižengimo iki sunkaus nusikaltimo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-151
baudžiamosios atsakomybės ir padarius sunkų (-ius) nusikaltimą (-us) (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys, 226 straipsnio 3 ir 4 dalys, 227 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 213 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnio 1 dalis ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atitinkamos pataisos teisėkūros prasme nėra nuoseklios, atsižvelgiant į pastaruoju metu formuojamą baudžiamosios politikos kryptį. Pabrėžtina, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas BK pakeitimo įstatymas Nr. XIII-653, kuriuo pakeistas BK 75 straipsnis, panaikinant galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Projekto Reg. Nr.
rengėjai pažymėjo esminį motyvą, kuriuo remiantis atitinkama pataisa buvo priimta (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Teisinio reguliavimo nuostatos, leidžiančios už vienus pavojingiausių nusikaltimų paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, manytina, ne tik kad neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų ir bausmės paskirties, neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimo, bet ir iškreipia bausmės esmę bei diskredituoja teisingumą.“[1] Pritarti Už padarytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies 39² straipsnį nebus asmenims taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-151
atsakomybės nusikalstamų veikų sutapčių atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi: „Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.“ Visiško ar dalinio sudėjimo atveju subendrinta laisvės atėmimo bausmė gali siekti ir dvidešimt metų[2]. Tačiau šis projektas atveria galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tokiais atvejais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projektu teikiama naujoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis yra neproporcinga. Pritarti Sutapčių projekte atsisakyta. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-15 N *
atkreiptinas dėmesys, kad BK 226 straipsnio 6 dalyje[3] ir
numatytos specialiosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys prekybos poveikiu ir papirkimo nusikalstamas veikas (past. – nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) padariusiems asmenims.
Pastebėtina, kad šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sąlygų visuma skiriasi nuo sąlygų, įtvirtintų BK 39² straipsnyje. Be to, pabrėžtina, kad nors projektu sukuriama nauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, projektu nėra siūloma pripažinti netekusiomis galios nei BK 226 straipsnio 6 dalies, nei BK 227 straipsnio 6 dalies. Diskutuotina, ar atitinkamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys gali būti tarpusavyje suderintos. Pritarti
13
vartojamas žodis „pasekmių“ keistinas žodžiu „padarinių“. Pastebėtina, kad BK kontekste padariniai[5] yra tikslesnis terminas už pasekmes, kuris buvo labiau įprastas
13
projektu papildomo BK 39²straipsnio 1 dalies 3 punkte siekiama nustatyti vieną iš kumuliatyvių naujos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies sąlygų: „<...> šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nusikalstama veika, kurią asmuo padėjo atskleisti, dėl savo masto, sistemingumo ir (ar) sukeltų pasekmių laikytina pavojingesne, nei jo paties padaryta nusikalstama veika.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte formuojami atitinkami veikos pavojingumo atribojimo kriterijai yra precedentinio pobūdžio.
Veikos pavojingumas kaip vidinė nusikalstamos veikos pusė gali būti skirstoma į pavojingumo pobūdį (kokybinė pavojingumo charakteristika) ir laipsnį (kiekybinė pavojingumo charakteristika). Pagal pavojingumo pobūdį visos nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, o tyčiniai nusikaltimai į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius[6]. Vienos kategorijos tyčinių nusikaltimų pavojingumo pobūdžio atribojimo kriterijus – sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis (past.
Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 4.
Teikiamu projektu papildomo BK 39²straipsnio 2 dalyje nustatoma: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris turi neišnykusį teistumą <...>“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata nėra suderinta su BK 96 straipsnio 6 dalimi, nustatančia: „Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.“ Atsižvelgiant į tai, brauktinas žodis „neišnykusį“. Pritarti
3
projektu papildomo BK 39²straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui“. BK 230 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama, kas yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo[7]. Šiame kontekste nėra aišku, kodėl vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ribojimo pagrindų yra valstybės tarnautojui prilyginamo asmens papirkimas, bet kartu nėra išskiriama valstybės tarnautojo (BK 230 straipsnio
straipsnio 3 dalį rekomenduotina performuluoti, darant nuorodą į BK 227 straipsnį („Papirkimas“). Pritarti
4 6.
Teikiamu projektu papildomo BK 39²straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Dėl šios nuostatos atkreiptinas dėmesys į šiuo metu egzistuojančių sąlyginių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (BK 38 straipsnis) ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) – reglamentavimą. Minėtų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių sąlygos yra susietos ne su naujos tyčinės nusikalstamos veikos, o naujo tyčinio nusikaltimo padarymu. BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1
dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Analogiška nuostata įtvirtinta ir BK 40 straipsnio 8 dalyje. Be to, pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kaltės formą – į tyčinius ir neatsargius – klasifikuojami tik nusikaltimai, bet ne baudžiamieji nusižengimai. Atsižvelgiant į tai, BK 39²straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių „naują tyčinę nusikalstamą veiką“ rekomenduotina vartoti žodžius – „naują tyčinį nusikaltimą“. Nepritarus šiai pastabai, derėtų apsvarstyti, kokios teisinės pasekmės kiltų asmeniui per vienerių metų nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpį padariusiam naują neatsargų nusikaltimą. Pritarti Patikslintos 3 ir 4 dalių redakcijos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-15 * 7.
Atsižvelgiant į šioje išvadoje keliamų probleminių klausimų gausą ir projekto sudėtingumą, taip pat vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl projektų Reg. Nr. XIIIP-2820 – 2826 rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados Pritarti iš dalies Komitetas paprašė atskirų ministerijų ir institucijų nuomonių dėl parengto projekto. 15. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-11-13 * DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2821 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-051 * Lietuvos apeliaciniame teisme (toliau - Teismas) 2018 m. lapkričio 28 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl rašte nurodytų įstatymų projektų Nr. XIIIP-2820-2826, Nr. XIIIP-2953. Susipažinę su rašte nurodytais įstatymų projektų tekstais ir šių projektų aiškinamaisiais raštais, taip pat atsižvelgdami į Teismo kompetencijos ribas, teikiame pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 39² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2821 (toliau – BK papildymo projektas)<...>.
Dėl BK papildymo projekto: Siūlomu BK papildymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią už korupcinio pobūdžio (ir tam tikras susijusias) veikas būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, bendradarbiaujantį su teisėsauga. Atkreiptinas dėmesys, kad bet koks kaltinamojo ar įtariamojo ir valstybės susitarimas visada kelia klausimų dėl tokio susitarimo atitikties pagrindiniams – teisingumo ir lygybės prieš įstatymą – proceso principams, taip pat dėl rungimosi principo ribojimo. Dėl tokių susitarimų kyla ir proceso falsifikavimo pavojus, be to, pranešėjo suteiktų duomenų patikimumas bet kuriame procese kelia didesnių abejonių nei kitais būdais gauti įrodymai. Dėl šių priežasčių manytina, kad, net ir įtvirtinant BK kaltinamojo ar įtariamojo susitarimo su valstybe institutą, jis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, o ne tapti dažnai praktikoje naudojama priemone nusikalstamoms veikoms atskleisti. Atsižvelgti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 2. Lietuvos apeliacinis teismas
11 Pasiūlymai ir (ar) pastabos dėl atskirų siūlomo projekto nuostatų:
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas požymis „savo noru prisipažino“. Pažymėtina, kad kaltinamasis ar įtariamasis susitarimą su valstybe daugeliu atvejų sudaro taktiniais, o ne kitais sumetimais (t. y. ne dėl to, kad asmuo gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nori taisytis ir pan.). Be to, jei asmens parodymai nėra savanoriški, bet nulemti apgaulės ar grasinimų, jie nelaikytini prisipažinimu ir nevertintini kaip įrodymas. Pritarti
apeliacinis teismas
22
atsakomybės sąlygą siūloma įtvirtinti tai, kad asmuo davė išsamius parodymus viso baudžiamojo proceso metu.
Ši nuostata kelia abejonių, nes, asmeniui iš pradžių nedavus parodymų, tačiau vėliau apsigalvojus, parodymai ir jais suteikti duomenys nuo to savaime netampa nei daugiau, nei mažiau vertingi. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 4. Lietuvos apeliacinis teismas
13
įtvirtinti teisės normą, pažymėtina, kad dėl gana neaiškiai suformuluotos jos nuostatos gali atsirasti teisės taikymo sunkumų. Kyla klausimas, kaip bus vertinama, kada atskleidžiama veika bus pavojingesnė už ją padedančio atskleisti asmens padarytą veiką, nes padarytos veikos pavojingumas neretai gali paaiškėti tik įsiteisėjus galutiniam teismo nuosprendžiui. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 5. Lietuvos apeliacinis teismas
3
atsakomybės atleisti asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos tarnautojui. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tokiomis nuostatomis siekiama „efektyviau ir rezultatyviau kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu“. Vis dėlto tokios nuostatos, pagal kurią užsienio valstybės pareigūno papirkimas laikytina sunkesne veika nei Lietuvos Respublikos valstybės pareigūno papirkimas, tikslingumas yra abejotinas. Pritarti Atsisakyta BK Bendrojoje dalyje tokio reguliavimo. 6. Generalinė prokuratūra 2018-11-271 Dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų reg. Nr.
nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projekto (toliau - BK projektas) tikslas - įgyvendinti PAĮ 15 straipsnio nuostatas. Šiuo tikslu siūloma BK papildyti 39² straipsniu, kuriam keliami tokie uždaviniai: 1) apibrėžti tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurios neleistų piktnaudžiauti siūlomomis nuostatomis, pasinaudoti jomis kaip būdu išvengti atsakomybės;
2) numatyti draudimus BK 39² straipsnį taikyti tais atvejais, kai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti pateisinamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo interesais. Manytina, kad Baudžiamojo kodekso papildymo 39² straipsniu projektas Nr. XIIIP-2821 nepagrįstai susiaurina nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo pranešėjai gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, sąrašą. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad straipsnio tikslas - įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir taip paskatinti šiuos asmenis apie minėtas nusikalstamas veikas pranešti teisėsaugai bei visapusiškai bendradarbiauti jas atskleidžiant. BK projekte 39² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs šio kodekso XXXIII skyriuje nurodytą nusikalstamą veiką, taip pat kitas šio kodekso XXVIII, XXXI, XXXII, XLI, XLII arba XLIII skyriuose nurodytas nusikalstamas veikas, sudarančias sutaptį su šio kodekso XXXIII skyriuje nurodyta nusikalstama veika, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visas šias nusikalstamas veikas. Tačiau nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas šiame straipsnyje ketina išskirti tik korupcinio pobūdžio veikas. Toks teisinis reglamentavimas numato, kad galimas atleidimas nuo kodekso XXXIII skyriuje numatytų veikų (225 str. Kyšininkavimas; 226 str. Prekyba poveikiu;
daiktą įregistravimas; 229 str.
Tarnybos pareigų neatlikimas), taip pat XXVIII (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), XXXI (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai), XXXII (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai), XLI (Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai), XLII (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai), XLIII (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu) skyriuose nurodytų nusikalstamų veikų, sudarančių sutaptį su XXXIII skyriuje numatyta veika, padarymo. Vertinant tokį teisinį reguliavimą, nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas reglamentavo, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra būtina sutaptis su BK XXXIII skyriuje numatytomis veikomis arba kad galimas atleidimas nuo atsakomybės tik už BK XXXIII skyriuje numatytų veikų padarymą. Taip pat nėra aišku, kodėl įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, padariusius BK XXXV (Nusikaltimai visuomenės saugumui), XXXVI (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, arba karine įranga), XXXVIII (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai), XXXIX (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui), XL (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai) skyriuose numatytas nusikalstamas veikas.
Manytina, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė reglamentuoti atleidimą ir nuo šiuose skyriuose numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nes PAĮ 3 straipsnis numato, kad pagal šį įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
pavojaus aplinkai; 3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą. Pažymėtina, kad šio pobūdžio nusikalstamos veikos nėra įtrauktos į BK 39² straipsnio projektą. Reglamentavus galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl projekte nurodytų atitinkamuose skyriuose reglamentuotų nusikalstamų veikų padarymo ir tik būtinai esant sutapčiai su BK XXXIII skyriuje nurodytomis veikomis, gali būti nepagrįstai susiaurinta pranešėjų apsauga. Siūlytina apsvarstyti galimybę BK 39² straipsnio 1 dalyje praplėsti nusikalstamų veikų, už kurių padarymą galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, sąrašą taip, kad jis atitiktų PAĮ 3 straipsnį. Taip pat siūlytina apsvarstyti galimybę išdėstyti BK 39² straipsnio 1 dalį neįtvirtinant sutapties su BK XXXIII skyriuje nurodytomis veikomis būtinybės. Manytina, kad tarp sąlygų, įtvirtintų BK 39² straipsnio 1 dalyje, turėtų būti sąlyga, kad asmuo turi būti pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą.
Taip pat siūlytina nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pranešėjai galėtų būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, atriboti ne pagal konkrečius BK skyrius ar straipsnius, o pagal jų pavojingumo laipsnį (mastą, sistemingumą ir (ar) sukeltas pasekmes) ir įtvirtinti galimybę atleisti nuo baudžiamųjų nusižengimų, neatsargių arba nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymo. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlytina BK 39² straipsnį išdėstyti taip: „39² straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas pagal pranešėjų apsaugos įstatymą
tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
įstatymą ir
nusikalstamą veiką, ir davė išsamius parodymus viso baudžiamojo proceso metu, ir
padėjo atskleisti, dėl savo masto, sistemingumo ir (ar) sukeltų pasekmių laikytina pavojingesne, nei jo paties padaryta nusikalstama veika. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris turi neišnykusį teistumą arba buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas šiame straipsnyje arba šio kodekso 39¹ straipsnyje nurodytais pagrindais, taip pat asmuo, kuris buvo nusikalstamos veikos, kurią jis padėjo atskleisti arba jo paties padarytos nusikalstamos veikos, organizatorius ar kurstytojas. 3.
baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba
13
Susipažinę su įstatymų projektais Nr. XIIIP-2820-2826, XIIIP-2953(Administracinių nusižengimų kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 555¹ straipsnių projektas Nr. XIIIP-2820; Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 39² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2821; Baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2822; Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2823; Darbo kodekso 31 ir
bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2825; Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2826; Pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – PAĮ) Nr. XIIIP-804 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2953), esminių pastebėjimų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į šias bendro pobūdžio pastabas: 5.Dėl BK papildymo 39² straipsniu įstatymo projekto Nr.
požymis yra sistemingumas. Visos kitos nusikalstamos veikos pagal dabartinį reguliavimą nėra vertinamos pagal tokį kriterijų. Tad atitinkamo požymio įvedimas tokiame straipsnyje nurodytų papildomą vertinamąjį požymį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės procese. Atitinkamai, disponuojant tam tikromis bendro pobūdžio sąvokomis ir jas aiškinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kontekste, galima nukrypti nuo baudžiamosios teisės aiškinimo praktikos, skirtingas situacijas traktuoti vienodai, o vienodas – skirtingai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minimo straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina išdėstyti taip: „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nusikalstama veika, kurią asmuo padėjo atskleisti, remiantis šio kodekso 10 ir 11 straipsniais, yra vienodo sunkumo arba sunkesnė nei jo paties padaryta nusikalstama veika“;
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 8. Specialiųjų tyrimų tarnyba
3
dalies ir 227 straipsnio 7 dalies tekstu; Nepritarti Atsisakyta tokios nuostatos BK Bendrosios dalies naujame 39²straipsnyje. 9. Specialiųjų tyrimų tarnyba
3
įtvirtintų, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Pažymėtina, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taip pat pagal laidavimą, teisinis reguliavimas numato galimybę teismui panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per tam tikrą laikotarpį padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti nustatyti tokį reguliavimą ir šiame BK straipsnyje. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). Patobulintos projekto 1 straipsnio
ministerija 2018-12-06 * Dėl įstatymų projektų nr. xiiip-2820-2826, xiiip-2953 Atsakydami į Jūsų prašymą pažymime, kad Teisingumo ministerija iš esmės pritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-2820 – 2826, XIIIP-2953 ir atkreipia dėmesį, kad jų priėmimas ypač svarbus sėkmingam Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., įtvirtinto pranešėjų apsaugos mechanizmo įgyvendinimui. Dėl dalies įstatymų projektų teikiame savo pastabas ir siūlymus. Pastaba: BK projektui pasiūlymų neteikia. Atsižvelgti 11.
advokatūra 2018-12-071
ĮSTATYMO PROJEKTO IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 212 IR 217 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 39² straipsniu įstatymo projektu (toliau – Projektas 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas 2) bei pasitelkusi Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto įžvalgas, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projekto
Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kartu įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir taip paskatinti šiuos asmenis apie minėtas nusikalstamas veikas pranešti teisėsaugai bei visapusiškai bendradarbiauti jas atskleidžiant. Vertinant nurodomus tikslus, uždavinius ir konkrečias projektines normas in corpore neabejotinai galima padaryti išvadą, kad Projektu 1 siekiama padaryti tokią intervenciją į BK, kuri nedera nei su pamatinėmis baudžiamosios teisės doktrinos nuostatomis, nei su BK straipsnių ir juose įtvirtintų normų sistema. Šis vertinimas teikiamas visų pirma dėl to, kad tiek baudžiamosios teisės doktrinoje, tiek ir pačiame BK atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys skirstomos į dvi grupes: bendrosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys ir specialūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai. Pirmajai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės grupei priklauso BK bendrojoje dalyje įtvirtinamos normos, kurių taikymas a priori yra siejamas su daugeliu BK specialiosios dalies normų.
Tuo tarpu specifiniai, t. y. susiję tik su tam tikra nusikalstama veika, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai reglamentuojami konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Pažymėtina, kad Projekte 1 siekiami reguliuoti atvejai yra susiję ne su visu BK specialiosios dalies normų spektru, o tik su XXXIII skyriumi. Dėl šios priežasties negalima pritarti intencijai siūlomą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį reglamentuoti BK bendrojoje dalyje. Išanalizavus Projektu 1 siūlomą BK 39²redakciją, galima vienareikšmiškai pasisakyti ir dėl to, kad toks teisinis reglamentavimas prieštarautų pats sau ir, minėta, nederėtų su baudžiamosios teisės doktrina. Vidinis prieštaringumas identifikuotinas vien jau dėl to, kad BK 39² straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio normomis. Manytina, kad tokiu atveju būtina keisti arba atitinkamo straipsnio pavadinimą, arba iš jo redakcijos eliminuoti visą eilę šiuo metu nurodytų skyrių. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų patikslintas BK 39² straipsnio pavadinimas vis vien kiltų klausimas dėl kokios priežasties ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis siejama su nurodytuose BK skyriuose esančiomis nusikalstamomis veikomis. Vadovaujantis tokia pozicija, reikėtų nustatyti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiami visi asmenys, jei jie padaro BK XXXIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką ir įgyvendina 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Neabejotina, kad toks požiūris skamba nerimtai, prieštaringai ir nesuderinamai su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtimi. Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 12.
advokatūra
1 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekte 1 nesuprantamai vartojama sąvoka „sutaptis“, kadangi kyla klausimas, apie kokią konkrečiai sutapties rūšį kalbama. Fiziniu
Iš projekto išbraukiama „nusikaltimų sutaptis“. 13. Lietuvos advokatūra
1 Vertinant siūlomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, taip pat manytina, kad jų įgyvendinimas praktikoje sukels tam tikrą chaosą. Šią išvadą apsprendžia tai, kad atitinkamos sąlygos yra abstrakčių, skirtingai suvokiamų ir interpretuojamų komponenčių rinkinys. Argumentuojant atitinkamą poziciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, ką reiškia reikalavimas „ ... savo noru prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas“, ar kada jis turi būti įgyvendintas. Analogiškas vertinimas priskirtinas ir tokiems reikalavimams kaip „aktyviai padėjo atskleisti ...“, „davė išsamius parodymus“. Dar didesnė erdvė interpretacijoms koduojama tokiose sąvokose kaip „mastas“, „sistemingumas“ ypač tuo atveju, jei jos apjungiamos į vieną būtiną sąlygą kartu su poreikiu vertinti sukeltų „pasekmių pavojingumą“.
Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad „pasekmių pavojingumas“ kaip teisinė kategorija šiai dienai baudžiamajame kodekse ir baudžiamosios teisės doktrinoje siejama su įvairiausio pobūdžio negatyviais teisiniais padariniais, kurie gali kilti ar kyla asmeniui padarius nusikalstamą veiką arba nesilaikant tam tikrų BK imperatyvų. Tuo tarpu žalos momentas BK išreiškiamas
„pavojingų padarinių“ terminu. Kita vertus, pažymėtina, kad didžioji
dauguma korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų yra formalios sudėties, o tai reiškia, kad žalos, padarinių klausimas yra už teisinio vertinimo ribų. Taigi, tokiu atveju kyla logiškas klausimas, kaip realizavus formalios sudėties nusikalstamą veiką būtų vertinamas „pasekmių pavojingumas“ ir dar santykyje su kitomis veikomis? Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir klausymų metu išsakytas nuomones, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-2821(2). 13. Lietuvos advokatūra
3 Abejonių kelia tokia nuostata, kuri įtvirtinta BK 39² straipsnio 3 dalyje. Konkrečiu atveju vėl susiduriame su tam tikros grupės asmenų visiškai nemotyvuotu išskyrimu. Toks reguliavimas tam tikra prasme nedera su asmenų lygybės prieš įstatymą principu. Pastebėtina, kad negali būti pritariama tokiam teisiniam reguliavimui, kuomet skiriasi panašių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių taikymo sąlygos. Tačiau būtent tokia išvada darytina vertinant Projekte 1 įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas su tomis, kurios įtvirtintos BK 226 ir 227 straipsniuose.
Pritarti Komitetas, svarstydamas šį projektą ir institucijų pasiūlymus, pritarė, kad ateityje turėtų būti peržiūrėtas BK XXXIII skyrius – Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, – ir suderinti visi susiję atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. 14. Lietuvos advokatūra
2 Manytina, kad reikėtų tikslinti ir BK 39² straipsnio 2 dalies nuostatą toje apimtyje, kur kalbama apie neišnykusį teistumą, nes teistumas arba yra, arba jo nėra
advokatūra 2018-12-07 * Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nepritarti idėjoms, kurios atspindėtos Projekte 1 ir Projekte 2. Atsižvelgti Idėjai apsaugoti pranešėją pritarta, atsižvelgiant į pastabas, Komitetas teikia BK patobulintą įstatymo projektą XIIIP-2821(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas:
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-2821(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas Nr. XIII-804 įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Komitetas siūlo Seimui šio įstatymo lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-2820 – XIIIP-2826 ir XIIIP-2953 svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: 10 – už (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-2821(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė