Projekto lyginamasis variantas
straipsniu Papildyti Kodeksą 555¹ straipsniu: „555¹ straipsnis. Lietuvos
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 3. Pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, jeigu dėl to buvo atskleista asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, tapatybė užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 5. Draudimo daryti neigiamą poveikį asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimus, nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.“
Papildyti 581 straipsnį 5 dalimi:
„5. Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas Pranešėjų
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami.
Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti ir jam nedalyvaujant procese nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, teismas motyvuota nutartimi arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) motyvuotu nutarimu gali nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) privalo imtis priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Tokio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti apklausiamo asmens tapatybę. Apklausiamo liudytojo parodymai fiksuojami darant garso ar vaizdo įrašą sudarius akustines ir vaizdines kliūtis nustatyti apklausiamo asmens tapatybę arba įrašomi apklausos protokole.“
Pakeisti 589 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) prokurorai – dėl šio kodekso 505, 507
ir 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. 609 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 609 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą
negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Darbo grupės vadovė Seimo narė Agnė Bilotaitė
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS“. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 21¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 21¹ straipsniu: „21¹ Pranešėjo atleidimas nuo administracinės atsakomybės Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu:
1) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir
2) prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir
3) aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir
4) administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu už jo paties padarytą administracinį nusižengimą.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 555¹ straipsniu:
„555¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir(ar) kituose teisės
aktuose nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas
aktuose nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, jeigu dėl to buvo atskleista informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens tapatybė, arba draudimo daryti neigiamą poveikį informaciją apie pažeidimus pateikusiems asmenims nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 4.
nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.“
Papildyti 569 straipsnį 5 dalimi: „5. Administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.“
Papildyti 581 straipsnį 5 dalimi:
„5. Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas Pranešėjų
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) motyvuotu nutarimu gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, šaukti liudytoju. Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali pavesti policijai taip organizuoti šioje dalyje numatyto liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Šio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę.
Šiuo atveju liudytojo parodymai fiksuojami darant garso ar vaizdo įrašu sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo tapatybę arba įrašomi apklausos protokole.“
taip:
„6) prokurorai – dėl šio kodekso 505, 507 ir 555¹
straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494¹, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553, 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.
Pakeisti 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip: „49) policijos – dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74 straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 115, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose, 434 straipsnio 1, 3 dalyse, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 484¹, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 494¹, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 510¹, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553, 555¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimŲ kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo Įstatymo ir kodekso papildymo 555¹straipsniu projekto, Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39²straipsniu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. viii-1029 59 ir
pajamų mokesčio įstatymo nr. ix-1007 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – PAĮ), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo sukurtas ir teisiškai sureguliuotas pranešėjų apsaugos institutas, kurio atsiradimas ir taikymas neabejotinai paskatins informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą bei veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Nors esminės pranešėjų apsaugą reglamentuojančios teisės normos yra sukoncentruotos viename teisės akte – PAĮ, tačiau šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, būtina pakeisti ar papildyti kai kuriuos galiojančius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 555¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) tikslas – nustatyti teisinę atsakomybę už PAĮ kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, taip pat įtvirtinti nuostatą, kad asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas PAĮ nustatyta tvarka, teisme nagrinėjant administracinę bylą liudyti būtų paprastai nešaukiami ir tik tam tikrais atvejais teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Taip pat ANK projektu siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Be kita ko, nustatoma administracinė atsakomybė už PAĮ ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 39²straipsniu įstatymo projekto (toliau – BK projektas) tikslas – įgyvendinti PAĮ 15 straipsnio nuostatas, kartu įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir taip paskatinti šiuos asmenis apie minėtas nusikalstamas veikas pranešti teisėsaugai bei visapusiškai bendradarbiauti jas atskleidžiant.
Šiuo tikslu siūloma BK papildyti 39² straipsniu, kuriam keliami tokie uždaviniai:
1) apibrėžti tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurios neleistų piktnaudžiauti siūlomomis nuostatomis, pasinaudoti jomis kaip būdu išvengti atsakomybės;
2) numatyti draudimus BK 39² straipsnį taikyti tais atvejais, kai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti pateisinamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo interesais. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) yra lydimasis, savarankiški tikslai jam nėra keliami. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas) tikslas – įtvirtinti nuostatą (analogiškai kaip ANK ir ABTĮ projekte), kad asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas PAĮ nustatyta tvarka, teisme civiline tvarka nagrinėjant bylą liudyti paprastai būtų nešaukiami ir tik tam tikrais atvejais teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Be kita ko siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – GPMĮ projektas) tikslas – atlyginimą už kompetentingai institucijai PAĮ nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą įtraukti į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje pateiktą neapmokestinamų pajamų sąrašą, inter alia apsaugoti pranešėjo konfidencialumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. SV-S-676 sudaryta darbo grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
m. sausio 1 d. įsigaliosiantis PAĮ nustato esminius pranešėjų apsaugos principus, įtvirtina pagrindines priemones, garantuosiančias, kad pranešėjai būtų apsaugoti, skatinami ir jiems būtų teikiamos įstatyme numatytos pagalbos priemonės. Tačiau kituose teisės aktuose trūksta nuostatų, tiesiogiai skirtų pranešėjų apsaugai užtikrinti, PAĮ nuostatoms veiksmingai įgyvendinti. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato galimybės, prasidėjus teisiniams ginčams, imtis priemonių, užtikrinančių pranešėjų konfidencialumą. Be to, nei ANK, nei kituose teisės aktuose nenustatyta atsakomybė už PAĮ ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, todėl nesant tokios atsakomybės būtų sunku pasiekti PAĮ tikslus.
Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatos nesudaro galimybių taikyti PAĮ 15 straipsnio nuostatas, t. y. pranešėjas, dalyvavęs darant BK draudžiamas veikas ir apie tai pranešęs PAĮ nustatyta tvarka kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), neturėtų galimybės būti atleistas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant minėtas veikas. BK 39¹ straipsnyje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“ įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra pritaikyti kovai su organizuotu nusikalstamumu. Būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra, pirma, asmens dalyvavimas organizuotai grupei ar susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausymas nusikalstamam susivienijimui ir, antra, padėjimas atskleisti šios organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių (bendrininkų) padarytas nusikalstamas veikas. Atvejai, kai įrodoma, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo daromos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, nėra dažni, o situacijos, kai kyšį davęs asmuo ir jį priėmęs valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali būti laikomi bendrininkais,
Dėl kitų nusikalstamų veikų, net jei jos sudaro sutaptį su papirkimu, toks asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nepaisant to, kad jis padėjo atskleisti kyšininkavimo atvejį, o jo paties rengta ar pradėta daryti nusikalstama veika, pavyzdžiui, net nebuvo baigta ir žalingų padarinių nesukėlė. Todėl asmenys, kurie būtų linkę pranešti apie kyšininkavimą ir padėti jį išaiškinti, nuo šio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo yra atgrasomi aplinkybės, kad net ir tuo atveju, jei teisėsaugos institucijos informavimas atitiks visas BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, jie bus patraukti atsakomybėn dėl kitų su šiuo atveju susijusių savo veiksmų. Todėl asmenys, atitinkantys BK 227 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, išlieka suinteresuoti jiems žinomų aplinkybių nuslėpimu. Galimybių atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės už kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat nėra. Apibendrinant galima teigti, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato pakankamai veiksmingų priemonių, kurios leistų įvertinti realų asmens indėlį atskleidžiant pavojingesnes nei jo paties padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pasiūlyti tokiam asmeniui tiek viešąjį interesą, tiek ir jo paties interesus atitinkančias nuolaidas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės, tačiau neapima situacijos, kuomet asmuo kreipiasi su pranešimu apie daromą pažeidimą ne į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaiga, o tai daro naudodamasis vidiniu, įstaigoje ar įmonėje, kurioje dirba veikiančiu, informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu. DK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant šiame straipsnyje nustatytu pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) negalima nutraukti darbo sutarties, tačiau neapimtų tokių atvejų, kuomet darbuotojas PAĮ nustatyta tvarka yra pateikęs informaciją apie pažeidimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant tinkamai įgyvendinti teikiamais projektais siūlomą pranešėjų apsaugą, būtina imtis tokių priemonių, kurios užtikrintų minėtų asmenų apsaugą ginčui persikėlus į teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl tam tikrų aplinkybių asmens, kurio konfidencialumas yra užtikrintas PAĮ nustatyta tvarka, tapatybės atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jo ar jo šeimos nariams ar artimiems asmenims.
Tokiu atveju kyla būtinybė užtikrinti asmens, kurio konfidencialumas yra užtikrintas PAĮ nustatyta tvarka, konfidencialumą, taip apsaugant minėtų asmenų teises ir teisėtus interesus. Taigi, būtina reglamentuoti pranešėjo, kaip potencialaus liudytojo teisme, procesinį statusą, tais atvejais, kai pažeidėjas, apie kurio padarytą pažeidimą pranešė pranešėjas, ginčija teisme jam skirtas sankcijas. Siekiant PAĮ tikslų, ypač svarbu įtvirtinti specialias procedūras, turinčias užtikrinti pranešėjų konfidencialumą procesui persikėlus į teismą. Todėl ANK, CPK ir ABTĮ projektuose siūloma įtvirtinti bendrą principą, kad pranešėjas į teisminius procesus neįtraukiamas ir į teismą paprastai nekviečiamas, nebent susiklosto situacija, kai tokio asmens parodymai turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir be jo dalyvavimo procese nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Tokio modelio pliusai pranešėjų apsaugos kontekste: a) daug didesnės galimybės užtikrinti/išsaugoti pranešėjo konfidencialumą; b) eliminuojamas nemažas pranešėjus pranešti demotyvuojantis faktorius, kad reikės dalyvauti teisminiuose procesuose; c) eliminuojamas rizika, kad teisminiai procesai bus inicijuojami inter alia tam, kad paprasčiau sužinoti pranešėjo tapatybę (ypač tais atvejais, kai kalbama ne apie darbuotoją, o kitokiais santykiais su pažeidėju susijusį asmenį). Pažymėtina, kad ANK, CPK ir ABTĮ projektuose siūloma įtvirtinti saugiklį, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti nuostatą, draudžiančią teismui savo sprendimą pagrįsti vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Be kita ko, ANK projekte siūloma įtvirtinti atsakomybę už PAI ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte atsakomybė yra diferencijuojama atsižvelgiant į draudžiamais veiksmais daromos žalos pobūdį, galimas pasekmes. Todėl siūloma nustatyti griežtesnę atsakomybę už PAI ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to buvo atskleista asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, tapatybė (pagal PAĮ konfidencialumas yra esminė ir pagrindinė pranešėjo apsaugos priemonė), arba buvo nesilaikoma draudimo daryti neigiamą poveikį asmenims (pagal PAĮ draudžiama daryti neigiamą poveikį pranešėjui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą), pateikusiems informaciją apie pažeidimus. Siūlomo BK 39² straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ esmė – asmens, kuris yra įtariamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir aktyviai padeda atskleisti asmens, kuriam jis pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, ar kito asmens padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Projektu siūlomos nuostatos sudarytų galimybę tokį asmenį atleisti ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės pagal už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir dėl kitų šio asmens nusikalstamų veikų, su pastarosiomis sudarančių idealią arba realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Tai reiškia, kad asmuo, apsisprendęs pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, su kuriomis jis yra susijęs, ir bendradarbiauti jas atskleidžiant, nuo tokio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo nebebus atgrasomas jam pačiam gresiančios atsakomybės. Esminė BK 39² straipsnio taikymo sąlyga – asmens, kuris pretenduoja būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, aktyvus padėjimas atskleisti kitų asmenų korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad asmeniui, pretenduojančiam į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39² straipsnį, keliama daugiau reikalavimų, nei atleidžiamam nuo jos pagal BK 227 straipsnio 5 dalį. Skirtingai nei pastaruoju atveju, tam, kad asmuo būtų laikomas aktyviai padėjusiu atskleisti nusikalstamą veiką, nepakanka pranešti šį faktą – asmuo turi bendradarbiauti su teisėsauga viso proceso metu. Formuluotė „aktyviai padėjo atskleisti“ yra perimta iš galiojančio 39¹ straipsnio. Nors praktika aiškinant jos turinį nėra gausi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pakankamai aiškius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama, ar asmuo laikytinas aktyviai padėjusiu atskleisti nusikalstamą veiką, ar vis dėlto konstatuotina, kad jo veiksmai tėra bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pagrindiniai iš šių kriterijų, kuriais būtų nuoseklu ir tikslinga vadovautis aiškinant analogišką BK 39² straipsnio nuostatą, yra tokie:
ar, priešingai, nepagrindinio vaidmens atlikimas;
nusikalstamų veikų atskleidimą;
nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo atskleidimas;
susiklosčiusių aplinkybių, kurios pagal savo esmę paskatino asmenį prisipažinti bei būti aktyviam;
esminė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, dėl kurios siūloma naujovė bus pateisinama viešojo intereso požiūriu, – tai reikalavimas, kad korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, kurią asmuo padeda atskleisti, būtų didesnio pavojingumo nei jo paties padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių šis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
Net ir tuo atveju, kai situacija byloje formaliai atitinka BK 39¹ arba siūlomo BK 39² straipsnio taikymo sąlygas, teismas gali kritiškai įvertinti asmens indėlį atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tikruosius jo ketinimus ir atsisakyti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl siūlomas teisinis reglamentavimas, kartu su praktikos jau išgrynintais vertinimo kriterijais, leis identifikuoti atvejus, kai parodymus duodantis asmuo iš tiesų vertas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam teikiamos nuolaidos atitinka viešąjį interesą. Siekiant, kad siūlomomis nuostatomis nebūtų pasinaudota priešingai jų tikslams ir nebūtų sudarytos prielaidos pažeisti visuotinai pripažintą vertybių hierarchiją, BK projekte numatyti papildomi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ribojimai, tokie kaip draudimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nusikalstamos veikos organizatorių arba kurstytoją bei ribotas nusikalstamų veikų, dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, sąrašas. Pažymėtina, jog pagal šį naująjį straipsnį negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, turintis neišnykusį teistumą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutinkamai su BK 226 straipsnio 7 dalimi ir 227 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, pagal šį straipsnį negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti arba davęs kyšį BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. Tokiomis normomis siekiama efektyviau ir rezultatyviau kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu. BK projekte numatomos ir dar kelios sąlygos, kurioms esant asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 39²straipsnį, toks atleidimas turi būti panaikinamas.
39² straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tokių sąlygų įvedimas leistų stebėti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens elgesį po tokio atleidimo ir padaryti atitinkamas išvadas apie tokio asmens pasitaisymą, bendradarbiavimo su teisėsauga motyvus ir tikruosius tikslus bei ketinimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,
„asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje
numatytu pagrindu, parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys“. Tai reiškia, kad tokio asmens parodymai, jei tik jie vertinami atsižvelgiant į jų davimo aplinkybes, nelaikytini šališkais, jais remiantis gali būti priimamas galutinis sprendimas byloje. Taip pat pažymėtina, kad toks asmuo už melagingų parodymų davimą atsako bendra tvarka (BK 235 straipsnis). BPK projektu tikslinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punktas, jame greta BK 39¹ straipsnio kaip atskiras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nurodomas ir siūlomas BK 39² straipsnis. Tolesniuose BPK straipsniuose atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai neminimi, o daroma nuoroda į atitinkamą BPK 212 straipsnio punktą.
Taip pat pažymėtina, kad dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės dėl aktyvaus padėjimo atskleisti nusikalstamas veikas, o vėliau vengiančių duoti parodymus, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas (BPK
baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39²straipsnį, elgesiu ir atsižvelgiant į prieš tai aptartas sąlygas, kai tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės privalės būti panaikintas, BPK projektu taip pat pildomas BPK 217 straipsnis, jo naujojoje 7 dalyje nustatant, kad jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39² straipsnyje nustatytomis sąlygomis, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39² straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Vėlesnėse proceso stadijose reglamentuojama tik galimybė asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, bet ne ją atnaujinti. Vis dėlto teismų praktika šias problemas jau yra išsprendusi, ir iš esmės baudžiamasis procesas tokiam asmeniui gali būti atnaujinamas ir vėliau (atsižvelgiant į proceso stadiją, taikomas BPK 233 arba 295 straipsnis). Todėl siūlomi minimalūs BPK pakeitimai yra pakankami tam, kad BPK nuostatos būtų suderintos su siūlomu BK papildymu.
DK papildžius DK projekte siūlomomis nuostatomis, butų užtikrinta veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, t. y. darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą PAĮ nustatyta tvarka, tai negalėtų būti laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negalėtų būti dėl to persekiojamas, jam taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės. Be kita ko, papildžius DK 59 straipsnio 2 dalį, darbdavys, negalėtų savo valia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, dėl to, kad pastarasis PAĮ nustatyta tvarka pateikė informaciją apie pažeidimą. Dėl to darbuotojai turėtų jaustis saugiau, o darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją privalėtų įrodyti, kad tai daro ne dėl darbuotojo pateiktos informacijos apie pažeidimą. GPMĮ projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalį 57 punktu, priskiriant pranešėjo, vadovaujantis PAĮ 12 straipsniu gautą atlyginimą už kompetentingai institucijai PAĮ nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą. neapmokestinamoms pajamoms. Toks siūlymas suprojektuotas taikant analogiją su GPMĮ 17 straipsnio
slaptai bendradarbiaujant su kriminalinės žvalgybos subjektais ar žvalgybos institucijomis, yra neapmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus bus sukurtos prielaidos sklandžiai ir veiksmingai įgyvendinti PAĮ, kas ženkliai prisidės prie korupcijos prevencijos tikslų siekimo. Bus sukurta subalansuota pranešėjų apsaugos sistema, taip bus sudarytos galimybės atskleisti daugiau pažeidimų atvejų, taip pat ir korupcinio pobūdžio, o tai prisidės mažinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų bei pažeidimų paplitimą, kas neabejotinai turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų projektai prisidės skatinat skaidresnį verslą, kuriant geresnes sąlygas darbuotojams. Akivaizdu, kad verslo subjektai turėtų būti suinteresuoti tinkama pranešėjų apsauga ir skatinti asmenis, žinančius apie įstaigoje padarytus ar daromus pažeidimus, pranešti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu ir jaustis saugiai savo darbo vietoje, organizacijoje. Verslo subjektai taip pat turėtų būti suinteresuoti tinkamu PAĮ įgyvendinimu, kontroliuoti pažeidimų rizikas organizacijoje. Neteisėtai besielgiantiems verslo subjektams sulaukus teisinių pasekmių, sąžiningi verslo subjektai, konkuruojantys efektyvumu ir inovacijomis bei rezultatyviu PAĮ įgyvendinimu, galės veikti sąžiningos konkurencijos aplinkoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Poreikio priimti ar keisti kitus teisės aktus nenustatyta. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Teikiami projektai padės tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus apsaugant pranešėjus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu atsižvelgta į kviestinių ekspertų, dalyvavusių įstatymo projektą rengusios darbo grupės posėdžiuose, nuomones, vertinimus ir pastabas. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „konfidencialumas“, „pranešimas“, „liudytojas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Darbo grupės vadovė Seimo narė Agnė Bilotaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-31 Nr. S-2018-8121 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir papildymo 555(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2820 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – ANK, kodeksas) papildomas 555¹ straipsniu, įtvirtinančiu naujo administracinio nusižengimo – „Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo“ – sudėčių požymius. Lietuvos Respublikos pranešėjų[¹] apsaugos įstatymo, priimto 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-804 ir įsigaliosiančio 2019 sausio 1 d. (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas), 1 straipsnyje nustatyta, kad „1. Šis įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. 2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos. 3. Jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos.“ Vadovaujantis pacituotomis nuostatomis, konstatuotina, kad pranešėjų apsaugą reglamentuoja ne tik Pranešėjų apsaugos įstatymas, bet ir kiti įstatymai. Be to, Pranešėjų apsaugos įstatymas yra specialusis įstatymas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai ir neprieštaraujant, kad administracinė atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimus turi būti nustatyta, kartu konstatuotina, kad ANK 555¹straipsnyje numatomi atsakomybės pagrindai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, dėl to turėtų būti konkretizuoti:
555¹ straipsnyje turėtų būti akcentuojama atsakomybė ne už kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o pranešėjų apsaugos reikalavimų (past. – kurie gali būti įtvirtinti tiek Pranešėjų apsaugos įstatyme, tiek kituose įstatymuose) pažeidimus. Priešingu atveju, ANK 555¹ straipsnyje bus nustatyti pernelyg plataus pobūdžio administracinės atsakomybės pagrindai – pavyzdžiui, už visus BPK, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pažeidimus. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnis pranešėjų apsaugą sieja tik su įstatyminio lygmens reguliavimu, atsitinkamai turėtų būti koreguotas ir ANK 555¹ straipsnis (vietoje žodžių „kitų <...> teisės aktų“ vartojant – „kitų <...> įstatymų“). 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio pavadinime ir 1 dalyje jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir (ar)“. 3. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio 1 dalyje prieš žodį „Pranešėjų“ rašytini žodžiai Lietuvos Respublikos (atitinkamai žodį „Pranešėjų“ rašant iš mažosios raidės). 4. Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, analogiškai šio straipsnio 2 daliai, rašytini žodžiai – „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas“
dalių struktūra neatitinka ANK sisteminių reikalavimų.
Pabrėžtina, kad ANK straipsnio dalys turi būti dėstomos nuosekliai pagal jų sankcijose numatytų baudų dydžio vidurkį, pradedant nuo švelniausios sankcijos ir baigiant griežčiausia. Atsižvelgiant į tai, ANK 555¹ straipsnio 4 ir 5 dalys sukeistinos vietomis. 6. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, ANK 555¹ straipsnio 3 ir 5 dalių, taip pat 4 ir 6 dalių sankcijos sutampa, o tai rodo vienodą atitinkamų nusižengimų pavojingumo pobūdį. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina sujungti į vieną – 3 ir 5, taip pat 4 ir 6 dalis. Nepritarus šiai pastabai, ANK ANK 555¹ straipsnio 5 ir 6 dalys turėtų būti išskirtos į naują atskirą ANK straipsnį (pavyzdžiui, ANK 555² straipsnį). 7. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 581 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje žodžiai – „nagrinėjančios institucijos (pareigūno)“ keistini į žodžius „nagrinėjanti institucija (pareigūnas)“. 8. Teikiamo projekto 4 straipsniu ANK 609 straipsnis („Administracinio nusižengimo protokolo turinys“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)) papildomas nauja 6 dalimi, numatančia, kad „Nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais“. Pabrėžtina, kad nors nauja pataisa reglamentuoja nutarimo skyrimą, ją siūloma įrašyti ANK straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pasirinkta teikiamos pataisos vieta nėra tinkama ir neatitinka ANK 609 straipsnio turinio bei ANK sistemos. 9. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto 4 straipsniu siekiamas įtvirtinti principas turėtų būti susietas ne tik kompetentingos institucijos priimamu „nutarimu“, bet ir „nutartimi“. 10. Atsižvelgiant į šioje išvadoje keliamų probleminių klausimų gausą ir projekto sudėtingumą, taip pat vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl projektų Reg. Nr.
Nr. XIIIP-2820 – 2826 rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1]
„Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su
kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.“ (Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 581, 589, 609 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 555¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-19 Nr. XIIIP-2820(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-12-12
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Ernestas Jurkonis, Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininkas Romualdas Gylys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-133 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodeksas (toliau – ANK, kodeksas) papildomas 555¹ straipsniu, įtvirtinančiu naujo administracinio nusižengimo – „Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo“ – sudėčių požymius.
Lietuvos Respublikos pranešėjų[¹] apsaugos įstatymo, priimto 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-804 ir įsigaliosiančio 2019 sausio 1 d. (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas), 1 straipsnyje nustatyta, kad „1. Šis įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. 2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos. 3. Jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos.“ Vadovaujantis pacituotomis nuostatomis, konstatuotina, kad pranešėjų apsaugą reglamentuoja ne tik Pranešėjų apsaugos įstatymas, bet ir kiti įstatymai. Be to, Pranešėjų apsaugos įstatymas yra specialusis įstatymas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai ir neprieštaraujant, kad administracinė atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimus turi būti nustatyta, kartu konstatuotina, kad ANK 555¹straipsnyje numatomi atsakomybės pagrindai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, dėl to turėtų būti konkretizuoti:
ne už kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, o pranešėjų apsaugos reikalavimų (past. – kurie gali būti įtvirtinti tiek Pranešėjų apsaugos įstatyme, tiek kituose įstatymuose) pažeidimus.
Priešingu atveju, ANK 555¹ straipsnyje bus nustatyti pernelyg plataus pobūdžio administracinės atsakomybės pagrindai – pavyzdžiui, už visus BPK, Baudžiamojo kodekso, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pažeidimus. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnis pranešėjų apsaugą sieja tik su įstatyminio lygmens reguliavimu, atsitinkamai turėtų būti koreguotas ir ANK 555¹ straipsnis (vietoje žodžių
„kitų <...> teisės aktų“ vartojant – „kitų <...> įstatymų“). Pritarti
iš dalies Siūlytina 555¹ str. pavadinimą bei jo 1 dalį išdėstyti atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymą: „Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir(ar) kituose teisės aktuose nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas“
projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio pavadinime ir
projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio 1 dalyje prieš žodį „Pranešėjų“ rašytini žodžiai Lietuvos Respublikos (atitinkamai žodį
„Pranešėjų“ rašant iš mažosios raidės). Pritarti
projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių –„Pranešėjų apsaugos įstatymo ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, analogiškai šio straipsnio 2 daliai, rašytini žodžiai – „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas“
2018-11-133 5.
Teikiamo projekto 1 straipsniu papildomo ANK 555¹ straipsnio dalių struktūra neatitinka ANK sisteminių reikalavimų. Pabrėžtina, kad ANK straipsnio dalys turi būti dėstomos nuosekliai pagal jų sankcijose numatytų baudų dydžio vidurkį, pradedant nuo švelniausios sankcijos ir baigiant griežčiausia. Atsižvelgiant į tai, ANK 555¹ straipsnio 4 ir 5 dalys sukeistinos vietomis. Nepritarti Pastaba nebeaktuali, nes atsižvelgiant į kitą Teisės departamento pastabą šio straipsnio dalys yra sujungtos (3 su 5 dalimi, 4 su
vertus, atkreiptinas dėmesys, ANK 555¹ straipsnio 3 ir 5 dalių, taip pat 4 ir 6 dalių sankcijos sutampa, o tai rodo vienodą atitinkamų nusižengimų pavojingumo pobūdį. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina sujungti į vieną – 3 ir 5, taip pat 4 ir 6 dalis. Nepritarus šiai pastabai, ANK ANK
projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 581 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje žodžiai – „nagrinėjančios institucijos (pareigūno)“ keistini į žodžius
„nagrinėjanti institucija (pareigūnas)“. Pritarti
projekto 4 straipsniu ANK 609 straipsnis („Administracinio nusižengimo protokolo turinys“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų)) papildomas nauja 6 dalimi, numatančia, kad „Nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais“. Pabrėžtina, kad nors nauja pataisa reglamentuoja nutarimo skyrimą, ją siūloma įrašyti ANK straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pasirinkta teikiamos pataisos vieta nėra tinkama ir neatitinka ANK 609 straipsnio turinio bei ANK sistemos. Pritarti Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos nuomonę, yra siūloma keisti ANK 569 str. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto 4 straipsniu siekiamas įtvirtinti principas turėtų būti susietas ne tik kompetentingos institucijos priimamu „nutarimu“, bet ir „nutartimi“. Pritarti iš dalies Siūlytina dėstyti nuostatas ANK 569 str. taip, kaip siūloma Teisingumo ministerijos rašte:
„5. Administracinio nusižengimo padarymo faktas,
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.“
projekto sudėtingumą, taip pat vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl projektų Reg. Nr. XIIIP-2820 – 2826 rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti iš dalies Komitetas paprašė atskirų ministerijų ir institucijų nuomonių dėl pateikto projekto. 11. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2018-11-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir papildymo 555(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2820 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Generalinė prokuratūra 2018-11-272 Teikiame pastabas ir pasiūlymus įstatymų projektams reg. Nr. XIIIP-2820-XIIIP-2826, kurie numato galimybę atleisti pranešėjus nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau - PAĮ) 15 straipsnyje įtvirtinta viena veiksmingiausių pranešėjų apsaugos priemonių - nustatyta pranešėjo aktyvios atgailos galimybė, t. y. pranešėjas, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai pranešęs kompetentingai institucijai, tam tikruose teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant pažeidimus. Pažymėtina, kad PAĮ 15 straipsnis neišskiria konkrečių pažeidimų pobūdžio. Pažeidimo sąvoka apibrėžiama PAĮ 2 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad pažeidimas yra įstaigoje galimai rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas viešajam interesui grėsmę keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar kitų panašių santykių su šia įstaiga. PAĮ 3 straipsnis reglamentuoja sritis, kuriose galimai padaryti pažeidimai yra PAĮ objektas.
PAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai; 3) rengiamos, vykdomos ar įvykdytos nusikalstamos veikos; 4) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos vykdomiems tyrimams ar vykdant teisingumą; 5) neteisėtos veiklos finansavimo; 6) būdų, metodų ir priemonių neteisėtiems veiksmams vykdyti; 7) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo; 8) nusikalstamu būdu įgyto turto; 9) kitų pažeidimų, dėl jų atsiradusių pasekmių slėpimo, trukdymo atskleisti neigiamų pasekmių mastą. Atkreiptinas dėmesys, kad sričių sąrašas nėra baigtinis. Vertinant sistemiškai, manytina, kad PAĮ 15 straipsnis numato galimybę atleisti nuo atsakomybės dėl visų pažeidimų, nurodytų PAĮ 3 straipsnio 5 dalyje, padarytų bet kurioje iš sričių, nurodytų PAĮ 3 straipsnio 2 dalyje. PAĮ 15 straipsnyje numatyta, kad pranešėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose turėtų būti reglamentuota atleidimo nuo atsakomybės galimybė. Vertinant sistemiškai, atleidimo nuo atsakomybės už pažeidimus (kaip jie suprantami PAĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme) galimybė turi būti numatyta tiek Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tiek ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. <...> Dėl Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 11¹straipsniu Atsižvelgiant į nurodytus argumentus manytina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti PAĮ 15 straipsnį būtina ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) reglamentuoti galimybę atleisti nuo atsakomybės asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę atleisti nuo griežčiausios savo pobūdžiu baudžiamosios atsakomybės, neįtvirtina galimybės atleisti nuo lengvesnės - administracinės atsakomybės. Tai vertintina kaip reglamentavimo spraga.
Svarstytina, kad atleidimo nuo administracinės atsakomybės norma galėtų atsirasti ANK III skyriuje „Administraciniai nusižengimai ir administracinė atsakomybė“ ir galėtų būti išdėstyta taip:
„11¹ Atleidimas nuo administracinės atsakomybės, kai asmuo
aktyviai padėjo atskleisti administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą Asmuo, padaręs šiame kodekse nurodytus administracinius nusižengimus, gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, jeigu:
1) asmuo pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir
2) jis savo noru prisipažino padaręs šiuos administracinius nusižengimus, ir
3) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytus administracinius nusižengimus, ir
4) šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo atskleisti, dėl savo masto, sistemingumo ir
(ar) sukeltų pasekmių laikytinas pavojingesnių, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.“ __ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pasiūlymą, ANK yra pildomas nauju 21¹ straipsniu, jo turinį derinant su BK projekte įtvirtinamu atitinkamu straipsniu, taip pat atitinkamai koreguojant IV skyriaus pavadinimą ir įstatymo projekto pavadinimą. Siūlytina naują straipsnį išdėstyti taip: „21¹ Pranešėjo atleidimas nuo administracinės atsakomybės Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu:
1) jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir
2) prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir
3) aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir
laikytinas pavojingesniu, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.“ 2.
LR Generalinė prokuratūra 2018-11-276 Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2820-XIIIP-2826 nurodyta, kad 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 555¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau - ANK projektas) tikslas - nustatyti teisinę atsakomybę už PAĮ kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Manytina, kad keičiant (papildant) ANK 589 straipsnį neturėtų būti apsiribojama tik šio straipsnio 6 punkto papildymu, numatant, kad dėl ANK 555¹straipsnio pažeidimų administracinių nusižengimų teiseną pradės, tyrimą atliks ir administracinių nusižengimų protokolus surašys tik prokurorai. Šiuo metu administraciniame procese prokurorams suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti protokolus tik dėl dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnyje (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas) ir 507 straipsnyje (Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas). Šiuo įstatymo projektu į prokurorų kompetencijos sritį įtraukiamas ir ANK 555¹ straipsnis.
Prokuratūra pagal nustatytą kompetenciją yra institucija (subjektas), įgaliota pagal PAĮ priimti, pagal savo kompetenciją nagrinėti arba perduoti kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus, koordinuoti pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal PAĮ procesą. PAĮ numatyta, kad pažeidimus pagal PAĮ tirs ir kitos institucijos, kurioms pažeidimų tyrimas bus perduodamas pagal kompetenciją. Taip pat dalis informacijos apie pažeidimus bus pateikta įstaigose per vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus. Taigi pažeidimai, numatyti ANK 555¹ straipsnyje, gali paaiškėti norint pateikti pranešimą apie pažeidimą pagal PAĮ arba tokio pažeidimo tyrimo metu. Pagal siūlomą ANK 555' redakciją, pranešimus tiriant ne prokuratūroje, o kitoje institucijoje arba įstaigoje ir nustačius ANK 555¹ straipsnio pažeidimus, reikėtų visą tyrimo medžiagą persiųsti prokuratūrai, nes tik jos pareigūnai galėtų pradėti ANK 555¹ straipsnyje numatyto pažeidimo teiseną. Manytina, kad tokia tvarka prieštarautų tiek ekonomiškumo, tiek ir proceso operatyvumo principams. Nustačius tokią tvarką (visą ANK 555' straipsnyje numatytų pažeidimų teiseną priskiriant tik prokurorams), turėtų atsirasti specialius įgaliojimus ir atitinkamą specializaciją turintys prokurorai, o tai pareikalautų papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Be to, administracinių teisės pažeidimų tyrimui ir protokolų surašymui bus reikalingi specialūs instrumentai ir informacinės sistemos (pvz., tokios, kuriomis disponuoja policija), kurių prokuratūra neturi, o siekiant operatyvumo pažeidimas turėtų būti ištirtas nedelsiant, nelaukiant informacijos iš kitų institucijų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Analizuojant prokuratūros statusą ir kompetenciją matyti, kad prokurorų dalyvavimas administracinėje teisenoje yra daugiau išimtis negu taisyklė:
požymių, prokuroras ne pats pradeda administracinę teiseną, o ją perduoda įgaliotai institucijai. Pvz., BPK 168 straipsnio (Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą) 6 dalyje numatyta, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat ir BPK 214 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka) 6 dalyje nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 2.
tyrimo institucija ar prokuroras, gavę pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nustato, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, arba patys nustato padaryto administracinio nusižengimo požymių, jie motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Dėl to tikslinga pagal analogiją nustatyti prokuroro teisę ANK 555¹ straipsnio pažeidimų atvejais perduoti administracinę teiseną įgaliotai institucijai, nes jeigu net ikiteisminiame tyrime nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius prokurorai neturi pareigos pradėti administracinę teiseną, tai neturėtų būti išimtinai jiems vieniems nustatyta pareiga atlikti administracinę teiseną dėl ANK 555¹ straipsnio pažeidimų. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų tyrimui ir protokolų surašymui reikalingi specialūs instrumentai ir informacinės sistemos (pvz., tokios, kuriomis disponuoja policija), kurių prokuratūra neturi, o siekiant operatyvumo pažeidimas turėtų būti ištirtas nedelsiant, nelaukiant informacijos iš kitų institucijų.
Policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Policijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais - valstybės registruose. Tvarkydama duomenis policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones. Policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. Manytina, kad policija, kaip ir prokuratūra, galėtų atlikti administracinę teiseną dėl visų ANK 555¹ straipsnio dalių pažeidimų visoje šalies teritorijoje. Kaip minėta, dalis pranešimų apie pažeidimus bus pateikiama tiesiogiai per vidinius informacijos kanalus ir tokiu būdu jie iš karto kompetentingos institucijos nepasieks arba iš viso nepasieks, jeigu ir bus ištirti įstaigose ar įmonėse (viduje). Visos šalyje esančios įmonės ir įstaigos veikia tam tikros savivaldybės teritorijoje, todėl manytina, kad dėl ANK 555¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų administracinę teiseną galėtų vykdyti savivaldybių administracijos.
Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Tad dėl PAĮ ar Vyriausybės nutarimų (pvz., dėl vidinių kanalų nustatytų pažeidimų) teiseną galėtų pradėti ir savivaldybių administracijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis operatyvumo bei ekonomiškumo principais, manytina, kad keičiant (papildant) ANK 589 straipsnį kartu turėtų būti papildyti ir 49 bei 82 punktai, suteikiant policijai ir savivaldybių administracijoms teisę vykdyti administracinę teiseną dėl ANK 555¹ straipsnyje nurodytų pažeidimų. Toks pasiūlymas grindžiamas šiuo metu galiojančiu policijos įstaigų ir savivaldybių administracijų funkcijų bei kompetencijos reglamentavimu, taip pat patirtimi administraciniame procese, apsirūpinimu specialistais ir reikalingomis informacinėmis sistemomis.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlytina pakeisti ANK 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos - dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74
straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 1 15, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose,
dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 4841, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 5101, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553, 555' straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlytina pakeisti ANK 589 straipsnio 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49) policijos - dėl šio kodekso 48, 62, 63, 65, 69, 71, 72, 73, 74
straipsniuose, 75 straipsnio 1 dalyje, 76, 77, 78, 80, 88, 89, 95 straipsniuose, 98 straipsnio 1 dalyje, 108, 109, 1 15, 122, 125, 127, 130, 131, 133, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171 straipsniuose, 172 straipsnio 1, 2 dalyse, 173, 174, 176, 182, 183, 192, 206, 207, 208, 209, 214, 219, 220, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 234¹, 234²straipsniuose, 281 straipsnio 1, 2 dalyse, 282, 290, 306, 307, 321, 336, 339, 340, 342, 346, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 414, 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 428, 429, 430, 431, 432, 433 straipsniuose,
dalyje, 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 458, 459, 460, 461, 462, 463, 473, 474 straipsniuose, 479 straipsnio 3, 4 dalyse, 480 straipsnio 1 dalyje, 481, 482, 483, 484, 4841, 485, 486, 487, 488, 489, 490, 491, 492, 493, 494, 495 straipsniuose, 496 straipsnio 1, 2 dalyse, 506 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalyse, 507, 508, 5101, 511, 512, 513, 518, 519, 520, 521, 523, 524, 527, 528, 530, 532, 534, 535, 538, 539, 540, 541 straipsniuose, 542 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 543, 546, 553, 555' straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. Siūlytina pakeisti ANK 589 straipsnio 82 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,82) savivaldybių administracijų - dėl šio kodekso 46, 48, 78, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 148, 149, 150, 152, 153, 154, 155, 156, 166, 167, 168, 178, 179, 180, 223, 224 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 281, 290, 291, 292, 294, 295, 296, 297, 298, 319, 332 straipsniuose, 333 straipsnio 7 dalyje, 335, 336, 344, 346, 347, 348, 349, 350, 359, 360, 365, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 371, 414 straipsniuose, 417 straipsnio 2 dalyje, 418, 419, 431 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446, 447 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 449, 457, 459, 484, 4841, 485, 488, 491, 492, 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507, 516, 518, 519, 526, 529, 530, 546, 549 straipsniuose, 555¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“.
Atsižvelgiant į tai, kad PAĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina suteikti savivaldybių administracijoms įgaliojimus vykdyti PAĮ ir susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą, kiek tai reikalinga siūlomam ANK 589 straipsnio 82 punkto pakeitimui įgyvendinti. Pritarti iš dalies Nustatoma teisė nagrinėti pažeidimus pagal 555¹str. ne tik prokurorams, bet ir policijos pareigūnams. Nepritartina pasiūlymui suteikti tokią teisę savivaldybių administracijoms. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-12-055 Susipažinę su įstatymų projektais Nr. XIIIP-2820-2826, XIIIP-2953 (Administracinių nusižengimų kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 555¹ straipsnių projektas Nr. XIIIP-2820; Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 39² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2821; Baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2822; Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2823; Darbo kodekso 31 ir
bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2825; Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2826; Pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – PAĮ) Nr. XIIIP-804 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2953), esminių pastebėjimų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į šias bendro pobūdžio pastabas:
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimams)
bylų teisenos įstatymo pakeitimų projektui)
ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) numatyta, kad asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti; fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo dėl to, kokia informacija turėtų būti surašoma atskirame procesinio dokumento priede, Administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 555(1) straipsniu įstatymo projekto 2 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje vartojama sąvoką „asmens duomenys“ siūlytina keisti į
„informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai leidžianti nustatyti asmens
tapatybę“. 4.-5. <...> (Pastabos skirtos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektui bei Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektui) Nepritarti Kaip ir teigiama pačioje pastaboje, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas reglamentuoja tai, ką pasiūlymo autoriai siūlo įrašyti į projektą. To daryti nereikėtų, nes Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas.
Pasiliktina prie sąvokos „asmens duomenys“, kuri Reglamento 4 str. apibrėžiama taip, kaip yra siūloma keisti projekte:
„asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta
arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;“
2018-12-005 Lietuvos apeliaciniame teisme (toliau - Teismas) 2018 m. lapkričio 28 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl rašte nurodytų įstatymų projektų Nr. XIIIP-2820-2826, Nr. XIIIP-2953. Susipažinę su rašte nurodytais įstatymų projektų tekstais ir šių projektų aiškinamaisiais raštais, taip pat atsižvelgdami į Teismo kompetencijos ribas, teikiame pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) papildymo
projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2823 (toliau - CPK pakeitimo projektas). <...> (Pastabos pateiktos dėl BK papildymo projekto ir dėl CPK pakeitimo projekto)
2018-12-063 Atsakydami į Jūsų prašymą pažymime, kad Teisingumo ministerija iš esmės pritaria įstatymų projektams Nr.
2826, XIIIP-2953 ir atkreipia dėmesį, kad jų priėmimas ypač svarbus sėkmingam Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., įtvirtinto pranešėjų apsaugos mechanizmo įgyvendinimui. Dėl dalies įstatymų projektų teikiame savo pastabas ir siūlymus. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2820 Iš dalies pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 13 d. išvados 1.1 punktui, siūlytume šio įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 555¹ straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Pranešėjų apsaugos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose, pažeidimas“, taip pat analogiškai dėstyti ir ANK 555¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją. Pritarti Papildomai po žodžio „ir“| įrašytinas žodis skliaustuose „(ar). 6. Teisingumo ministerija 2018-12-065 Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 13 d. išvados 8 punktui, siūlytume vietoj ANK
nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.“
2018-12-06 Taip pat pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. lapkričio 13 d. išvados dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2820 2, 3, 4, 7 punktams. Pritarti
2018-12-065 Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2823 Siekiant teisinio aiškumo ir vengiant pasikartojančių žodžių, įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2823 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje vietoj formuluotės ,,bylos medžiaga, kurioje“ įrašytina ,,medžiagą, kurioje“. Atsižvelgiant į tai, kad teismas galėtų įvertinti asmens parodymų reikšmingumą bylai tik išklausęs šiuos parodymus, siūlytina svarstyti galimybę Civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje vietoje žodžio „turi“ įrašyti žodžius „gali turėti“. Pritarus tokiam siūlymui atsirastų poreikis analogiškas nuostatas koreguoti kartu pateiktuose įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2820 ir XIIIP-2825. Nepritarti
teismas
negauta
negauta
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymas: atsižvelgdamas į tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas Nr. XIII-804 įsigalioja 2019 m. sausio
statuto 162 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Komitetas siūlo Seimui šio įstatymo lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-2820 – XIIIP-2826 ir XIIIP-2953 svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė