Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 8-1 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
IR 591
papildymas 51 straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą;
2) buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai;
medžiagas. “
Pakeisti 48 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
“. 3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip:59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 5.
vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ;
įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 6. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas . „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo . Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo k onkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu.
Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu: „591 straipsnis.
Švietimo įstaigos vadovo įgaliojimai Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
8) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo.“
taip:
„3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija,
atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei į kurios sudėtį įeina mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovai .
Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“
2Papildyti 60 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. “
nuostatos
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 5.
ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8.
atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 9. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-282(2) lyginamasis variantas
563
straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ;
buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo, pareigų už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų dienos nepraėjo treji metai;
alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“
išdėstyti taip: „
švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas . , mokyklų vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą .“
išdėstyti taip: „5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo . , svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. “
Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau
Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio ir etikos normas.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „
; ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą;“. 5 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;“. 6 straipsnis 53 straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį 5 dalimi: „
mokslo ministerijos įgaliotai įstaigai nustačius, kad švietimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo atlikto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo dienos kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl pakartotinio švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo “. 7 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 56 straipsnio 10 punktą „
10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją; “ 2.
Pakeisti 56 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą; “. 3. Buvusius 56 straipsnio 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 punktus laikyti atitinkamai 10, 11, 12, 13,
straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 563 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
įstaigų vadovų rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. 3. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai. 4. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes. 5. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą ir švietimo įstaigos vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 6.
išbraukiami asmenys, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. 7. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, pabaigia dvi kadencijas iš eilės arba pabaigęs pirmąją penkerių metų kadenciją nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) vykdo atlieka mokyklų švietimo įstaigų , kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. 10 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) vykdo atlieka savivaldybės mokyklų švietimo įstaigų vadovų , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. 11 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 5. Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
8) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 6. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. „59 straipsnis.
„59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir
atleidimas
savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai. 4. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą. 6. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 7.
įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi arba jeigu pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešame konkurse kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ar jų nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. 9. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 10. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių.
Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jei jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 11. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 12. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. 13. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. 16.
tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 17. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. “
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija,
atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų . Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“
2Papildyti 60 straipsnį 4 dalimi:
„ 4.
Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
3Papildyti 60 straipsnį 5 dalimi:
„
vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui). “
straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis. 13 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas . Papildyti 64 straipsnį 6 dalimi: „
mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo , vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. gruodžio
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.
mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias švietimo įstaigos vadovo pareigas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias švietimo įstaigos vadovo pareigas. 6. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje. Tokiu atveju švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jeigu šį konkursą laimi, laikoma, kad asmuo švietimo įstaigos vadovo pareigas eina antrą kadenciją iš eilės. 7.
nurodytų asmenų atveju vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2020 m. sausio
įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2021 m. sausio
įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2022 m. sausio
įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų. 8. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai atleidžiami iš darbo. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus šešiems mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos skelbia viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 9. Tais atvejais, kai valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas) buvo reorganizuota arba pasikeitė švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai, skaičiuojant tokios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, dirbančio atsiradus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, darbo stažą, šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais į darbo stažą įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų švietimo įstaigų vadovu stažas iki švietimo įstaigos reorganizavimo ar darbo švietimo įstaigos vadovu stažas iki šios švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pasikeitimo. 10.
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui. 11. Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalies nuostatos netaikomos mokyklų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
Projekto XIIIP-282(3) lyginamasis variantas
,563
straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas ;
buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo, pareigų už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų dienos nepraėjo treji metai;
alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“
išdėstyti taip: „
švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas . , mokyklų vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą .“
išdėstyti taip: „5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo . , svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. “
Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau
Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio ir etikos normas.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
; ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą;“. 5 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;“. 6 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį nauja 5 dalimi: „
mokslo ministerijos įgaliotai įstaigai nustačius, kad švietimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo atlikto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo dienos kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl pakartotinio švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo .“
straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 56 straipsnio 10 punktą. „
10) vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją; “ 2.
Pakeisti 56 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą; “. 3. Buvusius 56 straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktus laikyti atitinkamai 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 punktais. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 563 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 563 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
įstaigų vadovų rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. 3. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai. 4. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes. 5. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą ir švietimo įstaigos vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 6.
išbraukiami asmenys, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. 7. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vykdo atlieka mokyklų švietimo įstaigų , kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. 10 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) vykdo atlieka savivaldybės mokyklų švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. 11 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 5. Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
8) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 6. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. „59 straipsnis.
„59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti tik tuomet, kai bent keturios iš penkių kasmetinių švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaitų per penkerių metų kadencijos laikotarpį buvo įvertintos gerai arba labai gerai. 4. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą. 6. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 7.
įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. 9. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 10. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių.
Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 11. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 12. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. 13. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. 16.
tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 17. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. “
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija,
atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų . Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“
2Papildyti 60 straipsnį nauja 4 dalimi:
„ 4.
Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
3Papildyti 60 straipsnį nauja 5 dalimi:
„
vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui). “
straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis. 13 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas . Papildyti 64 straipsnį 6 dalimi: „
mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo , vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.
mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. sausio
įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. sausio
įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. sausio
įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. sausio
įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus. 6.
valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas) buvo reorganizuota arba pasikeitė švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai į darbo stažą įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų švietimo įstaigų vadovu stažas iki švietimo įstaigos reorganizavimo ar darbo švietimo įstaigos vadovu stažas iki šios švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pasikeitimo. 7. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui. 8. Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatos netaikomos mokyklų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
dėl Lietuvos Respublikos ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 48, 59 IR 60 STRAIPSNIŲ pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą privalo užtikrinti Konstitucijoje nurodytos valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, taip pat tėvai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Valstybė pagal Konstituciją, inter alia Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį, turi pareigą prižiūrėti mokymo įstaigų veiklą (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas). Vienas svarbiausių sėkmingos mokyklos požymių yra skaidrus ir efektyvus valdymas. Nuolatinių konfliktų skaičius švietimo įstaigose auga, švietimo vadovams vis dažniau pareiškiami įtarimai dėl neskaidraus įstaigos lėšų valdymo, neadekvačių priemonių taikymo kolektyvui ir mokiniams, didėja tėvų, mokinių bei mokytojų nepasitenkinimas ilgamečių mokyklos vadovų ir jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimu viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, kurie negali inicijuoti pokyčių ugdymo įstaigoje. Esama padėtis švietimo įstaigose daro neigiamą poveikį visai švietimo sistemai ir reikalauja esminių pokyčių, ypač valdymo srityje, siekiant, kad žinių suteikiančios švietimo įstaigos taptų nuolat besimokančia, kuriančia, tėvų, mokinių, jaunimo, pedagogų ir visos visuomenės poreikius atliepiančia institucija. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 370 tūkstančių mokinių, per 30 tūkstančių mokytojų, biudžeto išlaidos švietimui ir mokslui sudaro 5,2 proc. BVP ir viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau pagal lėšas, tenkančias vienam vaikui, esame vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje, ir tai rodo neefektyvų lėšų naudojimą švietimo sektoriuje.
Švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių 60 proc. vadybinis stažas yra 15 ir daugiau metų, apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų. Pavyzdžiui,
rajone, nustatyta, kad vadovų vidutinė karjeros trukmė jose siekė 21-ius metus. Didelę įtaką sėkmingai švietimo įstaigų veiklai turi lyderystės plėtra – kaip viena priemonių siekti aukštos mokymo ir mokymosi kokybės. Neterminuotos švietimo įstaigų vadovų darbo sutartys, vadovų veiklos vertinimo nebuvimas, nepakankamas mokyklos savivaldos įtraukimas neužtikrina aukštos švietimo kokybės, grįžtamojo ryšio ir sudaro nepalankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. „Geros mokyklos kaitos samprata aprėpia mokyklos politikos pokyčius, mokymo proceso kaitą, vadybos pokyčius, ryšių su aplinka kaitą, pedagogų, mokinių ir tėvų atliekamų vaidmenų kaitą. Pasirengimas kaitai ir gebėjimas imtis atsakomybės yra gyvybiškai svarbūs mokyklos tobulinimo veiksniai, stiprinami mokykloje veikiančių lyderių“ (Švietimo problemos analizė. 2015, Nr. 2,126). Šiuo metu pagal vaikų pasiekimus iš 28 ES valstybių esame 21 vietoje, didėja atotrūkis tarp mokinių pasiekimų bei pažangos kaimo ir miesto vietovėse (PISA tyrimo duomenimis, Lietuvoje atotrūkis siekia 60 taškų, kai štai Estijoje – 8 taškai). Inovacijų srityje esame 25 iš 28 Europos Sąjungoje, o, pasaulio konkurencingumo indekso duomenimis, Lietuva pagal gebėjimą išlaikyti ir pritraukti talentus yra 108 ir 116 vietoje iš 140 šalių. Švietimo kokybė ir ugdymo aplinka yra vienos pagrindinių prielaidų sėkmingam valstybės vystymui ir konkurencingumo didinimui.
Atsižvelgiant į šias priežastis, yra būtina užtikrinti skaidrų ir efektyvų švietimo įstaigų valdymą, didinti vadovų atskaitomybę ir atsakomybę, kelti aukštus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, stiprinti mokyklos savivaldą. Galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina švietimo įstaigų vadovų skaidraus atrinkimo, o atrankos mechanizmuose yra sudaromos prielaidos dalyvauti suinteresuotiems asmenims. Šiuo metu nėra užtikrinamas kasmetinis švietimo įstaigų vadovų vertinimas, nėra numatyta efektyvių priemonių reaguoti į prastus vertinimo rezultatus. Būtina ne tik kelti aukštesnius reikalavimus švietimo įstaigų vadovams ir skaidrinti jų atrankos procesą, bet ir kartu stiprinti mokyklos savivaldą, ją depolitizuoti, nustatyti aiškią mokyklų tarybų narių sudėtį. Įstatymo projektu yra siekiama šių tikslų:
vadovavimo švietimo įstaigoms efektyvumą ir aukštą vadovų kompetencijos lygį, įvedant švietimo įstaigų vadovams kadencijas ir ribojant jų skaičių, numatant vadovų veiklos vertinimo tvarką ir jos pasekmes;
skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, detalizuojant atrankos komisijų sudėtį;
mokyklų savivaldą, detaliai reglamentuojant mokyklų tarybų sudėtį ir reikalavimus jų nariams;
mokytojų ir švietimo įstaigų vadovų atsakomybę, apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją ir nustatant pareigą mokytojams ir švietimo įstaigų vadovams atitikti jai keliamus reikalavimus, įvedant tarnybinių patikrinimų atlikimo ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą Respublikos Prezidentės iniciatyva parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė ir Teisės grupė. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokytoju negali būti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, tačiau analogiškas reikalavimas nekeliamas švietimo įstaigos vadovams. Kartu pažymėtina, kad Švietimo įstatymas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, nereglamentuoja nepriekaištingai reputacijai keliamų reikalavimų. Pagal galiojantį Švietimo įstatymą, tiek valstybinės, tiek savivaldybės švietimo įstaigos vadovas gali eiti pareigas nenustatytą laiką, skirtingai nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, kuriame ribojamos kadencijos aukštosios mokyklos vadovams. Galiojančiame Švietimo įstatyme nereglamentuojama švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarka, nėra nustatomos neigiamo veiklos įvertinimo pasekmės. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše (Nr. V-1083) yra įtvirtinti tik kvalifikaciniai reikalavimai, keliami švietimo įstaigos vadovui, ir asmenų, siekiančių eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, kompetencijų vertinimas. Švietimo įstatymas nedetalizuoja švietimo įstaigų vadovams skelbiamų konkursų atrankos komisijų sudėties ir reikalavimų šių komisijų nariams. Tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias) vadovų pareigoms eiti tvarkos apraše (Nr. V-1194). Jame įtvirtinta, kad kandidatus į bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos vadovo pareigas konkurso atrankos komisijos narius skiria konkurso organizatorius, atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, tėvų bendruomenė, tėvams atstovaujanti organizacija mokyklos taryba ir Švietimo ir mokslo ministerija.
Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau pagal galiojančius teisės aktus, atitikties nepriekaištingai reputacijai reikalavimai nekeliami nei mokytojams, nei švietimo įstaigų vadovams. Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojantį reguliavimą vadovo atrankos komisijų nariais gali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta, kad mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, tačiau nenustatyta, kas įeina į jos sudėtį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad teisę dirbti mokytoju ar švietimo įstaigos vadovu turėtų tik nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys. Atitikties nepriekaištingai reputacijai reikalavimai Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyti įvairių profesijų atstovams (nebūtinai valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims): advokatams, antstoliams, notarams, auditoriams, aukštųjų mokyklų rektoriams, privatiems detektyvams ir kt. Šie reikalavimai skatina asmenis vykdyti savo pareigas sąžiningai, laikytis įstatymų, etikos normų, rodyti pavyzdį aplinkiniams. Švietimo įstaigoms vadovaujantys asmenys taip pat privalo rodyti gerą pavyzdį, kadangi jų vaidmuo formuojant jauną asmenybę, ugdant vaikus ir jaunimą yra viena svarbiausių valstybės pažangos prielaidų.
Švietimo įstaigos vadovai turi kelti pasitikėjimą, todėl itin svarbu vykdant tarnybinius patikrinimus laiku ištirti galimus pažeidimus, o, konstatavus pažeidimo faktą, nedelsiant reaguoti priimant atitinkamus sprendimus. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenys nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, jei įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už tyčinius nusikaltimus, buvo atleisti iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai arba piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas. Pažymėtina, kad pagal galiojantį reglamentavimą mokytojai negali eiti pareigų, įvykdę tyčinius nusikaltimus. Akcentuotina ir tai, kad valstybės tarnautojams pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą įtvirtintas nepriekaištingai reputacijai dėl atleidimo tam tikrais pagrindais iš valstybės tarnybos analogiškas Įstatymo projektui trejų metų terminas. Atsižvelgiant į tai, kad teisę dirbti mokytoju ar vadovauti švietimo įstaigai galės turėti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, siūlytina atsisakyti 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo kaip perteklinio ir įtvirtinti, kad mokytoju negali dirbti nepriekaištingai reputacijai keliamų reikalavimų neatitinkantis asmuo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas yra įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą, kurio metu švietimo įstaigos vadovas laikinai nušalinamas nuo pareigų iki tarnybinio patikrinimo pabaigos.
Pažymėtina, kad nušalinimo nuo tarnybos mechanizmai įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad švietimo įstaigų vadovų darbo santykiams taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas). Jei tarnybinio patikrinimo metu nustatomas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekse, tuomet švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu, o priešingu atveju – grąžinamas į pareigas. Jei nepaisant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo fakto nustatymo sprendimas atleisti švietimo įstaigos vadovą nepriimamas, tuomet priklausomai nuo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Vyriausybės atstovas (jei savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė) arba švietimo ir mokslo ministras (jei savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė) privalėtų per 5 darbo dienas apskųsti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos neveikimą. Siekiant išvengti pernelyg apkrautų įstatymo nuostatų, siūloma švietimo įstaigos vadovų įgaliojimus reglamentuoti atskirame straipsnyje.
Siūloma riboti švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičių nustatant, kad švietimo įstaigų vadovai gali būti skiriami į pareigas viešo konkurso būdu penkeriems metams, tačiau ne daugiau kaip du kartus iš eilės toje pačioje įstaigoje. Pasibaigus penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama. Siekiant nepertraukiamo vadovavimo švietimo įstaigai, siūloma nustatyti, kad konkursas būtų skelbiamas likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projekte įtvirtinamos baigiamosios nuostatos, kuriose detalizuojami perėjimo prie siūlomos švietimo įstaigos vadovų kadencijų įvedimo ir ribojimo sistemos pagrindai. Siūloma diferencijuoti juos pagal vadovavimo tai pačiai įstaigai stažą. Valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, kurie į šias pareigas buvo paskirti neterminuotai, negali turėti ir neturi teisėto lūkesčio, kad atitinkamos valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigas jie eis neribotą laiką, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti tinkamą tokių įstaigų darbą ir išvengti jų sustabarėjimo, negalės riboti termino, kiek tas pats asmuo gali eiti atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas. Konstitucinė teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad valstybėje sukurtos sistemos negali būti pertvarkomos (tokio požiūrio Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas laikėsi 2010 m. balandžio 20 d. nutarime). Taigi Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nustatomi protingi terminai, kuriems praėjus atitinkamos švietimo įstaigos vadovas turės būti atleistas iš šių pareigų ir skelbiamas viešas konkursas eiti šias pareigas.
Akcentuotina tai, kad kadencijų skaičiaus ribojimas neužkerta kelio švietimo įstaigų vadovams dalyvauti atrankose į kitų švietimo įstaigų vadovų pareigas, tokiu būdu sudaromos prielaidos ilgamečio sėkmingo vadovavimo patirčiai būti diegiamai ir perduodamai kitose švietimo įstaigose, kuriamos palankios sąlygos švietimo kokybės didinimui ir tolygiai plėtrai visoje šalyje. Įstatymo projektu taip pat siekiama sukurti sąlygas švietimo įstaigos vadovų metiniam veiklos vertinimui. Nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovo metinę veiklą įvertinus nepatenkinamai dvejus metus iš eilės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo privalėtų atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo. Pažymėtina, kad kompetentingas ir efektyvus valdymas švietimo įstaigose turi teigiamą poveikį ugdymo kokybei ir aplinkai. Švietimo įstaigos vadovą vertintų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką. Įstatymo projektu nustatoma švietimo įstaigų vadovų atrankos komisijos sudėtis, kurią sudaro 7 nariai. Po vieną komisijos narį skiria konkurso organizatorius, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat konkurso organizatorius kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.
Seimo ar Vyriausybės nariai, taip pat savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai komisijos nariais negali būti. Detalizuojama, kas įeina į mokyklos tarybos sudėtį: tai mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir vietos bendruomenės atstovai, taip siekiama stiprinti mokyklos savivaldą. Mokyklos tarybos nariams taip pat keliamas atitikties nepriekaištingai reputacijai reikalavimas, įtvirtinamas draudimas Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių tarybų nariams, politikams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams būti jos nariais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, turės būti pakeisti:
Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 83-4050;
Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ Nr. V-1194. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Švietimo ir mokslo ministras iki Įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti Švietimo įstaigų vadovų tarnybinių patikrinimų atlikimo ir veiklos vertinimo tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „švietimas“,
„švietimo įstaigų vadovai“, „mokytojai“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
DĖL
IR 591
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomame 51 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse (kuris, kaip ir teikiamas projektas, įsigalios 2017 m. liepos 1 d.) nėra vartojama sąvoka
„drausmės pažeidimai“. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama „tarnybinio
nusižengimo“ sąvoka, tuo tarpu įsigaliosiančiame Darbo kodekse – formuluotė
„darbo pareigų pažeidimas“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti projekto
nuostatas su nurodytų teisės aktų nuostatomis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ir antrai penkerių metų kadencijai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalis pildytina išlyga, kad švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti antrai penkerių metų kadencijai. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6, 9, 10 ir 11 dalyse siūlytina vartoti tikslesnę sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“, kaip tai vartojama kitose šio straipsnio dalyse. 4.
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje apibrėžiant komisijos narius, jie vadinami skirtingai – po vieną komisijos narį skiria penki subjektai, vieną atestuotą vadovą skiria asociacija, vieną socialinių partnerių atstovą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Šiuo atveju lieka neaišku, ar pastarieji du asmenys laikomi lygiaverčiais komisijos nariais. Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga nuostatą dėl komisijos sudarymo ir narių skyrimo dėstyti naudojant vienodas formuluotes bei nurodant, kad komisiją sudaro įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo iš nurodytų subjektų deleguotų atstovų, t.y. projekte nurodytieji subjektai ne patys skiria po vieną komisijos narį, o tik deleguoja savo atstovą, tačiau formalų sprendimą dėl tokio asmens skyrimo komisijos nariu vis tiek priima komisiją sudarantis subjektas - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „mokykla“ neatitinka kitose šio straipsnio dalyse vartojamų sąvokų. Siūlytina šioje dalyje taip pat vartoti sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“. Be to, kadangi naujai steigiant valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą, išskyrus aukštąsias mokyklas, dar nebus suformuota ne tik mokyklos taryba, bet ir tėvams atstovaujančios organizacijos bei mokyklos tėvų bendruomenė, šioje dalyje būtina nustatyti, kokie subjektai tokiu atveju yra įgalioti deleguoti komisijos narius, arba aiškiai nurodyti, kad šiuo atveju sudaroma kitokios apimties ir sudėties komisija. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija įgalioti valstybės instituciją kiekvienais metais atlikti švietimo įstaigos vadovo vertinimą.
Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje po žodžių „priima sprendimą“ įrašytinas žodis „šį“, o prieš žodžius „Ne vėliau kaip“ įrašytini žodžiai „šiuo atveju“ . 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio informacijos gavimo privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku kodėl šioje dalyje tarnybinis patikrinimas siūlomas atlikti paaiškėjus informacijai apie bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, o ne tyčinio nusikaltimo, kaip nurodyta projektu pildomo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte. Kitaip tariant, sistemiškai vertinant projekto nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas negali būti laikomas ne tik atleidimo iš pareigų, tačiau ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindu. Antra, nesuprantamas tarnybinio patikrinimo tikslas paaiškėjus informacijai, kad vadovas įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų tyrimas priklauso išimtinai teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu paskirtis ir turinys lieka neaiškūs.
Trečia, svarstytina, kodėl šioje dalyje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas ir tuo atveju, kai vadovas įtariamas padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (kaip nurodyta šio straipsnio 13 dalyje). 9. Projekto 4 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 591 straipsniu, jame apibrėžiant švietimo įstaigos vadovo įgaliojimus, kurie iki šiol buvo reglamentuoti įstatymo 59 straipsnio
patikslinti, kad jame yra kalbama apie valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas), vadovo įgaliojimus. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 , 232 straipsniais įstatymas Nr. XII-2685, įsigaliosiantis 2017 m. rugsėjo 1 d., kuriuo yra keičiamas šiuo metu galiojančio įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Todėl kartu su projektu turi būti teikiamas ir nurodytojo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų atsižvelgta į siūlomu projektu pakeistą straipsnių numeraciją ir turinį. 7. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūlytina patikslinti, kad laikotarpis einant vadovo pareigas prilyginamas antrajai kadencijai „iš eilės“. 8. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, bei siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, projekto
straipsnio
tarnybos ar darbo už pareigų pažeidimus po šio įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] ; E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] .
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-09 Nr. S-2017-193 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-282 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP282, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL
563
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomame 51 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą“ suponuoja, kad asmuo buvo teistas už abiejų šių rūšių nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant, kad asmuo, padaręs nors vienos iš šių rūšių nusikaltimą, nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, reikėtų vartoti formuluotę „teistas už sunkų ir
pildomame 51 straipsnio 2 punkte:
atleidimu iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą, nes iš pareigų už tarnybinį nusižengimą gali būti atleidžiama, pavyzdžiui, ir vidaus tarnyboje, ir prokurorų tarnyboje, ir vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt.;
darbo“ išbraukti žodį „pareigų“;
pareigų“ įrašytini žodžiai „ar darbo drausmės“, nes iki 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame Darbo kodekse vartojama „darbo drausmės pažeidimo“ formuluotė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, projekto 1 straipsniu pildomą 51 straipsnio 2 punktą siūlome dėstyti taip: „2) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai“. 3.
nuostatų suderinamumo su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais nepriekaištingos reputacijos kriterijus, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 punktą reikėtų dėstyti taip: „3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis“. 4. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 4 punkte minimas Pedagogų etikos kodeksas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio kodekso nuostatos būtų taikomos ne tik pedagogams, tačiau ir švietimo įstaigų vadovams, todėl svarstytina, ar neturėtų būti tikslintinas šio kodekso pavadinimas. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamose 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse, derinant su kitomis projekto nuostatomis, vietoj žodžių „mokyklų vadovai“, „mokyklos vadovo“ įrašytini atitinkamai žodžiai „švietimo įstaigų vadovai“, „švietimo įstaigos vadovo“. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 7 dalies 6 ir 7 punktams, 12 daliai. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamoje 37 straipsnio 5 dalyje žodžiai „švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“ dėstytini prieš žodį „svarsto“, nes siūloma redakcija suponuoja, kad švietimo ir mokslo nustatyta tvarka ne tik svarstoma vadovo metų veiklos ataskaita, bet ir analizuojami įsivertinimo rezultatai bei priimami sprendimai dėl veiklos tobulinimo. Taip pat svarstytina, ar mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitos svarstymas yra savitikslis dalykas, ar, vis dėlto jo svarstymo rezultatai lemtų tam tikrų sprendimų priėmimą. Mūsų nuomone, nuostata, kad ataskaitos svarstymas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, suponuoja, kad svarstymo procedūra turi turėti tam tikrą reikšmę bei pasekmes. Be to, svarstytina, ar čia neturėtų būti įtvirtinta ne ataskaitos svarstymo, o ataskaitos vertinimo procedūra (kaip tai numatyta projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnyje). 7.
keičiamą 43 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti, nustatant, kad mokykla be kitų teisės aktų veikia pagal Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad mokykla yra juridinis asmuo, ji formaliai neturi ir negali veikti pagal fizinių asmenų profesinę veiklą apibrėžiančius teisės aktus. Todėl siūlytina šios dalies pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „Pedagogų etikos kodekso reikalavimus“, o šios dalies antrajame sakinyje po žodžio „mokykla“ įrašyti žodžius „atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus“. 8. Atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsniu pildomoje
„ministro“. 9. Vertindami projekto 6 straipsniu keičiamo
įstatymo 53 straipsnio 5 dalies nuostatas, manome, kad pagal savo turinį jos turėtų būti dėstomos ne įstatymo 53 straipsnyje, reglamentuojančiame švietimo stebėseną, o 37 straipsnyje, reglamentuojančiame švietimo kokybės užtikrinimą. Tuo labiau, kad būtent keičiamame įstatymo 37 straipsnyje siūloma reguliuoti mokyklos vadovų metų veiklos ataskaitos svarstymo (vertinimo) klausimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku kokios švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos būtų įgaliotos vertinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą ir kaip susijęs švietimo įstaigos valdymo trūkumų nustatymas su reikalavimu pakartotinai vertinti švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.
Be to, nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama įstatymo norma, jei švietimo ir mokslo ministro įgaliota įstaiga apie blogas sąlygas švietimo įstaigoje sužinotų praėjus daugiau nei 5 darbo dienoms nuo atlikto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo (nes projekte numatyta, kad dėl pakartotinio vertinimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją galima kreiptis per 5 darbo dienas nuo atlikto įstaigos vadovo veiklos vertinimo). Taip pat nėra aiškus nuostatos taikymas tuo atveju, jei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nebūtų atlikusi net pirminio įstaigos vadovo veiklos vertinimo, t.y. vadovo metinę veiklos ataskaitą būtų įvertinusi tik švietimo įstaigos taryba. 10. Projekto 8 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 563 straipsniu, reglamentuojančiu švietimo įstaigų vadovų rezervą. Iš siūlomo reguliavimo matyti, kad pagrindinis šio rezervo sudarymo tikslas – informuoti į rezervą įrašytus asmenis apie laisvą pareigybę ir kviesti juos dalyvauti konkurse. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą konkursai į švietimo įstaigos vadovo pareigas yra viešai skelbiami įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Todėl manytina, kad papildomas informavimas apie jų teisę dalyvauti konkurse vertintinas tik kaip nereikalinga administracinė našta, reikalaujanti tiek papildomų finansinių resursų, tiek žmogiškųjų išteklių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog į švietimo įstaigų vadovų rezervą būtų įrašomi visi asmenys, kurie atitiktų švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus.
Be to, asmenys, net ir neįrašyti į švietimo įstaigų vadovų rezervą, tačiau atitinkantys švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, galėtų lygiomis teisėmis pretenduoti į švietimo įstaigos vadovo pareigas, kartu su į rezervą įrašytais asmenimis. Tai reiškia, jog švietimo įstaigų vadovų rezervas niekaip nebus susijęs su geriausių vadovų žmogiškojo potencialo panaudojimu ir sklandžia švietimo įstaigų vadovų kaita. Išsakytų argumentų kontekste svarstytina siūlomo reguliavimo atitiktis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems teisėkūros proporcingumo ir tikslingumo principams (pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą; teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis). 11. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 563 straipsnio 3 dalis yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Siūlytume šią nuostatą kelti į projekto 11 straipsniu keičiamą 59 straipsnį, be kita ko, reguliuojantį ir švietimo įstaigos vadovo metinį veiklos vertinimą. 12. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 563 straipsnio 6 dalis savo turiniu nedera su šio straipsnio 2 dalimi, kurioje keliamas vienintelis įrašymo į švietimo įstaigų vadovų rezervą reikalavimas – atitikimas švietimo įstaigos vadovui keliamiems reikalavimams. Tuo tarpu šio straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad iš rezervo asmuo išbraukiamas kai jis neina įstaigos vadovo pareigų ilgiau nei penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. Taigi išbraukymui iš rezervo keliama papildomi kumuliatyvi sąlyga – ilgiau nei penkerius metus neiti įstaigos vadovo pareigų, neatitinka pačios rezervo esmės – laikyti jame tinkamas kandidatūras užimti švietimo įstaigos vadovo pareigas.
Be to, būtų neaiškus siūlomo reguliavimo taikymas tuo atveju, kai asmuo ilgiau nei penkerius metus neis įstaigos vadovo pareigų, tačiau formaliai atitiks visus įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, arba atvirkščiai – trumpiau nei penkerius metus nebeis įstaigos vadovo pareigų, tačiau formaliai nebeatitiks vadovui keliamų reikalavimų. 13. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kasmetinių švietimo įstaigos vadovų veiklos vertinimo rezultatai tiesiogiai lemtų asmenų teisę užimti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, būtent įstatyme turėtų būti įtvirtinti pagrindiniai įstaigos vadovų kasmetinio veiklos vertinimo pagrindai (kaip pavyzdys galėtų būti L ietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3294 3 straipsniu pildomo įstatymo 91 straipsnio 5 ir 6 dalys). 14. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje tikslintina formuluotė „Švietimo ir mokslo ministerijos įstaiga“, nes nėra aišku, kokia įstaiga čia turima omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo ir mokslo ministerija formaliai neturi ir negali turėti jokių įstaigų. 15. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj žodžio „mokykloje“ įrašytini žodžiai „švietimo įstaigoje“. 16. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalies 4 punkte siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką“, nes asmenų paiešką paprastai atlieka teisėsaugos institucijos, o darbuotojų atranką švietimo įstaigos vadovas atlieka vadovaudamasis 59 straipsnio 7 dalies 2 punktu. 17.
straipsnio 8 dalyje siūloma numatyti, kad buvusiam švietimo įstaigos vadovui ,,esant galimybei, turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje .“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad neaiškus siūlymo užimti kitas pareigas valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje, praktinio įgyvendinimo mechanizmas, t.y. neaišku, kas apspręstų galimybės buvimą – laisvas užimtos pareigybės etatas, laisvas bet koks etatas, ar galimybė įsteigti papildomą atitinkamos pareigybės etatą. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti įstatyme nustatytas terminas, per kurį tokiems asmenims būtų siūlomos kitos pareigos. Taip pat reikėtų atskleisti „kitų pareigų“ turinį, nes kitos pareigos gali būti, pavyzdžiui, ir virėjo, ar autobuso vairuotojo pareigos. Antra, nuostatoje vartojama formuluotė ,,valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje“ nėra teisiškai tiksli, kadangi pati valstybė ar savivaldybė juridinio asmens nevaldo – valstybės ar savivaldybės įsteigto juridinio asmens savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės taryba ar savivaldybės vykdomoji institucija. 18. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad priėmus sprendimą dėl darbo sutarties su švietimo įstaigos vadovu nutraukimo atitinkama institucija paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Manytina, kad šiuo atveju nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra pakankamas, todėl siūlytina nustatyti, kad laikinai skiriamas asmuo turėtų ir švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti būtiną kvalifikaciją. 19.
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje apibrėžiant komisijos narius nustatyta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą . Šiuo atveju lieka neaišku, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija išsirenka, kurio iš socialinių partnerių atstovą kviesti ir kaip jį pasirinkti. Be to, neaišku ar šis asmuo laikomas lygiaverčiu komisijos nariu, nes kitus narius siūlo skirti (ne kviečia) kiti subjektai. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad visi skiriantieji subjektai tik siūlo skirti narius, tikslinga nuostatą dėl komisijos sudarymo ir narių skyrimo dėstyti naudojant vienodas formuluotes bei nurodant, kad komisiją sudaro įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo iš nurodytų subjektų deleguotų atstovų, t.y. formalų sprendimą dėl tokio asmens skyrimo komisijos nariu vis tiek priima komisiją sudarantis subjektas – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 20. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„švietimo pagalbos ir kitos“. 21. Projekto 11 straipsniu keičiamo
įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata prieštarauja to paties 59 straipsnio 10 daliai, kur nustatyta, kad konkurso komisiją sudaro 7 asmenys. Manytina, kad šioje dalyje būtina nustatyti, kokie subjektai tokiu atveju yra įgalioti deleguoti komisijos narius, arba aiškiai nurodyti, kad šiuo atveju sudaroma kitokios apimties ir sudėties komisija, t.y. išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti dėstoma iš karto po bendros taisyklės. 22.
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 13 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiška nuostata jau įtvirtinta šio straipsnio 6 dalyje. 23. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 14 dalyje reikėtų atskleisti kreipimosi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašymo įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą reikšmė ir teisinės pasekmės, nes kitos šios dalies nuostatos suponuoja, kad įstaigos vadovas gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, kai pati švietimo įstaigos taryba (o ne savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalyvių susirinkimas) du metus iš eilės nepatenkinamai įvertina įstaigos vadovo darbą. 24. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio informacijos gavimo turi pradėti tarnybinį patikrinimą. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku kodėl šioje dalyje tarnybinis patikrinimas siūlomas atlikti paaiškėjus informacijai apie bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, o ne sunkaus, labai sunkaus ar kito tyčinio nusikaltimo, kaip nurodyta projekto
straipsnio 1 punkte. Kitaip tariant, sistemiškai vertinant projekto nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas negali būti laikomas ne tik atleidimo iš pareigų, tačiau ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindu. Antra, nesuprantamas tarnybinio patikrinimo tikslas paaiškėjus informacijai, kad vadovas įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų tyrimas priklauso išimtinai teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu paskirtis ir turinys lieka neaiškus. 25.
keičiamo įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje po žodžio „institucija“ įrašytini žodžiai „(dalyvių susirinkimas)“. 26. Projekto 15 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip dvidešimt devynerius“ įrašytini žodžiai „mažiau kaip trisdešimt“, 3 punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip devyniolika“ – žodžiai „mažiau kaip dvidešimt“, 4 punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip devynerius“ – žodžiai „mažiau kaip dešimt“. 27. Svarstytina, ar siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, bei siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, projekto 15 straipsnio 7 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimus po šio įstatymo įsigaliojimo. 28. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] ; E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] .
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto
IR 591
2017-03-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Papirtienė – Seimo narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, S. Mačiukaitė-Žvinienė – Respublikos Prezidentės patarėja, T. Marozas – Respublikos Prezidentės patarėjas, A. Razmantienė – Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vyr. specialistė, E. Surmilavičienė – Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (TD),
straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse (kuris, kaip ir teikiamas projektas, įsigalios 2017 m. liepos 1 d.) nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai“. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama „tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, tuo tarpu įsigaliosiančiame Darbo kodekse – formuluotė „darbo pareigų pažeidimas“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti projekto nuostatas su nurodytų teisės aktų nuostatomis. Pritarti. TD 2.
ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ir antrai penkerių metų kadencijai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalis pildytina išlyga, kad švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti antrai penkerių metų kadencijai. Pritarti. TD
įstatymo 59 straipsnio 6, 9, 10 ir 11 dalyse siūlytina vartoti tikslesnę sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“, kaip tai vartojama kitose šio straipsnio dalyse. Pritarti. TD
įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje apibrėžiant komisijos narius, jie vadinami skirtingai – po vieną komisijos narį skiria penki subjektai, vieną atestuotą vadovą skiria asociacija, vieną socialinių partnerių atstovą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Šiuo atveju lieka neaišku, ar pastarieji du asmenys laikomi lygiaverčiais komisijos nariais. Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga nuostatą dėl komisijos sudarymo ir narių skyrimo dėstyti naudojant vienodas formuluotes bei nurodant, kad komisiją sudaro įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo iš nurodytų subjektų deleguotų atstovų, t.y. projekte nurodytieji subjektai ne patys skiria po vieną komisijos narį, o tik deleguoja savo atstovą, tačiau formalų sprendimą dėl tokio asmens skyrimo komisijos nariu vis tiek priima komisiją sudarantis subjektas - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Pritarti. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „mokykla“ neatitinka kitose šio straipsnio dalyse vartojamų sąvokų.
Siūlytina šioje dalyje taip pat vartoti sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“. Be to, kadangi naujai steigiant valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą, išskyrus aukštąsias mokyklas, dar nebus suformuota ne tik mokyklos taryba, bet ir tėvams atstovaujančios organizacijos bei mokyklos tėvų bendruomenė, šioje dalyje būtina nustatyti, kokie subjektai tokiu atveju yra įgalioti deleguoti komisijos narius, arba aiškiai nurodyti, kad šiuo atveju sudaroma kitokios apimties ir sudėties komisija. Pritarti. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija įgalioti valstybės instituciją kiekvienais metais atlikti švietimo įstaigos vadovo vertinimą. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Pritarti. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje po žodžių „priima sprendimą“ įrašytinas žodis „šį“, o prieš žodžius „Ne vėliau kaip“ įrašytini žodžiai „šiuo atveju“. Pritarti. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio informacijos gavimo privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių.
Pirma, neaišku kodėl šioje dalyje tarnybinis patikrinimas siūlomas atlikti paaiškėjus informacijai apie bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, o ne tyčinio nusikaltimo, kaip nurodyta projektu pildomo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte. Kitaip tariant, sistemiškai vertinant projekto nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas negali būti laikomas ne tik atleidimo iš pareigų, tačiau ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindu. Antra, nesuprantamas tarnybinio patikrinimo tikslas paaiškėjus informacijai, kad vadovas įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų tyrimas priklauso išimtinai teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu paskirtis ir turinys lieka neaiškūs. Trečia, svarstytina, kodėl šioje dalyje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas ir tuo atveju, kai vadovas įtariamas padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (kaip nurodyta šio straipsnio 13 dalyje). Pritarti. 9. Projekto
straipsniu, jame apibrėžiant švietimo įstaigos vadovo įgaliojimus, kurie iki šiol buvo reglamentuoti įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje. Pirma, siūlytina šiame straipsnyje taip pat patikslinti, kad jame yra kalbama apie valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas), vadovo įgaliojimus. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 , 232 straipsniais įstatymas Nr. XII-2685, įsigaliosiantis 2017 m. rugsėjo 1 d., kuriuo yra keičiamas šiuo metu galiojančio įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Todėl kartu su projektu turi būti teikiamas ir nurodytojo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų atsižvelgta į siūlomu projektu pakeistą straipsnių numeraciją ir turinį. Pritarti. 10.
dalyje siūlytina patikslinti, kad laikotarpis einant vadovo pareigas prilyginamas antrajai kadencijai „iš eilės“. Pritarti. 11. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, bei siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, projekto 6 straipsnio 9 dalis pildytina nuostata, kad įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už pareigų pažeidimus po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I1489 48,
ir 591 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP282, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-19 Manydami, kad numatomas kadencijų ribojimas turės didžiulį neigiamą poveikį švietimo sistemos tvarumui, neužtikrins socialinio teisingumo, sudarys prielaidas kompetentingus vadovus pakeisti mažiau kompetentingais, siūlome:
kaita pati savaime negali garantuoti mokyklos veiklos kokybės augimo. 2. Keičiant įstatymą sudaryti vienodas starto galimybes visiems vadovams, neįvedant įstatymo įsigaliojimo atgaline data, t.y. visiems vadovams kadencijas pradėti skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Įvertinti
gimnazijos ir kitų Prienų r. švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-20 1.
Nepritartina švietimo įstaigų vadovų kadencijai, kaip vienam iš švietimo problemų sprendimo būdų, dėl šių priežasčių: 1.1 . 59 straipsnio 3 punktas nurodo, kad
„pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas“, tačiau dėl šios nuostatos kyla neaiškumas, o būtent kokiais teisiniais aktais vadovaujantis tai bus padaryta, nes švietimo įstaigos vadovo pareigos nėra politinio pasitikėjimo, todėl atleidus jį po penkerių metų vien dėl to, kad baigiasi jo kadencija, manytina, jog pažeidžiama jo konstitucinė teisė į darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bus pažeisti švietimo įstaigų vadovų, kurie į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas buvo paskirti neterminuotai, teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra nurodęs, kad ypač svarbu, kad teisinio saugumo principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai . Manytina, kad neterminuotai priimti švietimo įstaigų vadovai turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jei jie savo pareigas atliks tinkamai ir nepriekaištingai, jie nebus atleisti iš savo einamų pareigų, nes juos priimant į vadovo pareigas, jie negalėjo numatyti, kad ateityje bus siekiama įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir dėl šios priežasties jie bus atleisti iš darbo, nors savo pareigas atlieka tinkamai ir nepriekaištingai. 1.2. 2013 m. gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pasirašė įsakymą Nr. V-1254 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rekomendavo mokyklų vadovams neturėti pamokų.
Dėl šios priežasties beveik visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse mokyklų vadovai nebeveda pamokų. Po penkerių metų pedagoginio darbo nedirbantys mokyklos vadovai praranda savo kvalifikaciją, todėl nėra aišku, ką toliau reikia daryti mokyklos vadovui, kai jis neturėdamas pamokų po penkerių metų vadovo kadencijos yra atleidžiamas iš darbo. 1.3. Pasibaigus švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, nelaimėjęs konkurso kitoje švietimo įstaigoje bei neturėdamas teisės po dviejų kadencijų dalyvauti konkurse į savo švietimo įstaigos vadovo postą bei praradęs mokytojo kvalifikaciją, tačiau turėdamas sukauptą vadybinę patirtį ir praktiką netenka socialinių garantijų. 1.4. Švietimo įstaigų vadovų kadencijos įteisinimas sukurtų daugiau sumaišties nei teigiamų pokyčių mokyklose. Siūlomose įstatymo pataisose nėra numatyta finansinių išteklių ir teisinių dokumentų, kurie leistų šio įstatymo pataisas įgyvendinti tikslingai ir organizuotai. 2004 m. leidinyje „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika“, III d., ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjas R. Ališauskas, teigė, jog viena iš esminių sąlygų keistis organizacijos kultūrai yra mokyklos vadovo pasikeitimas. Mokyklų vadovams susipažinti su mokyklos kontekstu, sąlygomis, veiklos iššūkiais reiktų mažiausiai vienerių ar dvejų metų, išsianalizuoti ir nusimatyti su mokyklos bendruomene naują mokyklos viziją ir strategiją užtruktų beveik visą pirmąją kadenciją. 1.5 . Kandidatų į švietimo įstaigų vadovus mažėja, todėl kyla žmogiškųjų išteklių problema: nerengiama švietimo įstaigų vadovų pamaina.
Išanalizavus vadovų konkursų medžiagą Prienų r. savivaldybėje, buvo nustatyta, jog konkursuose ne visada dalyvauja tinkamai pasirengę vadovauti švietimo įstaigoms kandidatai, o tinkamų kandidatų skaičius nėra didelis. 1.6. Dėl įstatymo projekte nurodomo švietimo įstaigų vadovų vertinimo atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Prienų r. švietimo įstaigų vadovų vertinimas ir atsiskaitymas vyksta reguliariai kiekvienais metais. Kasmet Prienų r. savivaldybės mero potvarkiu yra patvirtinamos Prienų r. švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitų formos, nustatomas jų pateikimo laikotarpis, vykdomas aptarimas dalyvaujant pačiam vadovui, Savivaldybės merui, Švietimo skyriaus vedėjui ir mokyklos kuratoriui. Kiekvienų metų mokyklos veiklos ataskaita pristatoma Prienų r. savivaldybės tarybai. Kas penkeri metai Švietimo skyriaus vedėjo patvirtinta komisija kiekvienam švietimo įstaigos vadovui privalomai nustato vadybinės kvalifikacijos atitiktį. Manytina, kad dabartinis švietimo įstaigų vadovų vertinimas yra tinkamas ir pakankamas, todėl neturėtų būti keičiamas. 2. Siūlytina: 2.1 . Atlikti išsamią švietimo įstaigų vadovų kadencijų poreikio analizę, įvertinti Lietuvos švietimo situaciją, išsiaiškinti kokius teigiamus ir neigiamus pokyčius vadovų kadencija turėtų. Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybėje švietimo įstaigų vadovų kaita yra pakankama, per 10 metų pasikeitė apie 50 procentų švietimo įstaigų vadovų. 2.2. Švietimo įstaigų vadovų kaitos procesą įgyvendinti palaipsniui, nuosekliai, sukuriant teisinę apsaugą. 2.3 .
2.3 . Vertinant vadovų veiklą, galėtų būti taikomas Lietuvoje jau pilotuotas 2013-2014 ES SF projektas „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)“ - Lietuvos mokyklų vadovų veiklos vertinimas, kodas VP1-2.1.-ŠMM-01-V-03-001 , kai švietimo įstaigos vadovo veiklą vertina nepriklausomi, kitos savivaldybės vadybos ekspertai. 2.4. Pasitikėti steigėjo ir savivaldybės švietimo skyriaus kompetencijomis dirbant su švietimo įstaigų vadovais bei vertinant jų veiklą mokyklose. 2. 5. Surengti diskusijas visais lygmenimis ir susitarus nusimatyti vieningą mokinių ugdymo sistemą, kuri sudarytų sąlygas gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, paremtą ŠMM ministro patvirtinta „Geros mokyklos koncepcija“. 2.6 . Spręsti atskirų pavienių mokyklų problemas neatidėliotinai, tačiau netaikyti tai visoms Lietuvos Respublikos švietimo įstaigoms. Įvertinti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius, 2017-01-25
tam neprieštarauja, tačiau į švietimo kaitą reikia žiūrėti sistemingai, nes skubotas Švietimo įstatymo koregavimas gali turėti neigiamų pasekmių visai Lietuvos švietimo sistemai. Siūlomos pataisos išsamiai neanalizuotos, dėl jų nebuvo diskutuota su švietimo bendruomene. 2. Vertinant iš vadovo pozicijos, jau esamiems vadovams, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys, nėra teisėta taikyti būsimas įstatymo pataisas. Pataisos turėtų galioti tik naujai renkamiems vadovams arba kadencijas pradėti skaičiuoti visiems vienodai – nuo įstatymo pakeitimų galiojimo pradžios - 2018-07-01. Įsigaliojus šiuo metu pasiūlytom pataisom, jau po metų, t. y. 2018-07-01 net 62 proc. Panevėžio rajono švietimo įstaigų vadovų (18 iš 29) pasibaigtų antroji kadencija (išdirbę daugiau kaip 10 m.), o Savivaldybei reikėtų ieškoti net 18 naujų vadovų! 3. Švietimo įstaigų vadovai į pareigas turėtų būti priimami penkerių metų kadencijai.
Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo patenkinami, geri arba labai geri. Siūlome, kad vadovui, pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, būtų suteikiama teisė dalyvauti konkurse tose pačioje ar kitoje švietimo ištaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti sklandžią švietimo įstaigų vadovų kaitą, būtina numatyti jų ruošimo studijas bei formuoti vadovų rezervą. 4. Siekiant pokyčių švietimo sistemoje nekalbama apie mokyklų valdymo sistemos reformą apskritai. Kadencijomis „įrėminti“ švietimo įstaigos valdymą nėra šiuolaikiškos bei inovatyvios vadybos požymis ir neužtikrina mokyklos veiklos kokybės. Tikslinga numatyti veiksnius, kurie suteiktų motyvaciją naujiems vadovams, atėjusiems į mokyklą dviem kadencijom, t. y. „laikinai“, stengtis padaryti, ką gali geriausia dėl ugdymo įstaigos, bei numatyti, kaip pasikeitus vadovui bus užtikrinamas vienas iš svarbių mokyklos veiklos kokybės rodiklių - bendruomenės tapatumo jausmas. 5. Vadovų kadencijų siejimas su ugdymo rezultatų augimu yra tik formalus požiūris. Mokyklų valdymas liko konservatyvus, t. y. sprendimų galios liko labai apibrėžtos (pvz., Darbo kodeksas, darbo sutartys, mokyklų finansavimas ir pan.). Pirmiausia reikia duoti galimybę laisvai formuoti pedagoginio ir aptarnaujančio personalo komandas, siekiant įgyvendinti pozityvius ir inovatyvius pokyčius švietimo Įstaigoje. Šiandien direktoriaus rankos plačiąja prasme sukaustytos priimant ir atleidžiant personalą. Mokykla — jautrus organizmas ir tai nėra vien vadovo klausimas, tai kartu bendruomenės klausimas, jis susideda iš daug dalių.
Būtina peržiūrėti švietimo įstatyme įtvirtintas vadovo teises ir pareigas, suteikiant vadovui daugiau juridinių galių vertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas, bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti įtakos suformuluotų tikslų realizavimui. 6. Jeigu paskirose šalies mokyklose yra vadovų kompetencijų klausimas, jį būtina spręsti iš karto ir greitai. Tai gali būti sėkmingai užtikrinama šiuo metu galiojančios privalomos (kas penkeri metai) švietimo įstaigų vadovų atestacijos būdu. 7. Siekiant geresnių mokinių rezultatų - būtina ne tik numatyti vadovų kaitą, bet ir stiprinti pedagogo profesijos prestižą: a) stiprinti pedagogų rengimo studijas, jas papildant praktika;
b) numatyti įsipareigojimus (pedagoginė praktika) ir tam tikrą sutartą laiką (pvz., dveji metai) asmeniui, baigusiam pedagogines studijas;
c) didinti pedagogų darbo užmokestį bei sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją; d) investuoti į ikimokyklinio ugdymo pedagogų ruošimą, numatyti motyvuojantį darbo užmokestį. 8. Tapatinimas visų Lietuvos mokyklų vadovų su dalimi („dalies šalies švietimo įstaigų valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai ir nubloškia valstybę į nepažangiausiųjų gretas“) šalies švietimo įstaigų vadovų darbu yra nekorektiškas sėkmingai, inovatyviai ir šiuolaikiškai dirbančių mokyklų vadovų atžvilgiu. 9. Siekiant inovacijų mokyklose, būtina numatyti lėšas ir priemones, kaip atnaujinti ir papildyti informacinių technologijų bazę jau nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Informacinių technologijų bazė daugelyje mokyklų yra pasenusi, ypač kaimo mokyklose. Parengti informacinių technologijų bei materialinės bazės atnaujinimo planą kaimo mokyklose.
Būtina gerinti ir mokyklų aprūpinimą vadovėliais, nes šiuo metu atnaujinant bendrųjų ugdymo programų turinį, apsirūpinimas vadovėliais paliekamas pačioms mokykloms, o finansavimas neužtikrinamas, todėl tenka dirbti pagal senus vadovėlius. 10. Kad vadovams liktų daugiau laiko ir energijos personalo valdymui, informacijos bei procesų valdymui, atsakomybę už ūkinę veiklą dėl pastatų renovacijos, lėšų poreikio, sporto aikštynų, techninės bazės atnaujinimo, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo deleguoti savininko struktūriniams padaliniams ir specialistams. 11. Švietimo įstaigų vadovams nenumatomos jokios socialinės garantijos. Pastaruoju metu didžioji dalis jų net pamokų nebeturi. Miesto ir kaimo mokyklų vadovų padėtis yra labai skirtinga. Tikėtina, kad socialinės sąlygos ne visiems leis dalyvauti mokyklų vadovų konkursuose kituose miestuose. Po dviejų kadencijų vadovas nebegalės dalyvauti konkurse toje pačioje mokykloje. Teoriškai kiekvienas gali teikti kandidatūrą konkursui kitame mieste, tačiau nekalbama, kaip bus užtikrinamos vadovo socialinės garantijos (būsto, šeimos narių darbo, mokymosi), jeigu žmogus laimės konkursą kitame rajone ar mieste. Siūlome numatyti vadovų, keliaujančių į nutolusių nuo miesto gyvenviečių mokyklas, socialinį aprūpinimą. 12. Visai neaišku, kaip bus skaičiuojama pensija vadovui, kuris baigs dvi kadencijas likus iki pensinio amžiaus vieneriems-trejiems metams. Siūlome, kad švietimo įstaigos vadovui pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos 1-3 metams, darbo sutartis su vadovu, jo prašymu, būtų pratęsiama iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Įvertinti 4.
vadovų asociacija, 2017-01-26 Lietuvos švietimo įstaigų vadovai nevengia pokyčių ir yra pasirengę dalyvauti kaitos procese, tačiau kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stiprybes bei trūkumus. Siekdami socialinio ir pilietinio teisingumo, teikiame šiuos siūlymus:
įstatymo pataisų įsigaliojimo datą nustatyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo įstatymo pataisų priėmimo datos ir iki to laiko atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, siekiant nustatyti esamos padėties trūkumus ir priežastis, peržiūrėti visus su švietimo įstaigos ir vadovo veikla susijusius dokumentus, parengti trūkstamus, bei derančius su kitais teisės aktais. 2. Neprieštaraudami, kad švietimo įstaigų vadovus galima būtų priimti į darbą pagal terminuotas darbo sutartis atviro konkurso nustatyta tvarka, manytume, kad tai turėtų būti daroma tik įgyvendinusi punkte įvardytas veiklas ir gavus teisines išvadas, kad toks sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir įstatymo negaliojimo atgaline data (lex retro nonagit) principo. 3. Manytume, kad švietimo įstaigų vadovams, iki šios įstatymo pataisų įsigaliojimo datos dirbusiems pagal neterminuotas darbo sutartis, pirmoji penkerių metų kadencija turėtų būti nustatoma nuo įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2018 m. liepos ld., kadangi darbo įstatymuose negali būti nustatyta atvejų, kai sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai. 4. Sudarant galimybę švietimo įstaigos vadovui tęsti vadovo karjerą, manytume, kad pasibaigus pirmajai kadencijai, vadovo darbo sutartis turėtų būti pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo patenkinami, geri arba labai geri. Pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, suteikti vadovui teisę dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje.
Taip būtų įgyvendinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė pasirinkti darbą. Pažymėtina, kad ribojimas dalyvauti konkurse į vadovaujančias pareigas buvusioje darbovietėj egali būti pripažįstamas diskriminacija, interalia , t.y. ribojama teisė pasirinkti darbo vietą, kuri nebūtų pernelyg nutolusi nuo gyvenamosios vietos (Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 1 dalis). 5. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka. 6. Siūlytume, kad pasibaigus kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos 1-3 metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo darbo sutartį su vadovu, jo pageidavimu, galėtų pratęsti iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Manome, jog rengiant poįstatyminius aktus, labai svarbu tinkamai parengti švietimo įstaigų vadovų priėmimo į darbą komisijos ir konkurso organizavimo tvarką, vadovų veiklos vertinimo tvarką, suteikiant iki 60 procentų teisių įstaigų bendruomenėms dalyvauti priimant galutinius sprendimus, numatyti mokyklos tarybos narių nepriekaištingos reputacijos nustatymo tvarką ir kitus trūkstamus dokumentus. Įvertinti
mokyklų vadovų asociacijos Vilniaus skyrius, 2017-02-01 Įvertindami esamą situaciją, siūlome:
Lietuvos mokykloms keliamus tikslus, uždavinius ir reikalavimus. 2. Rengiant mokyklų vadovų veiklos vertinimo tvarką, koreguoti atestacijos bei mokyklų vertinimo reikalavimus, laikantis dermės ir nuoseklumo principų. 3. Leisti mokyklų vadovams, jeigu jų veikla įvertinta teigiamai, dirbti kelias kadencijas paeiliui.
Pasibaigus pirmajai kadencijai, darbo sutartį su vadovu pratęsti antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, o pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, suteikti vadovui teisę dalyvauti konkurse toje pačioje ar kitoje švietimo įstaigoje. Terminuoto darbo principą taikyti visiems švietimo įstaigų vadovams (dirbantiems ir priimamiems) nuo įstatymo įsigaliojimo. 4. Didinant atsakomybę už įstaigos veiklą, suteikti vadovams daugiau teisių ir įgaliojimų, vertinant bei formuojant administracijos ir pedagogų kolektyvą. Įvertinti
moksleivių sąjunga, 2017-03-10 Lietuvos moksleivių sąjungą ragina priimti LR Prezidentės teikiamas LR Švietimo įstatymo pataisas, kad būtų užtikrintas kryptingas mokyklos bendruomenės stiprinimas bei teigiamų pokyčių
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovu pareigas ėjo dešimt ar daugiau metu, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ir yra laikoma , kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną prasideda pirmoji kadencija , kurią švietimo įstaigos vadovas pradeda eiti be konkurso“. 2. SIŪLOME Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, siūlome 3 straipsnio (59 straipsnio pakeitimo) 1 punktą išdėstyti taip: „ Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.
Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas, neribojamas. Įstatymo 3 straipsnio (59 straipsnio pakeitimo) 3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „ Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje “. Įstatymo 3 straipsnio 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „ Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Švietimo įstaigos vadovas, dirbantis toje švietimo įstaigoje dvi kadencijas iš eilės taip pat turi teisę dalyvauti viešajame konkurse šioms pareigoms eiti toje pačioje švietimo įstaigoje, užimti.
Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nustatyta tvarka“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus aukščiau nurodytus įstatymo pakeitimus, bus įvedama netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2000/78/EB direktyva numato, jog netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža švietimo įstaigų vadovų dalis eina pareigas daugiau nei 10 metų, o šiuo įstatymo projektu siekiama, kad su švietimo įstaigų vadovais, dirbančiais daugiau, kaip 10 metų, po vienerių metų darbo sutartys būtų nutraukiamos. Kadangi Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 60 procentų švietimo įstaigų vadovų darbo stažas yra daugiau kaip 15 metų, o net apie 500 švietimo įstaigų vadovų darbo stažas yra daugiau, kaip 30 metų, tikėtina, kad tokį darbo stažą turintys švietimo įstaigų vadovai yra vyresnio amžiaus ir yra diskriminuojami kitų, jaunesnio amžiaus švietimo įstaigų vadovų atžvilgiu. Tokiu atveju yra sudaromos ne vienodos sąlygos švietimo įstaigų vadovams konkuruoti darbo rinkoje. 4.
Taip pat atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, manytina, jog: 4.1.labai svarbu peržiūrėti švietimo įstaigų vadovų priėmimo į darbą konkurso komisijos ir konkurso organizavimo tvarką, suteikiant iki 40 procentų teisių švietimo įstaigų bendruomenėms dalyvauti priimant galutinius sprendimus, manytina, jog tokiu atveju būtų užtikrintas švietimo įstaigų vadovų priėmimo į darbą skaidrumas ir teisėtumas. Jei konkurso komisiją turėtų sudaryti 7 nariai, tai bent 3 iš jų turėtų būti švietimo įstaigos bendruomenės nariai; 4.2.švietimo įstaigos vadovo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti ir nutraukia su juo darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 4.3. švietimo įstaigų vadovai į pareigas galėtų būti priimami penkerių metų kadencijai. Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri; 4.4. švietimo įstaigos vadovui, pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, suteikiama teisė dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka; 4.5. švietimo įstaigos vadovui pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos 1-3 metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, darbo sutartį su vadovu, jo pageidavimu, pratęsia iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo geri arba labai geri; 4.6.
Priėmus į pareigas švietimo įstaigos vadovą, metinius tikslus bei jų vertinimo rodiklius, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, nustato vadovui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo į pareigas dienos. 4.7. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas, priimamas į pareigas metų eigoje, iki einamųjų metų pabaigos jam galioja anksčiau nustatyti siektini tikslai bei jų vertinimo rodikliai. Prireikus, nustatyti metiniai siektini tikslai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti ar papildyti, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 1 d. 4.8. būtina peržiūrėti švietimo įstatyme įtvirtintas švietimo įstaigos vadovo teises ir pareigas, suteikiant švietimo įstaigos vadovui daugiau juridinių galių vertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas, bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti neigiamos įtakos suformuluotų tikslų realizavimui. 4.9. įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo 2017-07-01, o nuo 2018-07-01. įstatymo įsigaliojimo nukėlimas 2018 m. liepos 1 d. reikalingas, siekiant tinkamai parengti įvairias tvarkas ir tinkamai pasiruošti pokyčiam, kurie įvyks po (statymo įsigaliojimo.
Prezidentės siūlomame įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui ŠMM privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtingas ypatingas dėmesys. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stipriąsias vietas bei trūkumus, atstovais reikia pakankamai laiko, todėl visi poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis. Be kita ko, dabartiniai švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, nepriklausomai nuo to kiek laiko eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto - įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Kadangi iki šiol švietimo įstaigų vadovai dirbo neterminuotai, nepaneigiant įstatymo leidėjo teisės, siūlomu įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, nepažeidžiančios vieno pagrindinių, iš LR Konstitucijos kylančių principų - teisėtų lūkesčių principo. Įvertinti 8.
taryba, 2017-03-16 Apibendrinant reiktų akcentuoti, kad yra tikslinga skaidrinti ir efektyvinti vadovų atrankos ir vertinimo procesus, įtraukiant į juos mokyklos bendruomenės narius. Lietuvos mokyklos vadovas - transformacinis lyderis. Tyrimas parodė, kad Lietuvos mokyklose dominuoja transformacinė lyderystė, t. y. tyrime dalyvavusių mokyklų vadovai skatina mokyklos bendruomenės susitarimą ir sutelktumą siekti bendrų tikslų bei skatina visus tobulėti. Įgyvendinant mokyklų savarankiškumu yra svarbi pasidalytosios lyderystės raiška mokyklose. Kad pasidalytoji lyderystė nėra visuotinai paplitusi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, atskleidžia respondentų vertinimai, jog mokyklų vadovai retokai įtraukia mokyklos bendruomenes narius į sprendimų priėmimo procesą, trūksta mokytojų iniciatyvos burtis į įvairias grupes, prisiimti daugiau atsakomybės už mokykloje vykstančias veiklas. Tyrimas atskleidė, kad sunkiausiai mokyklų vadovams sekasi skatinti kitų mokyklos bendruomenės narių lyderystę ir auginti naujus lyderius. Taigi matome, kad mokyklose yru būtinu skuduti demokratiško valdymo principus , stiprinti savivaldos institucijų veiklą. Mokyklos taryba – formali mokyklos savivaldos institucija. Autonomiškoje mokykloje vienas iš svarbiausių struktūros elementų yra iš mokyklos bendruomenės ir platesnės visuomenės atstovų sudarytas mokyklos valdymo subjektas. Lietuvoje toks atitikmuo galėtų būti mokyklos taryba. Tačiau nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja, kaip turėtų būti formuojama mokyklos taryba. Šis klausimas reglamentuojamas tik konkrečios mokyklos veiklos nuostatuose, kurie yra tvirtinami mokyklos steigėjo. Nors tyrimo rezultatai lyderystės raiškos srityje rodo, kad mokyklose vyrauja profesinis pasitikėjimas ir pozityvūs tarpusavio ryšiai, vis tik bendruomenės dalyvavimo valdyme aspektas kelia abejonių.
Tam įtakos gali turėti savivaldos institucijų vaidmens neapibrėžtumas Lietuvos švietimo sistemos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nors Švietimo įstatyme mokyklos taryba įvardyta kaip „aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei” (60 str. 3 dalis), tarp švietimo valdymo subjektų nei viena mokyklos savivaldos institucija nėra nurodyta. Švietimo įstatyme (52 str., 2 dalis) apibrėžti švietimo valdymo subjektai yra: Seimas;
Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos; savivaldybės institucijos; nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas); švietimo įstaigos vadovas. Taigi, tarp valdymo subjektų yra vienintelis mokyklos lygmens atstovas - mokyklos vadovas. Tačiau tyrimo metu atliktos apklausos duomenys rodo, kad respondentai pageidautų, kad mokyklos taryba būtų viena iš pagrindinių sprendimų iniciatorių ir priėmėjų mokyklos valdymo klausimais. Todėl svarbu stiprinti mokyklų tarybų galias , bet būtina užtikrinti , kad mokyklų tarybų nariai turėtų žinių ir gebėjimų mokyklos veiklos organizavimo sprendimams. Tyrimo rezultatai iš dalies patvirtina teorines prielaidas, kad didesnių galių suteikimas mokykloms nebūtinai yra susijęs su platesniu visuomenės įtraukimu į švietimo reikalus. Teisės aktai numato, kad mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą.
Tyrimo respondentai nurodė, kad mokyklos tarybos, į kurios sudėtį įeina keli visuomenės atstovai, aktyvesnis dalyvavimas pageidautinas tik priimant organizacinius sprendimus. Tačiau kokybinio tyrimo duomenys rodo, kad tik retais atvejais mokyklų tarybos yra aktyvios mokyklos valdymo institucijos , dažnai jų veikla apsiriboja tik formaliu procedūrų vykdymu. Tokią situaciją gali lemti minėtasis mokyklos tarybos vaidmens neapibrėžtumas Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose bei mokyklos tarybos sudarymo tvarkos ir numatytų funkcijų pobūdis. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai (Švietimo įstatymo 60 str. 2 dalis), todėl jos gali labai varijuoti. Tik aiškiau yra reglamentuota mokyklos tarybos atskaitomybė ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. Taigi nuo vadovų pozicijos daug priklauso, kaip mokyklos taryba yra formuojama ir kokia sprendimo priėmimo galia tam tikrose srityse disponuoja. Mokslininkai pastebi, kad platesnės visuomenės dalyvavimo mokyklos valdyme neapibrėžtumas gali sąlygoti vietos tarnautojų ar vadovų savivalę, todėl rekomenduotina , kad demokratiška ir skaidri tarybos formavimo tvarka būtų apibrėžta centralizuotai ir reglamentuotos savivaldos institucijų atsakomybės sritys arba numatyta prievolė reglamentuoti mokykloms savarankiškai. Apibendrindami rekomenduojame reglamentuoti mokyklų tarybų sudarymo tvarką, sudėtį ir reikalavimus mokyklų tarybos nariams bei suteikti mokyklos tarybai valdymo subjekto statusą. Taigi atlikto tyrimo rezultatai patvirtina poreikį spręsti probleminius klausimus srityse, numatytose Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr.
1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekte, diskutuojant ir svarstant konkretesnes detales. Lietuvos mokslo tarybos nuomone Švietimo įstatymo pataisos būtų reikšmingas žingsnis į priekį sprendžiant susikaupusias švietimo įstaigų valdymo, aplinkos, savivaldos ir vertinimo sistemos problemas. Įvertinti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-01-26
keičiamo 59 straipsnio 1 dalį išbraukiant paskutinį sakinį: „Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias-mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem-kadencijoms-iš-eilės“. 2. Pakeisti 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 3 dalį po žodžių „penkerių metų kadencijai ", įrašyti žodžius
„įvertinus vadovo darbą gerai ar labai gerai, jo darbo sutartis,
vadovui pageidaujant, be konkurso pratęsiama dar vienai kadencijai arba“. 3. Pakeisti 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti taip: „Kiekvienais metais švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo atlieka mokyklos vadovo vertinimą Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“. Daugumos mokyklų savininkai yra savivaldybės, o vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu išimtinė tarybos funkcija „...biudžetinių įstaigų ... vadovų ataskaitų išklausymas ir priėmimas“. Tad ir iki šiol savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovai atsiskaitė savivaldybės tarybai. 4. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį po žodžio įsigalioja įrašyti žodžius „2018 m. liepos 1 d.“ 5.
Siūlome keisti 6 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas, nes jei po metų nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, Lietuvoje būtų atleisti visi direktoriai, išdirbę daugiau nei 10 metų (tai yra apie 95 proc. mokyklų vadovų, o kai kuriose savivaldybėse ir visi 100 proc.) ir skelbiami konkursai, tai ne tik sukeltų sumaištį švietimo bendruomenėse, bet būtų sunkiai įgyvendinamas uždavinys mokyklų savininkams. Jau keletas pastarųjų metų, savivaldybėms skelbiant konkursus mokyklų vadovams parinkti, nesulaukiama pretendentų ne tik atokesnių miestelių, bet ir miesto mokyklos vadovo vietai užimti. Manome, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, konkursus būtų galima išdėlioti per tris — penkerius metus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kol šalyje nėra parengtas mokyklų vadovų rezervas, negalima atleisti visus gerai dirbančius ir turinčius vadybinę patirtį mokyklų vadovus, nes būtų padaryta didžiulė žala pačiai švietimo sistemai ir valstybei. Taip pat reikia atsižvelgti ir įvertinti atleidžiamų mokyklų vadovų socialines garantijas, kur įsidarbinti atokesnės mokyklos vadovui, jei iki pensijos liko keletas metų, pamokų nėra, o ir mokytojo kompetencijos jau prarastos išeitinės išmokos vadovaujantis Darbo kodeksu ir pan.. 6. Siūlome kartu su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, parengti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kad švietimo įstaigų vadovus j darbą priimtų ir atleistų ne savivaldybės taryba (16 straipsnio 2 dalies 21 punktas), o savivaldybės meras (20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai). Taip pat manome, jog reikėtų suderinti su Vietos savivaldos įstatymu ir Projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatyta, kad „...vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teise ir pareigas įgyvendinanti institucija..."
rajono savivaldybė, 2017-01-30 siūlome: 1.
Nepriimti ŠĮ pataisų neišdiskutavus su švietimo įstaigų savininkų atstovais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis kadencijų įvedimo teisinių procedūrinių klausimų, neišanalizavus visų galimų pasekmių. 2. Keičiant įstatymą sudaryti vienodas starto galimybes visiems vadovams, neįvedant įstatymo įsigaliojimo atgaline data. Pakeisti 6 str. 1 dalį po žodžio įsigalioja įrašyti „2018 m. liepos 1 d.“. Įvertinti
miesto savivaldybė, 2017-02-02 Atsižvelgdami į Švietimo, kaip vienos iš pagrindinių mūsų valstybės reguliavimo sričių, svarbą ir ugdymo kokybės valstybinėse ar savivaldybės švietimo įstaigose reikšmę mūsų valstybei kryptingai augti, būti šiuolaikiška ir konkurencinga, taip pat suprasdami švietimo sistemos pokyčių poreikį, manome, kad prieš nustatant švietimo sistemos pokyčius, kurie numatyti Projekte, turėtų būti atlikta išsami švietimo sistemos veiklos analizė ir nustatytos galimos tokių pokyčių pasekmės. Kadangi Projekto 3 straipsniu siūloma iš esmės keisti vienos iš svarbiausių švietimo sistemos grandies - švietimo įstaigos vadovo (toliau - Vadovas) - darbo reglamentavimą, t. y. jo skyrimo, vertinimo, nušalinimo ir atleidimo tvarką, teikiame nuomonę šiuo klausimu. Iš esmės pritariame siūlomam Vadovo kadencijos nustatymui, tačiau manome, kad turėtų būti nustatomas ilgesnis kadencijos laikas, t. y 5-7 metai. Vertinant užsienio valstybių patirtį švietimo srityje pastebėtina, kad Vadovų kadencijos nustatymas ne visais atvejais tiesiogiai pagerina švietimo kokybę, pvz., vadovų kadencijos nebuvimas Suomijos švietimo sistemoje švietimo kokybei nekenkia, nes minėtoje valstybėje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų figūrai
Remdamiesi Kauno miesto pavyzdžiu matome, kad daugeliu atvejų švietimo įstaigos direktorius, vadovaudamas įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, rodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pati įstaiga nuolat keičiasi, vystosi ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Manome, kad Vadovų darbo trukmės nustatymas Projekto 3 straipsniu siūlomo keisti 59 straipsnio 1 dalyje, kaip baigtinis dviejų kadencijų (iš eilės) skaičius, neatsižvelgiant į ilgametę Vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant Vadovo pareigas), ne tik neužtikrins Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet gali sudaryti prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų - lygybės - pažeidimams. Manome, kad Projektu siūlomas aptariamas teisinis reguliavimas yra ypač jautriai vertintinas dėl konstitucinės teisėtų lūkesčių apsaugos įgyvendinimo. Kadangi būtent valstybė turi konstitucinę pareigą garantuoti ir ginti žmogaus teises, jai tenka didžiausia atsakomybė už žmogaus teisių apsaugą ir reikiamų sąlygų joms įgyvendinti sukūrimą, manome, kad valstybė turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesudarytų sąlygų konstitucinių žmogaus teisių ir asmenų lygybės principo pažeidimams. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kuris savo ruožtu glaudžiai susijęs ir su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis.
Konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui principo svarbą savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo Konstitucinis Teismas: „<...> [konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas] pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). „<...> Prasidėjus to paties turinio teisiniams santykiams negali būti taikomi nauji reikalavimai, nes būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumas.“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). „<...> Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms.“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminavimas.
Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Atsižvelgdami j tai manome, kad Projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas ilgas (nepertraukiamas) Vadovų darbo stažas, kuris pateikiamas kaip tam tikras trūkumas, yra išreikštas neigiamai ir pasireiškia kaip asmens diskriminacija dėl jo amžiaus, neatsižvelgiant į daugumos Lietuvos švietimo įstaigų vadovų sąžiningai ir kokybiškai atliekamą ilgametį darbą toje pačioje įstaigoje. Manome, kad Projekte numatytas kasmetinis Vadovų vertinimas ir jų darbo kokybės patikrinimas (pagal nustatyta tvarką ir kriterijus) ir galimybė atleisti Vadovą, kurio veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, bus pakankama priemonė siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų ir jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius. Manome, kad Projekto 6 straipsnio 4-7 dalių nuostatos dėl Vadovų, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai, yra diskriminuojančios kitų asmenų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis, atžvilgiu. Dauguma dabar dirbančių Vadovų, kurie pareigas toje pačioje įstaigoje nepertraukiamai ėjo daugiau kaip 10 metų (iki numatomos Įstatymo įsigaliojimo datos), dirba sąžiningai ir kokybiškai, bet, įsigaliojus siūlomam Projektui, bus atleisti iš darbo ir taps socialiai pažeidžiami, nes turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų (pvz., bankams ar kt. kredito įstaigoms), turi mokėti už vaikų studijas ir pan. Aptariamos Įstatymo pataisos neišvengiamai sudarys sąlygas didėti socialinei atskirčiai, todėl yra socialiai jautrios, nes, įsigaliojus Įstatymui, bus atleista daug darbingo amžiaus kvalifikuotų Vadovų, taip pat vadovų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nustatytų visiems įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovų pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose negali būti nustatyta atvejų, kai sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai. Taip pat manome, kad turėtų būti nustatyta galimybė vertinti Vadovų veiklą pasibaigus pirmosios 5-7 metų kadencijos laikui ir tokiu atveju, jeigu Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vadovo veikla būtų vertinama „gerai“ arba „labai gerai“, jis nebūtų atleidžiamas iš pareigų, o turėtų būti skiriamas antrajai kadencijai ne konkurso tvarka, atsižvelgiant į teigiamą jo veiklos įvertinimą. Siūlome nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį pasibaigus pirmajai kadencijai Vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis būtų pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso Vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Manome, kad turėtų būti nustatytas ilgesnis Projekte siūlomų ir aptartų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminas, kuris būtų protingas, atsižvelgiant į didelę siūlomų pakeitimų svarbą. Siūlome nustatyti kitą įsigaliojimo datą - 2018 m. liepos 1 d.
Per metus nuo Projekto priėmimo datos siūlome atlikti visuminį Lietuvos švietimo būklės vertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir jų priežastis, atlikti galiojančių su Vadovų veikla susijusių teisės aktų vertinimą, parengti trūkstamus teisės aktus ir įvertinti, ar jie dera su kitais teisės aktais, siekiant nustatyti, ar Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir įstatymo negalioj imo atgaline tvarka (lex retro non agit) principo. Taip pat siūlome Projekto baigiamosiose nuostatose nustatyti, kad iki Įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems Vadovams penkerių metų kadencija būtų nustatoma nuo
darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais turėtų būti pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus Vadovo rašytinį sutikimą, būtų keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu Vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis būtų atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įvertinti
rajono savivaldybė, 2017-02-22 Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos švietimo bei biudžetinių įstaigų įstatymai nustato, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas su kiekvienu švietimo įstaigų vadovu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl manytina, kad švietimo įstaigų vadovai turi teisėtą lūkestį, kad šias pareigas eis neribotą laiką. DK įtvirtina visišką darbuotojo laisvę nutraukti darbo sutartį savo valia.
Darbdaviui tokios teisės DK nenumato: jis gali atleisti darbuotoją iš darbo tik esant svarbiai priežasčiai ir laikydamasis darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nepažeisdamas darbuotojams nustatytų garantijų. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pasiūlyti kitą darbą yra darbdavio pareiga. DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Yra daug švietimo įstaigų vadovų, kurių aukšta ir skaidri valdymo kokybė, puikūs mokyklos veiklos rezultatai. Jie geba prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, diegia naujoves bei gerąsias švietimo įstaigų valdymo praktikas, lemiančias didelį švietimo įstaigos valdymo skaidrumą bei efektyvumą. Todėl manome, jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama labai gerai, švietimo įstaigos vadovas (jo sutikimu) galėtų būti perkeltas (ne konkurso būdu) į kitą švietimo įstaigą. Manome, kad tarpusavyje nedera Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 ir 6 dalys, kur 5 dalyje skelbiama, kad vadovas eina toliau atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jei įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovas pareigas ėjo penkerius ir mažiau metų, o 6 dalyje vadovas eina toliau atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jei įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovo pareigas ėjo dešimt ir daugiau metų.
Atlikus analizę, galima teikti, jei įstaigos vadovas įstatymo įsigaliojimo dieną vadovo pareigas ėjo 10 metų ir 1 mėn. - jis turi būti po 1 metų atleidžiamas, o jei ėjo 9 metus ir 11 mėnesių, Įstatymo projektas leidžia jam eiti direktoriaus pareigas dar 5 metus. Vadinasi, pirmuoju atveju vadovas ilgiausiai gali dirbti 11 metų ir 1 mėn., o antruoju -14 metų ir 11 mėnesių. Vadovaujantis logika, šie Įstatymo projekto punktai taisytini. Todėl manome, kad visiems dabar dirbantiems vadovams penkerių metų kadencija turi būti nustatoma nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas Švietimo įstaigų vadovai rajono Savivaldybės tarybai teikia ataskaitas, taryboje išklausoma apie jų veiklą ir priimami sprendimai dėl ataskaitos ir atsakymų, t. y., švietimo įstaigų vadovų veikla yra įvertinama. Ką tik įsigaliojusiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo pamokėjimo įstatyme, nustatyta, kad kiekvienais metais iki sausio 31d. savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo įvertina biudžetinių įstaigų vadovų praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstatymo projekto 59 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Natūraliai kyla klausimas ar kasmetinių švietimo įstaigų vadovų vertinimų yra ne per daug? Pagal mokyklų vadovų atestacijos nuostatus, švietimo įstaigų vadovai yra atestuojami ir kas penkeri metai įvertinamas jų veiklos atitikimas turimai vadybinei kategorijai., t. y., įvertinama jo veikla. Todėl darytina išvada, kad minimi teisės aktai (Įstatymo projektas, Vietos savivaldos įstatymas, Biudžetinių įstaigų Darbo apmokėjimo įstatymas, Vadovų atestacijos nuostatai) nėra suderinti tarpusavyje. Be to, šiuo metu daugelis ilgai dirbančių švietimo įstaigų vadovų turi atestacijos pažymėjimus, kurie galioja iki 2020 m. gruodžio 31d,, todėl manome, kad šių vadovų veikla jau yra įvertinta ir jie turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. Abejojame, ar Įstatymo projekte būtina įvardinti viešajam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudėtį. Tai gali būti reglamentuota Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos apraše. Įstatymo projekte nurodoma, kad vieną komisijos narį skiria „tėvams atstovaujanti organizacija“, o jeigu tokios rajone įregistruotos nėra? Manytume, kad vieną komisijos narį, nedirbantį švietimo įstaigoje, galėtų pasiūlyti vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, teikiame tokius Įstatymo projekto pasiūlymus:
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijos iš eilės? 2. 59 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva).“
straipsnio6 dalį išbraukti* Alternatyva - 59 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Viešajam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga), mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną Švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Arba 2 alternatyva 6 straipsnio 4,5 ir 6 dalims:
Apjungti 4, 5 ir 6 dalis ir suformuoti taip: „4.
Švietimo įstaigų vadovams iki Šio Įstatymo įsigaliojimo datos, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis, pirmoji penkerių metų kadencija nustatoma nuo Įstatymo įsigaliojimo datos.“
straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva). Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga, likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos, organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti.“
papildyti naujomis 10,11 ir12 dalimis: „10. Šio straipsnio 7 dalis netaikoma švietimo įstaigų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jo veikla įvertinama gerai ir labai gerai.“ „11. Kai yra laisva vieta švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, švietimo įstaigos vadovas (jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitą valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą vadovo pareigoms eiti.“
„12. Švietimo įstaigų vadovai, turintys mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus
(jei jo veikla kasmet vertinama gerai ir labai gerai), toje pačioje įstaigoje turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė A.
Seimo narė A. Papirtienė, 2017-03-081 Argumentai: Valstybės tarnyboje valstybės tarnautojams taikoma tarnybinė, o ne drausminė atsakomybė, todėl įstatymo projekto 1 straipsnyje pildytinos atsakomybės rūšys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą;
2) buvo atleistas iš tarnybos valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo , pareigų už drausmės pažeidimus darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų, darbo dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas.“
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu nustačius privalomą švietimo įstaigų vadovų kaitą bus pažeisti švietimo įstaigų vadovų, kurie į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas buvo paskirti neterminuotai, teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra nurodęs, kad: „<...> ypač svarbu, kad teisinio saugumo principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai“ .
Manytina, kad neterminuotai priimti švietimo įstaigų vadovai turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jei jie savo pareigas atliks tinkamai ir nepriekaištingai, jie nebus atleisti iš savo einamų pareigų, nes juos priimant į vadovo pareigas, jie negalėjo numatyti, kad ateityje bus siekiama įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir dėl šios priežasties jie bus atleisti iš darbo, nors savo pareigas atlieka tinkamai. 2013 m. gruodžio
„Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo
apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rekomendavo švietimo įstaigų vadovams neturėti pamokų. Dėl šios priežasties beveik visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse švietimo įstaigų vadovai nebeveda pamokų. Po penkerių metų pedagoginio darbo nedirbantys švietimo įstaigos vadovai praranda savo kvalifikaciją, todėl nėra aišku, ką toliau reikia daryti švietimo įstaigos vadovui, kai jis neturėdamas pamokų po penkerių metų vadovo kadencijos yra atleidžiamas iš darbo. Manytina, jog švietimo įstaigų vadovų kadencijos įteisinimas sukurtų daugiau sumaišties nei teigiamų pokyčių mokyklose. Siūlomose įstatymo pataisose nėra numatyta finansinių išteklių ir teisinių dokumentų, kurie leistų šio įstatymo pataisas įgyvendinti tikslingai ir organizuotai.
Švietimo įstaigų vadovams susipažinti su Švietimo įstaigų kontekstu, sąlygomis, veiklos iššūkiais reiktų mažiausiai vienerių ar dvejų metų, išsianalizuoti ir nusimatyti su Švietimo įstaigų bendruomene naują Švietimo įstaigų viziją ir strategiją užtruktų beveik visą pirmąją kadenciją. Kandidatų į švietimo įstaigų vadovus mažėja, todėl kyla žmogiškųjų išteklių problema: nerengiama švietimo įstaigų vadovų pamaina Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita suėjus nustatytam laiko tarpui neužtikrintų tinkamo veiklos tęstinumo, pažeistų tiek švietimo įstaigos vadovų teisėtus lūkesčius, tiek ir moksleivių, jų tėvų, švietimo įstaigos bendruomenės ir visuomenės lūkesčius dėl švietimo įstaigos strateginių planų vykdymo, veiklos bei jos personalo pastovumo, vidinės švietimo įstaigos valdymo politikos pastovumo ir tęstinumo. Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita ir kasmetinis jų veiklos vertinimas suteiktų galimybę kiekvienais metais vertinti švietimo įstaigų vadovų veiklą ir būtent pagal šiuos kriterijus spręsti klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų kaitos. Taip pat privaloma užtikrinti, jog švietimo įstaigų vadovams būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2.
įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9.
ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas ir jo įgaliojimai 1.
Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 5. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 6. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 7.
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ;
priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 8. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas . “ Nepritarti Siūlome iš esmės pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 3 straipsnio redakcijai. 3. Seimo narė A.
Seimo narė A. Papirtienė, 2017-03-083 Argumentai: Vertinant švietimo reikšmę ir svarbą visai valstybės visuomenei, greitai kintančius aplinkos veiksnius, vykstantį progresą, yra akivaizdu, jog švietimo sistemoje taip pat būtini pokyčiai, galintys sąlygoti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų kryptingą augimą, tobulėjimą. Dažnai manoma, jog didelę įtaką švietimo įstaigos teikiamo ugdymo proceso kokybei, konkurencingumui turi švietimo įstaigos vadovas, todėl pokyčius gali sąlygoti tik įstaigos vadovų kadencijų įvedimas ir staigus daugelio vadovų pakeitimas. Vis dėlto tokia nuomonė klaidinga. Remiantis moksliniais tyrimais teigtina, kad didžiausia atsakomybė už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus yra priskiriama mokytojui arba kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla, taigi ne vien tik įstaigos vadovo veikla. Atsižvelgiant į tarptautinę patirtį taip pat pastebėtina, jog švietimo sistemoje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų figūrai – mokytojui, jo parengimui, kvalifikacijos kėlimui, išlaikymui (finansavimui), todėl įstaigos vadovo kadencijos trukmė nėra nustatoma arba, jei ir nustatoma, esant geriems įstaigos vadovo veiklos rodikliams, darbo santykiai pratęsiami ir įgauna nuolatinį statusą. Ir nors tarptautinė praktika dėl įstaigų vadovų darbo santykių pobūdžio formaliai nėra vienoda (Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje mokyklų vadovai pasirašo neterminuotas sutartis, o Danijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje – terminuotas sutartis), tačiau faktiškai visur vis tiek vyrauja nuolatinio ir stabilaus darbo pobūdis, kadangi sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą.
Remiantis Lietuvos švietimo sistemos pavyzdžiais pastebėtina, kad, tarkim, daugeliu atvejų Kauno miesto švietimo įstaigų, o taip pat ir kitų Lietuvos mokyklų, ypač esančių mokyklų reitingų aukštesnėse pozicijose, vadovai, vadovaudami įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, įrodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pačios įstaigos yra nuolat besikeičiančios, besivystančios ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Todėl dažna vadovų kaita kaip tik gali sąlygoti švietimo įstaigos vystymosi sulėtėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūloma keisti projekto 3 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 59 straipsnio 3 dalį numatant penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją su galimybe ją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Toks penkerių metų kadencijos laikotarpis su galimu pratęsimu be konkurso (be abejo, tik tais atvejais, kai įstaigos vadovo veikla vertinama labai gerai ar gerai) yra grindžiamas būtinybe susitarti švietimo įstaigos bendruomenėje dėl bendrų tikslų, išsikelti prioritetus ir bendradarbiaujant visiems mokyklos bendruomenės nariams jų siekti.
Vienos penkerių metų kadencijos, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka dėl švietimo įstaigų veiklos specifiškumo – kasmet į bendruomenę ateina vis nauja mokinių laida, vienos laidos mokymosi trukmė vienoje švietimo įstaigoje vidutiniškai yra ilgesnė nei penkeri metai, todėl daugumoje Lietuvos švietimo įstaigų susidarytų situacija, kai net kelioms mokinių laidoms įstaigos vadovas pasikeistų du ar net tris kartus. Tokiu būdu būtų sunku užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, įgyvendinti ilgalaikę mokyklos strategiją ir iškeltus tikslus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Taip pat siūloma neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje. Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl „nepakeičiamumo“ projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Be to projekte numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinis veiklos vertinimas, o taip pat reglamentuota ir tai, jog tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį.
Ši nuostata ypatingai aktuali, kadangi iš esmės visų valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų veikla bus įvertinta jau pirmaisiais jų darbo metais po įstatymo įsigaliojimo. Visų šių priemonių, numatytų Įstatymo projekte pakanka, siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, todėl draudimas tam pačiam asmeniui eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, jog švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės projekte, neatsižvelgiant į ilgametę švietimo įstaigos vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant įstaigos vadovo pareigas), ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų
Todėl projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas ir kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei galimai prieštarauja Konstitucijai. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 staipsnyje išdėstyto 59 straipsnio 6 ir 7 dalis, numatant, kokia institucija turi teisę deleguoti atstovus į švietimo įstaigos vadovo konkurso komisijos narius, taip pat nustatyti komisijos sudėtį, kai konkursas organizuojamas naujai įsteigtos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Taip pat tikslintinos ir 59 straipsnio 9, 11-13 dalys dėl nušalinimo tvarkos ir pagrindų, kadangi nušalinimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas, o Švietimo ir mokslo ministro bei Vyriausybės atstovo apskrityje įgaliojimai yra apibrėžti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti Tos tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės vadovo pareigas neribojamas . 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3.
pirmajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis atleidžiamas iš pareigų atleidžiamas. , išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Viešam konkursui valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių .
Po , kuriuos po vieną komisijos narį skiria deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija
atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija , taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą socialiniai partneriai . Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) tarybos ir tėvų bendruomenės teikiamų asmenų. Šiuo atveju papildomai po vieną narį į komisijos sudėtį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ir atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – atestuotą vadovą. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos jo įgaliota institucija. 10.
metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip Šiuo atveju per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją apie švietimo įstaigos vadovo galimą nusikalstamą veiką ar darbo pareigų pažeidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti pradeda tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nušalinamas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka . Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“ Iš esmės pritarti Dėl 3 straipsnio 7 dalies siūlome spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Seimo narys A.
Seimo narys A. Dumbrava, 2017-03-093 Argumentai: pagal Darbo kodekso nuostatas su kiekvienu švietimo įstaigų vadovu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl manytina, kad švietimo įstaigų vadovai turi teisėtą lūkestį, kad šias pareigas eis neribotą laiką. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) .“ Nepritarti Siūlome iš esmės pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 3 straipsnio redakcijai. 5. Seimo narys A. Dumbrava, 2017-03-093 Argumentai: nevisuose rajonuose yra įregistruota tėvams atstovaujanti organizacija, todėl vieną komisijos narį galėtų pasiūlyti vietos bendruomenė. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms
eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga), tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. Spręsti pagrindiniam komitetui 6.
Seimo narė R. Popovienė, 20117-03-213 Argumentai: Švietimo procesų tyrėjai: A. Helmke, G. Petty, P. Senge, G. Donaldson ir kiti, analizuodami mokinių mokymosi sėkmę, didžiausią atsakomybę už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus priskiria mokytojui. Reikia pastebėti, kad mokyklų vadovų tiesioginė įtaka mokinių mokymosi rezultatams moksliniuose leidiniuose nėra plačiai nagrinėjama. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla. Daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, o šalyse, kuriose vadovai dirba pagal terminuotas darbo sutartis, gerai dirbantiems vadovams sudaromos galimybės sutartis atnaujinti. Todėl galima teigti, kad vadovų pareigos visose šalyse turi nuolatinio darbo statusą ir sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Veikla, jeigu ji neturi tęstinumo, o vadovas veiklos perspektyvos, nebus nei rezultatyvi, nei efektyvi. Lietuvoje iki šiol pagal neterminuotas darbo sutartis dirba 1708 švietimo įstaigų vadovai, iš kurių apie 1024 (~ 60%) vadovų vadybinis stažas yra 15 m. ir daugiau. Per praėjusius metus švietimo įstaigose buvo pakeista apie 200 vadovų, tačiau duomenys rodo, kad kandidatų į mokyklų vadovų pareigas nuolat mažėja. Trūksta gabių vadovų kaimo, atokesnių rajonų mokyklose, todėl konkursai į tas pačias pareigas vyksta po kelis kartus. Vadovų pasiūlos ir kaitos problemas lemia sudėtingos darbo sąlygos, labai didelis darbo krūvis ir veiklos intensyvumas, atlyginimo dydis, kuris mažai skiriasi nuo atestuotų mokytojų atlyginimų.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, ir į Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos kreipimąsi, Projekto 3 straipsnio 1 d. siūlau galimybę penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Vienos penkerių metų kadencijos, kaip kad siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 d. siūlau neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje, suteikiant galimybę dalyvauti konkurse toje pačioje įstaigoje. Švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Taip pat svarbu užtikrinti socialines garantijas vadovams, kuriems iki pensijinio amžiaus lieka ne daugiau kaip trys metai. Siūlau pasibaigus švietimo įstaigos vadovo dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki tokio vadovo pensijos ne daugiau kaip trims metams ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: 1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, jei nelaimi viešo konkurso vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje, o kai jam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 3 metai ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios” Iš dalies pritarti Siūlome iš esmės pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 3 straipsnio redakcijai. 7. Seimo nariai M. Adomėnas, G. Landsbergis, 2017-03-233 Argumentai:
Siūlymas numatyti reguliavimą, kai tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės nesprendžia esminės su švietimo įstaigų vadovų veikla susijusios problemos – nepakankamos dalies jų kvalifikacijos tinkamai eiti užimamas pareigas.
Sprendžiant šią problemą, vietoj siūlomo švietimo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo modelio įvedimo būtina sustiprinti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo sistemą, ją vykdant centralizuotai nacionaliniu lygiu, taip užtikrinant šios sistemos objektyvumą ir atsparumą galimai vietos politikų įtakai. Taip pat siūlome nustatyti, jog du kartus iš eilės nepatenkinamą veiklos įvertinimą gavęs švietimo įstaigos vadovas 3 metus negalėtų būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigose, taip užtikrinant, jog vadovai, kurių kompetencijos neatitinka keliamų reikalavimų, neliktų dirbti sistemoje vadovaujančiose pareigose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1, 2, 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo , patenkinantis švietimo įstaigos vadovo veiklai keliamus reikalavimus, kaip tai numatyta šio straipsnio 9 ir 10 dalyse. 9.
centralizuotą nacionalinio lygmens švietimo įstaigos vadov ų veiklos vertinimą , vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka , atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą atleidžia švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Po dviejų nepatenkinamų veiklos įvertinimų iš eilės iš pareigų atleistas švietimo įstaigos vadovas
š pareigų negali būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigose. Iš dalies pritarti Siūlome iš esmės pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 3 straipsnio redakcijai. Taip pat siūlome pritarti 9 ir 10 dalies pataisoms. 8. Seimo narys A. Palionis, 2017-01-254 Argumentai:
Šiuo pasiūlymu 591 straipsnyje nurodyti švietimo įstaigos vadovo įgaliojimai perkelti į 59 straipsnį, todėl įstatymo projektu siūlomą 591 straipsnį galima naikinti. Pasiūlymas: Panaikinti 591 straipsnį. Nepritarti Siūlome projektą tobulinti. 9. Seimo narys A. Palionis, 2017-01-256 Argumentai:
Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 910 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Nepritarti Siūlome projektą tobulinti. 10. Seimo narė A.
Seimo narė A. Papirtienė, 2017-03-086 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje yra numatyta įstatymo įsigaliojimo data – nuo 2017 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitos įsigaliojimo nuostatos. Šios nuostatos yra susijusios su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga. Kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo, jo įsigaliojimo terminas turi būti ilgesnis, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 dienos. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti valdymo ir kitas sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai susiję su Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatomis.
Siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovo pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios (Darbo kodekso 12 straipsnis). Taip pat paminėtinos ir kitos priežastys dėl siūlomo Įstatymo projekto įsigaliojimo nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Siūlomame Įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui Švietimo ir mokslo ministras privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtinas ypatingas dėmesys.
Siekiant atrinkti objektyvius vertinimo kriterijus prieš tai būtina atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir priežastis, numatyti vystymosi kryptis ir pagal jas formuluoti uždavinius, keliamus švietimo įstaigos vadovui. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, o taip pat dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stiprybes bei trūkumus, atstovais reikia pakankamo laiko, todėl dėl aukščiau minėtų priežasčių poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis, sudarant prielaidas jų taikymo interpretacijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
nuostatos
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018
teisės aktus iki 2017 2018 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl d arbo sutarties nutraukim o darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės . 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6.
savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 9. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte ir
įtvirtinta nuostata taikoma įtvirtintos nuostatos taikomos tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas ar asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų ar darbo po šio įstatymo įsigaliojimo. Iš dalies pritarti Įsigaliojimo datą siūlome palikti 2017 m. liepos 1 d. 11. Seimo narys A.
7 Argumentai: valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai turi būti atleidžiami iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse
nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) . Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. Atsiėmė komitete
N Argumentai: švietimo įstaigų vadovams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir kurių veikla vertinama gerai ir labai gerai, turėtų negalioti 10 straipsnio 7 dalis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jo veikla įvertinama gerai ir labai gerai. “ Nepritarti Siūlome iš dalies pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 6 straipsnio redakcijai. 13. Seimo narys A. Dumbrava, 2017-03-096 N Argumentai: jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama labai gerai, švietimo įstaigos vadovas (jo sutikimu) galėtų būti perkeltas (ne konkurso būdu) į kitą švietimo įstaigą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 11.
Kai yra laisva vieta švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, švietimo įstaigos vadovas (jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitą valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą vadovo pareigoms eiti. “ Nepritarti Siūlome iš dalies pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 6 straipsnio redakcijai. 14. Seimo narys A. Dumbrava, 2017-03-096 N Argumentai: šiuo metu daugelis ilgai dirbančių švietimo įstaigų vadovų turi atestacijos pažymėjimus, kurie galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., taigi šių vadovų veikla jau yra įvertinta ir jie turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
12. Švietimo įstaigų vadovai, turintys mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus (jei jo veikla kasmet vertinama gerai ir labai gerai), toje pačioje įstaigoje turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. “ Nepritarti Siūlome iš dalies pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 6 straipsnio redakcijai. 15. Seimo narė R. Popovienė, 20117-03-216 Argumentai:
Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlau nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – nuo 2018 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitas įsigaliojimo nuostatas, susijusias su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo
17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai liečia Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatas.
Būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovų pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje,kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos
įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 3.
įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo sutarties darbo sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo.
Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 94 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio
nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Iš dalies pritarti Siūlome iš dalies pritarti A.Papirtienės pasiūlytai projekto 6 straipsnio redakcijai. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė;
sukūrimo;
įstaigų vadovų darbo santykių ir socialinių garantijų teisinio reguliavimo klausimus, susijusius su švietimo įstaigų vadovų rezervu. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2017-03-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Srelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė- Žvinienė, Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos narys Virginijus Molis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos narė Jūratė Mikulskienė, Švietimo darbuotojų asociacijos atstovė Jolanta Čeponaitė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas; (2017-01-24)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse (kuris, kaip ir teikiamas projektas, įsigalios 2017 m. liepos 1 d.) nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai“.
Valstybės tarnybos įstatyme vartojama „tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, tuo tarpu įsigaliosiančiame Darbo kodekse – formuluotė
„darbo pareigų pažeidimas“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti projekto
nuostatas su nurodytų teisės aktų nuostatomis. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)3
savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ir antrai penkerių metų kadencijai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalis pildytina išlyga, kad švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti antrai penkerių metų kadencijai. Pritarti iš dalies Pritarti tam, kad teisinės nuostatos būtų suderintos. Komitetas teikia pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio redakcijos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas; (2017-01-24)3
straipsnio 6, 9, 10 ir 11 dalyse siūlytina vartoti tikslesnę sąvoką
„valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“,
kaip tai vartojama kitose šio straipsnio dalyse. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)3
straipsnio 6 dalyje apibrėžiant komisijos narius, jie vadinami skirtingai – po vieną komisijos narį skiria penki subjektai, vieną atestuotą vadovą skiria asociacija, vieną socialinių partnerių atstovą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Šiuo atveju lieka neaišku, ar pastarieji du asmenys laikomi lygiaverčiais komisijos nariais.
Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga nuostatą dėl komisijos sudarymo ir narių skyrimo dėstyti naudojant vienodas formuluotes bei nurodant, kad komisiją sudaro įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo iš nurodytų subjektų deleguotų atstovų, t.y. projekte nurodytieji subjektai ne patys skiria po vieną komisijos narį, o tik deleguoja savo atstovą, tačiau formalų sprendimą dėl tokio asmens skyrimo komisijos nariu vis tiek priima komisiją sudarantis subjektas - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)3
straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „mokykla“ neatitinka kitose šio straipsnio dalyse vartojamų sąvokų. Siūlytina šioje dalyje taip pat vartoti sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“. Be to, kadangi naujai steigiant valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą, išskyrus aukštąsias mokyklas, dar nebus suformuota ne tik mokyklos taryba, bet ir tėvams atstovaujančios organizacijos bei mokyklos tėvų bendruomenė, šioje dalyje būtina nustatyti, kokie subjektai tokiu atveju yra įgalioti deleguoti komisijos narius, arba aiškiai nurodyti, kad šiuo atveju sudaroma kitokios apimties ir sudėties komisija. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)3
straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija įgalioti valstybės instituciją kiekvienais metais atlikti švietimo įstaigos vadovo vertinimą. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija.
Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)3
straipsnio 10 dalyje po žodžių „priima sprendimą“ įrašytinas žodis „šį“, o prieš žodžius „Ne vėliau kaip“ įrašytini žodžiai „šiuo atveju“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)3
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio informacijos gavimo privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku kodėl šioje dalyje tarnybinis patikrinimas siūlomas atlikti paaiškėjus informacijai apie bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, o ne tyčinio nusikaltimo, kaip nurodyta projektu pildomo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte. Kitaip tariant, sistemiškai vertinant projekto nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas negali būti laikomas ne tik atleidimo iš pareigų, tačiau ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindu. Antra, nesuprantamas tarnybinio patikrinimo tikslas paaiškėjus informacijai, kad vadovas įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų tyrimas priklauso išimtinai teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu paskirtis ir turinys lieka neaiškūs.
Trečia, svarstytina, kodėl šioje dalyje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas ir tuo atveju, kai vadovas įtariamas padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)4
siūloma papildyti įstatymą 591 straipsniu, jame apibrėžiant švietimo įstaigos vadovo įgaliojimus, kurie iki šiol buvo reglamentuoti įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje. Pirma, siūlytina šiame straipsnyje taip pat patikslinti, kad jame yra kalbama apie valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas), vadovo įgaliojimus. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 , 232 straipsniais įstatymas Nr. XII-2685, įsigaliosiantis 2017 m. rugsėjo 1 d., kuriuo yra keičiamas šiuo metu galiojančio įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Todėl kartu su projektu turi būti teikiamas ir nurodytojo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų atsižvelgta į siūlomu projektu pakeistą straipsnių numeraciją ir turinį. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)65
10Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūlytina patikslinti,
kad laikotarpis einant vadovo pareigas prilyginamas antrajai kadencijai „iš eilės“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
(2017-01-24)69 11.
Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, bei siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, projekto 6 straipsnio 9 dalis pildytina nuostata, kad įstatymo 51 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai asmuo buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už pareigų pažeidimus po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti
(2017-02-06) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP282, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-01-26)3 Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais projektą (toliau - Projektas), pritaria mokyklų vadovų kadencijų įvedimui ir tuo pačiu teikia šias pastabas bei siūlymus:
straipsnio 1 dalį išbraukiant paskutinį sakinį: „Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias-mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem-kadencijoms-iš-eilės. 2. Pakeisti 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 3 dalį po žodžių „penkerių metų kadencijai ", įrašyti žodžius „įvertinus vadovo darbą gerai ar labai gerai, jo darbo sutartis, vadovui pageidaujant, be konkurso pratęsiama dar vienai kadencijai arba“. 3.
straipsnio 9 dalį ir išdėstyti taip: „Kiekvienais metais švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo atlieka mokyklos vadovo vertinimą Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“. Daugumos mokyklų savininkai yra savivaldybės, o vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu išimtinė tarybos funkcija „...biudžetinių įstaigų ... vadovų ataskaitų išklausymas ir priėmimas“. Tad ir iki šiol savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovai atsiskaitė savivaldybės tarybai. Nepritarti Pritarti Nepritarti Komitetas dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio teikia pasiūlymą, kuriuo gerai ir labai gerai dirbančiam švietimo įstaigos vadovui sudaroma galimybė dalyvauti viešame konkurse tos pačios įstaigos vadovo pareigoms užimti ir, jį laimėjus, būti paskirtam tos įstaigos vadovu kitai (trečiai) kadencijai. Tikslinga pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomoms nustatyti nuostatoms dėl švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo, papildant jas Komiteto pasiūlyme teikiamomis nuostatomis. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-01-26)6
įsigalioja įrašyti žodžius „2018 m. liepos 1 d.“
nuostatas, nes jei po metų nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, Lietuvoje būtų atleisti visi direktoriai, išdirbę daugiau nei 10 metų (tai yra apie 95 proc. mokyklų vadovų, o kai kuriose savivaldybėse ir visi 100 proc.) ir skelbiami konkursai, tai ne tik sukeltų sumaištį švietimo bendruomenėse, bet būtų sunkiai įgyvendinamas uždavinys mokyklų savininkams. Jau keletas pastarųjų metų, savivaldybėms skelbiant konkursus mokyklų vadovams parinkti, nesulaukiama pretendentų ne tik atokesnių miestelių, bet ir miesto mokyklos vadovo vietai užimti. Manome, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, konkursus būtų galima išdėlioti per tris — penkerius metus.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kol šalyje nėra parengtas mokyklų vadovų rezervas, negalima atleisti visus gerai dirbančius ir turinčius vadybinę patirtį mokyklų vadovus, nes būtų padaryta didžiulė žala pačiai švietimo sistemai ir valstybei. Taip pat reikia atsižvelgti ir įvertinti atleidžiamų mokyklų vadovų socialines garantijas, kur įsidarbinti atokesnės mokyklos vadovui, jei iki pensijos liko keletas metų, pamokų nėra, o ir mokytojo kompetencijos jau prarastos išeitinės išmokos vadovaujantis Darbo kodeksu ir pan.. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-01-26)
pakeitimo įstatymo projektu, parengti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kad švietimo įstaigų vadovus į darbą priimtų ir atleistų ne savivaldybės taryba (16 straipsnio 2 dalies 21 punktas), o savivaldybės meras (20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai). Taip pat manome, jog reikėtų suderinti su Vietos savivaldos įstatymu ir Projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio
„...vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija..." Nepritarti Įstatymo projekto iniciatorius neteikė Vietos savivaldos įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimo įstatymo projekto, kas rodo, kad jis nesiūlo keisti galiojančio Vietos savivaldos įstatymo. Visgi, siūlomos Švietimo įstatymo nuostatos turi būti suderintos su galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Komitetas teikia pasiūlymą, kuriuo siekiama tas nuostatas suderinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narė A. Papirtienė (2017-03-08) Argumentai: Valstybės tarnyboje valstybės tarnautojams taikoma tarnybinė, o ne drausminė atsakomybė, todėl įstatymo projekto 1 straipsnyje pildytinos atsakomybės rūšys. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 51 straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „5 1 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą;
2) buvo atleistas iš tarnybos valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo , pareigų už drausmės pažeidimus darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų, darbo dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas.“ Pritarti
3 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu nustačius privalomą švietimo įstaigų vadovų kaitą bus pažeisti švietimo įstaigų vadovų, kurie į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas buvo paskirti neterminuotai, teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra nurodęs, kad: „<...> ypač svarbu, kad teisinio saugumo principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai“ .
Manytina, kad neterminuotai priimti švietimo įstaigų vadovai turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jei jie savo pareigas atliks tinkamai ir nepriekaištingai, jie nebus atleisti iš savo einamų pareigų, nes juos priimant į vadovo pareigas, jie negalėjo numatyti, kad ateityje bus siekiama įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir dėl šios priežasties jie bus atleisti iš darbo, nors savo pareigas atlieka tinkamai. 2013 m. gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pasirašė įsakymą Nr. V-1254 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rekomendavo švietimo įstaigų vadovams neturėti pamokų. Dėl šios priežasties beveik visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse švietimo įstaigų vadovai nebeveda pamokų. Po penkerių metų pedagoginio darbo nedirbantys švietimo įstaigos vadovai praranda savo kvalifikaciją, todėl nėra aišku, ką toliau reikia daryti švietimo įstaigos vadovui, kai jis neturėdamas pamokų po penkerių metų vadovo kadencijos yra atleidžiamas iš darbo. Manytina, jog švietimo įstaigų vadovų kadencijos įteisinimas sukurtų daugiau sumaišties nei teigiamų pokyčių mokyklose. Siūlomose įstatymo pataisose nėra numatyta finansinių išteklių ir teisinių dokumentų, kurie leistų šio įstatymo pataisas įgyvendinti tikslingai ir organizuotai.
Švietimo įstaigų vadovams susipažinti su Švietimo įstaigų kontekstu, sąlygomis, veiklos iššūkiais reiktų mažiausiai vienerių ar dvejų metų, išsianalizuoti ir nusimatyti su Švietimo įstaigų bendruomene naują Švietimo įstaigų viziją ir strategiją užtruktų beveik visą pirmąją kadenciją. Kandidatų į švietimo įstaigų vadovus mažėja, todėl kyla žmogiškųjų išteklių problema: nerengiama švietimo įstaigų vadovų pamaina Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita suėjus nustatytam laiko tarpui neužtikrintų tinkamo veiklos tęstinumo, pažeistų tiek švietimo įstaigos vadovų teisėtus lūkesčius, tiek ir moksleivių, jų tėvų, švietimo įstaigos bendruomenės ir visuomenės lūkesčius dėl švietimo įstaigos strateginių planų vykdymo, veiklos bei jos personalo pastovumo, vidinės švietimo įstaigos valdymo politikos pastovumo ir tęstinumo. Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita ir kasmetinis jų veiklos vertinimas suteiktų galimybę kiekvienais metais vertinti švietimo įstaigų vadovų veiklą ir būtent pagal šiuos kriterijus spręsti klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų kaitos. Taip pat privaloma užtikrinti, jog švietimo įstaigų vadovams būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2.
nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9.
vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas ir jo įgaliojimai 1.
Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 5. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 6. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 7.
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ;
priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 8. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas . “ Nepritarti Tikslinga iš esmės pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomam teisiniam reguliavimui, kuris nustato kitą (lyginant su dabartine) švietimo įstaigų vadovų skyrimo, atleidimo, kadencijų nustatymo, veiklos vertinimo tvarką. Tačiau Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomos nuostatos turėtų būti tikslinamos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamą pasiūlymą. 3. Seimo narė A.
Seimo narė A. Papirtienė (2017-03-08)3 Argumentai: Vertinant švietimo reikšmę ir svarbą visai valstybės visuomenei, greitai kintančius aplinkos veiksnius, vykstantį progresą, yra akivaizdu, jog švietimo sistemoje taip pat būtini pokyčiai, galintys sąlygoti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų kryptingą augimą, tobulėjimą. Dažnai manoma, jog didelę įtaką švietimo įstaigos teikiamo ugdymo proceso kokybei, konkurencingumui turi švietimo įstaigos vadovas, todėl pokyčius gali sąlygoti tik įstaigos vadovų kadencijų įvedimas ir staigus daugelio vadovų pakeitimas. Vis dėlto tokia nuomonė klaidinga. Remiantis moksliniais tyrimais teigtina, kad didžiausia atsakomybė už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus yra priskiriama mokytojui arba kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla, taigi ne vien tik įstaigos vadovo veikla. Atsižvelgiant į tarptautinę patirtį taip pat pastebėtina, jog švietimo sistemoje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų figūrai – mokytojui, jo parengimui, kvalifikacijos kėlimui, išlaikymui (finansavimui), todėl įstaigos vadovo kadencijos trukmė nėra nustatoma arba, jei ir nustatoma, esant geriems įstaigos vadovo veiklos rodikliams, darbo santykiai pratęsiami ir įgauna nuolatinį statusą. Ir nors tarptautinė praktika dėl įstaigų vadovų darbo santykių pobūdžio formaliai nėra vienoda (Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje mokyklų vadovai pasirašo neterminuotas sutartis, o Danijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje – terminuotas sutartis), tačiau faktiškai visur vis tiek vyrauja nuolatinio ir stabilaus darbo pobūdis, kadangi sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą.
Remiantis Lietuvos švietimo sistemos pavyzdžiais pastebėtina, kad, tarkim, daugeliu atvejų Kauno miesto švietimo įstaigų, o taip pat ir kitų Lietuvos mokyklų, ypač esančių mokyklų reitingų aukštesnėse pozicijose, vadovai, vadovaudami įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, įrodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pačios įstaigos yra nuolat besikeičiančios, besivystančios ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Todėl dažna vadovų kaita kaip tik gali sąlygoti švietimo įstaigos vystymosi sulėtėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūloma keisti projekto 3 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 59 straipsnio 3 dalį numatant penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją su galimybe ją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Toks penkerių metų kadencijos laikotarpis su galimu pratęsimu be konkurso (be abejo, tik tais atvejais, kai įstaigos vadovo veikla vertinama labai gerai ar gerai) yra grindžiamas būtinybe susitarti švietimo įstaigos bendruomenėje dėl bendrų tikslų, išsikelti prioritetus ir bendradarbiaujant visiems mokyklos bendruomenės nariams jų siekti.
Vienos penkerių metų kadencijos, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka dėl švietimo įstaigų veiklos specifiškumo – kasmet į bendruomenę ateina vis nauja mokinių laida, vienos laidos mokymosi trukmė vienoje švietimo įstaigoje vidutiniškai yra ilgesnė nei penkeri metai, todėl daugumoje Lietuvos švietimo įstaigų susidarytų situacija, kai net kelioms mokinių laidoms įstaigos vadovas pasikeistų du ar net tris kartus. Tokiu būdu būtų sunku užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, įgyvendinti ilgalaikę mokyklos strategiją ir iškeltus tikslus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Taip pat siūloma neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje. Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl „nepakeičiamumo“ projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Be to projekte numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinis veiklos vertinimas, o taip pat reglamentuota ir tai, jog tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį.
Ši nuostata ypatingai aktuali, kadangi iš esmės visų valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų veikla bus įvertinta jau pirmaisiais jų darbo metais po įstatymo įsigaliojimo. Visų šių priemonių, numatytų Įstatymo projekte pakanka, siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, todėl draudimas tam pačiam asmeniui eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, jog švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės projekte, neatsižvelgiant į ilgametę švietimo įstaigos vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant įstaigos vadovo pareigas), ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų
Todėl projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas ir kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei galimai prieštarauja Konstitucijai. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto
institucija turi teisę deleguoti atstovus į švietimo įstaigos vadovo konkurso komisijos narius, taip pat nustatyti komisijos sudėtį, kai konkursas organizuojamas naujai įsteigtos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Taip pat tikslintinos ir 59 straipsnio 9, 11-13 dalys dėl nušalinimo tvarkos ir pagrindų, kadangi nušalinimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas, o Švietimo ir mokslo ministro bei Vyriausybės atstovo apskrityje įgaliojimai yra apibrėžti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti Tos tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės vadovo pareigas neribojamas . 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3.
pirmajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis atleidžiamas iš pareigų atleidžiamas. , išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Viešam konkursui valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių .
Po , kuriuos po vieną komisijos narį skiria deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija , taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą socialiniai partneriai . Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) tarybos ir tėvų bendruomenės teikiamų asmenų. Šiuo atveju papildomai po vieną narį į komisijos sudėtį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ir atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – atestuotą vadovą. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos jo įgaliota institucija. 10.
švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip Šiuo atveju per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją apie švietimo įstaigos vadovo galimą nusikalstamą veiką ar darbo pareigų pažeidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti pradeda tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nušalinamas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka . Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14.
14Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas,
įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“ Pritarti iš dalies Komitetas teikia pasiūlymą, kuriuo siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą Įstatymo 59 straipsnį: siūloma sudaryti teisines galimybes gerai ir labai gerai dirbančiam švietimo įstaigos vadovui, pasibaigus jo antrajai kadencijai, dalyvauti viešame konkurse tos pačios įstaigos vadovo pareigoms užimti ir, jį laimėjus, būti paskirtam sekančiai kadencijai, o konkurso nelaimėjus arba atsisakius jame dalyvauti - įgyti kitas garantijas
(2017-03-09)3 Argumentai: pagal Darbo kodekso nuostatas su kiekvienu švietimo įstaigų vadovu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl manytina, kad švietimo įstaigų vadovai turi teisėtą lūkestį, kad šias pareigas eis neribotą laiką. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) .“ Nepritarti Tikslinga iš esmės pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomam keisti teisiniam reguliavimui, kuris nustato kitą (lyginant su dabartine) švietimo įstaigų vadovų skyrimo, atleidimo, kadencijų nustatymo, veiklos vertinimo tvarką. Tačiau Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomos nuostatos turėtų būti tikslinamos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamą pasiūlymą. 5. Seimo narys A. Dumbrava (2017-03-09)3 Argumentai: nevisuose rajonuose yra įregistruota tėvams atstovaujanti organizacija, todėl vieną komisijos narį galėtų pasiūlyti vietos bendruomenė. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga), tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. Nepritarti Pritarti Seimo narės A. Papirtienės pateiktiems pasiūlymams dėl konkurso komisijos sudėties. 6. Seimo narys A. Dumbrava (2017-03-09)3 Argumentai: valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai turi būti atleidžiami iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse
nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) . Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti.
Nepritarti Tikslinga iš esmės pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomam keisti teisiniam reguliavimui, kuris nustato kitą (lyginant su dabartine) švietimo įstaigų vadovų skyrimo, atleidimo, kadencijų nustatymo, veiklos vertinimo tvarką. Tačiau Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomos nuostatos turėtų būti tikslinamos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamą pasiūlymą. 7. Seimo narys A. Dumbrava (2017-03-09)3 Argumentai: švietimo įstaigų vadovams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir kurių veikla vertinama gerai ir labai gerai, turėtų negalioti 10 straipsnio 7 dalis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jo veikla įvertinama gerai ir labai gerai. “
pagrindiniame komitete
(2017-03-09)3 Argumentai: jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama labai gerai, švietimo įstaigos vadovas (jo sutikimu) galėtų būti perkeltas (ne konkurso būdu) į kitą švietimo įstaigą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
pareigoms eiti, švietimo įstaigos vadovas (jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitą valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą vadovo pareigoms eiti. “ Nepritarti Tikslinga iš esmės pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomam keisti teisiniam reguliavimui, kuris nustato kitą (lyginant su dabartine) švietimo įstaigų vadovų skyrimo, atleidimo, kadencijų nustatymo, veiklos vertinimo tvarką.
Tačiau Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomos nuostatos turėtų būti tikslinamos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamą pasiūlymą. 9. Seimo narys A. Dumbrava (2017-03-09)3 Argumentai: šiuo metu daugelis ilgai dirbančių švietimo įstaigų vadovų turi atestacijos pažymėjimus, kurie galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., taigi šių vadovų veikla jau yra įvertinta ir jie turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
12. Švietimo įstaigų vadovai, turintys mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus (jei jo veikla kasmet vertinama gerai ir labai gerai), toje pačioje įstaigoje turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. “ Nepritarti Tikslinga iš esmės pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomam keisti teisiniam reguliavimui, kuris nustato kitą (lyginant su dabartine) švietimo įstaigų vadovų skyrimo, atleidimo, kadencijų nustatymo, veiklos vertinimo tvarką. Tačiau Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomos nuostatos turėtų būti tikslinamos, atsižvelgiant į Komiteto teikiamą pasiūlymą. 10. Seimo narė R. Popovienė (2017-03-21)3 Argumentai:
Švietimo procesų tyrėjai: A. Helmke, G. Petty, P. Senge, G. Donaldson ir kiti, analizuodami mokinių mokymosi sėkmę, didžiausią atsakomybę už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus priskiria mokytojui.
Reikia pastebėti, kad mokyklų vadovų tiesioginė įtaka mokinių mokymosi rezultatams moksliniuose leidiniuose nėra plačiai nagrinėjama. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla. Daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, o šalyse, kuriose vadovai dirba pagal terminuotas darbo sutartis, gerai dirbantiems vadovams sudaromos galimybės sutartis atnaujinti. Todėl galima teigti, kad vadovų pareigos visose šalyse turi nuolatinio darbo statusą ir sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Veikla, jeigu ji neturi tęstinumo, o vadovas veiklos perspektyvos, nebus nei rezultatyvi, nei efektyvi. Lietuvoje iki šiol pagal neterminuotas darbo sutartis dirba 1708 švietimo įstaigų vadovai, iš kurių apie 1024 (~ 60%) vadovų vadybinis stažas yra 15 m. ir daugiau. Per praėjusius metus švietimo įstaigose buvo pakeista apie 200 vadovų, tačiau duomenys rodo, kad kandidatų į mokyklų vadovų pareigas nuolat mažėja. Trūksta gabių vadovų kaimo, atokesnių rajonų mokyklose, todėl konkursai į tas pačias pareigas vyksta po kelis kartus. Vadovų pasiūlos ir kaitos problemas lemia sudėtingos darbo sąlygos, labai didelis darbo krūvis ir veiklos intensyvumas, atlyginimo dydis, kuris mažai skiriasi nuo atestuotų mokytojų atlyginimų. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, ir į Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos kreipimąsi, Projekto 3 straipsnio 1 d. siūlau galimybę penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai.
Vienos penkerių metų kadencijos, kaip kad siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 d. siūlau neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje, suteikiant galimybę dalyvauti konkurse toje pačioje įstaigoje. Švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Taip pat svarbu užtikrinti socialines garantijas vadovams, kuriems iki pensijinio amžiaus lieka ne daugiau kaip trys metai. Siūlau pasibaigus švietimo įstaigos vadovo dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki tokio vadovo pensijos ne daugiau kaip trims metams ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.
Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės . “
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, jei nelaimi viešo konkurso vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje, o kai jam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 3 metai ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios.” Pritarti iš dalies Komitetas teikia pasiūlymą, kuriuo siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą Įstatymo 59 straipsnį: siūloma sudaryti teisines galimybes gerai ir labai gerai dirbančiam švietimo įstaigos vadovui, pasibaigus jo antrajai kadencijai, dalyvauti viešame konkurse tos pačios įstaigos vadovo pareigoms užimti ir, jį laimėjus, būti paskirtam sekančiai kadencijai, o konkurso nelaimėjus arba atsisakius jame dalyvauti - įgyti kitas garantijas. 11. Seimo narys A.
Seimo narys A. Palionis (2017-01-25)4 Argumentai: Šiuo pasiūlymu 591 straipsnyje nurodyti švietimo įstaigos vadovo įgaliojimai perkelti į 59 straipsnį, todėl įstatymo projektu siūlomą 591 straipsnį galima naikinti. Pasiūlymas: Panaikinti 591 straipsnį. Nepritarti Pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomoms nuostatoms. 12. Seimo narys A. Palionis (2017-01-25)6 Argumentai:
Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki
įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6.
savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 910 .
9
10. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Nepritarti Pritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlomoms šio straipsnio nuostatoms, patikslintoms pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų subjektų pateiktus pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 13. Seimo narė A. Papirtienė (2017-03-08)6 Argumentai:
Įstatymo projekto 6 straipsnyje yra numatyta įstatymo įsigaliojimo data – nuo 2017 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitos įsigaliojimo nuostatos. Šios nuostatos yra susijusios su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga. Kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo, jo įsigaliojimo terminas turi būti ilgesnis, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 dienos. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo
17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).
Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti valdymo ir kitas sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai susiję su Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatomis. Siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovo pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios (Darbo kodekso 12 straipsnis). Taip pat paminėtinos ir kitos priežastys dėl siūlomo Įstatymo projekto įsigaliojimo nuo 2018 m. liepos 1 dienos.
Siūlomame Įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui Švietimo ir mokslo ministras privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtinas ypatingas dėmesys. Siekiant atrinkti objektyvius vertinimo kriterijus prieš tai būtina atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir priežastis, numatyti vystymosi kryptis ir pagal jas formuluoti uždavinius, keliamus švietimo įstaigos vadovui. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, o taip pat dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stiprybes bei trūkumus, atstovais reikia pakankamo laiko, todėl dėl aukščiau minėtų priežasčių poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis, sudarant prielaidas jų taikymo interpretacijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
2017 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 2018
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.
aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo
Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl d arbo sutarties nutraukim o darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės . 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6.
mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 9. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtinta nuostata taikoma įtvirtintos nuostatos taikomos tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas ar asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų ar darbo po šio įstatymo įsigaliojimo. Spręsti pagrindiniame komitete
14Seimo narė R.
Seimo narė R. Popovienė (2017-03-21)6 3-9 Argumentai: Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlau nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – nuo 2018 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitas įsigaliojimo nuostatas, susijusias su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo
17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo.
Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai liečia Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovų pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. Pasiūlymas: „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018
savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo sutarties darbo sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6.
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 94 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“
pagrindiniame komitete
15Seimo nariai G. Landsbergis,
M.
kai tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės nesprendžia esminės su švietimo įstaigų vadovų veikla susijusios problemos – nepakankamos dalies jų kvalifikacijos tinkamai eiti užimamas pareigas. Sprendžiant šią problemą, vietoj siūlomo švietimo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo modelio įvedimo būtina sustiprinti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo sistemą, ją vykdant centralizuotai nacionaliniu lygiu, taip užtikrinant šios sistemos objektyvumą ir atsparumą galimai vietos politikų įtakai. Taip pat siūlome nustatyti, jog du kartus iš eilės nepatenkinamą veiklos įvertinimą gavęs švietimo įstaigos vadovas 3 metus negalėtų būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigose, taip užtikrinant, jog vadovai, kurių kompetencijos neatitinka keliamų reikalavimų, neliktų dirbti sistemoje vadovaujančiose pareigose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto
taip:
„1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias
mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės .“
„2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo
, patenkinantis švietimo įstaigos vadovo veiklai keliamus reikalavimus, kaip tai numatyta šio straipsnio 9 ir 10 dalyse.“ „9.
Kiekvienais metais centralizuotą nacionalinio lygmens švietimo įstaigos vadovų veiklos vertinimą , vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka , atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.“ „10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą atleidžia švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Po dviejų nepatenkinamų veiklos įvertinimų iš eilės iš pareigų atleistas švietimo įstaigos vadovas 3 metus nuo atleidimo iš pareigų negali būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigose.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-282 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-03-283 Argumentai: Tikslinga numatyti garantijas asmenims, kurie yra atleidžiami ar atšaukiami iš švietimo įstaigos vadovo pareigų, jeigu jo veiklos kasmetiniai vertinimai buvo geri ir labai geri: pasibaigus antrajai kadencijai tokiems asmenims turi būti leista dalyvauti toje pačioje švietimo įstaigoje organizuojamame viešajame konkurse įstaigos vadovo pareigoms užimti, o atsisakius jame dalyvauti ar jo nelaimėjus – siūlomos eitos ar žemesnės pareigos viešajame sektoriuje. Tokiu būdu švietimo įstaigų vadovai būtų motyvuojami dirbti gerai ir labai gerai abiejų kadencijų laikotarpiu, nes tik esant tokiems veiklos rezultatams jie įgytų įstatymu nustatytas garantijas. Jiems pradėjus dirbti blogai, jie netektų jiems palankių garantijų ir būtų pakeisti už juos geriau dirbančiais asmenimis. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, būtina siūlomas keisti Švietimo įstatymo nuostatas suderinti su šiuo metu galiojančiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, kurios nustato savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero įgaliojimus, skiriant į pareigas švietimo įstaigų vadovus, atleidžiant juos iš pareigų, vykdant kitas su jų darbu susijusias valdymo funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 1.
Valstybinių ir savivaldybių Valstybinės švietimo įstaigų įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria (išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje) ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Viešą konkursą savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savivaldybės meras. Viešą konkursą laimėjusį asmenį į pareigas penkeriems metams skiria (išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje) ir iš jų atleidžia savivaldybės taryba. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 3. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant viešo konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai, švietimo įstaigos vadovas iš pareigų atleidžiamas ir darbo sutartis su juo nutraukiama. Pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai iš pareigų atleistas švietimo įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri , turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos vadovo viešajame konkurse.
Švietimo įstaigos vadovui, kai pasibaigia pirmoji jo penkerių metų kadencija ir visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai šios kadencijos metu buvo geri ir labai geri, atsisakius, kad darbo sutartis su juo būtų pratęsta antrajai penkerių metų kadencijai arba, kai pasibaigia antroji jo penkerių metų kadencija ir visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai šios kadencijos metu buvo geri ir labai geri, atsisakius dalyvauti tos švietimo įstaigos vadovo viešajame konkurse arba jo nelaimėjus, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos žemesnės valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 4. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu, skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės taryba, priėmęs (priėmusi) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 5.
reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų praėjusių metų veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinime dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atstovas. 10.
vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba , priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Šiuo atveju , ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės taryba , priėmęs (priėmusi) sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės meras , ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu . Sprendime (potvarkyje) nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Savivaldybės meras apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, švietimo įstaigos vadovo, kuriam pradėtas tarnybinis patikrinimas, nušalinimą nuo pareigų, švietimo įstaigos darbuotoją, paskirtą laikinai eiti tos įstaigos vadovo pareigas, nedelsdamas raštu informuoja savivaldybės tarybą. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens arba atitinkamai – savivaldybės tarybos sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens arba atitinkamai – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas.
Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Švietimo IR mokslo komitetas
IR 563
2017-05-31 Nr. 106-P- 20 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Jaroslav Narkevič, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Giriūnienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Tomas Marozas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius,
(toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomame 51 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse (kuris, kaip ir teikiamas projektas, įsigalios 2017 m. liepos 1 d.) nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai“. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama
„tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, tuo tarpu įsigaliosiančiame Darbo kodekse –
formuluotė „darbo pareigų pažeidimas“.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti projekto nuostatas su nurodytų teisės aktų nuostatomis. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad švietimo įstaigų darbuotojų darbo santykiams taikomas Darbo kodeksas, siūlytina derinti sąvokas su šiuo teisės aktu, t.y. vartoti „darbo pareigų pažeidimas“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atsižvelgiant į tai,
kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ir antrai penkerių metų kadencijai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalis pildytina išlyga, kad švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti antrai penkerių metų kadencijai. Pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 3 dalis)
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6, 9, 10 ir 11 dalyse siūlytina vartoti tikslesnę sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“, kaip tai vartojama kitose šio straipsnio dalyse. Pritarti
10
įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje apibrėžiant komisijos narius, jie vadinami skirtingai – po vieną komisijos narį skiria penki subjektai, vieną atestuotą vadovą skiria asociacija, vieną socialinių partnerių atstovą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Šiuo atveju lieka neaišku, ar pastarieji du asmenys laikomi lygiaverčiais komisijos nariais.
Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga nuostatą dėl komisijos sudarymo ir narių skyrimo dėstyti naudojant vienodas formuluotes bei nurodant, kad komisiją sudaro įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo iš nurodytų subjektų deleguotų atstovų, t.y. projekte nurodytieji subjektai ne patys skiria po vieną komisijos narį, o tik deleguoja savo atstovą, tačiau formalų sprendimą dėl tokio asmens skyrimo komisijos nariu vis tiek priima komisiją sudarantis subjektas - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą dėl konkurso komisijos (59 straipsnio 10 dalis). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „mokykla“ neatitinka kitose šio straipsnio dalyse vartojamų sąvokų. Siūlytina šioje dalyje taip pat vartoti sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“. Be to, kadangi naujai steigiant valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą, išskyrus aukštąsias mokyklas, dar nebus suformuota ne tik mokyklos taryba, bet ir tėvams atstovaujančios organizacijos bei mokyklos tėvų bendruomenė, šioje dalyje būtina nustatyti, kokie subjektai tokiu atveju yra įgalioti deleguoti komisijos narius, arba aiškiai nurodyti, kad šiuo atveju sudaroma kitokios apimties ir sudėties komisija. Pritarti iš dalies Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 11 ir
nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija įgalioti valstybės instituciją kiekvienais metais atlikti švietimo įstaigos vadovo vertinimą.
Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Iš dalies pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 7 dalies 10 punktas). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje po žodžių „priima sprendimą“ įrašytinas žodis „šį“, o prieš žodžius „Ne vėliau kaip“ įrašytini žodžiai „šiuo atveju“ . Pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 14 dalis). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio informacijos gavimo privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku kodėl šioje dalyje tarnybinis patikrinimas siūlomas atlikti paaiškėjus informacijai apie bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, o ne tyčinio nusikaltimo, kaip nurodyta projektu pildomo įstatymo51 straipsnio 1 punkte. Kitaip tariant, sistemiškai vertinant projekto nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas negali būti laikomas ne tik atleidimo iš pareigų, tačiau ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindu.
Antra, nesuprantamas tarnybinio patikrinimo tikslas paaiškėjus informacijai, kad vadovas įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų tyrimas priklauso išimtinai teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu paskirtis ir turinys lieka neaiškūs. Trečia, svarstytina, kodėl šioje dalyje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas ir tuo atveju, kai vadovas įtariamas padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (kaip nurodyta šio straipsnio 13 dalyje). Pritarti iš dalies Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 15 dalis). Argumentai :
Įstatymo projektu nėra siūloma savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ar įgaliotam asmeniui deleguoti nusikalstamų veikų tyrimo funkciją. Pažymėtina, kad įtarimai nusikalstamos veikos padarymu, tam tikrais atvejais gali liudyti ir galimą darbo tvarkos pažeidimų padarymą. Tai ir tirtų aukščiau išvardinti subjektai, nepriklausomai nuo teisėsaugos institucijų atliekamo ikiteisminio tyrimo. Pvz., pagal galiojantį Darbo kodeksą, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti seksualinis priekabiavimas, veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių, todėl atitinkamai tokiais atvejais, kuomet gaunama informacijos apie įtarimus, kurie gali liudyti ir šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (o tai gali būti atleidimo pagrindas be įspėjimo), turėtų atsirasti pagrindas imtis drausminių priemonių ir atlikti tarnybinį patikrinimą. Taip pat akcentuotina tai, kad nušalinimo nuo pareigų pagrindas nėra siejamas vien tik su nepriekaištingos reputacijos reikalavimais.
Tačiau, siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad nuostatos turėtų būti tikslinamos aiškiai siejant tarnybinį patikrinimą ne vien su įtarimais ar kaltinimais dėl nusikalstamų veikų padarymo, o su informacija apie galimai padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kas ir galėtų būti atleidimo pagrindas (o ne nusikalstamos veikos padarymas per se
straipsniu, jame apibrėžiant švietimo įstaigos vadovo įgaliojimus, kurie iki šiol buvo reglamentuoti įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje. Pirma, siūlytina šiame straipsnyje taip pat patikslinti, kad jame yra kalbama apie valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas), vadovo įgaliojimus. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2,
231 , 232 straipsniais įstatymas Nr. XII-2685, įsigaliosiantis 2017 m. rugsėjo 1 d., kuriuo yra keičiamas šiuo metu galiojančio įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Todėl kartu su projektu turi būti teikiamas ir nurodytojo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų atsižvelgta į siūlomu projektu pakeistą straipsnių numeraciją ir turinį. Iš dalies pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą. Projekto 3 ir 4 straipsniais keičiamus straipsnius sujungti į bendrą naujos redakcijos 59 straipsnį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
10Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūlytina patikslinti,
kad laikotarpis einant vadovo pareigas prilyginamas antrajai kadencijai „iš eilės“. Pritarti
10 11.
Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, bei siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, projekto 6 straipsnio 9 dalis pildytina nuostata, kad įstatymo 51 straipsnio
iš tarnybos ar darbo už pareigų pažeidimus po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Žr. 2 ŠMK pasiūlymą. 12. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I1489
ir591 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP282, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
D.H. Pauža 2017-03-14 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2017 kovo 14 d raštu Nr. 2D- 1241" Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. Ī-I489 48, 59 ir 60 straipsnį pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto" teikiame ekspertinę Lietuvos mokslo tarybos nuomonę, paremtą tyrimo „Lyderystė autonomiškoje mokykloje" išvadomis. Tyrimas buvo atliktas mokslo projekte Nr. MIP-4109 ir vykdytas 2014-2016 m. pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį ..Mokslininkų grupių projektai“. Pagrindinės tyrimo vykdytojos: Jolanta Urbanovič, Jolanta Navickaitė, Rūta Dačiulytė. Tyrimo tikslas - pagrįsti ir identifikuoti mokyklos lyderystės raiškos elementus ir juos sąlygojančius veiksnius, diegiant mokyklų autonomiško valdymo principus ir nustatant jų prielaidas sėkmingai lyderystės plėtrai mokykloje. Tyrimas buvo vykdomas 2014 - 2016 metais.
Empirinis tyrimas buvo vykdomas taikant mišrią tyrimo strategiją: kiekybiniame tyrime (apklausoje) dalyvavo 76 (6,3 proc. generalinės aibės) bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai ir vadovai: kokybiniame tyrime (interviu) dalyvavo 30 bendrojo ugdymo mokyklų vadovų. Tyrimo rezultatai leidžia formuluoti išvadas, atskleidžiančias lyderystės raišką Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose (toliau
Dėmesį taip pat atkreipia gauti mokyklų savarankiškumo suvokimo rezultatai, kuriuose išryškėja, kad gana dažnai mokyklų vadovai savo atsakymuose demonstruoja didesnį mokyklos veiklos savarankiškumo suvokimą nei mokytojai. Tai gali signalizuoti kelis aspektus. Visų pirma, tuo remiantis galima patvirtinti teorines prielaidas, kad didesnė decentralizacija nebūtinai lemia didesnę demokratiją - t. y. didesnės galios suteikimas mokykloms išlieka mokyklos vadovo pozicijoje, o mokytojų didesnė atsakomybės našta ir sprendimų priėmimo laisvė nepasiekia. Galima daryti prielaidą, kad mokyklų vadovai nėra linkę perduoti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės mokytojams, o galbūt, jiems trūksta lyderystės gebėjimų perduoti dalį atsakomybės arba padrąsinti mokytojus lanksčiai ir kūrybiškai organizuoti ugdymo procesą, pritaikant jį prie vietos ir /ar individualių mokinių poreikių. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, mokytojai patys irgi nėra aktyvūs sprendimo priėmimo proceso dalyviai. Taigi matome, kad mokyklos vadovui tenka didelė atsakomybė dėl mokyklos veiklos, didėjantis mokyklų savarankiškumas kelia vis naujus iššūkius mokyklų vadovams ir reikalauja ne tik didelio vadovo profesionalumo sprendžiant įvairius klausimus, bet ir asmeninės bei organizacinės lyderystės. Todėl yra būtina užtikrinti , kad vadovo pareigas užimtų kompetentingas asmuo. Kad mokyklos nepatirtų ilgą laiką trunkančio, galbūt metodologiškai teisingo, bet neefektyvaus vadovavimo, valdžios / valstybinėms institucijoms rekomenduojama stebėti ir vertinti vadovų veiklų , juos konsultuoti, užtikrinti pagalbą pradedantiesiems vadovams, arba tiems, kuriems kyla problemų bei svarstyti vadovų kaitos klausimą.
Teisės aktai taip pat reglamentuoja, kad mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo, atestacijos ir veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministras. Mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimą vykdo mokyklos steigėjo sudaryta komisija. Tačiau dauguma tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų nurodė, jog norėtų, kad mokyklos turėtų didesnį savarankiškumą vertindamos vadovų veiklą ir nustatydamos darbo užmokestį. Toks požiūris atitinka kai kurių šalių praktiką, kuriose mokyklos vadovą atrenka ir veiklą vertina mokyklos savivaldos institucijos (mokyklos taryba). Tačiau turint omenyje tai, kad pagal tyrimo rezultatus mokyklų tarybos mokyklose yra gan pasyvios, o vadovaujančio personalo klausimai yra gan svarbūs, todėl tai būtų per didelis iššūkis ir atsakomybė dabartinėms mokyklų taryboms. Vis tik mokyklos bendruomenės įtraukimas į vadovo veiklos vertinimo procesą yra svarstytinas. Užsienio šalių patirties analizė rodo, kad yra šalių, kuriose mokyklos vadovo skyrimas yra patikėtas mokyklos lygmens valdymo institucijoms (taryboms, valdyboms ar pan.), tačiau daugumoje Europos šalių mokykloms nėra suteikiamas savarankiškumas skiriant mokyklų vadovus. Danijoje ir Švedijoje mokykloms suteikiamas savarankiškumas tik mokyklos vadovų pareigų ir atsakomybių nustatymui, o Ispanijoje ir Lenkijoje - mokyklos vadovo rinkimams, Ispanijoje ir Lenkijoje mokyklos vadovo rinkimai vykdomi kartu su mokyklos ir viršesnės švietimo institucijos atstovais (Eurydice, 2007).
Tiktai Belgijoje, Airijoje ir Slovėnijoje mokykloms yra suteiktas visiškas savarankiškumas renkantis ir skiriant mokyklos vadovą. Nyderlanduose mokyklos vadovo rinkimai, jo atleidimas iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimas, pareigybių ir atsakomybių nustatymas gali būti deleguojamas mokykloms, tačiau sprendimų priėmimo teisę dėl mokyklos vadovų atleidimo ir drausminių nuobaudų jiems skyrimo valstybinės institucijos paprastai pasilieka sau. Pastarųjų metų mokyklos vadovų skyrimo pokyčiai Lietuvoje įvedė kandidatų į vadovo pareigas centralizuotą kompetencijų patikrinimą. Tai sudaro prielaidas proceso skaidrumo užtikrinimui ir vadovų potencialo stiprinimui , tačiau būtų tikslinga periodinį kompetencijų ir veiklos vertinimą įvesti ir esamiems mokyklų vadovams keičiant arba integruojant dabartinę formaliai vykdomą vadybinių kategorijų mokyklų vadovams suteikimo tvarką ir/arba išorinio mokyklų veiklos vertinimo tvarką. Svarbu, kad vertinimo procedūros nesidubliuotų. Taigi, apibendrinant reiktų akcentuoti, kad yra tikslinga skaidrinti ir efektyvinti vadovų atrankos ir vertinimo procesus, įtraukiant į juos mokyklos bendruomenes narius
D.H. Pauža 2017-03-14 Lietuvos mokyklos vadovas - transformacinis lyderis. Tyrimas parodė, kad Lietuvos mokyklose dominuoja transformacinė lyderystė, t. y, tyrime dalyvavusių mokyklų vadovai skatina mokyklos bendruomenės susitarimą ir sutelktumą siekti bendrų tikslų bei skatina visus tobulėti. Įgyvendinant mokyklų savarankiškumą yra svarbi pasidalytosios lyderystės raiška mokyklose.
Kad pasidalytoji lyderystė nėra visuotinai paplitusi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, atskleidžia rcspondentų vertinimai, jog mokyklų vadovai retokai įtraukia mokyklos bendruomenes narius į sprendimų priėmimo procesą, trūksta mokytojų iniciatyvos burtis j įvairias grupes, prisiimti daugiau atsakomybės už mokykloje vykstančias veiklas. Tyrimas atskleidė, kad sunkiausiai mokyklų vadovams sekasi skatinti kitų mokyklos bendruomenės narių lyderystę ir auginti naujus lyderius. Taigi matome, kad mokyklose yra būtina skatinti demokratiško valdymo principus, stiprinti savivaldos institucijų veiklą. Pritarti
D.H. Pauža 2017-03-14 Mokyklos taryba - formali mokyklos savivaldos institucija. Autonomiškoje mokykloje vienas iš svarbiausių struktūros elementų yra iš mokyklos bendruomenės ir platesnės visuomenės atstovų sudarytas mokyklos valdymo subjektas. Lietuvoje toks atitikmuo galėtų būti mokyklos taryba. Tačiau nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja, kaip turėtų būti formuojama mokyklos taryba. Šis klausimas reglamentuojamas tik konkrečios mokyklos veiklos nuostatuose, kurie yra tvirtinami mokyklos steigėjo. Nors tyrimo rezultatai lyderystės raiškos srityje rodo, kad mokyklose vyrauja profesinis pasitikėjimas ir pozityvūs tarpusavio ryšiai, vis tik bendruomenės dalyvavimo valdyme aspektas kelia abejonių. Tam įtakos gali turėti savivaldos institucijų vaidmens neapibrėžtumas Lietuvos švietimo sistemos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nors Švietimo įstatyme mokyklos taryba įvardyta kaip „aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams
1 * (60 str. 3 dalis), tarp švietimo valdymo subjektų nei viena mokyklos savivaldos institucija nėra nurodyta.
Švietimo įstatyme (52 str., 2 dalis) apibrėžti švietimo valdymo subjektai yra: Seimas; Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos; savivaldybės institucijos; nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas); švietimo įstaigos vadovas. Taigi, tarp valdymo subjektų yra vienintelis mokyklos lygmens atstovas - mokyklos vadovas. Tačiau tyrimo metu atliktos apklausos duomenys rodo, kad respondentai pageidautų, kad mokyklos taryba būtų viena iš pagrindinių sprendimų iniciatorių ir priėmėjų mokyklos valdymo klausimais. Todėl svarbu stiprinti mokyklų tarybų galias, bet būtina užtikrinti, kad mokyklų tarybų nariai turėtų žinių ir gebėjimų mokyklos veiklos organizavimo sprendimams. Pritarti
D.H. Pauža 2017-03-14 Tyrimo rezultatai iš dalies patvirtina teorines prielaidas, kad didesnių galių suteikimas mokykloms nebūtinai yra susijęs su platesniu visuomenės įtraukimu į švietimo reikalus. Teisės aktai numato, kad mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Tyrimo respondentai nurodė, kad mokyklos tarybos, į kurios sudėtį įeina keli visuomenės atstovai, aktyvesnis dalyvavimas pageidautinas tik priimant organizacinius sprendimus. Tačiau kokybinio tyrimo duomenys rodo, kad tik retais atvejais mokyklų tarybos yra aktyvios mokyklos valdymo institucijos, dažnai jų veikla apsiriboja tik formaliu procedūrų vykdymu. Tokią situaciją gali lemti minėtasis mokyklos tarybos vaidmens neapibrėžtumas Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose bei mokyklos tarybos sudarymo tvarkos ir numatytų funkcijų pobūdis.
Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai (Švietimo įstatymo 60 str. 2 dalis), todėl jos gali labai varijuoti. Tik aiškiau yra reglamentuota mokyklos tarybos atskaitomybė ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. Taigi nuo vadovų pozicijos daug priklauso, kaip mokyklos taryba yra formuojama ir kokia sprendimo priėmimo galia tam tikrose srityse disponuoja. Mokslininkai pastebi, kad platesnės visuomenės dalyvavimo mokyklos valdyme neapibrėžtumas gali sąlygoti vietos tarnautojų ar vadovų savivalę, todėl rekomenduotina, kad demokratiška ir skaidri tarybos formavimo tvarka būtų apibrėžta centralizuotai ir reglamentuotos savivaldos institucijų atsakomybės sritys arba numatyta prievolė reglamentuoti mokykloms savarankiškai. Apibendrindami rekomenduojame reglamentuoti mokyklų tarybų sudarymo tvarką , sudėtį ir reikalavimus mokyklų tarybos nariams bei suteikti mokyklos tarybai valdymo subjekto statusą . Taigi atlikto tyrimo rezultatai patvirtina poreikį spręsti probleminius klausimus srityse, numatytose Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekte, diskutuojant ir svarstant konkretesnes detales. Lietuvos mokslo tarybos nuomone Švietimo įstatymo pataisos būtų reikšmingas žingsnis į priekį sprendžiant susikaupusias švietimo įstaigų valdymo, aplinkos, savivaldos ir vertinimo sistemos problemas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas : Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2017 m. liepos 1 d. Biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Darbo kodekso 129 str. Iš dalies pritarti Argumentai:
Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose yra nustatomi pereinamieji įstatymo įgyvendinimo terminai. Kadencijos būtų pradedamos skaičiuoti tik po jų įvedimo – įsigaliojus įstatymui. 2. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos
7 Įstatymas negali įsigalioti atgaline data. Iš dalies pritarti Žr. 15 ŠMK pasiūlymą. Argumentai : Švietimo įstaigų vadovų kadencijos bus pradedamos skaičiuoti įstatymui įsigaliojus, o baigiamosiomis įstatymo nuostatomis siekiama diferencijuoti švietimo įstaigų vadovus pagal išdirbtą stažą, t.y. ne pradėti skaičiuoti kadencijas įstatymui neįsigaliojus, o priklausomai nuo išdirbto stažo suformuoti normas dėl šių asmenų statuso ateityje. Atitinkamai išdirbtas stažas sukeltų tam tikrus teisinius padarinius: galimybę eiti dvi, vieną ar nei vienos kadencijos. Yra įregistruotas Seimo narių pasiūlymas dėl įstatymo įgyvendinimo terminų:
Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas : Švietimo įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis ir į pareigas švietimo įstaigose yra priimami atviro konkurso būdu LR ŠMM nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai: Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, švietimo įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis, priimami į pareigas konkurso būdu. Pasiūlymas perteklinis. 4. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas : Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui gali iš naujo dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka. Nepritarti Argumentai:
Kadencijų skaičiaus ribojimas užtikrins švietimo tolygumą, švietimo įstaigų valdymo kokybę, sudarys prielaidas gerosios praktikos perdavimui, užtikrins skaidrumą, todėl nepritartina pasiūlymui. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, tai laikoma teigiamu veiksniu leidžiančiu mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Remiantis „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“ tyrimu, kuriame teigiama, kad mokyklų (ne)sėkmės istorijos turi ilgalaikį charakterį, kadangi vadovų kaita nėra didelė, vadovų kaitos įvedimas iš esmės prisidėtų prie efektyvesnio vadovavimo. 5. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas :
Atestuotiems vadovams, pageidaujantiems dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti, nereikia dalyvauti Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamoje kompetencijų vertinimo atrankoje. Konkurso metu iš jų nereikalaujama pateikti kompetencijų vertinimo ataskaitos. Nepritarti Argumentai:
Visiems įstaigų vadovams turi būti keliami vienodi reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie atestuoti, ar ne. 6.
Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas: Švietimo įstaigos vadovui pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos penkeriems metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, darbo sutartį su vadovu gali pratęsti iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Nepritarti Argumentai:
Švietimo įstaigų vadovai (išskyrus kelias išimtis) dirba pagal darbo sutartis ir darbo teisiniams santykiams yra taikomas Darbo kodeksas. Įstatymo projektu nesiekiama išskirti švietimo sektoriaus iš visų kitų sektorių nustatant skirtingą reguliavimą vien tik vadovams. Pažymėtina, kad galiojantis Darbo kodeksas įtvirtina asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę 5 metai, garantijas. 7. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas:
įstaigų vadovų veikla vertinama LR ŠMM nustatyta tvarka. Pritarti
Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas: Siūlome per penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos parengti visus su švietimo įstaigos ir vadovo veiklomis susijusius teisės aktus: vadovų atestacijos, mokyklos veiklos išorinio vertinimo tvarkas, pretendento į švietimo įstaigos vadovo pareigas kvalifikacinius reikalavimus, pretendentų į švietimo įstaigų vadovus konkurso komisijos sudarymo principus ir tvarką, nustatant, kad komisijos sudėtyje turėtų būti iki 60 proc. narių, atstovaujančių mokyklos bendruomenes bei kitus švietimo dokumentus. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienais metais vertinimą atliktų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, taip pat detalizuojama, kas turėtų deleguoti komisijos narius, įskaitant mokyklos bendruomenę. Tačiau nėra aišku, kodėl mokyklos bendruomenė atstovai turėtų sudaryti būtent 60 proc. visos komisijos.
Siūlytina įvairių subjektų deleguotiems atstovams nustatyti lygias sprendimų priėmimo teises suteikiant vienodai balsų ir taip užtikrinant kuo įvairesnį nuomonių atstovavimą ir objektyvesnį vertinimą. 9. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas: Rekomenduojame peržiūrėti Švietimo įstatyme įtvirtintas vadovo teises ir pareigas, suteikiant vadovui daugiau juridinių galių įvertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti įtakos suformuluotų tikslų realizavimui. Nepritarti Argumentai:
Šis pasiūlymas nesusijęs su projekto tikslais. 10. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė R. Mečkauskienė, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas V. Kantauskas, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas D.Mockus, Lietuvos MVA narys, LPA pirmininkas V. Blinovas, Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų asociacijos pirmininkė N. Kimso, Lietuvos pradinio ugdymo asociacijos prezidentė A.Burbienė, Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos prezidentė A.Vilkelienė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asoc. Prezidentė L. Milašauskienė, Lietuvos profes. mokymo įst. asoc. Prezidentė E. Pelakauskienė, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asoc. prezidentė A. Maziliauskienė, Lietuvos dailės mokyklų vadovų vadovų asoc. pirmininkas R. Diržys, Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asoc. Prezidentė R.V. Pivorienė, Lietuvos švietimo pagalbos asoc. direktorė, S. Šerėnienė, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asoc. prezidentas A. Šapka (ugdymo įst. asociacijos) 2017-01-25 Argumentai:
Daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, o šalyse, kuriose vadovai dirba pagal terminuotas darbo sutartis, gerai dirbantiems vadovams sudaromos galimybės sutartis atnaujinti.
Todėl galima teigti, kad vadovų pareigos visose šalyse turi nuolatinio darbo statusą. Lietuvoje iki šiol pagal neterminuotas darbo sutartis dirba apie 2
nuolat mažėja. Trūksta pretendentų vadovo pareigoms užimti kaimo, atokesnių rajonų ar nelabai patraukliose miestų mokyklose, todėl konkursai į tas pačias pareigas vyksta po kelis kartus. Vadovų pasiūlos ir kaitos problemas lemia sudėtingos darbo sąlygos, veiklos intensyvumas, atlyginimo dydis, kuris mažai skiriasi nuo atestuotų mokytojų atlyginimų, karjeros galimybių ribotumas, didėjanti atskaitomybė, mažėjančios autonomiškos veiklos galimybės, išplėstos ir kintančios funkcijos, kintantys reikalavimai profesinei veiklai ir nuolatinis stresas darbe... Siekdami socialinio ir pilietinio teisingumo, teikiame šiuos siūlymus:
įsigaliojimo datą nustatyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo įstatymo pataisų priėmimo datos ir iki to laiko atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, siekiant nustatyti esamos padėtie trūkumus ir priežastis, peržiūrėti visus su švietimo įstaigos ir vadovo veikla susijusius dokumentus, parengti trūkstamus bei derančius su kitais teisės aktais. Nepritarti Argumentai:
Akcentuotina, kad visuminis švietimo būklės vertinimas apimtų kur kas daugiau nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojami tikslai.
Todėl tokio pobūdžio vertinimas būtų aktualus darant sistemines reformas, skirtingai nei Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais. Kartu pažymėtina, kad jau yra atlikta įvairių tyrimų (įskaitant minėtąjį „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“) ir vertinimų, todėl svarstytina dėl papildomų tyrimų poreikio. Pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principo turinys nėra atskleidžiamas teismų praktikoje ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje konkrečiais terminais, t.y. be atskiros situacijos ar reglamentavimo vertinimo nėra galima pasakyti, ar keli mėnesiai, ar keli metai atitiktų teisėtų lūkesčių principą, ar ne. Iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos teisėtų lūkesčių kontekste atsispindi šie reikalavimai:
Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad remiantis teisėtų lūkesčių doktrina, asmuo negali tikėtis, kad teisinis reguliavimas ateityje nesikeis ( Hasani prieš Kroatiją; Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s.p. prieš Slovėniją ) arba pasikeis jo naudai ( Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką ). Pažymėtina, kad Įstatymo projektu baigiamosiose nuostatose yra nustatomi pereinamieji įstatymo įgyvendinimo terminai. Švietimo įstaigų vadovams, išdirbusiems daugiau nei 10 metų yra nustatomas vienerių metų terminas, kuriam praėjus, su jais bus nutraukiamos darbo sutartys, tačiau jie išlaikys teisę dalyvauti kitos švietimo įstaigos vadovo konkurse.
Tokia nuostata (ir analogiškomis nuostatomis dėl trumpesnį stažą turinčių vadovų) nėra paneigiamos Konstitucinės asmenų teisės (teisė į darbą), informacija yra vieša, asmenys yra įspėjami iš anksto, o tai, kad su šiais asmenimis šiuo metu yra sudarytos neterminuotos sutartys nereiškia, kad jie turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad šios sutartys nebus pakeistos terminuotomis ar jų esama padėtis niekada nepasikeis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyti, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos atitinka pastaboje kvestionuojamus konstitucinius principus, atitinka Konstitucinio teismo doktriną bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Atitinkamai nepritartina įstatymo projekto įsigaliojimo datos vėlinimui dėl to, kad būtent toks terminas atitiktų teisėtų lūkesčių principą. 11. Ugdymo įst. asociacijos
pagal terminuotas darbo sutartis atviro konkurso nustatyta tvarka, manytume, kad tai turėtų būti daroma tik įgyvendinus 1 punkte (pasiūlyme) įvardytas veiklas ir gavus teisines išvadas, kad toks sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 str. 1 dalies 8 punkto ir įstatymo negaliojimo atgaline data (lex retro nonagit) principo. Nepritarti Argumentai:
Darbo santykių stabilumo principas nereiškia, kad darbdavys negali nutraukti darbo teisinių santykių su darbuotoju. Šiuo principu siekiama užtikrinti, kad darbdavys su darbuotojais darbo santykius gali nutraukti esant svarbioms priežastims ir apie tai iš anksto įspėjęs.
Projekto nuostatomis siūloma, kad darbo santykiai su daugiau nei 10 metų vadovavimo švietimo įstaigai darbo stažą turinčiais asmenimis būtų nutraukiami ne anksčiau nei po vienerių metų (skirtingai nei nustatyta Darbo kodekse, kuomet įspėjimo apie atleidimą be darbuotojo kaltės terminas yra 2 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad darbo santykių stabilumo principas nėra pažeidžiamas. Lex retro non agit konstitucinis principas reiškia, kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios ir paprastai netaikomas tiems įvykusiems teisiniams faktams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Kalbant apie siūlomas įstatymo pakeitimo baigiamąsias nuostatas, jos visos yra nukreiptos į ateitį, t.y. teisiniai padariniai atsirastų tik praėjus jose nustatytiems terminams. Svarbu tai, kad baigiamosiose nuostatose (ypač 6 str. 3–6 d.) yra įtvirtinamos nuostatos, kuriomis remiantis asmenų teisinis statusas yra diferencijuojamas atsižvelgiant į jų stažą, tačiau tai nereiškia, kad jų padėtis keičiama retrospektyviai – teisiniai padariniai atsiras tik praėjus vieneriems metams po įstatymo įsigaliojimo. 12. Ugdymo įst. asociacijos
atgaline datos dirbusiems pagal neterminuotas darbo sutartis, pirmoji penkerių metų kadencija turėtų būti nustatoma nuo įstatymo įsigaliojimo datos , t.y. nuo 2018 m. liepos 1 d., kadangi darbo įstatymuose negali būti nustatyta atvejų, sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai. Nepritarti Argumentai:
Kadencijos būtų pradedamos skaičiuoti tik įsigaliojus įstatymui.
Tam, kad būtų laiku pasiekti įstatymo tikslai, kad įstatymo įgyvendinimas nebūtų atidėtas pernelyg ilgam laikotarpiui, kuomet gali apskritai pasikeisti reguliuojamų santykių turinio pokyčių poreikis, yra būtina nustatyti tinkamas ir savalaikes įstatymo įgyvendinimo priemones. Taip pat žr. argumentus ankstesnei pastabai. Yra įregistruota nauja Baigiamųjų nuostatų redakcija. 13. Ugdymo įst. asociacijos
4Sudarant galimybę švietimo įstaigos vadovui tęsti vadovo karjerą, manytume,
kad pasibaigus pirmajai kadencijai, vadovo darbo sutartis turėtų būti pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo patenkinami, geri arba labai geri. Pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, suteikti vadovui teisę dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje. Taip būtų įgyvendinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė pasirinkti darbą. Pažymėtina, kad ribojimas dalyvauti konkurse į vadovaujančias pareigas buvusioje darbovietėje gali būti pripažįstamas diskriminacija, integralia , t.y. ribojama teisė pasirinkti darbo vietą, kuri nebūtų pernelyg nutolusi nuo gyvenamosios vietos (Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 1 dalis). Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad įstatymo nuostatomis nėra užkertamas kelias vadovams tęsti karjeros, atvirkščiai, suteikiama galimybė dalyvauti kitos švietimo įstaigos vadovo atrankos konkursuose, įgyti kitokios patirties ir tobulėti profesiškai. Vadovavimo kokybei užtikrinti yra būtina, kad švietimo įstaigoms vadovautų tik aukščiausią kompetenciją turintys asmenys, todėl svarstytina, ar pasiūlymu nustatoma galimybė automatiškai pratęsti ne vien aukščiausio įvertinimo sulaukusių vadovų kadenciją yra pagrįsta ir tinkama. Europos socialinės chartijos 12 str.
1 d. nėra įtvirtinama teisė turėti pernelyg nenutolusią darbo vietą (šiame straipsnyje reglamentuojama teisė į socialinę apsaugą, o minėtoje dalyje nustatyta, kad Šalys įsipareigoja: „ Sukurti arba toliau išlaikyti socialinės apsaugos sistemą.“
iniciatyva, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka. Nepritarti Pasiūlymas: Taikyti Darbo kodekse įtvirtintas socialines garantijas nekeičiant teisinio reguliavimo vieno ūkio sektoriaus atstovams. 15. Ugdymo įst. asociacijos
metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo darbo sutartį su vadovu, jo pageidavimu, galėtų pratęsti iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pažymėtina, kad galiojantis Darbo kodeksas įtvirtina asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę 5 metai garantijas. Nuo 2017-07-01 įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas, kuris nustatys kitokį reguliavimą, todėl bus taikomos naujos nuostatos. 16. Ugdymo įst. asociacijos 2017-01-25 Manome, jog rengiant poįstatyminius aktus, labai svarbu tinkamai parengti švietimo įstaigų vadovų priėmimo į darbą komisijos ir konkurso organizavimo tvarką, vadovų veiklos vertinimo tvarką, suteikiant iki 60 proc. teisių įstaigų bendruomenėms dalyvauti priimant galutinius sprendimus, numatyti mokyklos tarybos narių nepriekaištingos reputacijos nustatymo tvarką ir kitus trūkstamus dokumentus.
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritartina dėl tinkamo įstatymų lydimųjų teisės aktų parengimo, tačiau nepritartina dėl 60 proc. švietimo bendruomenės atstovų priimant sprendimus (Žr. argumentus Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyriaus 8 pasiūlymui). 17. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus taryba
6 Nesutinkame su šiais Įstatymo pakeitimais dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Argumentai: Tokiu teisiniu reguliavimu yra akivaizdžiai paneigiama asmenų lygybė prieš įstatymą tuo atžvilgiu, jog asmenims, kurie iki siūlomų pataisų įsigaliojimo ėjo vadovo pareigas mažiau nei penkerius metus, pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti tik nuo šių nuostatų įsigaliojimo dienos, o vadovams, turintiems didesnį nei penkerių metų stažą, jau yra įskaičiuojama atitinkamai viena arba net dvi kadencijos, o švietimo įstaigų vadovams, kurie pareigas eina daugiau kaip 10 metų apskritai leidžiama tęsti einamas pareigas tik vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo. Toks nevienodas kadencijų paskirstymas švietimo įstaigų vadovams yra diskriminacinis, pažeidžiantis pamatines, LR Konstitucijos saugomas vertybes. Minėtos nuostatos taip pat įtvirtina Įstatymo galiojimą atgal bei pažeidžia teisėtą asmenų lūkestį, atsižvelgiant į tai, jog švietimo įstaigų vadovai pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra sudarę neterminuotas darbo sutartis ir yra įgiję pagrįstą lūkestį nebūti atleisti, nesant įstatymuose numatytiems pagrindams.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras “ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi švietimo įstaigų vadovai, neterminuotai einantys švietimo įstaigos vadovų pareigas, yra įgiję teisėtą lūkestį ir toliau eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro поп agit (įstatymas atgal negalioja). Lex retro поп agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai
41. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu - teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro поп agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose).
Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai) (LR Konstitucinio Teismo 2001-01-11 nutarimas). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. LR Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų; būtina inter alia laikytis principo lex retro поп agit ; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (LR Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, jog šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (LR Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Todėl siūlomų {statymo pakeitimų įvedimas ne tik pažeistų pamatinius konstitucinius principus, bet ir teisėtus švietimo įstaigų vadovų lūkesčius.
Taigi įtvirtinant švietimo įstaigose vadovų kadencijas, nėra nei teisinga, nei sąžininga numatyti, jog penkių ir daugiau metų stažas turi būti prilyginamas vienai kadencijai, o dešimt metų ir daugiau - dviems, kadangi tokiu atveju faktinis įstatymo galiojimas prasidėjo jau prieš 10 metų, nors tuo metu švietimo įstaigų vadovai dirbo ir tikėjosi dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis. Manoma, jog siekiant tinkamai apsaugoti asmenų lūkesčius bei užkirsti kelią Įstatymo taikymui atgal, kadencijų skaičius turėtu būti pradedamas skaičiuoti vienodai, t. y. nuo Įstatymo įsigaliojimo, visiems asmenims, šiuo metu einantiems mokyklos direktoriaus pareigas, neatsižvelgiant į jų turimą stažą, turėtų būti skaičiuojama pirmosios penkerių metų kadencijos pradžia, o vadovai, dirbantys daugiau nei dešimt metų, turėtu pradėti eiti pareigas nedalyvaudami konkurse. Šiame kontekste pastebėtina, jog Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių
vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų. Vadinasi, po vienerių metų nuo šio įstatymo projekto įsigaliojimo atsiras apytiksliai net 1.525 naujos darbo vietos, atitinkamai bus atleisti 1.525 darbuotojai. Tokios įstatymų pataisos yra akivaizdžiai neproporcingos bei sukeliančios didelio masto pasekmes, kurios paliečia itin jautrią asmens gyvenimo dalį - pragyvenimo šaltinį. Nei Įstatymo projekte, nei jo Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) nenurodoma, kaip bus suvaldoma rizika, jei skelbiamuose konkursuose, ypatingai miestuose, turinčiuose mažiau gyventoju, nedalyvaus nė vienas tinkamos kvalifikacijos asmuo. Taip pat nėra parengta jokiu gairių, kuriomis vadovaujantis būtų suvaldoma situacija, i darbo rinką patekus 1.525 nauju darbuotoju.
Manvtina. kad tokiu atveju nebus tinkamai pasiruošta naujojo švietimo įstaigos vadovo rinkimams, nebus užtikrinamas tokio asmens profesionalumas ir kompetencija. Vienerių metu laikotarpis švietimo įstaigai priimti naująjį vadovą yra akivaizdžiai per trumpas ir tikėtina, jog Įstatymo projektą būtų sunku įgyvendinti tinkamai. Tokiu drastišku ir staigiu reguliavimo kadencijų principo įvedimu, panaikinama ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso numatyta speciali apsauga darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai. Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis numato, kad sutartis su šia grupe asmenų gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Kaip jau minėta, įvedus Prezidentės siūlomą švietimo įstaigų vadovų vertinimą, pastarieji, du metus iš eilės įvertinti kaip nepatenkinamai savo veiklą vykdantys, bus atleisti iš pareigų. Vadinasi, asmenys, netinkamai atliekantys savo darbo funkcijas ir taip pažeidžiantys darbdavio interesus, bus atleidžiami iš užimamų pareigų. Tuo tarpu numatomos pataisos nepagrįstai konstatuoja, jog vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turi 10 ir daugiau metų stažą, palikimas darbe savaime prieštarauja darbdavio interesams ir yra ypatingas atvejis. Iki šiol šie socialiai jautrūs asmenys, turėję tokia apsaugą, jos neteks, o į darbo rinka patekusi minėta gausi asmenų grupė turės labai ribotas galimybes įsidarbinti naujoje darbo vietoje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovu pareigas ėjo dešimt ar daugiau metu, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ir yra laikoma . kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną prasideda pirmoji kadencija , kuria švietimo įstaigos vadovas pradeda eiti be konkurso. Nepritarti Argumentai:
Dėl įstatymo galiojimo atgal ir teisėtų lūkesčių galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 1, 2 ir 3 pasiūlymams. Dėl asmenų lygybės: Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį (Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimas).
Akivaizdu tai, kad švietimo įstaigų vadovai yra diferencijuojami pagal stažą, t.y. pagal skirtingą faktinę jų padėtį, todėl konstitucinis lygiateisiškumo principas nebūtų pažeistas. Cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyje minima, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su <...> teise pagrįstai tikėtis <...>, kad įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Įstatymo projekte yra nustatyti terminai ir, manytina, kad jie yra pakankami (lyginant su bendrais terminais, įtvirtintais Darbo kodekse). Švietimo ir mokslo komiteto pavedimu Švietimo ir mokslo ministeriją turi parengti iki pagrindinio klausymo įstatymo įgyvendinimo veiksmų planą, numatant reikalingus poįstatyminius teisės aktus. Pataisomis nėra konstatuojama, kad vadovų patirtis ir išdirbtas stažas yra kaip nors neigiamai vertinami – pažymėtina, kad tokių asmenų kompetencija akivaizdžiai prisidėtų prie kitų švietimo įstaigų, kuriose šie vadovai galėtų kandidatuoti, veiklos gerinimo. Darbo kodekso 129 str. 4 d. minima asmenų grupė... 18. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus taryba 2017-03-0711 Nesutinkame su šiais siūlomais Įstatymo pakeitimais.
Argumentai: Pažymėtina, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas tarptautiniu lygmeniu saugo teisę į darbą, apimančią kiekvieno žmogaus teisę gauti galimybę užsidirbti pragyvenimui darbu, kurį jis laisvai pasirenka arba kurį dirbti jis laisvai sutinka, o valstybės, pripažinusios šiuos teisės aktus, yra įpareigojamos imtis reikiamų priemonių šiai teisei apsaugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Laisvė pasirinkti darbą ir verslą reiškia, kad kiekvienas žmogus turi konstitucinę teisę pats spręsti, kokią veiklą jam pasirinkti. Ši nuostata remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija. Teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą yra viena iš būtinų sąlygų žmogaus, asmenybės gyvybiniams poreikiams tenkinti, deramai padėčiai visuomenėje užimti ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Prezidentės siūlomais Įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti kadencijas mokyklų vadovams, kurių maksimalus leistinas skaičius yra dvi iš eilės einančios kadencijos (numatoma vienos kadencijos trukmė - 5 metai). Pasibaigus maksimaliam 10 metų laikotarpiui, mokyklos direktorius netenka galimybės dalyvauti konkurse į tos pačios įstaigos vadovo poziciją.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog „neterminuotos švietimo įstaigų vadovų sutartys <...> neužtikrina aukštos švietimo kokybės, grįžtamojo ryšio ir sudaro nepalankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui." Neabejojama, jog yra būtina užtikrinti aukščiausio lygio, skaidrų ir efektyvų vadovavimą švietimo įstaigose, tačiau kadencijų skaičiaus ribojimas ir draudimas esamiems mokyklų direktoriams dalyvauti viešai skelbtiname konkurse po 10 metų darbo konkrečioje mokykloje į tos pačios įstaigos vadovo poziciją, nepagrįstai apriboja asmens teisę ir laisvę pasirinkti konkretų darbą. Pažymėtina, jog darbo stažas yra vertinamas kaip privalumas - asmuo, einantis pareigas toje pačioje darbovietėje ilgą laikotarpį, yra išsamiai susipažinęs su darbo specifika, įgijęs daug praktinės patirties kaip vadovauti konkrečiai švietimo įstaigai. Ilgalaikis pareigų ėjimas vienoje darbovietėje savaime negali būti laikomas neigiamu reiškiniu vien todėl, kad kai kurie mokyklų vadovai susilaukia kritikos. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Prezidentės siūlomame Įstatymo projekte yra numatytas vadovų vertinimo mechanizmas, kuriuo remiantis vadovai, kelis metus iš eilės vykdę veiklą nepatenkinamai, būtų atleidžiami iš užimamų pareigų. Tokio vertinimo tikslas - nutraukti darbo santykius su asmenimis, netinkamai vykdančius jiems priskirtas funkcijas. Manome, jog šiuo mechanizmu bus tinkamai pasiektas tikslas užtikrinti švietimo ištaigų kokybę, kuriuo remiantis buvo pasiūlytas kadencijų skaičiaus ribojimas. Vykdant švietimo įtaigu vadovų kontrole, atliekant reguliarius patikrinimus, švietimo įstaigoms vadovaus tik asmenys, kurie efektyviai ir skaidriai eina mokyklos direktoriaus pareigas, todėl kadencijų skaičiaus ribojimas yra perteklinis ir nepagristas.
Todėl kadencijų skaičius, švietimo įstaigų vadovams, kurių rezultatai įvertinti gerai arba labai, neturi būti ribojamas. Be kita ko, nuostata, kurioje siūloma, jog visiems be išimties švietimo įstaigų vadovams (net jei jų veikla įvertinta labai gerai arba gerai) po pirmos kadencijos būtų skelbiamas naujas konkursas užimti vadovo pareigas, taip pat turėtų būti koreguojama. Pažymėtina, jog naujo konkurso organizavimas reikalauja ne tik žmogiškųjų, tačiau ir piniginių išteklių, didinamas biurokratijos mechanizmas, sukuriami papildomi testinės mokyklos veiklos trukdžiai. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad vadovas kadencijos laikotarpiu bus kas metus vertinamas, siūlytume numatyti, jog pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos. Įgyvendinus šį pasiūlymą būtų užtikrinama, kad mokyklai vadovaus profesionalus direktorius, tačiau panaikinamos papildomos išlaidos konkursui skelbti. PASIŪLYMAI: 1.
aukščiau, siūlome 3 straipsnio (59 straipsnio pakeitimo) 1 punktą išdėstyti taip: „ Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos
pakeitimo) 3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip : „ Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje “. 3. Įstatymo 3 straipsnio 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Švietimo įstaigos vadovas, dirbantis toje švietimo įstaigoje dvi kadencijas iš eilės taip pat turi teisę dalyvauti viešajame konkurse šioms pareigoms eiti toje pačioje švietimo įstaigoje, užimti.
Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nustatyta tvarka “. Nepritarti Argumentai: Žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad laisvo pasirinkimo galimybė asmeniui neturi būti tiesiogiai, normine tvarka apribota, t.y. negali būti draudžiama pasirinkti kokį nors darbą (1996 m. kovo 15 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip yra pasisakęs, kad teisė laisvai pasirinkti darbą turi būti derinama su Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintomis ūkinės veiklos laisvės ir ūkinės veiklos reguliavimo tautos gerovei nuostatomis. Šios konstitucinės nuostatos sudaro prielaidas priimti įstatymus, kuriais reaguojama ne tik į tautos ūkinę veiklą, bet ir į ekonomikos, socialinio gyvenimo įvairovę, kintamumą, nuosavybės formų raidą bei kitas aplinkybes. Valstybė, įgyvendindama savo priedermę užtikrinti švietimą turi teisę nustatyti papildomus, specialius reikalavimus stojantiesiems į darbą svarbiausiose ūkio srityse (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Taip pat paminėtina šio teismo pozicija, išreikšta ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, kuriame buvo konstatuota, kad
„sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą
bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas ; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog <...> kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti.
Ši nuostata jokiu būdu negali būti traktuojama kaip garantuojanti, jog kiekvienas asmuo turės darbą arba jog asmuo gaus konkretų pageidaujamą darbą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-415/2007; 3K-3-401/2013). Sutikdami su tuo, kad asmens stažas darbovietėje yra privalumas, norėtume pažymėti, kad vien netinkamas vadovavimas ir du metus iš eilės nepatenkinamas įvertinimas, suteikiantis galimybę atleisti nekompetentingą vadovą, neužtikrins tinkamo įstatymo tikslų įgyvendinimo, kadangi tokiu atveju bus palikta galimybė vadovauti ne geriausius, bet ir vidutinius ar vos patenkinamus rezultatus rodantiems vadovams. Siekiant gerinti vadovavimo kokybę, būtina orientuotis į geriausių rezultatų siekimą, užtikrinti vadovų kaitą laiku, viena vertus sudarant prielaidas prastai vadovaujančius pakeisti kompetentingesniais, o antra vertus, geriems ir patyrusiems vadovams perduoti savo patirtį įstaigoms, kurioms to trūksta. Pasiūlymui turėtų būti nepritarta, Atsižvelgiant į teismų praktiką, į tai, kad Įstatymo projektu nėra siūloma atimti teisės iš dabartinių švietimo įstaigų vadovų pretenduoti į pareigas bet kurioje švietimo įstaigoje, į poreikį gerinti švietimo įstaigų valdymo kokybę, užtikrinti, kad švietimo įstaigoms vadovautų kompetentingi asmenys, į nustatomus pereinamuosius įstatymo įgyvendinimo terminus. 19.
skyriaus taryba 2017-03-07 Dėl diskriminacijos Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus aukščiau nurodytus {statymo pakeitimus, bus įvedama netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2000/78/EB direktyva numato, jog netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža švietimo įstaigų vadovų dalis eina pareigas daugiau nei 10 metų, o šiuo {statymo projektu siekiama, kad su švietimo įstaigų vadovais, dirbančiais daugiau, kaip 10 metų, po vienerių metų darbo sutartys būtų nutraukiamos. Kadangi Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 60 procentų švietimo įstaigų vadovų darbo stažas yra daugiau kaip 15 metų, o net apie 500 švietimo įstaigų vadovų darbo stažas yra daugiau, kaip 30 metų, tikėtina, kad tokį darbo stažą turintys švietimo įstaigų vadovai yra vyresnio amžiaus ir yra diskriminuojami kitų, jaunesnio amžiaus švietimo įstaigų vadovų atžvilgiu. Tokiu atveju yra sudaromos ne vienodos sąlygos švietimo įstaigų vadovams konkuruoti darbo rinkoje. Nepritarti Argumentai:
Projektu siūloma įvesti kadencijas ir riboti jų skaičių visiems švietimo įstaigų vadovams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išdirbto stažo ar kitų objektyvių skirtybių. Dėl šios priežasties nemanome, kad įstatymo nuostatos yra tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojančios.
Be to, darbo stažas švietimo įstaigoje nebūtinai lemia ir vadovų amžių, todėl daroma prielaida nėra tiksliai pagrįsta objektyviais faktais, atskleidžiančiais vadovaujančių švietimo įstaigoms asmenų duomenis apie jų amžių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nediferencijuojant švietimo įstaigų vadovų įstatymas būtų sunkiai įgyvendinamas arba valstybei tektų neproporcingai didelė našta užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą. Konstitucinio Teismo doktrina – teisinis reguliavimas turi būti toks, kad jį būtų įmanoma įgyvendinti. Jei būtų nustatytas toks reguliavimas, kai vienu metu turėtų būti atleidžiami visi švietimo įstaigų vadovai ir organizuojami nauji konkursai, labai tikėtina, kad, pirma, šis įstatymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės lėšų ir, antra, įstatymo įgyvendinimui galimai pritrūktų žmogiškųjų ir kitų išteklių. Siekiant išvengti situacijų, kai priimtas įstatymas apskritai sunkiai gali būti įgyvendinamas, siūlytina neatsisakyti Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose įtvirtintų pereinamųjų terminų. 20. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus taryba 2017-03-07 Papildomi siūlymai Taip pat atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, manytina, jog:
į darbą konkurso komisijos ir konkurso organizavimo tvarką, suteikiant iki 40 procentų teisių švietimo įstaigų bendruomenėms dalyvauti priimant galutinius sprendimus, manytina, jog tokiu atveju būtų užtikrintas švietimo įstaigų vadovų priėmimo į darbą skaidrumas ir teisėtumas. Jei konkurso komisiją turėtų sudaryti 7 nariai, tai bent 3 iš jų turėtų būti švietimo įstaigos bendruomenės nariai;
vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai.
Jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti ir nutraukia su juo darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 3. švietimo įstaigų vadovai į pareigas galėtų būti priimami penkerių metų kadencijai. Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri;
kadencijų laikotarpiui, suteikiama teisė dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka;
kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos 1-3 metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, darbo sutartį su vadovu, jo pageidavimu, pratęsia iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo geri arba labai geri;
6Priėmus į pareigas švietimo įstaigos vadovą,
metinius tikslus bei jų vertinimo rodiklius, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, nustato vadovui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo į pareigas dienos. 7. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas, priimamas į pareigas metų eigoje, iki einamųjų metų pabaigos jam galioja anksčiau nustatyti siektini tikslai bei jų vertinimo rodikliai.
Prireikus, nustatyti metiniai siektini tikslai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti ar papildyti, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 1 d. 8. Būtina peržiūrėti švietimo įstatyme įtvirtintas švietimo įstaigos vadovo teises ir pareigas, suteikiant švietimo įstaigos vadovui daugiau juridinių galių vertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas, bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti neigiamos įtakos suformuluotų tikslų realizavimui. Įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo 2017-07-01, o nuo 2018-07-01. įstatymo įsigaliojimo nukėlimas 2018 m. liepos 1 d. reikalingas, siekiant tinkamai parengti įvairias tvarkas ir tinkamai pasiruošti pokyčiam, kurie įvyks po (statymo įsigaliojimo. Prezidentės siūlomame įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui ŠMM privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtingas ypatingas dėmesys. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stipriąsias vietas bei trūkumus, atstovais reikia pakankamai laiko, todėl visi poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis.
Be kita ko, dabartiniai švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, nepriklausomai nuo to kiek laiko eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto - įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Kadangi iki šiol švietimo įstaigų vadovai dirbo neterminuotai, nepaneigiant įstatymo leidėjo teisės, siūlomu įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, nepažeidžiančios vieno pagrindinių, iš LR Konstitucijos kylančių principų - teisėtų lūkesčių principo. Tikimės atsakingo bei objektyvaus situacijos vertinimo, sprendimų priėmimo, glaudaus bendradarbiavimo su asociacijomis bei suinteresuotais asmenimis tobulinant bei puoselėjant Lietuvos prioritetinę sritį - švietimą. Informuojame, kad laukiant LR Seimo narių galutinio sprendimo dėl švietimo įstatymo pataisų visos Lietuvos švietimo asociacijos pasilieka teisę atšaukti savo deleguotus narius iš visų darbo grupių ir veiklos komisijų. ? Pasiūlymas:
Dėl komisijos sudėties Pritartina, kad priėmus Įstatymą bus būtina peržiūrėti ir atitinkamai pakeisti konkurso komisijos sudarymo ir organizavimo tvarką, tačiau nėra aišku, kuo remiantis minimas būtent iki 40 proc. skaičius ir kaip jis būtų apskaičiuojamas. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu skaidrumas ir teisėtumas būtų užtikrinami pasitelkiant komisijoje ir tėvams atstovaujančios organizacijos, socialinių partnerių atstovai.
Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti kuo įvairialypiškesnę atrankos komisiją, kurios sprendimas būtų nulemtas atstovavimo įvairiems interesams po lygiai. Dėl įvertinimo formos Svarstytina, ar įstatymo lygmeniu yra būtina detalizuoti švietimo įstaigų vadovų vertinimo balus ar vertinimo įforminimą (labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai). Pažymėtina, kad tik vertinimas „nepatenkinamai“ sukurtų teisinį pagrindą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų, todėl ji būtina įstatymo lygmeniu siūlomas reglamentavimas yra pakankamas, o įstatymo įgyvendinimo priemonės (įskaitant vertinimo rezultatų įforminimą) turėtų būti aptartos įstatymų lydimuosiuose aktuose. Dėl kadencijų skaičiaus ribojimo Kadencijų skaičiaus ribojimas užtikrins švietimo tolygumą, švietimo įstaigų valdymo kokybę, sudarys prielaidas gerosios praktikos perdavimui, užtikrins skaidrumą, todėl nepritartina pasiūlymui. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, tai laikoma teigiamu veiksniu leidžiančiu mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Remiantis „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“ tyrimu, kuriame teigiama, kad mokyklų (ne)sėkmės istorijos turi ilgalaikį charakterį, kadangi vadovų kaita nėra didelė, vadovų kaitos įvedimas iš esmės prisidėtų prie efektyvesnio vadovavimo. Dėl išeitinių išmokų Pagal galiojančio Darbo kodekso 140 straipsnį, išeitinės išmokos mokamos nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės arba likvidavus darbdavį. Dėl metinių tikslų ir vertinimo rodiklių:
Siūlytina šias nuostatas detalizuoti įstatymo įgyvendinimo teisės aktuose.
Dėl vadovų įgaliojimų vertinti administracijos ir mokytojų kompetencijas – šį pareiga atsiranda priėmus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbo apmokėjimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymą. . 21. Lietuvos savivaldybių asociacija,
keičiamo 59 straipsnio 1 dalį išbraukiant paskutinį sakinį: „ Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės “. Nepritarti Argumentai: SN E. Jovaiša yra įregistravęs pasiūlymus dėl Baigiamųjų nuostatų (Dėl įgyvendinimo). 22. Lietuvos savivaldybių asociacija,
keičiamo 59 straipsnio 3 dalį po žodžių „penkerių metų kadencijai ", įrašyti žodžius „ įvertinus vadovo darbą gerai ar labai gerai, jo darbo sutartis, vadovui pageidaujant, be konkurso pratęsiama dar vienai kadencijai arba “. Nepritarti Argumentai: SN E. Jovaiša yra įregistravęs pasiūlymus dėl Baigiamųjų nuostatų (Dėl įgyvendinimo). 23. Lietuvos savivaldybių asociacija,
keičiamo 59 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti taip: „Kiekvienais metais švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo atlieka mokyklos švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“ atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija . Argumentai: Daugumos mokyklų savininkai yra savivaldybės, o vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu išimtinė tarybos funkcija „...biudžetinių įstaigų ... vadovų ataskaitų išklausymas ir priėmimas“. Tad ir iki šiol savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovai atsiskaitė savivaldybės tarybai.
Iš dalies pritarti Argumentai : Projekte numatoma, į kokius inter alia klausimus pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą formą ataskaitoje turi atsakyti įstaigos vadovas. 24. Lietuvos savivaldybių asociacija,
po žodžio įsigalioja įrašyti žodžius „2018 m. liepos 1 d.“ Nepritarti Argumentai : Jeigu įsigaliojimas būtų nukeltas, dar vėliau būtų rengiami įgyvendinimo teisės aktai. 25. Lietuvos savivaldybių asociacija,
ir 7 dalies nuostatas, nes jei po metų nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, Lietuvoje būtų atleisti visi direktoriai, išdirbę daugiau nei 10 metų (tai yra apie 95 proc. mokyklų vadovų, o kai kuriose savivaldybėse ir visi 100 proc.) ir skelbiami konkursai, tai ne tik sukeltų sumaištį švietimo bendruomenėse, bet būtų sunkiai įgyvendinamas uždavinys mokyklų savininkams. Jau keletas pastarųjų metų, savivaldybėms skelbiant konkursus mokyklų vadovams parinkti, nesulaukiama pretendentų ne tik atokesnių miestelių, bet ir miesto mokyklos vadovo vietai užimti. Manome, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, konkursus būtų galima išdėlioti per tris — penkerius metus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kol šalyje nėra parengtas mokyklų vadovų rezervas, negalima atleisti visus gerai dirbančius ir turinčius vadybinę patirtį mokyklų vadovus, nes būtų padaryta didžiulė žala pačiai švietimo sistemai ir valstybei. Taip pat reikia atsižvelgti ir įvertinti atleidžiamų mokyklų vadovų socialines garantijas, kur įsidarbinti atokesnės mokyklos vadovui, jei iki pensijos liko keletas metų, pamokų nėra, o ir mokytojo kompetencijos jau prarastos išeitinės išmokos vadovaujantis Darbo kodeksu ir pan. Iš dalies pritarti Argumentai :
pasiūlymas: dėl Baigiamųjų nuostatų
savivaldybių asociacija, 2017-01-26 6.
Siūlome kartu su Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, parengti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kad švietimo įstaigų vadovus j darbą priimtų ir atleistų ne savivaldybės taryba (16 straipsnio 2 dalies 21 punktas), o savivaldybės meras (20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai). Taip pat manome, jog reikėtų suderinti su Vietos savivaldos įstatymu ir Projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatyta, kad „...vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teise ir pareigas įgyvendinanti institucija..." Nepritarti Argumentai :
Toks reglamentavimas nesudarytų sąlygų švietimo įstaigos vadovo pareigybės depolitizavimui. 27. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Vilniaus skyrius, 2017-02-01 Įvertindami esamą situaciją, siūlome:
reikalavimus. 2. Rengiant mokyklų vadovų veiklos vertinimo tvarką, koreguoti atestacijos bei mokyklų vertinimo reikalavimus, laikantis dermės ir nuoseklumo principų. 3. Leisti mokyklų vadovams, jeigu jų veikla įvertinta teigiamai, dirbti kelias kadencijas paeiliui. Pasibaigus pirmajai kadencijai, darbo sutartį su vadovu pratęsti antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, o pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, suteikti vadovui teisę dalyvauti konkurse toje pačioje ar kitoje švietimo įstaigoje. Terminuoto darbo principą taikyti visiems švietimo įstaigų vadovams (dirbantiems ir priimamiems) nuo įstatymo įsigaliojimo. 4. Didinant atsakomybę už įstaigos veiklą, suteikti vadovams daugiau teisių ir įgaliojimų, vertinant bei formuojant administracijos ir pedagogų kolektyvą. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 28.
moksleivių sąjungos l.e.p. prezidentė Dovilė Bikelytė 2017-03-10 Lietuvos moksleivių sąjungą ragina priimti LR Prezidentės teikiamas LR Švietimo įstatymo pataisas, kad būtų užtikrintas kryptingas mokyklos bendruomenės stiprinimas bei teigiamų pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje siekimas. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 29. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
procesas ir švietimo įstaigų vadovai tam neprieštarauja, tačiau į švietimo kaitą reikia žiūrėti sistemingai, nes skubotas Švietimo įstatymo koregavimas gali turėti neigiamų pasekmių visai Lietuvos švietimo sistemai. Siūlomos pataisos išsamiai neanalizuotos, dėl jų nebuvo diskutuota su švietimo bendruomene. Nepritarti Argumentai :
Diskusijos vyksta nuo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-282 įregistravimo Seime. Buvo rengiami klausymai. 30. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
pozicijos, jau esamiems vadovams, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys, nėra teisėta taikyti būsimas įstatymo pataisas. Pataisos turėtų galioti tik naujai renkamiems vadovams arba kadencijas pradėti skaičiuoti visiems vienodai – nuo įstatymo pakeitimų galiojimo pradžios - 2018-07-01. Įsigaliojus šiuo metu pasiūlytom pataisom, jau po metų, t. y. 2018-07-01 net
antroji kadencija (išdirbę daugiau kaip 10 m.), o Savivaldybei reikėtų ieškoti net 18 naujų vadovų! Atsižvelgti Argumentai pateikti prie Vadovų asociacijos Kauno skyriaus pasiūlymų. Be to, yra įregistruotas Seimo narių pasiūlymas dėl Baigiamųjų nuostatų ir Įstatymo įgyvendinimo terminų. 31. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
pareigas turėtų būti priimami penkerių metų kadencijai.
Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo patenkinami, geri arba labai geri. Siūlome, kad vadovui, pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, būtų suteikiama teisė dalyvauti konkurse tose pačioje ar kitoje švietimo ištaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti sklandžią švietimo įstaigų vadovų kaitą, būtina numatyti jų ruošimo studijas bei formuoti vadovų rezervą. Iš dalies pritarti Argumentai :
Vadovai bus atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 32. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
sistemoje nekalbama apie mokyklų valdymo sistemos reformą apskritai. Kadencijomis „įrėminti“ švietimo įstaigos valdymą nėra šiuolaikiškos bei inovatyvios vadybos požymis ir neužtikrina mokyklos veiklos kokybės. Tikslinga numatyti veiksnius, kurie suteiktų motyvaciją naujiems vadovams, atėjusiems į mokyklą dviem kadencijom, t. y. „laikinai“, stengtis padaryti, ką gali geriausia dėl ugdymo įstaigos, bei numatyti, kaip pasikeitus vadovui bus užtikrinamas vienas iš svarbių mokyklos veiklos kokybės rodiklių - bendruomenės tapatumo jausmas. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
ugdymo rezultatų augimu yra tik formalus požiūris. Mokyklų valdymas liko konservatyvus, t. y. sprendimų galios liko labai apibrėžtos (pvz., Darbo kodeksas, darbo sutartys, mokyklų finansavimas ir pan.).
Pirmiausia reikia duoti galimybę laisvai formuoti pedagoginio ir aptarnaujančio personalo komandas, siekiant įgyvendinti pozityvius ir inovatyvius pokyčius švietimo Įstaigoje. Šiandien direktoriaus rankos plačiąja prasme sukaustytos priimant ir atleidžiant personalą. Mokykla — jautrus organizmas ir tai nėra vien vadovo klausimas, tai kartu bendruomenės klausimas, jis susideda iš daug dalių. Būtina peržiūrėti švietimo įstatyme įtvirtintas vadovo teises ir pareigas, suteikiant vadovui daugiau juridinių galių vertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas, bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti įtakos suformuluotų tikslų realizavimui. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
mokyklose yra vadovų kompetencijų klausimas, jį būtina spręsti iš karto ir greitai. Tai gali būti sėkmingai užtikrinama šiuo metu galiojančios privalomos (kas penkeri metai) švietimo įstaigų vadovų atestacijos būdu. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
rezultatų - būtina ne tik numatyti vadovų kaitą, bet ir stiprinti pedagogo profesijos prestižą: a) stiprinti pedagogų rengimo studijas, jas papildant praktika;
b) numatyti įsipareigojimus (pedagoginė praktika) ir tam tikrą sutartą laiką (pvz., dveji metai) asmeniui, baigusiam pedagogines studijas; c) didinti pedagogų darbo užmokestį bei sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją; d) investuoti į ikimokyklinio ugdymo pedagogų ruošimą, numatyti motyvuojantį darbo užmokestį. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius, 2017-01-25 8.
Tapatinimas visų Lietuvos mokyklų vadovų su dalimi („dalies šalies švietimo įstaigų valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai ir nubloškia valstybę į nepažangiausiųjų gretas“) šalies švietimo įstaigų vadovų darbu yra nekorektiškas sėkmingai, inovatyviai ir šiuolaikiškai dirbančių mokyklų vadovų atžvilgiu. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
9Siekiant inovacijų mokyklose,
būtina numatyti lėšas ir priemones, kaip atnaujinti ir papildyti informacinių technologijų bazę jau nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Informacinių technologijų bazė daugelyje mokyklų yra pasenusi, ypač kaimo mokyklose. Parengti informacinių technologijų bei materialinės bazės atnaujinimo planą kaimo mokyklose. Būtina gerinti ir mokyklų aprūpinimą vadovėliais, nes šiuo metu atnaujinant bendrųjų ugdymo programų turinį, apsirūpinimas vadovėliais paliekamas pačioms mokykloms, o finansavimas neužtikrinamas, todėl tenka dirbti pagal senus vadovėlius. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
laiko ir energijos personalo valdymui, informacijos bei procesų valdymui, atsakomybę už ūkinę veiklą dėl pastatų renovacijos, lėšų poreikio, sporto aikštynų, techninės bazės atnaujinimo, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo deleguoti savininko struktūriniams padaliniams ir specialistams. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
nenumatomos jokios socialinės garantijos. Pastaruoju metu didžioji dalis jų net pamokų nebeturi. Miesto ir kaimo mokyklų vadovų padėtis yra labai skirtinga.
Tikėtina, kad socialinės sąlygos ne visiems leis dalyvauti mokyklų vadovų konkursuose kituose miestuose. Po dviejų kadencijų vadovas nebegalės dalyvauti konkurse toje pačioje mokykloje. Teoriškai kiekvienas gali teikti kandidatūrą konkursui kitame mieste, tačiau nekalbama, kaip bus užtikrinamos vadovo socialinės garantijos (būsto, šeimos narių darbo, mokymosi), jeigu žmogus laimės konkursą kitame rajone ar mieste. Siūlome numatyti vadovų, keliaujančių į nutolusių nuo miesto gyvenviečių mokyklas, socialinį aprūpinimą. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
pensija vadovui, kuris baigs dvi kadencijas likus iki pensinio amžiaus vieneriems-trejiems metams. Siūlome, kad švietimo įstaigos vadovui pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos 1-3 metams, darbo sutartis su vadovu, jo prašymu, būtų pratęsiama iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Iš dalies pritarti Argumentai :
rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-19 Manydami, kad numatomas kadencijų ribojimas turės didžiulį neigiamą poveikį švietimo sistemos tvarumui, neužtikrins socialinio teisingumo, sudarys prielaidas kompetentingus vadovus pakeisti mažiau kompetentingais, siūlome:
skaičiaus toje pačioje mokykloje, nes vadovų kaita pati savaime negali garantuoti mokyklos veiklos kokybės augimo. 2. Keičiant įstatymą sudaryti vienodas starto galimybes visiems vadovams, neįvedant įstatymo įsigaliojimo atgaline data, t.y. visiems vadovams kadencijas pradėti skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Atsižvelgti Argumentai:
Išdėstyti aukščiau prie LMV asociacijos Kauno skyriaus siūlymų. 42.
r. švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-20
kadencijai, kaip vienam iš švietimo problemų sprendimo būdų, dėl šių priežasčių:
nurodo, kad „pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas“, tačiau dėl šios nuostatos kyla neaiškumas, o būtent kokiais teisiniais aktais vadovaujantis tai bus padaryta, nes švietimo įstaigos vadovo pareigos nėra politinio pasitikėjimo, todėl atleidus jį po penkerių metų vien dėl to, kad baigiasi jo kadencija, manytina, jog pažeidžiama jo konstitucinė teisė į darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bus pažeisti švietimo įstaigų vadovų, kurie į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas buvo paskirti neterminuotai, teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra nurodęs, kad ypač svarbu, kad teisinio saugumo principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Manytina, kad neterminuotai priimti švietimo įstaigų vadovai turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jei jie savo pareigas atliks tinkamai ir nepriekaištingai, jie nebus atleisti iš savo einamų pareigų, nes juos priimant į vadovo pareigas, jie negalėjo numatyti, kad ateityje bus siekiama įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir dėl šios priežasties jie bus atleisti iš darbo, nors savo pareigas atlieka tinkamai ir nepriekaištingai. 1.2. 2013 m. gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pasirašė įsakymą Nr. V-1254 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rekomendavo mokyklų vadovams neturėti pamokų.
Dėl šios priežasties beveik visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse mokyklų vadovai nebeveda pamokų. Po penkerių metų pedagoginio darbo nedirbantys mokyklos vadovai praranda savo kvalifikaciją, todėl nėra aišku, ką toliau reikia daryti mokyklos vadovui, kai jis neturėdamas pamokų po penkerių metų vadovo kadencijos yra atleidžiamas iš darbo. 1.3. Pasibaigus švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, nelaimėjęs konkurso kitoje švietimo įstaigoje bei neturėdamas teisės po dviejų kadencijų dalyvauti konkurse į savo švietimo įstaigos vadovo postą bei praradęs mokytojo kvalifikaciją, tačiau turėdamas sukauptą vadybinę patirtį ir praktiką netenka socialinių garantijų. 1.4. Švietimo įstaigų vadovų kadencijos įteisinimas sukurtų daugiau sumaišties nei teigiamų pokyčių mokyklose. Siūlomose įstatymo pataisose nėra numatyta finansinių išteklių ir teisinių dokumentų, kurie leistų šio įstatymo pataisas įgyvendinti tikslingai ir organizuotai. 2004 m. leidinyje „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika“, III d., ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjas R. Ališauskas, teigė, jog viena iš esminių sąlygų keistis organizacijos kultūrai yra mokyklos vadovo pasikeitimas. Mokyklų vadovams susipažinti su mokyklos kontekstu, sąlygomis, veiklos iššūkiais reiktų mažiausiai vienerių ar dvejų metų, išsianalizuoti ir nusimatyti su mokyklos bendruomene naują mokyklos viziją ir strategiją užtruktų beveik visą pirmąją kadenciją. 1.5. Kandidatų į švietimo įstaigų vadovus mažėja, todėl kyla žmogiškųjų išteklių problema: nerengiama švietimo įstaigų vadovų pamaina.
Išanalizavus vadovų konkursų medžiagą Prienų r. savivaldybėje, buvo nustatyta, jog konkursuose ne visada dalyvauja tinkamai pasirengę vadovauti švietimo įstaigoms kandidatai, o tinkamų kandidatų skaičius nėra didelis. 1.6. Dėl įstatymo projekte nurodomo švietimo įstaigų vadovų vertinimo atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Prienų r. švietimo įstaigų vadovų vertinimas ir atsiskaitymas vyksta reguliariai kiekvienais metais. Kasmet Prienų r. savivaldybės mero potvarkiu yra patvirtinamos Prienų r. švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitų formos, nustatomas jų pateikimo laikotarpis, vykdomas aptarimas dalyvaujant pačiam vadovui, Savivaldybės merui, Švietimo skyriaus vedėjui ir mokyklos kuratoriui. Kiekvienų metų mokyklos veiklos ataskaita pristatoma Prienų r. savivaldybės tarybai. Kas penkeri metai Švietimo skyriaus vedėjo patvirtinta komisija kiekvienam švietimo įstaigos vadovui privalomai nustato vadybinės kvalifikacijos atitiktį. Manytina, kad dabartinis švietimo įstaigų vadovų vertinimas yra tinkamas ir pakankamas, todėl neturėtų būti keičiamas. Nepritarti Argumentai Išdėstyti aukščiau prie LMV asociacijos Kauno skyriaus siūlymų. Projekto baigiamosiose nuostatose yra numatyti terminai, iki kada turi būti priimti Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai. 43. Prienų „Žiburio“ gimnazijos ir kitų Prienų r. švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-20 Siūlytina:
įstaigų vadovų kadencijų poreikio analizę, įvertinti Lietuvos švietimo situaciją, išsiaiškinti kokius teigiamus ir neigiamus pokyčius vadovų kadencija turėtų. Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybėje švietimo įstaigų vadovų kaita yra pakankama, per 10 metų pasikeitė apie 50 procentų švietimo įstaigų vadovų. 2.2. Švietimo įstaigų vadovų kaitos procesą įgyvendinti palaipsniui, nuosekliai, sukuriant teisinę apsaugą. 2.3.
taikomas Lietuvoje jau pilotuotas 2013-2014 ES SF projektas „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)“ - Lietuvos mokyklų vadovų veiklos vertinimas, kodas VP1-2.1.-ŠMM-01-V-03-001 , kai švietimo įstaigos vadovo veiklą vertina nepriklausomi, kitos savivaldybės vadybos ekspertai. 2.4. Pasitikėti steigėjo ir savivaldybės švietimo skyriaus kompetencijomis dirbant su švietimo įstaigų vadovais bei vertinant jų veiklą mokyklose. 2.5. Surengti diskusijas visais lygmenimis ir susitarus nusimatyti vieningą mokinių ugdymo sistemą, kuri sudarytų sąlygas gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, paremtą ŠMM ministro patvirtinta
„Geros mokyklos koncepcija“. 2.6. Spręsti atskirų pavienių
mokyklų problemas neatidėliotinai, tačiau netaikyti tai visoms Lietuvos Respublikos švietimo įstaigoms. Iš dalies pritarti Argumentai : Projekto baigiamosiose nuostatose yra nustatyta, iki kada turi būti priimti Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai, taip pat įregistruoti Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymai, kur numatyti įgyvendinimo terminai. 44. VšĮ Mokyklų tobulinimo centro steigėja E. Pranckūnienė 2017-04-03 Svarstant siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, prašome atkreipti dėmesį į galimas šių sprendimų pasekmes:
atsakingas. Vadovų atsakomybė yra didžiulė ir pagal dabar galiojantį švietimo įstatymą bei kitus reglamentus. Į savivaldybių skelbiamus konkursus mokyklų vadovo vietai užimti dažnai nebūna arba neatsiranda tinkamų kandidatų. Ir siūlomos penkerių metų kadencijos, ir kasmetinis vadovo veiklos vertinimas tikrai nedidina šios pozicijos patrauklumo. Projekto „Lyderių laikas“ tyrimai rodo, kad tik maža dalis mokytojų norėtų tapti vadovais, vadinasi, pačioje sistemoje yra nedaug žmonių, orientuotų į vadybinę karjerą. Mūsų žiniomis, iš valstybinio švietimo sistemos kasmet pasitraukia nemažai profesionalių ir pažangių vadovų, mieliau besirenkančių privatų sektorių.
Ar valstybiniu mastu yra galvojama, kaip pritraukti talentingų bei motyvuotų žmonių imtis sunkaus, bet ne itin vertinamo mokyklos vadovo darbo? Ar bus kuriama Talentų pritraukimo sistema, padedanti atrasti motyvuotų bei talentingų vadovų? Ar mums, kaip šaliai, reikia tiesiog nepriekaištingos reputacijos, tvarkingų vykdytojų, ar mums reikia laisvų ir kūrybingų žmonių, kurie įkvėptų mokytojus ir mokinius bendrai kūrybai ir mokymuisi? Strategija LT-2030 kalba apie kūrybiškumą, sumanumą, tačiau kūrybiškumas tarpsta tiktai pasitikėjimu grindžiamoje aplinkoje. Kokios pagalbos susilauks pradedantis mokyklos vadovas, turintis mažai patirties, kad būtų teigiamai įvertintas per metinį veiklos vertinimą? Ar įmanoma tikėtis, kad per metus mokykloje įvyks radikalūs teigiami pokyčiai? Įvedant kadencijas bei metinį veiklos vertinimą, siūlome lygiagrečiai kurti talentų pritraukimo bei profesinės pagalbos vadovams sistemą, nes kitu atveju sistema praras daug profesionalių žmonių ir nesugebės pritraukti naujų. Atsižvelgti
E. Pranckūnienė 2017-04-03 Lietuvos mokyklų valdymas yra visiškai vertikalus: administracija viršuje ir visi kiti apačioje. Šiuolaikinės organizacijos darosi vis labiau horizontalios, t.y. vis daugiau darbuotojų yra įtraukiama į valdymą. Horizontali mokyklos struktūra padėtų išspręsti daug vadybinių problemų, nes tai leistų geriau pasidalinti atsakomybe už mokinių mokymąsi, ugdytų mokytojų vadybines kompetencijas, padėtų išlaikyti efektyvų mokyklos darbą keičiantis vadovams, nuimtų nuo vadovo pečių kai kurias atsakomybes, sudarytų sąlygas kolegialiai priimti sprendimus.
Mąstant apie mokyklų vadybą reikėtų galvoti ne tik apie mokyklos vadovą, bet ir visos mokyklos kaip organizacijos vadybą, kurioje būtų remiamasi pasidalytosios lyderystės samprata, t.y. atsirastų viduriniosios grandies vadovai, prisiimantys atsakomybę už tam tikrą mokyklos veiklos aspektą, pvz. mokinių ugdymą viename koncentre, arba gamtos mokslų, ar socialinių mokslų ugdymą ir panašiai. Vadovo vaidmuo būtų kurti ir įgyvendinti bendrą mokyklos pedagoginę programą bei strategiją, o už tam tikras sritis būtų atsakingi kiti mokyklos darbuotojai. Siūlomos reformos turėtų neapsiriboti vien tik didesnės kontrolės vadovui įvedimu, o plačiau žiūrėti į mokyklos valdymo struktūrą, ją darant kuo horizontalesne ir besiremiančia pasidalytosios lyderystės samprata. Mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimas galėtų remtis naujais vadybiniais vaidmenimis, t.y. mokytojų etatai atspindėtų jų vadybinius vaidmenis mokykloje. Tikimės, kad svarstant Švietimo įstatymo pataisas, bus remiamasi išsamia Lietuvos ir kitų šalių mokyklų vadybos analize, pažangia pasaulio patirtimi, įsiklausoma į Lietuvos švietimo profesionalų balsą. Atsižvelgti
asociacijos (LIĮVA) prezidentė L.Milašauskienė, Vilniaus m. sk. pirmininkė E.Markevičienė 2017-04-04 Ši įstatymo pakeitimo redakcija pagilina susidariusią kritinę situaciją Lietuvos švietimo sistemoje, dar labiau menkina ir silpnina švietimo įstaigų vadovų galias, nes pokyčiams neparuoštas vadovų rezervas, naujieji vadovai dėl susidariusios įtampos nedalyvauja konkursuose.
Šiuo metu pagrindinis vadovų vertinimas yra vadovų atestacija, kuri vykdoma kas 5 metus, o taip pat kasmetinis vertinimas. Vadovų vertinimas vyksta labai atsakingai. Per 2016 metus buvo neatestuoti ir atleista 160 vadovų. Savivaldybės turi pakankamai vadovų vertinimo svertų. Šiuo metu švietimo ir ugdymo įstaigas kontroliuoja 27 institucijos ir čia kyla abejonė dėl jų veiklos veiksmingumo. Asociacijos nariai siūlo: 1.Įstatymo netaikyti gerai ir labai gerai dirbantiems pagal neterminuotas sutartis švietimo įstaigų vadovams, atestuojamiems penkerių metų laikotarpiui. Nepritarti Argumentai Turi galioti vienodos konkurso sąlygos visiems kandidatams. 47. L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 2.Neriboti kadencijų skaičiaus naujai priimtiems vadovams eiti valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigas. Nepritarti Argumentai pateikti prie Vadovų asociacijos Kauno miesto skyriaus siūlymų. 48. L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 3.Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmos kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Nepritarti Argumentai pateikti prie Vadovų asociacijos Kauno miesto skyriaus siūlymų. 49. L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 4.Švietimo įstaigos vadovas, dirbantis toje švietimo įstaigoje dvi kadencijas turi teisę dalyvauti viešajame konkurse šioms pareigoms užimti.
Nepritarti Argumentai pateikti prie Vadovų asociacijos Kauno miesto skyriaus siūlymų. 50. L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 5.Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam sutartį, išmokama išeitinė išmoka LR darbo kodekse nustatyta tvarka. Atsižvelgti Argumentai:
51L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 6.Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2018.07.01, nes reikalingas laikas tinkamai pasiruošti pokyčiams ir parengti vadovų rezervą. Atsižvelgti Projekte numatyti Įstatymo įsigaliojimo terminai
52L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 7.Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo pakeitime įvedama netiesioginė vadovų amžiaus diskriminacija. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 53.
A.Murauskas 2017-04-0411 Pritariame įstatymo pakeitimo projekto teikėjų iniciatyvai, kurie šio įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte akcentuoja ir įstatymo pakeitimo projekte labiau tėvams sudaro sąlygas veikti mokyklos realioje savivaldoje, bei pasisako už skaidresnį ir efektyvesnį mokyklos valdymą:
Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą privalo užtikrinti Konstitucijoje nurodytos valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, taip pat tėvai“;
svarbiausių sėkmingos mokyklos požymių yra skaidrus ir efektyvus valdymas“;
tėvų, mokinių bei mokytojų nepasitenkinimas ilgamečių mokyklos vadovų ir jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimu viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, kurie negali inicijuoti pokyčių ugdymo įstaigoje“;
švietimo įstaigų vadovų darbo sutartys, vadovų veiklos vertinimo nebuvimas, nepakankamas mokyklos savivaldos įtraukimas neužtikrina aukštos švietimo kokybės, grįžtamojo ryšio ir sudaro nepalankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui“;
užtikrinti skaidrų ir efektyvų švietimo įstaigų valdymą, didinti vadovų atskaitomybę ir atsakomybę, kelti aukštus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, stiprinti mokyklos savivaldą“;
tik kelti aukštesnius reikalavimus švietimo įstaigų vadovams ir skaidrinti jų atrankos procesą, bet ir kartu stiprinti mokyklos savivaldą, ją depolitizuoti“. Suprantame, kad mokykla nėra eilinė valstybinė įstaiga, kuri neturi konkretaus šeimininko, nes mokyklos tikrieji šeimininkai ir finansuotojai per mokesčių perskirstymą yra mokinių tėvai.
Realiai tėvams leidus išsirinkti konkrečios mokyklos bendruomenei tinkantį vadovą ir tėvams davus galios atleisti netinkamą konkrečiai mokyklai vadovą, vadovas būtų labiau orientuotas į mokinių tėvų poreikius, ir kartu išsivaduotų nuo politikų priklausomybės. Jei konkrečiai bendruomenei vadovas yra tinkamas, nevertėtų riboti vadovų kadencijų. Švietimo politikoje yra akcentuojamas bendruomenių stiprinimas, pagalba šeimai, individualizuotas mokymas ir pan. Tai pasiekti galima tik puoselėjant bendruomenės tarpusavio santykius. O tam reikia daug laiko. Mokykloje, kitaip nei eilinėse valstybinėse įmonėse, žymiai svarbiau yra mikroklimato sukūrimas, kuris turi būti nuolat ir neperraukiamai kuriamas. Šeimos dažnai augina ne vieną vaiką, kurie kas keleri metai ateina į tos pačios bendruomenės mokyklą. Ilgiau ir gerai dirbančiam vadovui nereikia iš naujo susipažinti su vis kita šeima. Vystant santykius su bendruomene, lengviau bendruomenei suteikti vis aktualėjančias socialines paslaugas, užsiimti jų edukacija ir pan. Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlome šiuos įstatymo projekto pakeitimus. 3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Iš dalies pritarti Argumentai : Įstatymo projektu nėra siūloma atimti teisės iš dabartinių švietimo įstaigų vadovų pretenduoti į pareigas bet kurioje švietimo įstaigoje, siekiama gerinti švietimo įstaigų valdymo kokybę, užtikrinti, kad švietimo įstaigoms vadovautų kompetentingi asmenys, be to, yra nustatomi įstatymo įgyvendinimo terminai. 54. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas 2017-04-0411 Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, du atstovus mokyklos tėvų bendruomenė . Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. Nepritarti Argumentai :
Tėvų bendruomenės atstovavimas būtų neproporcingai didinamas. 55. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas 2017-04-0411 Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų.
Vietoje mokyklos tarybos teikiamų asmenų viešojo konkurso komisijos sudėtį papildo dar vienas tėvams atstovaujančios organizacijos atstovas. Nepritarti Argumentai ; Šią nuostatą būtų sunku įgyvendinti, kadangi švietimo įstaiga dar būtų tik steigiama. 56. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas 2017-04-0411 Pakeisti 59 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
veikla įvertinama nepatenkinamai, švietimo įstaigos visuotinis susirinkimas gali kreiptis į steigėją nutraukti su švietimo įstaigos vadovu darbo sutartį , taip pat jeigu švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 14 dalis)
A.Murauskas 2017-04-0411
papildymas 591 straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu. 1 ir 6 dalis išdėstyti taip:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina , vadovauja jų vykdymui. Juos tvirtina mokyklos taryba. Nepritarti Argumentai : Žr. argumentaciją dėl Seimo Teisės departamento 9 pasiūlymo.
Tai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija. 58. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas 2017-04-0411
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia , ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka mokyklai svarbius ugdymo aplinkų organizavimo klausimus. Iš dalies pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 7 dalies 7 punktas)
A.Murauskas 2017-04-0412
Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei į kurios sudėtį įeina mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovai. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. Mokyklos taryboje šalys pasiskirsto šiomis proporcijomis: 20 proc. mokinių, 20 proc. mokytojų, 50 proc. tėvų (globėjų, rūpintojų) ir 10 proc. vietos bendruomenės atstovų. Aiškinamajame rašte sakoma, kad papildomų biudžeto lėšų nereikės. Su tuo nesutinkame, nes manome, kad darbas viešojo konkurso komisijoje turėtų būti apmokamas. Taip pat turėtų būti apmokami ir tėvams atstovaujančios organizacijos bei švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacijos atstovų papildomi susisiekimo, komunikavimo ir kiti su veikla komisijoje patiriami kaštai. Nepritarti Argumentai:
2017-04-10 Keičiamo Švietimo įstatymo nuostatos negali būti taikomos atgaline data, todėl švietimo įstaigų vadovų atleidimas, pritaikant skirtingas skaičiavimo metodikas, nėra teisiškai argumentuotas ir neatitinka teisėtų lūkesčių principo, paneigiant asmens lygybę prieš įstatymą.
Toks Švietimo įstatymo pakeitimas yra diskriminacinis, nes pažeidžia pamatines LR Konstitucijos vertybes. Vadovams, šiuo metu dirbantiems pagal neterminuotas sutartis, kadencijos turėtų būti pradėtos taikyti tik nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Keičiamo Švietimo įstatymo nuostata, ribojanti kadencijų skaičių toje pačioje švietimo įstaigoje pažeidžia LR Konstitucijos 48 straipsnio 1-oje dalyje įtvirtintą žmogaus teisę pasirinkti darbą, paremtą visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija. Būtų teisinga įstatymo leidėjams neriboti kadencijų skaičiaus ir suteikti galimybes atleistiems vadovams patiems pasirinkti, ar dalyvauti konkurse naujai kadencijai toje pačioje mokykloje, ar pasirinkti kitą švietimo įstaigą. Kaita yra šiuolaikinės visuomenės bruožas, iššūkiai yra sudėtingesni, todėl būtina lanksti procesų vadyba, naujos strategijos ir technologijos. Reikšmingi pokyčiai, atsakinga profesinių mokyklų bei verslo partnerystė užtikrins mokymosi kokybę ir darbuotojų konkurencingumą. Pasiūlymai dėl Švietimo įstatymo pataisų:
įsigaliojimas nuo 2018-07-01. 2. Įstatymo įsigaliojimas: visiems vadovams, nepriklausomai nuo jų išdirbto laiko, kadencijos prasideda nuo 2017-07-01. 3. Vadovų kasmetės užduotys, jų veiklos vertinimas. Po 5-ių metų su gerai dirbančiais vadovais pratęsiamos darbo sutartys neorganizuojant konkursų, po 10 metų organizuojami mokyklos vadovų konkursai, kuriuose turi teisę dalyvauti ir esamas vadovas. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Vadovų asociacijos Kauno miesto skyriaus siūlymų. 61.
švietimo profes. sąjungos pirmininkas E.Jesinas, Lietuvos švietimo profes. sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius, Lietuvos mokytojų profes. sąjungos Pirmininkė J.Voloskevičienė 2017-04-1211 Siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei didinti viešų konkursų švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti skaidrumą, taip pat, siekiant užtikrinti visų įstaigos darbuotojų interesų atstovavimą priimant sprendimą dėl švietimo įstaigos vadovo kandidatūros, siūloma Įstatymo projekto 59 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, švietimo įstaigoje veikiantys darbuotojų atstovai , vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Iš dalies pritarti Žr. 11 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 10 dalis) Argumentai:
Darbo kodekso 162 str. apibrėžta, kas laikoma socialiniais partneriais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
V.Matijošaitis 2017-01-2611 Atsižvelgdami į švietimo, kaip vienos iš pagrindinių mūsų valstybės reguliavimo sričių, svarbą ir ugdymo kokybės valstybinėse ar savivaldybės švietimo įstaigose reikšmę mūsų valstybei kryptingai augti, būti šiuolaikiška ir konkurencinga, taip pat suprasdami švietimo sistemos pokyčių poreikį, manome, kad prieš nustatant švietimo sistemos pokyčius, kurie numatyti Projekte, turėtų būti atlikta išsami švietimo sistemos veiklos analizė ir nustatytos galimos tokių pokyčių pasekmės. Iš esmės pritariame siūlomam Vadovo kadencijos nustatymui, tačiau manome, kad turėtų būti nustatomas ilgesnis kadencijos laikas, t.y. 5—7 metai. Vertinant užsienio valstybių patirtį švietimo srityje pastebėtina, kad Vadovų kadencijos nustatymas ne visais atvejais tiesiogiai pagerina švietimo kokybę, pvz., vadovų kadencijos nebuvimas Suomijos švietimo sistemoje švietimo kokybei nekenkia, nes minėtoje valstybėje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų figūrai – mokytojui, jo parengimui, kvalifikacijos kėlimui, išlaikymui (finansavimui). Remdamiesi Kauno m. pavyzdžiu matome, kad daugeliu atvejų švietimo įstaigos direktorius, vadovaudamas įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, rodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pati įstaiga nuolat keičiasi, vystosi ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Manome, kad Vadovų darbo trukmės nustatymas Projekto 3 straipsniu siūlomo keisti 59 str. 1 dalyje, kaip baigtinis dviejų kadencijų (iš eilės) skaičius, neatsižvelgiant į ilgametę Vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant Vadovo pareigas), ne tik neužtikrins Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet gali sudaryti prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams. Manome, kad Projektu siūlomas aptariamas teisinis reguliavimas yra ypač jautriai vertintinas dėl konstitucinės teisėtų lūkesčių apsaugos įgyvendinimo.
Kadangi būtent valstybė turi konstitucinę pareigą garantuoti ir ginti žmogaus teises, jai tenka didžiulė atsakomybė už žmogaus teisių apsaugą ir reikiamų sąlygų joms įgyvendinti sukūrimą, manome, kad valstybė turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesudarytų sąlygų konstitucinių žmogaus teisių ir asmenų lygybės principo pažeidimams. Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kris savo ruožtu glaudžiai susijęs ir su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis. Konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui principo svarbą savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo Konstitucinis Teismas: „,...> [konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas] pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas.“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).“<...> Prasidėjus to paties turinio teisiniams santykiams negali būti taikomi nauji reikalavimai, nes būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumas.“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).“<...> Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą.
Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms.“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas) Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminavimas. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas ilgas (nepertraukiamas) Vadovų darbo stažas, kuris pateikiamas kaip tam tikras trūkumas, yra išreikštas neigiamai ir pasireiškia kaip asmens diskriminacija dėl jo amžiaus, neatsižvelgiant į daugumos Lietuvos švietimo įstaigų vadovų sąžiningai ir kokybiškai atliekamą ilgametį darbą toje pačioje įstaigoje. Manome, kad Projekte numatytas kasmetinis Vadovų vertinimas ir jų darbo kokybės patikrinimas (pagal nustatytą tvarką ir kriterijus) ir galimybė atleisti Vadovą, kurio veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, bus pakankama priemonė siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų ir jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius. Atsižvelgti Argumentai :
Galioja tie patys argumentai, pateikti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 1–3 pastaboms, taip pat Vadovų asociacijos Kauno skyriaus tarybos 1 ir 2 pastaboms. 2.
V.Matijošaitis 2017-01-2615 Manome, kad Projekto 6 straipsnio 4—7 dalių nuostatos dėl Vadovų, kurie Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai, yra diskriminuojančios kitų asmenų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis, atžvilgiu. Dauguma dabar dirbančių Vadovų, kurie pareigas toje pačioje įstaigoje nepertraukiamai ėjo daugiau kaip 10 metų (iki numatomos Įstatymo įsigaliojimo datos), dirba sąžiningai ir kokybiškai, bet , įsigaliojus siūlomam Projektui, bus atleisti iš darbo ir taps socialiai pažeidžiami, nes turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų (pvz., bankams ar kt. kredito įstaigoms), turi mokėti už vaikų studijas ir pan. Aptariamos Įstatymo pataisos neišvengiamai sudarys sąlygas didėti socialinei atskirčiai, todėl yra socialiai jautrios, nes, įsigaliojus Įstatymui, bus atleista daug darbingo amžiaus kvalifikuotų Vadovų, taip pat vadovų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nustatytų visiems įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovo pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose negali būti nustatyta atvejų, kai sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai.
Taip pat manome, kad turėtų būti nustatyta galimybė vertinti Vadovų veiklą pasibaigus pirmosios 5—7 metų kadencijos laikui ir tokiu atveju, jeigu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vadovo veikla būtų vertinama
„gerai“ arba „labai gerai“, jis nebūtų atleidžiamas iš pareigų, o turėtų būti
skiriamas antrajai kadencijai ne konkurso tvarka, atsižvelgiant į teigiamą jo veiklos vertinimą. Siūlome nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį pasibaigus pirmajai kadencijai Vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis būtų pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso Vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Manome, kad turėtų būti nustatytas ilgesnis Projekte siūlomų ir aptartų Įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminas, kuris būtų protingas, atsižvelgiant į didelę siūlomų pakeitimų svarbą. Siūlome nustatyti kitą įsigaliojimo datą -2018 m. liepos 1 d.
Per metus nuo Projekto priėmimo datos siūlome atlikti visuminį Lietuvos švietimo būklės vertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir jų priežastis, atlikti galiojančių su Vadovų veikla susijusių teisės aktų vertinimą, parengti trūkstamus teisės aktus ir įvertinti, ar jie dera su kitais teisės aktais, siekiant nustatyti, ar Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir įstatymo negaliojimo atgaline tvarka (lex retro non agit) principo. Taip pat siūlome Projekto baigiamosiose nuostatose nustatyti, kad iki Įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems Vadovams penkerių metų kadencija būtų nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. (Įstatymo įsigaliojimo dienos). Vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais turėtų būti pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus Vadovo rašytinį sutikimą, būtų keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu Vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis būtų atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atsižvelgti Argumentai :
Dėl išeitinių išmokų ar kitų socialinių garantijų, galioja tie patys argumentai, išsakyti dėl Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus tarybos pasiūlymų. Dėl įstatymo galiojimo atgal galioja tie patys argumentai išsakyti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 2 pastabai. Dėl galimybės skirti vadovą antrai kadencijai įvertinus „gerai“ ir „labai gerai“ galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 4 pastabai. Dėl visuminio Lietuvos švietimo būklės įvertinimo galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 1 pastabai.
Dėl įstatymo įsigaliojimo datos – data nekeistina, nes baigiamosiose nuostatose nustatomas laipsniškai įstatymo įgyvendinimas. 3. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2211 Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos švietimo bei biudžetinių įstaigų įstatymai nustato, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas su kiekvienu švietimo įstaigų vadovu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl manytina, kad švietimo įstaigų vadovai turi teisėtą lūkestį, kad šias pareigas eis neribotą laiką. DK įtvirtina visišką darbuotojo laisvę nutraukti darbo sutartį savo valia. Darbdaviui tokios teisės DK nenumato: jis gali atleisti darbuotoją iš darbo tik esant svarbiai priežasčiai ir laikydamasis darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nepažeisdamas darbuotojams nustatytų garantijų. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pasiūlyti kitą darbą yra darbdavio pareiga. DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Yra daug švietimo įstaigų vadovų, kurių aukšta ir skaidri valdymo kokybė, puikūs mokyklos veiklos rezultatai. Jie geba prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, diegia naujoves bei gerąsias švietimo įstaigų valdymo praktikas, lemiančias didelį švietimo įstaigos valdymo skaidrumą bei efektyvumą.
Todėl manome, jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama labai gerai, švietimo įstaigos vadovas (jo sutikimu) galėtų būti perkeltas (ne konkurso būdu) į kitą švietimo įstaigą. Manome, kad tarpusavyje nedera Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 ir 6 dalys, kur 5 dalyje skelbiama, kad vadovas eina toliau atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jei įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovas pareigas ėjo penkerius ir mažiau metų, o 6 dalyje vadovas eina toliau atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jei įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovo pareigas ėjo dešimt ir daugiau metų. Atlikus analizę, galima teikti, jei įstaigos vadovas įstatymo įsigaliojimo dieną vadovo pareigas ėjo 10 metų ir 1 mėn. - jis turi būti po 1 metų atleidžiamas, o jei ėjo 9 metus ir 11 mėnesių, Įstatymo projektas leidžia jam eiti direktoriaus pareigas dar 5 metus. Vadinasi, pirmuoju atveju vadovas ilgiausiai gali dirbti 11 metų ir 1 mėn., o antruoju -14 metų ir 11 mėnesių. Vadovaujantis logika, šie Įstatymo projekto punktai taisytini. Todėl manome, kad visiems dabar dirbantiems vadovams penkerių metų kadencija turi būti nustatoma nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas Švietimo įstaigų vadovai rajono Savivaldybės tarybai teikia ataskaitas, taryboje išklausoma apie jų veiklą ir priimami sprendimai dėl ataskaitos ir atsakymų, t. y., švietimo įstaigų vadovų veikla yra įvertinama.
Ką tik įsigaliojusiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo pamokėjimo įstatyme, nustatyta, kad kiekvienais metais iki sausio 31d. savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo įvertina biudžetinių įstaigų vadovų praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 59 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Natūraliai kyla klausimas ar kasmetinių švietimo įstaigų vadovų vertinimų yra ne per daug? Pagal mokyklų vadovų atestacijos nuostatus, švietimo įstaigų vadovai yra atestuojami ir kas penkeri metai įvertinamas jų veiklos atitikimas turimai vadybinei kategorijai., t. y., įvertinama jo veikla. Todėl darytina išvada, kad minimi teisės aktai (Įstatymo projektas, Vietos savivaldos įstatymas, Biudžetinių įstaigų Darbo apmokėjimo įstatymas, Vadovų atestacijos nuostatai) nėra suderinti tarpusavyje. Be to, šiuo metu daugelis ilgai dirbančių švietimo įstaigų vadovų turi atestacijos pažymėjimus, kurie galioja iki 2020 m. gruodžio 31d,, todėl manome, kad šių vadovų veikla jau yra įvertinta ir jie turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. Abejojame, ar Įstatymo projekte būtina įvardinti viešajam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudėtį. Tai gali būti reglamentuota Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos apraše.
Įstatymo projekte nurodoma, kad vieną komisijos narį skiria „tėvams atstovaujanti organizacija“, o jeigu tokios rajone įregistruotos nėra? Manytume, kad vieną komisijos narį, nedirbantį švietimo įstaigoje, galėtų pasiūlyti vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, teikiame tokius Įstatymo projekto pasiūlymus:
1Išbraukti 59 straipsnio paskutinį sakinį:
Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijos iš eilės? Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pasiūlymų. Be to, Seimo nariai teikia pasiūlymus dėl Baigiamųjų nuostatų ir Įstatymo įgyvendinimo grafiko. Seniūnaičių ar seniūnų įtraukimas į konkursų komisijas galėtų didinti politikos įtaką vadovų skyrimui. 4. Zarasų rajono savivaldybės administracijos
259 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva).“ Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pasiūlymų. Vadovų darbo santykiai reglamentuojami Darbo kodekso. 5. Zarasų rajono savivaldybės administracijos
6 dalį išbraukti* Alternatyva - 59 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Viešajam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga), mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną Švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Nepritarti Argumentai :
Seniūnų dalyvavimas komisijoje būtų mokyklų vadovų instituto politizavimas. 6. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2215 Arba 2 alternatyva 6 straipsnio 4,5 ir 6 dalims: Apjungti 4, 5 ir 6 dalis ir suformuoti taip: „4. Švietimo įstaigų vadovams iki Šio Įstatymo įsigaliojimo datos, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis, pirmoji penkerių metų kadencija nustatoma nuo Įstatymo įsigaliojimo datos.“ Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Vadovų asociacijos pasiūlymų. 7. Zarasų rajono savivaldybės administracijos
46 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva).
Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga, likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos, organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti.“ Nepritarti Argumentai : Perteklinė nuostata: vadovų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas. 8. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros sk. vedėjas
12 dalimis: „10. Šio straipsnio 7 dalis netaikoma švietimo įstaigų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jo veikla įvertinama gerai ir labai gerai.“ Nepritarti Argumentai : Vadovų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, todėl galios ta norma, kuri bus Darbo kodekse. 9. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2215
„11. Kai yra laisva vieta švietimo įstaigos
vadovo pareigoms eiti, švietimo įstaigos vadovas (jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitą valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą vadovo pareigoms eiti.“ Nepritarti Argumentai :
kandidatams
Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2215 „12. Švietimo įstaigų vadovai, turintys mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus (jei jo veikla kasmet vertinama gerai ir labai gerai), toje pačioje įstaigoje turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos.“ Nepritarti Argumentai : Turi būti taikomi vieni principai visiems kandidatams. 11. Telšių rajono savivaldybės meras P.Kuizinas, 2017-01-30 siūlome: 1.
Nepriimti ŠĮ pataisų neišdiskutavus su švietimo įstaigų savininkų atstovais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis kadencijų įvedimo teisinių procedūrinių klausimų, neišanalizavus visų galimų pasekmių. Atsižvelgti Argumentai : diskusijos vyksta nuo projekto įregistravimo laiko. Seime rengti klausymai. 12. Telšių rajono savivaldybės meras
starto galimybes visiems vadovams, neįvedant įstatymo įsigaliojimo atgaline data. Pakeisti 6 str. 1 dalį po žodžio įsigalioja įrašyti „2018 m. liepos 1 d.“. Nepritarti Argumentai : Įstatymas turi įsigalioti dar 2017 metais, kol svarstomas kitų metų biudžeto projektas. 13. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 Susipažinę su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projektu (toliau – projektas), jį lydinčiais dokumentais, taip pat oficialiai Teisės aktų projektų registre paskelbtais pasiūlymais, susipažinę su daugybės pavienių asmenų, visuomeninių organizacijų ir juridinių asmenų siūlymais projektui, aptarę projektą su savivaldybių švietimo padalinių vadovais 2016-03-16/17 dienomis Druskininkuose vykusiame seminare ir vykdydami 2017 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio nutarimo 3 punktą, teikiame projekto įgyvendinimui reikalingų veiksmų ir jų įgyvendinimui būtinų prielaidų sąrašą (pridedama). Apibendrinimas. Vadovų kadencijų įvedimas sveikintina idėja, galinti paskatinti vadovų lyderystę ir naujų idėjų švietime įgyvendinimą, tačiau projektas pristatytas neatlikus išsamios situacijos Lietuvoje ar SSGG analizės, nepateikus kitų šalių patirčių, gali būti (ir yra) sutiktas nepalankiai, netgi priešiškai.
Iš svarstymų eigos akivaizdu, kad projektas turi būti detaliai aptartas su visomis suinteresuotomis, ypač švietimo bendruomenės, grupėmis, nes sulaukta labai daug įvairių atsiliepimų ir reakcijų, ypač daug neigiamų vertinimų dėl kai kurių įstatymo įsigaliojimo nuostatų (kadencijų laiko skaičiavimo) ir dėl kadencijų skaičiaus ribojimo (siūloma – ne daugiau kaip 2). Patvirtindami švietimo įstaigų vadovų vaidmenį ir jų veiklos įtaką mokinių pasiekimams, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 134.6 papunktyje numatyta įvesti ne tik vadovų kadencijas, bet ir užtikrinti efektyvią mokyklų vadovų vertinimo sistemą. Projekte žengiamas tik pirmasis žingsnis, nenumatyta tolimesnių. Netgi priešingai, siūlomas „centralizuotas“ vadovų vertinimas, kontroliavimas prieštarauja kitai Vyriausybės programos krypčiai – mokyklų savarankiškumo ir savitumo skatinimui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 136 punktas). Švietimo ir mokslo ministerija iš esmės pritaria projektui, tačiau mano, kad būtina jį nuosekliai suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kitais įstatymais ir su kitais Švietimo įstatymo straipsniais. Tobulinant projektą, būtina matyti nuoseklią vadovų skyrimo, veiklos vertinimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą, paremtą ta pačia paradigma ir tais pačiais kriterijais, derančiais su įstaigos išoriniu veiklos vertinimu, įstaigos rezultatais.
Modeliuojamas vadovo vaidmuo, jo ir švietimo įstaigos veiklos vertinimas turi derėti su Geros mokyklos koncepcija , įstaigos savarankiškumo siekiu ir autonomija, numatant tinkamą ir motyvuotą švietimo įstaigos savininko, vadovo darbdavio dalyvavimą vadovo veiklos vertinimo procesuose. Projekto įgyvendinimo nuostatose turi būti numatyta gabių, motyvuotų pretendentų pritraukimo būdų ir galimybių sistemos sukūrimas, vadovų rezervo formavimo pavedimas Švietimo ir mokslo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai. Prieš apsisprendžiant dėl projekto įgyvendinimo pradžios, turi būti nurodytas nuoseklus, palaipsnis įgyvendinimo etapiškumas ir iš anksto susitarta dėl pokyčių įgyvendinimo kaštų bei finansavimo šaltinių. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 14. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Išvados: 1.Vadovų kadencijų įvedimas neįvertinus galimo poveikio sistemai, ypač neturint pretendentų rezervo, gali iššaukti neprognozuojamų pasekmių, nes pagal pataisas per artimiausius vienerius metus numatyta pakeisti apie 80 proc. švietimo įstaigų vadovų. 2.Įstatymo pakeitimai turi būti suderinti su kitomis Švietimo įstatymo nuostatomis (vadovų atestacija, vadovų teisėmis ir pareigomis), kitais įstatymais (Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu), kad sistema nebūtų išbalansuota. Atsižvelgti Argumentai :
Baigiamosiose nuostatose yra nustatyti įstatymo įgyvendinimo terminai. 15.
2017-04-06 3.Aiškinamajame rašte nurodyta, kad jokių papildomų lėšų nereikės, tačiau lėšų reikės pretendentų į vadovus kompetencijų vertinimui (1 pretendentas ~ 200 eurų), ministerijos tarnautojų masiniam vykimui į komandiruotes (apie 3000 papildomų komandiruočių artimiausius 2-3 metus) ir padidėjusiam įprastiniam tarnautojų krūviui, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos darbuotojų komandiravimui vertinti visų švietimo įstaigų vadovų kasmet (apie 3000 x 2 ekspertai x 4-5 dienos x ~ 100 eurų 1 eksperto diena), naujai paskirtų vadovų mentoriams už darbą, rezerve esančių pretendentų mokymams ir kt. Nepritarti Argumentai :
Vertinimo procedūras turi užtikrinti Švietimo ir mokslo ministerijos ir savivaldybių specialistai. 16. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 4.Prieš pradedant įgyvendinti projektą, turi būti numatytos 4 prielaidos: 4.1.peržiūrėta vadovų atlyginimų sistema (pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (po 2017 m. rugpjūčio 31 d.) nedidelės (iki 50 pareigybių) švietimo įstaigos vadovo, turinčio iki 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, atlyginimas gali svyruoti nuo 574 iki
įstaigos vadovo, turinčio didesnę kaip 10 metų vadovavimo patirtį, atlyginimas gali svyruoti nuo 652 iki 1749 eurų, neatskaičius mokesčių. Šiuo metu atlyginimai mažų mokyklų (iki 200 mokinių) vadovų atlyginimai svyruoja nuo 810 iki 1058 eurų, neatskaičius mokesčių, o didelių (901 ir daugiau mokinių) mokyklų vadovų, atestuotų ir turinčių 15 ir daugiau metų stažą, svyruoja nuo 1314 iki 1541 eurų, neatskaičius mokesčių;
Iš dalies pritarti Argumentai : Baigiamosiose nuostatose yra nustatyti įstatymo įgyvendinimo terminai. 17.
2017-04-0615 4.2.numatytos socialinės garantijos, „persikėlimo“ ar būsto išlaikymo, kitos garantijos (pvz., įsigaliojus pataisoms ir pakeitus sutartis į terminuotas, priešpensinio amžiaus vadovams užtikrinti socialinį saugumą; jei paskirtas vadovas kasdien iš namų į darbą ir iš jo turės važinėti didelį atstumą, jam turi būti numatyta galimybė kompensuoti papildomas išlaidas ir pan.);
Iš dalies pritarti Argumentai : Baigiamosiose nuostatose yra nustatyti įstatymo įgyvendinimo terminai. 18. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 4.3.projekto įgyvendinimas turi būti nuoseklus ir palaipsnis, užtikrinantis švietimo politikos tęstinumą;
2017-04-06
vadovams, jauniems vadovams pritraukti į sistemą, tarp jų ir materialinis skatinimas. Pritarti
2017-04-061 Dėl įstatymo 51
neproporcinga priemonė, neleidžianti užsiimti profesine veikla. Taikant dabar galiojančią ŠĮ 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę kyla neaiškumų, ar draudimas dirbti mokytoju taikomas tik teistumo laikotarpiu, ar taikomas neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Atsižvelgdami į tai ir siekdami teisinio aiškumo ir teisės dirbti ribojimo proporcingumo ir adekvatumo, siūlome projekto 51 straipsnio 1 punkte aiškiai numatyti ryšį su teistumu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą. Nes pagal siūlomą reguliavimą, asmuo apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį (net ir nesunkų) nusikaltimą, negalėtų dirbti nei mokytoju, nei vadovu niekada. Tai, mūsų nuomone, neadekvatus ir neproporcingas teisės į darbą ribojimas. Pažymėtina, kad LR valstybės tarnybos, viešųjų pirkimų ir kiti įstatymai aiškiai nurodo teisės į darbą ribojimus, atsižvelgiant į teistumą ir nusikaltimo sunkumą.
Pasiūlymas:51 straipsnio 1 punkto formuluotę siūlome tokią: „1)teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar teistas už tyčinį nusikaltimą, - jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“ Pritarti Žr. 2 ŠMK pasiūlymą. 21. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai: Būtina suderinti su Vietos savivaldos įstatymu. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad i šimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai . Pasiūlymas :
Siūlome 59 straipsnio 1 dalies formuluotę: „1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo . Vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ Nepritarti Argumentai :
Dėl teisinio aiškumo būtina nurodyti, kas organizuoja viešą konkursą. 22. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai: Įvedant kadencijas ir pradedant sudaryti terminuotas sutartis, būtina numatyti socialines garantijas; suderinti 3 dalies nuostatą su 1 dalimi. 1.1.
terminuotos sutartys, turėtų būti numatyti motyvavimo sudaryti tokias sutartis mechanizmai, nes nestabilumas, menkas atlyginimas (ypač nedidelių, atokiose vietovėse esančių įstaigų vadovų), negalėjimas pasinaudoti net banko paskolomis, nemotyvuos gabių, išsilavinusių asmenų rinktis šios profesijos. 1.2. Kadencijų įvedimas šią profesiją padarys dar mažiau patrauklią jaunesniems asmenims, kurie turi mažų vaikų, nes nenumatyti šeimos persikėlimo mechanizmai. Be to, jėgos struktūrų darbuotojų rotavimas liudija didesnį atotrūkį nuo šeimų, didesnį skyrybų skaičių, didesnę psichinę įtampą. 2. Šioje dalyje reikėtų numatyti teisę neskelbti konkurso, jei pratęsiama sutarti antrajai kadencijai. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 3 dalies formuluotę:
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas išskyrus atvejus, kai veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir tą patvirtino atliktas išorinis vertinimas.“ Nepritarti Argumentai : Visiems kandidatams turi galioti vienos konkurso sąlygos. 23. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 Argumentai: 1. Parengti ir patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintų Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo pakeitimus;
ir patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinto Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo pakeitimus. Būtina perkelti įstatyme numatytus reikalavimus ir procedūras į ministro nustatomas tvarkas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad neaišku, koks įstatymas bus priimtas, lieka neproporcingai trumpas laikas parengti teisės aktų projektus ir juos suderinti su suinteresuotomis grupėmis. Pasiūlymas : Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. birželio 30 d.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. gruodžio
2017-04-0611 Argumentai: 1.Būtina suderinti komisijos sudėtį su švietimo įstaigų funkcijomis, nes pasiūlyta sudėtis tinka tik mokyklai, bet ne švietimo pagalbos įstaigai. 1.1. Švietimo pagalbos įstaigose nėra nei mokyklos tarybos, nei tėvų bendruomenių (su nedidelėmis išimtimis, jei vykdomos neformaliojo švietimo programos). Be to, švietimo pagalbos įstaigų vadovai neatestuojami, todėl nebus ką deleguoti pagal kompetenciją. 1.2. Neaišku, kas yra „tėvams atstovaujanti organizacija“. Kurią organizaciją – Supermamų klubą, Daugiavaikių šeimų asociaciją, Tėvų forumą ar kitą – prašyti deleguoti narį? Absoliuti jų dauguma neveikia mokyklos lygmeniu, o tėvų poziciją atstovautų mokyklos tėvų bendruomenė. Galima vietoj to siūlyti, kad narį deleguotų gyvenamosios vietos bendruomenė. 1.3. Socialinės partnerystės samprata yra apibrėžta Darbo kodekso 162 straipsnyje: „ Socialinės partnerystės šalimis – socialiniais partneriais – laikomi darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o partnerystės darbdavio (ar atitinkamais atvejais – darbovietės ) lygmeniu – darbdavys ir darbuotojų atstovai.“ Šiuo metu galiojančioje Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje tvarkoje darbuotojų atstovai yra stebėtojai (taip yra ir Valstybės tarnybos konkursuose). Neaišku, ką turėjo galvoje pataisų teikėjas, įvardydamas socialinius partnerius kaip komisijos narius: į kurią profesinę organizaciją reikės kreiptis, jei yra kelios, kaip elgtis, jei profesinės sąjungos organizacija įstaigoje neveikia. Siūlome koreguoti. 1.4.Kadangi numatoma daugybė vadovo veiklos vertinimų, nustatoma kadencija, todėl vadovų atestacija praranda prasmę. Kyla klausimas, ar verta numatyti, kad deleguojamas atestuotas vadovas, jei verta diskutuoti apie atestacijos panaikinimą.
2.Nustatomi tam tikri reikalavimai deleguojamiems asmenims, tačiau nenumatyta, kas yra atsakingas, jei deleguojamas neatitinkantis reikalavimų asmuo. Reikia numatyti atsakomybę. 2.1. Kas atsakingas už išvardytų asmenų nepatekimą į komisiją, jei jie deleguojami? 2.2.Kas ir kaip nustato ir atsako už deleguotų asmenų nepriekaištingą reputaciją? Kaip deleguojami asmenys pagrįs esą nepriekaištingos reputacijos? Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 6 dalies formuluotę: „6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją. Į mokyklos vadovo atrankos komisiją p o vieną narį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat gali būti kviečiamas vienas mokyklos socialinių partnerių atstovas. Į švietimo pagalbos įstaigos vadovo atrankos komisiją p o vieną narį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat gali būti kviečiamas vienas švietimo pagalbos įstaigos partnerių atstovas. Deleguojanti institucija užtikrina, kad į komisiją deleguoto asmens reputacija yra nepriekaištinga. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
Nepritarti Argumentai : Dėl švietimo pagalbos įstaigų konkurso komisijos narių yra įregistruotas pasiūlymas, sprendžiantis šią teisinę koliziją. Socialinių partnerių terminas vartojamas Profesinio mokymo įstatyme ir Darbo kodekse. 25. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai: Būtina patikslinti formuluotę. Negalima deleguoti tėvų bendruomenės nario ir švietimo įstaigos partnerių atstovo. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 7 dalies formuluotę: „7. Viešo k onkurso į naujai įsteigtos švietimo įstaigos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos ir tėvų bendruomenės teikiamų asmenų.“
2017-04-0611 Argumentai: Nustatyta, kad kasmetinį mokyklų vadovų vertinimą atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 1.Darbuotoją turi vertinti darbdavys. Tai natūrali praktika, kuri yra šiuo siūlymu pažeidžiama. Mokyklos savininkas paliekamas be galimybės vertinti ir neprisiima atsakomybės už vadovo vykdomą veiklą arba vykdo dar vieną kasmetinį vertinimą, susietą su veiklos programos įgyvendinimu ar/ir kitais kriterijais. 2. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, vadovai turi būti įvertinti kasmet per mėnesį, formuluojant naujas užduotis. Švietimo įstaigų yra apie 3000, todėl objektyviai įvertinti, suformuluoti adekvačias užduotis ir kt. jokia Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija nei fiziškai, nei finansiškai nepajėgi to padaryti. 3. Kadangi numatyta, kad kasmetinis vertinimas siejamas su galimybe atleisti vadovą iš pareigų, tad vertinimas turėtų būti vykdomas Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, o jei prieš metus vadovas buvo įvertintas blogai ar patenkinamai, Švietimo ir mokslo ministerija į vertinimo komisiją galėtų deleguoti savo atstovą. 4.
institucija turėtų būti įtraukta į vertinimą baigiantis vadovo kadencijai, siejant tą vertinimą su švietimo įstaigos išoriniu vertinimu. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 9 dalies formuluotę: „9. Švietimo įstaigos vadovo kasmetinį vertinimą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalininkų susirinkimas) arba jos įgaliotas asmuo vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Baigiantis 5 metų kadencijai vadovo veiklos vertinimas siejamas su išoriniu vertinimu.“ Nepritarti Argumentai :
Įregistruoti Seimo narių pasiūlymai dėl mokyklų vadovų metų veiklos ataskaitos vertinimo. 27. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-067 Argumentai: Koreguoti Švietimo įstatymo nuostatas ir naikinti privalomą vadovų atestaciją (atitikties nustatymą) kas 5 metus. Kadangi vadovai vertinami kasmet, siūlome naikinti privalomą vadovų atestaciją (atitikties nustatymą), vykdomą kas 5 metus, nes vadovas skiriamas kadencijoms, kurių pabaigoje turėtų būti apibendrinamasis vertinimas, siejamas su mokyklos veiklos rezultatais ir kitų veiklos rodiklių analize. Pasiūlymas : Siūlome tokią 56 straipsnio 10 punkto formuluotę: „10) vykdyti švietimo įstaigų mokyklų , kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, kasmetinį vadovų vertinimą , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją ; “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Įregistruoti Seimo narių pasiūlymai dėl mokyklų vadovų metų veiklos ataskaitos vertinimo. 28.
2017-04-067 Siūlome tokią 56 straipsnio 14 punkto formuluotę: „11) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą “;
Iš dalies pritarti Žr. 7 ŠMK pasiūlymą. 29. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 9,10 Pasiūlymas : Siūlome tokią 57 straipsnio 3 punkto formuluotę: „3) vykdo mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, kasmetinį vadovų vertinimą , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“ Siūlome tokią 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti netekusius galios. „5) vykdo savivaldybės mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“ Iš dalies pritarti Žr. 9 ŠMK pasiūlymą. 30. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0614 Pasiūlymas : Siūlome tokią 68 straipsnio 1 dalies formuluotę: „1. Valstybinės (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.“ Pritarti Žr. 14 ŠMK pasiūlymą. 31. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai:
Būtina suderinti su Vietos savivaldos įstatymu. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.
Be to, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad i šimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 10 dalies formuluotę: „10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo , priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.“ Pritarti Korektūra:
„priėmusi sprendimą“. 32. Švietimo ir mokslo ministerija
2017-04-06 Argumentai: Siūlome atsisakyti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, nes bendros nuostatos galioja visų nusižengimų tyrimo atvejais. Tačiau jeigu nebus atsisakyta, atkreipiame dėmesį, kad neaišku, koks įstatymas bus priimtas, lieka neproporcingai trumpas laikas parengti teisės akto projektą ir jį suderinti su suinteresuotomis grupėmis. Pasiūlymas
2017-04-0615 Argumentai: Baigiamosios nuostatos įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
Kai kurioms nuostatoms įgyvendinti reikės nemažai papildomų lėšų (ypač kokybiniams pokyčiams), grėsmė, kad bus nepakankamai pasirengta įgyvendinti įstatymą. Pasiūlymas: Siūlome paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados, kad būtų numatytos lėšos, būtinos pokyčiams įgyvendinti. Nepritarti Argumentai:
Naujų veiklų konkursams rengti ir vadovams skirti neatsiranda, tik nustatomi jų pareigų ėjimo terminai. Be to, siūloma, kad 2018 sausio 1 d. įstatymas tik įsigalios. 34. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Argumentai: Įgyvendinimo teisės aktai parengiami iki 2017 m. birželio 30 d. Kai kurioms pakeitimų nuostatoms įgyvendinti reikės nemažai papildomų lėšų (ypač kokybiniams pokyčiams), kadangi biudžetas nenumatytas ir neplanuotas, bus sudėtinga užtikrinti kokybinius pokyčius. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad neaišku, koks įstatymas bus priimtas, lieka neproporcingai trumpas laikas parengti teisės akto projektą ir jį suderinti su suinteresuotomis grupėmis. Pasiūlymas:
Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. birželio 30 d. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. gruodžio
2017-04-0615 Argumentai: Pagal neterminuotas sutartis 5 ir mažiau metų dirbantys vadovai dirba iki 5 metų termino pabaigos ir pagal neterminuotas sutartis 5 – 10 metų dirbantys vadovai dirba iki 5 metų termino pabaigos. Tokių vadovų bus apie 20 proc., tačiau šios grupės susilies, o pirmaisiais metais (t.y. iki 2018 m. liepos 1 d.) prie jų prisidės vadovai, kurie turės būti atleisti, nes dirba 10 ir daugiau metų. Pasiūlymas : Jau dabar būtina skirti didesnius asignavimus pretendentų į vadovus kompetencijų vertinimui, 2017 m. biudžete lėšų nenumatyta. Nepritarti Argumentai:
Pretendentų į vadovus kompetencijų vertinimą atliks ministerijos ir savivaldybių specialistai. 2018 sausio 1 d. tik įsigalios įstatymas.
Dėl teisėtų lūkesčių principo paisymo jis bus pradėtas įgyvendinti tik 2018 m. 36. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Argumentai: Pagal neterminuotas sutartis 10 ir daugiau metų dirbantys vadovai dirba ne ilgiau kaip metus. Per metus turės būti atleista apie 80 proc. vadovų, atitinkamai turės būti paskelbta konkursų, įvertintos pretendentų į vadovus kompetencijos, o ištekliai (materialinės ir žmogiškosios) tokiam srautui nebuvo skaičiuotos. Pasiūlymas : 1.Privaloma apsispręsti dėl įgyvendinimo etapais nuosekliai, nes per metus atleidus apie 80 proc. švietimo įstaigų vadovų, neturint pamainos, pasekmių prognozuoti negalime. 2. Būtina numatyti didelius finansinius išteklius (pretendentų vertinimui, kasmetiniam vertinimui, rezervo rengimui ir kt.), tačiau šiuo metu jų suskaičiuoti negalime. Nepritarti Argumentai:
Yra įregistruoti Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymai dėl įstatymo įgyvendinimo terminų. 2017 m. vadovų atranka pagal svarstomą Įstatymo projektą nevyks. 37. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Argumentai: Per 3 mėnesius iki kadencijos pabaigos privalės būti organizuojama labai daug konkursų. Kadangi ministerija privalo dalyvauti visuose konkursuose, o jų bus šimtai, reikia planuoti, kad daug ministerijos tarnautojų tik dalyvaus konkursuose, nevykdys kitos veiklos. Todėl reikia planuoti papildomus išteklius. Pasiūlymas:
Būtina apsispręsti dėl įgyvendinimo etapais ir numatyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgti Argumentai: Yra įregistruoti Seimo narių pasiūlymai dėl įstatymo įgyvendinimo terminų. 2017 m. vadovų atranka pagal svarstomą Įstatymo projektą nevyks. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
A.Palionis 2017-01-2511 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu nustačius privalomą švietimo įstaigų vadovų kaitą bus pažeisti švietimo įstaigų vadovų, kurie į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas buvo paskirti neterminuotai, teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
ypač svarbu, kad teisinio saugumo principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai“ . Manytina, kad neterminuotai priimti švietimo įstaigų vadovai turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jei jie savo pareigas atliks tinkamai ir nepriekaištingai, jie nebus atleisti iš savo einamų pareigų, nes juos priimant į vadovo pareigas, jie negalėjo numatyti, kad ateityje bus siekiama įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir dėl šios priežasties jie bus atleisti iš darbo, nors savo pareigas atlieka tinkamai. 2013 m. gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pasirašė įsakymą Nr. V-1254 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo, apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rekomendavo švietimo įstaigų vadovams neturėti pamokų. Dėl šios priežasties beveik visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse švietimo įstaigų vadovai nebeveda pamokų. Po penkerių metų pedagoginio darbo nedirbantys švietimo įstaigos vadovai praranda savo kvalifikaciją, todėl nėra aišku, ką toliau reikia daryti švietimo įstaigos vadovui, kai jis neturėdamas pamokų po penkerių metų vadovo kadencijos yra atleidžiamas iš darbo. Manytina, jog švietimo įstaigų vadovų kadencijos įteisinimas sukurtų daugiau sumaišties nei teigiamų pokyčių mokyklose.
Siūlomose įstatymo pataisose nėra numatyta finansinių išteklių ir teisinių dokumentų, kurie leistų šio įstatymo pataisas įgyvendinti tikslingai ir organizuotai. Švietimo įstaigų vadovams susipažinti su Švietimo įstaigų kontekstu, sąlygomis, veiklos iššūkiais reiktų mažiausiai vienerių ar dvejų metų, išsianalizuoti ir nusimatyti su Švietimo įstaigų bendruomene naują Švietimo įstaigų viziją ir strategiją užtruktų beveik visą pirmąją kadenciją. Kandidatų į švietimo įstaigų vadovus mažėja, todėl kyla žmogiškųjų išteklių problema: nerengiama švietimo įstaigų vadovų pamaina Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita suėjus nustatytam laiko tarpui neužtikrintų tinkamo veiklos tęstinumo, pažeistų tiek švietimo įstaigos vadovų teisėtus lūkesčius, tiek ir moksleivių, jų tėvų, švietimo įstaigos bendruomenės ir visuomenės lūkesčius dėl švietimo įstaigos strateginių planų vykdymo, veiklos bei jos personalo pastovumo, vidinės švietimo įstaigos valdymo politikos pastovumo ir tęstinumo. Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita ir kasmetinis jų veiklos vertinimas suteiktų galimybę kiekvienais metais vertinti švietimo įstaigų vadovų veiklą ir būtent pagal šiuos kriterijus spręsti klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų kaitos. Taip pat privaloma užtikrinti, jog švietimo įstaigų vadovams būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.
Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.
Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12.
švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14.
14Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas,
įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. 59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas ir jo įgaliojimai
aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 5. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 6. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 7.
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ;
priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 8. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas . “ Iš dalies pritarti Argumentai: Švietimo įstaigų vadovų kadencijos bus pradedamos skaičiuoti įstatymui įsigaliojus, o baigiamosiomis įstatymo nuostatomis siekiama diferencijuoti švietimo įstaigų vadovus pagal išdirbtą stažą, t.y. ne pradėti skaičiuoti kadencijas įstatymui neįsigaliojus, o priklausomai nuo išdirbto stažo suformuoti normas dėl šių asmenų statuso ateityje.
Atitinkamai išdirbtas stažas sukeltų tam tikrus teisinius padarinius: galimybę eiti dvi, vieną ar nei vienos kadencijos. Yra įregistruotas Seimo narių pasiūlymas dėl įstatymo įgyvendinimo terminų: Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 19 d. ministro patvirtintoje tvarkoje nuostata dėl švietimo įstaigų vadovų nevedimo pamokų nebuvo pateikta, o ši tvarka neteko galios 2017 m. vasario 1 d. Nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nėra įtvirtinto draudimo švietimo įstaigų vadovams vesti pamokas. Nėra iki galo aišku, kiek švietimo įstaigų steigėjai ir vadovai vadovavosi rekomendacijomis ir kokią įtaką jų, kaip mokytojų, kompetencijai turėjo pamokų nevedimas. Teiginys, kad 5 metai yra nepakankamas terminas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus yra subjektyvaus pobūdžio, priklauso nuo tikslų pobūdžio ir vadovo kompetencijos. Pasiūlymas:
Projekto 59 ir 59(1) straipsnius sujungti. 2. Seimo narys A.Palionis 2017-01-2511 Argumentai: Šiuo pasiūlymu 591 straipsnyje nurodyti švietimo įstaigos vadovo įgaliojimai perkelti į 59 straipsnį, todėl įstatymo projektu siūlomą591 straipsnį galima naikinti. Pasiūlymas: Panaikinti 591 straipsnį. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
sujungti
A.Palionis 2017-01-2515 Argumentai: Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6.
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 910 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Nustatyti, kad Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 sausio 1 d. 4.
Argumentai: Valstybės tarnyboje valstybės tarnautojams taikoma tarnybinė, o ne drausminė atsakomybė, todėl įstatymo projekto 1 straipsnyje pildytinos atsakomybės rūšys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
papildymas 51 straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą;
2) buvo atleistas iš tarnybos valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo , pareigų už drausmės pažeidimus darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų, darbo dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas. “ Pritarti Pasiūlymas: Šias nuostatas išdėstyti tokia redakcija: Šį straipsnį išdėstyti taip: „ Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) jis buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo, pareigų už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“ 5.
Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą;
2) buvo atleistas iš tarnybos valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo , pareigų už drausmės pažeidimus darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų, darbo dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas. “ Pritarti Pasiūlymas: Šias nuostatas išdėstyti tokia redakcija: Šį straipsnį išdėstyti taip: „ Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) jis buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo, pareigų už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“
A.Papirtienė 2017-03-0811 Argumentai: Vertinant švietimo reikšmę ir svarbą visai valstybės visuomenei, greitai kintančius aplinkos veiksnius, vykstantį progresą, yra akivaizdu, jog švietimo sistemoje taip pat būtini pokyčiai, galintys sąlygoti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų kryptingą augimą, tobulėjimą. Dažnai manoma, jog didelę įtaką švietimo įstaigos teikiamo ugdymo proceso kokybei, konkurencingumui turi švietimo įstaigos vadovas, todėl pokyčius gali sąlygoti tik įstaigos vadovų kadencijų įvedimas ir staigus daugelio vadovų pakeitimas. Vis dėlto tokia nuomonė klaidinga.
Remiantis moksliniais tyrimais teigtina, kad didžiausia atsakomybė už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus yra priskiriama mokytojui arba kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla, t aigi ne vien tik įstaigos vadovo veikla. Atsižvelgiant į tarptautinę patirtį taip pat pastebėtina, jog švietimo sistemoje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų figūrai – mokytojui, jo parengimui, kvalifikacijos kėlimui, išlaikymui (finansavimui), todėl įstaigos vadovo kadencijos trukmė nėra nustatoma arba, jei ir nustatoma, esant geriems įstaigos vadovo veiklos rodikliams, darbo santykiai pratęsiami ir įgauna nuolatinį statusą. Ir nors tarptautinė praktika dėl įstaigų vadovų darbo santykių pobūdžio formaliai nėra vienoda ( Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje mokyklų vadovai pasirašo neterminuotas sutartis, o Danijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje – terminuotas sutartis), tačiau faktiškai visur vis tiek vyrauja nuolatinio ir stabilaus darbo pobūdis, kadangi sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Remiantis Lietuvos švietimo sistemos pavyzdžiais pastebėtina, kad, tarkim, daugeliu atvejų Kauno miesto švietimo įstaigų, o taip pat ir kitų Lietuvos mokyklų, ypač esančių mokyklų reitingų aukštesnėse pozicijose, vadovai, vadovaudami įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, įrodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pačios įstaigos yra nuolat besikeičiančios, besivystančios ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Todėl dažna vadovų kaita kaip tik gali sąlygoti švietimo įstaigos vystymosi sulėtėjimą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūloma keisti projekto 3 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 59 straipsnio 3 dalį numatant penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją su galimybe ją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Toks penkerių metų kadencijos laikotarpis su galimu pratęsimu be konkurso (be abejo, tik tais atvejais, kai įstaigos vadovo veikla vertinama labai gerai ar gerai) yra grindžiamas būtinybe susitarti švietimo įstaigos bendruomenėje dėl bendrų tikslų, išsikelti prioritetus ir bendradarbiaujant visiems mokyklos bendruomenės nariams jų siekti. Vienos penkerių metų kadencijos, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka dėl švietimo įstaigų veiklos specifiškumo – kasmet į bendruomenę ateina vis nauja mokinių laida, vienos laidos mokymosi trukmė vienoje švietimo įstaigoje vidutiniškai yra ilgesnė nei penkeri metai, todėl daugumoje Lietuvos švietimo įstaigų susidarytų situacija, kai net kelioms mokinių laidoms įstaigos vadovas pasikeistų du ar net tris kartus. Tokiu būdu būtų sunku užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, įgyvendinti ilgalaikę mokyklos strategiją ir iškeltus tikslus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Taip pat siūloma neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje. Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl „nepakeičiamumo“ projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti.
Be to projekte numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinis veiklos vertinimas, o taip pat reglamentuota ir tai, jog tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Ši nuostata ypatingai aktuali, kadangi iš esmės visų valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų veikla bus įvertinta jau pirmaisiais jų darbo metais po įstatymo įsigaliojimo. Visų šių priemonių, numatytų Įstatymo projekte pakanka, siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, todėl draudimas tam pačiam asmeniui eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, jog š vietimo įstaigos v adovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės projekte, neatsižvelgiant į ilgametę švietimo įstaigos vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant įstaigos vadovo pareigas), ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, o taip pat LR Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą suponuoja teisėtus lūkesčius nebūti diskriminuojamu dėl patirties, jei praėjus viešo konkurso atranką asmuo įrodytų esąs geriausiai pasiruošęs eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Todėl projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas ir kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei galimai prieštarauja Konstitucijai. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnyje išdėstyto 59 straipsnio 6 ir 7 dalis, numatant, kokia institucija turi teisę deleguoti atstovus į švietimo įstaigos vadovo konkurso komisijos narius, taip pat nustatyti komisijos sudėtį, kai konkursas organizuojamas naujai įsteigtos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Taip pat tikslintinos ir 59 straipsnio 9, 11-13 dalys dėl nušalinimo tvarkos ir pagrindų, kadangi nušalinimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas, o Švietimo ir mokslo ministro bei Vyriausybės atstovo apskrityje įgaliojimai yra apibrėžti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo . Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti Tos tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės vadovo pareigas neribojamas . 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus pirmajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis atleidžiamas iš pareigų atleidžiamas. , išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. 4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 6.
valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių . Po , kuriuos po vieną komisijos narį skiria deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija , taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą socialiniai partneriai . Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo k onkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) tarybos ir tėvų bendruomenės teikiamų asmenų. Šiuo atveju papildomai po vieną narį į komisijos sudėtį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ir atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – atestuotą vadovą. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos jo įgaliota institucija. 10.
veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip Šiuo atveju per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją apie švietimo įstaigos vadovo galimą nusikalstamą veiką ar darbo pareigų pažeidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti pradeda tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nušalinamas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka . Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14.
pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“ Iš dalies pritarti Argumentai: Lietuvos mokslų tarybos užsakymu atlikto tyrimo „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“ išvadose konstatuota, kad Mokyklos vadovas – pagrindinis sprendimų priėmėjas mokykloje, o mokytojai nemato savęs kaip sprendimų priėmimo subjektų. Esant dabartinei situacijai, nuo mokyklos vadovo kompetencijos ir profesionalumo labai priklauso mokyklos sėkmė, nes jis priima svarbiausius sprendimus ir organizuoja mokyklos veiklą. Kadencijų skaičiaus ribojimas užtikrins švietimo tolygumą, švietimo įstaigų valdymo kokybę, sudarys prielaidas gerosios praktikos perdavimui, užtikrins skaidrumą, todėl nepritartina pasiūlymui. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, tai laikoma teigiamu veiksniu leidžiančiu mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Remiantis „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“ tyrimu, kuriame teigiama, kad mokyklų (ne)sėkmės istorijos turi ilgalaikį charakterį, kadangi vadovų kaita nėra didelė, vadovų kaitos įvedimas iš esmės prisidėtų prie efektyvesnio vadovavimo. Vadovai galėtų dalyvauti konkurse į pareigas kitoje švietimo įstaigoje. Komiteto narių balsų dauguma nuspręsta nepritarti šio pasiūlymo nuostatai dėl galimybės dalyvauti konkurse eiti vadovo pareigas toje pačioje švietimo įstaigoje daugiau negu dvi kadencijas. Pasiūlymas:
Visą 59 straipsnį išdėstyti nauja redakcija:
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
Tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai. 4. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą. 6. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 7.
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus. 8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo. 8. Jeigu pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešajame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi arba jeigu pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešajame konkurse kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ar jų nelaimi, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos žemesnės valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. 9. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 10. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių. Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jei jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 11. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 12.
pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. 13. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. 16.
švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 17. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“
A.Papirtienė 2017-03-0815 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje yra numatyta įstatymo įsigaliojimo data – nuo 2017 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitos įsigaliojimo nuostatos. Šios nuostatos yra susijusios su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga.
Kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo, jo įsigaliojimo terminas turi būti ilgesnis, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 dienos. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo
17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti valdymo ir kitas sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai susiję su Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatomis.
Siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovo pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios (Darbo kodekso 12 straipsnis). Taip pat paminėtinos ir kitos priežastys dėl siūlomo Įstatymo projekto įsigaliojimo nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Siūlomame Įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui Švietimo ir mokslo ministras privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtinas ypatingas dėmesys.
Siekiant atrinkti objektyvius vertinimo kriterijus prieš tai būtina atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir priežastis, numatyti vystymosi kryptis ir pagal jas formuluoti uždavinius, keliamus švietimo įstaigos vadovui. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, o taip pat dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stiprybes bei trūkumus, atstovais reikia pakankamo laiko, todėl dėl aukščiau minėtų priežasčių poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis, sudarant prielaidas jų taikymo interpretacijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 2018 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl d arbo sutarties nutraukim o darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės . 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6.
savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 9. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtinta nuostata taikoma įtvirtintos nuostatos taikomos tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas ar asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų ar darbo po šio įstatymo įsigaliojimo.
Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principo turinys nėra atskleidžiamas teismų praktikoje ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konkrečiais terminais, t.y. be atskiros situacijos ar reglamentavimo vertinimo nėra galima pasakyti, ar keli mėnesiai, ar keli metai atitiktų teisėtų lūkesčių principą, ar ne. Iš Konstitucinio teismo jurisprudencijos teisėtų lūkesčių kontekste atsispindi šie reikalavimai:
Teismo juriprudencijoje taip pat pažymima, kad remiantis teisėtų lūkesčių doktrina, asmuo negali tikėtis, kad teisinis reguliavimas ateityje nesikeis ( Hasani prieš Kroatiją; Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s.p. prieš Slovėniją ) arba pasikeis jo naudai ( Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką ). Pažymėtina, kad Įstatymo projektu baigiamosiose nuostatose yra nustatomi pereinamieji įstatymo įgyvendinimo terminai. Švietimo įstaigų vadovams, išdirbusiems daugiau nei 10 metų yra nustatomas vienerių metų terminas, kuriam praėjus, su jais bus nutraukiamos darbo sutartys, tačiau jie išlaikys teisę dalyvauti kitos švietimo įstaigos vadovo konkurse.
Tokia nuostata (ir analogiškomis nuostatomis dėl trumpesnį stažą turinčių vadovų) nėra paneigiamos Konstitucinės asmenų teisės (teisė į darbą), informacija yra vieša, asmenys yra įspėjami iš anksto, o tai, kad su šiais asmenimis šiuo metu yra sudarytos neterminuotos sutartys nereiškia, kad jie turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad šios sutartys nebus pakeistos terminuotomis ar jų esama padėtis niekada nepasikeis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyti, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos atitinka pastaboje kvestionuojamus konstitucinius principus, atitinka Konstitucinio teismo doktriną bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Atitinkamai nepritartina įstatymo projekto įsigaliojimo datos vėlinimui dėl to, kad būtent toks terminas atitiktų teisėtų lūkesčių principą. Tačiau pritartina pasiūlymui, tobulinančiam Įstatymo projekto 6 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas Baigiamąsias nuostatas išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias švietimo įstaigos vadovo pareigas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias švietimo įstaigos vadovo pareigas. 6. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje. Tokiu atveju švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jeigu šį konkursą laimi, laikoma, kad asmuo švietimo įstaigos vadovo pareigas eina antrą kadenciją iš eilės. 7.
vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų. 8. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai atleidžiami iš darbo. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus šešiems mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos skelbia viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 9. Tais atvejais, kai valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas) buvo reorganizuota arba pasikeitė švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai, skaičiuojant tokios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, dirbančio atsiradus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, darbo stažą, šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais į darbo stažą įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų švietimo įstaigų vadovu stažas iki švietimo įstaigos reorganizavimo ar darbo švietimo įstaigos vadovu stažas iki šios švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pasikeitimo. 10.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui. 11. Šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalies nuostatos netaikomos mokyklų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai ir labai gerai.“
3 Argumentai: pagal Darbo kodekso nuostatas su kiekvienu švietimo įstaigų vadovu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl manytina, kad švietimo įstaigų vadovai turi teisėtą lūkestį, kad šias pareigas eis neribotą laiką. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) .“ Nepritarti Argumentai:
atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 2. Švietimo įstaigų vadovų kadencijos bus pradedamos skaičiuoti įstatymui įsigaliojus, o baigiamosiomis įstatymo nuostatomis siekiama diferencijuoti švietimo įstaigų vadovus pagal išdirbtą stažą, t.y. ne pradėti skaičiuoti kadencijas įstatymui neįsigaliojus, o priklausomai nuo išdirbto stažo suformuoti normas dėl šių asmenų statuso ateityje. Atitinkamai išdirbtas stažas sukeltų tam tikrus teisinius padarinius: galimybę eiti dvi, vieną ar nei vienos kadencijos. 3. Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui dėl įstatymo įgyvendinimo terminų straipsnyje dėl Baigiamųjų nuostatų. 8. Seimo narys
10 Argumentai: ne visuose rajonuose yra įregistruota tėvams atstovaujanti organizacija, todėl vieną komisijos narį galėtų pasiūlyti vietos bendruomenė.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga), tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. Nepritarti Argumentai:
Seniūnų dalyvavimas konkurso komisijoje didintų švietimo įstaigos vadovo pareigų politizavimą. 10. Seimo narys
8 Argumentai: valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai turi būti atleidžiami iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas
terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) .
Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. Nepritarti Argumentai: Pagal galiojantį reguliavimą švietimo įstaigų darbuotojai atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 11. Seimo narys
11 Argumentai: švietimo įstaigų vadovams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir kurių veikla vertinama gerai ir labai gerai, turėtų negalioti 10 straipsnio 7 dalis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
10Šio straipsnio 7 dalis netaikoma švietimo įstaigų vadovams,
kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jo veikla įvertinama gerai ir labai gerai. “
A.Dumbrava 2017-03-0915 Argumentai: jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama labai gerai, švietimo įstaigos vadovas (jo sutikimu) galėtų būti perkeltas (ne konkurso būdu) į kitą švietimo įstaigą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
11Kai yra laisva vieta švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti,
švietimo įstaigos vadovas (jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitą valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą vadovo pareigoms eiti. “ Nepritarti Pasiūlymas: Pritarti VVSK pasiūlymui dėl vadovų karjeros kitoje įstaigoje, bet tik konkurso būdu. 13.
A.Dumbrava 2017-03-0915 Argumentai: šiuo metu daugelis ilgai dirbančių švietimo įstaigų vadovų turi atestacijos pažymėjimus, kurie galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., taigi šių vadovų veikla jau yra įvertinta ir jie turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
12. Švietimo įstaigų vadovai, turintys mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus (jei jo veikla kasmet vertinama gerai ir labai gerai), toje pačioje įstaigoje turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. “ Nepritarti Argumentai: Atestacija yra priemonė siekti aukštesnės vadybinės kategorijos ir ji nesusijusi vadovo pareigų kadencija. Be to, kitose projekto nuostatose atestacijos atsisakoma. 14. Seimo narė R. Popovienė 2017-03-2111 Argumentai:
Švietimo procesų tyrėjai: A. Helmke, G. Petty, P. Senge, G. Donaldson ir kiti, analizuodami mokinių mokymosi sėkmę, didžiausią atsakomybę už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus priskiria mokytojui. Reikia pastebėti, kad mokyklų vadovų tiesioginė įtaka mokinių mokymosi rezultatams moksliniuose leidiniuose nėra plačiai nagrinėjama. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla. Daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, o šalyse, kuriose vadovai dirba pagal terminuotas darbo sutartis, gerai dirbantiems vadovams sudaromos galimybės sutartis atnaujinti. Todėl galima teigti, kad vadovų pareigos visose šalyse turi nuolatinio darbo statusą ir sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Veikla, jeigu ji neturi tęstinumo, o vadovas veiklos perspektyvos, nebus nei rezultatyvi, nei efektyvi.
Lietuvoje iki šiol pagal neterminuotas darbo sutartis dirba 1708 švietimo įstaigų vadovai, iš kurių apie 1024 (~ 60%) vadovų vadybinis stažas yra 15 m. ir daugiau. Per praėjusius metus švietimo įstaigose buvo pakeista apie 200 vadovų, tačiau duomenys rodo, kad kandidatų į mokyklų vadovų pareigas nuolat mažėja. Trūksta gabių vadovų kaimo, atokesnių rajonų mokyklose, todėl konkursai į tas pačias pareigas vyksta po kelis kartus. Vadovų pasiūlos ir kaitos problemas lemia sudėtingos darbo sąlygos, labai didelis darbo krūvis ir veiklos intensyvumas, atlyginimo dydis, kuris mažai skiriasi nuo atestuotų mokytojų atlyginimų. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, ir į Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos kreipimąsi, Projekto 3 straipsnio 1 d. siūlau galimybę penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Vienos penkerių metų kadencijos, kaip kad siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 d. siūlau neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje, suteikiant galimybę dalyvauti konkurse toje pačioje įstaigoje. Švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Taip pat svarbu užtikrinti socialines garantijas vadovams, kuriems iki pensijinio amžiaus lieka ne daugiau kaip trys metai.
Siūlau pasibaigus švietimo įstaigos vadovo dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki tokio vadovo pensijos ne daugiau kaip trims metams ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai.
Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, jei nelaimi viešo konkurso vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje, o kai jam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 3 metai ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios” Nepritarti Argumentai:
Siekiant užtikrinti vadovavimo kokybę, yra būtina, kad švietimo įstaigoms vadovautų tik aukščiausią kompetenciją turintys asmenys, todėl svarstytina, ar pasiūlymu nustatoma galimybė automatiškai pratęsti ne vien aukščiausio įvertinimo sulaukusių vadovų kadenciją yra pagrįsta ir tinkama. 15. Seimo narė R. Popovienė 2017-03-2115 Argumentai:
Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlau nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – nuo 2018 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitas įsigaliojimo nuostatas, susijusias su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai liečia Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatas.
Būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovų pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos
įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. birželio 30 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 3.
įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo sutarties darbo sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo.
Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. 94 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principo turinys nėra atskleidžiamas teismų praktikoje ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konkrečiais terminais, t.y. be atskiros situacijos ar reglamentavimo vertinimo nėra galima pasakyti, ar keli mėnesiai, metai, ar keli metai atitiktų teisėtų lūkesčių principą, ar ne.
Iš Konstitucinio teismo jurisprudencijos teisėtų lūkesčių kontekste atsispindi šie reikalavimai:
Teismo juriprudencijoje taip pat pažymima, kad remiantis teisėtų lūkesčių doktrina, asmuo negali tikėtis, kad teisinis reguliavimas ateityje nesikeis ( Hasani prieš Kroatiją; Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s.p. prieš Slovėniją ) arba pasikeis jo naudai ( Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką ). Pažymėtina, kad Įstatymo projektu baigiamosiose nuostatose yra nustatomi pereinamieji įsatymo įgyvendinimo terminai. Švietimo įstaigų vadovams, išdirbusiems daugiau nei 10 metų yra nustatomas vienerių metų terminas, kuriam praėjus, su jais bus nutraukiamos darbo sutartys, tačiau jie išlaikys teisę dalyvauti kitos švietimo įstaigos vadovo konkurse.
Tokia nuostata (ir analogiškomis nuostatomis dėl trumpesnį stažą turinčių vadovų) nėra paneigiamos Konstitucinės asmenų teisės (teisė į darbą), informacija yra vieša, asmenys yra įspėjami iš anksto, o tai, kad su šiais asmenimis šiuo metu yra sudarytos neterminuotos sutartys nereiškia, kad jie turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad šios sutartys nebus pakeistos terminuotomis ar jų esama padėtis niekada nepasikeis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyti, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos atitinka pastaboje kvestionuojamus konstitucinius principus, atitinka Konstitucinio teismo doktriną bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Atitinkamai nepritartina įstatymo projekto įsigaliojimo datos vėlinimui dėl to, kad būtent toks terminas atitiktų teisėtų lūkesčių principą. Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip:
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 16. Seimo nariai:
G. Landsbergis, M.
Landsbergis, M. Adomėnas 2017-03-2311 Argumentai: Siūlymas numatyti reguliavimą, kai tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės nesprendžia esminės su švietimo įstaigų vadovų veikla susijusios problemos – nepakankamos dalies jų kvalifikacijos tinkamai eiti užimamas pareigas. Sprendžiant šią problemą, vietoj siūlomo švietimo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo modelio įvedimo būtina sustiprinti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo sistemą, ją vykdant centralizuotai nacionaliniu lygiu, taip užtikrinant šios sistemos objektyvumą ir atsparumą galimai vietos politikų įtakai. Taip pat siūlome nustatyti, jog du kartus iš eilės nepatenkinamą veiklos įvertinimą gavęs švietimo įstaigos vadovas 3 metus negalėtų būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigose, taip užtikrinant, jog vadovai, kurių kompetencijos neatitinka keliamų reikalavimų, neliktų dirbti sistemoje vadovaujančiose pareigose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1, 2, 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo , patenkinantis švietimo įstaigos vadovo veiklai keliamus reikalavimus, kaip tai numatyta šio straipsnio 9 ir 10 dalyse. „9.
„9. Kiekvienais metais centralizuotą nacionalinio lygmens švietimo įstaigos vadov ų veiklos vertinimą , vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka , atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą atleidžia švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Po dviejų nepatenkinamų veiklos įvertinimų iš eilės iš pareigų atleistas švietimo įstaigos vadovas
atleidimo iš pareigų negali būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigose.“ Pritarti iš dalies Argumentai : Nepritartina pasiūlymui ta apimtimi, kiek siūloma atsisakyti kadencijų ribojimo. Taip pat akcentuotina, kad
„centralizuotas“ ir „nacionalinio lygmens“ yra iš esmės tą patį reiškiančios
sąvokos, todėl svarstytina, ar neturėtų būti pasirenkama viena iš jų. Be to, Įstatymo projektu siūloma, kad mokyklos taryba ir atitinkamai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kasmet vertintų vadovo metų veiklos ataskaitą. Vyriausybės įgaliotai institucijai būtų nepakeliama našta, jeigu būtų nustatyta, kad mokyklų vadovai būtų kasmet vertinami centralizuotai. Pritartina nuostatoms dėl nepatenkinamo vertinimo pasekmių vadovams.
Pasiūlymas : Švietimo įstatymo 59 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. 17. Seimo narys
1 Argumentai: Kadangi 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. XI-1770 Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo priimtos pataisos, vadovus į darbą priimti viešo konkurso būdu penkeriems metams, neribojant kadencijų skaičiaus, iš esmės pasitvirtina. Todėl atsižvelgiant į tai, manau, kad apriboti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičių nėra tikslinga. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. “ Nepritarti Pasiūlymas:
Pritarti VVSK sprendimui dėl vadovų tolesnės karjeros kitose valstybės ar savivaldybės įstaigose. 18. Seimo narys
1 Argumentai: Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita suėjus nustatytam laiko tarpui neužtikrintų tinkamo veiklos pastovumo ir tęstinumo, pažeistų tiek švietimo įstaigos vadovų teisėtus lūkesčius, tiek ir moksleivių, jų tėvų, švietimo įstaigos bendruomenės ir visuomenės lūkesčius dėl švietimo įstaigos strateginių planų vykdymo. Įstatyme įteisinus ne kadencijų skaičių, o privalomą švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimą pasibaigus penkerių metų paskyrimui, suteiktų galimybę vertinti švietimo įstaigų vadovų veiklą ir būtent pagal šiuos kriterijus spręsti klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų kaitos.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Pasibaigus penkerių metų paskyrimo laikotarpiui tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. , kai šio asmens veiklos atitiktis įgytai kvalifikacinei kategorijai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Nepritarti Argumentai:
Pagal galiojančius teisės aktus asmuo ir dabar turi atitikti ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kad galėtų dalyvauti konkurse mokyklos vadovo pareigoms eiti. 19. Seimo narys
3 Argumentai: Žr. Aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pasibaigus Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai jis iš pareigų atleidžiamas paskyrimo pabaigos , savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo organizuoja valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo vadybinės kvalifikacinės kategorijos nustatymą ir šių asmenų veiklos atitikties įgytai kvalifikacinei kategorijai reikalavimų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti siūlymui dėl 6 mėn., tačiau nepritarti dėl vadybinių kategorijų, nes jų šiuo projektu atsisakoma. 20. Seimo narys
4 Argumentai: Žr. Aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo veiklos atitiktis įgytai kvalifikacinei kategorijai neatitinka švietimo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, jis iš pareigų atleidžiamas pasibaigus penkerių metų paskyrimui. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Nepritarti Argumentai:
Nekvalifikuotas vadovavimas švietimo įstaigai gali išaiškėti gana greitai, o pagal čia teikiamą siūlymą toks vadovas būtų paliekamas eiti pareigas iki pat nustatytos kadencijos pabaigos. Tai gali turėti neigiamų padarinių ne tik įstaigos veiklai, bet ir mokinių ugdymo kokybei, mokyklos psichologinei atmosferai. 21.
2 Argumentai: Daugelyje kitų įstatymų plačiai naudojama sąvoka „valstybės politikai“, apibrėžta Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekse, kuris patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. X-816. Tuo tarpu svarstomo įstatymo projekte įrašyta tiesiog „politikai“, kas sukeltų bereikalingų diskusijų dėl sąvokos interpretavimo įgyvendinant įstatymo nuostatas. Todėl tikslinga ir šiame įstatymo projekte vietoj termino „politikai“, vartoti sąvoką „valstybės politikai“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokyklos tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip:
„4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo,
turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
2 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir atsižvelgiant į kitų įstaigų vadovams ar karjeros valstybės tarnautojams taikomus amžiaus cenzo reikalavimus, siūloma nustatyti, kad dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti gali ne vyresnis kaip 65 m. amžiaus nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jeigu švietimo įstaigos vadovui einant pareigas sukako 65 m., jo darbo sutartis gali būti pratęsta iki kadencijos pabaigos.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymo 59 straipsnį nauja 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti gali ne vyresnis kaip 65 metų tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Švietimo įstaigos vadovo, kuriam suėjo 65 metai, darbo sutartis gali būti pratęsta iki švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos.“ Nepritarti Argumentai:
Tai būtų diskriminacija dėl amžiaus. 23. Seimo narys
10 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Siekiant aktyvesnio bendruomenės mokinių tėvų įsitraukimo į mokyklos reikalus, platesnio bendruomenės atstovavimo ir skaidresnio viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, siūloma komisijos narių skaičių išplėsti iki 9 numatant, kad mokyklos tėvų bendruomenė skiria 3 komisijos narius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
dalį ir ją išdėstyti taip: „
konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš79 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė , Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, tris komisijos narius skiria mokyklos tėvų bendruomenė . Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Nustačius tokį narių ir tėvų atstovų skaičių būtų pažeistas proporcingo atstovavimo principas. Pasiūlymas: Šią nuostatą išdėstyti taip:
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių. Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jei jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai).
Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“
2 Argumentai: Siekiant mokyklos tarybos, kaip aukščiausiosios mokyklos savivaldos institucijos, nepriklausomumo, skaidrumo, veiklos efektyvumo ir demokratiškumo, siūloma numatyti, kad mokyklos tarybos nariu be jau numatytų subjektų, taip pat negali būti švietimo įstaigos vadovas. Tokiu būdu Konstitucinis valdžių atskyrimo principas būtų įtvirtintas ne tik aukščiausios valstybės valdžios lygmenyje, bet ir mokyklose. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamą 60 straipsnio
ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokyklos tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos
asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją.
Mokyklos tarybos nariu negali būti švietimo įstaigų vadovai, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į kitų Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, šią nuostatą išdėstyti taip:
„4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo,
turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas , valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
1 Argumentai: Neproporcinga visam gyvenimui asmeniui apriboti galimybę tapti mokytoju ar švietimo įstaigos vadovu vien dėl to, kad jis yra padaręs tyčinį nusikaltimą, tarp kurių gali būti ir nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Tokie griežti apribojimai iš esmės taikomi tik statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams). Būtų racionalu ir teisinga nepriekaištingos reputacijos sąlygą sieti su teistumo buvimu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „5
Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ;
2) buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šį punktą išdėstyti taip: „
neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; “ . 26. Seimo narys
7 Argumentai: Būtina išsaugoti ir išnaudoti sėkmingų vadovų sukauptą patirtį ir potencialą. Kartu svarbu kadenciją baigusiems vadovams numatyti tinkamas socialines garantijas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Jei valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas sėkmingai pabaigia dvi kadencijas iš eilės ar sėkmingai pabaigus kadenciją nelaimi konkurso kitai kadencijai, 6 mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei iki įsidarbins kitoje įstaigoje, yra įtraukiamas į švietimo ir mokslo ministro sudaromą valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų rezervo sąrašą. Sąraše esantis asmuo turi teisę kas mėnesį gauti jo vidutinio atlyginimo dydžio išmoką ir yra informuojamas apie laisvas valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų darbo vietas. “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Tokia nuostata pareikalautų didelių biudžeto lėšų. Neaišku, kas turėtų tas išmokas mokėti, tačiau pritartina motyvuojančiai nuostatai dėl patyrusių vadovų įtraukimo į vadovų rezervo sąrašą. Pasiūlymas Papildyti naują projekto XIIIP-282 56(3) straipsnį šia nuostata: „7. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, pabaigia dvi kadencijas iš eilės arba pabaigęs pirmąją penkerių metų kadenciją nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių“
5 Argumentai: Švietimo įstaigos sėkmė priklauso nuo deramo vadovo pasirengimo užimti pareigas. Nepriklausomas pretendentų į vadovus atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams vertinimas padeda ne tik atrinkti profesionaliausius pretendentus, bet ir užkerta kelią politiniais ar asmeniniais ryšiais grindžiamiems paskyrimams.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija atlieka kandidatų atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį išdėstyti taip: „5. Švietimo ir mokslo ministras nustato kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą.“
10 Argumentai: Švietimo įstaigų vadovų atrankoje turi dalyvauti mokyklos bendruomenė, kuri į viešo konkurso komisiją deleguotų savo atstovus. Siūloma aiškiau apibrėžti mokyklos bendruomenės deleguojamus atstovus, kurie apimtų mokytojus, mokinius ir tėvus. Tokia tvarka jau buvo taikoma nuo 2011 metų ir padėjo stiprinti bendruomenės dalyvavimą svarbiausių švietimo įstaigų klausimų sprendime. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Tris komisijos narius deleguoja mokyklos bendruomenė (mokyklos taryba) – po vieną mokytojų, mokinių ir tėvų atstovą.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Nepritarti Argumentai:
Tokios sudėties komisijoje nebūtų atstovaujama Švietimo ir mokslo ministerijai, o ji atsako už švietimo kokybę. . 29. Seimo narys
12 Argumentai: Siūloma atsisakyti įstaigos vadovų kasmetinio vertinimo, vietoje to įstatyme įtvirtinant vadovų atskaitomybę švietimo įstaigos bendruomenei ir savininkui. Pasiūlymo argumentai: 1) įvedus vadovų kadencijas, kasmetinis vadovų vertinimas nėra tikslingas, nes dubliuotų kitas egzistuojančias procedūras; 2) esant rimtam pagrindui švietimo įstaigos savininkas jau dabar gali inicijuoti neeilinę vadovo atestaciją; 3) kasmetinis visų švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas, kurį vykdytų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, pareikalautų milžiniškų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Įstatymu yra įvedama nepriekaištingos reputacijos sąvoka, todėl ir šiame straipsnyje tikslinga įtvirtinti pagrindą, kada gali būti pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalis ir jas išdėstyti taip: „9 . Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 9. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje švietimo įstaigos vadovas atsiskaito už savo darbą mokyklos tarybai ir švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ar jos įgaliotam asmeniui – bendrame susirinkime pristato veiklos plano įgyvendinimą. Švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaita skelbiama viešai. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
departamento siūlymą susijungti 59 ir 59(1) straipsnius, šią nuostatą išdėstyti taip: „
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras; “. 2. Papildyti projekto 12 straipsniu keičiamą 60 straipsnį nauja 5 dalimi: „
vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui). “
laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis.“
14 10.
Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip:
„14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą
įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.“
151110 .
Tais atvejais, kai paaiškėja, kad švietimo įstaigos vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos arba yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip: „15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu.“
1612
11. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu.
Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip, kaip teikiama Komiteto pasiūlyme dėl 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 16 dalies. 34. Seimo narys
1613
12. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas.
Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip, kaip teikiama Komiteto pasiūlyme dėl 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 16 dalies. 35. Seimo narys
1714
13. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“ Pritarti Pasiūlymas Atitinkamai keisti numeraciją. 36. Seimo narys G.Steponavičius 2017-04-0311 Argumentai: Labai svarbu švietimo įstaigos vadovo įgaliojimams priskirti ir atsakomybę rūpintis darbuotojų darbo sąlygomis bei trūkstamų mokytojų paieška. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu: „59
Švietimo įstaigos vadovo įgaliojimai Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus
darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo.“ Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą ir siūlymus, sujungti 59 ir 59(1) straipsnius į vieną 59 straipsnį ir jį išdėstyti projekto XIIIP-282 11 straipsnyje. Atitinkamai keisti straipsnio ir punktų numeraciją. 37. Seimo narys E.
Seimo narys E. Jovaiša,
6 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad daugiau kaip 10 metų vadovavimo tai pačiai švietimo įstaigai stažą turintys asmenys, įsigaliojus Įstatymui, toliau eina pareigas vienerius metus ir tai prilyginama jų antrai kadencijai. Įstatymo projekto 59 straipsnio 1 dalimi įtvirtinamos ne tik penkerių metų švietimo įstaigų vadovų kadencijos, bet ir jų skaičiaus ribojimas, užkertantis kelią dalyvauti vadovaujantiems asmenims tos pačios švietimo įstaigos atrankos konkurse trečią kartą iš eilės. Ilgiausią vadovavimo patirtį turintys vadovai pagal siūlomą teisinį reglamentavimą nebeturės galimybės dalyvauti tos pačios įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. Pritariant Įstatymo projekto siūlomam kadencijų skaičiaus ribojimo mechanizmui, kartu siūlytina užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu visi vadovai turėtų galimybę dar bent vieną kartą sudalyvauti tos pačios švietimo įstaigos konkurse vadovo pareigoms eiti. Tai, viena vertus, užtikrintų lankstesnį perėjimą prie naujo teisinio reguliavimo ir, antra vertus, sukurtų prielaidas tose pačiose švietimo įstaigose likti vadovauti penkerių metų kadencijai geriausiems ilgametę patirtį turintiems asmenims. Pasiūlymas:
6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės.
Tokiu atveju, švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešajame konkurse vadovo pareigoms eiti ir, jei šį konkursą laimi, laikoma, kad jis pareigas eina antrą kadenciją iš eilės. “ Pritarti Pasiūlymas Šią dalį išdėstyti taip: „Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, kaip nustatyta šio straipsnio 7 dalyje. Tokiu atveju švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jeigu šį konkursą laimi, laikoma, kad asmuo švietimo įstaigos vadovo pareigas eina antrą kadenciją iš eilės.“
E. Jovaiša,
7 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 10 metų darbo stažą toje pačioje švietimo įstaigoje turintys asmenys sudaro daugiau kaip 60 proc. visų šiuo metu dirbančių švietimo įstaigų vadovų bei į tai, kad visiems šiems asmenims reikės suorganizuoti konkursus, tikėtina, savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) nepakaktų pereinamuoju laikotarpiu laiko ir žmogiškųjų išteklių, todėl siūlytina Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose įtvirtinti konkursų organizavimo teisinį pagrindą bei, siekiant teisinio aiškumo, nurodyti konkursų organizavimo terminus. Manytina, kad praėjus vienerių metų terminui, koks jis nustatytas Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje, esami vadovai, turintys daugiau kaip 10 metų darbo stažą toje pačioje švietimo įstaigoje, galėtų laikinai eiti pareigas iki kol bus paskirtas eiti pareigas konkursą nustatytu grafiku laimėjęs asmuo.
Pasiūlymas Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo švietimo ir
mokslo ministras nustato ir viešai paskelbia viešų konkursų švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti grafiką. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti įvykdomi ne vėliau kaip:
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Nustatyti, kad „15 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų atveju vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų.“
M.
Seimo narys
1 Argumentai: Švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas tikslingas išsyk po įstatymo įsigaliojimo, norint pakeisti įsisenėjusias, kaitai besipriešinančias administracijas ir pradėti mokyklų vadovų rotaciją. Tačiau kitaip, negu kitos įstaigos, mokykla taip pat yra bendruomenė, ugdoma ir formuojama dešimtmečiais – yra daug pavyzdžių, kur mokyklos sėkmės pagrindas yra ilgametis talentingų mokyklų vadovų darbas. Todėl šiuo pasiūlymu siūloma mokyklų vadovams, įrodžiusiems savo darbo kokybę – laimėjusiems tris viešus konkursus švietimo vadovo įstaigos pareigoms užimti – sudaryti galimybes vadovauti mokyklai neberibojant kadencijų (tačiau išlaikant reikalavimą kas penkeris metus dalyvauti viešame konkurse į tas pareigas). Dalyvaudamas trijuose konkursuose, mokyklos vadovas turės būti dirbęs ir savo darbo kokybę įrodęs mažiausiai dviejose švietimo įstaigose, taip įrodydamas savo kaip vadovo gebėjimų universalumą. Iš tokių tris (ir daugiau) konkursus laimėjusių vadovų galėtų būti formuojamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris viešus konkursus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms užimti laimėjusio asmens kadencijų skaičius neribojamas. Nepritarti Argumentai:
Komitetas iš principo pritarė nuostatai dėl dviejų švietimo įstaigų vadovų kadencijų iš eilės vienoje įstaigoje.
M.Adomėnas,
4 N Argumentai: Įstatymo projekte įtvirtinta, kad asmenys nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, jei įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už tyčinius nusikaltimus, buvo atleisti iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai arba piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas. Pritariant Įstatymo projekto siūlomam nepriekaištingos reputacijos sąlygų užtikrinimui, kartu siūlytina nustatyti pedagogo elgesio vertybes ir apibrėžti pedagogo etiką. Apibrėžti pagrindiniai veiklos ir elgesio principai, kurių turi laikytis asmuo, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, įtvirtinti, kad teisingumas ir kitos bendrai priimtos žmogiškosios vertybės švietimo veiklose turi prioritetą, tokiu būdu didinti visuomenės pasitikėjimą švietimo įstaigomis ir pedagogais, kelti jų autoritetą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „
elgesys atitinka pedagogo elgesio vertybes – teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui, toleranciją, profesinę, mokslinę, pilietinę atsakomybę .“ Nepritarti Pasiūlymas: Pritarti vėliau įregistruotam Seimo narių pasiūlymui dėl elgesio ir etikos. 4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“
A.Papirtienė, M. Adomėnas, K.Smirnovas,
4 Argumentai: Įstatymo projekte siūlytina nustatyti pedagogo elgesio vertybes ir apibrėžti pedagogo etiką.
Pagrindinius veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis asmuo, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, įtvirtinti, pedagogų etikos kodekse ir tokiu būdu didinti visuomenės pasitikėjimą švietimo įstaigomis ir pedagogais, kelti jų autoritetą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
punktu ir jį išdėstyti taip: „
elgesys ir veikla nėra suderinama su Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarti šiai 1 straipsnio 4 punkto nuostatai: „
4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais
Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 7 dalimi ir išdėstyti ją taip: „
ministras, suderinęs su darbuotojų atstovais, patvirtina pedagogų etikos kodeksą.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pavedimą dėl Įstatymo įgyvendinimo apibendrintai išdėstyti 15 straipsnio 2 dalyje:
„2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
M.Adomėnas,
2 Argumentai: Įstatymo projekte įtvirtinamos penkerių metų švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir jų skaičiaus ribojimas, taip pat kasmetinis vadovų veiklos vertinimas bei vadovo atleidimas iš pareigų esant neigiamam veiklos įvertinimui. Kartu siūlytina suformuoti švietimo įstaigos vadovų rezervą, kurie gali būti švietimo įstaigos vadovais, taip pat ir informacinė stebėsenos sistema, kurioje pristatomi esamų vadovų ir potencialių vadovų įgūdžiai, kompetencijos, kvalifikacija, darbo patirtis.
Tai užtikrintų darnų perėjimą prie naujo teisinio reguliavimo ir sukurtų prielaidas švietimo įstaigos vadovo prestižo kėlimui, vadovų pritraukimui į regionus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo papildymas 563 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 563 straipsniu ir jį išdėstyti taip:563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
(toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, nustatytus švietimo ir mokslo ministro nustatytoje tvarkoje. 3. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos pateikimą apie švietimo įstaigos vadovo kasmetinį veiklos vertinimą. 4. Rezerve įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos teisingumą, informacijos atnaujinimą apie kvalifikacijos tobulinimą, karjerą, apie pasikeitusią kontaktinę informaciją ar kitas reikšmingas aplinkybes. 5. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą pareigybę ir jai keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse. 6. Iš rezervo yra išbraukiami asmenys, kurie nėjo švietimo įstaigos vadovo pareigas ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. Pritarti Pasiūlymas Šio straipsnio antrą dalį formuluoti taip: „2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus.“
M.Adomėnas,
2 Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauju 9 punktu „9.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Švietimo ir mokslo ministerija parengia Švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo ir administravimo tvarką ir ją įgyvendina.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Apibendrinamąją nuostatą dėl įstatymo įgyvendinimo išdėstyti 15 straipsnio 2 dalyje:
„2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“563 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Švietimo įstaigų vadovų rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir
administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-2115 Pasiūlymas:
projekto 6 straipsnį laikyti 7 straipsniu. Pritarti
M.Adomėnas,
2 Argumentai: Lietuvos mokslo tarybos užsakymu parengtoje studijoje „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“ apie situaciją Lietuvos švietimo įstaigose, teigiama, kad švietimo įstaigoje didesnis vaidmuo turi tekti švietimo įstaigos tarybai, tėvų bendruomenei, stiprinant jų atsakomybę, įtraukiant juos aktyviau į sprendimų priėmimą. Įstatymo projektu taip pat siekiama stiprinti švietimo įstaigos vadovų atsakomybę ir atskaitomybę. Atsižvelgiant į tai, yra būtina skatinti mokyklų savivaldą, atsisakyti perteklinio švietimo įstaigų ir jų vadovų veiklos vertinimo dokumentavimo užtikrinant, kad metinis veiklos vertinimas orientuotų švietimo įstaigos vadovus į švietimo įstaigos efektyvų valdymą, skatintų švietimo įstaigų savarankiškumą, prisidėtų prie švietimo būklės stebėsenos ir švietimo įstaigų priežiūros efektyvumo. Tokiu būdu švietimo įstaigų vadovai galėtų daugiau laiko skirti tiesioginėms savo funkcijoms vykdyti, siekiant kuo geresnių švietimo įstaigos rezultatų. Pasiūlymas :
nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas 1.
1Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, mokyklų vadovų mokyklų vadovai teikia metinę veikslo ataskaitą ir mokytojų atestacija , mokymosi pasiekimų vertinimas .“
2Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metinę veiklos ataskaitą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Suvienodinti terminologiją ir vartoti terminą „metų veiklos ataskaita“. 37 str. 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas .
, mokyklų vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą .“ Pasiūlymui dėl 5 dalies redakcijos pritarti. 47. Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-214 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir bendruomenės susirinkimuose svarbiems mokyklos klausimams ir vadovo metinei veiklos ataskaitai aptarti. Pritarti Pasiūlymas:
Redaguoti šią nuostatą kalbos požiūriu: „ 4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ; ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą;“. 48. Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-216 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir išdėstyti jį taip: 4 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas.
53 straipsnio pakeitimas. Papildyti 53 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai institucijai nustačius, kad nėra sudarytos sąlygos švietimo įstaigoje užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, Švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo vertinimo atlikimo kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją dėl pakartotinio švietimo įstaigos vadovo metinės veiklos vertinimo.“ Pritarti Pasiūlymas:
Skliausteliuose įrašyti „dalyvių susirinkimą“, taip, kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme, „institucija“ keisti į „įstaiga“ – taip. Kaip tai rašoma 2 dalyje. 49. Seimo nariai M.Adomėnas,
2 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir išdėstyti jį taip : „14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos (išskyrus vadovų) bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą“;
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šį punktą išdėstyti taip:
„14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių
mokyklų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą .“
M.Adomėnas,
3 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 punktą ir išdėstyti jį taip: „9.
Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą, gavusi švietimo įstaigos tarybos nuomonę ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išvadą, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, atlikdama švietimo įstaigos vadovo metinį veiklos vertinimą, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, skatina švietimo įstaigų veiklos kokybę. Iš dalies pritarti Argumentai:
Kasmet įvertinti 3000 vadovų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai institucijai būtų sudėtinga ir tai nepadėtų užtikrinti veiklos kokybės. Pasiūlymas: Įstatymo projektu keičiamą 60 straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Kiekvienais metais švietimo įstaigos taryba vertina švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl šios ataskaitos švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).“
M.Adomėnas,
710 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto
pildomo Įstatymo 591 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „
9) teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) tarybai svarstyti ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti bei viešai paskelbia metinę veiklos ataskaitą.
Metinėje veiklos ataskaitoje (išskyrus švietimo pagalbos įstaigas) turi būti nurodyti šie duomenys: mokinių (vaikų), pedagogų, ir administracijos darbuotojų skaičius; švietimo įstaigos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; baigusiųjų švietimo įstaigos ugdymo programą skaičius; švietimo įstaigos lėšos, tenkančios vienam mokiniui (vaikui); švietimo įstaigai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas, ir jų panaudojimas; švietimo įstaigos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui (vaikui), smurto (patyčių) atvejų, tarnybinių patikrinimų ir darbo drausmės pažeidimų švietimo įstaigoje skaičius, vykdomų socialinių ir pilietinių projektų skaičius. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti reikalaujama pateikti papildomus skelbtinus švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) metinėje veiklos ataskaitoje duomenis;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti Įstatymo projekto 11 straipsnyje taip ( 59 straipsnio 7 dalies 10 punktas):
„10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos
(išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;“. 52.
7 11 Pasiūlymas : Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 591 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„10) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto naudojimą ir disponavimą jais;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą ir siūlymus sujungti 59 ir 59(1) straipsnius, Seimo narių M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymus dėl 10 ir 11 punktų sujungti į vieną 11 punktą. 53. Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-21117 11 Pasiūlymas : Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 591 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„11) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Seimo narių M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymus dėl 10 ir 11 punktų sujungti į vieną 11 punktą. 54. Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-2113 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 6 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas. Papildyti 64 straipsnį nauju 6 punktu:
„6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į vadovo metinės veiklos vertinimo rezultatus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti analogiškai vartojant terminus:
„6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos vadovo metų veiklos vertinimo rezultatus.“
55Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-21 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2–6 straipsnius laikyti atitinkamai 6–10 straipsniais.
Pritarti Pasiūlymas: Numeraciją keisti atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė svarstymo metu. 56. Seimo nariai M.Adomėnas,
2 Pasiūlymas : Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 8 dalimi: „8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Švietimo ir mokslo ministerija parengia ir patvirtina švietimo įstaigų vadovų metinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pavedimą dėl Įstatymo įgyvendinimo apibendrintai išdėstyti 15 straipsnio 2 dalyje:
„2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Įstatymo 59 str. 7 dalies 10 punkte nustatyta, kad reikalavimus ataskaitai nustato ministras. 57. Seimo nariai Seimo narys M.Puidokas 2017-05-1711 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 d. siūlau apriboti švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičių iki dviejų iš eilės toje pačioje švietimo įstaigoje, suteikiant teisę įstaigų vadovams, kurių metinė veikla vertinama labai gerai, dalyvauti konkurse trečiai kadencijai toje pačioje mokykloje. Siekiant užtikrinti vadovo kompetencijas projekto 3 straipsnio 3 d. siūlau vadovui leisti eiti antrą kadenciją laimėjus viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. Norint eiti vadovo pareigas trečią kadenciją toje pačioje įstaigoje leisti dalyvauti viešame konkurse vadovo pareigoms užimti toje pačioje įstaigoje tuo atveju, jeigu vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai . Tokiu būdu motyvuotiems vadovams, kurių veikla vertinama aukščiausiai balais, būtų suteikiama galimybė toliau tęsti savo darbą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: 1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvejoms kadencijoms iš eilės su išlyga leisti dalyvauti viešame konkurse vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje trečiai kadencijai, jeigu jo metinė veikla buvo vertinama labai gerai. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. Vadovo pareigas eiti antrą kadenciją leidžiama laimėjus viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. Dalyvauti viešame konkurse vadovo pareigas užimti toje pačioje švietimo įstaigoje trečiai kadencijai galima tuomet, kai vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai. Nepritarti Argumentai:
Komitetas balsų dauguma pritarė, kad vadovas gali eiti pareigas toje pačioje švietimo įstaigoje ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas 2017-03-31 Siūlyti pagrindiniam komitetui:
sukūrimo;
ir savivaldybių komitetas 2017-03-31 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-282 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti
ir savivaldybių komitetas
1 Argumentai: Tikslinga numatyti garantijas asmenims, kurie yra atleidžiami ar atšaukiami iš švietimo įstaigos vadovo pareigų, jeigu jo veiklos kasmetiniai vertinimai buvo geri ir labai geri: pasibaigus antrajai kadencijai tokiems asmenims turi būti leista dalyvauti toje pačioje švietimo įstaigoje organizuojamame viešajame konkurse įstaigos vadovo pareigoms užimti, o atsisakius jame dalyvauti ar jo nelaimėjus – siūlomos eitos ar žemesnės pareigos viešajame sektoriuje. Tokiu būdu švietimo įstaigų vadovai būtų motyvuojami dirbti gerai ir labai gerai abiejų kadencijų laikotarpiu, nes tik esant tokiems veiklos rezultatams jie įgytų įstatymu nustatytas garantijas. Jiems pradėjus dirbti blogai, jie netektų jiems palankių garantijų ir būtų pakeisti už juos geriau dirbančiais asmenimis.
Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, būtina siūlomas keisti Švietimo įstatymo nuostatas suderinti su šiuo metu galiojančiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, kurios nustato savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero įgaliojimus, skiriant į pareigas švietimo įstaigų vadovus, atleidžiant juos iš pareigų, vykdant kitas su jų darbu susijusias valdymo funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
Valstybinės švietimo įstaigų įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria (išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje) ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Viešą konkursą savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savivaldybės meras. Viešą konkursą laimėjusį asmenį į pareigas penkeriems metams skiria (išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje) ir iš jų atleidžia savivaldybės taryba. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį išdėstyti taip: „1.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. “
ir savivaldybių komitetas
3
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 3. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant viešo konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai, švietimo įstaigos vadovas iš pareigų atleidžiamas ir darbo sutartis su juo nutraukiama. Pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai iš pareigų atleistas švietimo įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri , turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos vadovo viešajame konkurse.
Švietimo įstaigos vadovui, kai pasibaigia pirmoji jo penkerių metų kadencija ir visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai šios kadencijos metu buvo geri ir labai geri, atsisakius, kad darbo sutartis su juo būtų pratęsta antrajai penkerių metų kadencijai arba, kai pasibaigia antroji jo penkerių metų kadencija ir visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai šios kadencijos metu buvo geri ir labai geri, atsisakius dalyvauti tos švietimo įstaigos vadovo viešajame konkurse arba jo nelaimėjus, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos žemesnės valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. Iš dalies pritarti Argumentai:
Visi kandidatai turi dalyvauti konkurse vienomis sąlygomis. Nepritarti nuostatai, kad antrai kadencijai vadovas gali būti skiriamas be viešo konkurso procedūrų. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
9
valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 4. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu, skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės taryba, priėmęs (priėmusi) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip:
„9. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.“
ir savivaldybių komitetas
ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų praėjusių metų veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti Seimo narių įregistruotam paketui pasiūlymų, kuriems pritarė Komitetas, dėl vadovų metų veiklos ataskaitos vertinimo. Žr.: Projekto 11, 12 ir 13 str., kuriais keičiami Švietimo įstatymo 59, 60 ir 64 str. 7. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
710
vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinime dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atstovas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti Seimo narių įregistruotam paketui pasiūlymų, kuriems pritarė Komitetas, dėl vadovų metų veiklos ataskaitos vertinimo.
Žr.: Projekto 11,
ir savivaldybių komitetas
14
veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba , priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Šiuo atveju , ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės taryba , priėmęs (priėmusi) sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip: „14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. “
ir savivaldybių komitetas
15
vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės meras , ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Šią nuostatą išdėstyti taip:
„15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją (asmens skundą, informaciją, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją), kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu.“
ir savivaldybių komitetas 2017-03-3111 15,16
laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu . Sprendime (potvarkyje) nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Savivaldybės meras apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, švietimo įstaigos vadovo, kuriam pradėtas tarnybinis patikrinimas, nušalinimą nuo pareigų, švietimo įstaigos darbuotoją, paskirtą laikinai eiti tos įstaigos vadovo pareigas, nedelsdamas raštu informuoja savivaldybės tarybą. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti projekto 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 15 ir 16 dalyse. 11. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
16
13Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma,
kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens arba atitinkamai – savivaldybės tarybos sprendimu.
Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens arba atitinkamai
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šias nuostatas išdėstyti projekto 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 16 dalyje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto patobulintam „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 563 straipsniu įstatymo projektui XIIIP-282(2) ir teikti jį Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas T Argumentai Svarstymo Komitete stadijoje projektas XIIIP-282 pasikeitė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR 563
1 Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnį, papildantį Įstatymą 51 straipsniu, išdėstyti taip: „51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) jis buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo, pareigų už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais. “
2 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, mokyklų vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
3 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau –
įstatai), mokyklos steigimo sandorį, Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas.“
4 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose
aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
6 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis 53 straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį 5 dalimi:
„5. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai įstaigai nustačius, kad
švietimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo atlikto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo dienos kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl pakartotinio švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo.“
72 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
1.
1Pripažinti netekusiu galios 56 straipsnio 10 punktą. 2. Pakeisti 56 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip
„ „14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą . “
atitinkamai 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais.“
8 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo papildymas 563 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 563 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. 3. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai. 4. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą, teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes. 5. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą ir švietimo įstaigos vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 6.
pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. 7. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, pabaigia dvi kadencijas iš eilės arba pabaigęs pirmąją penkerių metų kadenciją nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių.“
9 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 57 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip
„3) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka
įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti
10 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
58 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip. „5) atlieka savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti
11 Projekto XIIIP-282 59 ir 591 straipsnius sujungti ir juos išdėstyti 59 straipsnio nauja redakcija taip: „ 59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 1.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai. 4. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą. 6. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 7.
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus. 8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo. 8. Jeigu pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešajame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi arba jeigu pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešajame konkurse kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ar jų nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. 9. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 10. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių. Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai
komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. 13. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. 16.
įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 17. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“
12 Pakeisti projekto XIIIP-282 5 straipsniu keičiamą Švietimo įstatymo 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
3Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija,
sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovai. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“
2Papildyti 60 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
3Papildyti 60 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kiekvienais metais mokyklos taryba vertina mokyklos vadovo metų
veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).“
dalimis.“
13 Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Papildyti 64 straipsnį 6 dalimi:
„6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus.“
14 Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 14 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.“
15 Pasiūlymas : Projekto XIIIP-282 straipsnį „Baigiamosios nuostatos“ papildyti naujomis 7, 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias švietimo įstaigos vadovo pareigas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias švietimo įstaigos vadovo pareigas. 6.
mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, kaip nustatyta šio straipsnio
konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jeigu šį konkursą laimi, laikoma, kad asmuo švietimo įstaigos vadovo pareigas eina antrą kadenciją iš eilės. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų atveju vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų. 8. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai atleidžiami iš darbo. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus šešiems mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos skelbia viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 9.
(išskyrus aukštąsias mokyklas) buvo reorganizuota arba pasikeitė švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai, skaičiuojant tokios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, dirbančio atsiradus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, darbo stažą, šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais į darbo stažą įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų švietimo įstaigų vadovu stažas iki švietimo įstaigos reorganizavimo ar darbo švietimo įstaigos vadovu stažas iki šios švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pasikeitimo. 10. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui. 11. Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalies nuostatos netaikomos mokyklų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 4; prieš – 1; susilaikė – 3. Sprendimą lėmė Komiteto pirmininko balsas. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Seimo narių Aušros Papirtienės, Ramintos Popovienės, Edmundo Pupinio ir Kęstučio Smirnovo atskiroji nuomonė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pagrindinio komiteto išvadai Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto 2017 m. gegužės 18 d.
Vilnius Projekte siūloma įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir riboti jų skaičių. Toks reglamentavimas gali sukelti problemų, kadangi pradėjus įgyvendinti siūlomą reguliavimą, per trumpą laikotarpį iškils didžiulis poreikis naujų švietimo įstaigų vadovų, kurie nebus parengti. Švietimo įstaigos vadovu gali dirbti tik asmuo, turintis pedagoginį išsilavinimą ir tinkamą vadybinę kompetenciją, o tokių specialistų šalyje nėra daug. Siūlomas reguliavimas taip pat nesprendžia problemos, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos vadovus iš didžiųjų miestų į rajonus, projekte nėra numatytos jų mobilumo galimybės ir garantijos. Pabrėžtina, kad švietimo kokybės gerinimas nėra vien tik įstaigų vadovų kaita, o būtinas kompleksinis visos sistemos problemų peržiūrėjimas ir sprendimas. Siūlome neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje. Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl
„nepakeičiamumo“, projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo
kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Projekte yra numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinis veiklos vertinimas, taip pat reglamentuoti veiksmai tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Visų šių priemonių, numatytų Įstatymo projekte, pakanka, siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius.
Manome, jog š vietimo įstaigos v adovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi, ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija bei LR Konstitucijos
lūkesčius nebūti diskriminuojamu dėl patirties, jei praėjus viešo konkurso atranką asmuo įrodytų esąs geriausiai pasiruošęs eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Manome, kad projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei galimai prieštarauja Konstitucijai. Siūlome Švietimo įstatymo 59 str. 1. d. nustatyti, kad „ Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas neribojamas“. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas
Švietimo IR mokslo komitetas
, 563
2017-06-21 Nr. 106-P- 26 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Arūnas Gumuliauskas, Jaroslav Narkevič, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Raminta Popovienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Tomas Marozas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas,Pedagogų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Razmantienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovai Vytautas Giedraitis ir Rūta Krasauskienė, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomame 51 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse (kuris, kaip ir teikiamas projektas, įsigalios 2017 m. liepos 1 d.) nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai“. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama
„tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, tuo tarpu įsigaliosiančiame Darbo kodekse –
formuluotė „darbo pareigų pažeidimas“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti projekto nuostatas su nurodytų teisės aktų nuostatomis. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad švietimo įstaigų darbuotojų darbo santykiams taikomas Darbo kodeksas, siūlytina derinti sąvokas su šiuo teisės aktu, t.y. vartoti „darbo pareigų pažeidimas“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ir antrai penkerių metų kadencijai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalis pildytina išlyga, kad švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti antrai penkerių metų kadencijai. Pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 3 dalis)
vartoti tikslesnę sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga
10 4.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje apibrėžiant komisijos narius, jie vadinami skirtingai – po vieną komisijos narį skiria penki subjektai, vieną atestuotą vadovą skiria asociacija, vieną socialinių partnerių atstovą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija . Šiuo atveju lieka neaišku, ar pastarieji du asmenys laikomi lygiaverčiais komisijos nariais. Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga nuostatą dėl komisijos sudarymo ir narių skyrimo dėstyti naudojant vienodas formuluotes bei nurodant, kad komisiją sudaro įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo iš nurodytų subjektų deleguotų atstovų, t.y. projekte nurodytieji subjektai ne patys skiria po vieną komisijos narį, o tik deleguoja savo atstovą, tačiau formalų sprendimą dėl tokio asmens skyrimo komisijos nariu vis tiek priima komisiją sudarantis subjektas - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą dėl konkurso komisijos (59 straipsnio 10 dalis). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„mokykla“ neatitinka kitose šio straipsnio dalyse vartojamų sąvokų. Siūlytina
šioje dalyje taip pat vartoti sąvoką „valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas)“. Be to, kadangi naujai steigiant valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą, išskyrus aukštąsias mokyklas, dar nebus suformuota ne tik mokyklos taryba, bet ir tėvams atstovaujančios organizacijos bei mokyklos tėvų bendruomenė, šioje dalyje būtina nustatyti, kokie subjektai tokiu atveju yra įgalioti deleguoti komisijos narius, arba aiškiai nurodyti, kad šiuo atveju sudaroma kitokios apimties ir sudėties komisija. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 11 ir 12 dalys). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 9 dalyje nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija įgalioti valstybės instituciją kiekvienais metais atlikti švietimo įstaigos vadovo vertinimą. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis ministras, o ne ministerija. Iš dalies pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 7 dalies
sprendimą“ įrašytinas žodis „šį“, o prieš žodžius „Ne vėliau kaip“ įrašytini žodžiai „šiuo atveju“ . Pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 14 dalis). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio informacijos gavimo privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku kodėl šioje dalyje tarnybinis patikrinimas siūlomas atlikti paaiškėjus informacijai apie bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, o ne tyčinio nusikaltimo, kaip nurodyta projektu pildomo įstatymo51 straipsnio 1 punkte.
Kitaip tariant, sistemiškai vertinant projekto nuostatas tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas negali būti laikomas ne tik atleidimo iš pareigų, tačiau ir laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindu. Antra, nesuprantamas tarnybinio patikrinimo tikslas paaiškėjus informacijai, kad vadovas įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų tyrimas priklauso išimtinai teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu paskirtis ir turinys lieka neaiškūs. Trečia, svarstytina, kodėl šioje dalyje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas ir tuo atveju, kai vadovas įtariamas padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (kaip nurodyta šio straipsnio 13 dalyje). Pritarti iš dalies Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 15 dalis). Argumentai :
Įstatymo projektu nėra siūloma savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ar įgaliotam asmeniui deleguoti nusikalstamų veikų tyrimo funkciją. Pažymėtina, kad įtarimai nusikalstamos veikos padarymu, tam tikrais atvejais gali liudyti ir galimą darbo tvarkos pažeidimų padarymą. Tai ir tirtų aukščiau išvardinti subjektai, nepriklausomai nuo teisėsaugos institucijų atliekamo ikiteisminio tyrimo. Pvz., pagal galiojantį Darbo kodeksą, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti seksualinis priekabiavimas, veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių, todėl atitinkamai tokiais atvejais, kuomet gaunama informacijos apie įtarimus, kurie gali liudyti ir šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (o tai gali būti atleidimo pagrindas be įspėjimo), turėtų atsirasti pagrindas imtis drausminių priemonių ir atlikti tarnybinį patikrinimą.
Taip pat akcentuotina tai, kad nušalinimo nuo pareigų pagrindas nėra siejamas vien tik su nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Tačiau, siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad nuostatos turėtų būti tikslinamos aiškiai siejant tarnybinį patikrinimą ne vien su įtarimais ar kaltinimais dėl nusikalstamų veikų padarymo, o su informacija apie galimai padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kas ir galėtų būti atleidimo pagrindas (o ne nusikalstamos veikos padarymas per se
straipsniu, jame apibrėžiant švietimo įstaigos vadovo įgaliojimus, kurie iki šiol buvo reglamentuoti įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje. Pirma, siūlytina šiame straipsnyje taip pat patikslinti, kad jame yra kalbama apie valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas), vadovo įgaliojimus. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2,
231 , 232 straipsniais įstatymas Nr. XII-2685, įsigaliosiantis 2017 m. rugsėjo 1 d., kuriuo yra keičiamas šiuo metu galiojančio įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Todėl kartu su projektu turi būti teikiamas ir nurodytojo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų atsižvelgta į siūlomu projektu pakeistą straipsnių numeraciją ir turinį. Iš dalies pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą.
straipsnius sujungti į bendrą naujos redakcijos 59 straipsnį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
10Projekto 6 straipsnio 5 dalyje siūlytina patikslinti,
kad laikotarpis einant vadovo pareigas prilyginamas antrajai kadencijai „iš eilės“. Pritarti
10
užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, bei siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, projekto 6 straipsnio 9 dalis pildytina nuostata, kad įstatymo 51 straipsnio
iš tarnybos ar darbo už pareigų pažeidimus po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Žr. 2 ŠMK pasiūlymą. 12. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I1489
ir591 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP282, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
D.H. Pauža 2017-03-14 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2017 kovo 14 d raštu Nr. 2D- 1241" Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. Ī-I489 48, 59 ir 60 straipsnį pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto" teikiame ekspertinę Lietuvos mokslo tarybos nuomonę, paremtą tyrimo „Lyderystė autonomiškoje mokykloje" išvadomis. Tyrimas buvo atliktas mokslo projekte Nr. MIP-4109 ir vykdytas 2014-2016 m. pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį ..Mokslininkų grupių projektai“. Pagrindinės tyrimo vykdytojos: Jolanta Urbanovič, Jolanta Navickaitė, Rūta Dačiulytė.
Tyrimo tikslas - pagrįsti ir identifikuoti mokyklos lyderystės raiškos elementus ir juos sąlygojančius veiksnius, diegiant mokyklų autonomiško valdymo principus ir nustatant jų prielaidas sėkmingai lyderystės plėtrai mokykloje. Tyrimas buvo vykdomas 2014 - 2016 metais. Empirinis tyrimas buvo vykdomas taikant mišrią tyrimo strategiją: kiekybiniame tyrime (apklausoje) dalyvavo 76 (6,3 proc. generalinės aibės) bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai ir vadovai: kokybiniame tyrime (interviu) dalyvavo 30 bendrojo ugdymo mokyklų vadovų. Tyrimo rezultatai leidžia formuluoti išvadas, atskleidžiančias lyderystės raišką Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose (toliau
Tokiame kontekste nerimą kelia tai, kad, kaip rodo statistiniai duomenys, mokyklų vadovų kaita Lietuvoje nėra didelė, vadinasi ir mokyklų (ne)sėkmės istorijos turi ilgalaikį charakterį. Dėmesį taip pat atkreipia gauti mokyklų savarankiškumo suvokimo rezultatai, kuriuose išryškėja, kad gana dažnai mokyklų vadovai savo atsakymuose demonstruoja didesnį mokyklos veiklos savarankiškumo suvokimą nei mokytojai. Tai gali signalizuoti kelis aspektus. Visų pirma, tuo remiantis galima patvirtinti teorines prielaidas, kad didesnė decentralizacija nebūtinai lemia didesnę demokratiją - t. y. didesnės galios suteikimas mokykloms išlieka mokyklos vadovo pozicijoje, o mokytojų didesnė atsakomybės našta ir sprendimų priėmimo laisvė nepasiekia. Galima daryti prielaidą, kad mokyklų vadovai nėra linkę perduoti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės mokytojams, o galbūt, jiems trūksta lyderystės gebėjimų perduoti dalį atsakomybės arba padrąsinti mokytojus lanksčiai ir kūrybiškai organizuoti ugdymo procesą, pritaikant jį prie vietos ir /ar individualių mokinių poreikių. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, mokytojai patys irgi nėra aktyvūs sprendimo priėmimo proceso dalyviai. Taigi matome, kad mokyklos vadovui tenka didelė atsakomybė dėl mokyklos veiklos, didėjantis mokyklų savarankiškumas kelia vis naujus iššūkius mokyklų vadovams ir reikalauja ne tik didelio vadovo profesionalumo sprendžiant įvairius klausimus, bet ir asmeninės bei organizacinės lyderystės. Todėl yra būtina užtikrinti , kad vadovo pareigas užimtų kompetentingas asmuo.
Kad mokyklos nepatirtų ilgą laiką trunkančio, galbūt metodologiškai teisingo, bet neefektyvaus vadovavimo, valdžios / valstybinėms institucijoms rekomenduojama stebėti ir vertinti vadovų veiklų , juos konsultuoti, užtikrinti pagalbą pradedantiesiems vadovams, arba tiems, kuriems kyla problemų bei svarstyti vadovų kaitos klausimą. Teisės aktai taip pat reglamentuoja, kad mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo, atestacijos ir veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministras. Mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimą vykdo mokyklos steigėjo sudaryta komisija. Tačiau dauguma tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų nurodė, jog norėtų, kad mokyklos turėtų didesnį savarankiškumą vertindamos vadovų veiklą ir nustatydamos darbo užmokestį. Toks požiūris atitinka kai kurių šalių praktiką, kuriose mokyklos vadovą atrenka ir veiklą vertina mokyklos savivaldos institucijos (mokyklos taryba). Tačiau turint omenyje tai, kad pagal tyrimo rezultatus mokyklų tarybos mokyklose yra gan pasyvios, o vadovaujančio personalo klausimai yra gan svarbūs, todėl tai būtų per didelis iššūkis ir atsakomybė dabartinėms mokyklų taryboms. Vis tik mokyklos bendruomenės įtraukimas į vadovo veiklos vertinimo procesą yra svarstytinas. Užsienio šalių patirties analizė rodo, kad yra šalių, kuriose mokyklos vadovo skyrimas yra patikėtas mokyklos lygmens valdymo institucijoms (taryboms, valdyboms ar pan.), tačiau daugumoje Europos šalių mokykloms nėra suteikiamas savarankiškumas skiriant mokyklų vadovus.
Danijoje ir Švedijoje mokykloms suteikiamas savarankiškumas tik mokyklos vadovų pareigų ir atsakomybių nustatymui, o Ispanijoje ir Lenkijoje - mokyklos vadovo rinkimams, Ispanijoje ir Lenkijoje mokyklos vadovo rinkimai vykdomi kartu su mokyklos ir viršesnės švietimo institucijos atstovais (Eurydice, 2007). Tiktai Belgijoje, Airijoje ir Slovėnijoje mokykloms yra suteiktas visiškas savarankiškumas renkantis ir skiriant mokyklos vadovą. Nyderlanduose mokyklos vadovo rinkimai, jo atleidimas iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimas, pareigybių ir atsakomybių nustatymas gali būti deleguojamas mokykloms, tačiau sprendimų priėmimo teisę dėl mokyklos vadovų atleidimo ir drausminių nuobaudų jiems skyrimo valstybinės institucijos paprastai pasilieka sau. Pastarųjų metų mokyklos vadovų skyrimo pokyčiai Lietuvoje įvedė kandidatų į vadovo pareigas centralizuotą kompetencijų patikrinimą. Tai sudaro prielaidas proceso skaidrumo užtikrinimui ir vadovų potencialo stiprinimui , tačiau būtų tikslinga periodinį kompetencijų ir veiklos vertinimą įvesti ir esamiems mokyklų vadovams keičiant arba integruojant dabartinę formaliai vykdomą vadybinių kategorijų mokyklų vadovams suteikimo tvarką ir/arba išorinio mokyklų veiklos vertinimo tvarką. Svarbu, kad vertinimo procedūros nesidubliuotų. Taigi, apibendrinant reiktų akcentuoti, kad yra tikslinga skaidrinti ir efektyvinti vadovų atrankos ir vertinimo procesus, įtraukiant į juos mokyklos bendruomenes narius
D.H. Pauža 2017-03-14 Lietuvos mokyklos vadovas - transformacinis lyderis.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos mokyklose dominuoja transformacinė lyderystė, t. y, tyrime dalyvavusių mokyklų vadovai skatina mokyklos bendruomenės susitarimą ir sutelktumą siekti bendrų tikslų bei skatina visus tobulėti. Įgyvendinant mokyklų savarankiškumą yra svarbi pasidalytosios lyderystės raiška mokyklose. Kad pasidalytoji lyderystė nėra visuotinai paplitusi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, atskleidžia rcspondentų vertinimai, jog mokyklų vadovai retokai įtraukia mokyklos bendruomenes narius į sprendimų priėmimo procesą, trūksta mokytojų iniciatyvos burtis j įvairias grupes, prisiimti daugiau atsakomybės už mokykloje vykstančias veiklas. Tyrimas atskleidė, kad sunkiausiai mokyklų vadovams sekasi skatinti kitų mokyklos bendruomenės narių lyderystę ir auginti naujus lyderius. Taigi matome, kad mokyklose yra būtina skatinti demokratiško valdymo principus, stiprinti savivaldos institucijų veiklą. Pritarti
D.H. Pauža 2017-03-14 Mokyklos taryba - formali mokyklos savivaldos institucija. Autonomiškoje mokykloje vienas iš svarbiausių struktūros elementų yra iš mokyklos bendruomenės ir platesnės visuomenės atstovų sudarytas mokyklos valdymo subjektas. Lietuvoje toks atitikmuo galėtų būti mokyklos taryba. Tačiau nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja, kaip turėtų būti formuojama mokyklos taryba. Šis klausimas reglamentuojamas tik konkrečios mokyklos veiklos nuostatuose, kurie yra tvirtinami mokyklos steigėjo. Nors tyrimo rezultatai lyderystės raiškos srityje rodo, kad mokyklose vyrauja profesinis pasitikėjimas ir pozityvūs tarpusavio ryšiai, vis tik bendruomenės dalyvavimo valdyme aspektas kelia abejonių. Tam įtakos gali turėti savivaldos institucijų vaidmens neapibrėžtumas Lietuvos švietimo sistemos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Nors Švietimo įstatyme mokyklos taryba įvardyta kaip „aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams
1 * (60 str. 3 dalis), tarp švietimo valdymo subjektų nei viena mokyklos savivaldos institucija nėra nurodyta. Švietimo įstatyme (52 str., 2 dalis) apibrėžti švietimo valdymo subjektai yra: Seimas; Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos; savivaldybės institucijos; nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas); švietimo įstaigos vadovas. Taigi, tarp valdymo subjektų yra vienintelis mokyklos lygmens atstovas - mokyklos vadovas. Tačiau tyrimo metu atliktos apklausos duomenys rodo, kad respondentai pageidautų, kad mokyklos taryba būtų viena iš pagrindinių sprendimų iniciatorių ir priėmėjų mokyklos valdymo klausimais. Todėl svarbu stiprinti mokyklų tarybų galias, bet būtina užtikrinti, kad mokyklų tarybų nariai turėtų žinių ir gebėjimų mokyklos veiklos organizavimo sprendimams. Pritarti
D.H. Pauža 2017-03-14 Tyrimo rezultatai iš dalies patvirtina teorines prielaidas, kad didesnių galių suteikimas mokykloms nebūtinai yra susijęs su platesniu visuomenės įtraukimu į švietimo reikalus. Teisės aktai numato, kad mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Tyrimo respondentai nurodė, kad mokyklos tarybos, į kurios sudėtį įeina keli visuomenės atstovai, aktyvesnis dalyvavimas pageidautinas tik priimant organizacinius sprendimus.
Tačiau kokybinio tyrimo duomenys rodo, kad tik retais atvejais mokyklų tarybos yra aktyvios mokyklos valdymo institucijos, dažnai jų veikla apsiriboja tik formaliu procedūrų vykdymu. Tokią situaciją gali lemti minėtasis mokyklos tarybos vaidmens neapibrėžtumas Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose bei mokyklos tarybos sudarymo tvarkos ir numatytų funkcijų pobūdis. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai (Švietimo įstatymo 60 str. 2 dalis), todėl jos gali labai varijuoti. Tik aiškiau yra reglamentuota mokyklos tarybos atskaitomybė ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. Taigi nuo vadovų pozicijos daug priklauso, kaip mokyklos taryba yra formuojama ir kokia sprendimo priėmimo galia tam tikrose srityse disponuoja. Mokslininkai pastebi, kad platesnės visuomenės dalyvavimo mokyklos valdyme neapibrėžtumas gali sąlygoti vietos tarnautojų ar vadovų savivalę, todėl rekomenduotina, kad demokratiška ir skaidri tarybos formavimo tvarka būtų apibrėžta centralizuotai ir reglamentuotos savivaldos institucijų atsakomybės sritys arba numatyta prievolė reglamentuoti mokykloms savarankiškai. Apibendrindami rekomenduojame reglamentuoti mokyklų tarybų sudarymo tvarką , sudėtį ir reikalavimus mokyklų tarybos nariams bei suteikti mokyklos tarybai valdymo subjekto statusą . Taigi atlikto tyrimo rezultatai patvirtina poreikį spręsti probleminius klausimus srityse, numatytose Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekte, diskutuojant ir svarstant konkretesnes detales.
Lietuvos mokslo tarybos nuomone Švietimo įstatymo pataisos būtų reikšmingas žingsnis į priekį sprendžiant susikaupusias švietimo įstaigų valdymo, aplinkos, savivaldos ir vertinimo sistemos problemas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas : Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2017 m. liepos 1 d. Biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Darbo kodekso 129 str. Atsižvelgti Argumentai:
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2018 sausio 1 d. 2. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos
7 Įstatymas negali įsigalioti atgaline data. Atsižvelgti Argumentai: Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2018 sausio 1 d. Įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos Baigiamosiose nuostatose nustatytais terminais. 3. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas : Švietimo įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis ir į pareigas švietimo įstaigose yra priimami atviro konkurso būdu LR ŠMM nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai: Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, švietimo įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis, priimami į pareigas konkurso būdu. Pasiūlymas perteklinis. 4. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas : Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui gali iš naujo dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti tai daliai, kad kandidatas gali dalyvauti konkursuose ir toje pačioje įstaigoje. 5. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas : Atestuotiems vadovams, pageidaujantiems dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti, nereikia dalyvauti Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamoje kompetencijų vertinimo atrankoje. Konkurso metu iš jų nereikalaujama pateikti kompetencijų vertinimo ataskaitos. Nepritarti Argumentai:
Visiems įstaigų vadovams turi būti keliami vienodi reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie atestuoti, ar ne. 6. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas: Švietimo įstaigos vadovui pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos penkeriems metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, darbo sutartį su vadovu gali pratęsti iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Iš dalies pritarti Argumentai:
Vadovas gali dalyvauti konkursuose, jeigu jo metų veiklos ataskaitos įvertinamos gerai ir labai gerai. 7.
Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas:
įstaigų vadovų veikla vertinama LR ŠMM nustatyta tvarka. Pritarti
Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas: Siūlome per penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos parengti visus su švietimo įstaigos ir vadovo veiklomis susijusius teisės aktus: vadovų atestacijos, mokyklos veiklos išorinio vertinimo tvarkas, pretendento į švietimo įstaigos vadovo pareigas kvalifikacinius reikalavimus, pretendentų į švietimo įstaigų vadovus konkurso komisijos sudarymo principus ir tvarką, nustatant, kad komisijos sudėtyje turėtų būti iki 60 proc. narių, atstovaujančių mokyklos bendruomenes bei kitus švietimo dokumentus. Nepritarti Argumentai:
Įgyvendinimo teisės aktai turi būti priimti iki Įstatyme nustato termino. 9. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyrius 2017-01-17 Pasiūlymas: Rekomenduojame peržiūrėti Švietimo įstatyme įtvirtintas vadovo teises ir pareigas, suteikiant vadovui daugiau juridinių galių įvertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti įtakos suformuluotų tikslų realizavimui. Nepritarti Argumentai:
Šis pasiūlymas nesusijęs su projekto tikslais. 10. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė R. Mečkauskienė, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas V. Kantauskas, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas D.Mockus, Lietuvos MVA narys, LPA pirmininkas V. Blinovas, Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų asociacijos pirmininkė N. Kimso, Lietuvos pradinio ugdymo asociacijos prezidentė A.Burbienė, Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos prezidentė A.Vilkelienė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asoc. Prezidentė L. Milašauskienė, Lietuvos profes. mokymo įst. asoc. Prezidentė E. Pelakauskienė, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asoc. prezidentė A.
Maziliauskienė, Lietuvos dailės mokyklų vadovų vadovų asoc. pirmininkas R. Diržys, Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asoc. Prezidentė R.V. Pivorienė, Lietuvos švietimo pagalbos asoc. direktorė, S. Šerėnienė, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asoc. prezidentas A. Šapka (ugdymo įst. asociacijos) 2017-01-25 Argumentai:
Daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, o šalyse, kuriose vadovai dirba pagal terminuotas darbo sutartis, gerai dirbantiems vadovams sudaromos galimybės sutartis atnaujinti. Todėl galima teigti, kad vadovų pareigos visose šalyse turi nuolatinio darbo statusą. Lietuvoje iki šiol pagal neterminuotas darbo sutartis dirba apie 2
nuolat mažėja. Trūksta pretendentų vadovo pareigoms užimti kaimo, atokesnių rajonų ar nelabai patraukliose miestų mokyklose, todėl konkursai į tas pačias pareigas vyksta po kelis kartus. Vadovų pasiūlos ir kaitos problemas lemia sudėtingos darbo sąlygos, veiklos intensyvumas, atlyginimo dydis, kuris mažai skiriasi nuo atestuotų mokytojų atlyginimų, karjeros galimybių ribotumas, didėjanti atskaitomybė, mažėjančios autonomiškos veiklos galimybės, išplėstos ir kintančios funkcijos, kintantys reikalavimai profesinei veiklai ir nuolatinis stresas darbe... Siekdami socialinio ir pilietinio teisingumo, teikiame šiuos siūlymus: 1.
Paisydami konstitucinio teisėtų lūkesčių principo, siūlome įstatymo pataisų įsigaliojimo datą nustatyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo įstatymo pataisų priėmimo datos ir iki to laiko atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, siekiant nustatyti esamos padėtie trūkumus ir priežastis, peržiūrėti visus su švietimo įstaigos ir vadovo veikla susijusius dokumentus, parengti trūkstamus bei derančius su kitais teisės aktais. Nepritarti Argumentai:
Seimas priėmė sprendimą kadencijų skaičiaus neriboti, bet kelti kokybiškos vadybos reikalavimą. 11. Ugdymo įst. asociacijos
pagal terminuotas darbo sutartis atviro konkurso nustatyta tvarka, manytume, kad tai turėtų būti daroma tik įgyvendinus 1 punkte (pasiūlyme) įvardytas veiklas ir gavus teisines išvadas, kad toks sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 str. 1 dalies 8 punkto ir įstatymo negaliojimo atgaline data (lex retro nonagit) principo. Iš dalies pritarti Argumentai:
Seimas priėmė sprendimą kadencijų skaičiaus neriboti, bet kelti kokybiškos vadybos reikalavimą. 12. Ugdymo įst. asociacijos
atgaline datos dirbusiems pagal neterminuotas darbo sutartis, pirmoji penkerių metų kadencija turėtų būti nustatoma nuo įstatymo įsigaliojimo datos , t.y. nuo 2018 m. liepos 1 d., kadangi darbo įstatymuose negali būti nustatyta atvejų, sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai. Nepritarti Argumentai:
Seimas priėmė sprendimą kadencijų skaičiaus neriboti, bet kelti kokybiškos vadybos reikalavimą. Vadovas gali dalyvauti konkursuose, jeigu jo metų veiklos ataskaitos įvertinamos gerai ir labai gerai. 13. Ugdymo įst. asociacijos 2017-01-25 4.
Sudarant galimybę švietimo įstaigos vadovui tęsti vadovo karjerą, manytume, kad pasibaigus pirmajai kadencijai, vadovo darbo sutartis turėtų būti pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo patenkinami, geri arba labai geri. Pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, suteikti vadovui teisę dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje. Taip būtų įgyvendinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė pasirinkti darbą. Pažymėtina, kad ribojimas dalyvauti konkurse į vadovaujančias pareigas buvusioje darbovietėje gali būti pripažįstamas diskriminacija, integralia , t.y. ribojama teisė pasirinkti darbo vietą, kuri nebūtų pernelyg nutolusi nuo gyvenamosios vietos (Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 1 dalis). Iš dalies pritarti Argumentai:
Vadovas gali dalyvauti konkursuose, jeigu jo metų veiklos ataskaitos įvertinamos gerai ir labai gerai. 14. Ugdymo įst. asociacijos
iniciatyva, turėtų būti išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka. Nepritarti Pasiūlymas: Taikyti Darbo kodekse įtvirtintas socialines garantijas nekeičiant teisinio reguliavimo vieno ūkio sektoriaus atstovams. 15. Ugdymo įst. asociacijos
metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo darbo sutartį su vadovu, jo pageidavimu, galėtų pratęsti iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pažymėtina, kad galiojantis Darbo kodeksas įtvirtina asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę 5 metai garantijas.
Nuo 2017-07-01 įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas, kuris nustatys kitokį reguliavimą, todėl bus taikomos naujos nuostatos. 16. Ugdymo įst. asociacijos 2017-01-25 Manome, jog rengiant poįstatyminius aktus, labai svarbu tinkamai parengti švietimo įstaigų vadovų priėmimo į darbą komisijos ir konkurso organizavimo tvarką, vadovų veiklos vertinimo tvarką, suteikiant iki 60 proc. teisių įstaigų bendruomenėms dalyvauti priimant galutinius sprendimus, numatyti mokyklos tarybos narių nepriekaištingos reputacijos nustatymo tvarką ir kitus trūkstamus dokumentus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritartina dėl tinkamo įstatymų lydimųjų teisės aktų parengimo, tačiau nepritartina dėl 60 proc. švietimo bendruomenės atstovų priimant sprendimus (Žr. argumentus Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyriaus 8 pasiūlymui). 17. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus taryba
6 Nesutinkame su šiais Įstatymo pakeitimais dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Argumentai: Tokiu teisiniu reguliavimu yra akivaizdžiai paneigiama asmenų lygybė prieš įstatymą tuo atžvilgiu, jog asmenims, kurie iki siūlomų pataisų įsigaliojimo ėjo vadovo pareigas mažiau nei penkerius metus, pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti tik nuo šių nuostatų įsigaliojimo dienos, o vadovams, turintiems didesnį nei penkerių metų stažą, jau yra įskaičiuojama atitinkamai viena arba net dvi kadencijos, o švietimo įstaigų vadovams, kurie pareigas eina daugiau kaip 10 metų apskritai leidžiama tęsti einamas pareigas tik vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo. Toks nevienodas kadencijų paskirstymas švietimo įstaigų vadovams yra diskriminacinis, pažeidžiantis pamatines, LR Konstitucijos saugomas vertybes.
Minėtos nuostatos taip pat įtvirtina Įstatymo galiojimą atgal bei pažeidžia teisėtą asmenų lūkestį, atsižvelgiant į tai, jog švietimo įstaigų vadovai pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra sudarę neterminuotas darbo sutartis ir yra įgiję pagrįstą lūkestį nebūti atleisti, nesant įstatymuose numatytiems pagrindams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras “ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi švietimo įstaigų vadovai, neterminuotai einantys švietimo įstaigos vadovų pareigas, yra įgiję teisėtą lūkestį ir toliau eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro поп agit (įstatymas atgal negalioja). Lex retro поп agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos
įstatymai
41. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu - teisinio saugumo reikalavimu.
Taigi lex retro поп agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai) (LR Konstitucinio Teismo 2001-01-11 nutarimas). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. LR Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų; būtina inter alia laikytis principo lex retro поп agit ; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (LR Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, jog šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (LR Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Todėl siūlomų {statymo pakeitimų įvedimas ne tik pažeistų pamatinius konstitucinius principus, bet ir teisėtus švietimo įstaigų vadovų lūkesčius.
Taigi įtvirtinant švietimo įstaigose vadovų kadencijas, nėra nei teisinga, nei sąžininga numatyti, jog penkių ir daugiau metų stažas turi būti prilyginamas vienai kadencijai, o dešimt metų ir daugiau - dviems, kadangi tokiu atveju faktinis įstatymo galiojimas prasidėjo jau prieš 10 metų, nors tuo metu švietimo įstaigų vadovai dirbo ir tikėjosi dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis. Manoma, jog siekiant tinkamai apsaugoti asmenų lūkesčius bei užkirsti kelią Įstatymo taikymui atgal, kadencijų skaičius turėtu būti pradedamas skaičiuoti vienodai, t. y. nuo Įstatymo įsigaliojimo, visiems asmenims, šiuo metu einantiems mokyklos direktoriaus pareigas, neatsižvelgiant į jų turimą stažą, turėtų būti skaičiuojama pirmosios penkerių metų kadencijos pradžia, o vadovai, dirbantys daugiau nei dešimt metų, turėtu pradėti eiti pareigas nedalyvaudami konkurse. Šiame kontekste pastebėtina, jog Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių
vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų. Vadinasi, po vienerių metų nuo šio įstatymo projekto įsigaliojimo atsiras apytiksliai net 1.525 naujos darbo vietos, atitinkamai bus atleisti 1.525 darbuotojai. Tokios įstatymų pataisos yra akivaizdžiai neproporcingos bei sukeliančios didelio masto pasekmes, kurios paliečia itin jautrią asmens gyvenimo dalį - pragyvenimo šaltinį. Nei Įstatymo projekte, nei jo Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) nenurodoma, kaip bus suvaldoma rizika, jei skelbiamuose konkursuose, ypatingai miestuose, turinčiuose mažiau gyventoju, nedalyvaus nė vienas tinkamos kvalifikacijos asmuo. Taip pat nėra parengta jokiu gairių, kuriomis vadovaujantis būtų suvaldoma situacija, i darbo rinką patekus 1.525 nauju darbuotoju.
Manvtina. kad tokiu atveju nebus tinkamai pasiruošta naujojo švietimo įstaigos vadovo rinkimams, nebus užtikrinamas tokio asmens profesionalumas ir kompetencija. Vienerių metu laikotarpis švietimo įstaigai priimti naująjį vadovą yra akivaizdžiai per trumpas ir tikėtina, jog Įstatymo projektą būtų sunku įgyvendinti tinkamai. Tokiu drastišku ir staigiu reguliavimo kadencijų principo įvedimu, panaikinama ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso numatyta speciali apsauga darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai. Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis numato, kad sutartis su šia grupe asmenų gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Kaip jau minėta, įvedus Prezidentės siūlomą švietimo įstaigų vadovų vertinimą, pastarieji, du metus iš eilės įvertinti kaip nepatenkinamai savo veiklą vykdantys, bus atleisti iš pareigų. Vadinasi, asmenys, netinkamai atliekantys savo darbo funkcijas ir taip pažeidžiantys darbdavio interesus, bus atleidžiami iš užimamų pareigų. Tuo tarpu numatomos pataisos nepagrįstai konstatuoja, jog vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turi 10 ir daugiau metų stažą, palikimas darbe savaime prieštarauja darbdavio interesams ir yra ypatingas atvejis. Iki šiol šie socialiai jautrūs asmenys, turėję tokia apsaugą, jos neteks, o į darbo rinka patekusi minėta gausi asmenų grupė turės labai ribotas galimybes įsidarbinti naujoje darbo vietoje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovu pareigas ėjo dešimt ar daugiau metu, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas ir yra laikoma . kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną prasideda pirmoji kadencija , kuria švietimo įstaigos vadovas pradeda eiti be konkurso. Iš dalies pritarti Argumentai:
Seimas priėmė sprendimą kadencijų skaičiaus neriboti, bet kelti kokybiškos vadybos reikalavimą. 18. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus taryba 2017-03-0711 Nesutinkame su šiais siūlomais Įstatymo pakeitimais. Argumentai: Pažymėtina, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas tarptautiniu lygmeniu saugo teisę į darbą, apimančią kiekvieno žmogaus teisę gauti galimybę užsidirbti pragyvenimui darbu, kurį jis laisvai pasirenka arba kurį dirbti jis laisvai sutinka, o valstybės, pripažinusios šiuos teisės aktus, yra įpareigojamos imtis reikiamų priemonių šiai teisei apsaugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Laisvė pasirinkti darbą ir verslą reiškia, kad kiekvienas žmogus turi konstitucinę teisę pats spręsti, kokią veiklą jam pasirinkti. Ši nuostata remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija.
Teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą yra viena iš būtinų sąlygų žmogaus, asmenybės gyvybiniams poreikiams tenkinti, deramai padėčiai visuomenėje užimti ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Prezidentės siūlomais Įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti kadencijas mokyklų vadovams, kurių maksimalus leistinas skaičius yra dvi iš eilės einančios kadencijos (numatoma vienos kadencijos trukmė - 5 metai). Pasibaigus maksimaliam 10 metų laikotarpiui, mokyklos direktorius netenka galimybės dalyvauti konkurse į tos pačios įstaigos vadovo poziciją. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog „neterminuotos švietimo įstaigų vadovų sutartys <...> neužtikrina aukštos švietimo kokybės, grįžtamojo ryšio ir sudaro nepalankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui." Neabejojama, jog yra būtina užtikrinti aukščiausio lygio, skaidrų ir efektyvų vadovavimą švietimo įstaigose, tačiau kadencijų skaičiaus ribojimas ir draudimas esamiems mokyklų direktoriams dalyvauti viešai skelbtiname konkurse po 10 metų darbo konkrečioje mokykloje į tos pačios įstaigos vadovo poziciją, nepagrįstai apriboja asmens teisę ir laisvę pasirinkti konkretų darbą. Pažymėtina, jog darbo stažas yra vertinamas kaip privalumas - asmuo, einantis pareigas toje pačioje darbovietėje ilgą laikotarpį, yra išsamiai susipažinęs su darbo specifika, įgijęs daug praktinės patirties kaip vadovauti konkrečiai švietimo įstaigai. Ilgalaikis pareigų ėjimas vienoje darbovietėje savaime negali būti laikomas neigiamu reiškiniu vien todėl, kad kai kurie mokyklų vadovai susilaukia kritikos. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Prezidentės siūlomame Įstatymo projekte yra numatytas vadovų vertinimo mechanizmas, kuriuo remiantis vadovai, kelis metus iš eilės vykdę veiklą nepatenkinamai, būtų atleidžiami iš užimamų pareigų.
Tokio vertinimo tikslas - nutraukti darbo santykius su asmenimis, netinkamai vykdančius jiems priskirtas funkcijas. Manome, jog šiuo mechanizmu bus tinkamai pasiektas tikslas užtikrinti švietimo ištaigų kokybę, kuriuo remiantis buvo pasiūlytas kadencijų skaičiaus ribojimas. Vykdant švietimo įtaigu vadovų kontrole, atliekant reguliarius patikrinimus, švietimo įstaigoms vadovaus tik asmenys, kurie efektyviai ir skaidriai eina mokyklos direktoriaus pareigas, todėl kadencijų skaičiaus ribojimas yra perteklinis ir nepagristas. Todėl kadencijų skaičius, švietimo įstaigų vadovams, kurių rezultatai įvertinti gerai arba labai, neturi būti ribojamas. Be kita ko, nuostata, kurioje siūloma, jog visiems be išimties švietimo įstaigų vadovams (net jei jų veikla įvertinta labai gerai arba gerai) po pirmos kadencijos būtų skelbiamas naujas konkursas užimti vadovo pareigas, taip pat turėtų būti koreguojama. Pažymėtina, jog naujo konkurso organizavimas reikalauja ne tik žmogiškųjų, tačiau ir piniginių išteklių, didinamas biurokratijos mechanizmas, sukuriami papildomi testinės mokyklos veiklos trukdžiai. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad vadovas kadencijos laikotarpiu bus kas metus vertinamas, siūlytume numatyti, jog pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos.
Įgyvendinus šį pasiūlymą būtų užtikrinama, kad mokyklai vadovaus profesionalus direktorius, tačiau panaikinamos papildomos išlaidos konkursui skelbti. PASIŪLYMAI:
aukščiau, siūlome 3 straipsnio (59 straipsnio pakeitimo) 1 punktą išdėstyti taip: „ Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos
pakeitimo) 3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip : „ Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje “. 3.
3 straipsnio 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Švietimo įstaigos vadovas, dirbantis toje švietimo įstaigoje dvi kadencijas iš eilės taip pat turi teisę dalyvauti viešajame konkurse šioms pareigoms eiti toje pačioje švietimo įstaigoje, užimti. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nustatyta tvarka “. Iš dalies pritarti Argumentai:
Seimas priėmė sprendimą kadencijų skaičiaus neriboti, bet kelti kokybiškos vadybos reikalavimą. 19. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus taryba 2017-03-07 Dėl diskriminacijos Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus aukščiau nurodytus {statymo pakeitimus, bus įvedama netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2000/78/EB direktyva numato, jog netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža švietimo įstaigų vadovų dalis eina pareigas daugiau nei 10 metų, o šiuo {statymo projektu siekiama, kad su švietimo įstaigų vadovais, dirbančiais daugiau, kaip 10 metų, po vienerių metų darbo sutartys būtų nutraukiamos.
Kadangi Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 60 procentų švietimo įstaigų vadovų darbo stažas yra daugiau kaip 15 metų, o net apie 500 švietimo įstaigų vadovų darbo stažas yra daugiau, kaip 30 metų, tikėtina, kad tokį darbo stažą turintys švietimo įstaigų vadovai yra vyresnio amžiaus ir yra diskriminuojami kitų, jaunesnio amžiaus švietimo įstaigų vadovų atžvilgiu. Tokiu atveju yra sudaromos ne vienodos sąlygos švietimo įstaigų vadovams konkuruoti darbo rinkoje. Iš dalies pritarti Argumentai:
Seimas priėmė sprendimą kadencijų skaičiaus neriboti, bet kelti kokybiškos vadybos reikalavimą. 20. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus taryba 2017-03-07 Papildomi siūlymai Taip pat atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, manytina, jog:
priėmimo į darbą konkurso komisijos ir konkurso organizavimo tvarką, suteikiant iki 40 procentų teisių švietimo įstaigų bendruomenėms dalyvauti priimant galutinius sprendimus, manytina, jog tokiu atveju būtų užtikrintas švietimo įstaigų vadovų priėmimo į darbą skaidrumas ir teisėtumas. Jei konkurso komisiją turėtų sudaryti 7 nariai, tai bent 3 iš jų turėtų būti švietimo įstaigos bendruomenės nariai;
vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti ir nutraukia su juo darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 3. švietimo įstaigų vadovai į pareigas galėtų būti priimami penkerių metų kadencijai.
Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri;
kadencijų laikotarpiui, suteikiama teisė dalyvauti konkurse toje ar kitoje švietimo įstaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka LR Darbo kodekse numatyta tvarka;
kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos 1-3 metams, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, darbo sutartį su vadovu, jo pageidavimu, pratęsia iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo geri arba labai geri;
6Priėmus į pareigas švietimo įstaigos vadovą,
metinius tikslus bei jų vertinimo rodiklius, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, nustato vadovui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo į pareigas dienos. 7. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas, priimamas į pareigas metų eigoje, iki einamųjų metų pabaigos jam galioja anksčiau nustatyti siektini tikslai bei jų vertinimo rodikliai. Prireikus, nustatyti metiniai siektini tikslai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti ar papildyti, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 1 d. 8. Būtina peržiūrėti švietimo įstatyme įtvirtintas švietimo įstaigos vadovo teises ir pareigas, suteikiant švietimo įstaigos vadovui daugiau juridinių galių vertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas, bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti neigiamos įtakos suformuluotų tikslų realizavimui.
Įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo 2017-07-01, o nuo 2018-07-01. įstatymo įsigaliojimo nukėlimas 2018 m. liepos 1 d. reikalingas, siekiant tinkamai parengti įvairias tvarkas ir tinkamai pasiruošti pokyčiam, kurie įvyks po (statymo įsigaliojimo. Prezidentės siūlomame įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui ŠMM privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtingas ypatingas dėmesys. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stipriąsias vietas bei trūkumus, atstovais reikia pakankamai laiko, todėl visi poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis. Be kita ko, dabartiniai švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, nepriklausomai nuo to kiek laiko eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto - įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo.
Kadangi iki šiol švietimo įstaigų vadovai dirbo neterminuotai, nepaneigiant įstatymo leidėjo teisės, siūlomu įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, nepažeidžiančios vieno pagrindinių, iš LR Konstitucijos kylančių principų - teisėtų lūkesčių principo. Tikimės atsakingo bei objektyvaus situacijos vertinimo, sprendimų priėmimo, glaudaus bendradarbiavimo su asociacijomis bei suinteresuotais asmenimis tobulinant bei puoselėjant Lietuvos prioritetinę sritį - švietimą. Informuojame, kad laukiant LR Seimo narių galutinio sprendimo dėl švietimo įstatymo pataisų visos Lietuvos švietimo asociacijos pasilieka teisę atšaukti savo deleguotus narius iš visų darbo grupių ir veiklos komisijų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Dėl komisijos sudėties Pritartina, kad priėmus Įstatymą bus būtina peržiūrėti ir atitinkamai pakeisti konkurso komisijos sudarymo ir organizavimo tvarką, tačiau nėra aišku, kuo remiantis minimas būtent iki 40 proc. skaičius ir kaip jis būtų apskaičiuojamas. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu skaidrumas ir teisėtumas būtų užtikrinami pasitelkiant komisijoje ir tėvams atstovaujančios organizacijos, socialinių partnerių atstovai. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti kuo įvairialypiškesnę atrankos komisiją, kurios sprendimas būtų nulemtas atstovavimo įvairiems interesams po lygiai. Dėl įvertinimo formos Svarstytina, ar įstatymo lygmeniu yra būtina detalizuoti švietimo įstaigų vadovų vertinimo balus ar vertinimo įforminimą (labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai).
Pažymėtina, kad tik vertinimas „nepatenkinamai“ sukurtų teisinį pagrindą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų, todėl ji būtina įstatymo lygmeniu siūlomas reglamentavimas yra pakankamas, o įstatymo įgyvendinimo priemonės (įskaitant vertinimo rezultatų įforminimą) turėtų būti aptartos įstatymų lydimuosiuose aktuose. Dėl kadencijų skaičiaus ribojimo Kadencijų skaičiaus ribojimas užtikrins švietimo tolygumą, švietimo įstaigų valdymo kokybę, sudarys prielaidas gerosios praktikos perdavimui, užtikrins skaidrumą, todėl nepritartina pasiūlymui. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, tai laikoma teigiamu veiksniu leidžiančiu mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Remiantis „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“ tyrimu, kuriame teigiama, kad mokyklų (ne)sėkmės istorijos turi ilgalaikį charakterį, kadangi vadovų kaita nėra didelė, vadovų kaitos įvedimas iš esmės prisidėtų prie efektyvesnio vadovavimo. Dėl išeitinių išmokų Pagal galiojančio Darbo kodekso 140 straipsnį, išeitinės išmokos mokamos nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės arba likvidavus darbdavį. Dėl metinių tikslų ir vertinimo rodiklių:
Siūlytina šias nuostatas detalizuoti įstatymo įgyvendinimo teisės aktuose. Dėl vadovų įgaliojimų vertinti administracijos ir mokytojų kompetencijas – šį pareiga atsiranda priėmus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbo apmokėjimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymą. . 21. Lietuvos savivaldybių asociacija,
keičiamo 59 straipsnio 1 dalį išbraukiant paskutinį sakinį: „ Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės “. Pritarti 22.
savivaldybių asociacija,
keičiamo 59 straipsnio 3 dalį po žodžių „penkerių metų kadencijai ", įrašyti žodžius „ įvertinus vadovo darbą gerai ar labai gerai, jo darbo sutartis, vadovui pageidaujant, be konkurso pratęsiama dar vienai kadencijai arba “. Iš dalies pritarti Argumentai: Nustatoma 5 metų kadencija, bet kadencijų skaičius neribojamas. 23. Lietuvos savivaldybių asociacija,
keičiamo 59 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti taip: „Kiekvienais metais švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo atlieka mokyklos švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“ atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija . Argumentai: Daugumos mokyklų savininkai yra savivaldybės, o vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu išimtinė tarybos funkcija „...biudžetinių įstaigų ... vadovų ataskaitų išklausymas ir priėmimas“. Tad ir iki šiol savivaldybių biudžetinių įstaigų vadovai atsiskaitė savivaldybės tarybai. Iš dalies pritarti Argumentai :
Projekte numatoma, į kokius inter alia klausimus pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą formą ataskaitoje turi atsakyti įstaigos vadovas. 24. Lietuvos savivaldybių asociacija,
po žodžio įsigalioja įrašyti žodžius „2018 m. liepos 1 d.“ Iš dalies pritarti Argumentai : Nustatomas terminas 2018 sausio 1 d. 25. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-01-2615 5.
Siūlome keisti 6 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas, nes jei po metų nuo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, Lietuvoje būtų atleisti visi direktoriai, išdirbę daugiau nei 10 metų (tai yra apie 95 proc. mokyklų vadovų, o kai kuriose savivaldybėse ir visi 100 proc.) ir skelbiami konkursai, tai ne tik sukeltų sumaištį švietimo bendruomenėse, bet būtų sunkiai įgyvendinamas uždavinys mokyklų savininkams. Jau keletas pastarųjų metų, savivaldybėms skelbiant konkursus mokyklų vadovams parinkti, nesulaukiama pretendentų ne tik atokesnių miestelių, bet ir miesto mokyklos vadovo vietai užimti. Manome, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, konkursus būtų galima išdėlioti per tris — penkerius metus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kol šalyje nėra parengtas mokyklų vadovų rezervas, negalima atleisti visus gerai dirbančius ir turinčius vadybinę patirtį mokyklų vadovus, nes būtų padaryta didžiulė žala pačiai švietimo sistemai ir valstybei. Taip pat reikia atsižvelgti ir įvertinti atleidžiamų mokyklų vadovų socialines garantijas, kur įsidarbinti atokesnės mokyklos vadovui, jei iki pensijos liko keletas metų, pamokų nėra, o ir mokytojo kompetencijos jau prarastos išeitinės išmokos vadovaujantis Darbo kodeksu ir pan. Iš dalies pritarti Argumentai :
Baigiamosiose nuostatose nustatomas konkursų grafikas. 26. Lietuvos savivaldybių asociacija,
įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, parengti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kad švietimo įstaigų vadovus j darbą priimtų ir atleistų ne savivaldybės taryba (16 straipsnio 2 dalies 21 punktas), o savivaldybės meras (20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai).
Taip pat manome, jog reikėtų suderinti su Vietos savivaldos įstatymu ir Projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatyta, kad „...vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teise ir pareigas įgyvendinanti institucija..." Nepritarti Argumentai :
Toks reglamentavimas nesudarytų sąlygų švietimo įstaigos vadovo pareigybės depolitizavimui. 27. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Vilniaus skyrius, 2017-02-01 Įvertindami esamą situaciją, siūlome:
reikalavimus. 2. Rengiant mokyklų vadovų veiklos vertinimo tvarką, koreguoti atestacijos bei mokyklų vertinimo reikalavimus, laikantis dermės ir nuoseklumo principų. 3. Leisti mokyklų vadovams, jeigu jų veikla įvertinta teigiamai, dirbti kelias kadencijas paeiliui. Pasibaigus pirmajai kadencijai, darbo sutartį su vadovu pratęsti antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, o pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, suteikti vadovui teisę dalyvauti konkurse toje pačioje ar kitoje švietimo įstaigoje. Terminuoto darbo principą taikyti visiems švietimo įstaigų vadovams (dirbantiems ir priimamiems) nuo įstatymo įsigaliojimo. 4. Didinant atsakomybę už įstaigos veiklą, suteikti vadovams daugiau teisių ir įgaliojimų, vertinant bei formuojant administracijos ir pedagogų kolektyvą. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 28.
moksleivių sąjungos l.e.p. prezidentė Dovilė Bikelytė 2017-03-10 Lietuvos moksleivių sąjungą ragina priimti LR Prezidentės teikiamas LR Švietimo įstatymo pataisas, kad būtų užtikrintas kryptingas mokyklos bendruomenės stiprinimas bei teigiamų pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje siekimas. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 29. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
procesas ir švietimo įstaigų vadovai tam neprieštarauja, tačiau į švietimo kaitą reikia žiūrėti sistemingai, nes skubotas Švietimo įstatymo koregavimas gali turėti neigiamų pasekmių visai Lietuvos švietimo sistemai. Siūlomos pataisos išsamiai neanalizuotos, dėl jų nebuvo diskutuota su švietimo bendruomene. Nepritarti Argumentai :
Diskusijos vyksta nuo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-282 įregistravimo Seime. Buvo rengiami klausymai. 30. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
pozicijos, jau esamiems vadovams, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys, nėra teisėta taikyti būsimas įstatymo pataisas. Pataisos turėtų galioti tik naujai renkamiems vadovams arba kadencijas pradėti skaičiuoti visiems vienodai – nuo įstatymo pakeitimų galiojimo pradžios - 2018-07-01. Įsigaliojus šiuo metu pasiūlytom pataisom, jau po metų, t. y. 2018-07-01 net
antroji kadencija (išdirbę daugiau kaip 10 m.), o Savivaldybei reikėtų ieškoti net 18 naujų vadovų! Atsižvelgti Argumentai pateikti prie Vadovų asociacijos Kauno skyriaus pasiūlymų. Be to, yra įregistruotas Seimo narių pasiūlymas dėl Baigiamųjų nuostatų ir Įstatymo įgyvendinimo terminų. 31. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
pareigas turėtų būti priimami penkerių metų kadencijai.
Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso, jeigu visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo patenkinami, geri arba labai geri. Siūlome, kad vadovui, pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, būtų suteikiama teisė dalyvauti konkurse tose pačioje ar kitoje švietimo ištaigoje. Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam darbo sutartį savo iniciatyva, išmokama išeitinė išmoka Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti sklandžią švietimo įstaigų vadovų kaitą, būtina numatyti jų ruošimo studijas bei formuoti vadovų rezervą. Iš dalies pritarti Argumentai :
Vadovai bus atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. 32. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
sistemoje nekalbama apie mokyklų valdymo sistemos reformą apskritai. Kadencijomis „įrėminti“ švietimo įstaigos valdymą nėra šiuolaikiškos bei inovatyvios vadybos požymis ir neužtikrina mokyklos veiklos kokybės. Tikslinga numatyti veiksnius, kurie suteiktų motyvaciją naujiems vadovams, atėjusiems į mokyklą dviem kadencijom, t. y. „laikinai“, stengtis padaryti, ką gali geriausia dėl ugdymo įstaigos, bei numatyti, kaip pasikeitus vadovui bus užtikrinamas vienas iš svarbių mokyklos veiklos kokybės rodiklių - bendruomenės tapatumo jausmas. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
ugdymo rezultatų augimu yra tik formalus požiūris. Mokyklų valdymas liko konservatyvus, t. y. sprendimų galios liko labai apibrėžtos (pvz., Darbo kodeksas, darbo sutartys, mokyklų finansavimas ir pan.).
Pirmiausia reikia duoti galimybę laisvai formuoti pedagoginio ir aptarnaujančio personalo komandas, siekiant įgyvendinti pozityvius ir inovatyvius pokyčius švietimo Įstaigoje. Šiandien direktoriaus rankos plačiąja prasme sukaustytos priimant ir atleidžiant personalą. Mokykla — jautrus organizmas ir tai nėra vien vadovo klausimas, tai kartu bendruomenės klausimas, jis susideda iš daug dalių. Būtina peržiūrėti švietimo įstatyme įtvirtintas vadovo teises ir pareigas, suteikiant vadovui daugiau juridinių galių vertinti dirbančių administracijos narių ir mokytojų kompetencijas, bei galimybę atleisti darbuotojus dėl nekompetentingos veiklos, galinčios turėti įtakos suformuluotų tikslų realizavimui. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
mokyklose yra vadovų kompetencijų klausimas, jį būtina spręsti iš karto ir greitai. Tai gali būti sėkmingai užtikrinama šiuo metu galiojančios privalomos (kas penkeri metai) švietimo įstaigų vadovų atestacijos būdu. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
rezultatų - būtina ne tik numatyti vadovų kaitą, bet ir stiprinti pedagogo profesijos prestižą: a) stiprinti pedagogų rengimo studijas, jas papildant praktika;
b) numatyti įsipareigojimus (pedagoginė praktika) ir tam tikrą sutartą laiką (pvz., dveji metai) asmeniui, baigusiam pedagogines studijas; c) didinti pedagogų darbo užmokestį bei sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją; d) investuoti į ikimokyklinio ugdymo pedagogų ruošimą, numatyti motyvuojantį darbo užmokestį. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius, 2017-01-25 8.
Tapatinimas visų Lietuvos mokyklų vadovų su dalimi („dalies šalies švietimo įstaigų valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai ir nubloškia valstybę į nepažangiausiųjų gretas“) šalies švietimo įstaigų vadovų darbu yra nekorektiškas sėkmingai, inovatyviai ir šiuolaikiškai dirbančių mokyklų vadovų atžvilgiu. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
9Siekiant inovacijų mokyklose,
būtina numatyti lėšas ir priemones, kaip atnaujinti ir papildyti informacinių technologijų bazę jau nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Informacinių technologijų bazė daugelyje mokyklų yra pasenusi, ypač kaimo mokyklose. Parengti informacinių technologijų bei materialinės bazės atnaujinimo planą kaimo mokyklose. Būtina gerinti ir mokyklų aprūpinimą vadovėliais, nes šiuo metu atnaujinant bendrųjų ugdymo programų turinį, apsirūpinimas vadovėliais paliekamas pačioms mokykloms, o finansavimas neužtikrinamas, todėl tenka dirbti pagal senus vadovėlius. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
laiko ir energijos personalo valdymui, informacijos bei procesų valdymui, atsakomybę už ūkinę veiklą dėl pastatų renovacijos, lėšų poreikio, sporto aikštynų, techninės bazės atnaujinimo, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo deleguoti savininko struktūriniams padaliniams ir specialistams. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
nenumatomos jokios socialinės garantijos. Pastaruoju metu didžioji dalis jų net pamokų nebeturi. Miesto ir kaimo mokyklų vadovų padėtis yra labai skirtinga.
Tikėtina, kad socialinės sąlygos ne visiems leis dalyvauti mokyklų vadovų konkursuose kituose miestuose. Po dviejų kadencijų vadovas nebegalės dalyvauti konkurse toje pačioje mokykloje. Teoriškai kiekvienas gali teikti kandidatūrą konkursui kitame mieste, tačiau nekalbama, kaip bus užtikrinamos vadovo socialinės garantijos (būsto, šeimos narių darbo, mokymosi), jeigu žmogus laimės konkursą kitame rajone ar mieste. Siūlome numatyti vadovų, keliaujančių į nutolusių nuo miesto gyvenviečių mokyklas, socialinį aprūpinimą. Atsižvelgti
mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyrius,
skaičiuojama pensija vadovui, kuris baigs dvi kadencijas likus iki pensinio amžiaus vieneriems-trejiems metams. Siūlome, kad švietimo įstaigos vadovui pasibaigus dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki pensijos 1-3 metams, darbo sutartis su vadovu, jo prašymu, būtų pratęsiama iki vadovo pensinio amžiaus pradžios, jeigu vadovo veiklos vertinimai kadencijos pabaigoje buvo patenkinami, geri arba labai geri. Iš dalies pritarti Argumentai :
rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-19 Manydami, kad numatomas kadencijų ribojimas turės didžiulį neigiamą poveikį švietimo sistemos tvarumui, neužtikrins socialinio teisingumo, sudarys prielaidas kompetentingus vadovus pakeisti mažiau kompetentingais, siūlome:
skaičiaus toje pačioje mokykloje, nes vadovų kaita pati savaime negali garantuoti mokyklos veiklos kokybės augimo. 2. Keičiant įstatymą sudaryti vienodas starto galimybes visiems vadovams, neįvedant įstatymo įsigaliojimo atgaline data, t.y. visiems vadovams kadencijas pradėti skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Atsižvelgti Argumentai:
Išdėstyti aukščiau prie LMV asociacijos Kauno skyriaus siūlymų. 42.
r. švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-20
kadencijai, kaip vienam iš švietimo problemų sprendimo būdų, dėl šių priežasčių:
nurodo, kad „pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas“, tačiau dėl šios nuostatos kyla neaiškumas, o būtent kokiais teisiniais aktais vadovaujantis tai bus padaryta, nes švietimo įstaigos vadovo pareigos nėra politinio pasitikėjimo, todėl atleidus jį po penkerių metų vien dėl to, kad baigiasi jo kadencija, manytina, jog pažeidžiama jo konstitucinė teisė į darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bus pažeisti švietimo įstaigų vadovų, kurie į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas buvo paskirti neterminuotai, teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra nurodęs, kad ypač svarbu, kad teisinio saugumo principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Manytina, kad neterminuotai priimti švietimo įstaigų vadovai turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jei jie savo pareigas atliks tinkamai ir nepriekaištingai, jie nebus atleisti iš savo einamų pareigų, nes juos priimant į vadovo pareigas, jie negalėjo numatyti, kad ateityje bus siekiama įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir dėl šios priežasties jie bus atleisti iš darbo, nors savo pareigas atlieka tinkamai ir nepriekaištingai. 1.2. 2013 m. gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pasirašė įsakymą Nr. V-1254 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rekomendavo mokyklų vadovams neturėti pamokų.
Dėl šios priežasties beveik visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse mokyklų vadovai nebeveda pamokų. Po penkerių metų pedagoginio darbo nedirbantys mokyklos vadovai praranda savo kvalifikaciją, todėl nėra aišku, ką toliau reikia daryti mokyklos vadovui, kai jis neturėdamas pamokų po penkerių metų vadovo kadencijos yra atleidžiamas iš darbo. 1.3. Pasibaigus švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, švietimo įstaigos vadovas, nelaimėjęs konkurso kitoje švietimo įstaigoje bei neturėdamas teisės po dviejų kadencijų dalyvauti konkurse į savo švietimo įstaigos vadovo postą bei praradęs mokytojo kvalifikaciją, tačiau turėdamas sukauptą vadybinę patirtį ir praktiką netenka socialinių garantijų. 1.4. Švietimo įstaigų vadovų kadencijos įteisinimas sukurtų daugiau sumaišties nei teigiamų pokyčių mokyklose. Siūlomose įstatymo pataisose nėra numatyta finansinių išteklių ir teisinių dokumentų, kurie leistų šio įstatymo pataisas įgyvendinti tikslingai ir organizuotai. 2004 m. leidinyje „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika“, III d., ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjas R. Ališauskas, teigė, jog viena iš esminių sąlygų keistis organizacijos kultūrai yra mokyklos vadovo pasikeitimas. Mokyklų vadovams susipažinti su mokyklos kontekstu, sąlygomis, veiklos iššūkiais reiktų mažiausiai vienerių ar dvejų metų, išsianalizuoti ir nusimatyti su mokyklos bendruomene naują mokyklos viziją ir strategiją užtruktų beveik visą pirmąją kadenciją. 1.5. Kandidatų į švietimo įstaigų vadovus mažėja, todėl kyla žmogiškųjų išteklių problema: nerengiama švietimo įstaigų vadovų pamaina.
Išanalizavus vadovų konkursų medžiagą Prienų r. savivaldybėje, buvo nustatyta, jog konkursuose ne visada dalyvauja tinkamai pasirengę vadovauti švietimo įstaigoms kandidatai, o tinkamų kandidatų skaičius nėra didelis. 1.6. Dėl įstatymo projekte nurodomo švietimo įstaigų vadovų vertinimo atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Prienų r. švietimo įstaigų vadovų vertinimas ir atsiskaitymas vyksta reguliariai kiekvienais metais. Kasmet Prienų r. savivaldybės mero potvarkiu yra patvirtinamos Prienų r. švietimo įstaigų vadovų veiklos ataskaitų formos, nustatomas jų pateikimo laikotarpis, vykdomas aptarimas dalyvaujant pačiam vadovui, Savivaldybės merui, Švietimo skyriaus vedėjui ir mokyklos kuratoriui. Kiekvienų metų mokyklos veiklos ataskaita pristatoma Prienų r. savivaldybės tarybai. Kas penkeri metai Švietimo skyriaus vedėjo patvirtinta komisija kiekvienam švietimo įstaigos vadovui privalomai nustato vadybinės kvalifikacijos atitiktį. Manytina, kad dabartinis švietimo įstaigų vadovų vertinimas yra tinkamas ir pakankamas, todėl neturėtų būti keičiamas. Nepritarti Argumentai Išdėstyti aukščiau prie LMV asociacijos Kauno skyriaus siūlymų. Projekto baigiamosiose nuostatose yra numatyti terminai, iki kada turi būti priimti Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai. 43. Prienų „Žiburio“ gimnazijos ir kitų Prienų r. švietimo įstaigų vadovai, 2017-01-20 Siūlytina:
įstaigų vadovų kadencijų poreikio analizę, įvertinti Lietuvos švietimo situaciją, išsiaiškinti kokius teigiamus ir neigiamus pokyčius vadovų kadencija turėtų. Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybėje švietimo įstaigų vadovų kaita yra pakankama, per 10 metų pasikeitė apie 50 procentų švietimo įstaigų vadovų. 2.2. Švietimo įstaigų vadovų kaitos procesą įgyvendinti palaipsniui, nuosekliai, sukuriant teisinę apsaugą. 2.3.
taikomas Lietuvoje jau pilotuotas 2013-2014 ES SF projektas „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)“ - Lietuvos mokyklų vadovų veiklos vertinimas, kodas VP1-2.1.-ŠMM-01-V-03-001 , kai švietimo įstaigos vadovo veiklą vertina nepriklausomi, kitos savivaldybės vadybos ekspertai. 2.4. Pasitikėti steigėjo ir savivaldybės švietimo skyriaus kompetencijomis dirbant su švietimo įstaigų vadovais bei vertinant jų veiklą mokyklose. 2.5. Surengti diskusijas visais lygmenimis ir susitarus nusimatyti vieningą mokinių ugdymo sistemą, kuri sudarytų sąlygas gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, paremtą ŠMM ministro patvirtinta
„Geros mokyklos koncepcija“. 2.6. Spręsti atskirų pavienių
mokyklų problemas neatidėliotinai, tačiau netaikyti tai visoms Lietuvos Respublikos švietimo įstaigoms. Atsižvelgti Argumentai : Projekto baigiamosiose nuostatose yra nustatyta, iki kada turi būti priimti Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai. 44. VšĮ Mokyklų tobulinimo centro steigėja E. Pranckūnienė 2017-04-03 Svarstant siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, prašome atkreipti dėmesį į galimas šių sprendimų pasekmes:
atsakingas. Vadovų atsakomybė yra didžiulė ir pagal dabar galiojantį švietimo įstatymą bei kitus reglamentus. Į savivaldybių skelbiamus konkursus mokyklų vadovo vietai užimti dažnai nebūna arba neatsiranda tinkamų kandidatų. Ir siūlomos penkerių metų kadencijos, ir kasmetinis vadovo veiklos vertinimas tikrai nedidina šios pozicijos patrauklumo. Projekto „Lyderių laikas“ tyrimai rodo, kad tik maža dalis mokytojų norėtų tapti vadovais, vadinasi, pačioje sistemoje yra nedaug žmonių, orientuotų į vadybinę karjerą. Mūsų žiniomis, iš valstybinio švietimo sistemos kasmet pasitraukia nemažai profesionalių ir pažangių vadovų, mieliau besirenkančių privatų sektorių.
Ar valstybiniu mastu yra galvojama, kaip pritraukti talentingų bei motyvuotų žmonių imtis sunkaus, bet ne itin vertinamo mokyklos vadovo darbo? Ar bus kuriama Talentų pritraukimo sistema, padedanti atrasti motyvuotų bei talentingų vadovų? Ar mums, kaip šaliai, reikia tiesiog nepriekaištingos reputacijos, tvarkingų vykdytojų, ar mums reikia laisvų ir kūrybingų žmonių, kurie įkvėptų mokytojus ir mokinius bendrai kūrybai ir mokymuisi? Strategija LT-2030 kalba apie kūrybiškumą, sumanumą, tačiau kūrybiškumas tarpsta tiktai pasitikėjimu grindžiamoje aplinkoje. Kokios pagalbos susilauks pradedantis mokyklos vadovas, turintis mažai patirties, kad būtų teigiamai įvertintas per metinį veiklos vertinimą? Ar įmanoma tikėtis, kad per metus mokykloje įvyks radikalūs teigiami pokyčiai? Įvedant kadencijas bei metinį veiklos vertinimą, siūlome lygiagrečiai kurti talentų pritraukimo bei profesinės pagalbos vadovams sistemą, nes kitu atveju sistema praras daug profesionalių žmonių ir nesugebės pritraukti naujų. Atsižvelgti
E. Pranckūnienė 2017-04-03 Lietuvos mokyklų valdymas yra visiškai vertikalus: administracija viršuje ir visi kiti apačioje. Šiuolaikinės organizacijos darosi vis labiau horizontalios, t.y. vis daugiau darbuotojų yra įtraukiama į valdymą. Horizontali mokyklos struktūra padėtų išspręsti daug vadybinių problemų, nes tai leistų geriau pasidalinti atsakomybe už mokinių mokymąsi, ugdytų mokytojų vadybines kompetencijas, padėtų išlaikyti efektyvų mokyklos darbą keičiantis vadovams, nuimtų nuo vadovo pečių kai kurias atsakomybes, sudarytų sąlygas kolegialiai priimti sprendimus.
Mąstant apie mokyklų vadybą reikėtų galvoti ne tik apie mokyklos vadovą, bet ir visos mokyklos kaip organizacijos vadybą, kurioje būtų remiamasi pasidalytosios lyderystės samprata, t.y. atsirastų viduriniosios grandies vadovai, prisiimantys atsakomybę už tam tikrą mokyklos veiklos aspektą, pvz. mokinių ugdymą viename koncentre, arba gamtos mokslų, ar socialinių mokslų ugdymą ir panašiai. Vadovo vaidmuo būtų kurti ir įgyvendinti bendrą mokyklos pedagoginę programą bei strategiją, o už tam tikras sritis būtų atsakingi kiti mokyklos darbuotojai. Siūlomos reformos turėtų neapsiriboti vien tik didesnės kontrolės vadovui įvedimu, o plačiau žiūrėti į mokyklos valdymo struktūrą, ją darant kuo horizontalesne ir besiremiančia pasidalytosios lyderystės samprata. Mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimas galėtų remtis naujais vadybiniais vaidmenimis, t.y. mokytojų etatai atspindėtų jų vadybinius vaidmenis mokykloje. Tikimės, kad svarstant Švietimo įstatymo pataisas, bus remiamasi išsamia Lietuvos ir kitų šalių mokyklų vadybos analize, pažangia pasaulio patirtimi, įsiklausoma į Lietuvos švietimo profesionalų balsą. Atsižvelgti
asociacijos (LIĮVA) prezidentė L.Milašauskienė, Vilniaus m. sk. pirmininkė E.Markevičienė 2017-04-04 Ši įstatymo pakeitimo redakcija pagilina susidariusią kritinę situaciją Lietuvos švietimo sistemoje, dar labiau menkina ir silpnina švietimo įstaigų vadovų galias, nes pokyčiams neparuoštas vadovų rezervas, naujieji vadovai dėl susidariusios įtampos nedalyvauja konkursuose.
Šiuo metu pagrindinis vadovų vertinimas yra vadovų atestacija, kuri vykdoma kas 5 metus, o taip pat kasmetinis vertinimas. Vadovų vertinimas vyksta labai atsakingai. Per 2016 metus buvo neatestuoti ir atleista 160 vadovų. Savivaldybės turi pakankamai vadovų vertinimo svertų. Šiuo metu švietimo ir ugdymo įstaigas kontroliuoja 27 institucijos ir čia kyla abejonė dėl jų veiklos veiksmingumo. Asociacijos nariai siūlo: 1.Įstatymo netaikyti gerai ir labai gerai dirbantiems pagal neterminuotas sutartis švietimo įstaigų vadovams, atestuojamiems penkerių metų laikotarpiui. Nepritarti Argumentai Turi galioti vienodos konkurso sąlygos visiems kandidatams. 47. L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 2.Neriboti kadencijų skaičiaus naujai priimtiems vadovams eiti valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigas. Pritarti
2017-04-04 3.Pasibaigus pirmajai kadencijai, švietimo įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmos kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Nepritarti Argumentai pateikti prie Vadovų asociacijos Kauno miesto skyriaus siūlymų. 49. L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 4.Švietimo įstaigos vadovas, dirbantis toje švietimo įstaigoje dvi kadencijas turi teisę dalyvauti viešajame konkurse šioms pareigoms užimti. Nepritarti Argumentai pateikti prie Vadovų asociacijos Kauno miesto skyriaus siūlymų. 50.
50L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 5.Vadovui, atsisakiusiam dalyvauti konkurse ir nutraukusiam sutartį, išmokama išeitinė išmoka LR darbo kodekse nustatyta tvarka. Atsižvelgti Argumentai:
51L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 6.Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2018.07.01, nes reikalingas laikas tinkamai pasiruošti pokyčiams ir parengti vadovų rezervą. Atsižvelgti Projekte numatyti Įstatymo įsigaliojimo terminai
52L.Milašauskienė, E.Markevičienė 2017-04-04 7.Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo pakeitime įvedama netiesioginė vadovų amžiaus diskriminacija. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 53.
A.Murauskas 2017-04-0411 Pritariame įstatymo pakeitimo projekto teikėjų iniciatyvai, kurie šio įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte akcentuoja ir įstatymo pakeitimo projekte labiau tėvams sudaro sąlygas veikti mokyklos realioje savivaldoje, bei pasisako už skaidresnį ir efektyvesnį mokyklos valdymą:
Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą privalo užtikrinti Konstitucijoje nurodytos valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, taip pat tėvai“;
svarbiausių sėkmingos mokyklos požymių yra skaidrus ir efektyvus valdymas“;
tėvų, mokinių bei mokytojų nepasitenkinimas ilgamečių mokyklos vadovų ir jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimu viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, kurie negali inicijuoti pokyčių ugdymo įstaigoje“;
švietimo įstaigų vadovų darbo sutartys, vadovų veiklos vertinimo nebuvimas, nepakankamas mokyklos savivaldos įtraukimas neužtikrina aukštos švietimo kokybės, grįžtamojo ryšio ir sudaro nepalankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui“;
užtikrinti skaidrų ir efektyvų švietimo įstaigų valdymą, didinti vadovų atskaitomybę ir atsakomybę, kelti aukštus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, stiprinti mokyklos savivaldą“;
tik kelti aukštesnius reikalavimus švietimo įstaigų vadovams ir skaidrinti jų atrankos procesą, bet ir kartu stiprinti mokyklos savivaldą, ją depolitizuoti“. Suprantame, kad mokykla nėra eilinė valstybinė įstaiga, kuri neturi konkretaus šeimininko, nes mokyklos tikrieji šeimininkai ir finansuotojai per mokesčių perskirstymą yra mokinių tėvai.
Realiai tėvams leidus išsirinkti konkrečios mokyklos bendruomenei tinkantį vadovą ir tėvams davus galios atleisti netinkamą konkrečiai mokyklai vadovą, vadovas būtų labiau orientuotas į mokinių tėvų poreikius, ir kartu išsivaduotų nuo politikų priklausomybės. Jei konkrečiai bendruomenei vadovas yra tinkamas, nevertėtų riboti vadovų kadencijų. Švietimo politikoje yra akcentuojamas bendruomenių stiprinimas, pagalba šeimai, individualizuotas mokymas ir pan. Tai pasiekti galima tik puoselėjant bendruomenės tarpusavio santykius. O tam reikia daug laiko. Mokykloje, kitaip nei eilinėse valstybinėse įmonėse, žymiai svarbiau yra mikroklimato sukūrimas, kuris turi būti nuolat ir neperraukiamai kuriamas. Šeimos dažnai augina ne vieną vaiką, kurie kas keleri metai ateina į tos pačios bendruomenės mokyklą. Ilgiau ir gerai dirbančiam vadovui nereikia iš naujo susipažinti su vis kita šeima. Vystant santykius su bendruomene, lengviau bendruomenei suteikti vis aktualėjančias socialines paslaugas, užsiimti jų edukacija ir pan. Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlome šiuos įstatymo projekto pakeitimus. 3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pritarti . 54.
A.Murauskas 2017-04-0411 Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, du atstovus mokyklos tėvų bendruomenė . Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. Nepritarti Argumentai :
Tėvų bendruomenės atstovavimas būtų neproporcingai didinamas. 55. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas 2017-04-0411 Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. Vietoje mokyklos tarybos teikiamų asmenų viešojo konkurso komisijos sudėtį papildo dar vienas tėvams atstovaujančios organizacijos atstovas. Nepritarti Argumentai ; Šią nuostatą būtų sunku įgyvendinti, kadangi švietimo įstaiga dar būtų tik steigiama. 56. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas 2017-04-0411 Pakeisti 59 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: 10.
Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai, švietimo įstaigos visuotinis susirinkimas gali kreiptis į steigėją nutraukti su švietimo įstaigos vadovu darbo sutartį , taip pat jeigu švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 14 dalis)
A.Murauskas 2017-04-0411
papildymas 591 straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu. 1 ir 6 dalis išdėstyti taip:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina , vadovauja jų vykdymui. Juos tvirtina mokyklos taryba. Nepritarti Argumentai : Žr. argumentaciją dėl Seimo Teisės departamento 9 pasiūlymo. Tai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija. 58. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas 2017-04-0411
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia , ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka mokyklai svarbius ugdymo aplinkų organizavimo klausimus.
Iš dalies pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 7 dalies
A.Murauskas 2017-04-0412
Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei į kurios sudėtį įeina mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovai. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. Mokyklos taryboje šalys pasiskirsto šiomis proporcijomis: 20 proc. mokinių, 20 proc. mokytojų, 50 proc. tėvų (globėjų, rūpintojų) ir 10 proc. vietos bendruomenės atstovų. Aiškinamajame rašte sakoma, kad papildomų biudžeto lėšų nereikės. Su tuo nesutinkame, nes manome, kad darbas viešojo konkurso komisijoje turėtų būti apmokamas. Taip pat turėtų būti apmokami ir tėvams atstovaujančios organizacijos bei švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacijos atstovų papildomi susisiekimo, komunikavimo ir kiti su veikla komisijoje patiriami kaštai. Nepritarti Argumentai:
2017-04-10 Keičiamo Švietimo įstatymo nuostatos negali būti taikomos atgaline data, todėl švietimo įstaigų vadovų atleidimas, pritaikant skirtingas skaičiavimo metodikas, nėra teisiškai argumentuotas ir neatitinka teisėtų lūkesčių principo, paneigiant asmens lygybę prieš įstatymą. Toks Švietimo įstatymo pakeitimas yra diskriminacinis, nes pažeidžia pamatines LR Konstitucijos vertybes.
Vadovams, šiuo metu dirbantiems pagal neterminuotas sutartis, kadencijos turėtų būti pradėtos taikyti tik nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Keičiamo Švietimo įstatymo nuostata, ribojanti kadencijų skaičių toje pačioje švietimo įstaigoje pažeidžia LR Konstitucijos 48 straipsnio 1-oje dalyje įtvirtintą žmogaus teisę pasirinkti darbą, paremtą visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija. Būtų teisinga įstatymo leidėjams neriboti kadencijų skaičiaus ir suteikti galimybes atleistiems vadovams patiems pasirinkti, ar dalyvauti konkurse naujai kadencijai toje pačioje mokykloje, ar pasirinkti kitą švietimo įstaigą. Kaita yra šiuolaikinės visuomenės bruožas, iššūkiai yra sudėtingesni, todėl būtina lanksti procesų vadyba, naujos strategijos ir technologijos. Reikšmingi pokyčiai, atsakinga profesinių mokyklų bei verslo partnerystė užtikrins mokymosi kokybę ir darbuotojų konkurencingumą. Pasiūlymai dėl Švietimo įstatymo pataisų:
įsigaliojimas nuo 2018-07-01. 2. Įstatymo įsigaliojimas: visiems vadovams, nepriklausomai nuo jų išdirbto laiko, kadencijos prasideda nuo 2017-07-01. 3. Vadovų kasmetės užduotys, jų veiklos vertinimas. Po 5-ių metų su gerai dirbančiais vadovais pratęsiamos darbo sutartys neorganizuojant konkursų, po 10 metų organizuojami mokyklos vadovų konkursai, kuriuose turi teisę dalyvauti ir esamas vadovas. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Vadovų asociacijos Kauno miesto skyriaus siūlymų. 61.
švietimo profes. sąjungos pirmininkas E.Jesinas, Lietuvos švietimo profes. sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius, Lietuvos mokytojų profes. sąjungos Pirmininkė J.Voloskevičienė 2017-04-1211 Siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei didinti viešų konkursų švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti skaidrumą, taip pat, siekiant užtikrinti visų įstaigos darbuotojų interesų atstovavimą priimant sprendimą dėl švietimo įstaigos vadovo kandidatūros, siūloma Įstatymo projekto 59 str. 6 dalį išdėstyti taip: „6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, švietimo įstaigoje veikiantys darbuotojų atstovai , vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Iš dalies pritarti Žr. 1 ŠMK pasiūlymą (59 straipsnio 10 dalis) Argumentai:
Darbo kodekso 162 str. apibrėžta, kas laikoma socialiniais partneriais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
V.Matijošaitis 2017-01-2611 Atsižvelgdami į švietimo, kaip vienos iš pagrindinių mūsų valstybės reguliavimo sričių, svarbą ir ugdymo kokybės valstybinėse ar savivaldybės švietimo įstaigose reikšmę mūsų valstybei kryptingai augti, būti šiuolaikiška ir konkurencinga, taip pat suprasdami švietimo sistemos pokyčių poreikį, manome, kad prieš nustatant švietimo sistemos pokyčius, kurie numatyti Projekte, turėtų būti atlikta išsami švietimo sistemos veiklos analizė ir nustatytos galimos tokių pokyčių pasekmės. Iš esmės pritariame siūlomam Vadovo kadencijos nustatymui, tačiau manome, kad turėtų būti nustatomas ilgesnis kadencijos laikas, t.y. 5—7 metai. Vertinant užsienio valstybių patirtį švietimo srityje pastebėtina, kad Vadovų kadencijos nustatymas ne visais atvejais tiesiogiai pagerina švietimo kokybę, pvz., vadovų kadencijos nebuvimas Suomijos švietimo sistemoje švietimo kokybei nekenkia, nes minėtoje valstybėje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų figūrai – mokytojui, jo parengimui, kvalifikacijos kėlimui, išlaikymui (finansavimui). Remdamiesi Kauno m. pavyzdžiu matome, kad daugeliu atvejų švietimo įstaigos direktorius, vadovaudamas įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, rodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pati įstaiga nuolat keičiasi, vystosi ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Manome, kad Vadovų darbo trukmės nustatymas Projekto 3 straipsniu siūlomo keisti 59 str. 1 dalyje, kaip baigtinis dviejų kadencijų (iš eilės) skaičius, neatsižvelgiant į ilgametę Vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant Vadovo pareigas), ne tik neužtikrins Projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet gali sudaryti prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams. Manome, kad Projektu siūlomas aptariamas teisinis reguliavimas yra ypač jautriai vertintinas dėl konstitucinės teisėtų lūkesčių apsaugos įgyvendinimo.
Kadangi būtent valstybė turi konstitucinę pareigą garantuoti ir ginti žmogaus teises, jai tenka didžiulė atsakomybė už žmogaus teisių apsaugą ir reikiamų sąlygų joms įgyvendinti sukūrimą, manome, kad valstybė turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesudarytų sąlygų konstitucinių žmogaus teisių ir asmenų lygybės principo pažeidimams. Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kris savo ruožtu glaudžiai susijęs ir su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis. Konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui principo svarbą savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo Konstitucinis Teismas: „,...> [konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas] pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas.“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).“<...> Prasidėjus to paties turinio teisiniams santykiams negali būti taikomi nauji reikalavimai, nes būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumas.“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).“<...> Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą.
Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms.“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas) Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminavimas. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas ilgas (nepertraukiamas) Vadovų darbo stažas, kuris pateikiamas kaip tam tikras trūkumas, yra išreikštas neigiamai ir pasireiškia kaip asmens diskriminacija dėl jo amžiaus, neatsižvelgiant į daugumos Lietuvos švietimo įstaigų vadovų sąžiningai ir kokybiškai atliekamą ilgametį darbą toje pačioje įstaigoje. Manome, kad Projekte numatytas kasmetinis Vadovų vertinimas ir jų darbo kokybės patikrinimas (pagal nustatytą tvarką ir kriterijus) ir galimybė atleisti Vadovą, kurio veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, bus pakankama priemonė siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų ir jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius. Atsižvelgti Argumentai :
Galioja tie patys argumentai, pateikti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 1–3 pastaboms, taip pat Vadovų asociacijos Kauno skyriaus tarybos 1 ir 2 pastaboms. 2.
V.Matijošaitis 2017-01-2615 Manome, kad Projekto 6 straipsnio 4—7 dalių nuostatos dėl Vadovų, kurie Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai, yra diskriminuojančios kitų asmenų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis, atžvilgiu. Dauguma dabar dirbančių Vadovų, kurie pareigas toje pačioje įstaigoje nepertraukiamai ėjo daugiau kaip 10 metų (iki numatomos Įstatymo įsigaliojimo datos), dirba sąžiningai ir kokybiškai, bet , įsigaliojus siūlomam Projektui, bus atleisti iš darbo ir taps socialiai pažeidžiami, nes turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų (pvz., bankams ar kt. kredito įstaigoms), turi mokėti už vaikų studijas ir pan. Aptariamos Įstatymo pataisos neišvengiamai sudarys sąlygas didėti socialinei atskirčiai, todėl yra socialiai jautrios, nes, įsigaliojus Įstatymui, bus atleista daug darbingo amžiaus kvalifikuotų Vadovų, taip pat vadovų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nustatytų visiems įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovo pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose negali būti nustatyta atvejų, kai sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai.
Taip pat manome, kad turėtų būti nustatyta galimybė vertinti Vadovų veiklą pasibaigus pirmosios 5—7 metų kadencijos laikui ir tokiu atveju, jeigu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vadovo veikla būtų vertinama
„gerai“ arba „labai gerai“, jis nebūtų atleidžiamas iš pareigų, o turėtų būti
skiriamas antrajai kadencijai ne konkurso tvarka, atsižvelgiant į teigiamą jo veiklos vertinimą. Siūlome nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį pasibaigus pirmajai kadencijai Vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis būtų pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso Vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Manome, kad turėtų būti nustatytas ilgesnis Projekte siūlomų ir aptartų Įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminas, kuris būtų protingas, atsižvelgiant į didelę siūlomų pakeitimų svarbą. Siūlome nustatyti kitą įsigaliojimo datą -2018 m. liepos 1 d.
Per metus nuo Projekto priėmimo datos siūlome atlikti visuminį Lietuvos švietimo būklės vertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir jų priežastis, atlikti galiojančių su Vadovų veikla susijusių teisės aktų vertinimą, parengti trūkstamus teisės aktus ir įvertinti, ar jie dera su kitais teisės aktais, siekiant nustatyti, ar Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir įstatymo negaliojimo atgaline tvarka (lex retro non agit) principo. Taip pat siūlome Projekto baigiamosiose nuostatose nustatyti, kad iki Įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems Vadovams penkerių metų kadencija būtų nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. (Įstatymo įsigaliojimo dienos). Vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais turėtų būti pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus Vadovo rašytinį sutikimą, būtų keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu Vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis būtų atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atsižvelgti Argumentai :
Dėl išeitinių išmokų ar kitų socialinių garantijų, galioja tie patys argumentai, išsakyti dėl Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus tarybos pasiūlymų. Dėl galimybės skirti vadovą kitai kadencijai įvertinus „gerai“ ir „labai gerai“ galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 4 pastabai. Dėl visuminio Lietuvos švietimo būklės įvertinimo galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos 1 pastabai. Dėl įstatymo įsigaliojimo datos – data nekeistina, nes baigiamosiose nuostatose nustatomas laipsniškai įstatymo įgyvendinimas. 3.
Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2211 Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos švietimo bei biudžetinių įstaigų įstatymai nustato, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas su kiekvienu švietimo įstaigų vadovu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl manytina, kad švietimo įstaigų vadovai turi teisėtą lūkestį, kad šias pareigas eis neribotą laiką. DK įtvirtina visišką darbuotojo laisvę nutraukti darbo sutartį savo valia. Darbdaviui tokios teisės DK nenumato: jis gali atleisti darbuotoją iš darbo tik esant svarbiai priežasčiai ir laikydamasis darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nepažeisdamas darbuotojams nustatytų garantijų. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pasiūlyti kitą darbą yra darbdavio pareiga. DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Yra daug švietimo įstaigų vadovų, kurių aukšta ir skaidri valdymo kokybė, puikūs mokyklos veiklos rezultatai. Jie geba prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, diegia naujoves bei gerąsias švietimo įstaigų valdymo praktikas, lemiančias didelį švietimo įstaigos valdymo skaidrumą bei efektyvumą. Todėl manome, jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama labai gerai, švietimo įstaigos vadovas (jo sutikimu) galėtų būti perkeltas (ne konkurso būdu) į kitą švietimo įstaigą.
Manome, kad tarpusavyje nedera Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 ir 6 dalys, kur 5 dalyje skelbiama, kad vadovas eina toliau atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jei įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovas pareigas ėjo penkerius ir mažiau metų, o 6 dalyje vadovas eina toliau atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jei įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovo pareigas ėjo dešimt ir daugiau metų. Atlikus analizę, galima teikti, jei įstaigos vadovas įstatymo įsigaliojimo dieną vadovo pareigas ėjo 10 metų ir 1 mėn. - jis turi būti po 1 metų atleidžiamas, o jei ėjo 9 metus ir 11 mėnesių, Įstatymo projektas leidžia jam eiti direktoriaus pareigas dar 5 metus. Vadinasi, pirmuoju atveju vadovas ilgiausiai gali dirbti 11 metų ir 1 mėn., o antruoju -14 metų ir 11 mėnesių. Vadovaujantis logika, šie Įstatymo projekto punktai taisytini. Todėl manome, kad visiems dabar dirbantiems vadovams penkerių metų kadencija turi būti nustatoma nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas Švietimo įstaigų vadovai rajono Savivaldybės tarybai teikia ataskaitas, taryboje išklausoma apie jų veiklą ir priimami sprendimai dėl ataskaitos ir atsakymų, t. y., švietimo įstaigų vadovų veikla yra įvertinama. Ką tik įsigaliojusiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo pamokėjimo įstatyme, nustatyta, kad kiekvienais metais iki sausio 31d. savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo įvertina biudžetinių įstaigų vadovų praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstatymo projekto 59 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Natūraliai kyla klausimas ar kasmetinių švietimo įstaigų vadovų vertinimų yra ne per daug? Pagal mokyklų vadovų atestacijos nuostatus, švietimo įstaigų vadovai yra atestuojami ir kas penkeri metai įvertinamas jų veiklos atitikimas turimai vadybinei kategorijai., t. y., įvertinama jo veikla. Todėl darytina išvada, kad minimi teisės aktai (Įstatymo projektas, Vietos savivaldos įstatymas, Biudžetinių įstaigų Darbo apmokėjimo įstatymas, Vadovų atestacijos nuostatai) nėra suderinti tarpusavyje. Be to, šiuo metu daugelis ilgai dirbančių švietimo įstaigų vadovų turi atestacijos pažymėjimus, kurie galioja iki 2020 m. gruodžio 31d,, todėl manome, kad šių vadovų veikla jau yra įvertinta ir jie turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. Abejojame, ar Įstatymo projekte būtina įvardinti viešajam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudėtį. Tai gali būti reglamentuota Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos apraše. Įstatymo projekte nurodoma, kad vieną komisijos narį skiria „tėvams atstovaujanti organizacija“, o jeigu tokios rajone įregistruotos nėra? Manytume, kad vieną komisijos narį, nedirbantį švietimo įstaigoje, galėtų pasiūlyti vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, teikiame tokius Įstatymo projekto pasiūlymus:
1Išbraukti 59 straipsnio paskutinį sakinį:
Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijos iš eilės? Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pasiūlymų. Be to, Seimo nariai teikia pasiūlymus dėl Baigiamųjų nuostatų ir Įstatymo įgyvendinimo grafiko. Seniūnaičių ar seniūnų įtraukimas į konkursų komisijas galėtų didinti politikos įtaką vadovų skyrimui. 4. Zarasų rajono savivaldybės administracijos
259 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva).“ Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos pasiūlymų. Vadovų darbo santykiai reglamentuojami Darbo kodekso. 5. Zarasų rajono savivaldybės administracijos
6 dalį išbraukti* Alternatyva - 59 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Viešajam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga), mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną Švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Nepritarti Argumentai :
Seniūnų dalyvavimas komisijoje būtų mokyklų vadovų instituto politizavimas. 6. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2215 Arba 2 alternatyva 6 straipsnio 4,5 ir 6 dalims: Apjungti 4, 5 ir 6 dalis ir suformuoti taip: „4. Švietimo įstaigų vadovams iki Šio Įstatymo įsigaliojimo datos, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis, pirmoji penkerių metų kadencija nustatoma nuo Įstatymo įsigaliojimo datos.“ Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Vadovų asociacijos pasiūlymų. 7. Zarasų rajono savivaldybės administracijos
46 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva).
Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga, likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos, organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti.“ Nepritarti Argumentai : Perteklinė nuostata: vadovų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas. 8. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros sk. vedėjas
12 dalimis: „10. Šio straipsnio 7 dalis netaikoma švietimo įstaigų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jo veikla įvertinama gerai ir labai gerai.“ Nepritarti Argumentai : Vadovų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas. 9. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2215
„11. Kai yra laisva vieta švietimo įstaigos
vadovo pareigoms eiti, švietimo įstaigos vadovas (jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitą valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą vadovo pareigoms eiti.“ Nepritarti Argumentai :
kandidatams
Švietimo ir kultūros sk. vedėjas 2017-02-2215 „12. Švietimo įstaigų vadovai, turintys mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus (jei jo veikla kasmet vertinama gerai ir labai gerai), toje pačioje įstaigoje turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos.“ Nepritarti Argumentai : Turi būti taikomi vieni principai visiems kandidatams. 11. Telšių rajono savivaldybės meras P.Kuizinas, 2017-01-30 siūlome: 1.
Nepriimti ŠĮ pataisų neišdiskutavus su švietimo įstaigų savininkų atstovais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis kadencijų įvedimo teisinių procedūrinių klausimų, neišanalizavus visų galimų pasekmių. Atsižvelgti Argumentai : diskusijos vyksta nuo projekto įregistravimo laiko. Seime rengti klausymai. 12. Telšių rajono savivaldybės meras
starto galimybes visiems vadovams, neįvedant įstatymo įsigaliojimo atgaline data. Pakeisti 6 str. 1 dalį po žodžio įsigalioja įrašyti „2018 m. liepos 1 d.“. Nepritarti Argumentai : Įstatymas turi įsigalioti dar 2017 metais, kol svarstomas kitų metų biudžeto projektas. 13. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 Susipažinę su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projektu (toliau – projektas), jį lydinčiais dokumentais, taip pat oficialiai Teisės aktų projektų registre paskelbtais pasiūlymais, susipažinę su daugybės pavienių asmenų, visuomeninių organizacijų ir juridinių asmenų siūlymais projektui, aptarę projektą su savivaldybių švietimo padalinių vadovais 2016-03-16/17 dienomis Druskininkuose vykusiame seminare ir vykdydami 2017 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio nutarimo 3 punktą, teikiame projekto įgyvendinimui reikalingų veiksmų ir jų įgyvendinimui būtinų prielaidų sąrašą (pridedama). Apibendrinimas. Vadovų kadencijų įvedimas sveikintina idėja, galinti paskatinti vadovų lyderystę ir naujų idėjų švietime įgyvendinimą, tačiau projektas pristatytas neatlikus išsamios situacijos Lietuvoje ar SSGG analizės, nepateikus kitų šalių patirčių, gali būti (ir yra) sutiktas nepalankiai, netgi priešiškai.
Iš svarstymų eigos akivaizdu, kad projektas turi būti detaliai aptartas su visomis suinteresuotomis, ypač švietimo bendruomenės, grupėmis, nes sulaukta labai daug įvairių atsiliepimų ir reakcijų, ypač daug neigiamų vertinimų dėl kai kurių įstatymo įsigaliojimo nuostatų (kadencijų laiko skaičiavimo) ir dėl kadencijų skaičiaus ribojimo (siūloma – ne daugiau kaip 2). Patvirtindami švietimo įstaigų vadovų vaidmenį ir jų veiklos įtaką mokinių pasiekimams, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 134.6 papunktyje numatyta įvesti ne tik vadovų kadencijas, bet ir užtikrinti efektyvią mokyklų vadovų vertinimo sistemą. Projekte žengiamas tik pirmasis žingsnis, nenumatyta tolimesnių. Netgi priešingai, siūlomas „centralizuotas“ vadovų vertinimas, kontroliavimas prieštarauja kitai Vyriausybės programos krypčiai – mokyklų savarankiškumo ir savitumo skatinimui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 136 punktas). Švietimo ir mokslo ministerija iš esmės pritaria projektui, tačiau mano, kad būtina jį nuosekliai suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kitais įstatymais ir su kitais Švietimo įstatymo straipsniais. Tobulinant projektą, būtina matyti nuoseklią vadovų skyrimo, veiklos vertinimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą, paremtą ta pačia paradigma ir tais pačiais kriterijais, derančiais su įstaigos išoriniu veiklos vertinimu, įstaigos rezultatais.
Modeliuojamas vadovo vaidmuo, jo ir švietimo įstaigos veiklos vertinimas turi derėti su Geros mokyklos koncepcija , įstaigos savarankiškumo siekiu ir autonomija, numatant tinkamą ir motyvuotą švietimo įstaigos savininko, vadovo darbdavio dalyvavimą vadovo veiklos vertinimo procesuose. Projekto įgyvendinimo nuostatose turi būti numatyta gabių, motyvuotų pretendentų pritraukimo būdų ir galimybių sistemos sukūrimas, vadovų rezervo formavimo pavedimas Švietimo ir mokslo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai. Prieš apsisprendžiant dėl projekto įgyvendinimo pradžios, turi būti nurodytas nuoseklus, palaipsnis įgyvendinimo etapiškumas ir iš anksto susitarta dėl pokyčių įgyvendinimo kaštų bei finansavimo šaltinių. Atsižvelgti Nėra formuluotės. 14. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Išvados: 1.Vadovų kadencijų įvedimas neįvertinus galimo poveikio sistemai, ypač neturint pretendentų rezervo, gali iššaukti neprognozuojamų pasekmių, nes pagal pataisas per artimiausius vienerius metus numatyta pakeisti apie 80 proc. švietimo įstaigų vadovų. 2.Įstatymo pakeitimai turi būti suderinti su kitomis Švietimo įstatymo nuostatomis (vadovų atestacija, vadovų teisėmis ir pareigomis), kitais įstatymais (Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu), kad sistema nebūtų išbalansuota. Atsižvelgti Argumentai :
Baigiamosiose nuostatose yra nustatyti įstatymo įgyvendinimo terminai. 15.
2017-04-06 3.Aiškinamajame rašte nurodyta, kad jokių papildomų lėšų nereikės, tačiau lėšų reikės pretendentų į vadovus kompetencijų vertinimui (1 pretendentas ~ 200 eurų), ministerijos tarnautojų masiniam vykimui į komandiruotes (apie 3000 papildomų komandiruočių artimiausius 2-3 metus) ir padidėjusiam įprastiniam tarnautojų krūviui, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos darbuotojų komandiravimui vertinti visų švietimo įstaigų vadovų kasmet (apie 3000 x 2 ekspertai x 4-5 dienos x ~ 100 eurų 1 eksperto diena), naujai paskirtų vadovų mentoriams už darbą, rezerve esančių pretendentų mokymams ir kt. Nepritarti Argumentai :
Vertinimo procedūras turi užtikrinti Švietimo ir mokslo ministerijos ir savivaldybių specialistai. 16. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 4.Prieš pradedant įgyvendinti projektą, turi būti numatytos 4 prielaidos: 4.1.peržiūrėta vadovų atlyginimų sistema (pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (po 2017 m. rugpjūčio 31 d.) nedidelės (iki 50 pareigybių) švietimo įstaigos vadovo, turinčio iki 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, atlyginimas gali svyruoti nuo 574 iki
įstaigos vadovo, turinčio didesnę kaip 10 metų vadovavimo patirtį, atlyginimas gali svyruoti nuo 652 iki 1749 eurų, neatskaičius mokesčių. Šiuo metu atlyginimai mažų mokyklų (iki 200 mokinių) vadovų atlyginimai svyruoja nuo 810 iki 1058 eurų, neatskaičius mokesčių, o didelių (901 ir daugiau mokinių) mokyklų vadovų, atestuotų ir turinčių 15 ir daugiau metų stažą, svyruoja nuo 1314 iki 1541 eurų, neatskaičius mokesčių;
Iš dalies pritarti Argumentai : Baigiamosiose nuostatose yra nustatyti įstatymo įgyvendinimo terminai. 17.
2017-04-0615 4.2.numatytos socialinės garantijos, „persikėlimo“ ar būsto išlaikymo, kitos garantijos (pvz., įsigaliojus pataisoms ir pakeitus sutartis į terminuotas, priešpensinio amžiaus vadovams užtikrinti socialinį saugumą; jei paskirtas vadovas kasdien iš namų į darbą ir iš jo turės važinėti didelį atstumą, jam turi būti numatyta galimybė kompensuoti papildomas išlaidas ir pan.);
Iš dalies pritarti Argumentai : Baigiamosiose nuostatose yra nustatyti įstatymo įgyvendinimo terminai. 18. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 4.3.projekto įgyvendinimas turi būti nuoseklus ir palaipsnis, užtikrinantis švietimo politikos tęstinumą;
2017-04-06
vadovams, jauniems vadovams pritraukti į sistemą, tarp jų ir materialinis skatinimas. Pritarti
2017-04-061 Dėl įstatymo 51
neproporcinga priemonė, neleidžianti užsiimti profesine veikla. Taikant dabar galiojančią ŠĮ 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę kyla neaiškumų, ar draudimas dirbti mokytoju taikomas tik teistumo laikotarpiu, ar taikomas neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Atsižvelgdami į tai ir siekdami teisinio aiškumo ir teisės dirbti ribojimo proporcingumo ir adekvatumo, siūlome projekto 51 straipsnio 1 punkte aiškiai numatyti ryšį su teistumu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą. Nes pagal siūlomą reguliavimą, asmuo apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį (net ir nesunkų) nusikaltimą, negalėtų dirbti nei mokytoju, nei vadovu niekada. Tai, mūsų nuomone, neadekvatus ir neproporcingas teisės į darbą ribojimas. Pažymėtina, kad LR valstybės tarnybos, viešųjų pirkimų ir kiti įstatymai aiškiai nurodo teisės į darbą ribojimus, atsižvelgiant į teistumą ir nusikaltimo sunkumą.
Pasiūlymas:51 straipsnio 1 punkto formuluotę siūlome tokią: „1)teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar teistas už tyčinį nusikaltimą, - jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“ Pritarti Žr. 4 ŠMK pasiūlymą. 21. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai: Būtina suderinti su Vietos savivaldos įstatymu. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad i šimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai . Pasiūlymas :
Siūlome 59 straipsnio 1 dalies formuluotę: „1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo . Vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ Nepritarti Argumentai :
Dėl teisinio aiškumo būtina nurodyti, kas organizuoja viešą konkursą. 22. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai: Įvedant kadencijas ir pradedant sudaryti terminuotas sutartis, būtina numatyti socialines garantijas; suderinti 3 dalies nuostatą su 1 dalimi. 1.1.
terminuotos sutartys, turėtų būti numatyti motyvavimo sudaryti tokias sutartis mechanizmai, nes nestabilumas, menkas atlyginimas (ypač nedidelių, atokiose vietovėse esančių įstaigų vadovų), negalėjimas pasinaudoti net banko paskolomis, nemotyvuos gabių, išsilavinusių asmenų rinktis šios profesijos. 1.2. Kadencijų įvedimas šią profesiją padarys dar mažiau patrauklią jaunesniems asmenims, kurie turi mažų vaikų, nes nenumatyti šeimos persikėlimo mechanizmai. Be to, jėgos struktūrų darbuotojų rotavimas liudija didesnį atotrūkį nuo šeimų, didesnį skyrybų skaičių, didesnę psichinę įtampą. 2. Šioje dalyje reikėtų numatyti teisę neskelbti konkurso, jei pratęsiama sutarti antrajai kadencijai. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 3 dalies formuluotę:
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas išskyrus atvejus, kai veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir tą patvirtino atliktas išorinis vertinimas.“ Nepritarti Argumentai : Visiems kandidatams turi galioti vienos konkurso sąlygos. 23. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 Argumentai: 1. Parengti ir patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintų Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo pakeitimus;
ir patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinto Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo pakeitimus. Būtina perkelti įstatyme numatytus reikalavimus ir procedūras į ministro nustatomas tvarkas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad neaišku, koks įstatymas bus priimtas, lieka neproporcingai trumpas laikas parengti teisės aktų projektus ir juos suderinti su suinteresuotomis grupėmis. Pasiūlymas : Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. birželio 30 d.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. 24. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai: 1.Būtina suderinti komisijos sudėtį su švietimo įstaigų funkcijomis, nes pasiūlyta sudėtis tinka tik mokyklai, bet ne švietimo pagalbos įstaigai. 1.1. Švietimo pagalbos įstaigose nėra nei mokyklos tarybos, nei tėvų bendruomenių (su nedidelėmis išimtimis, jei vykdomos neformaliojo švietimo programos). Be to, švietimo pagalbos įstaigų vadovai neatestuojami, todėl nebus ką deleguoti pagal kompetenciją. 1.2. Neaišku, kas yra „tėvams atstovaujanti organizacija“. Kurią organizaciją – Supermamų klubą, Daugiavaikių šeimų asociaciją, Tėvų forumą ar kitą – prašyti deleguoti narį? Absoliuti jų dauguma neveikia mokyklos lygmeniu, o tėvų poziciją atstovautų mokyklos tėvų bendruomenė. Galima vietoj to siūlyti, kad narį deleguotų gyvenamosios vietos bendruomenė. 1.3. Socialinės partnerystės samprata yra apibrėžta Darbo kodekso 162 straipsnyje: „ Socialinės partnerystės šalimis – socialiniais partneriais – laikomi darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o partnerystės darbdavio (ar atitinkamais atvejais – darbovietės ) lygmeniu – darbdavys ir darbuotojų atstovai.“ Šiuo metu galiojančioje Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje tvarkoje darbuotojų atstovai yra stebėtojai (taip yra ir Valstybės tarnybos konkursuose). Neaišku, ką turėjo galvoje pataisų teikėjas, įvardydamas socialinius partnerius kaip komisijos narius: į kurią profesinę organizaciją reikės kreiptis, jei yra kelios, kaip elgtis, jei profesinės sąjungos organizacija įstaigoje neveikia. Siūlome koreguoti. 1.4.Kadangi numatoma daugybė vadovo veiklos vertinimų, nustatoma kadencija, todėl vadovų atestacija praranda prasmę. Kyla klausimas, ar verta numatyti, kad deleguojamas atestuotas vadovas, jei verta diskutuoti apie atestacijos panaikinimą.
2.Nustatomi tam tikri reikalavimai deleguojamiems asmenims, tačiau nenumatyta, kas yra atsakingas, jei deleguojamas neatitinkantis reikalavimų asmuo. Reikia numatyti atsakomybę. 2.1. Kas atsakingas už išvardytų asmenų nepatekimą į komisiją, jei jie deleguojami? 2.2.Kas ir kaip nustato ir atsako už deleguotų asmenų nepriekaištingą reputaciją? Kaip deleguojami asmenys pagrįs esą nepriekaištingos reputacijos? Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 6 dalies formuluotę: „6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją. Į mokyklos vadovo atrankos komisiją p o vieną narį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat gali būti kviečiamas vienas mokyklos socialinių partnerių atstovas. Į švietimo pagalbos įstaigos vadovo atrankos komisiją p o vieną narį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat gali būti kviečiamas vienas švietimo pagalbos įstaigos partnerių atstovas. Deleguojanti institucija užtikrina, kad į komisiją deleguoto asmens reputacija yra nepriekaištinga. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
Nepritarti Argumentai : Dėl švietimo pagalbos įstaigų konkurso komisijos narių yra įregistruotas pasiūlymas, sprendžiantis šią teisinę koliziją. Šiam pasiūlymui pritarė Komitetas Socialinių partnerių terminas vartojamas Profesinio mokymo įstatyme ir Darbo kodekse. 25. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai: Būtina patikslinti formuluotę. Negalima deleguoti tėvų bendruomenės nario ir švietimo įstaigos partnerių atstovo. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 7 dalies formuluotę: „7. Viešo k onkurso į naujai įsteigtos švietimo įstaigos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos ir tėvų bendruomenės teikiamų asmenų.“
2017-04-0611 Argumentai: Nustatyta, kad kasmetinį mokyklų vadovų vertinimą atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 1.Darbuotoją turi vertinti darbdavys. Tai natūrali praktika, kuri yra šiuo siūlymu pažeidžiama. Mokyklos savininkas paliekamas be galimybės vertinti ir neprisiima atsakomybės už vadovo vykdomą veiklą arba vykdo dar vieną kasmetinį vertinimą, susietą su veiklos programos įgyvendinimu ar/ir kitais kriterijais. 2. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, vadovai turi būti įvertinti kasmet per mėnesį, formuluojant naujas užduotis. Švietimo įstaigų yra apie 3000, todėl objektyviai įvertinti, suformuluoti adekvačias užduotis ir kt. jokia Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija nei fiziškai, nei finansiškai nepajėgi to padaryti. 3. Kadangi numatyta, kad kasmetinis vertinimas siejamas su galimybe atleisti vadovą iš pareigų, tad vertinimas turėtų būti vykdomas Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, o jei prieš metus vadovas buvo įvertintas blogai ar patenkinamai, Švietimo ir mokslo ministerija į vertinimo komisiją galėtų deleguoti savo atstovą. 4.
institucija turėtų būti įtraukta į vertinimą baigiantis vadovo kadencijai, siejant tą vertinimą su švietimo įstaigos išoriniu vertinimu. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 9 dalies formuluotę: „9. Švietimo įstaigos vadovo kasmetinį vertinimą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalininkų susirinkimas) arba jos įgaliotas asmuo vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Baigiantis 5 metų kadencijai vadovo veiklos vertinimas siejamas su išoriniu vertinimu.“ Nepritarti Argumentai :
Įregistruoti Seimo narių pasiūlymai dėl mokyklų vadovų metų veiklos ataskaitos vertinimo. 27. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-067 Argumentai: Koreguoti Švietimo įstatymo nuostatas ir naikinti privalomą vadovų atestaciją (atitikties nustatymą) kas 5 metus. Kadangi vadovai vertinami kasmet, siūlome naikinti privalomą vadovų atestaciją (atitikties nustatymą), vykdomą kas 5 metus, nes vadovas skiriamas kadencijoms, kurių pabaigoje turėtų būti apibendrinamasis vertinimas, siejamas su mokyklos veiklos rezultatais ir kitų veiklos rodiklių analize. Pasiūlymas : Siūlome tokią 56 straipsnio 10 punkto formuluotę: „10) vykdyti švietimo įstaigų mokyklų , kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, kasmetinį vadovų vertinimą , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją ; “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Komitetas pritarė nuostatai, kad vertinama vadovo metų veiklos ataskaita. 28.
2017-04-067 Siūlome tokią 56 straipsnio 14 punkto formuluotę: „11) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą “;
Iš dalies pritarti Žr. 5 ŠMK pasiūlymą. 29. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-06 9,10 Pasiūlymas : Siūlome tokią 57 straipsnio 3 punkto formuluotę: „3) vykdo mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, kasmetinį vadovų vertinimą , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“ Siūlome tokią 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti netekusius galios. „5) vykdo savivaldybės mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“ Iš dalies pritarti Žr. 6 ŠMK pasiūlymą. 30. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0614 Pasiūlymas : Siūlome tokią 68 straipsnio 1 dalies formuluotę: „1. Valstybinės (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.“ Pritarti Žr. 7 ŠMK pasiūlymą. 31. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0611 Argumentai:
Būtina suderinti su Vietos savivaldos įstatymu. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.
Be to, to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad i šimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Pasiūlymas : Siūlome tokią 59 straipsnio 10 dalies formuluotę: „10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo , priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.“ Pritarti Korektūra:
„priėmusi sprendimą“. 32. Švietimo ir mokslo ministerija
2017-04-06 Argumentai: Siūlome atsisakyti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, nes bendros nuostatos galioja visų nusižengimų tyrimo atvejais. Tačiau jeigu nebus atsisakyta, atkreipiame dėmesį, kad neaišku, koks įstatymas bus priimtas, lieka neproporcingai trumpas laikas parengti teisės akto projektą ir jį suderinti su suinteresuotomis grupėmis. Pasiūlymas
2017-04-0615 Argumentai: Baigiamosios nuostatos įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
Kai kurioms nuostatoms įgyvendinti reikės nemažai papildomų lėšų (ypač kokybiniams pokyčiams), grėsmė, kad bus nepakankamai pasirengta įgyvendinti įstatymą. Pasiūlymas: Siūlome paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados, kad būtų numatytos lėšos, būtinos pokyčiams įgyvendinti. Nepritarti Argumentai:
Naujų veiklų konkursams rengti ir vadovams skirti neatsiranda, tik nustatomi jų pareigų ėjimo terminai. Be to, siūloma, kad 2018 sausio 1 d. įstatymas tik įsigalios. 34. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Argumentai: Įgyvendinimo teisės aktai parengiami iki 2017 m. birželio 30 d. Kai kurioms pakeitimų nuostatoms įgyvendinti reikės nemažai papildomų lėšų (ypač kokybiniams pokyčiams), kadangi biudžetas nenumatytas ir neplanuotas, bus sudėtinga užtikrinti kokybinius pokyčius. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad neaišku, koks įstatymas bus priimtas, lieka neproporcingai trumpas laikas parengti teisės akto projektą ir jį suderinti su suinteresuotomis grupėmis. Pasiūlymas:
Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. birželio 30 d. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Parengti ir patvirtinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. 35. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Argumentai: Pagal neterminuotas sutartis 5 ir mažiau metų dirbantys vadovai dirba iki 5 metų termino pabaigos ir pagal neterminuotas sutartis 5 – 10 metų dirbantys vadovai dirba iki 5 metų termino pabaigos. Tokių vadovų bus apie 20 proc., tačiau šios grupės susilies, o pirmaisiais metais (t.y. iki 2018 m. liepos 1 d.) prie jų prisidės vadovai, kurie turės būti atleisti, nes dirba 10 ir daugiau metų. Pasiūlymas : Jau dabar būtina skirti didesnius asignavimus pretendentų į vadovus kompetencijų vertinimui, 2017 m. biudžete lėšų nenumatyta. Nepritarti Argumentai:
Pretendentų į vadovus kompetencijų vertinimą atliks ministerijos ir savivaldybių specialistai. 2018 sausio 1 d. tik įsigalios įstatymas.
Dėl teisėtų lūkesčių principo paisymo jis bus pradėtas įgyvendinti tik 2018 m. 36. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Argumentai: Pagal neterminuotas sutartis 10 ir daugiau metų dirbantys vadovai dirba ne ilgiau kaip metus. Per metus turės būti atleista apie 80 proc. vadovų, atitinkamai turės būti paskelbta konkursų, įvertintos pretendentų į vadovus kompetencijos, o ištekliai (materialinės ir žmogiškosios) tokiam srautui nebuvo skaičiuotos. Pasiūlymas : 1.Privaloma apsispręsti dėl įgyvendinimo etapais nuosekliai, nes per metus atleidus apie 80 proc. švietimo įstaigų vadovų, neturint pamainos, pasekmių prognozuoti negalime. 2. Būtina numatyti didelius finansinius išteklius (pretendentų vertinimui, kasmetiniam vertinimui, rezervo rengimui ir kt.), tačiau šiuo metu jų suskaičiuoti negalime. Nepritarti Argumentai:
Yra įregistruoti Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymai dėl įstatymo įgyvendinimo terminų. 2017 m. vadovų atranka pagal svarstomą Įstatymo projektą nevyks. 37. Švietimo ir mokslo ministerija 2017-04-0615 Argumentai: Per 3 mėnesius iki kadencijos pabaigos privalės būti organizuojama labai daug konkursų. Kadangi ministerija privalo dalyvauti visuose konkursuose, o jų bus šimtai, reikia planuoti, kad daug ministerijos tarnautojų tik dalyvaus konkursuose, nevykdys kitos veiklos. Todėl reikia planuoti papildomus išteklius. Pasiūlymas:
Būtina apsispręsti dėl įgyvendinimo etapais ir numatyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgti Argumentai: Yra įregistruoti Seimo narių pasiūlymai dėl įstatymo įgyvendinimo terminų. 2017 m. vadovų atranka pagal svarstomą Įstatymo projektą nevyks. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
A.Palionis 2017-01-2511 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu nustačius privalomą švietimo įstaigų vadovų kaitą bus pažeisti švietimo įstaigų vadovų, kurie į švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas buvo paskirti neterminuotai, teisėti lūkesčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
ypač svarbu, kad teisinio saugumo principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai“ . Manytina, kad neterminuotai priimti švietimo įstaigų vadovai turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, kad jei jie savo pareigas atliks tinkamai ir nepriekaištingai, jie nebus atleisti iš savo einamų pareigų, nes juos priimant į vadovo pareigas, jie negalėjo numatyti, kad ateityje bus siekiama įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir dėl šios priežasties jie bus atleisti iš darbo, nors savo pareigas atlieka tinkamai. 2013 m. gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė pasirašė įsakymą Nr. V-1254 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo, apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo rekomendavo švietimo įstaigų vadovams neturėti pamokų. Dėl šios priežasties beveik visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse švietimo įstaigų vadovai nebeveda pamokų. Po penkerių metų pedagoginio darbo nedirbantys švietimo įstaigos vadovai praranda savo kvalifikaciją, todėl nėra aišku, ką toliau reikia daryti švietimo įstaigos vadovui, kai jis neturėdamas pamokų po penkerių metų vadovo kadencijos yra atleidžiamas iš darbo. Manytina, jog švietimo įstaigų vadovų kadencijos įteisinimas sukurtų daugiau sumaišties nei teigiamų pokyčių mokyklose.
Siūlomose įstatymo pataisose nėra numatyta finansinių išteklių ir teisinių dokumentų, kurie leistų šio įstatymo pataisas įgyvendinti tikslingai ir organizuotai. Švietimo įstaigų vadovams susipažinti su Švietimo įstaigų kontekstu, sąlygomis, veiklos iššūkiais reiktų mažiausiai vienerių ar dvejų metų, išsianalizuoti ir nusimatyti su Švietimo įstaigų bendruomene naują Švietimo įstaigų viziją ir strategiją užtruktų beveik visą pirmąją kadenciją. Kandidatų į švietimo įstaigų vadovus mažėja, todėl kyla žmogiškųjų išteklių problema: nerengiama švietimo įstaigų vadovų pamaina Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita suėjus nustatytam laiko tarpui neužtikrintų tinkamo veiklos tęstinumo, pažeistų tiek švietimo įstaigos vadovų teisėtus lūkesčius, tiek ir moksleivių, jų tėvų, švietimo įstaigos bendruomenės ir visuomenės lūkesčius dėl švietimo įstaigos strateginių planų vykdymo, veiklos bei jos personalo pastovumo, vidinės švietimo įstaigos valdymo politikos pastovumo ir tęstinumo. Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita ir kasmetinis jų veiklos vertinimas suteiktų galimybę kiekvienais metais vertinti švietimo įstaigų vadovų veiklą ir būtent pagal šiuos kriterijus spręsti klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų kaitos. Taip pat privaloma užtikrinti, jog švietimo įstaigų vadovams būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas ir jo įgaliojimai“ Iš dalies pritarti Argumentai: Seimas priėmė sprendimą, kad vadovų kadencijų skaičius yra neribojamas. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 19 d. ministro patvirtintoje tvarkoje nuostata dėl švietimo įstaigų vadovų nevedimo pamokų nebuvo pateikta, o ši tvarka neteko galios 2017 m. vasario 1 d.
Nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojusiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nėra įtvirtinto draudimo švietimo įstaigų vadovams vesti pamokas. Nėra iki galo aišku, kiek švietimo įstaigų steigėjai ir vadovai vadovavosi rekomendacijomis ir kokią įtaką jų, kaip mokytojų, kompetencijai turėjo pamokų nevedimas. Teiginys, kad 5 metai yra nepakankamas terminas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus yra subjektyvaus pobūdžio, priklauso nuo tikslų pobūdžio ir vadovo kompetencijos. Pasiūlymas:
Projekto 59 ir 59(1) straipsnius sujungti į vieną straipsnį „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas. “
1 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 1. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį išdėstyti taip: 1.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 3. Seimo narys
1 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik
nepriekaištingos reputacijos asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šią nuostatą išdėstyti pirmojoje dalyje. 4. Seimo narys
5 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti penktoje dalyje: 5.
Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams kompetencijų vertinimą. 5. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės
ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 4. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.“
6 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir
savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 5. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka.“
A.Palionis 2017-01-25 9,10 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo
pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 6. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Nustatyti, kad vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 8. Seimo narys
7 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos
vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 7.
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ;
vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šią dalį išdėstyti taip: 7.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ;
vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šią dalį išdėstyti taip:
įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
17 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai
skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 8. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas
vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 11.
įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas.
Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas. Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė nuostatai, kad vadovų metų veiklos ataskaita turi būti vertinama ministro nustatyta tvarka, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti ir už švietimo kokybę atsakančios institucijos turi priimti sprendimus dėl švietimo įstaigos ir jos vadovo veiklos. 11. Seimo narys A.Palionis 2017-01-2511 Argumentai:
Šiuo pasiūlymu 591 straipsnyje nurodyti švietimo įstaigos vadovo įgaliojimai perkelti į 59 straipsnį, todėl įstatymo projektu siūlomą591 straipsnį galima naikinti. Pasiūlymas: Panaikinti 591 straipsnį. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Projekto XIIIP-282
„59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir
atleidimas“
A.Palionis 2017-01-2515 Argumentai: Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 m. birželio 30 d. 3.
valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo.
Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. Iš dalies pritarti Argumentai:
Seimas 2017-06-13 plenariniame posėdyje priėmė sprendimą, kad vadovų kadencijų skaičius nėra ribojamas, tačiau būtina nustatyti konkursų grafiką, kad šios įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos. Pasiūlymas: Nustatyti, kad Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 sausio 1 d. 13. Seimo narys
79
10. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti
A.Papirtienė 2017-03-081 Argumentai: Valstybės tarnyboje valstybės tarnautojams taikoma tarnybinė, o ne drausminė atsakomybė, todėl įstatymo projekto 1 straipsnyje pildytinos atsakomybės rūšys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Įstatymo papildymas 51 straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą;
2) buvo atleistas iš tarnybos valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo , pareigų už drausmės pažeidimus darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų, darbo dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas. “
1 Argumentai: Vertinant švietimo reikšmę ir svarbą visai valstybės visuomenei, greitai kintančius aplinkos veiksnius, vykstantį progresą, yra akivaizdu, jog švietimo sistemoje taip pat būtini pokyčiai, galintys sąlygoti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų kryptingą augimą, tobulėjimą. Dažnai manoma, jog didelę įtaką švietimo įstaigos teikiamo ugdymo proceso kokybei, konkurencingumui turi švietimo įstaigos vadovas, todėl pokyčius gali sąlygoti tik įstaigos vadovų kadencijų įvedimas ir staigus daugelio vadovų pakeitimas. Vis dėlto tokia nuomonė klaidinga. Remiantis moksliniais tyrimais teigtina, kad didžiausia atsakomybė už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus yra priskiriama mokytojui arba kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla, t aigi ne vien tik įstaigos vadovo veikla.
Atsižvelgiant į tarptautinę patirtį taip pat pastebėtina, jog švietimo sistemoje didžiulis dėmesys yra skiriamas centrinei švietimo įstaigų figūrai – mokytojui, jo parengimui, kvalifikacijos kėlimui, išlaikymui (finansavimui), todėl įstaigos vadovo kadencijos trukmė nėra nustatoma arba, jei ir nustatoma, esant geriems įstaigos vadovo veiklos rodikliams, darbo santykiai pratęsiami ir įgauna nuolatinį statusą. Ir nors tarptautinė praktika dėl įstaigų vadovų darbo santykių pobūdžio formaliai nėra vienoda ( Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje mokyklų vadovai pasirašo neterminuotas sutartis, o Danijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje – terminuotas sutartis), tačiau faktiškai visur vis tiek vyrauja nuolatinio ir stabilaus darbo pobūdis, kadangi sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Remiantis Lietuvos švietimo sistemos pavyzdžiais pastebėtina, kad, tarkim, daugeliu atvejų Kauno miesto švietimo įstaigų, o taip pat ir kitų Lietuvos mokyklų, ypač esančių mokyklų reitingų aukštesnėse pozicijose, vadovai, vadovaudami įstaigai 10, 15 ir daugiau metų, įrodo puikius savo ir įstaigos darbo rezultatus, o pačios įstaigos yra nuolat besikeičiančios, besivystančios ir demonstruoja puikius mokinių pasiekimus. Todėl dažna vadovų kaita kaip tik gali sąlygoti švietimo įstaigos vystymosi sulėtėjimą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus siūloma keisti projekto 3 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 59 straipsnio 3 dalį numatant penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją su galimybe ją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Toks penkerių metų kadencijos laikotarpis su galimu pratęsimu be konkurso (be abejo, tik tais atvejais, kai įstaigos vadovo veikla vertinama labai gerai ar gerai) yra grindžiamas būtinybe susitarti švietimo įstaigos bendruomenėje dėl bendrų tikslų, išsikelti prioritetus ir bendradarbiaujant visiems mokyklos bendruomenės nariams jų siekti. Vienos penkerių metų kadencijos, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka dėl švietimo įstaigų veiklos specifiškumo – kasmet į bendruomenę ateina vis nauja mokinių laida, vienos laidos mokymosi trukmė vienoje švietimo įstaigoje vidutiniškai yra ilgesnė nei penkeri metai, todėl daugumoje Lietuvos švietimo įstaigų susidarytų situacija, kai net kelioms mokinių laidoms įstaigos vadovas pasikeistų du ar net tris kartus. Tokiu būdu būtų sunku užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, įgyvendinti ilgalaikę mokyklos strategiją ir iškeltus tikslus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Taip pat siūloma neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje. Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl „nepakeičiamumo“ projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti.
Be to projekte numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinis veiklos vertinimas, o taip pat reglamentuota ir tai, jog tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Ši nuostata ypatingai aktuali, kadangi iš esmės visų valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų veikla bus įvertinta jau pirmaisiais jų darbo metais po įstatymo įsigaliojimo. Visų šių priemonių, numatytų Įstatymo projekte pakanka, siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius, todėl draudimas tam pačiam asmeniui eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, jog š vietimo įstaigos v adovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi, kaip siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės projekte, neatsižvelgiant į ilgametę švietimo įstaigos vadovo darbo patirtį įstaigoje (nepertraukiamą darbo stažą einant įstaigos vadovo pareigas), ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, o taip pat LR Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą suponuoja teisėtus lūkesčius nebūti diskriminuojamu dėl patirties, jei praėjus viešo konkurso atranką asmuo įrodytų esąs geriausiai pasiruošęs eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Todėl projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas ir kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei galimai prieštarauja Konstitucijai. Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnyje išdėstyto 59 straipsnio 6 ir 7 dalis, numatant, kokia institucija turi teisę deleguoti atstovus į švietimo įstaigos vadovo konkurso komisijos narius, taip pat nustatyti komisijos sudėtį, kai konkursas organizuojamas naujai įsteigtos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Taip pat tikslintinos ir 59 straipsnio 9, 11-13 dalys dėl nušalinimo tvarkos ir pagrindų, kadangi nušalinimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas, o Švietimo ir mokslo ministro bei Vyriausybės atstovo apskrityje įgaliojimai yra apibrėžti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo . Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti Tos tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės vadovo pareigas neribojamas .“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Seimas 2017-06-13 plenariniame posėdyje priėmė sprendimą, kad vadovų kadencijų skaičius nėra ribojamas, todėl projekto XIIIP-282 11 str. 1 d. išbraukiamas paskutinis sakinys. 16. Seimo narė
3 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pirmajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis atleidžiamas iš pareigų atleidžiamas. , išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. Švietimo įstaigos vadovas pasibaigus kadencijai iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas :
Šią dalį išdėstyti taip: 3.
Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti tik tuomet, kai bent keturios iš penkių kasmetinių švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaitų per penkerių metų kadencijos laikotarpį buvo įvertintos gerai arba labai gerai. 17. Seimo narė
10 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešam konkursui valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių . Po , kuriuos po vieną komisijos narį skiria deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija
atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija , taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą socialiniai partneriai .
Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti Komiteto patobulinto projekto 11 straipsnio, keičiančio 59 straipsnį, 10 dalyje. 18. Seimo narė
12 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Viešo k onkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) tarybos ir tėvų bendruomenės teikiamų asmenų. Šiuo atveju papildomai po vieną narį į komisijos sudėtį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ir atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija – atestuotą vadovą.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip: „12. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų.“ 19.
Seimo narė A.Papirtienė 2017-03-08 9,10 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos jo įgaliota institucija.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Komitetas pritarė nuostatai, kad kiekvienais metais mokyklos taryba ir bendruomenė vertina vadovų veiklos ataskaitą, o vertinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 20. Seimo narė
14 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip Šiuo atveju per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti 59 str. 14 dalyje: „14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 21. Seimo narė
15 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją apie švietimo įstaigos vadovo galimą nusikalstamą veiką ar darbo pareigų pažeidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti pradeda tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti 59 str. 15 dalyje: „15.
15 dalyje:
„15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės meras, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu.“
15 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nušalinamas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka . Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.” Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarti nuostatai dėl vadovo nušalinimo, kol vyksta tarnybinis patikrinimas. 23. Seimo narė
16 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.” Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti 59 str. 16 dalyje: „16.
16 dalyje: „16. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens arba atitinkamai – savivaldybės tarybos sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.“
2 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnyje yra numatyta įstatymo įsigaliojimo data – nuo 2017 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitos įsigaliojimo nuostatos. Šios nuostatos yra susijusios su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga.
Kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo, jo įsigaliojimo terminas turi būti ilgesnis, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 dienos. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo
17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti valdymo ir kitas sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai susiję su Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatomis.
Siekiant pozityvios švietimo sistemos reformos būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovo pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios (Darbo kodekso 12 straipsnis). Taip pat paminėtinos ir kitos priežastys dėl siūlomo Įstatymo projekto įsigaliojimo nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Siūlomame Įstatymo projekte yra numatyta, jog jo įgyvendinimui Švietimo ir mokslo ministras privalės parengti ir patvirtinti tvarką dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, metinės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo švietimo įstaigos vadovo metinio veiklos vertinimo rezultatų priklausys jo galimybės tęsti darbo santykius, šios tvarkos parengimui ir derinimui, užtikrinant socialinį dialogą, skirtinas ypatingas dėmesys.
Siekiant atrinkti objektyvius vertinimo kriterijus prieš tai būtina atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus ir priežastis, numatyti vystymosi kryptis ir pagal jas formuluoti uždavinius, keliamus švietimo įstaigos vadovui. Esamos situacijos analizei ir pagrindimui, o taip pat dialogui su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų, kurie kiekvieną dieną matydami tikrąją švietimo situaciją, geriausiai jaučia švietimo sistemos stiprybes bei trūkumus, atstovais reikia pakankamo laiko, todėl dėl aukščiau minėtų priežasčių poįstatyminiai teisės aktai neturėtų būti rengiami paskubomis, sudarant prielaidas jų taikymo interpretacijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2017 2018 m. birželio 30 d. Pritarti iš dalies Pasiūlymas Baigiamąsias nuostatas išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 25. Seimo narė
4
įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.
savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6.
savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8. Tais atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti taip:
švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4.
mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus. 6.
savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas) buvo reorganizuota arba pasikeitė švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai į darbo stažą įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų švietimo įstaigų vadovu stažas iki švietimo įstaigos reorganizavimo ar darbo švietimo įstaigos vadovu stažas iki šios švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pasikeitimo. 26. Seimo narė
7
įstatymo 51 straipsnio 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtinta nuostata taikoma įtvirtintos nuostatos taikomos tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas ar asmuo buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų ar darbo po šio įstatymo įsigaliojimo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas :
Šią dalį išdėstyti taip:
7. Šio įstatymo
straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui. 27. Seimo narys
4 Argumentai: pagal Darbo kodekso nuostatas su kiekvienu švietimo įstaigų vadovu yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Todėl manytina, kad švietimo įstaigų vadovai turi teisėtą lūkestį, kad šias pareigas eis neribotą laiką. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) .“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šią nuostatą išdėstyti Baigiamųjų nuostatų 4 dalyje:
„Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka
dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.“
10 Argumentai: ne visuose rajonuose yra įregistruota tėvams atstovaujanti organizacija, todėl vieną komisijos narį galėtų pasiūlyti vietos bendruomenė. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, vietos bendruomenė (seniūnas ar seniūnaičių sueiga), tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
Nepritarti Argumentai: Seniūnų dalyvavimas konkurso komisijoje didintų švietimo įstaigos vadovo pareigų politizavimą. 29. Seimo narys
4 Argumentai: valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai turi būti atleidžiami iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas
terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva) . Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. Iš dalies pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo sprendimą neriboti kadencijų skaičiaus, šią nuostatą išdėstyti Baigiamųjų nuostatų 4 dalyje:
„Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka
dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.“
8 Argumentai: švietimo įstaigų vadovams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir kurių veikla vertinama gerai ir labai gerai, turėtų negalioti 10 straipsnio 7 dalis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 10.
Šio straipsnio 7 dalis netaikoma švietimo įstaigų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jo veikla įvertinama gerai ir labai gerai. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šią nuostatą išdėstyti taip: „Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatos netaikomos mokyklų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai.“
A.Dumbrava 2017-03-0915 Argumentai: jeigu švietimo įstaigos vadovo veikla įvertinama labai gerai, švietimo įstaigos vadovas (jo sutikimu) galėtų būti perkeltas (ne konkurso būdu) į kitą švietimo įstaigą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
11Kai yra laisva vieta švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti,
švietimo įstaigos vadovas (jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitą valstybinę ar savivaldybės švietimo įstaigą vadovo pareigoms eiti. “ Iš dalies pritarti Argumentai: Pritarti nuostatai dėl veiklos ataskaitos įvertinimo gerai ar labai gerai, tačiau nepritarti nuostatai dėl perkėlimo į kitą įstaigą be konkurso. 32. Seimo narys A.Dumbrava 2017-03-0915 Argumentai: šiuo metu daugelis ilgai dirbančių švietimo įstaigų vadovų turi atestacijos pažymėjimus, kurie galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., taigi šių vadovų veikla jau yra įvertinta ir jie turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12 .
Švietimo įstaigų vadovai, turintys mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimus (jei jo veikla kasmet vertinama gerai ir labai gerai), toje pačioje įstaigoje turi teisę dirbti iki pažymėjime nurodytos galiojimo pabaigos datos. “ Nepritarti Argumentai: Atestacija yra priemonė siekti aukštesnės vadybinės kategorijos ir ji nesusijusi su vadovo pareigų kadencija. Be to, kitose projekto nuostatose atestacijos atsisakoma. 33. Seimo narė
1 Argumentai: Švietimo procesų tyrėjai: A. Helmke, G. Petty, P. Senge, G. Donaldson ir kiti, analizuodami mokinių mokymosi sėkmę, didžiausią atsakomybę už sėkmingą mokinio mokymąsi, pasiekimus, pažangą ir rezultatus priskiria mokytojui. Reikia pastebėti, kad mokyklų vadovų tiesioginė įtaka mokinių mokymosi rezultatams moksliniuose leidiniuose nėra plačiai nagrinėjama. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad mokinių mokymosi rezultatai yra bendra mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir bendruomenės veikla. Daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis, o šalyse, kuriose vadovai dirba pagal terminuotas darbo sutartis, gerai dirbantiems vadovams sudaromos galimybės sutartis atnaujinti. Todėl galima teigti, kad vadovų pareigos visose šalyse turi nuolatinio darbo statusą ir sudaromos sąlygos įstaigų vadovams tęsti sėkmingai vykdomą veiklą. Veikla, jeigu ji neturi tęstinumo, o vadovas veiklos perspektyvos, nebus nei rezultatyvi, nei efektyvi. Lietuvoje iki šiol pagal neterminuotas darbo sutartis dirba 1708 švietimo įstaigų vadovai, iš kurių apie 1024 (~ 60%) vadovų vadybinis stažas yra 15 m. ir daugiau. Per praėjusius metus švietimo įstaigose buvo pakeista apie 200 vadovų, tačiau duomenys rodo, kad kandidatų į mokyklų vadovų pareigas nuolat mažėja. Trūksta gabių vadovų kaimo, atokesnių rajonų mokyklose, todėl konkursai į tas pačias pareigas vyksta po kelis kartus.
Vadovų pasiūlos ir kaitos problemas lemia sudėtingos darbo sąlygos, labai didelis darbo krūvis ir veiklos intensyvumas, atlyginimo dydis, kuris mažai skiriasi nuo atestuotų mokytojų atlyginimų. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, ir į Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos kreipimąsi, Projekto 3 straipsnio 1 d. siūlau galimybę penkerių metų įstaigos vadovo kadenciją pratęsti dar vienam penkerių metų laikotarpiui be konkurso, jei šios įstaigos vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo įvertinta labai gerai arba gerai. Vienos penkerių metų kadencijos, kaip kad siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktame projekte, nepakanka siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudaryti palankias sąlygas mokinių, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų bei tėvų bendradarbiavimui. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 d. siūlau neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje, suteikiant galimybę dalyvauti konkurse toje pačioje įstaigoje. Švietimo įstaigos vadovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Taip pat svarbu užtikrinti socialines garantijas vadovams, kuriems iki pensijinio amžiaus lieka ne daugiau kaip trys metai. Siūlau pasibaigus švietimo įstaigos vadovo dviejų kadencijų laikotarpiui, bet likus iki tokio vadovo pensijos ne daugiau kaip trims metams ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ Pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti taip:
„1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.“
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai.
Pasibaigus antrajai penkerių metų valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, jei nelaimi viešo konkurso vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje, o kai jam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 3 metai ir jei jo metinė veikla kiekvienais metais vertinama labai gerai arba gerai, tuomet su tokiu vadovu darbo sutartis pratęsiama be konkurso iki pensijinio amžiaus pradžios” Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti taip:
„3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti tik tuomet, kai bent keturios iš penkių kasmetinių švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaitų per penkerių metų kadencijos laikotarpį buvo įvertintos gerai arba labai gerai.“ Be to, Komitetas pritarė pasiūlymui netaikyti šių nuostatų, jeigu vadovui iki pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai. 35. Seimo narė
2 Argumentai: Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu teikiamus įstatymo projekto pakeitimus, būtina atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlau nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – nuo 2018 m. liepos 1 d. bei nustatytos kitas įsigaliojimo nuostatas, susijusias su asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, kadangi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra ypatingai jautrus ir dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo. ,,Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kiekvienas šiuo metu pareigas einantis valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis eina švietimo įstaigos vadovo pareigas, turi pagrįstą teisėtą lūkestį, kylantį iš aukščiausios galios teisės akto – įstatymo normos, dėl jo veiklos tęstinumo. Iki šiol jo darbo sutarties terminas nebuvo apibrėžtas, todėl, nepaneigiant įstatymų leidėjo teisės valstybėje kurti sistemas ir jas pertvarkyti, siūlomu Įstatymo projektu siekiant nustatyti kitokį švietimo įstaigos vadovo darbo reglamentavimą, pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nediskriminacinės, ypač kiek tai liečia Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatas.
Būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nustatytų visiems valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, kurie iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir Įstatymo įsigaliojimo dieną ėjo tos įstaigos vadovų pareigas, vienodas galimybes toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, šį laikotarpį prilyginant pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas toje pačioje įstaigoje, kadangi darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. „6 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos
įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. birželio 30 d. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Baigiamąsias nuostatas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ „6.
Tais atvejais, kai valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas) buvo reorganizuota arba pasikeitė švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai į darbo stažą įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų švietimo įstaigų vadovu stažas iki švietimo įstaigos reorganizavimo ar darbo švietimo įstaigos vadovu stažas iki šios švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pasikeitimo.“
3
įstatymo įsigaliojimo į valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. liepos 1 d. Švietimo įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus švietimo įstaigos vadovo rašytinį sutikimą, keičiamos jo sutarties darbo sąlygos (darbo sutarties terminas).
Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas. 6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. 7. Kai pasibaigia šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse nustatytas terminas, valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas atleidžiamas iš darbo. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliota įstaiga likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti. 8.
atvejais, kai vyko valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai skaičiuojant valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jo įgalioto asmens pasikeitimo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo sprendimą neriboti vadovų kadencijų, šias nuostatas išdėstyti taip:
valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5.
mokyklas) vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus. 37. Seimo narė
79
4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Pritarti Šią nuostatą išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui. 38. Seimo nariai: G. Landsbergis, M.
Landsbergis,
1 Argumentai: Siūlymas numatyti reguliavimą, kai tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės nesprendžia esminės su švietimo įstaigų vadovų veikla susijusios problemos – nepakankamos dalies jų kvalifikacijos tinkamai eiti užimamas pareigas. Sprendžiant šią problemą, vietoj siūlomo švietimo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo modelio įvedimo būtina sustiprinti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo sistemą, ją vykdant centralizuotai nacionaliniu lygiu, taip užtikrinant šios sistemos objektyvumą ir atsparumą galimai vietos politikų įtakai. Taip pat siūlome nustatyti, jog du kartus iš eilės nepatenkinamą veiklos įvertinimą gavęs švietimo įstaigos vadovas 3 metus negalėtų būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ar savivaldybės švietimo įstaigose, taip užtikrinant, jog vadovai, kurių kompetencijos neatitinka keliamų reikalavimų, neliktų dirbti sistemoje vadovaujančiose pareigose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1, 2, 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Šią dalį išdėstyti taip: „1.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 39. Seimo nariai:
G. Landsbergis,
2
įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo , patenkinantis švietimo įstaigos vadovo veiklai keliamus reikalavimus, kaip tai numatyta šio straipsnio 9 ir 10 dalyse. Iš dalies pritarti Argumentai: Švietimo ir mokslo ministras nustato kvalifikacinius reikalavimus švietimo įstaigos vadovui. 40. Seimo nariai:
G. Landsbergis, M. Adomėnas 2017-03-23 9, 10,123 „9. Kiekvienais metais centralizuotą nacionalinio lygmens švietimo įstaigos vadov ų veiklos vertinimą , vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka , atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Iš dalies pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad būtų sunku kasmet vertinti visų švietimo įstaigų vadovų veiklą, Komitetas nusprendė pritarti nuostatai, kad vertinama vadovų metų veiklos ataskaita švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 41. Seimo nariai: G. Landsbergis,
14
veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą atleidžia švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.
Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Po dviejų nepatenkinamų veiklos įvertinimų iš eilės iš pareigų atleistas švietimo įstaigos vadovas
iš pareigų negali būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigose.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šias nuostatas išdėstyti 59 str. 14 dalyje, tačiau nepritarti nuostatai dėl draudimo 3 metus užimti vadovo pareigas. 42. Seimo narys
1 Argumentai: Kadangi 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. XI-1770 Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo priimtos pataisos, vadovus į darbą priimti viešo konkurso būdu penkeriems metams, neribojant kadencijų skaičiaus, iš esmės pasitvirtina. Todėl atsižvelgiant į tai, manau, kad apriboti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičių nėra tikslinga. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį išdėstyti taip: „1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.“
1 Argumentai: Privaloma švietimo įstaigų vadovų kaita suėjus nustatytam laiko tarpui neužtikrintų tinkamo veiklos pastovumo ir tęstinumo, pažeistų tiek švietimo įstaigos vadovų teisėtus lūkesčius, tiek ir moksleivių, jų tėvų, švietimo įstaigos bendruomenės ir visuomenės lūkesčius dėl švietimo įstaigos strateginių planų vykdymo. Įstatyme įteisinus ne kadencijų skaičių, o privalomą švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimą pasibaigus penkerių metų paskyrimui, suteiktų galimybę vertinti švietimo įstaigų vadovų veiklą ir būtent pagal šiuos kriterijus spręsti klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų kaitos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas 1.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Pasibaigus penkerių metų paskyrimo laikotarpiui tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. , kai šio asmens veiklos atitiktis įgytai kvalifikacinei kategorijai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti nuostatai dėl kadencijų neribojimo. Pagal galiojančius teisės aktus asmuo ir dabar turi atitikti ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kad galėtų dalyvauti konkurse mokyklos vadovo pareigoms eiti. Neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų asmuo negali eiti vadovo pareigų. 44. Seimo narys
4 Argumentai: Žr. Aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pasibaigus Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai jis iš pareigų atleidžiamas paskyrimo pabaigos , savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo organizuoja valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo vadybinės kvalifikacinės kategorijos nustatymą ir šių asmenų veiklos atitikties įgytai kvalifikacinei kategorijai reikalavimų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti siūlymui dėl 6 mėn. termino, tačiau nepritarti nuostatai dėl vadybinių kategorijų, nes jų šiuo projektu atsisakoma. 45. Seimo narys
4 Argumentai: Žr. Aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo veiklos atitiktis įgytai kvalifikacinei kategorijai neatitinka švietimo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, jis iš pareigų atleidžiamas pasibaigus penkerių metų paskyrimui. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Nepritarti Argumentai:
Neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų asmuo negali užimti įstaigos vadovo pareigų. Be to, nekvalifikuotas vadovavimas švietimo įstaigai gali išaiškėti gana greitai, o pagal čia teikiamą siūlymą toks vadovas būtų paliekamas eiti pareigas iki pat nustatytos kadencijos pabaigos.
Tai gali turėti neigiamų padarinių ne tik įstaigos veiklai, bet ir mokinių ugdymo kokybei, mokyklos psichologinei atmosferai. 46. Seimo narė
2 Argumentai: Daugelyje kitų įstatymų plačiai naudojama sąvoka „valstybės politikai“, apibrėžta Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekse, kuris patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. X-816. Tuo tarpu svarstomo įstatymo projekte įrašyta tiesiog „politikai“, kas sukeltų bereikalingų diskusijų dėl sąvokos interpretavimo įgyvendinant įstatymo nuostatas. Todėl tikslinga ir šiame įstatymo projekte vietoj termino „politikai“, vartoti sąvoką „valstybės politikai“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokyklos tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“ Iš dalies Pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip:
„4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo,
turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ 47.
Seimo narys
2 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir atsižvelgiant į kitų įstaigų vadovams ar karjeros valstybės tarnautojams taikomus amžiaus cenzo reikalavimus, siūloma nustatyti, kad dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti gali ne vyresnis kaip 65 m. amžiaus nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jeigu švietimo įstaigos vadovui einant pareigas sukako 65 m., jo darbo sutartis gali būti pratęsta iki kadencijos pabaigos. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymo 59 straipsnį nauja 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti gali ne vyresnis kaip 65 metų tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Švietimo įstaigos vadovo, kuriam suėjo 65 metai, darbo sutartis gali būti pratęsta iki švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos.“ Nepritarti Argumentai:
Tai būtų diskriminacija dėl amžiaus. 48. Seimo narys
10 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Siekiant aktyvesnio bendruomenės mokinių tėvų įsitraukimo į mokyklos reikalus, platesnio bendruomenės atstovavimo ir skaidresnio viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, siūloma komisijos narių skaičių išplėsti iki 9 numatant, kad mokyklos tėvų bendruomenė skiria 3 komisijos narius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
dalį ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš79 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė , Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, tris komisijos narius skiria mokyklos tėvų bendruomenė . Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Nustačius tokį narių ir tėvų atstovų skaičių būtų pažeistas proporcingo atstovavimo principas. Pasiūlymas: Šią nuostatą išdėstyti taip: „10. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių.
Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jei jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“
2 Argumentai: Siekiant mokyklos tarybos, kaip aukščiausiosios mokyklos savivaldos institucijos, nepriklausomumo, skaidrumo, veiklos efektyvumo ir demokratiškumo, siūloma numatyti, kad mokyklos tarybos nariu be jau numatytų subjektų, taip pat negali būti švietimo įstaigos vadovas. Tokiu būdu Konstitucinis valdžių atskyrimo principas būtų įtvirtintas ne tik aukščiausios valstybės valdžios lygmenyje, bet ir mokyklose. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamą 60 straipsnio
ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokyklos tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos
asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją.
Mokyklos tarybos nariu negali būti švietimo įstaigų vadovai, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“ Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į kitų Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, šią nuostatą išdėstyti taip:
„4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo,
turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigų vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
1 Argumentai: Neproporcinga visam gyvenimui asmeniui apriboti galimybę tapti mokytoju ar švietimo įstaigos vadovu vien dėl to, kad jis yra padaręs tyčinį nusikaltimą, tarp kurių gali būti ir nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Tokie griežti apribojimai iš esmės taikomi tik statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams). Būtų racionalu ir teisinga nepriekaištingos reputacijos sąlygą sieti su teistumo buvimu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „5
Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ;
2) buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šį punktą išdėstyti taip: „
1) jis yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“. 51. Seimo narys
7 Argumentai: Būtina išsaugoti ir išnaudoti sėkmingų vadovų sukauptą patirtį ir potencialą. Kartu svarbu kadenciją baigusiems vadovams numatyti tinkamas socialines garantijas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Jei valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas sėkmingai pabaigia dvi kadencijas iš eilės ar sėkmingai pabaigus kadenciją nelaimi konkurso kitai kadencijai, 6 mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei iki įsidarbins kitoje įstaigoje, yra įtraukiamas į švietimo ir mokslo ministro sudaromą valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų rezervo sąrašą. Sąraše esantis asmuo turi teisę kas mėnesį gauti jo vidutinio atlyginimo dydžio išmoką ir yra informuojamas apie laisvas valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų darbo vietas. “ Iš dalies pritarti Argumentai:
Tokia nuostata pareikalautų didelių biudžeto lėšų. Neaišku, kas turėtų tas išmokas mokėti, tačiau pritartina motyvuojančiai nuostatai dėl patyrusių vadovų įtraukimo į vadovų rezervo sąrašą. Pasiūlymas 56(3) straipsnį išdėstyti taip:
aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio
5 Argumentai: Švietimo įstaigos sėkmė priklauso nuo deramo vadovo pasirengimo užimti pareigas. Nepriklausomas pretendentų į vadovus atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams vertinimas padeda ne tik atrinkti profesionaliausius pretendentus, bet ir užkerta kelią politiniais ar asmeniniais ryšiais grindžiamiems paskyrimams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija atlieka kandidatų atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį išdėstyti taip: „5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams kompetencijų vertinimą.“
10 Argumentai: Švietimo įstaigų vadovų atrankoje turi dalyvauti mokyklos bendruomenė, kuri į viešo konkurso komisiją deleguotų savo atstovus. Siūloma aiškiau apibrėžti mokyklos bendruomenės deleguojamus atstovus, kurie apimtų mokytojus, mokinius ir tėvus. Tokia tvarka jau buvo taikoma nuo 2011 metų ir padėjo stiprinti bendruomenės dalyvavimą svarbiausių švietimo įstaigų klausimų sprendime. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Tris komisijos narius deleguoja mokyklos bendruomenė (mokyklos taryba) – po vieną mokytojų, mokinių ir tėvų atstovą.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Tokios sudėties komisijoje nebūtų atstovaujama Švietimo ir mokslo ministerijai, o ji atsako už švietimo kokybę. Tačiau pritarti nuostatai dėl trijų komisijos narių – bendruomenės atstovų. 54. Seimo narys
127103 Argumentai: Siūloma atsisakyti įstaigos vadovų kasmetinio vertinimo, vietoje to įstatyme įtvirtinant vadovų atskaitomybę švietimo įstaigos bendruomenei ir savininkui. Pasiūlymo argumentai: 1) įvedus vadovų kadencijas, kasmetinis vadovų vertinimas nėra tikslingas, nes dubliuotų kitas egzistuojančias procedūras; 2) esant rimtam pagrindui švietimo įstaigos savininkas jau dabar gali inicijuoti neeilinę vadovo atestaciją; 3) kasmetinis visų švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas, kurį vykdytų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, pareikalautų milžiniškų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Įstatymu yra įvedama nepriekaištingos reputacijos sąvoka, todėl ir šiame straipsnyje tikslinga įtvirtinti pagrindą, kada gali būti pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalis ir jas išdėstyti taip: „9 . Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. 9. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje švietimo įstaigos vadovas atsiskaito už savo darbą mokyklos tarybai ir švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ar jos įgaliotam asmeniui – bendrame susirinkime pristato veiklos plano įgyvendinimą. Švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaita skelbiama viešai. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
departamento siūlymą sujungti 59 ir 59(1) straipsnius, šią nuostatą išdėstyti taip:
„10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias
mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras; “. 2. Papildyti projekto 12 straipsniu keičiamą 60 straipsnį nauja 5 dalimi: „
vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui). “
laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis.“
14 10.
Jei švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos išbraukti nuostatos išdėstytos kitose dalyse Komiteto patobulintame projekte, 59 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:
„14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos
ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.“
151110 .
Tais atvejais, kai paaiškėja, kad švietimo įstaigos vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos arba yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip: „15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu.“
1612
11. Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu.
Sprendime nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip, kaip teikiama Komiteto pasiūlyme dėl 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 16 dalies. 58. Seimo narys
1613
12. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas.
Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip, kaip teikiama Komiteto pasiūlyme dėl 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 16 dalies. 59. Seimo narys
1714
13. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“ Pritarti Pasiūlymas Atitinkamai keisti numeraciją. 60. Seimo narys
7 Argumentai: Labai svarbu švietimo įstaigos vadovo įgaliojimams priskirti ir atsakomybę rūpintis darbuotojų darbo sąlygomis bei trūkstamų mokytojų paieška. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu: „59
Švietimo įstaigos vadovo įgaliojimai Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus
darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka;
už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo.“ Pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą ir siūlymus, sujungti 59 ir 59(1) straipsnius į vieną 59 straipsnį ir jį išdėstyti projekto XIIIP-282 11 straipsnyje. Atitinkamai keisti straipsnio ir punktų numeraciją. Šią dalį išdėstyti taip: 7.
Šią dalį išdėstyti taip:
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
E. Jovaiša,
5 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad daugiau kaip 10 metų vadovavimo tai pačiai švietimo įstaigai stažą turintys asmenys, įsigaliojus Įstatymui, toliau eina pareigas vienerius metus ir tai prilyginama jų antrai kadencijai. Įstatymo projekto 59 straipsnio 1 dalimi įtvirtinamos ne tik penkerių metų švietimo įstaigų vadovų kadencijos, bet ir jų skaičiaus ribojimas, užkertantis kelią dalyvauti vadovaujantiems asmenims tos pačios švietimo įstaigos atrankos konkurse trečią kartą iš eilės. Ilgiausią vadovavimo patirtį turintys vadovai pagal siūlomą teisinį reglamentavimą nebeturės galimybės dalyvauti tos pačios įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. Pritariant Įstatymo projekto siūlomam kadencijų skaičiaus ribojimo mechanizmui, kartu siūlytina užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu visi vadovai turėtų galimybę dar bent vieną kartą sudalyvauti tos pačios švietimo įstaigos konkurse vadovo pareigoms eiti. Tai, viena vertus, užtikrintų lankstesnį perėjimą prie naujo teisinio reguliavimo ir, antra vertus, sukurtų prielaidas tose pačiose švietimo įstaigose likti vadovauti penkerių metų kadencijai geriausiems ilgametę patirtį turintiems asmenims. Pasiūlymas:
6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigų
(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šiuo atveju laikoma, kad švietimo įstaigos vadovas ėjo atitinkamos švietimo įstaigos vadovo pareigas dvi kadencijas iš eilės. Tokiu atveju, švietimo įstaigos vadovas turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešajame konkurse vadovo pareigoms eiti ir, jei šį konkursą laimi, laikoma, kad jis pareigas eina antrą kadenciją iš eilės. “ Nepritarti Argumentai:
Seimas 2017-06-13 plenariniame posėdyje nusprendė, kad švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičius neribojamas, tačiau nustatoma, kokiu grafiku turėtų būti rengiami konkursai eiti pareigas eilinei kadencijai. 62. Seimo narys E. Jovaiša,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 10 metų darbo stažą toje pačioje švietimo įstaigoje turintys asmenys sudaro daugiau kaip 60 proc. visų šiuo metu dirbančių švietimo įstaigų vadovų bei į tai, kad visiems šiems asmenims reikės suorganizuoti konkursus, tikėtina, savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) nepakaktų pereinamuoju laikotarpiu laiko ir žmogiškųjų išteklių, todėl siūlytina Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose įtvirtinti konkursų organizavimo teisinį pagrindą bei, siekiant teisinio aiškumo, nurodyti konkursų organizavimo terminus. Manytina, kad praėjus vienerių metų terminui, koks jis nustatytas Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje, esami vadovai, turintys daugiau kaip 10 metų darbo stažą toje pačioje švietimo įstaigoje, galėtų laikinai eiti pareigas iki kol bus paskirtas eiti pareigas konkursą nustatytu grafiku laimėjęs asmuo. Pasiūlymas Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo švietimo ir mokslo ministras nustato ir viešai paskelbia viešų konkursų švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti grafiką. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti įvykdomi ne vėliau kaip:
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
pačios įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo 201-06-13 d. sprendimą, nustatyti, kad „ 5.
Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus.“
M.
Seimo narys
1 Argumentai: Švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas tikslingas išsyk po įstatymo įsigaliojimo, norint pakeisti įsisenėjusias, kaitai besipriešinančias administracijas ir pradėti mokyklų vadovų rotaciją. Tačiau kitaip, negu kitos įstaigos, mokykla taip pat yra bendruomenė, ugdoma ir formuojama dešimtmečiais – yra daug pavyzdžių, kur mokyklos sėkmės pagrindas yra ilgametis talentingų mokyklų vadovų darbas. Todėl šiuo pasiūlymu siūloma mokyklų vadovams, įrodžiusiems savo darbo kokybę – laimėjusiems tris viešus konkursus švietimo vadovo įstaigos pareigoms užimti – sudaryti galimybes vadovauti mokyklai neberibojant kadencijų (tačiau išlaikant reikalavimą kas penkeris metus dalyvauti viešame konkurse į tas pareigas). Dalyvaudamas trijuose konkursuose, mokyklos vadovas turės būti dirbęs ir savo darbo kokybę įrodęs mažiausiai dviejose švietimo įstaigose, taip įrodydamas savo kaip vadovo gebėjimų universalumą. Iš tokių tris (ir daugiau) konkursus laimėjusių vadovų galėtų būti formuojamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris viešus konkursus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms užimti laimėjusio asmens kadencijų skaičius neribojamas.
Iš dalies pritarti Argumentai: Seimas 2017-06-13 dienos posėdyje nusprendė, kad kadencijų skaičius toje pačioje švietimo įstaigoje neribojamas. 64. Seimo nariai M.Adomėnas,
4 N Argumentai: Įstatymo projekte įtvirtinta, kad asmenys nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, jei įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už tyčinius nusikaltimus, buvo atleisti iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai arba piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas. Pritariant Įstatymo projekto siūlomam nepriekaištingos reputacijos sąlygų užtikrinimui, kartu siūlytina nustatyti pedagogo elgesio vertybes ir apibrėžti pedagogo etiką. Apibrėžti pagrindiniai veiklos ir elgesio principai, kurių turi laikytis asmuo, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, įtvirtinti, kad teisingumas ir kitos bendrai priimtos žmogiškosios vertybės švietimo veiklose turi prioritetą, tokiu būdu didinti visuomenės pasitikėjimą švietimo įstaigomis ir pedagogais, kelti jų autoritetą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „
elgesys atitinka pedagogo elgesio vertybes – teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui, toleranciją, profesinę, mokslinę, pilietinę atsakomybę .“ Nepritarti Pasiūlymas: Pritarti vėliau įregistruotam šių Seimo narių pasiūlymui dėl elgesio ir etikos. 4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“
A.Papirtienė, M. Adomėnas, K.Smirnovas,
4 Argumentai: Įstatymo projekte siūlytina nustatyti pedagogo elgesio vertybes ir apibrėžti pedagogo etiką.
Pagrindinius veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis asmuo, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, įtvirtinti, pedagogų etikos kodekse ir tokiu būdu didinti visuomenės pasitikėjimą švietimo įstaigomis ir pedagogais, kelti jų autoritetą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
punktu ir jį išdėstyti taip: „
elgesys ir veikla nėra suderinama su Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarti šiai 1 straipsnio 4 punkto redakcijai: „
4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais
Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 7 dalimi ir išdėstyti ją taip: „
ministras, suderinęs su darbuotojų atstovais, patvirtina pedagogų etikos kodeksą.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pavedimą dėl Įstatymo įgyvendinimo apibendrintai išdėstyti 15 straipsnio 2 dalyje:
„2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
M.Adomėnas,
2 Argumentai: Įstatymo projekte įtvirtinamos penkerių metų švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir jų skaičiaus ribojimas, taip pat kasmetinis vadovų veiklos vertinimas bei vadovo atleidimas iš pareigų esant neigiamam veiklos įvertinimui. Kartu siūlytina suformuoti švietimo įstaigos vadovų rezervą, kurie gali būti švietimo įstaigos vadovais, taip pat ir informacinė stebėsenos sistema, kurioje pristatomi esamų vadovų ir potencialių vadovų įgūdžiai, kompetencijos, kvalifikacija, darbo patirtis.
Tai užtikrintų darnų perėjimą prie naujo teisinio reguliavimo ir sukurtų prielaidas švietimo įstaigos vadovo prestižo kėlimui, vadovų pritraukimui į regionus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo papildymas 563 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 563 straipsniu ir jį išdėstyti taip:563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
(toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, nustatytus švietimo ir mokslo ministro nustatytoje tvarkoje. 3. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos pateikimą apie švietimo įstaigos vadovo kasmetinį veiklos vertinimą. 4. Rezerve įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos teisingumą, informacijos atnaujinimą apie kvalifikacijos tobulinimą, karjerą, apie pasikeitusią kontaktinę informaciją ar kitas reikšmingas aplinkybes. 5. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą pareigybę ir jai keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse. 6. Iš rezervo yra išbraukiami asmenys, kurie nėjo švietimo įstaigos vadovo pareigas ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. Pritarti Pasiūlymas Šio straipsnio antrą dalį redaguoti stiliaus požiūriu taip: „2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus.“
M.Adomėnas,
2 Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauju 9 punktu „9.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Švietimo ir mokslo ministerija parengia Švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo ir administravimo tvarką ir ją įgyvendina“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad 563 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Švietimo įstaigų vadovų rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir
administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“, apibendrinamąją nuostatą dėl įstatymo įgyvendinimo išdėstyti 15 straipsnio 2 dalyje:
„2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-2115 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnį laikyti 7 straipsniu. Iš dalies pritarti Argumentai: Dėl pasiūlymų, kuriems pritarė Komitetas, iš esmės keičiasi Įstatymo projekto straipsnių numeracija ir projekto pavadinimas. 70. Seimo nariai M.Adomėnas,
1 Argumentai: Lietuvos mokslo tarybos užsakymu parengtoje studijoje „Lyderystė autonomiškoje mokykloje“ apie situaciją Lietuvos švietimo įstaigose, teigiama, kad švietimo įstaigoje didesnis vaidmuo turi tekti švietimo įstaigos tarybai, tėvų bendruomenei, stiprinant jų atsakomybę, įtraukiant juos aktyviau į sprendimų priėmimą. Įstatymo projektu taip pat siekiama stiprinti švietimo įstaigos vadovų atsakomybę ir atskaitomybę. Atsižvelgiant į tai, yra būtina skatinti mokyklų savivaldą, atsisakyti perteklinio švietimo įstaigų ir jų vadovų veiklos vertinimo dokumentavimo užtikrinant, kad metinis veiklos vertinimas orientuotų švietimo įstaigos vadovus į švietimo įstaigos efektyvų valdymą, skatintų švietimo įstaigų savarankiškumą, prisidėtų prie švietimo būklės stebėsenos ir švietimo įstaigų priežiūros efektyvumo.
Tokiu būdu švietimo įstaigų vadovai galėtų daugiau laiko skirti tiesioginėms savo funkcijoms vykdyti, siekiant kuo geresnių švietimo įstaigos rezultatų. Pasiūlymas :
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, mokyklų vadovų mokyklų vadovai teikia metinę veikslo ataskaitą ir mokytojų atestacija , mokymosi pasiekimų vertinimas .“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Suvienodinti terminologiją ir vartoti terminą „metų veiklos ataskaita“. Šį straipsnį išdėstyti taip: 37 str. 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas .
, mokyklų vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą .“
2
2Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metinę veiklos ataskaitą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
“ Pritarti Vartoti terminą „metų veiklos ataskaita“. 72.
M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-214 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir bendruomenės susirinkimuose svarbiems mokyklos klausimams ir vadovo metinei veiklos ataskaitai aptarti. Pritarti Pasiūlymas: Redaguoti šią nuostatą kalbos požiūriu: „
savivaldoje ; ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą;“. 73. Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-216 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir išdėstyti jį taip: 4 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas. Papildyti 53 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai institucijai nustačius, kad nėra sudarytos sąlygos švietimo įstaigoje užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, Švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo vertinimo atlikimo kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją dėl pakartotinio švietimo įstaigos vadovo metinės veiklos vertinimo.“ Pritarti Pasiūlymas:
Skliausteliuose įrašyti „dalyvių susirinkimą“, taip, kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme, „institucija“ keisti į „įstaiga“ – taip, kaip tai rašoma 2 dalyje. 74. Seimo nariai M.Adomėnas,
2 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir išdėstyti jį taip :
„14) tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos (išskyrus vadovų) bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą“;
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šį punktą išdėstyti taip:
„14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą .“
3 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 punktą ir išdėstyti jį taip:
„9. Kiekvienais metais švietimo įstaigos vadovo vertinimą, gavusi švietimo įstaigos tarybos nuomonę ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išvadą, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, atlikdama švietimo įstaigos vadovo metinį veiklos vertinimą, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, skatina švietimo įstaigų veiklos kokybę. Iš dalies pritarti Argumentai:
Kasmet įvertinti 3000 vadovų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai institucijai būtų sudėtinga ir tai nepadėtų užtikrinti veiklos kokybės.
Pasiūlymas: Įstatymo projektu keičiamą 60 straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Kiekvienais metais švietimo įstaigos taryba vertina švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl šios ataskaitos švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).“
M.Adomėnas,
710 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto
pildomo Įstatymo 591 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „
9) teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) tarybai svarstyti ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti bei viešai paskelbia metinę veiklos ataskaitą. Metinėje veiklos ataskaitoje (išskyrus švietimo pagalbos įstaigas) turi būti nurodyti šie duomenys: mokinių (vaikų), pedagogų, ir administracijos darbuotojų skaičius; švietimo įstaigos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; baigusiųjų švietimo įstaigos ugdymo programą skaičius; švietimo įstaigos lėšos, tenkančios vienam mokiniui (vaikui); švietimo įstaigai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas, ir jų panaudojimas; švietimo įstaigos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui (vaikui), smurto (patyčių) atvejų, tarnybinių patikrinimų ir darbo drausmės pažeidimų švietimo įstaigoje skaičius, vykdomų socialinių ir pilietinių projektų skaičius.
Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti reikalaujama pateikti papildomus skelbtinus švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) metinėje veiklos ataskaitoje duomenis;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šią nuostatą išdėstyti Įstatymo projekto 11 straipsnyje taip ( 59 straipsnio 7 dalies 10 punktas):
„10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos
(išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;“. 77. Seimo nariai M.Adomėnas,
711 Pasiūlymas : Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 591 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto naudojimą ir disponavimą jais;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą ir siūlymus sujungti 59 ir 59(1) straipsnius, Seimo narių M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymus dėl 10 ir 11 punktų sujungti į vieną 59 str. 7 d. 11 punktą. 78.
7 11 Pasiūlymas : Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo Įstatymo 591 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„11) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Seimo narių M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymus dėl 10 ir 11 punktų sujungti į vieną 59 str. 7 d. 11 punktą. 79. Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-2113 6 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 6 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas. Papildyti 64 straipsnį nauju 6 punktu:
„6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į vadovo metinės veiklos vertinimo rezultatus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti analogiškai vartojant terminus:
„6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos vadovo metų veiklos vertinimo rezultatus.“
80Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-216 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2–6 straipsnius laikyti atitinkamai 6–10 straipsniais. Pritarti Pasiūlymas: Numeraciją keisti atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė svarstymo metu. 81. Seimo nariai M.Adomėnas, E.Jovaiša 2017-04-2115 2 Pasiūlymas : Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Švietimo ir mokslo ministerija parengia ir patvirtina švietimo įstaigų vadovų metinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pavedimą dėl Įstatymo įgyvendinimo apibendrintai išdėstyti 15 straipsnio 2 dalyje: „2.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Įstatymo 59 str. 7 dalies 10 punkte nustatyta, kad reikalavimus ataskaitai nustato ministras. 82. . Seimo nariai Seimo narys
1 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 d. siūlau apriboti švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičių iki dviejų iš eilės toje pačioje švietimo įstaigoje, suteikiant teisę įstaigų vadovams, kurių metinė veikla vertinama labai gerai, dalyvauti konkurse trečiai kadencijai toje pačioje mokykloje. Siekiant užtikrinti vadovo kompetencijas projekto 3 straipsnio 3 d. siūlau vadovui leisti eiti antrą kadenciją laimėjus viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. Norint eiti vadovo pareigas trečią kadenciją toje pačioje įstaigoje leisti dalyvauti viešame konkurse vadovo pareigoms užimti toje pačioje įstaigoje tuo atveju, jeigu vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai . Tokiu būdu motyvuotiems vadovams, kurių veikla vertinama aukščiausiai balais, būtų suteikiama galimybė toliau tęsti savo darbą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.
Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvejoms kadencijoms iš eilės su išlyga leisti dalyvauti viešame konkurse vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje trečiai kadencijai, jeigu jo metinė veikla buvo vertinama labai gerai. Atsiėmė
3
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. Vadovo pareigas eiti antrą kadenciją leidžiama laimėjus viešą konkursą vadovo pareigoms užimti toje pačioje švietimo įstaigoje. Dalyvauti viešame konkurse vadovo pareigas užimti toje pačioje švietimo įstaigoje trečiai kadencijai galima tuomet, kai vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai. Atsiėmė
3 Argumentai: Pritariant Įstatymo projekto siūlomam kadencijų įvedimui ir vadovų atrankai viešo konkurso būdu, kartu siūlytina užtikrinti, kad švietimo įstaigų vadovais galėtų būti tie asmenys, kurių veikla per numatytą kadenciją yra vertinama gerai ir labai gerai. Toks teisinis reguliavimas užtikrintų lyderystę ir vadovų veiklos orientavimą į rezultatus pačiose švietimo įstaigose, būtų sudaromos sąlygos švietimo tolygumui užtikrinti. Pasiūlymas:
Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti tik tuomet, kai bent keturios iš penkių kasmetinių švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaitų per penkerių metų kadencijos laikotarpį buvo įvertintos gerai arba labai gerai. “
5 Argumentai: Kandidato į švietimo įstaigos vadovo pareigas vertinamos vadybinės kompetencijos, todėl būtina tikslinti Švietimo įstatyme vartojamą kvalifikacinių reikalavimų terminą į kompetencijų terminą. Pasiūlymas:
11 straipsniu keičiamo Įstatymo 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams kompetencijų vertinimą.“
5 Argumentai: Atsižvelgiant į:
1) tai, kad 2017 m. birželio 13 d. Seimo plenarinių posėdžių salėje buvo pritarta Seimo nario A. Matulo 2017 m. kovo 28 d. registruotam pasiūlymui, kuriuo pasiūlyta naikinti Įstatymo projekte įtvirtintą nuostatą dėl švietimo įstaigų vadovų (išskyrus aukštąsias mokyklas) kadencijų skaičiaus ribojimo, tačiau palikti 5 metų kadencijas;
2) tai, kad Švietimo ir mokslo komitetas 2017 m. birželio 6 d. pritarė Seimo narių E.
Jovaišos ir A. Gumuliausko pasiūlymui, kuriuo įtvirtintas daugiau kaip 10 metų vadovavusių švietimo įstaigų vadovų konkursų įvykdymo grafikas;
3) Seimo priimtą sprendimą padaryti Įstatymo projekto svarstymo stadijoje pertrauką siekiant suderinti Projekto nuostatas su Seimo priimtu sprendimu neriboti švietimo įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus, siūlytina koreguoti 15 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus.“
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-03-31 Siūlyti pagrindiniam komitetui:
sukūrimo;
ir savivaldybių komitetas 2017-03-31 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-282 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti
ir savivaldybių komitetas
1 Argumentai: Tikslinga numatyti garantijas asmenims, kurie yra atleidžiami ar atšaukiami iš švietimo įstaigos vadovo pareigų, jeigu jo veiklos kasmetiniai vertinimai buvo geri ir labai geri: pasibaigus antrajai kadencijai tokiems asmenims turi būti leista dalyvauti toje pačioje švietimo įstaigoje organizuojamame viešajame konkurse įstaigos vadovo pareigoms užimti, o atsisakius jame dalyvauti ar jo nelaimėjus – siūlomos eitos ar žemesnės pareigos viešajame sektoriuje. Tokiu būdu švietimo įstaigų vadovai būtų motyvuojami dirbti gerai ir labai gerai abiejų kadencijų laikotarpiu, nes tik esant tokiems veiklos rezultatams jie įgytų įstatymu nustatytas garantijas. Jiems pradėjus dirbti blogai, jie netektų jiems palankių garantijų ir būtų pakeisti už juos geriau dirbančiais asmenimis.
Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, būtina siūlomas keisti Švietimo įstatymo nuostatas suderinti su šiuo metu galiojančiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, kurios nustato savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero įgaliojimus, skiriant į pareigas švietimo įstaigų vadovus, atleidžiant juos iš pareigų, vykdant kitas su jų darbu susijusias valdymo funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti taip: „59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
Valstybinės švietimo įstaigų įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria (išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje) ir iš jų atleidžia, viešą konkursą organizuoja, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Viešą konkursą savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savivaldybės meras. Viešą konkursą laimėjusį asmenį į pareigas penkeriems metams skiria (išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje) ir iš jų atleidžia savivaldybės taryba. Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo 2017-06-13 d. plenarinio posėdžio sprendimą šią dalį išdėstyti taip: 1.
Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
3
švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas. 3. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, įstaigos vadovo darbo sutartis pratęsiama antrajai penkerių metų kadencijai, neskelbiant viešo konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai, švietimo įstaigos vadovas iš pareigų atleidžiamas ir darbo sutartis su juo nutraukiama. Pasibaigus antrajai penkerių metų kadencijai iš pareigų atleistas švietimo įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri , turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos vadovo viešajame konkurse.
Švietimo įstaigos vadovui, kai pasibaigia pirmoji jo penkerių metų kadencija ir visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai šios kadencijos metu buvo geri ir labai geri, atsisakius, kad darbo sutartis su juo būtų pratęsta antrajai penkerių metų kadencijai arba, kai pasibaigia antroji jo penkerių metų kadencija ir visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai šios kadencijos metu buvo geri ir labai geri, atsisakius dalyvauti tos švietimo įstaigos vadovo viešajame konkurse arba jo nelaimėjus, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos žemesnės valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. Iš dalies pritarti Argumentai:
Visi kandidatai turi dalyvauti konkurse vienomis sąlygomis. Nepritarti nuostatai, kad antrai kadencijai vadovas gali būti skiriamas be viešo konkurso procedūrų. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
9
valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. 4. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu, skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės taryba, priėmęs (priėmusi) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip:
„9. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba savivaldybės mero teikimu, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.“
ir savivaldybių komitetas
5
ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir viešo konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų praėjusių metų veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių.
Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 7. Viešo konkurso į naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigas komisija sudaroma be mokyklos tarybos teikiamų asmenų. 8. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti Seimo narių įregistruotam paketui pasiūlymų, kuriems pritarė Komitetas, dėl vadovų metų veiklos ataskaitos vertinimo. Žr.: Projekto 11, 12 ir 13 str., kuriais keičiami Švietimo įstatymo 59, 60 ir 64 str. 7. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
710
vadovo vertinimą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinime dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atstovas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarti Seimo narių įregistruotam paketui pasiūlymų, kuriems pritarė Komitetas, dėl vadovų metų veiklos ataskaitos vertinimo.
Žr.: Projekto 11,
ir savivaldybių komitetas
14
veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba , priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Šiuo atveju , ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo su švietimo įstaigos vadovu skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės taryba , priėmęs (priėmusi) sprendimą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią nuostatą išdėstyti taip: „14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. “
ir savivaldybių komitetas
15
vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba atitinkamai – savivaldybės meras , ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Šią nuostatą išdėstyti taip:
„15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gauna informaciją (asmens skundą, informaciją, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją), kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu.“
ir savivaldybių komitetas 2017-03-3111 15,16
laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu . Sprendime (potvarkyje) nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam švietimo įstaigos vadovas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Asmuo, priėmęs sprendimą nušalinti nuo pareigų švietimo įstaigos vadovą, paskiria iš švietimo įstaigos darbuotojų nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Savivaldybės meras apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, švietimo įstaigos vadovo, kuriam pradėtas tarnybinis patikrinimas, nušalinimą nuo pareigų, švietimo įstaigos darbuotoją, paskirtą laikinai eiti tos įstaigos vadovo pareigas, nedelsdamas raštu informuoja savivaldybės tarybą. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti projekto 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 15 ir 16 dalyse. 11. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
16 13.
Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens arba atitinkamai – savivaldybės tarybos sprendimu. Jei toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens arba atitinkamai – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už nušalinimo laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Švietimo įstaigos vadovas, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šias nuostatas išdėstyti projekto 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 16 dalyje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto patobulintam „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 , 563 straipsniu įstatymo projektui XIIIP-282(3) ir teikti jį Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas T Argumentai Svarstymo Komitete stadijoje projektas XIIIP-282 pasikeitė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
,563
1 Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnį, papildantį Įstatymą 51 straipsniu, išdėstyti taip: „51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) jis buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo, pareigų už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų dienos nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas;
4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais. “
2 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, mokyklų vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
3 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau –
įstatai), mokyklos steigimo sandorį, Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas.“
4 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklos bendruomenės
susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą.“
6 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis 53 straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį 5 dalimi:
„5. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai įstaigai nustačius, kad
švietimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo ir mokslo ministras per 5 darbo dienas nuo atlikto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo dienos kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą), savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybą ar jos įgaliotą asmenį dėl pakartotinio švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo.“ Pritarti 7.
7 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
1Pripažinti netekusiu galios 56 straipsnio 10 punktą. 2. Pakeisti 56 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip
„ „14) tvirtinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų , jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą, vadovų rezervo reglamentą . “
straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktus laikyti atitinkamai 10, 11,
8 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo papildymas 563 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 563 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus. 3.
institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai. 4. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes. 5. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą ir švietimo įstaigos vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 6. Iš rezervo yra išbraukiami asmenys, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų. 7. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių.“
9 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 57 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip
„3) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka
įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti
10 Pasiūlymas Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip.
„5) atlieka, dalyvaujant Švietimo ir mokslo ministerijos ar jos
įgaliotos institucijos atstovui (atstovams), savivaldybės švietimo įstaigų vadovų, metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti
11 Projekto XIIIP-282 59 ir 591 straipsnius sujungti ir juos išdėstyti 59 straipsnio nauja redakcija taip: „ 59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. 3. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai jis laimi viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir skiriamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas naujai kadencijai. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti tik tuomet, kai bent keturios iš penkių kasmetinių švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaitų per penkerių metų kadencijos laikotarpį buvo įvertintos gerai arba labai gerai.“ 4.
Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. 5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigą atlikti kandidatų atitikties kompetencijų vertinimą. 6. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 7.
7Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.
Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės arba savivaldybės valdomame juridiniame asmenyje. 9. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. 10. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės meras viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių.
Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje. 11. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 12. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. 13. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 14. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą.
Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. 16.
įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. 17. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.“
12 Pakeisti projekto XIIIP-282 5 straipsniu keičiamą Švietimo įstatymo 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija,
sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.“ 2.
Papildyti 60 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir
gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
3Papildyti 60 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kiekvienais metais mokyklos taryba vertina mokyklos vadovo metų
veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).“
dalimis.“
13 Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Papildyti 64 straipsnį 6 dalimi:
„6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės vykdomoji institucija vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus.“
14 Papildyti projektą XIIIP-282 nauju 14 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.“
15 Pasiūlymas : Projekto XIIIP-282 straipsnį „Baigiamosios nuostatos“ išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d.
2Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2017 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5.
mokyklas) vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:
1) iki 2019 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;
2) iki 2020 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;
3) iki 2021 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;
4) iki 2022 m. sausio 1 d. – asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus. 6. Tais atvejais, kai valstybinė ar savivaldybės švietimo įstaiga (išskyrus aukštąsias mokyklas) buvo reorganizuota arba pasikeitė švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, tai į darbo stažą įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų švietimo įstaigų vadovu stažas iki švietimo įstaigos reorganizavimo ar darbo švietimo įstaigos vadovu stažas iki šios švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pasikeitimo. 7. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus šiam įstatymui. 8.
švietimo įstatymo 59 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatos netaikomos mokyklų vadovams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jeigu jų metų veiklos ataskaita yra įvertinama gerai arba labai gerai.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš –; susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Seimo narių Aušros Papirtienės, Ramintos Popovienės, Edmundo Pupinio ir Kęstučio Smirnovo atskiroji nuomonė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pagrindinio komiteto išvadai Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto
Projekte siūloma įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir riboti jų skaičių. Toks reglamentavimas gali sukelti problemų, kadangi pradėjus įgyvendinti siūlomą reguliavimą, per trumpą laikotarpį iškils didžiulis poreikis naujų švietimo įstaigų vadovų, kurie nebus parengti. Švietimo įstaigos vadovu gali dirbti tik asmuo, turintis pedagoginį išsilavinimą ir tinkamą vadybinę kompetenciją, o tokių specialistų šalyje nėra daug. Siūlomas reguliavimas taip pat nesprendžia problemos, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos vadovus iš didžiųjų miestų į rajonus, projekte nėra numatytos jų mobilumo galimybės ir garantijos. Pabrėžtina, kad švietimo kokybės gerinimas nėra vien tik įstaigų vadovų kaita, o būtinas kompleksinis visos sistemos problemų peržiūrėjimas ir sprendimas. Siūlome neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje.
Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl
„nepakeičiamumo“, projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo
kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti. Projekte yra numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinis veiklos vertinimas, taip pat reglamentuoti veiksmai tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Visų šių priemonių, numatytų Įstatymo projekte, pakanka, siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius. Manome, jog š vietimo įstaigos v adovo darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų (iš eilės) skaičiumi, ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams bei diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija bei LR Konstitucijos
lūkesčius nebūti diskriminuojamu dėl patirties, jei praėjus viešo konkurso atranką asmuo įrodytų esąs geriausiai pasiruošęs eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Manome, kad projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei galimai prieštarauja Konstitucijai. Siūlome Švietimo įstatymo 59 str.
„ Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas neribojamas“. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58,
ir563 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-282(3) ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas