1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pensijų kaupimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 31, 45, 50, 95, 158¹, 160, 162, 165, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Draudimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (toliau – direktyva (ES) 2016/2341). Pensijų kaupimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti gerą profesinių pensijų asociacijų (toliau – pensijų asociacijos) valdymą ir rizikos valdymą, nustatyti reikalavimus teikti aiškią ir aktualią informaciją profesinių pensijų fondo dalyviams (toliau – dalyviai), potencialiems profesinių pensijų fondo dalyviams (toliau – potencialūs dalyviai) ir profesinių pensijų išmokų gavėjams, reglamentuoti pensijų asociacijų teisių ir pareigų tarpvalstybinį perleidimą. 2.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja – Lolita Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180) vyriausioji specialistė Jovita Burlėgienė, tel. (8 5) 219 4416, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojantis Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas (toliau – Įstatymas) perkėlė
įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros ir nustatė profesinių pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, procedūras, kurių reikia laikytis, kai pensijų asociacijos pageidauja siūlyti savo paslaugas kitose valstybėse narėse, mokumo taisykles, investavimo taisykles, pagrįstas rizikos ribojimo principu (angl. „prudent person principle“), veiksmingo valdymo reikalavimus, įskaitant kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus, vidaus audito ir aktuarinių paslaugų naudojimą, profesinių pensijų fondų turto saugojimo perdavimą turto saugotojams, dalyviams ir profesinių pensijų išmokų gavėjams atskleistiną informaciją, priežiūros institucijos įgaliojimus ir ataskaitų teikimo įpareigojimus. Galiojančiame Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme perdraudimo veiklos sąvoka apibrėžta taip, kaip nustatyta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II). 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pensijų kaupimo įstatymo projektas Pensijų kaupimo įstatymo projektu išplečiamos Įstatymo nuostatos, siekiant į nacionalinę teisę perkelti direktyvos (ES) 2016/2341 nuostatas, kuriomis siekiama šių tikslų: 1) panaikinti likusias rizikos ribojimu pagrįstas kliūtis pensijų asociacijoms, vykdančioms tarpvalstybinę pensijų asociacijos veiklą, detalizuojant šios tarpvalstybinės veiklos procedūras ir aiškiai apibrėžiant buveinės ir priimančiosios valstybės narės veiksmų mastą; 2) užtikrinti gerą pensijų asociacijų valdymą ir rizikos valdymą; 3) nustatyti reikalavimus teikti aiškią ir aktualią informaciją dalyviams, potencialiems dalyviams ir profesinių pensijų išmokų gavėjams ir 4) užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų reikiamas priemones veiksmingai pensijų asociacijų priežiūrai. Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 15–20 straipsniuose nustatomi reikalavimai įgyvendinti veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis veiklos valdymas, vykdyti rizikos valdymo, vidaus audito, aktuarinę funkcijas, nustatyti ir taikyti atlyginimų politiką, bei reglamentuojamas pensijų asociacijos veiklos valdymo ir funkcijų perdavimas tretiesiems asmenims.
Įgyvendinant valdymo sistemą turi būti atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kai priimami sprendimai dėl turto investavimo (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 15 straipsnis), atitinkamai atliekamas savo rizikos vertinimas turi apimti naujos ar kylančios rizikos, įskaitant su klimato kaita, išteklių naudojimu ir aplinka susijusią riziką, socialinę riziką ir reguliavimo pokyčių nulemiamo turto nuvertėjimo riziką, įvertinimą (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 16 straipsnis), o investavimo politikos principai turi apimti informaciją, kaip atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 51 straipsnis). Be to, leidžiama atsižvelgti į galimą sprendimų dėl investicijų poveikį ilguoju laikotarpiu aplinkos, socialiniams ir valdymo veiksniams taikant rizikos ribojimo principą (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 52 straipsnis). Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 36 ir 37 straipsniuose tikslinami direktyvų, pagal kurias nustatomi asmenys, galintys valdyti profesinių pensijų fondus ir galintys būti profesinių pensijų turto saugotojais, sąrašai. Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 38 straipsnio nuostatos dėl profesinių pensijų turto saugotojo pareigų papildomos interesų konfliktų valdymo reikalavimais ir kitomis pareigomis.
Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 47 straipsnyje nustatoma, kad apskaičiuojant techninius atidėjinius palūkanų normos nustatomos atsižvelgiant ir į Europos stabilumo mechanizmo obligacijų, Europos investicijų banko obligacijų arba Europos finansinio stabilumo fondo obligacijų rinkos pelningumą. Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 49 straipsnis patikslinamas, kad pensijų asociacija būtiną papildomo turto dydį mutatis mutandis apskaičiuoja Draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 50 straipsnyje, atsižvelgiant į direktyvos (ES) 2016/2341 reikalavimus, nustatoma prievolė pensijų asociacijai suformuoti techninius atidėjinius, kurie visada būtų visiškai padengti turtu. Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 53 straipsnyje, vadovaujantis direktyvos (ES) 2016/2341 nuostatomis, išplečiamas investavimo objektų sąrašas ir panaikinama galimybė priežiūros institucijai padidinti investavimo ribą. Vadovaujantis direktyvos (ES) 2016/2341 reikalavimais Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 54 straipsnyje nustatomas reikalavimas, kad metinės finansinės ataskaitos ir metinės veiklos ataskaitos apimtų informaciją apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus. Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 55 straipsnyje nustatoma dalyviams ir išmokų gavėjams teiktina informacija, reikalavimas parengti profesinės pensijos išmokų ataskaitą ir reikalavimai jos turiniui, formai ir pateikimo dažniui. Taip pat numatomas reikalavimas priežiūros institucijai keistis gerąja patirtimi, susijusia su profesinės pensijos išmokų ataskaitos forma ir turiniu, su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis priežiūros institucijomis.
Potencialiems dalyviams teikiama informacija nustatoma Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 56 straipsnyje, o Įstatymo 57 straipsnyje nustatomos informacijos teikimo dalyviams, profesinių pensijų išmokų gavėjams ir potencialiems dalyviams sąlygos. Papildomas būtinų pensijų asociacijų priežiūrai atlikti dokumentų sąrašas (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 58 straipsnis) bei nustatomos bendrosios rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros nuostatos ir priežiūros procesas (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 59 straipsnis). Nustatomi reikalavimai priežiūros institucijai laiku ir proporcingai vykdyti priežiūrą, atsižvelgiant į konkrečios pensijų asociacijos dydį, jos veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, įdiegti tinkamas stebėsenos priemones, įskaitant priemones nepalankiausiomis sąlygomis blogėjančiai pensijų asociacijų finansinei būklei nustatyti ir stebėti, kaip ši būklė yra taisoma. Priežiūros institucijos reikalaujama savo veikloje vadovautis skaidrumo ir atskaitomybės principais bei užtikrinti, kad jos svetainėje būtų viešai prieinama ir atnaujinama informacija: profesinių pensijų kaupimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, informacija apie priežiūros procesą, statistinė informacija ir kt. (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 59 straipsnis). Taip pat priežiūros institucijos reikalaujama bendradarbiauti su Europos Komisija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis pensijų asociacijų priežiūros klausimais, analizuoti susidariusias problemas, siekiant rasti tinkamą šių problemų sprendimo būdą.
Poveikio priemonių sąrašas papildomas priemone – reikalaujama pensijų asociacijos veiklos valdymą, visų funkcijų, įskaitant pagrindines funkcijas, ar jų dalies vykdymą perduoti tretiesiems asmenims, veikiantiems pensijų asociacijos vardu (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 62 straipsnis) ir nustatomas papildomas poveikio priemonių taikymo pagrindas, – jei pensijų asociacija nesuformavo pakankamų visos veiklos techninių atidėjinių arba neturi pakankamai turto techniniams atidėjiniams padengti, arba neturi pakankamų reguliuojamų nuosavų lėšų (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 63 straipsnis). Aiškiau reglamentuojama pranešimo apie tarpvalstybinę pensijų asociacijos veiklą tvarka, 2 mėnesių pranešimo apie taikomus teisės aktus pateikimo laikas keičiamas į 6 savaičių terminą (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 65 straipsnis). Reglamentuojamas pensijų asociacijų teisių ir pareigų tarpvalstybinis perleidimas (Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 66 straipsnis), nustatoma leidimo perleisti teises ir pareigas išdavimo tvarka, numatoma galimybė priežiūros institucijoms kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją dėl tarpininkavimo, kai kyla nesutarimų dėl veiksmų tvarkos, informacijos turinio, veikimo ar neveikimo, įskaitant leidimo perleisti teises ir pareigas suteikimą ar nesuteikimą. Pensijų kaupimo įstatymo projekte atliekami kiti patikslinimai:
Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 52 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis „apdairaus asmens“ taisyklės sąvoka keičiama rizikos ribojimo principo sąvoka.
Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi tikslinamas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo pavadinimas, atsižvelgiant į naujausius pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, atsisakoma bazinio pensijų anuiteto rodiklio, taip pat į kitų šalių patirtį, pagal kurią dėl pensijų išmokų, mokėtinų pensijų asociacijos nariams, rūšių susitaria pensijų asociacija kartu su finansuojančiu subjektu, Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo
taisyklėse numatytais būdais nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje arba išmokant vienkartinę ar periodinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad kyla abejonių dėl galimybės įgyvendinti šiuo metu galiojančio Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį (apibrėžtų įmokų pensijų fondų atveju nėra subjekto, kuris galėtų kompensuoti dėl neigiamos investicijų grąžos patirtą nuostolį), Pensijų kaupimo įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 6 dalis tikslinama pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/50/ES dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą preambulės 19 punktą ir 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Draudimo įstatymo projektas Draudimo įstatymo projektu tikslinama perdraudimo veiklos sąvoka, nustatant, kad perdraudimo veikla yra ir veikla, kai draudimo paslaugas perdraudikas teikia subjektui, pagal Įstatymą turinčiam teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą. Atsižvelgiant į paaiškėjusią 2009 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) traktavimo ir taikymo praktiką, t. y. kad su Europos sisteminės rizikos valdyba gali konsultuotis ir priežiūros institucija, o ne tik Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, tikslinama Draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad draudėjai yra informuojami tik apie draudimo sutarčių perdavimą ir tik dėl jų perdavimo gali reikšti prieštaravimą, tikslinama Draudimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, išbraukiant žodžius „ir perdraudimo sutartis“. Draudimo įstatymo 31 straipsnio nuostatos suteikia teisę draudimo ar perdraudimo įmonės vadovui būti tos pačios įmonių grupės draudimo ar perdraudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu, nes interesų konfliktas asmeniui nekyla vykdant valdymo ar priežiūros funkcijas keliose grupės įmonėse. Atsižvelgiant į tai, draudimo ar perdraudimo įmonės vadovui neturėtų kilti interesų konfliktas jam einant ir bendrovės vadovo ar filialo vadovo pareigas kitoje grupės įmonėje, atitinkamai tikslinama Draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis. Draudimo įstatymo projektu keičiami Draudimo įstatymo 165 ir 171 straipsniai siekiant nustatyti Draudimo brokerių rūmams pareigą tvarkyti Draudimo brokerių rūmų narių sąrašą ir skelbti jį viešai. Šio sąrašo viešo skelbimo tikslas yra informuoti vartotojus, kad į sąrašą įtraukti draudimo brokeriai dirbdami draudimo brokerių įmonėje gali teisėtai teikti paslaugas. Taip pat yra nurodoma, kokie konkretūs duomenys turi būti skelbiami. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo įstatymo 169 straipsnyje yra nustatyta, jog Draudimo brokerių rūmų nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, Draudimo įstatymo projektu keičiamas Draudimo įstatymo 169 straipsnis siekiant sudaryti galimybę Draudimo brokerių rūmams užtikrinti šio reikalavimo įgyvendinimą.
Draudimo įstatymo 160 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 3 dalies 2 ir 3 punktų bei 162 straipsnio 1 dalies pakeitimai atliekami, nes:
1) reikia aiškiai atskirti, kokia informacija teikiama apie draudimo brokerių įmonės vadovą ir kokia apie dalyvius (akcininkus);
2) akcininkų nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas, tik kai veikla vykdoma pagal licenciją. Tikslinga draudimo brokerių įmonės akcininkams reputacijos reikalavimus nustatyti pagal Draudimo įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;
3) draudimo brokerių įmonės darbuotojams, kitiems vadovams, tarpininkams numatyta pareiga atitikti Draudimo įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus Lietuvos bankui, siekiant būti įtrauktiems į sąrašą, yra perteklinis, nes pagal Draudimo įstatymo 162 straipsnio 2 dalį įrodymai apie minėtos pareigos laikymąsi pateikiami priežiūros institucijos reikalavimu;
4) siūlomais pakeitimais nustatomi dalyvių (akcininkų) reputacijos reikalavimai nebūtų žemesni, nei nustatyta 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo. Draudimo įstatymo 158¹ straipsnio 2 dalis papildoma žodžiais „negali vykdyti veiklos“ siekiant ištaisyti techninę klaidą. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) vartojamas sąvokas, Draudimo įstatymo 95 straipsnyje vartojama sąvoka „ypatingi asmens duomenys“ keičiama į sąvoką „specialių kategorijų asmens duomenys“. Lietuvos banko įstatymo projektas Perkeliant direktyvos (ES) 2016/2341 55 ir 57 straipsnių nuostatas, keičiami Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 7 dalies 15 ir 17 punktai (įtraukiamos profesinių pensijų asociacijos). Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnis keičiamas siekiant panaikinti nuorodą į netekusį galios įstatymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo projekto įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas tarpvalstybinei profesinių pensijų kaupimo veiklai, pagerins pensijų fondų dalyvių ir išmokų gavėjų interesų apsaugą, taip pat bus skatinamas pensijų fondų dalyvių pasitikėjimas profesinių pensijų skyrimo sistema dėl informacijos atskleidimo ir skaidrumo, valdymo sistemos, rizikos valdymo bei priežiūros reikalavimų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Pensijų kaupimo įstatymo ir Draudimo įstatymo projektų sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos bankas ir Draudimo brokerių rūmai įgyvendinamuosius teisės aktus priims iki 2019 m. sausio 12 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Profesinė pensija“, „pensijų fondas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje, apibrėžiant išvestinių finansinių priemonių sąvoką, pateikiama nuoroda į šios sąvokos apibrėžimą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2791, siūloma įsigaliojimo data 2019-01-01) nurodyta sąvoka apibrėžiama, pateikiant nuorodą į išvestinių finansinių priemonių sąvokos apibrėžimą Finansinių priemonių rinkų įstatyme („kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme“), siūlytina analizuojamoje straipsnio dalyje taip pat pateikti nuorodą į sąvokos apibrėžimą Finansinių priemonių rinkų įstatyme. 2. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁵ straipsnį Lietuvos banko (priežiūros institucijos) sprendimai, veiksmai (neveikimas) skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir po žodžio „teismui“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. 3.
įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl asociacijos pavadinime vartojamų žodžių ,,profesinių pensijų asociacija“ naudojimo tik asociaciją įtraukus į Pensijų asociacijų sąrašą tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, pensijų asociacija, prieš kreipdamasi į priežiūros instituciją su prašymu įtraukti ją į Pensijų asociacijų sąrašą, turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pensijų asociacijų įstatai, kuriuose prie pavadinimo turi būti nurodytas terminas ,,profesinių pensijų asociacija“. 4. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punkto ir numatyti, kad pensijų asociacijos įstatuose turi būti nurodyta ne tik pensijų asociacijos likvidavimo tvarka, bet ir jos reorganizavimo bei pertvarkymo tvarka, kadangi pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, visuotiniam pensijų asociacijos narių susirinkimui suteikta teisė priimti sprendimus dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo). 5. Siūlytina sukonkretinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte neapibrėžtą nuorodą į kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nurodant šių teisės aktų reguliuojamų santykių sritį. 6. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatomi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vadovaujamas pareigas einantiems asmenims. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokie asmenys turi būti laikomis vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis. Svarstytina galimybė projektą atitinkamai patikslinti. 7. Siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „arba teisėjas“. 8.
įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensijų asociacijoje turi būti du valdymo organai – pensijų asociacijos valdyba ir pensijų asociacijos vadovas, o esant šioje dalyje nustatytoms sąlygoms, gali būti sudaromas ir vienas valdymo organas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme pensijų asociacijos vadovui, skirtingai nei valdybai, nėra jokių kompetencijos ir patirties reikalavimų, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas dėl bendrųjų reikalavimų visiems vadovaujamas pareigas einantiems asmenims, kur įtvirtinami kvalifikacijos ir patirties reikalavimai ne kiekvienam vadovaujančias pareigas einančiam asmeniui, o visiems bendrai („jų visų bendra kvalifikacija ir patirtis būtų pakankama“).Taip pat nesiūloma nustatyti reikalavimų vadovo kadencijai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūlomi nustatyti reikalavimai valdybos nariams iš dalies skiriasi nuo 7 straipsnio 3 dalies 9 punkte siūlomų nustatyti reikalavimų vadovaujančias pareigas einantiems asmenims, o 13 straipsnio 7 dalyje valdybos narių kadencija yra ribojama – kadencijos terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį pensijų asociacijoje gali būti ir vienas valdymo organas, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl reikalavimų pensijų asociacijos vienasmeniam valdymo organui – vadovui, nes tuo atveju, kai pensijų asociacijos valdyba nebūtų sudaroma, jos funkcijas vykdytų pensijų asociacijos vadovas. 9. Keičiamo įstatymo
valdybos sudarymo principas - valdyba sudaroma taip, kad tinkamai ir proporcingai atstovautų finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesus. Tuo tarpu projekte nėra jokių reikalavimų pensijų asociacijos vadovo kandidatūrai (nei kai valdyba sudaroma, nei kai ji nesudaroma).
Taigi iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka turėtų būti parenkamas pensijų asociacijos vadovas, ar su juo sudaroma darbo sutartis (pagal keičiamo įstatymo
organų nariai renkami, taigi ir vienasmenis valdymo organas turėtų būti renkamas, o ne skiriamas). Neaišku ir tai, kaip būtų atstovaujami „tinkamai ir proporcingai“ finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesai tais atvejais, kai pensijų asociacijos valdyba nesudaroma. 10. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalį ir numatyti galimybę tuo atveju, kai pensijų asociacijoje veikia vienas pensijų fondas ir priimamas sprendimas dėl pensijų fondo panaikinimo, kartu spręsti klausimą ne tik dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar likvidavimo, bet ir jo reorganizavimo. 11. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymo, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., 15 straipsnio 4 dalį sąvoka
„nedarbingas asmuo“ keičiama sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų
darbingumo lygis“, o sąvoka „iš dalies darbingas asmuo“ –„asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje bei
įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje po žodžio „neturi“ įrašytinas žodis „teisės“. 13.
į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 12 punktą ir į keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje vartojamą formuluotę, siūlytina keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,paveldima įstatymų nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,paveldima paveldėjimo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“. 14. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kokie šio įstatymo straipsniai yra taikomi profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms gyvybės draudimo įmonėms bei siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje pateiktas nuorodas į gyvybės draudimo įmonėms taikomus šio įstatymo 47-50 straipsnius perkelti į keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalį. 15. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje siūlytina vietoj žodžio ,,šis“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 1 dalyje nustatytas“. 16. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį, nes neaišku, kokius ,,kitus asmenis“ galės kontroliuoti priežiūros institucija. 17. Svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 2 punkte patikslinti, kokiems asmenims gali būti skiriamos baudos. Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra vartojama juridinio asmens vadovo sąvoka, jame vartojamos sąvokos
„valdymo organai“ ir „vadovaujančias pareigas einantys asmenys“. Be to, pagal
keičiamo įstatymo 11 straipsnį, juridiniam asmeniui (asociacijai) gali vadovauti valdyba, o vienasmenis valdymo organas gali būti nesudarytas. 18. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalis sukeisti vietomis. 19.
19Svarstytina,
ar tikslinga keičiamo įstatymo 66 straipsnio 7 dalyje nurodyti valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai terminą (aštuonias savaites), per kurį ji turi pateikti savo vertinimo rezultatus, nes valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija vadovaujasi savo šalies teisės aktais ir Europos Sąjungos teisės aktais. 20. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 66 straipsnio 9 dalyje nustatytas terminas, per kurį priežiūros institucija priima sprendimą išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 66 straipsnio 12 dalyje pateiktą nuorodą į šio straipsnio 11 dalį (turi būti nuoroda į 9 dalį). 21. Siūlytina projekto
aktams priimti, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „14 straipsnio“ įrašytini skaičiai ir žodžiai
„14 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-12-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja, J. Burlėgienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-29211 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje, apibrėžiant išvestinių finansinių priemonių sąvoką, pateikiama nuoroda į šios sąvokos apibrėžimą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIIIP-2791, siūloma įsigaliojimo data 2019-01-01) nurodyta sąvoka apibrėžiama, pateikiant nuorodą į išvestinių finansinių priemonių sąvokos apibrėžimą Finansinių priemonių rinkų įstatyme („kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme“), siūlytina analizuojamoje straipsnio dalyje taip pat pateikti nuorodą į sąvokos apibrėžimą Finansinių priemonių rinkų įstatyme. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁵ straipsnį Lietuvos banko (priežiūros institucijos) sprendimai, veiksmai (neveikimas) skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir po žodžio „teismui“ įrašyti žodžius „Lietuvos
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
vartojamų žodžių ,,profesinių pensijų asociacija“ naudojimo tik asociaciją įtraukus į Pensijų asociacijų sąrašą tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, pensijų asociacija, prieš kreipdamasi į priežiūros instituciją su prašymu įtraukti ją į Pensijų asociacijų sąrašą, turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pensijų asociacijų įstatai, kuriuose prie pavadinimo turi būti nurodytas terminas ,,profesinių pensijų asociacija“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
216 4.
Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies
ne tik pensijų asociacijos likvidavimo tvarka, bet ir jos reorganizavimo bei pertvarkymo tvarka, kadangi pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, visuotiniam pensijų asociacijos narių susirinkimui suteikta teisė priimti sprendimus dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar pabaigos
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
36
neapibrėžtą nuorodą į kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nurodant šių teisės aktų reguliuojamų santykių sritį. Pritarti
39
reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vadovaujamas pareigas einantiems asmenims. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokie asmenys turi būti laikomi vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis. Svarstytina galimybė projektą atitinkamai patikslinti. Nepritarti Keičiamo įstatymo
suprantamos, kaip jos apibrėžtos (...) Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje vadovaujamos pareigos apibrėžtos, kaip juridinio asmens valdymo ir priežiūros organų narių pareigos ir darbuotojų, turinčių viršesnius įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla, pareigos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisėjas“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 N 8.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensijų asociacijoje turi būti du valdymo organai – pensijų asociacijos valdyba ir pensijų asociacijos vadovas, o esant šioje dalyje nustatytoms sąlygoms, gali būti sudaromas ir vienas valdymo organas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme pensijų asociacijos vadovui, skirtingai nei valdybai, nėra jokių kompetencijos ir patirties reikalavimų, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas dėl bendrųjų reikalavimų visiems vadovaujamas pareigas einantiems asmenims, kur įtvirtinami kvalifikacijos ir patirties reikalavimai ne kiekvienam vadovaujančias pareigas einančiam asmeniui, o visiems bendrai („jų visų bendra kvalifikacija ir patirtis būtų pakankama“).Taip pat nesiūloma nustatyti reikalavimų vadovo kadencijai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūlomi nustatyti reikalavimai valdybos nariams iš dalies skiriasi nuo
pareigas einantiems asmenims, o 13 straipsnio 7 dalyje valdybos narių kadencija yra ribojama – kadencijos terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį pensijų asociacijoje gali būti ir vienas valdymo organas, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl reikalavimų pensijų asociacijos vienasmeniam valdymo organui – vadovui, nes tuo atveju, kai pensijų asociacijos valdyba nebūtų sudaroma, jos funkcijas vykdytų pensijų asociacijos vadovas. Pritarti Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Pensijų asociacijos vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 13 straipsnio 3, 4, 6, 8 dalių ir 14 straipsnio reikalavimai.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-2913 9.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnyje siūloma nustatyti valdybos sudarymo tvarką, įtvirtinamas valdybos sudarymo principas - valdyba sudaroma taip, kad tinkamai ir proporcingai atstovautų finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesus. Tuo tarpu projekte nėra jokių reikalavimų pensijų asociacijos vadovo kandidatūrai (nei kai valdyba sudaroma, nei kai ji nesudaroma). Taigi iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka turėtų būti parenkamas pensijų asociacijos vadovas, ar su juo sudaroma darbo sutartis (pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asociacijos organų nariai renkami, taigi ir vienasmenis valdymo organas turėtų būti renkamas, o ne skiriamas). Neaišku ir tai, kaip būtų atstovaujami „tinkamai ir proporcingai“ finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesai tais atvejais, kai pensijų asociacijos valdyba nesudaroma. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 8 pastabos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
ir numatyti galimybę tuo atveju, kai pensijų asociacijoje veikia vienas pensijų fondas ir priimamas sprendimas dėl pensijų fondo panaikinimo, kartu spręsti klausimą ne tik dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar likvidavimo, bet ir jo reorganizavimo. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35242
įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymo, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., 15 straipsnio
0–25 procentų darbingumo lygis“, o sąvoka „iš dalies darbingas asmuo“ –„asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“.
Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje bei 35 straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojamas sąvokas. Pritarti Pasiūlymai:
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pensijų fondo dalyvis, Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas nedarbingu asmeniu, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar iš dalies darbingu asmeniu, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, įgyja teisę į pensijų išmokas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar minimalus dalyvavimo laikotarpis yra pasibaigęs.“
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) likti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu ir pensijų fonde jo vardu sukauptas lėšas laikyti, kol sukaks to pensijų fondo taisyklėse nustatytas senatvės pensijos amžius arba iki dienos, kurią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažins jį nedarbingu ar iš dalies darbingu ir nustatys darbingumo lygį asmeniu, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar asmeniu, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba toliau kaupti profesinę pensiją savarankiškai mokant įmokas. Pensijų fondo taisyklėse negali būti pensijų fondo dalyviui nustatytas reikalavimas tokiais atvejais tęsti profesinės pensijos įmokų mokėjimą ar ribojimas keisti pensijų fondą šioje pensijų asociacijoje.“ 12.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„teisės“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
rekomendacijų 12 punktą ir į keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje vartojamą formuluotę, siūlytina keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,paveldima įstatymų nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,paveldima paveldėjimo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nurodyta, kokie šio įstatymo straipsniai yra taikomi profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms gyvybės draudimo įmonėms bei siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje pateiktas nuorodas į gyvybės draudimo įmonėms taikomus šio įstatymo
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje siūlytina vietoj žodžio ,,šis“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 1 dalyje nustatytas“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
16Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį, nes neaišku,
kokius ,,kitus asmenis“ galės kontroliuoti priežiūros institucija. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
dalies 2 punkte patikslinti, kokiems asmenims gali būti skiriamos baudos.
Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra vartojama juridinio asmens vadovo sąvoka, jame vartojamos sąvokos „valdymo organai“ ir „vadovaujančias pareigas einantys asmenys“. Be to, pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnį, juridiniam asmeniui
nesudarytas. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-2964 3,4
straipsnio 3 ir 4 dalis sukeisti vietomis. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai terminą (aštuonias savaites), per kurį ji turi pateikti savo vertinimo rezultatus, nes valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija vadovaujasi savo šalies teisės aktais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Spręsti pagrindi-niam komitetui
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
terminas, per kurį priežiūros institucija priima sprendimą išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 66 straipsnio 12 dalyje pateiktą nuorodą į šio straipsnio 11 dalį (turi būti nuoroda į 9 dalį). Spręsti pagrindi-niam komitetui
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo įgyvendinamiesiems aktams priimti, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Nepritarti Šiuo metu Lietuvoje nėra registruotų ūkio subjektų, kuriems būtų taikomas šis įstatymas, todėl nustatyti ankstesnę datą įstatymo įgyvendinamiesiems aktams priimti nėra tikslinga. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Diana Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-12-05
finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-29211 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje, apibrėžiant išvestinių finansinių priemonių sąvoką, pateikiama nuoroda į šios sąvokos apibrėžimą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIIP-2791, siūloma įsigaliojimo data 2019-01-01) nurodyta sąvoka apibrėžiama, pateikiant nuorodą į išvestinių finansinių priemonių sąvokos apibrėžimą Finansinių priemonių rinkų įstatyme („kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme“), siūlytina analizuojamoje straipsnio dalyje taip pat pateikti nuorodą į sąvokos apibrėžimą Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Išvestinės finansinės priemonės – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos
Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų Finansinių priemonių rinkų įstatyme.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁵ straipsnį Lietuvos banko (priežiūros institucijos) sprendimai, veiksmai (neveikimas) skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir po žodžio „teismui“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija turi raštu pranešti šio
straipsnio 3 dalyje nurodytam subjektui apie savo sprendimą per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas tenkinti prašymą turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 3.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl asociacijos pavadinime vartojamų žodžių ,,profesinių pensijų asociacija“ naudojimo tik asociaciją įtraukus į Pensijų asociacijų sąrašą tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, pensijų asociacija, prieš kreipdamasi į priežiūros instituciją su prašymu įtraukti ją į Pensijų asociacijų sąrašą, turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre, o Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pensijų asociacijų įstatai, kuriuose prie pavadinimo turi būti nurodytas terminas ,,profesinių pensijų asociacija“. Pritarti
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pensijų asociacijos veiklą pageidaujantis vykdyti subjektas, prieš kreipdamasis į pateikdamas priežiūros instituciją su prašymu institucijai prašymą įtraukti jį į Pensijų asociacijų sąrašą, turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre. Kartu su prašymu turi būti kartu pateikiama steigimo sutartis sutartį, įstataius, pensijų asociacijos pensijų fondo (fondų) taisyklėses, informacijaą apie valdymo organų narius, pasirinktą pensijų fondo valdytoją, profesinių pensijų turto saugotoją, pensijų fondo valdymo ir profesinių pensijų turto saugojimo sutarčių projektaius, kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo finansavimo planasą, kuriame nurodoma įmokų apskaičiavimo tvarka ir jų mokėjimo periodiškumas, finansuojančio subjekto prisiimti įsipareigojimai, pensijų fondo turto plėtros prognozė 5 metams, atsižvelgiant į numatomus pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų skaičiaus pokyčius ir į numatomas pelningumo prognozes, taip pat kiti dokumentai ir duomenyskitus dokumentus ir duomenis, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija savo taisyklėse.“
keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Kai į Pensijų asociacijų sąrašą įrašomas jau įsteigtas pensijų asociacijos veiklą pageidaujantis vykdyti subjektas, Juridinių asmenų registre atitinkami įstatų pakeitimai daromi po to, kai priežiūros institucija jį įrašo į Pensijų asociacijų sąrašą.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
216
ne tik pensijų asociacijos likvidavimo tvarka, bet ir jos reorganizavimo bei pertvarkymo tvarka, kadangi pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, visuotiniam pensijų asociacijos narių susirinkimui suteikta teisė priimti sprendimus dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo). Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) pensijų asociacijos pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) tvarka;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
36
neapibrėžtą nuorodą į kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nurodant šių teisės aktų reguliuojamų santykių sritį. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) užtikrinti, kad pensijų asociacijos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, finansuojančius subjektus, įmokų dydžius, įmokų dalies pasiskirstymą tarp finansuojančio subjekto ir pensijų fondo dalyvio, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis pensijų fondo taisyklėse, šiame įstatyme ir kituose profesinių pensijų turto investavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39 6.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatomi nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vadovaujamas pareigas einantiems asmenims. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokie asmenys turi būti laikomi vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis. Svarstytina galimybė projektą atitinkamai patikslinti. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje nustatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos (...) Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme. Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje vadovaujamos pareigos apibrėžtos, kaip juridinio asmens valdymo ir priežiūros organų narių pareigos ir darbuotojų, turinčių viršesnius įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla, pareigos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisėjas“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui
pareiškimą dėl bankroto bylos pensijų asociacijai iškėlimo. Tokiu atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
turi būti du valdymo organai – pensijų asociacijos valdyba ir pensijų asociacijos vadovas, o esant šioje dalyje nustatytoms sąlygoms, gali būti sudaromas ir vienas valdymo organas.
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme pensijų asociacijos vadovui, skirtingai nei valdybai, nėra jokių kompetencijos ir patirties reikalavimų, išskyrus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas dėl bendrųjų reikalavimų visiems vadovaujamas pareigas einantiems asmenims, kur įtvirtinami kvalifikacijos ir patirties reikalavimai ne kiekvienam vadovaujančias pareigas einančiam asmeniui, o visiems bendrai („jų visų bendra kvalifikacija ir patirtis būtų pakankama“).Taip pat nesiūloma nustatyti reikalavimų vadovo kadencijai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūlomi nustatyti reikalavimai valdybos nariams iš dalies skiriasi nuo 7 straipsnio 3 dalies 9 punkte siūlomų nustatyti reikalavimų vadovaujančias pareigas einantiems asmenims, o 13 straipsnio 7 dalyje valdybos narių kadencija yra ribojama – kadencijos terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį pensijų asociacijoje gali būti ir vienas valdymo organas, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl reikalavimų pensijų asociacijos vienasmeniam valdymo organui – vadovui, nes tuo atveju, kai pensijų asociacijos valdyba nebūtų sudaroma, jos funkcijas vykdytų pensijų asociacijos vadovas. Pritarti Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Pensijų asociacijos vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 13
straipsnio 3, 4, 6, 8 dalių ir 14 straipsnio reikalavimai.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-2913 9.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnyje siūloma nustatyti valdybos sudarymo tvarką, įtvirtinamas valdybos sudarymo principas - valdyba sudaroma taip, kad tinkamai ir proporcingai atstovautų finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesus. Tuo tarpu projekte nėra jokių reikalavimų pensijų asociacijos vadovo kandidatūrai (nei kai valdyba sudaroma, nei kai ji nesudaroma). Taigi iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka turėtų būti parenkamas pensijų asociacijos vadovas, ar su juo sudaroma darbo sutartis (pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asociacijos organų nariai renkami, taigi ir vienasmenis valdymo organas turėtų būti renkamas, o ne skiriamas). Neaišku ir tai, kaip būtų atstovaujami „tinkamai ir proporcingai“ finansuojančių subjektų ir pensijų fondų dalyvių interesai tais atvejais, kai pensijų asociacijos valdyba nesudaroma. Pritarti Žiūrėti argumentus pastabai Nr. 8 šioje lentelėje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
ir numatyti galimybę tuo atveju, kai pensijų asociacijoje veikia vienas pensijų fondas ir priimamas sprendimas dėl pensijų fondo panaikinimo, kartu spręsti klausimą ne tik dėl pensijų asociacijos pertvarkymo ar likvidavimo, bet ir jo reorganizavimo. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Tuo atveju, kai pensijų asociacijoje veikia vienas pensijų fondas, priimant sprendimą dėl pensijų fondo
panaikinimo kartu turi būti sprendžiamas ir pensijų asociacijos pertvarkymo arba pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) klausimas.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35242
įstatymo Nr.
I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymo, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., 15 straipsnio
0–25 procentų darbingumo lygis“, o sąvoka „iš dalies darbingas asmuo“ –„asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje bei 35 straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojamas sąvokas. Pritarti
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pensijų fondo dalyvis, Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas nedarbingu asmeniu, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar iš dalies darbingu asmeniu, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, įgyja teisę į pensijų išmokas nuo darbingumo lygio nustatymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar minimalus dalyvavimo laikotarpis yra pasibaigęs.“
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) likti pensijų asociacijos nariu ir pensijų fondo dalyviu ir pensijų fonde jo vardu sukauptas lėšas laikyti, kol sukaks to pensijų fondo taisyklėse nustatytas senatvės pensijos amžius arba iki dienos, kurią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažins jį nedarbingu ar iš dalies darbingu ir nustatys darbingumo lygį asmeniu, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar asmeniu, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba toliau kaupti profesinę pensiją savarankiškai mokant įmokas.
Pensijų fondo taisyklėse negali būti pensijų fondo dalyviui nustatytas reikalavimas tokiais atvejais tęsti profesinės pensijos įmokų mokėjimą ar ribojimas keisti pensijų fondą šioje pensijų asociacijoje.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„teisės“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Profesinių pensijų turto saugotojas neturi teisės vykdyti su pensijų asociacija susijusios veiklos, dėl kurios gali kilti pensijų asociacijos, pensijų fondo dalyvių ir išmokų gavėjų bei jo paties interesų konfliktų, nebent profesinių pensijų turto saugotojas funkciškai ir hierarchiškai yra atskyręs turto saugojimo užduočių atlikimą nuo kitų galinčių sukelti konfliktą savo užduočių ir galimi interesų konfliktai yra tinkamai nustatomi, valdomi, stebimi ir atskleidžiami pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams, taip pat pensijų asociacijos valdymo organams.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 13.
Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 12 punktą ir į keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje vartojamą formuluotę, siūlytina keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,paveldima įstatymų nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,paveldima paveldėjimo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gyvybės draudimo sutartyse, pagal kurias kaupiamos profesinės
pensijos, naudos gavėju gali būti tik apdraustasis, o jam mirus draudimo išmoka paveldima paveldėjimo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus minimalų dalyvavimo laikotarpį, jeigu toks yra nustatytas draudimo taisyklėse.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nurodyta, kokie šio įstatymo straipsniai yra taikomi profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms gyvybės draudimo įmonėms bei siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje pateiktas nuorodas į gyvybės draudimo įmonėms taikomus šio įstatymo
įstatymo 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Profesinių pensijų kaupimo veiklą vykdančioms
gyvybės draudimo įmonėms ir jų priežiūrai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 15–20 straipsniai, 21 straipsnio 4–8 dalys, išskyrus reikalavimą pateikti įstatus, 22, 23, 29–34 straipsniai, 36–38 straipsniai, 46 straipsnio 3 dalis, 47-50 straipsniai, dešimtasis, vienuoliktasis, dvyliktasis ir tryliktasis skirsniai.“
įstatymo 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Techniniai atidėjiniai 1.
draudimo įmonėms, vykdančioms profesinių pensijų kaupimo veiklą, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 47–50 straipsnių nuostatos. 2. Profesinių pensijų kaupimo techniniai atidėjiniai skaičiuojami vadovaujantis Draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalies nuostatomis.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje siūlytina vietoj žodžio ,,šis“ įrašyti žodžius ,,šio straipsnio 1 dalyje nustatytas“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šiso straipsnio 1 dalyje nustatytas
reikalavimas netenkinamas, priežiūros institucija imasi reikiamų priemonių pagal šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
16Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį, nes neaišku,
kokius ,,kitus asmenis“ galės kontroliuoti priežiūros institucija. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, kaip pensijų
asociacijos ir kiti asmenys, kuriems taikomi profesinių pensijų kaupimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, organizuoja ir atlieka patikrinimus.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
dalies 2 punkte patikslinti, kokiems asmenims gali būti skiriamos baudos. Pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra vartojama juridinio asmens vadovo sąvoka, jame vartojamos sąvokos „valdymo organai“ ir „vadovaujančias pareigas einantys asmenys“. Be to, pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnį, juridiniam asmeniui (asociacijai) gali vadovauti valdyba, o vienasmenis valdymo organas gali būti nesudarytas.
Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) juridinio asmens vadovams vadovaujamas pareigas einantiems asmenims ir kitiems fiziniams asmenims - iki 50 000 eurų.“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 ir 4 dalis sukeisti vietomis. Pritarti Sukeisti vietomis keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „43. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies
šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 43 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
valstybės narės kompetentingai priežiūros institucijai terminą (aštuonias savaites), per kurį ji turi pateikti savo vertinimo rezultatus, nes valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija vadovaujasi savo šalies teisės aktais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Nepritarti Pagal direktyvą (ES) 2016/2341 yra nustatomi terminai per kuriuos kompetentingos priežiūros institucijos turi atlikti tam tikrus veiksmus, kad sklandžiai vyktų leidimo išdavimo procedūra. Taip pat palikti nustatytą terminą yra tikslinga, kad priežiūros institucija pagal įstatymo 66 straipsnio 13 dalį galėtų kreiptis dėl tarpininkavimo į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją dėl perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos neveikimo. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-296612
terminas, per kurį priežiūros institucija priima sprendimą išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 66 straipsnio 12 dalyje pateiktą nuorodą į šio straipsnio 11 dalį (turi būti nuoroda į 9 dalį). Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal direktyvą (ES) 2016/2341 nustatoma, kad pensijų fondą galima pradėti valdyti arba kai išduodamas leidimas, arba jei informacija apie leidimo išdavimą negaunama – pasibaigus nustatytiems terminams (skirtiems apsikeisti informacija tarp kompetentingų priežiūros institucijų ir perduoti informaciją profesinių pensijų asociacijai). Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 66 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo šio
straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo ir informacijos gavimo dienos priima sprendimą išduoti leidimą perleisti teises ir pareigas arba atsisakyti išduoti leidimą ir apie priimtą sprendimą praneša perimančiajai pensijų asociacijai.
Priežiūros institucija taip pat apie priimtą sprendimą per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingą priežiūros instituciją, kuri, jeigu dėl teisių ir pareigų perleidimo bus vykdoma tarpvalstybinė veikla, per keturias savaites nuo šios informacijos gavimo dienos praneša priežiūros institucijai galiojančius socialinės apsaugos ir darbo teisės aktų reikalavimus, kurie yra taikomi profesinių pensijų srityje ir pagal kuriuos turi būti valdomas pensijų fondas, investavimo taisykles, kurios taikomos kitų valstybių narių pensijų asociacijų ar analogiškų subjektų pensijų fondams, informacijos pateikimo pensijų fondo dalyviams ir išmokų gavėjams reikalavimus. Priežiūros institucija negali išduoti leidimo perleisti teises ir pareigas, jeigu nėra gautas perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos priežiūros institucijos sutikimas dėl teisių ir pareigų perleidimo.“
keičiamo įstatymo 66 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Jeigu dėl teisių ir pareigų perleidimo bus vykdoma tarpvalstybinė veikla ir perleidžiančiosios pensijų asociacijos buveinės valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai šio įstatymo 65 straipsnio
informaciją per vieną savaitę nuo jos gavimo dienos perduoda perimančiajai pensijų asociacijai.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo įgyvendinamiesiems aktams priimti, kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui.
Nepritarti Šiuo metu Lietuvoje nėra registruotų ūkio subjektų, kuriems būtų taikomas šis įstatymas, todėl nustatyti ankstesnę datą įstatymo įgyvendinamiesiems aktams priimti nėra tikslinga. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-12-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2807, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –10, prieš –0, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė