Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą Nr. VIII-1099 ir jį išdėstyti taip: „
I
įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę , bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo ypatumus . 3. Šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. 4. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. 2. Šis įstatymas taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje. 3. Šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio valstybių rinkose, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. 4.
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatomi kitokie konkurencijos apsaugos reikalavimai, taikomos tų sutarčių nuostatos. 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija – kitos nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybės narės pagal reglamento (EB) Nr.
1/2003
. Koncentracija – tai:
keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą;
kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą (išskyrus atvejus, kai toks naujas ūkio subjektas neatlieka autonomiško ūkio subjekto funkcijų) arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu. 56 . Konkurencijos ribojimas
8
9. Kontrolė – visokios iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:
dalį ūkio subjekto turto;
2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai. 910 . Kontroliuojantis asmuo
Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat viešojo administravimo subjektas. Sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu. Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu. 1011 . Lemiama įtaka
pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo konkurencijos teisės pažeidimo objektu tapusių prekių ar prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis. 13. Nukentėjęs asmuo
tarp faktiškai sumokėtos prekės kainos ir kainos, kuri būtų, jei nebūtų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar
. Prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis. 1216 . Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. 1317 . Rinkos dalis – ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo prekių kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu prekių kiekiu atitinkamoje rinkoje. Jeigu neįmanoma gauti patikimų duomenų apie perkamą ar parduodamą prekių kiekį, nustatant rinkos dalį galima vadovautis ir kita objektyvia informacija apie atitinkamą rinką, įskaitant prekių pirkimų ar pardavimų vertę. 1418 . Susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 1519 .
15
19. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. 20 . Tiesioginis pirkėjas
Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo konkurencijos teisės pažeidimo objektu tapusių prekių. 1621 . Ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. 1722 . Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. 1823 . Ūkio subjekto turtas – ilgalaikio naudojimo ilgalaikis materialusis turtas ir kiti neapyvartiniai aktyvai, naudojami ūkinei veiklai. 1924 . Ūkio subjekto vadovas – fizinis asmuo, kuris vadovauja juridiniam asmeniui ir yra vienasmenis jo valdymo organas. 4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę
su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 2.
sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. II
draudimas
susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:
kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas;
tiekėjų grupes ar kitu būdu;
riboti techninę pažangą ar investicijas;
sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;
pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. 2. Konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. 3. Šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos. Tokiems susitarimams taikomus reikalavimus ir sąlygas teisės aktu nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 6 straipsnis. Išimtis 1.
įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas:
straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;
rinkos dalyje. 2. Susitarimas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas, galioja nuo sudarymo momento ( ab initio ) be jokio išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi. 3. Konkurencijos taryba turi teisę priimti teisės aktus ir nustatyti susitarimų grupes bei sąlygas, kuriomis susitarimas tenkina šio straipsnio 1 dalies sąlygas. 4. Konkurencijos taryba gali atšaukti ūkio subjektų teisę naudotis pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytų teisės aktų taikoma dalį Konkurencijos tarybos nustatyta išimtimi, jeigu nustatoma, kad tam tikru atveju susitarimo poveikis yra nesuderinamas su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. ANTRASIS
Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:
sąlygų primetimą;
ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;
įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. TREČIASIS
numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu keturiolika milijonų penki šimtai tūkstančių eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu vienas milijonas keturi šimtai penkiasdešimt tūkstančių eurų. 2.
suprantamos kaip:
1) ūkio subjektų, kurie jungiasi, bendrųjų pajamų suma;
2) ūkio subjektų, iš kurių vienas ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/3 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Jeigu ūkio subjektas, kuris įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, tai apskaičiuojant įsigyjamų akcijų dalį įskaitomos ir akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai. Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai įsigyjamo turto daliai;
asmuo arba tie patys fiziniai asmenys, turėdami kontrolės teisę, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/3 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Apskaičiuojant fizinio asmens ar fizinių asmenų įsigyjamų kito ūkio subjekto akcijų dalį, įskaitomos akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi fizinio asmens ar tų pačių fizinių asmenų kontroliuojami ūkio subjektai ir visi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai.
Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai įsigyjamo turto daliai;
steigia naują ūkio subjektą arba sukuria bendrą valdymo ar priežiūros organą ar bendrą administracinį padalinį arba kurie dėl priimamų sprendimų turės pusę ar daugiau tų pačių narių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe, arba kurie įsipareigoja vienas su kitu derinti savo ūkinės veiklos sprendimus arba perduoti vienas kitam visą ar tam tikrą dalį pelno, arba kurie vienas kitam suteikia teisę naudoti visą savo turtą ar jo dalį, arba vienas iš kurių ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kitokiu būdu įgyja kito ūkio subjekto kontrolę. Jeigu vienas ūkio subjektas suteikia teisę kitam ūkio subjektui naudoti savo turto dalį, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai naudojamo turto daliai. 3.
koncentracijoje dalyvauja:
suma;
bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, kuriuos kontroliuoja valdymo įmonė, uždaro tipo investicinė bendrovė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, bendrųjų pajamų suma;
3) ūkio subjektas, kuris priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei, bendrųjų pajamų suma;
pajamų, gautų Lietuvos Respublikos prekių rinkose, suma. 4. Atliekant koncentracijos priežiūrą taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 5. Laikoma, kad koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai, kitos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kolektyvinio investavimo subjektai ar juos valdančios valdymo įmonės ir draudimo įmonės įsigyja 1/3 ar daugiau kitos įmonės akcijų, turėdami tikslą jas perleisti, jeigu nesinaudojama šių akcijų suteikiama balsavimo teise ir šios akcijos perleidžiamos ne vėliau kaip per vienus metus, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įsigijimo pateikiama informacija Konkurencijos tarybai. Jeigu finansų įstaigos, įsigijusios 1/3 ar daugiau kitos įmonės akcijų, nusprendžia nesilaikyti šioje dalyje nustatytų sąlygų, jos privalo pateikti pranešimą apie koncentraciją bendra tvarka. 9 straipsnis. Pranešimo apie koncentraciją pateikimas
numatytais atvejais teikia kontroliuojantys asmenys, kitais atvejais – bendrai visi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai. 2. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo.
Pranešimas apie koncentraciją pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas apie koncentraciją gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas. Konkurencijos taryba nustato tipinę pranešimo apie koncentraciją formą. 3. Pranešime apie koncentraciją turi būti pateikta:
koncentracijos laikotarpio metinių finansinių ataskaitų rinkiniai;
kontroliuojančių asmenų nuosavybei priklausančias įmones, taip pat įmones, kurių jie yra akcininkai arba pajininkai;
kiekis per paskutinių trejų metų iki koncentracijos laikotarpį ir jų rinkos dalies atitinkamoje rinkoje įvertinimas;
tiekėjų bei pagrindinių konkurentų atitinkamose rinkose sąrašas. 4. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja ūkio subjektas, priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, tai pagal šio straipsnio 3 dalies reikalavimus pateikiami duomenys apie visus susijusių ūkio subjektų grupei priklausančius ūkio subjektus. 5. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos, Konkurencijos tarybai pateikiama ir Lietuvos banko išvada. 6.
pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą. 10 straipsnis. Koncentracijos sustabdymas
kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos tol, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. 2. Visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, susiję su koncentracijos, dėl kurios yra priimtas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, įgyvendinimu, laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių. 3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali priimti nutarimą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas nustatant tam tikras sąlygas ir įpareigojimus, kurie būtini veiksmingai konkurencijai užtikrinti. 4. Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir kontroliuojantys asmenys be Konkurencijos tarybos leidimo atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas ir sudaryti sandorius dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu apie šiuos veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų atlikimo pranešama Konkurencijos tarybai ir vertybinių popierių įgijėjas nesinaudoja vertybinių popierių suteikiamomis balsavimo teisėmis. 11 straipsnis. Pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas Konkurencijos taryboje 1.
Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie koncentraciją, apie tai paskelbia Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. 2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir priima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis. 3. Per vieną mėnesį nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją. 4. Konkurencijos taryba, ketindama priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto motyvuotu prašymu šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą gali pratęsti vienam mėnesiui. 5. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti. 12 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl koncentracijos 1.
Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų:
kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje;
dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. 2. Konkurencijos tarybos nutarime, numatytame šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte, nurodomi koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų nustatymo ar atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją motyvai. Priimdama šį nutarimą, Konkurencijos taryba turi teisę remtis tik tokiais motyvais, dėl kurių turėjo galimybę duoti paaiškinimus koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys. 3. Apie Konkurencijos tarybos nutarimus raštu pranešama asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją. Jeigu Konkurencijos taryba per šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas. 4. Šiame straipsnyje nustatyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 13 straipsnis.
taikymas savo iniciatyva
koncentraciją ir mutatis mutandis taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą, numatytą šiame skirsnyje, nors ir nėra viršijami šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai, kai yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. 2. Konkurencijos taryba gali priimti atskirą nutarimą taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą tik tais atvejais, kai nuo koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip dvylika mėnesių. 14 straipsnis. Koncentracijos vykdymo pažeidimų tyrimas ir Konkurencijos tarybos nutarimų dėl koncentracijos pakeitimas ar panaikinimas
yra pagrindas manyti, kad vykdant koncentraciją buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai arba Konkurencijos tarybos nutarimai, Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pagal šio įstatymo V skyrių. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pakeisti arba panaikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą, arba jeigu ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus. 3. Jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinamas visas ar dalis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyto Konkurencijos tarybos nutarimo, ūkio subjektai turi Konkurencijos tarybai pateikti pagal esamą padėtį rinkoje patikslintą pranešimą apie koncentraciją. Jeigu ūkio subjektai neatlieka šių veiksmų, mutatis mutandis kyla šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, kiek jos neprieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. 4.
straipsnio 3 dalyje nurodytas patikslintas pranešimas Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konkurencijos taryba išnagrinėja patikslintą pranešimą apie koncentraciją ir priima vieną iš šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų. Tokiu atveju šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai ūkio subjektai pateikia patikslintą pranešimą apie koncentraciją. III
draudimas 1.
Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;
2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;
perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;
neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos;
subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;
įstatymus reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą.
Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;
2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;
perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;
neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos;
subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;
įstatymus reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą. 2.
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tapataus ar panašaus pavadinimo, prekės ženklo ar kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekės ženkle ar žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar steigėjo vardas ar pavardė ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį pavadinimą, prekės ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio subjekto ar prekės tapatybės išvengti. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis savybėmis. 4. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. 5. Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos pakuotės funkcinių savybių, jeigu šiuos veiksmus atliekantis asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo dėl gamintojo ar prekės tapatybės. 16 straipsnis. Teisių gynimas
subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl:
kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės;
konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. 2.
straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos. 3. Atsakomybę už klaidinančios ar neleistinos lyginamosios reklamos naudojimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai Reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas) . 4. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba už šiuos veiksmus taiko įstatymų šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas. IV
taryba
1Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui,
vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama įstatymų jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. 43 . Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 54 . Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 18 straipsnis. Konkurencijos tarybos funkcijos ir įgaliojimai 1.
Konkurencijos taryba:
įstatymo nustatytų reikalavimų;
kriterijus bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje;
sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus.
Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui;
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – MPĮNVDĮ), Reklamos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka ;
7) pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų , numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui;
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – MPĮNVDĮ), Reklamos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka ;
7) pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų , numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas. 2.
2Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;
2) pagal kompetenciją priimti teisės aktus;
prioritetus;
ekspertams pavesti uždaviniai, teisės ir pareigos juos įgyvendinant yra nurodomi sutartyje su Konkurencijos taryba;
nustatyti jų darbo tvarką, gauti patariamojo pobūdžio išvadas ir pasiūlymus;
7) užfiksuoti faktines aplinkybes, reikšmingas tyrimams dėl įstatymų šio įstatymo, MPĮNVDĮ, Reklamos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų pradėti ir atlikti;
šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose Konkurencijos tarybai nustatytomis teisėmis. 19 straipsnis. Konkurencijos tarybos sudėtis, sudarymas ir darbo tvarka
pirmininką ir narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir Konkurencijos tarybos nariai skiriami šešeriems metams. Tas pats asmuo Konkurencijos tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Konkurencijos tarybos pirmininkas iš paskirtų Konkurencijos tarybos narių skiria du Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojus. 2.
reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį ar ekonominį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie, kokie nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. 3. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) savo noru;
6) jeigu savo poelgiu pažemino Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario vardą;
7) dėl sveikatos būklės;
eina savo pareigas tol, kol į atitinkamas pareigas yra paskiriamas tas pats ar kitas asmuo. Konkurencijos tarybos pirmininkui ir nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. 5. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. 6. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai. 7. Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, bet ne mažiau kaip trimis Konkurencijos tarybos narių balsais, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai balsuoja nepriklausomai ir savarankiškai. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, dalyvaudami posėdyje, neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo dėl nutarimo. 8.
nutarimų priėmimą, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimų dalyvių išklausymą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei norminių teisės aktų, susijusių su šio įstatymo, MPĮNVDĮ, Reklamos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymu, priėmimą, turi teisę perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui arba atskiriems nariams pagal veiklos sritis. 9. Konkurencijos tarybos funkcijas atlikti padeda tam tikslui sudaroma Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos funkcijos nustatomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei Konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose, kuriuos nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. 10. Konkurencijos tarybos darbo tvarka ir jos atliekamų procedūrų dėl šio įstatymo, MPĮNVDĮ, Reklamos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų taisyklės nustatomos Konkurencijos tarybos nutarimu priimtame darbo reglamente. 20 straipsnis. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai
1Konkurencijos tarybos pirmininkas:
darbuotojus;
ataskaitas;
Lietuvos Respublikos įstatymuose įstaigos vadovui nustatytas ir Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas. 2.
Vyriausybės posėdžiuose ir privalo pareikšti savo pastabas tuo atveju, jeigu siūlomi priimti sprendimai prieštarauja šiam įstatymui. 3. Kai nėra Konkurencijos tarybos pirmininko, jo pavedimu jį pavaduoja Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas. 4. Konkurencijos tarybos nariai dalyvauja svarstant ir priimant nutarimus Konkurencijos tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra atsakingi už jiems pavestas veiklos sritis ir atlieka kitas Konkurencijos tarybos ar Konkurencijos tarybos pirmininko jiems pavestas funkcijas. 21 straipsnis. Komercinių paslapčių ir , tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga
atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ir profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Ūkio subjektai, teikdami dokumentus ar kitą informaciją Konkurencijos tarybai arba nedelsdami, kai tik patys arba iš Konkurencijos tarybos sužino, kad Konkurencijos taryba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurią informaciją Konkurencijos taryba turėtų laikyti ūkio subjekto komercine paslaptimi. Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl prašymo ir apie tai praneša ūkio subjektui. 3. Jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti ūkio subjekto komercine paslaptimi, prašymą pateikęs ūkio subjektas gali būti įpareigotas per nustatytą terminą šią informaciją nurodyti.
Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti komercine paslaptimi, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 4. Jeigu ūkio subjektas nepateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo dėl komercinių paslapčių apsaugos, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 5. Ūkio subjektas, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi Konkurencijos taryba, gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nepateikia išrašo ir aprašymo, laikoma, kad ūkio subjekto prašoma apsaugoti informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 6. Už ūkio subjektų komercinių paslapčių atskleidimą Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos priimamas ne vėliau nei priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Po priimto galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio galutinio sprendimo dėl nagrinėjamo klausimo ūkio subjektų pateikti prašymai dėl komercinių paslapčių apsaugos nėra tenkinami. 7.
parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms Lietuvos Respublikos įstatymų , reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms atlikti . 8. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
dalyvavusiais tame pačiame pažeidime, kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, ir teismui, apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o pripažinimo pareiškimai pateikti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims susipažinti su šiais prašymais ir pareiškimais. 9.
įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl kitų nei šio straipsnio
nurodytų pažeidimų. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
pripažintiems dalyvavusiais tame pačiame pažeidime kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, ir teismui, apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
aplinkybes, nusprendžia išreikalauti šiuos dokumentus žalos atlyginimo bylose. 10. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyti ribojimai taikomi tik šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu pateiktiems prašymams atleisti nuo baudos ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tyrimo metu pateiktiems rašytiniams pripažinimo pareiškimams, bet ne kartu su šiais dokumentais teikiamiems įrodymams. 11. Konkurencijos taryba nedaro šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų kopijų, išskyrus kopijų darymą teismui šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytais atvejais. 12. Asmenys teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija įgyja ne anksčiau nei priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo.
Ši teisė neapima dokumentų ir kitos informacijos, su kuria asmenys neturi teisės susipažinti remiantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atskirų rūšių dokumentų ir kitos informacijos apsaugą. V
pažeidimai
skyriuje nustatyta tvarka Konkurencijos taryba tiria:
šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;
nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu;
atvejais;
pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku, pažeidžiamas ar nuplėšiamas antspaudas, uždėtas pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kliudoma Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Ši tvarka netaikoma tiriant pažeidimus, kai nevykdomi ar vykdomi ne laiku Konkurencijos tarybos nutarimais paskirti įpareigojimai pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, pažeidžiančius šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šie pažeidimai tiriami Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka. 2. Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai (toliau – Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai). 3. Apie šiame skyriuje nurodytus Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo pranešama pareiškėjams ir pažeidimu įtariamiems subjektams per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus. 4.
tarybos nutarimu gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai, bet ne ilgiau kaip iki bus atliktas bet kuris iš šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7 ar 8 punkte numatytų veiksmų dėl šio įstatymo pažeidimu įtariamų ūkio subjektų. 5. Atskiroms Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtų tirti ir nagrinėti šio įstatymo, MPĮNVDĮ, Reklamos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų rūšims Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti atskirą tyrimo ir nagrinėjimo tvarką, kiek tai neprieštarauja įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams šių įstatymų nuostatoms
įstatymo pažeidimo tyrimą
reikalauti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi:
1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų;
3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. 3. Teisę prašyti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi vartotojai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Įvertinusi vartotojų prašymuose nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. 4. Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti šį įstatymą pažeidžiančius veiksmus. 5. Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. 24 straipsnis. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimas ir jo nagrinėjimas 1.
Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. 2. Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas nagrinėti pareiškimas dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. 3. Pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus, Konkurencijos taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo. 4. Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu:
įstatymo saugomiems interesams;
2) tirti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai;
tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
reikalingų duomenų ir dokumentų;
5) yra suėjęs šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytas senaties terminas;
6) šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų atveju skundžiamas viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas buvo panaikintas, pakeistas ar nustojo galioti iki pareiškimo išnagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos;
7) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą;
tarybos veiklos prioritetų. 25 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant tyrimą 1.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar
pažeidimą;
3) peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar
pažeidimą;
3) peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva;
medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
9) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones;
nagrinėjimų metu.
būti atliekami tik turint teismo leidimą. 3. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti policijos pareigūnų. 4. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus. 5. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 6. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio
taikomos įstatymų šio įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos sankcijos. 7.
paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Konkurencijos tarybai. 26 straipsnis. Laikinosios priemonės
pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Kai įvykdomos Konkurencijos tarybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą, paskirtos sankcijos, laikinosios priemonės nebetaikomos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ūkio subjektui, įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. 3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui, įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą terminą duoti paaiškinimus. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. 27 straipsnis. Teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų atlikimo, laikinųjų priemonių ir ūkinės veiklos apribojimų taikymo išdavimo tvarka 1.
Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, arba dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti laikinąsias priemones ar ūkinės veiklos apribojimus išdavimo. 2. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos laikinosios priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai. 3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. 5. Jeigu Konkurencijos taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per
skundą. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 8.
8Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus,
taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 28 straipsnis. Tyrimo papildymas, išskyrimas (sujungimas) ir pabaiga
priimti nutarimą tyrimą papildyti, išskirti į atskirus tyrimus ar sujungti atskirus tyrimus į vieną. 2. Tyrimas laikomas baigtu, kai Konkurencijos taryba patvirtina įgaliotų pareigūnų tyrimo išvadas dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados). Tokiu atveju atliekami veiksmai, numatyti šio skyriaus antrajame skirsnyje. 3. Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu:
įstatymų šio įstatymo saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje;
nurodytos aplinkybės. 4. Įsipareigojimai, pateikti pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą ir įrašyti į Konkurencijos tarybos nutarimą tyrimą nutraukti, ūkio subjektui yra privalomi. 5. Jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą nutrauktą tyrimą atnaujinti. 6. Konkurencijos tarybos nutarimai, priimti pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą, skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. ANTRASIS
dalyvių išklausymas 1.
Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 2. Baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu , ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo38
3 8-11 dalyje dalyse numatyti apribojimai. 3. Prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Apie numatomą posėdį Konkurencijos taryba turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones ar savo interneto svetainėje. 4. Konkurencijos tarybos posėdžiai, kurių metu išklausomi procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši.
Konkurencijos taryba savo iniciatyva, procedūros dalyvių arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis. 5. Laikoma, kad procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga. 30 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimo
1Konkurencijos taryba, atlikusi šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus veiksmus,
turi teisę priimti nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) jeigu nėra šio įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas;
3) jeigu nėra šio įstatymo pažeidimo, procedūrą dėl šio įstatymo pažeidimo nutraukti;
aplinkybės, procedūros dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimto nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. 3. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ūkio subjektas, įtariamas šio įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Šiame straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas. 31 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų paskelbimas 1.
Apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus Konkurencijos tarybos nutarimus pranešama procedūros dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus. 2. Šio įstatymo 30 straipsnyje nurodyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. TREČIASIS
32 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas
Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu kartu su skundu pateikiamas motyvuotas prašymas terminą atnaujinti. Tokiu atveju Konkurencijos taryba skundą priima, jeigu nustato, kad jo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo. 4.
straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje atliekamos koncentracijos priežiūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu , MPĮNVDĮ, Reklamos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu. 33 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. 2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba, jeigu nutarimas turi būti paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, – nuo paskelbimo dienos. 3. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 34 straipsnis.
Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, priima vieną iš šių sprendimų:
tarybai papildomam tyrimui atlikti;
taikymo. VI
draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami Konkurencijos tarybos sprendimu , kai įvykdomos Konkurencijos tarybos Konkurencijos taryba nustato, kad paskirtos sankcijos yra įvykdytos . 3. Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai:
sustabdomas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo tirti šio įstatymo pažeidimus priėmimo dienos iki Konkurencijos tarybos nutarimo tyrimą nutraukti ar nutarimo, nurodyto šio įstatymo 30 straipsnyje, priėmimo dienos;
2) teismo sprendimu sustabdomas Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas tol, kol yra sustabdytas Konkurencijos tarybos tyrimas;
dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 36 straipsnis. Baudos 1.
draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 37 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas 1.
Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms , ; padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu
neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų , ; Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą; pripažino Konkurencijos tarybos atlikto baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes , ; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmų veiksmai; ir ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. 3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. 4. Vyriausybė nutarimu patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą. 38 straipsnis. Atleidimas nuo baudos 1.
1Ūkio subjektas,
kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis arba yra draudžiamo nekonkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
prašyme atleisti nuo baudos pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
prašyme atleisti nuo baudos pateikęs tokią informaciją;
prašyme atleisti nuo baudos pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba atliekant tyrimą kartu su prašymu atleisti nuo baudos pateikia šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ;
atliekant tyrimą;45 ) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime. 2. Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos. Reikalavimus, taikomus prašymams atleisti nuo baudos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, kurią pateikė ūkio subjektas,
Konkurencijos tarybos pripažintas tenkinančiu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, be ją pateikusio ūkio subjekto sutikimo gali būti teikiama susipažinti tik šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais ir tik tiems ūkio subjektams, kurie yra įtariami ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažinti dalyvavusiais tame pačiame susitarime, kaip ir šią informaciją pateikęs ūkio subjektas. Kitiems asmenims ar kitais tikslais su šia informacija negali būti leista susipažinti ar ją perduoti. Šios informacijos kopijos, nuorašai ir išrašai nedaromi. Ši informacija gali būti teikiama tik teisėsaugos institucijoms įstatymų joms priskirtoms funkcijoms atlikti. 39 straipsnis. Ūkio subjektams paskirtų sankcijų vykdymas
tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. 2. Ūkio subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Civilinio kodekso
dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3.
baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka . 4 . Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 5 . Ūkio subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 6. Ūkio subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas
sankcijos
subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu.
Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro. 2. Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:
kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui;
daro pažeidimą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:
1) ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovui;
2) ūkio subjekto vadovui, kuris Konkurencijos tarybai pateikė šio įstatymo 38 straipsnio
mutatis mutandis atitinkančią informaciją apie ūkio subjekto, su kuriuo darbo santykiai yra pasibaigę informacijos pateikimo Konkurencijos tarybai metu, padarytus pažeidimus. 4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikomos, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos. 5.
santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį , išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 punktą . 6. Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys. 41 straipsnis. Prašymo dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas teismui ir nagrinėjimas teisme
dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio. 3. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai:
dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 4.
sprendimų:
nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:
1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą;
2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį;
4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu;
5) kitas reikšmingas aplinkybes. 6. Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 7. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 42 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenys už šio įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų šio įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. ANTRASIS
43 straipsnis. Žalos atlyginimui taikytinos taisyklės Šis skirsnis nustato šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos
ypatumus. 4344 straipsnis. Žalos prezumpcija ir Žalos žalos atlyginimas
subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams ir juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 1.
reikalauti visiško žalos atlyginimo iš šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusio(-ių) ūkio subjekto(-ų). 2. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad nukentėjęs asmuo, kuriam atlyginama žala, turi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jei nebūtų padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas, tačiau nukentėjusiam asmeniui negali būti leidžiama nepagristai praturtėti. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento. 3. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytais konkurentų susitarimais arba kitais konkurentų susitarimais, kuriais siekiama riboti konkurenciją ir kuriais pažeidžiama šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis, yra padaroma žala. 4. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tą padaryti pernelyg sunku, teismas nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimui. Teismas, prieš įgyvendindamas pareigą dėl apytikrio žalos dydžio nustatymo, nurodydamas motyvus, privalo iš anksto informuoti šalis apie tai, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. 5. Kai teismas žalos atlyginimo byloje yra paskyręs teismo ekspertizę, teismo ekspertai, atlikdami ekspertizę, visais atvejais turi vadovautis Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais dėl žalos apskaičiavimo. 45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai 1.
Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai atsako solidariai už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. 2. Ūkio subjektas, atleistas nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą , solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:
1) savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams;
2) kitiems nukentėjusiems asmenims tik tuo atveju, jei jie negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime. 3. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36), ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:
1) jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje bet kuriuo konkurencijos teisės pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;
2) dėl solidariosios atsakomybės taisyklių taikymo būtų negrįžtamai pakenkta jos ūkinės veiklos tęstinumui ir tokių taisyklių taikymas sukeltų jos turto visišką nuvertėjimą. 4.
4Šio straipsnio 3 dalis netaikoma,
jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) maža arba vidutinė įmonė skatino ir (ar) naudodama spaudimą vertė kitą(-us) ūkio subjektą(-us) atlikti šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą ar prie jo prisijungti, ar atliko vadovaujamą vaidmenį tokiame pažeidime;
2) Konkurencijos tarybos ar teismo nustatyta, kad maža arba vidutinė įmonė anksčiau buvo padariusi šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą;
3) nukentėję asmenys, kurie nėra mažos arba vidutinės įmonės tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime kaip ir maža arba vidutinė įmonė. 5. Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija. 46 straipsnis. Regreso teisės įgyvendinimas
subjektų šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu bendrai padarytą žalą, turi regreso teisę į kitus pažeidimą padariusius ūkio subjektus. Reikalavimo regreso tvarka dydis apskaičiuojamas pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį. 2. Iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą, regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, nei jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams. 3.
straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims, nei bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą, regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija. 47 straipsnis. Permokos perkėlimas bylose dėl žalos atlyginimo
pažeidimu, atlyginimo, teismas įvertina, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkelta ieškovo pirkėjams. Teismas, vertindamas netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį, atsižvelgia į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus, nurodančius, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį. 2 . Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, atsakovas, atsakydamas į reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kaip gynybos priemone turi teisę remtis argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams. Atsakovui įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta, teismas atitinkamai sumažina priteisiamos žalos dydį. 3. Kai ieškovas yra netiesioginis pirkėjas, jis turi pareigą įrodyti permokos perkėlimo faktą ir apimtį, atsižvelgiant į komercinę praktiką, pagal kurią kainos padidėjimas perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai. 4.
šios aplinkybės:
2) dėl tokio pažeidimo atsakovo tiesioginis pirkėjas permokėjo už prekes;
prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija gali remtis tik netiesioginis pirkėjas. Atsakovui nuginčijus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą prezumpciją arba jos dalį, ši prezumpcija netaikoma arba taikoma tik nenuginčytai daliai. 6. Šiame straipsnyje nurodytos taisyklės mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro tiesioginiai ar netiesioginiai pirkėjai. 48 straipsnis. Ginčų, išspręstų ne teisme, poveikis vėlesniems ieškiniams dėl žalos atlyginimo
nukentėjęs asmuo su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusiu ūkio subjektu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendžia ne teisme, likusi nukentėjusio asmens reikalavimo dalis pareiškiama kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendusiems ginčo dėl žalos atlyginimo ne teisme. Kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams pareiškiama likusi reikalavimo dalis apskaičiuojama nukentėjusio asmens patirtą žalą mažinant ūkio subjekto, su kuriuo ginčas buvo išspręstas ne teisme, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dalimi. 2. Bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, negali reikalauti padengti iš jų teismo tvarka išreikalautos likusios žalos dalies iš ūkio subjekto, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme. 3.
negali atlyginti bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą dėl likusios neatlygintos žalos atlyginimo ūkio subjektui, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme, nebent išsprendžiant ginčą ne teisme yra sutarta, kad nukentėjęs asmuo negalės pareikšti tokio reikalavimo. 4. Bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tarpusavio reikalavimai sprendžiami šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus pagal ankstesnį ginčą, išspręstą ne teisme, kuriame dalyvavo atitinkamas ūkio subjektas, atlygintos žalos dydį. 49 straipsnis. Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas
1Ieškinio dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu,
atlyginimo, senaties terminas pradedamas skaičiuoti pažeidimui pasibaigus ir kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti visas šias aplinkybes:
1) apie atsakovo veiksmus ir, kad jais padaromas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas;
2) faktą, kad dėl šio pažeidimo jis patyrė žalą;
3) pažeidimą padariusį ūkio subjektą arba aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte. 2. Ieškinio dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, senaties terminas yra penkeri metai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas sustabdomas:
1) kai Konkurencijos taryba priima nutarimą pradėti tyrimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino sustabdymas pasibaigia praėjus vieneriems metams po to, kai Konkurencijos tarybos šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies arba 30 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų pagrindu priimtas nutarimas nebegali būti skundžiamas arba įsiteisėja teismo priimtas sprendimas dėl pažeidimo.
Kai pažeidimą nagrinėja Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar teismas, mutatis mutandis taikomos šiame punkte nurodytos ieškinio senaties termino sustabdymo taisyklės;
2) kai vyksta šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sustabdomas tol, kol trunka šios derybos ir tik tų šalių atžvilgiu, kurios dalyvauja ar dalyvavo šiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo. 50 straipsnis. Šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo poveikis Teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, nuo bylos šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo pradžios iki pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip dvejiems metams, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą. 51 straipsnis. Bylų nagrinėjimas teisme
ylos dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis Civilinio proceso kodekso taisyklių, kiek šis įstatymas nenumato kitaip. 2. Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas:
1) bylas dėl šio įstatymo
pažeidimais padarytos žalos atlyginimo;
neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnyje . 3.
tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo. 4. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas tos valstybės narės teismo galutinis ir pagal Europos Sąjungos reglamentus pripažįstamas sprendimas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos galutinis sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią ( prima facie įrodymas), kad buvo padarytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas. 5. Teismas, priėmęs ieškinį dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, apie bylos iškėlimo faktą skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas bylos šalis. 6. Jeigu byloje dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo iki teismo sprendimo priėmimo paaiškėja, kad tam pačiam atsakovui(-ams) ieškinius dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo yra pareiškę ir kiti ieškovai, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai nustatytas tiek visos žalos, tiek ir kiekvienam ieškovui padarytos žalos dydis, visas bylas sujungia į vieną. 7. Asmenys, manantys, kad dėl neteisėtų atsakovo(-ų) veiksmų taip pat yra patyrę žalos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę įstoti į bylą Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta tvarka. 8.
nurodytu pažeidimu, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo. 9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo ir vertindamas, ar įvykdyta šio įstatymo 47 straipsnio 2-5 dalyse nurodyta įrodinėjimo pareiga, atsižvelgia į kitus teismo ar, esant galimybėms, kitos ES valstybės narės teismo jau priimtus sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra susijusios su tuo pačiu pažeidimu, tačiau kuriose ieškinius pareiškia kitų tiekimo grandinės lygių ieškovai. 52 straipsnis. Įrodymų rinkimo bylose dėl žalos atlyginimo ypatumai
atsakovas, patys negalėdami gauti su byla susijusios informacijos, turi teisę prašyti teismo ją išreikalauti. Ieškovas ar atsakovas, prašydami išreikalauti įrodymus ar įrodymų kategorijas, turi tikėtinai pagrįsti reikalavimus arba atsikirtimus. 2. Teismas išreikalauja tiksliai įvardintus įrodymus arba su byla susijusių įrodymų kategorijas. Teismo prašant išreikalauti įrodymų kategorijas, įrodymų kategorijos turi būti apibrėžtos kuo tiksliau ir siauriau, remiantis dalyvaujančio byloje asmens prašyme pateiktais turimais faktais, t. y. turi būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie, kaip, pavyzdžiui, dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti. 3. Įrodymų išreikalavimas turi būti proporcingas. Teismas, spręsdamas, ar dalyvaujančio byloje asmens prašymas išreikalauti įrodymus yra proporcingas, įvertina visų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus.
Teismas visų pirma atsižvelgia į:
1) tai, kiek ieškovo ar atsakovo reikalavimai arba atsikirtimai yra grindžiami turimais faktais ir įrodymais, kurie pagrindžia prašymą išreikalauti įrodymus;
2) įrodymų išreikalavimo mastą ir įpareigojimo išreikalauti įrodymus vykdymo išlaidas, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nekonkrečiai informacijos paieškai, kuri gali būti nesusijusi su byla;
3) tai, ar prašomi išreikalauti įrodymai apima Lietuvos Respublikos įstatymų saugomas paslaptis ir kitą saugomą konfidencialią informaciją, ypač susijusią ne su byloje dalyvaujančiais asmenimis (toliau – konfidenciali informacija), ir tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti taikomą tvarką. 4. Ūkio subjektų interesas išvengti ieškinių dėl su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas interesu, kurį reikia ginti. 5. Teismas taip pat gali išreikalauti su byla susijusius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos tuo atveju, jeigu tokia informacija gali būti laikoma įrodymais civilinėje byloje. Gavęs ar išreikalavęs tokio turinio įrodymus, teismas imasi veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti.
Šiam tikslui teismas taiko vieną ar kelias žemiau nurodytas priemones:
1) nustato proceso dalyvius, kurie gali dirbti su bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija, ir nustato jiems racionalius bei proporcingus konfidencialios informacijos saugojimo įpareigojimus;
2) uždraudžia naudoti bylos medžiagos dalį, kurioje yra konfidenciali informacija, kitais nei konkrečios bylos tikslais;
3) neleidžia proceso dalyviams susipažinti su atitinkama bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija ir gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis parengti ir pateikti tokios informacijos išrašą be konfidencialios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą, viešai prieinamus kitiems proceso dalyviams. Teismas savo sprendime gali remtis tik ta informacija, kuri buvo atskleista visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ;
4) neleidžia šios bylos medžiagos dalies kopijuoti ir platinti;
5) nustačius poreikį, kitas priemones, kurios veiksmingai užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą, atsižvelgiant į tikslus, dėl kurių tokia apsauga yra nustatyta ir į tai, kokios priemonės įprastai taikomos užtikrinant šią apsaugą . 6. Negali būti išreikalaujama informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį, taip pat kita informacija, kuri negali būti įrodymais civilinėse bylose. 7. Prieš išreikalaudamas įrodymus, teismas asmeniui, kurio prašoma pateikti įrodymus, ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą pateikti nuomonę dėl prašymo išreikalauti įrodymus. Tai nekliudo teismui imtis įrodymų užtikrinimo priemonių, kol sprendžiamas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau įrodymų pateikimas į bylą vykdomas ir jų prijungimo klausimas sprendžiamas tik po to, kai teismas nutaria išreikalauti atitinkamus įrodymus. 8.
reikalavimas pateikti įrodymą neįvykdytas, tokio reikalavimo neįvykdžiusiems asmenims teismas gali skirti Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą. 9. Asmenims, kurie sunaikina bylai dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo reikšmingus įrodymus, arba kurie nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba atsisako juos vykdyti, arba kurie nepaiso šiame straipsnyje ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų įrodymų naudojimo apribojimų, teismas gali skirti baudą iki dešimties tūkstančių eurų. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų pareigų vykdymo bei nuo civilinės atsakomybės už tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą. 10. Jeigu proceso šalis nepateikia teismo reikalaujamų įrodymų arba juos sunaikina, teismas turi teisę aplinkybes, kurias galėtų paneigti arba patvirtinti nepateikti arba sunaikinti įrodymai, įvertinti šių įrodymų nepateikusios ar juos sunaikinusios šalies nenaudai. 53 straipsnis. Konkurencijos institucijos byloje esančių įrodymų išreikalavimo ypatumai
Konkurencijos tarybos byloje esančius įrodymus, kurie nėra Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka išreikalauja tik tuo atveju, jeigu jų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti iš kitų asmenų. 2.
dėl Konkurencijos tarybos byloje esančių įrodymų išreikalavimo proporcingumo, teismas papildomai kartu su šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis taip pat įvertina visas šias aplinkybes:
1) ar prašymas išreikalauti įrodymus suformuluotas konkrečiai atsižvelgiant į Konkurencijos tarybai pateiktos ar Konkurencijos tarybos byloje esančios medžiagos pobūdį, dalyką ar turinį;
2) ar įrodymus išreikalauti prašanti šalis to prašo dėl teisme nagrinėjamo ieškinio dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo;
3) ar nebus pakenkta Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumui šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais atvejais, ar Konkurencijos tarybai pateikus nuomonę teismui pagal šio straipsnio 7 dalį. 3. Prašymas išreikalauti visą Konkurencijos tarybos byloje esančią medžiagą, tiksliai neįvardijus įrodymų arba su byla susijusių įrodymų kategorijų, nėra tenkinamas. 4. Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje arba
išreikalauti ir naudoti:
pažeidimų tyrimo procedūrai;
tyrimo procedūros tikslais. 5. Šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodyti prašymai atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymais civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šios dalies pirmame sakinyje aptariamais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies ar 37 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. 6. Konkurencijos tarybos byloje esantys įrodymai, kurie nėra nurodyti šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, gali būti bet kuriuo metu išreikalauti, nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, laikantis Civilinio proceso kodekso ir šio straipsnio 1 dalies nuostatų. 7. Konkurencijos taryba turi teisę savo iniciatyva arba šio įstatymo 52 straipsnio 7 dalies 1 sakinyje nurodytu atveju teismui pareikšti nuomonę dėl prašymo išreikalauti iš jos įrodymus proporcingumo. 8. Įrodymais, gautais šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nenumatytais šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, turi teisę remtis tik juos gavęs asmuo, ar jo teisių perėmėjas. 9. Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje.
Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, negali būti įrodymais civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitai Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai. VII
4454 straipsnis. Įgaliota institucija
konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. 2. Konkurencijos taryba, atlikdama funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 dalį, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka. 4555 straipsnis. Valstybės pagalba
taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. 2.
2Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos,
nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą Lietuvos ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai , ir kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims . 3. Suteiktos valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant nereikšmingą pagalbą, registrą tvarko registro valdytoja yra
straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas
Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo
(EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – Reglamentas reglamento
) 20 straipsnyje nurodytu atveju. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju. 4. Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba. 4757 straipsnis. Konkurencijos bylų nagrinėjimas teisme 1.
Asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl:
1) neteisėtų veiksmų nutraukimo;
2) padarytos žalos atlyginimo. 21 . Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Europos Komisija ir Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises. 32 . Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai. 43 . Procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriame (kurioje) susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, priimamas Europos Komisijos sprendimas dėl minėtų straipsnių taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi. 54 . Kai byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, mutatis
m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 8 skyrius, 2 tomas, p. 205). 2. 2006 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1419/2006, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr.
4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, išplečiant jo taikymo sritį, įtraukiant kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas (OL 2006 L 269, p. 1). 2. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL 2014 L 349, p. 1). “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atsakomybę už klaidinančios ar neleistinos lyginamosios reklamos naudojimą nustato Reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau
) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas).“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
taikomos šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatytos sankcijos.“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Asmenys už šio įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. gruodžio 27 d. 2. Šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 26 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas tik žalos, atsiradusios dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų ar besitęsiančių (trunkančių) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, atlyginimui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam įstatymui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepasibaigė iki šio įstatymo įsigaliojimo. Iki šio įstatymo įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio įstatymo
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą Nr. VIII-1099 ir jį išdėstyti taip: „
I
įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę , bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo ypatumus . 3. Šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. 4. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. 2. Šis įstatymas taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje. 3. Šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio valstybių rinkose, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. 4. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatomi kitokie konkurencijos apsaugos reikalavimai, taikomos tų sutarčių nuostatos.
Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija – kitos nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybės narės pagal reglamento (EB) Nr.
1/2003
. Koncentracija – tai:
keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą;
kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą (išskyrus atvejus, kai toks naujas ūkio subjektas neatlieka autonomiško ūkio subjekto funkcijų) arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu. 56 . Konkurencijos ribojimas
8
9. Kontrolė – visokios iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:
dalį ūkio subjekto turto;
2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai. 910 . Kontroliuojantis asmuo
Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat viešojo administravimo subjektas. Sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu. Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu. 1011 . Lemiama įtaka
pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo šio pažeidimo objektu tapusių prekių ar prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis. 13. Nukentėjęs asmuo
tarp faktiškai sumokėtos prekės kainos ir kainos, kuri būtų, jei nebūtų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar
. Prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis. 1216 . Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. 1317 . Rinkos dalis – ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo prekių kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu prekių kiekiu atitinkamoje rinkoje. Jeigu neįmanoma gauti patikimų duomenų apie perkamą ar parduodamą prekių kiekį, nustatant rinkos dalį galima vadovautis ir kita objektyvia informacija apie atitinkamą rinką, įskaitant prekių pirkimų ar pardavimų vertę. 1418 . Susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 1519 .
15
19. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. 20 . Tiesioginis pirkėjas
Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo šio pažeidimo objektu tapusių prekių. 1621 . Ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. 1722 . Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. 1823 . Ūkio subjekto turtas – ilgalaikio naudojimo ilgalaikis materialusis turtas ir kiti neapyvartiniai aktyvai, naudojami ūkinei veiklai. 1924 . Ūkio subjekto vadovas – fizinis asmuo, kuris vadovauja juridiniam asmeniui ir yra vienasmenis jo valdymo organas. 4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę
su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 2.
sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. II
draudimas
susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:
kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas;
tiekėjų grupes ar kitu būdu;
riboti techninę pažangą ar investicijas;
sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;
pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. 2. Konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. 3. Šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos. Tokiems susitarimams taikomus reikalavimus ir sąlygas teisės aktu nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 6 straipsnis. Išimtis 1.
įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas:
straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;
rinkos dalyje. 2. Susitarimas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas, galioja nuo sudarymo momento ( ab initio ) be jokio išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi. 3. Konkurencijos taryba turi teisę priimti teisės aktus ir nustatyti susitarimų grupes bei sąlygas, kuriomis susitarimas tenkina šio straipsnio 1 dalies sąlygas. 4. Konkurencijos taryba gali atšaukti ūkio subjektų teisę naudotis pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytų teisės aktų taikoma dalį Konkurencijos tarybos nustatyta išimtimi, jeigu nustatoma, kad tam tikru atveju susitarimo poveikis yra nesuderinamas su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. ANTRASIS
Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:
sąlygų primetimą;
2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams;
atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;
įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. TREČIASIS
numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu keturiolika milijonų penki šimtai tūkstančių eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu vienas milijonas keturi šimtai penkiasdešimt tūkstančių eurų. 2.
dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos suprantamos kaip:
1) ūkio subjektų, kurie jungiasi, bendrųjų pajamų suma;
2) ūkio subjektų, iš kurių vienas ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/3 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Jeigu ūkio subjektas, kuris įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, tai apskaičiuojant įsigyjamų akcijų dalį įskaitomos ir akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai. Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai įsigyjamo turto daliai;
asmuo arba tie patys fiziniai asmenys, turėdami kontrolės teisę, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/3 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Apskaičiuojant fizinio asmens ar fizinių asmenų įsigyjamų kito ūkio subjekto akcijų dalį, įskaitomos akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi fizinio asmens ar tų pačių fizinių asmenų kontroliuojami ūkio subjektai ir visi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai.
Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai įsigyjamo turto daliai;
steigia naują ūkio subjektą arba sukuria bendrą valdymo ar priežiūros organą ar bendrą administracinį padalinį arba kurie dėl priimamų sprendimų turės pusę ar daugiau tų pačių narių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe, arba kurie įsipareigoja vienas su kitu derinti savo ūkinės veiklos sprendimus arba perduoti vienas kitam visą ar tam tikrą dalį pelno, arba kurie vienas kitam suteikia teisę naudoti visą savo turtą ar jo dalį, arba vienas iš kurių ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kitokiu būdu įgyja kito ūkio subjekto kontrolę. Jeigu vienas ūkio subjektas suteikia teisę kitam ūkio subjektui naudoti savo turto dalį, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai naudojamo turto daliai. 3.
koncentracijoje dalyvauja:
1) draudimo įmonė, vietoj bendrųjų pajamų skaičiuojama draudimo įmokų (premijų) suma;
bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, kuriuos kontroliuoja valdymo įmonė, uždaro tipo investicinė bendrovė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, bendrųjų pajamų suma;
3) ūkio subjektas, kuris priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei, bendrųjų pajamų suma;
pajamų, gautų Lietuvos Respublikos prekių rinkose, suma. 4. Atliekant koncentracijos priežiūrą taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 5. Laikoma, kad koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai, kitos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kolektyvinio investavimo subjektai ar juos valdančios valdymo įmonės ir draudimo įmonės įsigyja 1/3 ar daugiau kitos įmonės akcijų, turėdami tikslą jas perleisti, jeigu nesinaudojama šių akcijų suteikiama balsavimo teise ir šios akcijos perleidžiamos ne vėliau kaip per vienus metus, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įsigijimo pateikiama informacija Konkurencijos tarybai. Jeigu finansų įstaigos, įsigijusios 1/3 ar daugiau kitos įmonės akcijų, nusprendžia nesilaikyti šioje dalyje nustatytų sąlygų, jos privalo pateikti pranešimą apie koncentraciją bendra tvarka. 9 straipsnis. Pranešimo apie koncentraciją pateikimas
punktuose numatytais atvejais teikia kontroliuojantys asmenys, kitais atvejais
Pranešimas apie koncentraciją pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas apie koncentraciją gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas. Konkurencijos taryba nustato tipinę pranešimo apie koncentraciją formą. 3. Pranešime apie koncentraciją turi būti pateikta:
koncentracijos laikotarpio metinių finansinių ataskaitų rinkiniai;
kontroliuojančių asmenų nuosavybei priklausančias įmones, taip pat įmones, kurių jie yra akcininkai arba pajininkai;
kiekis per paskutinių trejų metų iki koncentracijos laikotarpį ir jų rinkos dalies atitinkamoje rinkoje įvertinimas;
tiekėjų bei pagrindinių konkurentų atitinkamose rinkose sąrašas. 4. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja ūkio subjektas, priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, tai pagal šio straipsnio 3 dalies reikalavimus pateikiami duomenys apie visus susijusių ūkio subjektų grupei priklausančius ūkio subjektus. 5. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos, Konkurencijos tarybai pateikiama ir Lietuvos banko išvada. 6.
pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą. 10 straipsnis. Koncentracijos sustabdymas
kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos tol, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. 2. Visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, susiję su koncentracijos, dėl kurios yra priimtas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, įgyvendinimu, laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių. 3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali priimti nutarimą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas nustatant tam tikras sąlygas ir įpareigojimus, kurie būtini veiksmingai konkurencijai užtikrinti. 4. Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir kontroliuojantys asmenys be Konkurencijos tarybos leidimo atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas ir sudaryti sandorius dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu apie šiuos veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų atlikimo pranešama Konkurencijos tarybai ir vertybinių popierių įgijėjas nesinaudoja vertybinių popierių suteikiamomis balsavimo teisėmis. 11 straipsnis. Pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas Konkurencijos taryboje 1.
Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie koncentraciją, apie tai paskelbia Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. 2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir priima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis. 3. Per vieną mėnesį nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją. 4. Konkurencijos taryba, ketindama priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto motyvuotu prašymu šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą gali pratęsti vienam mėnesiui. 5. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti. 12 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl koncentracijos 1.
Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų:
kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje;
dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. 2. Konkurencijos tarybos nutarime, numatytame šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte, nurodomi koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų nustatymo ar atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją motyvai. Priimdama šį nutarimą, Konkurencijos taryba turi teisę remtis tik tokiais motyvais, dėl kurių turėjo galimybę duoti paaiškinimus koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys. 3. Apie Konkurencijos tarybos nutarimus raštu pranešama asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją. Jeigu Konkurencijos taryba per šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas. 4. Šiame straipsnyje nustatyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 13 straipsnis.
taikymas savo iniciatyva
koncentraciją ir mutatis mutandis taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą, numatytą šiame skirsnyje, nors ir nėra viršijami šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai, kai yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. 2. Konkurencijos taryba gali priimti atskirą nutarimą taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą tik tais atvejais, kai nuo koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip dvylika mėnesių. 14 straipsnis. Koncentracijos vykdymo pažeidimų tyrimas ir Konkurencijos tarybos nutarimų dėl koncentracijos pakeitimas ar panaikinimas
yra pagrindas manyti, kad vykdant koncentraciją buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai arba Konkurencijos tarybos nutarimai, Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pagal šio įstatymo V skyrių. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pakeisti arba panaikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą, arba jeigu ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus. 3. Jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinamas visas ar dalis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyto Konkurencijos tarybos nutarimo, ūkio subjektai turi Konkurencijos tarybai pateikti pagal esamą padėtį rinkoje patikslintą pranešimą apie koncentraciją. Jeigu ūkio subjektai neatlieka šių veiksmų, mutatis mutandis kyla šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, kiek jos neprieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. 4.
straipsnio 3 dalyje nurodytas patikslintas pranešimas Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konkurencijos taryba išnagrinėja patikslintą pranešimą apie koncentraciją ir priima vieną iš šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų. Tokiu atveju šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai ūkio subjektai pateikia patikslintą pranešimą apie koncentraciją. III
draudimas 1.
Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;
2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;
perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;
neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos;
subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;
įstatymus reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą.
Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;
2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;
perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;
neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos;
subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;
įstatymus reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą. 2.
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tapataus ar panašaus pavadinimo, prekės ženklo ar kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekės ženkle ar žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar steigėjo vardas ar pavardė ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį pavadinimą, prekės ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio subjekto ar prekės tapatybės išvengti. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis savybėmis. 4. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. 5. Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos pakuotės funkcinių savybių, jeigu šiuos veiksmus atliekantis asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo dėl gamintojo ar prekės tapatybės. 16 straipsnis. Teisių gynimas
subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl:
kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės;
konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. 2.
straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos. 3. Atsakomybę už klaidinančios ar neleistinos lyginamosios reklamos naudojimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai Reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas) . 4. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba už šiuos veiksmus taiko įstatymų šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas. IV
taryba
1Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui,
vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama įstatymų jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. 43 . Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 54 . Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 18 straipsnis. Konkurencijos tarybos funkcijos ir įgaliojimai 1.
Konkurencijos taryba:
įstatymo nustatytų reikalavimų;
kriterijus bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje;
sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus.
Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui;
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka ;
7) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų , numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui;
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka ;
7) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų , numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas. 2.
2Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;
2) pagal kompetenciją priimti teisės aktus;
prioritetus;
ekspertams pavesti uždaviniai, teisės ir pareigos juos įgyvendinant yra nurodomi sutartyje su Konkurencijos taryba;
nustatyti jų darbo tvarką, gauti patariamojo pobūdžio išvadas ir pasiūlymus;
įstatymų šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų pradėti ir atlikti;
šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose Konkurencijos tarybai nustatytomis teisėmis. 19 straipsnis. Konkurencijos tarybos sudėtis, sudarymas ir darbo tvarka
pirmininką ir narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir Konkurencijos tarybos nariai skiriami šešeriems metams. Tas pats asmuo Konkurencijos tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Konkurencijos tarybos pirmininkas iš paskirtų Konkurencijos tarybos narių skiria du Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojus. 2.
reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį ar ekonominį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie, kokie nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. 3. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) savo noru;
6) jeigu savo poelgiu pažemino Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario vardą;
7) dėl sveikatos būklės;
eina savo pareigas tol, kol į atitinkamas pareigas yra paskiriamas tas pats ar kitas asmuo. Konkurencijos tarybos pirmininkui ir nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. 5. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. 6. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai. 7. Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, bet ne mažiau kaip trimis Konkurencijos tarybos narių balsais, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai balsuoja nepriklausomai ir savarankiškai. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, dalyvaudami posėdyje, neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo dėl nutarimo. 8.
nutarimų priėmimą, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimų dalyvių išklausymą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei norminių teisės aktų, susijusių su šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymu, priėmimą, turi teisę perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui arba atskiriems nariams pagal veiklos sritis. 9. Konkurencijos tarybos funkcijas atlikti padeda tam tikslui sudaroma Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos funkcijos nustatomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei Konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose, kuriuos nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. 10. Konkurencijos tarybos darbo tvarka ir jos atliekamų procedūrų dėl šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų taisyklės nustatomos Konkurencijos tarybos nutarimu priimtame darbo reglamente. 20 straipsnis. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai
1Konkurencijos tarybos pirmininkas:
darbuotojus;
ataskaitas;
įstaigos vadovui nustatytas ir Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas. 2.
Vyriausybės posėdžiuose ir privalo pareikšti savo pastabas tuo atveju, jeigu siūlomi priimti sprendimai prieštarauja šiam įstatymui. 3. Kai nėra Konkurencijos tarybos pirmininko, jo pavedimu jį pavaduoja Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas. 4. Konkurencijos tarybos nariai dalyvauja svarstant ir priimant nutarimus Konkurencijos tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra atsakingi už jiems pavestas veiklos sritis ir atlieka kitas Konkurencijos tarybos ar Konkurencijos tarybos pirmininko jiems pavestas funkcijas. 21 straipsnis. Komercinių paslapčių ir , tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga
atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ir profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Ūkio subjektai, teikdami dokumentus ar kitą informaciją Konkurencijos tarybai arba nedelsdami, kai tik patys arba iš Konkurencijos tarybos sužino, kad Konkurencijos taryba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurią informaciją Konkurencijos taryba turėtų laikyti ūkio subjekto komercine paslaptimi. Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl prašymo ir apie tai praneša ūkio subjektui. 3. Jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti ūkio subjekto komercine paslaptimi, prašymą pateikęs ūkio subjektas gali būti įpareigotas per nustatytą terminą šią informaciją nurodyti.
Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti komercine paslaptimi, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 4. Jeigu ūkio subjektas nepateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo dėl komercinių paslapčių apsaugos, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 5. Ūkio subjektas, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi Konkurencijos taryba, gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nepateikia išrašo ir aprašymo, laikoma, kad ūkio subjekto prašoma apsaugoti informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 6. Už ūkio subjektų komercinių paslapčių atskleidimą Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos priimamas ne vėliau nei priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Po priimto galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio galutinio sprendimo dėl nagrinėjamo klausimo ūkio subjektų pateikti prašymai dėl komercinių paslapčių apsaugos nėra tenkinami. 7.
parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų , reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms atlikti . 8. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
dalyvavusiais tame pačiame pažeidime, kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, ir teismui, apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o pripažinimo pareiškimai pateikti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims susipažinti su šiais prašymais ir pareiškimais. 9.
įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl kitų nei šio straipsnio8 dalyje nurodytų pažeidimų. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
pripažintiems dalyvavusiais tame pačiame pažeidime kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, ir teismui, apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
aplinkybes, nusprendžia išreikalauti šiuos dokumentus žalos atlyginimo bylose. 10. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyti ribojimai taikomi tik šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu pateiktiems prašymams atleisti nuo baudos ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tyrimo metu pateiktiems rašytiniams pripažinimo pareiškimams, bet ne kartu su šiais dokumentais teikiamiems įrodymams. 11. Konkurencijos taryba nedaro šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų kopijų, išskyrus kopijų darymą teismui šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytais atvejais. 12. Asmenys teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija įgyja ne anksčiau nei priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Ši teisė neapima dokumentų ir kitos informacijos, su kuria asmenys neturi teisės susipažinti remiantis šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atskirų rūšių dokumentų ir kitos informacijos apsaugą.
V
pažeidimai
skyriuje nustatyta tvarka Konkurencijos taryba tiria:
šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;
nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu;
atvejais;
pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku, pažeidžiamas ar nuplėšiamas antspaudas, uždėtas pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kliudoma Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ši tvarka netaikoma tiriant pažeidimus, kai nevykdomi ar vykdomi ne laiku Konkurencijos tarybos nutarimais paskirti įpareigojimai pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, pažeidžiančius šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šie pažeidimai tiriami Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka. 2.
(toliau – Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai). 3. Apie šiame skyriuje nurodytus Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo pranešama pareiškėjams ir pažeidimu įtariamiems subjektams per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus. 4. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo Konkurencijos tarybos nutarimu gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai, bet ne ilgiau kaip iki bus atliktas bet kuris iš šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7 ar 8 punkte numatytų veiksmų dėl šio įstatymo pažeidimu įtariamų ūkio subjektų. 5. Atskiroms Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtų tirti ir nagrinėti šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų rūšims Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti atskirą tyrimo ir nagrinėjimo tvarką, kiek tai neprieštarauja įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams šių įstatymų nuostatoms
įstatymo pažeidimo tyrimą
reikalauti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi:
1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų;
3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. 3. Teisę prašyti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi vartotojai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Įvertinusi vartotojų prašymuose nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. 4. Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti šį įstatymą pažeidžiančius veiksmus. 5.
nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. 24 straipsnis. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimas ir jo nagrinėjimas
įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. 2. Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas nagrinėti pareiškimas dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. 3. Pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus, Konkurencijos taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo. 4.
4Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu:
įstatymo saugomiems interesams;
2) tirti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai;
tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
reikalingų duomenų ir dokumentų;
5) yra suėjęs šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytas senaties terminas;
6) šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų atveju skundžiamas viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas buvo panaikintas, pakeistas ar nustojo galioti iki pareiškimo išnagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos;
7) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą;
tarybos veiklos prioritetų. 25 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant tyrimą 1.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar
pažeidimą;
laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar
pažeidimą;
laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva;
medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
9) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones;
nagrinėjimų metu.
būti atliekami tik turint teismo leidimą. 3. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti policijos pareigūnų. 4. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus. 5. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 6. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio
taikomos įstatymų šio įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos sankcijos. 7.
paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Konkurencijos tarybai. 26 straipsnis. Laikinosios priemonės
pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Kai įvykdomos Konkurencijos tarybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą, paskirtos sankcijos, laikinosios priemonės nebetaikomos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ūkio subjektui, įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. 3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui, įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą terminą duoti paaiškinimus. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. 27 straipsnis. Teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų atlikimo, laikinųjų priemonių ir ūkinės veiklos apribojimų taikymo išdavimo tvarka 1.
Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, arba dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti laikinąsias priemones ar ūkinės veiklos apribojimus išdavimo. 2. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos laikinosios priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai. 3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. 5. Jeigu Konkurencijos taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per
skundą. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 8.
8Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus,
taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 28 straipsnis. Tyrimo papildymas, išskyrimas (sujungimas) ir pabaiga
priimti nutarimą tyrimą papildyti, išskirti į atskirus tyrimus ar sujungti atskirus tyrimus į vieną. 2. Tyrimas laikomas baigtu, kai Konkurencijos taryba patvirtina įgaliotų pareigūnų tyrimo išvadas dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados). Tokiu atveju atliekami veiksmai, numatyti šio skyriaus antrajame skirsnyje. 3. Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu:
įstatymų šio įstatymo saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje;
nurodytos aplinkybės. 4. Įsipareigojimai, pateikti pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą ir įrašyti į Konkurencijos tarybos nutarimą tyrimą nutraukti, ūkio subjektui yra privalomi. 5. Jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą nutrauktą tyrimą atnaujinti. 6. Konkurencijos tarybos nutarimai, priimti pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą, skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. ANTRASIS
procedūros dalyvių išklausymas 1.
Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 2. Baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu , ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo38
3 8-11 dalyje dalyse numatyti apribojimai. 3. Prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Apie numatomą posėdį Konkurencijos taryba turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones ar savo interneto svetainėje. 4. Konkurencijos tarybos posėdžiai, kurių metu išklausomi procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši.
Konkurencijos taryba savo iniciatyva, procedūros dalyvių arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis. 5. Laikoma, kad procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga. 30 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimo
1Konkurencijos taryba, atlikusi šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus veiksmus,
turi teisę priimti nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) jeigu nėra šio įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas;
3) jeigu nėra šio įstatymo pažeidimo, procedūrą dėl šio įstatymo pažeidimo nutraukti;
aplinkybės, procedūros dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimto nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. 3. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ūkio subjektas, įtariamas šio įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Šiame straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas. 31 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų paskelbimas 1.
Apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus Konkurencijos tarybos nutarimus pranešama procedūros dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus. 2. Šio įstatymo 30 straipsnyje nurodyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. TREČIASIS
32 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas
Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu kartu su skundu pateikiamas motyvuotas prašymas terminą atnaujinti. Tokiu atveju Konkurencijos taryba skundą priima, jeigu nustato, kad jo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo. 4.
straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje atliekamos koncentracijos priežiūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu , Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu, Reklamos įstatymu ir kitais įstatymais , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu. 33 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. 2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba, jeigu nutarimas turi būti paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, – nuo paskelbimo dienos. 3. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 34 straipsnis.
Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, priima vieną iš šių sprendimų:
tarybai papildomam tyrimui atlikti;
taikymo. VI
draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami Konkurencijos tarybos sprendimu , kai įvykdomos Konkurencijos tarybos Konkurencijos taryba nustato, kad paskirtos sankcijos yra įvykdytos . 3. Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai:
sustabdomas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo tirti šio įstatymo pažeidimus priėmimo dienos iki Konkurencijos tarybos nutarimo tyrimą nutraukti ar nutarimo, nurodyto šio įstatymo 30 straipsnyje, priėmimo dienos;
skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas tol, kol yra sustabdytas Konkurencijos tarybos tyrimas;
sankcijas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 36 straipsnis. Baudos 1.
draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 37 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas 1.
Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms , ; padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu
neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų , ; Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą; pripažino Konkurencijos tarybos atlikto baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes , ; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmų veiksmai; ir ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. 3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. 4. Vyriausybė nutarimu patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą. 38 straipsnis. Atleidimas nuo baudos 1.
1Ūkio subjektas,
kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis arba yra draudžiamo nekonkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
prašyme atleisti nuo baudos pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
prašyme atleisti nuo baudos pateikęs tokią informaciją;
prašyme atleisti nuo baudos pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba atliekant tyrimą kartu su prašymu atleisti nuo baudos pateikia šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ;
atliekant tyrimą;45 ) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime. 2. Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos. Reikalavimus, taikomus prašymams atleisti nuo baudos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, kurią pateikė ūkio subjektas,
Konkurencijos tarybos pripažintas tenkinančiu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, be ją pateikusio ūkio subjekto sutikimo gali būti teikiama susipažinti tik šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais ir tik tiems ūkio subjektams, kurie yra įtariami ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažinti dalyvavusiais tame pačiame susitarime, kaip ir šią informaciją pateikęs ūkio subjektas. Kitiems asmenims ar kitais tikslais su šia informacija negali būti leista susipažinti ar ją perduoti. Šios informacijos kopijos, nuorašai ir išrašai nedaromi. Ši informacija gali būti teikiama tik teisėsaugos institucijoms įstatymų joms priskirtoms funkcijoms atlikti. 39 straipsnis. Ūkio subjektams paskirtų sankcijų vykdymas
tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. 2. Ūkio subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Civilinio kodekso
dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3.
baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka . 4 . Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 5 . Ūkio subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 6. Ūkio subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas
sankcijos
subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu.
Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro. 2. Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:
kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui;
daro pažeidimą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:
1) ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovui;
2) ūkio subjekto vadovui, kuris Konkurencijos tarybai pateikė šio įstatymo 38 straipsnio
mutatis mutandis atitinkančią informaciją apie ūkio subjekto, su kuriuo darbo santykiai yra pasibaigę informacijos pateikimo Konkurencijos tarybai metu, padarytus pažeidimus. 4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikomos, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos. 5.
santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį , išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 punktą . 6. Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys. 41 straipsnis. Prašymo dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas teismui ir nagrinėjimas teisme
dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio. 3. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai:
dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 4.
sprendimų:
nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:
1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą;
2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį;
4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu;
5) kitas reikšmingas aplinkybes. 6. Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 7. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 42 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenys už šio įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų šio įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. ANTRASIS
43 straipsnis. Žalos atlyginimui taikytinos taisyklės Šis skirsnis nustato šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos
ypatumus. 4344 straipsnis. Žalos prezumpcija ir Žalos žalos atlyginimas
subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams ir juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 1.
reikalauti visiško žalos atlyginimo iš šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusio(-ių) ūkio subjekto(-ų). 2. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad nukentėjęs asmuo, kuriam atlyginama žala, turi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jei nebūtų padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas, tačiau nukentėjusiam asmeniui negali būti leidžiama nepagristai praturtėti. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento. 3. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytais konkurentų susitarimais arba kitais konkurentų susitarimais, kuriais siekiama riboti konkurenciją ir kuriais pažeidžiama šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis, yra padaroma žala. 4. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tą padaryti pernelyg sunku, teismas informuoja šalis, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis . Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimui. 5. Kai teismas žalos atlyginimo byloje yra paskyręs teismo ekspertizę, teismo ekspertai, atlikdami ekspertizę, visais atvejais turi vadovautis Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais dėl žalos apskaičiavimo. 45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai
pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai atsako solidariai už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. 2.
įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą , solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:
1) savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams;
2) kitiems nukentėjusiems asmenims tik tuo atveju, jei jie negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime. 3. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36), ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:
1) jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje bet kuriuo šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;
2) dėl solidariosios atsakomybės taisyklių taikymo būtų negrįžtamai pakenkta jos ūkinės veiklos tęstinumui ir tokių taisyklių taikymas sukeltų jos turto visišką nuvertėjimą. 4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) maža arba vidutinė įmonė skatino ir (ar) naudodama spaudimą vertė kitą(-us) ūkio subjektą(-us) atlikti šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą ar prie jo prisijungti, ar atliko vadovaujamą vaidmenį tokiame pažeidime;
2) Konkurencijos tarybos ar teismo nustatyta, kad maža arba vidutinė įmonė anksčiau buvo padariusi šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą;
3) nukentėję asmenys, kurie nėra mažos arba vidutinės įmonės tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime kaip ir maža arba vidutinė įmonė. 5. Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija.
46 straipsnis. Regreso teisės įgyvendinimas
subjektų šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu bendrai padarytą žalą, turi regreso teisę į kitus pažeidimą padariusius ūkio subjektus. Reikalavimo regreso tvarka dydis apskaičiuojamas pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį. 2. Iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, nei jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams. 3. Jei šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims, nei bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija. 47 straipsnis. Permokos perkėlimas bylose dėl žalos atlyginimo
pažeidimu, atlyginimo, teismas įvertina, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkelta ieškovo pirkėjams.
Teismas, vertindamas netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį, atsižvelgia į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus, nurodančius, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį. 2 . Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, atsakovas, atsakydamas į reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl šio įstatymo
argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams. Atsakovui įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta pirkėjams, teismas atitinkamai sumažina ieškovui priteisiamos žalos dydį. 3. Kai ieškovas yra netiesioginis pirkėjas, jis turi pareigą įrodyti permokos perkėlimo faktą ir apimtį, atsižvelgiant į komercinę praktiką, pagal kurią kainos padidėjimas perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai. 4. Permokos perkėlimas netiesioginiam pirkėjui preziumuojamas, jei įrodytos visos šios aplinkybės:
2) dėl tokio pažeidimo atsakovo tiesioginis pirkėjas permokėjo už prekes;
prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija gali remtis tik netiesioginis pirkėjas. Atsakovui nuginčijus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą prezumpciją arba jos dalį, ši prezumpcija netaikoma arba taikoma tik nenuginčytai daliai. 6. Šiame straipsnyje nurodytos taisyklės mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro tiesioginiai ar netiesioginiai pirkėjai.
48 straipsnis. Ginčų, išspręstų ne teisme, poveikis vėlesniems ieškiniams dėl žalos atlyginimo
nukentėjęs asmuo su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusiu ūkio subjektu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendžia ne teisme, likusi nukentėjusio asmens reikalavimo dalis pareiškiama kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendusiems ginčo dėl žalos atlyginimo ne teisme. Kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams pareiškiama likusi reikalavimo dalis apskaičiuojama nukentėjusio asmens patirtą žalą mažinant ūkio subjekto, su kuriuo ginčas buvo išspręstas ne teisme, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dalimi. 2. Bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, negali reikalauti padengti iš jų teismo tvarka išreikalautos likusios žalos dalies iš ūkio subjekto, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme. 3. Jei likusios neatlygintos žalos negali atlyginti bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą dėl likusios neatlygintos žalos atlyginimo ūkio subjektui, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme, nebent išsprendžiant ginčą ne teisme yra sutarta, kad nukentėjęs asmuo negalės pareikšti tokio reikalavimo. 4. Bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tarpusavio reikalavimai sprendžiami šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus pagal ankstesnį ginčą, išspręstą ne teisme, kuriame dalyvavo atitinkamas ūkio subjektas, atlygintos žalos dydį. 49 straipsnis. Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas 1.
Ieškinio dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, senaties terminas pradedamas skaičiuoti pažeidimui pasibaigus ir kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti visas šias aplinkybes:
1) apie atsakovo veiksmus ir, kad jais padaromas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas;
2) faktą, kad dėl šio pažeidimo jis patyrė žalą;
3) atsakomybėn dėl žalos atlyginimo trauktiną pažeidimą padariusį ūkio subjektą. Jei atsiranda šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos atsakomybėn traukti atitinkamai ūkio subjektą, atleistą nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, ar mažą arba vidutinę įmonę, senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau, nei atsiranda šios sąlygos. 2. Ieškinio dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, senaties terminas yra penkeri metai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas sustabdomas:
1) kai Konkurencijos taryba priima nutarimą pradėti tyrimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino sustabdymas pasibaigia praėjus vieneriems metams po to, kai Konkurencijos tarybos šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies arba 30 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų pagrindu priimtas nutarimas nebegali būti skundžiamas arba įsiteisėja teismo priimtas sprendimas dėl pažeidimo. Kai pažeidimą nagrinėja Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar teismas, mutatis mutandis taikomos šiame punkte nurodytos ieškinio senaties termino sustabdymo taisyklės;
2) kai vyksta šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sustabdomas tol, kol trunka šios derybos ir tik tų šalių atžvilgiu, kurios dalyvauja ar dalyvavo šiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo.
50 straipsnis. Šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo poveikis Teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, nuo bylos šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo pradžios iki pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip dvejiems metams, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą. 51 straipsnis. Bylų nagrinėjimas teisme
ylos dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis Civilinio proceso kodekso taisyklių, kiek šis įstatymas nenumato kitaip. 2. Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas:
1) bylas dėl šio įstatymo
pažeidimais padarytos žalos atlyginimo;
neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnyje . 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo. 4.
galutinis ir pagal Europos Sąjungos reglamentus pripažįstamas sprendimas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos galutinis sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią ( prima facie įrodymas), kad buvo padarytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas. 5. Teismas, priėmęs ieškinį dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, apie bylos iškėlimo faktą skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas bylos šalis. 6. Jeigu byloje dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo iki teismo sprendimo priėmimo paaiškėja, kad tam pačiam atsakovui(-ams) ieškinius dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo yra pareiškę ir kiti ieškovai, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai nustatytas tiek visos žalos, tiek ir kiekvienam ieškovui padarytos žalos dydis, visas bylas sujungia į vieną bylą. 7. Asmenys, manantys, kad dėl neteisėtų atsakovo(-ų) veiksmų taip pat yra patyrę žalos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę įstoti į bylą Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta tvarka. 8. Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo. 9.
9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo ir vertindamas, ar įvykdyta šio įstatymo 47 straipsnio 2-5 dalyse nurodyta įrodinėjimo pareiga, atsižvelgia į kitus teismo ar, esant galimybėms, kitos ES valstybės narės teismo jau priimtus sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra susijusios su tuo pačiu pažeidimu, tačiau kuriose ieškinius pareiškia kitų tiekimo grandinės lygių ieškovai. 52 straipsnis. Įrodymų rinkimo bylose dėl žalos atlyginimo ypatumai
atsakovas, patys negalėdami gauti su byla susijusios informacijos, turi teisę prašyti teismo ją išreikalauti. Ieškovo ar atsakovo pagrįstu prašymu teismas nurodo kitai šaliai ar trečiajai šaliai atskleisti įrodymus ar įrodymų kategorijas. 2. Teismas išreikalauja tiksliai įvardintus įrodymus arba su byla susijusių įrodymų kategorijas. Teismo prašant išreikalauti įrodymų kategorijas, įrodymų kategorijos turi būti apibrėžtos kuo tiksliau ir siauriau, remiantis dalyvaujančio byloje asmens prašyme pateiktais turimais faktais, t. y. turi būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie, kaip, pavyzdžiui, dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti. 3. Įrodymų išreikalavimas turi būti proporcingas. Teismas, spręsdamas, ar dalyvaujančio byloje asmens prašymas išreikalauti įrodymus yra proporcingas, įvertina visų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus.
Teismas visų pirma atsižvelgia į:
1) tai, kiek ieškovo ar atsakovo reikalavimai arba atsikirtimai yra grindžiami turimais faktais ir įrodymais, kurie pagrindžia prašymą išreikalauti įrodymus;
2) įrodymų išreikalavimo mastą ir įpareigojimo išreikalauti įrodymus vykdymo išlaidas, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nekonkrečiai informacijos paieškai, kuri gali būti nesusijusi su byla;
3) tai, ar prašomi išreikalauti įrodymai apima įstatymų saugomas paslaptis ir kitą saugomą konfidencialią informaciją, ypač susijusią ne su byloje dalyvaujančiais asmenimis (toliau – konfidenciali informacija), ir tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti taikomą tvarką. 4. Ūkio subjektų interesas išvengti ieškinių dėl su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas interesu, kurį reikia ginti. 5. Teismas taip pat gali išreikalauti su byla susijusius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos tuo atveju, jeigu tokia informacija gali būti laikoma įrodymais civilinėje byloje. Gavęs ar išreikalavęs tokio turinio įrodymus, teismas imasi veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti.
Šiam tikslui teismas taiko vieną ar kelias žemiau nurodytas priemones:
1) nustato proceso dalyvius, kurie gali dirbti su bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija, ir nustato jiems racionalius bei proporcingus konfidencialios informacijos saugojimo įpareigojimus;
2) uždraudžia naudoti bylos medžiagos dalį, kurioje yra konfidenciali informacija, kitais nei konkrečios bylos tikslais;
3) neleidžia proceso dalyviams susipažinti su atitinkama bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija ir gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis parengti ir pateikti tokios informacijos išrašą be konfidencialios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą, viešai prieinamus kitiems proceso dalyviams. Teismas savo sprendime gali remtis tik ta informacija, kuri buvo atskleista visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ;
4) neleidžia šios bylos medžiagos dalies kopijuoti ir platinti;
5) nustačius poreikį, kitas priemones, kurios veiksmingai užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą, atsižvelgiant į tikslus, dėl kurių tokia apsauga yra nustatyta ir į tai, kokios priemonės įprastai taikomos užtikrinant šią apsaugą . 6. Negali būti išreikalaujama informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį, taip pat kita informacija, kuri negali būti įrodymais civilinėse bylose. 7. Prieš išreikalaudamas įrodymus, teismas asmeniui, kurio prašoma pateikti įrodymus, ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą pateikti nuomonę dėl prašymo išreikalauti įrodymus. Tai nekliudo teismui imtis įrodymų užtikrinimo priemonių, kol sprendžiamas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau įrodymų pateikimas į bylą vykdomas ir jų prijungimo klausimas sprendžiamas tik po to, kai teismas nutaria išreikalauti atitinkamus įrodymus. 8.
reikalavimas pateikti įrodymą neįvykdytas, tokio reikalavimo neįvykdžiusiems asmenims teismas gali skirti Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą. 9. Asmenims, kurie sunaikina bylai dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo reikšmingus įrodymus, arba kurie nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba atsisako juos vykdyti, arba kurie nepaiso šiame straipsnyje ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų įrodymų naudojimo apribojimų, teismas gali skirti baudą iki dešimties tūkstančių eurų. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų pareigų vykdymo bei nuo civilinės atsakomybės už tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą. 10. Jeigu proceso šalis nepateikia teismo reikalaujamų įrodymų arba juos sunaikina, teismas turi teisę aplinkybes, kurias galėtų paneigti arba patvirtinti nepateikti arba sunaikinti įrodymai, įvertinti šių įrodymų nepateikusios ar juos sunaikinusios šalies nenaudai. 53 straipsnis. Konkurencijos institucijos byloje esančių įrodymų išreikalavimo ypatumai
Konkurencijos tarybos byloje esančius įrodymus, kurie nėra Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka išreikalauja tik tuo atveju, jeigu jų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti iš kitų asmenų. 2.
dėl Konkurencijos tarybos byloje esančių įrodymų išreikalavimo proporcingumo, teismas papildomai kartu su šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis taip pat įvertina visas šias aplinkybes:
1) ar prašymas išreikalauti įrodymus suformuluotas konkrečiai atsižvelgiant į Konkurencijos tarybai pateiktos ar Konkurencijos tarybos byloje esančios medžiagos pobūdį, dalyką ar turinį;
2) ar įrodymus išreikalauti prašanti šalis to prašo dėl teisme nagrinėjamo ieškinio dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo;
3) ar nebus pakenkta Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumui šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais atvejais, ar Konkurencijos tarybai pateikus nuomonę teismui pagal šio straipsnio 7 dalį. 3. Prašymas išreikalauti visą Konkurencijos tarybos byloje esančią medžiagą, tiksliai neįvardijus įrodymų arba su byla susijusių įrodymų kategorijų, nėra tenkinamas. 4. Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje arba
išreikalauti ir naudoti:
pažeidimų tyrimo procedūrai;
tyrimo procedūros tikslais. 5. Šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodyti prašymai atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymais civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šios dalies pirmame sakinyje aptariamais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies ar 37 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. 6. Konkurencijos tarybos byloje esantys įrodymai, kurie nėra nurodyti šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, gali būti bet kuriuo metu išreikalauti, nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu, atlyginimo, laikantis Civilinio proceso kodekso ir šio straipsnio 1 dalies nuostatų. 7. Konkurencijos taryba turi teisę savo iniciatyva arba šio įstatymo 52 straipsnio
išreikalauti iš jos įrodymus proporcingumo. 8. Įrodymais, gautais šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nenumatytais šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, turi teisę remtis tik juos gavęs asmuo, ar jo teisių perėmėjas. 9. Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje.
Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, negali būti įrodymais civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitai Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai. VII
4454 straipsnis. Įgaliota institucija
konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. 2. Konkurencijos taryba, atlikdama funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 dalį, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka. 4555 straipsnis. Valstybės pagalba
taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. 2.
2Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos,
nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą Lietuvos ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai , ir kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims . 3. Suteiktos valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant nereikšmingą pagalbą, registrą tvarko registro valdytoja yra
straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas
Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo
(EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – Reglamentas reglamento
) 20 straipsnyje nurodytu atveju. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju. 4. Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba. 4757 straipsnis. Konkurencijos bylų nagrinėjimas teisme 1.
Asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl:
1) neteisėtų veiksmų nutraukimo;
2) padarytos žalos atlyginimo. 21 . Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Europos Komisija ir Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises. 32 . Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai. 43 . Procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriame (kurioje) susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, priimamas Europos Komisijos sprendimas dėl minėtų straipsnių taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi. 54 . Kai byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, mutatis
m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 8 skyrius, 2 tomas, p. 205). 2. 2006 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1419/2006, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr.
4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, išplečiant jo taikymo sritį, įtraukiant kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas (OL 2006 L 269, p. 1). 2. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL 2014 L 349, p. 1). “
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atsakomybę už klaidinančios ar neleistinos lyginamosios reklamos naudojimą nustato Reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau
) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas).“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
taikomos šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatytos sankcijos.“
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Asmenys už šio įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. gruodžio 27 d. 2. Šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 26 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šis įstatymas taikomas tik žalos, atsiradusios dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų ar besitęsiančių (trunkančių) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, atlyginimui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam įstatymui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepasibaigė iki šio įstatymo įsigaliojimo. Iki šio įstatymo įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio įstatymo
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai: B.Matelis Z.Jedinskij
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą Nr. VIII-1099 ir jį išdėstyti taip:
I
įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę , bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus . 3. Šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. 4. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. 2. Šis įstatymas taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje. 3. Šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio valstybių rinkose, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip. 4. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatomi kitokie konkurencijos apsaugos reikalavimai, taikomos tų sutarčių nuostatos.
Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija – kitos nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybės narės pagal R eglamento (EB) Nr.
1/2003
. Koncentracija – tai:
keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą;
kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą (išskyrus atvejus, kai toks naujas ūkio subjektas neatlieka autonomiško ūkio subjekto funkcijų) arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu. 56 . Konkurencijos ribojimas
8
9. Kontrolė – visokios iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:
dalį ūkio subjekto turto;
2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai. 910 . Kontroliuojantis asmuo
Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat viešojo administravimo subjektas. Sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu. Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu. 1011 . Lemiama įtaka
juridinis asmuo, kuris iš tiesioginio pirkėjo arba tolesnio pirkėjo, bet ne iš šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo šio pažeidimo objektu tapusių prekių ar prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis. 13. Nukentėjęs asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, patyręs žalą dėl šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo. 14.
skirtumas tarp faktiškai sumokėtos prekės kainos ir kainos, kuri būtų, jei nebūtų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo. 1115 . Prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis. 1216 . Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. 1317 . Rinkos dalis – ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo prekių kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu prekių kiekiu atitinkamoje rinkoje. Jeigu neįmanoma gauti patikimų duomenų apie perkamą ar parduodamą prekių kiekį, nustatant rinkos dalį galima vadovautis ir kita objektyvia informacija apie atitinkamą rinką, įskaitant prekių pirkimų ar pardavimų vertę. 1418 . Susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 1519 .
15
19. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. 20 . Tiesioginis pirkėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiesiogiai iš šio įstatymo 5 ar
pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo šio pažeidimo objektu tapusių prekių. 1621 . Ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. 1722 . Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. 1823 . Ūkio subjekto turtas – ilgalaikio naudojimo ilgalaikis materialusis turtas ir kiti neapyvartiniai aktyvai, naudojami ūkinei veiklai. 1924 . Ūkio subjekto vadovas – fizinis asmuo, kuris vadovauja juridiniam asmeniui ir yra vienasmenis jo valdymo organas. 4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę
su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 2.
sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. II
draudimas
susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:
kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas;
tiekėjų grupes ar kitu būdu;
riboti techninę pažangą ar investicijas;
sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;
pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. 2. Konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. 3. Šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos. Tokiems susitarimams taikomus reikalavimus ir sąlygas teisės aktu nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 6 straipsnis. Išimtis 1.
įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas:
straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;
rinkos dalyje. 2. Susitarimas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas, galioja nuo sudarymo momento ( ab initio ) be jokio išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi. 3. Konkurencijos taryba turi teisę priimti teisės aktus ir nustatyti susitarimų grupes ir sąlygas, kuriomis susitarimas tenkina šio straipsnio 1 dalies sąlygas. 4. Konkurencijos taryba gali atšaukti ūkio subjektų teisę naudotis vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje numatytų teisės aktų taikoma dalimi Konkurencijos tarybos nustatyta išimtimi, jeigu nustatoma, kad tam tikru atveju susitarimo poveikis yra nesuderinamas su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. ANTRASIS
Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:
sąlygų primetimą;
atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;
įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. TREČIASIS
numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu keturiolika milijonų penki šimtai tūkstančių eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu vienas milijonas keturi šimtai penkiasdešimt tūkstančių eurų. 2.
suprantamos kaip:
1) ūkio subjektų, kurie jungiasi, bendrųjų pajamų suma;
2) ūkio subjektų, iš kurių vienas ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/3 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Jeigu ūkio subjektas, kuris įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, tai apskaičiuojant įsigyjamų akcijų dalį įskaitomos ir akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai. Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai įsigyjamo turto daliai;
3) koncentruojamų ūkio subjektų, iš kurių viename ar keliuose tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys, turėdami kontrolės teisę, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/3 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Apskaičiuojant fizinio asmens ar fizinių asmenų įsigyjamų kito ūkio subjekto akcijų dalį, įskaitomos akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi fizinio asmens ar tų pačių fizinių asmenų kontroliuojami ūkio subjektai ir visi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai.
Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai įsigyjamo turto daliai;
steigia naują ūkio subjektą arba sukuria bendrą valdymo ar priežiūros organą ar bendrą administracinį padalinį arba kurie dėl priimamų sprendimų turės pusę ar daugiau tų pačių narių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe, arba kurie įsipareigoja vienas su kitu derinti savo ūkinės veiklos sprendimus arba perduoti vienas kitam visą ar tam tikrą dalį pelno, arba kurie vienas kitam suteikia teisę naudoti visą savo turtą ar jo dalį, arba vienas iš kurių ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kitokiu būdu įgyja kito ūkio subjekto kontrolę. Jeigu vienas ūkio subjektas suteikia teisę kitam ūkio subjektui naudoti savo turto dalį, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojamos proporcingai naudojamo turto daliai. 3.
koncentracijoje dalyvauja:
suma;
bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, kuriuos kontroliuoja valdymo įmonė, uždaro tipo investicinė bendrovė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, bendrųjų pajamų suma;
3) ūkio subjektas, kuris priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei, bendrųjų pajamų suma;
pajamų, gautų Lietuvos Respublikos prekių rinkose, suma. 4. Atliekant koncentracijos priežiūrą taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 5. Laikoma, kad koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai, kitos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kolektyvinio investavimo subjektai ar juos valdančios valdymo įmonės ir draudimo įmonės įsigyja 1/3 ar daugiau kitos įmonės akcijų, turėdami tikslą jas perleisti, jeigu nesinaudojama šių akcijų suteikiama balsavimo teise ir šios akcijos perleidžiamos ne vėliau kaip per vienus metus, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įsigijimo pateikiama informacija Konkurencijos tarybai. Jeigu finansų įstaigos, įsigijusios 1/3 ar daugiau kitos įmonės akcijų, nusprendžia nesilaikyti šioje dalyje nustatytų sąlygų, jos privalo pateikti pranešimą apie koncentraciją bendra tvarka. 9 straipsnis. Pranešimo apie koncentraciją pateikimas
punktuose numatytais atvejais teikia kontroliuojantys asmenys, kitais atvejais
Pranešimas apie koncentraciją pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas apie koncentraciją gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas. Konkurencijos taryba nustato tipinę pranešimo apie koncentraciją formą. 3. Pranešime apie koncentraciją turi būti pateikta:
koncentracijos laikotarpio metinių finansinių ataskaitų rinkiniai;
kontroliuojančių asmenų nuosavybei priklausančias įmones, taip pat įmones, kurių jie yra akcininkai arba pajininkai;
kiekis per paskutinių trejų metų iki koncentracijos laikotarpį ir jų rinkos dalies atitinkamoje rinkoje įvertinimas;
tiekėjų bei pagrindinių konkurentų atitinkamose rinkose sąrašas. 4. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja ūkio subjektas, priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, tai pagal šio straipsnio 3 dalies reikalavimus pateikiami duomenys apie visus susijusių ūkio subjektų grupei priklausančius ūkio subjektus. 5. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos, Konkurencijos tarybai pateikiama ir Lietuvos banko išvada. 6.
pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą. Asmuo, kuris teikia pranešimą apie koncentraciją, už pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio Konkurencijos taryba pranešimo apie koncentraciją nenagrinėja. 10 straipsnis. Koncentracijos sustabdymas
kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos tol, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. 2. Visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, susiję su koncentracijos, dėl kurios yra priimtas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, įgyvendinimu, laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių. 3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali priimti nutarimą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas nustatant tam tikras sąlygas ir įpareigojimus, kurie būtini veiksmingai konkurencijai užtikrinti. Asmuo, kuris teikia prašymą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, už šio prašymo nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio Konkurencijos taryba prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nenagrinėja. 4.
Konkurencijos tarybos leidimo atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas ir sudaryti sandorius dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu apie šiuos veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų atlikimo pranešama Konkurencijos tarybai ir vertybinių popierių įgijėjas nesinaudoja vertybinių popierių suteikiamomis balsavimo teisėmis. 11 straipsnis. Pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas Konkurencijos taryboje
Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. 2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir priima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis. 3. Per vieną mėnesį nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją. 4. Konkurencijos taryba, ketindama priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto motyvuotu prašymu šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą gali pratęsti vienam mėnesiui. 5.
gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti. 12 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl koncentracijos
iš šių nutarimų:
kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje;
dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. 2. Konkurencijos tarybos nutarime, numatytame šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte, nurodomi koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų nustatymo ar atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją motyvai. Priimdama šį nutarimą, Konkurencijos taryba turi teisę remtis tik tokiais motyvais, dėl kurių turėjo galimybę duoti paaiškinimus koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys. 3. Apie Konkurencijos tarybos nutarimus raštu pranešama asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją.
Jeigu Konkurencijos taryba per šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas. 4. Šiame straipsnyje nustatyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 13 straipsnis. Koncentracijos priežiūros procedūros taikymas savo iniciatyva
koncentraciją ir mutatis mutandis taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą, numatytą šiame skirsnyje, nors ir nėra viršijami šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai, kai yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. 2. Konkurencijos taryba gali priimti atskirą nutarimą taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą tik tais atvejais, kai nuo koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip dvylika mėnesių. 14 straipsnis. Koncentracijos vykdymo pažeidimų tyrimas ir Konkurencijos tarybos nutarimų dėl koncentracijos pakeitimas ar panaikinimas
yra pagrindas manyti, kad vykdant koncentraciją buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai arba Konkurencijos tarybos nutarimai, Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pagal šio įstatymo V skyrių. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pakeisti arba panaikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą, arba jeigu ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus. 3.
įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinamas visas ar dalis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyto Konkurencijos tarybos nutarimo, ūkio subjektai turi Konkurencijos tarybai pateikti pagal esamą padėtį rinkoje patikslintą pranešimą apie koncentraciją. Jeigu ūkio subjektai neatlieka šių veiksmų, mutatis mutandis kyla šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, kiek jos neprieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas patikslintas pranešimas Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konkurencijos taryba išnagrinėja patikslintą pranešimą apie koncentraciją ir priima vieną iš šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų. Tokiu atveju šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai ūkio subjektai pateikia patikslintą pranešimą apie koncentraciją. III
draudimas 1.
Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;
2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;
perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;
neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos;
subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;
įstatymus reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą.
Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;
2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;
perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;
neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos;
subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;
įstatymus reklamos įstatymą (toliau – Reklamos įstatymas) laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą. 2.
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tapataus ar panašaus pavadinimo, prekės ženklo ar kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekės ženkle ar žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar steigėjo vardas ar pavardė ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį pavadinimą, prekės ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio subjekto ar prekės tapatybės išvengti. 3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis savybėmis. 4. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. 5. Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos pakuotės funkcinių savybių, jeigu šiuos veiksmus atliekantis asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo dėl gamintojo ar prekės tapatybės. 16 straipsnis. Teisių gynimas
subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl:
3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės;
konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. 2.
straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos. 3. Atsakomybę už klaidinančios ar neleistinos lyginamosios reklamos naudojimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai Reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau
nusižengimų kodeksas ) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas). 4. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba už šiuos veiksmus taiko įstatymų šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas. IV
taryba
1Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui,
vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama įstatymų jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. 43 . Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įskaitant šio straipsnio 4 dalyje nurodytas Konkurencijos tarybos pajamas. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti užmokesčiai mokami į Konkurencijos tarybos sąskaitą. Konkurencijos taryba kasmet, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 5 .
5. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 18 straipsnis. Konkurencijos tarybos funkcijos ir įgaliojimai
1Konkurencijos taryba:
įstatymo nustatytų reikalavimų;
kriterijus bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje;
, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus teisės aktus, priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus.
Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui ;“
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka ;
7) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų , numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui ;“
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka ;
7) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;
teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;
pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;
institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų , numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;
Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas. 2.
2Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;
2) pagal kompetenciją priimti teisės aktus;
prioritetus;
ekspertams pavesti uždaviniai, teisės ir pareigos juos įgyvendinant yra nurodomi sutartyje su Konkurencijos taryba;
nustatyti jų darbo tvarką, gauti patariamojo pobūdžio išvadas ir pasiūlymus;
įstatymų šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų pradėti ir atlikti;
šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose Konkurencijos tarybai nustatytomis teisėmis. 19 straipsnis. Konkurencijos tarybos sudėtis, sudarymas ir darbo tvarka
pirmininką ir narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir Konkurencijos tarybos nariai skiriami šešeriems metams. Tas pats asmuo Konkurencijos tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Konkurencijos tarybos pirmininkas iš paskirtų Konkurencijos tarybos narių skiria du Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojus. 2.
reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį ar ekonominį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie, kokie nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. 3. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) savo noru;
6) jeigu savo poelgiu pažemino Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario vardą;
7) dėl sveikatos būklės;
eina savo pareigas tol, kol į atitinkamas pareigas yra paskiriamas tas pats ar kitas asmuo. Konkurencijos tarybos pirmininkui ir nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. 5. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą. 6. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai. 7. Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, bet ne mažiau kaip trimis Konkurencijos tarybos narių balsais, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai balsuoja nepriklausomai ir savarankiškai. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, dalyvaudami posėdyje, neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo dėl nutarimo. 8.
nutarimų priėmimą, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimų dalyvių išklausymą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei norminių teisės aktų, susijusių su šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymu, priėmimą, turi teisę perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui arba atskiriems nariams pagal veiklos sritis. 9. Konkurencijos tarybos funkcijas atlikti padeda tam tikslui sudaroma Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos funkcijos nustatomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei Konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose, kuriuos nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. 10. Konkurencijos tarybos darbo tvarka ir jos atliekamų procedūrų dėl šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų taisyklės nustatomos Konkurencijos tarybos nutarimu priimtame darbo reglamente. 20 straipsnis. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai
1Konkurencijos tarybos pirmininkas:
darbuotojus;
ataskaitas;
įstaigos vadovui nustatytas ir Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas. 2.
Vyriausybės posėdžiuose ir privalo pareikšti savo pastabas tuo atveju, jeigu siūlomi priimti sprendimai prieštarauja šiam įstatymui. 3. Kai nėra Konkurencijos tarybos pirmininko, jo pavedimu jį pavaduoja Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas. 4. Konkurencijos tarybos nariai dalyvauja svarstant ir priimant nutarimus Konkurencijos tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra atsakingi už jiems pavestas veiklos sritis ir atlieka kitas Konkurencijos tarybos ar Konkurencijos tarybos pirmininko jiems pavestas funkcijas. 21 straipsnis. Komercinių paslapčių ir , tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga
atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ir profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Ūkio subjektai, teikdami dokumentus ar kitą informaciją Konkurencijos tarybai arba nedelsdami, kai tik patys arba iš Konkurencijos tarybos sužino, kad Konkurencijos taryba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurią informaciją Konkurencijos taryba turėtų laikyti ūkio subjekto komercine paslaptimi. Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl prašymo ir apie tai praneša ūkio subjektui. 3. Jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti ūkio subjekto komercine paslaptimi, prašymą pateikęs ūkio subjektas gali būti įpareigotas per nustatytą terminą šią informaciją nurodyti.
Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti komercine paslaptimi, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 4. Jeigu ūkio subjektas nepateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo dėl komercinių paslapčių apsaugos, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 5. Ūkio subjektas, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi Konkurencijos taryba, gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nepateikia išrašo ir aprašymo, laikoma, kad ūkio subjekto prašoma apsaugoti informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija. 6. Už ūkio subjektų komercinių paslapčių atskleidimą Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos priimamas ne vėliau negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Po priimto galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio galutinio sprendimo dėl nagrinėjamo klausimo ūkio subjektų pateikti prašymai dėl komercinių paslapčių apsaugos nėra tenkinami. 7.
parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų , reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms atlikti . 8. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
dalyvavusiais tame pačiame pažeidime, kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais ir teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o pripažinimo pareiškimai pateikti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims susipažinti su šiais prašymais ir pareiškimais. 9.
įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl kitų, negu šio straipsnio8 dalyje nurodytų, pažeidimų. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
pripažintiems dalyvavusiais tame pačiame pažeidime kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, ir teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
2) teismui, kuris, įvertinęs šio įstatymo 53 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes, nusprendžia išreikalauti šiuos dokumentus žalos atlyginimo bylose. 10. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyti ribojimai taikomi tik šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu pateiktiems prašymams atleisti nuo baudos ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tyrimo metu pateiktiems rašytiniams pripažinimo pareiškimams, bet ne kartu su šiais dokumentais teikiamiems įrodymams. 11. Konkurencijos taryba nedaro šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų kopijų, išskyrus kopijų darymą teismui šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytais atvejais. 12. Asmenys teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija įgyja ne anksčiau negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Ši teisė neapima dokumentų ir kitos informacijos, su kuria asmenys neturi teisės susipažinti remiantis šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atskirų rūšių dokumentų ir kitos informacijos apsaugą.
V
pažeidimai
skyriuje nustatyta tvarka Konkurencijos taryba tiria:
šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;
nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu;
atvejais;
pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku, pažeidžiamas ar nuplėšiamas antspaudas, uždėtas pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kliudoma Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos nevykdomi Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ši tvarka netaikoma tiriant pažeidimus, kai nevykdomi ar vykdomi ne laiku Konkurencijos tarybos nutarimais paskirti įpareigojimai pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, pažeidžiančius šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šie pažeidimai tiriami Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka. 2.
(toliau – Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai). 3. Apie šiame skyriuje nurodytus Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo pranešama pareiškėjams ir pažeidimu įtariamiems subjektams per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus. 4. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo Konkurencijos tarybos nutarimu gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai, bet ne ilgiau kaip iki bus atliktas bet kuris iš šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7 ar 8 punkte numatytų veiksmų dėl šio įstatymo pažeidimu įtariamų ūkio subjektų. 5. Atskiroms Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtų tirti ir nagrinėti šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų rūšims Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti atskirą tyrimo ir nagrinėjimo tvarką, kiek tai neprieštarauja įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams šių įstatymų nuostatoms
įstatymo pažeidimo tyrimą
reikalauti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi:
1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų;
3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. 3. Teisę prašyti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi vartotojai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Įvertinusi vartotojų prašymuose nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. 4. Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti šį įstatymą pažeidžiančius veiksmus. 5.
nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. 24 straipsnis. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimas ir jo nagrinėjimas
23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. 2. Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas nagrinėti pareiškimas dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. 3. Pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus, Konkurencijos taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo. 4.
4Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu:
įstatymo saugomiems interesams;
2) tirti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai;
tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
reikalingų duomenų ir dokumentų;
5) yra suėjęs šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytas senaties terminas;
6) šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų atveju skundžiamas viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas buvo panaikintas, pakeistas ar nustojo galioti iki pareiškimo išnagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos;
7) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą;
tarybos veiklos prioritetų. 25 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant tyrimą 1.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;
laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;
laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva;
medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
9) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones;
nagrinėjimų metu.
būti atliekami tik turint teismo leidimą. 3. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti policijos pareigūnų. 4. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus. 5. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 6. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio
taikomos įstatymų šiame įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos. 7.
paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Konkurencijos tarybai. 26 straipsnis. Laikinosios priemonės
pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Kai įvykdomos Konkurencijos tarybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą, paskirtos sankcijos, laikinosios priemonės nebetaikomos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais nurodytais atvejais ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui , įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
ar viešojo administravimo subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;
subjektus ar viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. 3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui , įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą terminą duoti paaiškinimus. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. 27 straipsnis. Teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų atlikimo, laikinųjų priemonių ir ūkinės veiklos apribojimų taikymo išdavimo tvarka 1.
Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, arba dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti laikinąsias priemones ar ūkinės veiklos apribojimus išdavimo. 2. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos laikinosios priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai. 3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. 5. Jeigu Konkurencijos taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per
skundą. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 8.
veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 28 straipsnis. Tyrimo papildymas, išskyrimas (sujungimas) ir pabaiga
priimti nutarimą tyrimą papildyti, išskirti į atskirus tyrimus ar sujungti atskirus tyrimus į vieną. 2. Tyrimas laikomas baigtu, kai Konkurencijos taryba patvirtina įgaliotų pareigūnų tyrimo išvadas dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados). Tokiu atveju atliekami veiksmai, numatyti šio skyriaus antrajame skirsnyje. 3. Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu:
įstatymų šio įstatymo saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje;
nurodytos aplinkybės. 4. Įsipareigojimai, pateikti pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą ir įrašyti į Konkurencijos tarybos nutarimą tyrimą nutraukti, ūkio subjektui yra privalomi. 5. Jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą nutrauktą tyrimą atnaujinti. 6. Konkurencijos tarybos nutarimai, priimti pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą, skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. ANTRASIS
procedūros dalyvių išklausymas 1.
Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 2. Baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu , ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo38
3 8–11 dalyje dalyse numatyti apribojimai. 3. Prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Apie numatomą posėdį Konkurencijos taryba turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones ar savo interneto svetainėje. 4. Konkurencijos tarybos posėdžiai, kurių metu išklausomi procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši.
Konkurencijos taryba savo iniciatyva, procedūros dalyvių arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis. 5. Laikoma, kad procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga. 30 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimo
1Konkurencijos taryba, atlikusi šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus veiksmus,
turi teisę priimti nutarimą:
2) jeigu nėra šio įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas;
3) jeigu nėra šio įstatymo pažeidimo, procedūrą dėl šio įstatymo pažeidimo nutraukti;
aplinkybės, procedūros dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimto nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. 3. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas , įtariamas šio įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Šiame straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas. 31 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų paskelbimas 1.
Apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus Konkurencijos tarybos nutarimus pranešama procedūros dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus. 2. Šio įstatymo 30 straipsnyje nurodyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. TREČIASIS
32 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas
Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu kartu su skundu pateikiamas motyvuotas prašymas terminą atnaujinti. Tokiu atveju Konkurencijos taryba skundą priima, jeigu nustato, kad jo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo. 4.
straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje atliekamos koncentracijos priežiūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu , Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu, Reklamos įstatymu ir kitais įstatymais , kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu. 33 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. 2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba, jeigu nutarimas turi būti paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, – nuo paskelbimo dienos. 3. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 34 straipsnis.
34 straipsnis. Teismo sprendimas Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, priima vieną iš šių sprendimų:
1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti;
2) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti;
3) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis;
4) pakeisti nutarimą dėl koncentracijos, sankcijų arba laikinųjų priemonių taikymo. VI SKYRIUS ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO KONKURENCIJOS TEISĖS PAŽEIDIMUS PIRMASIS SKIRSNIS ADMINISTRACINĖ
35 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams taikomos sankcijos 1.
Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimą šalinančius veiksmus;34 ) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. 2. Gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą.
Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami Konkurencijos tarybos sprendimu , kai įvykdomos Konkurencijos tarybos Konkurencijos taryba nustato, kad paskirtos sankcijos yra įvykdytos . 3. Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai:
sustabdomas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo tirti šio įstatymo pažeidimus priėmimo dienos iki Konkurencijos tarybos nutarimo tyrimą nutraukti ar nutarimo, nurodyto šio įstatymo 30 straipsnyje, priėmimo dienos;
skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas tol, kol yra sustabdytas Konkurencijos tarybos tyrimas;
sankcijas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 36 straipsnis. Baudos 1.
draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 5. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių tūkstančių eurų. 6.
per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų įpareigojimų neįvykdymą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos. 7. Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau negu šešiasdešimt tūkstančių eurų. 37 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas
ir viešojo administravimo subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai , padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią
neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų , ; Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą; pripažino Konkurencijos tarybos atlikto baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes , ; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmų veiksmai; ir ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. 3.
ar viešojo administravimo subjektai , kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams , jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. 4. Vyriausybė nutarimu patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą. 38 straipsnis. Atleidimas nuo baudos
1Ūkio subjektas,
kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis arba yra draudžiamo nekonkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
prašyme atleisti nuo baudos pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
prašyme atleisti nuo baudos pateikęs tokią informaciją;
prašyme atleisti nuo baudos pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba atliekant tyrimą kartu su prašymu atleisti nuo baudos pateikia šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ;
atliekant tyrimą;45 ) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime. 2. Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos.
Reikalavimus, taikomus prašymams atleisti nuo baudos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, kurią pateikė ūkio subjektas, Konkurencijos tarybos pripažintas tenkinančiu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, be ją pateikusio ūkio subjekto sutikimo gali būti teikiama susipažinti tik šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais ir tik tiems ūkio subjektams, kurie yra įtariami ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažinti dalyvavusiais tame pačiame susitarime, kaip ir šią informaciją pateikęs ūkio subjektas. Kitiems asmenims ar kitais tikslais su šia informacija negali būti leista susipažinti ar ją perduoti. Šios informacijos kopijos, nuorašai ir išrašai nedaromi. Ši informacija gali būti teikiama tik teisėsaugos institucijoms įstatymų joms priskirtoms funkcijoms atlikti. 39 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymas
ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. 2. Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso
dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.
Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3. Jeigu ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka . 4 . Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 5 . Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį dalies 1 ir 2 punktus skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 6. Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą.
Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas . 7. Jeigu viešojo administravimo subjektas neįvykdo per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo termino įpareigojimui įvykdyti pabaigos kreiptis į administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prašydama panaikinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu. Šiuos Konkurencijos tarybos prašymus pirmąja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. “
sankcijos
subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro. 2.
subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:
kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui;
daro pažeidimą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:
1) ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovui;
2) ūkio subjekto vadovui, kuris Konkurencijos tarybai pateikė šio įstatymo 38 straipsnio
mutatis mutandis atitinkančią informaciją apie ūkio subjekto, su kuriuo darbo santykiai yra pasibaigę informacijos pateikimo Konkurencijos tarybai metu, padarytus pažeidimus. 4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikomos, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos. 5. Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį , išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 punktą . 6. Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys. 41 straipsnis. Prašymo dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas teismui ir nagrinėjimas teisme
dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas.
straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio. 3. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai:
dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 4. Teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:
1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą;
2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį;
4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu;
5) kitas reikšmingas aplinkybes. 6.
straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 7. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 42 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenys už šio įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. ANTRASIS
Šis skirsnis nustato šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo ypatumus. 4344 straipsnis. Žalos prezumpcija ir Žalos žalos atlyginimas
subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams ir juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 1. Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo iš šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusio (padariusių) ūkio subjekto (subjektų). 2. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad nukentėjęs asmuo, kuriam atlyginama žala, turi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas, tačiau nukentėjusiam asmeniui negali būti leidžiama nepagrįstai praturtėti. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento. 3.
neįrodoma priešingai, laikoma, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytais konkurentų susitarimais arba kitais konkurentų susitarimais, kuriais siekiama riboti konkurenciją ir kuriais pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra padaroma žala. 4. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tą padaryti pernelyg sunku, teismas informuoja šalis, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės įgyvendinant visiško žalos atlyginimo principą. 5. Kai teismas žalos atlyginimo byloje yra paskyręs teismo ekspertizę, teismo ekspertai, atlikdami ekspertizę, visais atvejais turi vadovautis Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais dėl žalos apskaičiavimo. 45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai
pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai solidariai atsako už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. 2. Ūkio subjektas, atleistas nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą , solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:
1) savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams;
nukentėjusiems asmenims tik tuo atveju, jei jie negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime. 3. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė, kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d.
Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36), ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:
1) jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje bet kuriuo šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;
2) dėl solidariosios atsakomybės taisyklių taikymo būtų negrįžtamai pakenkta jos ūkinės veiklos tęstinumui ir tokių taisyklių taikymas sukeltų visišką jos turto nuvertėjimą. 4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) maža arba vidutinė įmonė skatino ir (ar) naudodama spaudimą vertė kitą (kitus) ūkio subjektą (subjektus) atlikti šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą ar prie jo prisijungti arba atliko vadovaujamą vaidmenį darant tokį pažeidimą;
2) Konkurencijos tarybos ar teismo nustatyta, kad maža arba vidutinė įmonė anksčiau buvo padariusi šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą;
asmenys, kurie nėra mažos arba vidutinės įmonės tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo darnt tą patį pažeidimą kaip ir maža arba vidutinė įmonė. 5. Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija. 46 straipsnis. Regreso teisės įgyvendinimas
subjektų šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu bendrai padarytą žalą, turi regreso teisę į kitus pažeidimą padariusius ūkio subjektus. Reikalavimo regreso tvarka dydis apskaičiuojamas pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį. 2.
subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio
susitarimą, regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, negu jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams. 3. Jei šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims, nei bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio
susitarimą, regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija. 47 straipsnis. Permokos perkėlimas bylose dėl žalos atlyginimo
pažeidimo, atlyginimo, teismas įvertina, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkelta ieškovo pirkėjams. Teismas, vertindamas netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį, atsižvelgia į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus, nurodančius, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį. 2 . Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, atsakovas, atsakydamas į reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl šio įstatymo
argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams.
Atsakovui įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta pirkėjams, teismas atitinkamai sumažina ieškovui priteisiamos žalos dydį. 3. Kai ieškovas yra netiesioginis pirkėjas, jis turi pareigą įrodyti permokos perkėlimo faktą ir mastą, atsižvelgiant į komercinę praktiką, pagal kurią kainos padidėjimas perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai. 4. Permokos perkėlimas netiesioginiam pirkėjui preziumuojamas, jeigu įrodytos visos šios aplinkybės:
2) dėl tokio pažeidimo atsakovo tiesioginis pirkėjas permokėjo už prekes;
prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija gali remtis tik netiesioginis pirkėjas. Atsakovui nuginčijus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą prezumpciją arba jos dalį, ši prezumpcija netaikoma arba taikoma tik nenuginčytai daliai. 6. Šiame straipsnyje nurodytos taisyklės mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro tiesioginiai ar netiesioginiai pirkėjai. 48 straipsnis. Ginčų, išspręstų ne teisme, poveikis vėlesniems ieškiniams dėl žalos atlyginimo 1.
Jeigu nukentėjęs asmuo su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusiu ūkio subjektu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendžia ne teisme, likusi nukentėjusio asmens reikalavimo dalis pareiškiama kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendusiems ginčo dėl žalos atlyginimo ne teisme. Kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams pareiškiama likusi reikalavimo dalis apskaičiuojama nukentėjusio asmens patirtą žalą mažinant ūkio subjekto, su kuriuo ginčas buvo išspręstas ne teisme, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dalimi. 2. Bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, negali reikalauti padengti iš jų teismo tvarka išreikalautos likusios žalos dalies iš ūkio subjekto, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme. 3. Jeigu likusios neatlygintos žalos negali atlyginti bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą dėl likusios neatlygintos žalos atlyginimo ūkio subjektui, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme, nebent išsprendus ginčą ne teisme yra sutarta, kad nukentėjęs asmuo negalės pareikšti tokio reikalavimo. 4. Bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tarpusavio reikalavimai sprendžiami šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus pagal ankstesnį ginčą, išspręstą ne teisme, kuriame dalyvavo atitinkamas ūkio subjektas, atlygintos žalos dydį. 49 straipsnis. Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas 1.
Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas pradedamas skaičiuoti pažeidimui pasibaigus ir kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti visas šias aplinkybes:
1) atsakovo veiksmus ir kad dėl jų buvo padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas;
2) faktą, kad dėl šio pažeidimo jis patyrė žalą;
3) atsakomybėn dėl žalos atlyginimo trauktiną pažeidimą padariusį ūkio subjektą. Jei atsiranda šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos atsakomybėn traukti atitinkamai ūkio subjektą, atleistą nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, ar mažą arba vidutinę įmonę, senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau, nei atsiranda šios sąlygos. 2. Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas yra penkeri metai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas sustabdomas:
1) kai Konkurencijos taryba priima nutarimą pradėti tyrimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino sustabdymas pasibaigia praėjus vieniems metams po to, kai Konkurencijos tarybos šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies arba 30 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytu pagrindu priimtas nutarimas nebegali būti skundžiamas arba įsiteisėja teismo priimtas sprendimas dėl pažeidimo. Kai pažeidimą nagrinėja Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar teismas, mutatis mutandis taikomos šiame punkte nurodytos ieškinio senaties termino sustabdymo taisyklės;
2) kai vyksta šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo.
Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sustabdomas tol, kol trunka šios derybos, ir tik dėl tų šalių, kurios dalyvauja ar dalyvavo šiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo. 50 straipsnis. Šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo poveikis Teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nuo bylos šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo pradžios iki pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip dvejiems metams, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą. 51 straipsnis. Bylų nagrinėjimas teisme
ylos dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis Civilinio proceso kodekso taisyklių, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 2. Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas:
dėl šio įstatymo
pažeidimais padarytos žalos atlyginimo;
2) bylas, kai asmuo, kurio interesai buvo pažeisti, reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo. 4.
Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas tos valstybės narės teismo galutinis ir pagal Europos Sąjungos reglamentus pripažįstamas sprendimas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos galutinis sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią ( prima facie įrodymas), kad buvo padarytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas. 5. Teismas, priėmęs ieškinį dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, apie bylos iškėlimo faktą skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas bylos šalis. 6. Jeigu byloje dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo iki teismo sprendimo priėmimo paaiškėja, kad tam pačiam atsakovui (atsakovams) ieškinius dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo yra pareiškę ir kiti ieškovai, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai nustatytas tiek visos žalos, tiek ir kiekvienam ieškovui padarytos žalos dydis, visas bylas sujungia į vieną bylą. 7. Asmenys, manantys, kad dėl neteisėtų atsakovo (atsakovų) veiksmų taip pat yra patyrę žalos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę įstoti į bylą Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta tvarka. 8. Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo. 9.
9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo ir vertindamas, ar įvykdyta šio įstatymo 47 straipsnio 2–5 dalyse nurodyta įrodinėjimo pareiga, atsižvelgia į kitus teismo ar, jeigu yra galimybių, kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo jau priimtus sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra susijusios su tuo pačiu pažeidimu, tačiau kuriose ieškinius pareiškia kitų tiekimo grandinės lygių ieškovai. 52 straipsnis. Įrodymų rinkimo bylose dėl žalos atlyginimo ypatumai
1Ieškovas ar atsakovas, patys negalėdami gauti su byla susijusios informacijos,
turi teisę prašyti teismo ją išreikalauti. Ieškovo ar atsakovo pagrįstu prašymu teismas nurodo kitai šaliai ar trečiajai šaliai atskleisti įrodymus ar įrodymų kategorijas . 2. Teismas išreikalauja tiksliai įvardytus įrodymus arba su byla susijusius tam tikrų kategorijų įrodymus. Teismo prašant išreikalauti tam tikrų kategorijų įrodymus, įrodymų kategorijos turi būti apibrėžtos kuo tiksliau ir siauriau, remiantis dalyvaujančio byloje asmens prašyme pateiktais turimais faktais, t. y. turi būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie, kaip, pavyzdžiui, dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti. 3. Įrodymų išreikalavimas turi būti proporcingas. Teismas, spręsdamas, ar dalyvaujančio byloje asmens prašymas išreikalauti įrodymus yra proporcingas, įvertina visų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus.
Teismas visų pirma atsižvelgia į:
1) tai, kiek ieškovo ar atsakovo reikalavimai arba atsikirtimai yra grindžiami turimais faktais ir įrodymais, kurie pagrindžia prašymą išreikalauti įrodymus;
išlaidas, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nekonkrečios informacijos, kuri gali būti nesusijusi su byla, paieškai;
3) tai, ar prašomi išreikalauti įrodymai apima įstatymų saugomas paslaptis ir kitą saugomą konfidencialią informaciją, ypač susijusią ne su byloje dalyvaujančiais asmenimis (toliau – konfidenciali informacija), ir tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti taikomą tvarką. 4. Ūkio subjektų interesas išvengti ieškinių dėl su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas interesu, kurį reikia ginti. 5. Teismas taip pat gali išreikalauti su byla susijusius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, tuo atveju, jeigu tokia informacija gali būti laikoma įrodymais civilinėje byloje. Gavęs ar išreikalavęs tokio turinio įrodymus, teismas imasi veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti.
Šiam tikslui teismas taiko vieną ar kelias toliau nurodytas priemones:
yra konfidenciali informacija, ir nustato jiems racionalius ir proporcingus konfidencialios informacijos saugojimo įpareigojimus;
kitais negu konkrečios bylos tikslais;
kurioje yra konfidenciali informacija, ir gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis parengti ir pateikti tokios informacijos išrašą be konfidencialios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą, viešai prieinamus kitiems proceso dalyviams. Teismas savo sprendime gali remtis tik ta informacija, kuri buvo atskleista visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ;
konfidencialios informacijos apsaugą, atsižvelgiant į tikslus, dėl kurių tokia apsauga yra nustatyta, ir į tai, kokios priemonės įprastai taikomos siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą . 6. Negali būti išreikalaujama informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį, taip pat kita informacija, kuri negali būti laikoma įrodymu civilinėse bylose. 7. Prieš išreikalaudamas įrodymus, teismas asmeniui, kurio prašoma pateikti įrodymus, ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą pateikti nuomonę dėl prašymo išreikalauti įrodymus. Tai nekliudo teismui imtis įrodymų užtikrinimo priemonių, kol sprendžiamas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau įrodymų pateikimas į bylą vykdomas ir jų prijungimo klausimas sprendžiamas tik po to, kai teismas nutaria išreikalauti atitinkamus įrodymus. 8.
per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti įrodymą neįvykdytas, tokio reikalavimo neįvykdžiusiems asmenims teismas gali skirti Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą. 9. Asmenims, kurie sunaikina bylai dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo reikšmingus įrodymus, arba kurie nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba atsisako juos vykdyti, arba kurie nepaiso šiame straipsnyje ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų įrodymų naudojimo apribojimų, teismas gali skirti baudą iki dešimties tūkstančių eurų. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų pareigų vykdymo ir nuo civilinės atsakomybės už tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą. 10. Jeigu proceso šalis nepateikia teismo reikalaujamų įrodymų arba juos sunaikina, teismas turi teisę aplinkybes, kurias galėtų paneigti ar patvirtinti nepateikti arba sunaikinti įrodymai, įvertinti šių įrodymų nepateikusios ar juos sunaikinusios šalies nenaudai. 53 straipsnis. Konkurencijos institucijos byloje esančių įrodymų išreikalavimo ypatumai
Konkurencijos tarybos byloje esančius įrodymus, kurie nėra Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka išreikalauja tik tuo atveju, jeigu jų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti iš kitų asmenų. 2.
dėl Konkurencijos tarybos byloje esančių įrodymų išreikalavimo proporcingumo, teismas papildomai kartu su šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis taip pat įvertina visas šias aplinkybes:
1) ar prašymas išreikalauti įrodymus suformuluotas konkrečiai atsižvelgiant į Konkurencijos tarybai pateiktos ar Konkurencijos tarybos byloje esančios medžiagos pobūdį, dalyką ar turinį;
2) ar išreikalauti įrodymus prašanti šalis to prašo dėl teisme nagrinėjamo ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo;
3) ar nebus pakenkta Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumui šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais atvejais, ar Konkurencijos tarybai pateikus nuomonę teismui pagal šio straipsnio 7 dalį. 3. Prašymas išreikalauti visą Konkurencijos tarybos byloje esančią medžiagą, tiksliai neįvardijus įrodymų arba su byla susijusių įrodymų kategorijų, nėra tenkinamas. 4. Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje arba
išreikalauti ir naudoti:
pažeidimų tyrimo procedūrai;
tyrimo procedūros tikslais. 5. Šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodyti prašymai atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymai civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies ar 37 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. 6. Konkurencijos tarybos byloje esantys įrodymai, kurie nėra nurodyti šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, gali būti bet kuriuo metu išreikalauti, nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, laikantis Civilinio proceso kodekso ir šio straipsnio 1 dalies nuostatų. 7. Konkurencijos taryba turi teisę savo iniciatyva arba šio įstatymo 52 straipsnio
išreikalauti iš jos įrodymus proporcingumo. 8. Įrodymais, gautais šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nenumatytais šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, turi teisę remtis tik juos gavęs asmuo ar jo teisių perėmėjas. 9. Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje.
Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, negali būti įrodymai civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitai Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai. VII
4454 straipsnis. Įgaliota institucija
konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. 2. Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 dalį, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka. 4555 straipsnis. Valstybės pagalba
taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. 2.
2Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos,
nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą Lietuvos ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai , ir kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims . 3. Suteiktos valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant nereikšmingą pagalbą, registrą tvarko registro valdytoja yra
straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas
Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo
(EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – Reglamentas reglamento
) 20 straipsnyje nurodytu atveju. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju. 4. Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba. 4757 straipsnis. Konkurencijos bylų nagrinėjimas teisme 1.
Asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl:
1) neteisėtų veiksmų nutraukimo;
2) padarytos žalos atlyginimo. 21 . Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Europos Komisija ir Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises. 32 . Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai. 43 . Procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriame (kurioje) susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, priimamas Europos Komisijos sprendimas dėl minėtų straipsnių taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi. 54 . Kai byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, mutatis mutandis
m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 8 skyrius, 2 tomas, p. 205). 2. 2006 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1419/2006, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr.
4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, išplečiant jo taikymo sritį, įtraukiant kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas (OL 2006 L 269, p. 1). 2. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL 2014 L 349, p. 1). “
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas tik žalos, atsiradusios dėl šiam įstatymui įsigaliojus padarytų ar besitęsiančių (trunkančių) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, atlyginimo atvejais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam įstatymui, taip pat jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepasibaigė iki šio įstatymo įsigaliojimo. Iki šio įstatymo įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio įstatymo
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino priimta
„Dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę
nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo“ (toliau – Direktyva). Direktyva siekiama Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu užtikrinti vienodas galimybes nukentėjusiems asmenims gauti kompensacijas už visą jiems konkurencijos teisės pažeidimais padarytą žalą. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 27 d. Įstatymo projekto tikslai – į Lietuvos teisę perkelti Direktyvos materialines ir procesines nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos konkurencijos teisės pažeidimais, atlyginimą, kad nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys (verslas) Lietuvoje turėtų ne mažiau palankias galimybes reikalauti visos konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, nei kitose ES valstybėse narėse.
Siekiant efektyvaus konkurencijos teisės veikimo ir taikymo, būtina sudaryti sąlygas už nustatytus konkurencijos teisės pažeidimus ne tik taikyti sankcijas (viešasis konkurencijos teisės įgyvendinimas, kurį atlieka konkurencijos institucijos, įskaitant Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą), tačiau taip pat sudaryti sąlygas efektyviam privačiam konkurencijos teisės įgyvendinimui, kai nukentėję nuo tokių pažeidimų asmenys turi realias galimybes ginti savo teises pareiškiant ieškinius dėl žalos atlyginimo teismuose ar gauti tokiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimą, pasinaudojant alternatyviais ginčų sprendimo ne teisme būdais. Europos Komisijos (toliau – Komisija) Direktyvos pasiūlymo poveikio vertinimo ataskaitoje [1] (toliau – Ataskaita) nurodoma, kad iki Direktyvos priėmimo ES valstybių narių teismuose iš esmės nebuvo paplitusios bylos dėl žalos atlyginimo. Dauguma tokių bylų vyko tik 3 ES valstybėse narėse (Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Vokietijoje), nes šiose valstybėse narėse buvo kur kas palankesnės taisyklės žalai išsiieškoti, nei kitose ES valstybėse narėse. Ataskaitoje nurodoma, kad 2006-2012 m. laikotarpiu Komisija nustatė 54 konkurencijos teisės pažeidimus (konkurenciją ribojančių susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus), tačiau tik dėl 15 iš jų vėliau buvo pateikti ieškiniai dėl žalos atlyginimo atitinkamų ES valstybių narių teismams. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo buvo pareikšti tik mažiau nei dėl 10 proc. visų ES valstybių narių nacionalinių konkurencijos institucijų bylų [2] .
Žalos, padarytos konkurencijos teisės pažeidimais, atlyginimo instituto efektyvaus veikimo pavyzdžiu yra Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV). JAV apie 90 proc. bylų sudaro privačių subjektų pradėti teisminiai procesai ir tik apie 10 proc. tokių bylų pradeda viešąjį konkurencijos teisės įgyvendinimą vykdančios institucijos. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, privatus konkurencijos teisės įgyvendinimas nėra paplitęs. 2000-2014 m. Konkurencijos taryba nustatė 57 konkurencijos teisės pažeidimus (konkurenciją ribojančių susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus) [3] . Tačiau, turimomis žiniomis, per šį laikotarpį buvo ar tebevyksta iki dešimties bylų Lietuvos teismuose dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo. Pagal turimą informaciją, vienoje byloje, susijusioje su Konkurencijos tarybos konstatuotu pažeidimu, buvo priteista maždaug 10 kartų mažesnė nei prašyta žala (vietoj beveik 3 mln. litų buvo priteista apie 300 tūkst. Lt) [4] . Kelių ginčų atveju sudarytos taikos sutartys (ginčuose UAB „Belvedere prekyba“ prieš AB „Stumbras“ ir UAB „Palink“ prieš AB „Stumbras“), o vienoje byloje atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti žalą [5] . Dar viena byla, pagal turimą informaciją, vis dar yra nagrinėjama teismuose [6] . Taigi, Lietuvoje privatus konkurencijos teisės įgyvendinimas yra pasyvus, nepaisant to, kad tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas), tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau
Tokį mažą bylų dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo skaičių beveik visoje ES pirmiausiai nulemia ieškovų patiriami sunkumai surinkti (gauti) bylai būtinus įrodymus (reikalingus įrodymus dažnai turi vien tik kita ginčo šalis arba trečiosios šalys, o tokie asmenys ieškovui dažnai nėra pakankamai žinomi arba prieinami), išsamios ir brangios faktinės bei ekonominės aplinkybių analizės poreikis, taisyklių dėl nacionalinių konkurencijos institucijų priimtų sprendimų privalomumo nebuvimas [7] . Nedidelį bylų skaičių taip pat lemia ir teisinis netikrumas, kylantis dėl per daug skirtingų įvairiose valstybėse narėse esančių materialinių ir procesinių normų, reglamentuojančių ieškinius dėl žalos atlyginimo [8] . Kaip nurodo Komisija Ataskaitos santraukos versijoje lietuvių kalba [9] , nukentėję asmenys ES kasmet dėl neveiksmingo privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo negauna apie 23 milijardus eurų kompensacijų. Vertinant kitais skaičiais, vien dėl sunkių kartelinių susitarimų (pavyzdžiui, susitarimų dėl kainos nustatymo) vartotojai ir kiti nukentėję asmenys ES kasmet patiria nuo
išlaidų [10] .
Įvertinus su privačiu konkurencijos teisės įgyvendinimu susijusias problemas, Įstatymo projektu, kaip ir Direktyva, siekiama reglamentuoti specialias konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo normas, kurios sudarytų didesnes galimybes nukentėjusiems asmenims įrodyti pažeidimą (neteisėtus veiksmus) ir dėl jo patirtą žalą. Tai sudarytų sąlygas efektyviam privačiam konkurencijos teisės įgyvendinimui, tuo pačiu padidinant ir konkurencijos teisės pažeidimų prevenciją. Įstatymo projektu taip pat atliekama keletas pakeitimų, nesusijusių su Direktyvos perkėlimu – siūloma patikslinti Konkurencijos įstatymo nuostatas, susijusias su Konkurencijos tarybos funkcijomis valstybės pagalbos srityje. Galiojančio Konkurencijos įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatoje trūksta aiškumo, apie kokių valstybės pagalbos teikėjų ir kokiems subjektams suteiktą pagalbą kaupia informaciją Konkurencijos taryba. Be to, nėra aiškiai įtvirtinta, kad informacija apie suteiktą valstybės pagalbą gali būti teikiama ne tik institucijoms, bet ir asmenims. Konkurencijos įstatyme numačius, kad informacija apie suteiktą valstybės pagalbą galės būti teikiama ir asmenims, Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos ( de minimis ) pagalbos registras (toliau – Registras), kurį administruoja Konkurencijos taryba, galės būti viešas. Taip pat Įstatymo projekte siūloma tikslinti ir galiojančio Konkurencijos įstatymo 45 straipsnio
valstybės pagalbos registro valdymo, numatant, kad Konkurencijos taryba yra Registro valdytoja . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Ūkio ministerija.
Įstatymo projektą parengė ūkio ministro 2015-02-25 įsakymu Nr. 4-99 sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Ūkio ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai bei konkurencijos teisės, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės teoretikai ir praktikai. Už Įstatymo projekto parengimą tiesiogiai atsakingas kontaktinis asmuo Ūkio ministerijoje: Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento ( direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64747, el. p. [email protected] ) Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus (vedėja Milda Plečkaitytė, tel. 8 706 64738, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Kęstutis Šukvietis (tel. 8 706 64828, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Konkurencijos įstatyme yra tik kelios bendro pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimą: 43 straipsnio 1 dalyje bendrai nurodyta, jog ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti kitiems ūkio subjektams ar fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, o 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Konkurencijos įstatyme nėra materialinių ar procesinių nuostatų, detalizuojančių tokios žalos atlyginimo tvarką. Bendrosios žalos atlyginimo nuostatos yra įtvirtintos Civiliniame kodekse ir Civilinio proceso kodekse.
Pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ nuostatas , deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra visos keturios deliktinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis bei kaltė. Kaltė yra preziumuojama, tačiau visas kitas aplinkybes turi įrodyti ieškovas, įskaitant ir žalos atsiradimo faktą ir konkretų jos dydį. Žalos atlyginimui taikomas Civilinio kodekso
pat Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Bylos šalių įrodinėjimo ir bylų nagrinėjimo teisme bendrąsias taisykles (įskaitant ir bylos šalių įrodymų išreikalavimo klausimus) numato procesinės Civilinio proceso kodekso nuostatos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ( Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ( Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Svarbiausios Direktyvą perkeliančios Įstatymo projekto nuostatos. 4.1.1. Naujos nuostatos reikalauti visiško žalos atlyginimo ir jį gauti. Siūlomu Konkurencijos įstatymo 43 straipsniu iš esmės siūloma numatyti, kad šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu (draudžiamais susitarimais ar piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi) padarytos žalos atlyginimo ypatumus nustato Konkurencijos įstatymas .
Direktyvoje nurodyta, kad jos nuostatos turi būti taikomos bent jau dėl SESV
piktnaudžiavimais dominuojančia padėtimi) padarytos žalos atlyginimo. Tačiau Konkurencijos įstatymo 5 ir 7 straipsniai savo turiniu iš esmės yra identiški SESV 101 ir 102 straipsniams. Be to, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ 3 straipsnio 1 dalimi, taikydama Konkurencijos įstatymo 5 ir 7 straipsnius, jei atitinkami ūkio subjektų veiksmai gali daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių, tokiems veiksmams turi taikyti ir atitinkamai SESV 101 ir 102 straipsnius. Dėl šių priežasčių Įstatymo projekte siūloma, kad Direktyvoje nustatytos taisyklės dėl žalos atlyginimo būtų taikomos ne tik SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų atvejais, bet ir Konkurencijos įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimų atvejais. Siūlomame Konkurencijos įstatymo 44 straipsnyje numatomi bendrieji konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo principai .
Šio straipsnio 1 dalyje, kaip reikalauja Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis, aiškiai įtvirtinama , kad bet kuris nukentėjęs asmuo, patyręs žalą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo (draudžiami susitarimai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ar SESV 101 straipsnį arba piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, pažeidžiantis Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį ar SESV 102 straipsnį; toliau kartu vadinama – Pažeidimas) , turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo iš tokį pažeidimą padariusio(-ių) ūkio subjekto(-ų) . Pagal Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento . Direktyvos 12 konstatuojamajame punkte, kuris yra sudedamoji Direktyvos dalis, paaiškinama, kad palūkanų mokėjimas yra esminis kompensacijos elementas ir jos turėtų būti mokamos už laikotarpį nuo žalos padarymo iki kompensacijos sumokėjimo momento, nedarant poveikio tokių palūkanų apibrėžimui (kompensacinės palūkanos ar delspinigiai) pagal nacionalinę teisę. Lietuvos civilinės teisės reguliavimas ir teismų praktika numato tik kompensuojamojo pobūdžio palūkanas ir atitinkamai kitokį jų skaičiavimo modelį. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos tiek sutartinės, tiek ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.
Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1 ). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos tokiai iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 6.288 straipsnio 1 dalis), tačiau specialieji teisės aktai gali nustatyti kitokius kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pradžios momentus. Taigi, Direktyva nustato kitokį teisinį reguliavimą nei esamas nacionalinis civilinis teisinis reguliavimas visiško žalos atlyginimo atveju, ypatingai, kaip jau minėta, kiek tai susiję su palūkanomis, todėl ir siūloma tokia 44 straipsnio 2 dalies nuostata, kad visiškas žalos atlyginimas inter alia apima palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento. Siūlomame Konkurencijos įstatymo 49 straipsnyje, perkeliančiame Direktyvos 10 straipsnio 2-4dalis, įtvirtinamas ilgesnis, nei šiuo metu Civiliniame kodekse (Civiliniame kodekse yra 3 metų ieškinio senaties terminas) numatytas ieškinio senaties terminas
straipsnio 2 dalyje siūlomas trumpiausias įmanomas Direktyva reikalaujamas5 metų ieškinio senaties terminas ), bei nurodomos specialios jo skaičiavimo taisyklės, sudarysiančios sąlygas nukentėjusiems asmenims realiai pasinaudoti teise reikalauti žalos atlyginimo. Paminėtina, kad Konkurencijos įstatymo 49 straipsnio
terminas pradedamas skaičiuoti, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte.
Siekiant tinkamai užtikrinti Direktyvos 3 straipsnyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principo taikymą ir 4 straipsnyje nurodytą aplinkybę, kad nacionalinėmis taisyklėmis negali būti sudarytos praktiškai neįmanomos sąlygos gauti visą kompensaciją už žalą, formuluote „arba turėjo sužinoti aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte“ siekiama išspręsti išimtiniais atvejais praktikoje galinčią kilti už tiesioginių Direktyvos taisyklių išeinančią problemą, kai kiti nukentėję asmenys (pavyzdžiui, ne nuo baudos atleisto ūkio subjekto ar mažos arba vidutinės įmonės tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai) žalą teisminiu būdu bandė išsiieškoti iš kitų Pažeidimą padariusių ūkio subjektų nei nuo baudos atleistas subjektas ar maža arba vidutinė įmonė, tačiau tik pasibaigus teisminiam procesui paaiškėjo, kad žalos išieškojimas iš kitų tokių Pažeidimą padariusių asmenų yra objektyviai neįmanomas. Tokiu atveju vienintelė kitų nukentėjusių asmenų galimybė išsiieškoti žalą galėtų būti tik iš nuo baudos atleisto ūkio subjekto ar mažos arba vidutinės įmonės, tačiau labai tikėtina, kad jau gali būti suėjęs 5 m. senaties terminas (nes tokie kiti nukentėję asmenys apie atleistą nuo baudos asmenį ar mažą arba vidutinę įmonę sužinojo pačioje teisminio proceso pradžioje, tačiau pagal Konkurencijos įstatymo 45 straipsnio
asmenims anksčiau negalėjo reikšti ieškinio), todėl, nesant siūlomos taisyklės, galėtų būti užkirsta teisė į visišką žalos atlyginimą.
Ši aplinkybė yra tik viena iš 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų alternatyvų, tokia alternatyva būtų taikoma tik aukščiau nurodytais visiškai išimtiniais atvejais. Visais kitais atvejais ieškinio senačiai prasidėti pakaks kitos 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės – Pažeidimą padariusio ūkio subjekto sužinojimo. Siūlomo Konkurencijos įstatymo 51 straipsnio2 dalyje numatoma išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetenciją nagrinėti bylas dėl Pažeidimais padarytos žalos atlyginimo . Pažymėtina, kad ir dabar galiojančio Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija byloms dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, todėl reguliavimas iš esmės nekeičiamas, kiek tai reglamentuoja tokias bylas nagrinėsiančio teismo nustatymą. Atsižvelgiant į tokį šiuo metu esantį reguliavimą, Vilniaus apygardos teismo teisėjai jau turi reikiamą šių pakankamai sudėtingų bylų nagrinėjimo patirtį (kompetenciją), todėl tikslinga, kad šis teismas ir toliau specializuotųsi šių bylų nagrinėjime. Atitinkamai tai užtikrins vieningos šių sudėtingo pobūdžio bylų praktikos formavimą.
Taip pat pažymėtina, kad visų bylų koncentravimas būtent Vilniaus apygardos teisme (viename teisme) prisidės prie Direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų nacionalinių priemonių, leisiančių tiksliai atlyginti padarytą žalą (leisiančių išvengti kompensacijos permokos). Jei tokios bylos būtų nagrinėjamos, pavyzdžiui, 5 Lietuvos apygardų teismuose, taptų neabejotinai sudėtingesnis tokių bylų, kai ieškinius pareiškia skirtingų tiekimo grandinės lygių ieškovai, administravimas, dėl ko galėtų atsirasti kompensacijos permoka, ar kitu būdu būtų netiksliai atlyginta patirta žala. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, nustatyti nukentėjusius asmenis, tikrąjį žalos mastą, kad būtų maksimaliai apginti nukentėjusių asmenų interesai, Konkurencijos įstatymo 51 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma numatyti, kad informacija apie bylos iškėlimą būtų skelbiama viešai, o su tuo pačiu Pažeidimu susijusios bylos būtų sujungiamos. Šios taisyklės veiks dar efektyviau numačius būtent vienam teismui išimtinį teismingumą nagrinėti tokio pobūdžio bylas (dėl žymiai paprastesnio bylų administravimo). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad nebus apribotos ar apsunkintos nukentėjusio asmens galimybės ginti savo interesus teisme – atvirkščiai, dėl to, kad būtent šiame teisme visos tokio pobūdžio bylos bus išnagrinėtos kompetentingai, nukentėję asmenys turės visas Direktyvos reikalaujamas galimybes gauti tinkamą konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimą (tiksliai priteistą žalą, kaip reikalauja Direktyva). Kaip ir Direktyvoje, taip ir Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios skatintų klausimus dėl žalos atlyginimo spręsti ne teismo tvarka, taip kartu siekiant mažinti ir teismams galintį tekti papildomą krūvį dėl tokių bylų nagrinėjimo.
Siūlomo Konkurencijos įstatymo 49 straipsnio
sudarymo sustabdomas ieškinio senaties terminas. Perkeliant Direktyvos 18 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos įstatymo 50 straipsnyje taip pat siūloma numatyti, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, padarytos Pažeidimu, atlyginimo, nuo bylos šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo pradžios iki pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip dvejiems metams, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą. Toks siūlomas terminas nėra pernelyg ilgas, kadangi ginčai dėl Pažeidimu padarytos žalos atlyginimo yra sudėtingi, reikalaujantys ne tik teisinės, bet ir ekonominės analizės, todėl per trumpesnį terminą šalys gali nesuspėti ginčo išspręsti ne teisme. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas 2 metų terminas yra tik maksimalus terminas, todėl dėl konkretaus termino, kuris galės būti trumpesnis, nustatymo atitinkamu atveju spręs teismas, įvertinęs visas aplinkybes. Siūlomo Konkurencijos įstatymo 48 straipsnyje įtvirtinama, kad jei nukentėjęs asmuo su Pažeidimą padariusiu ūkio subjektu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendžia ne teisme, likusi nukentėjusio asmens reikalavimo dalis pareiškiama tik kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendusiems ginčo dėl žalos atlyginimo ne teisme . Kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams pareiškiama likusi reikalavimo dalis apskaičiuojama nukentėjusio asmens patirtą žalą mažinant ūkio subjekto, su kuriuo ginčas buvo išspręstas ne teisme, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dalimi , t.y. žalos, proporcingos jo kaltei, dalimi.
Tokiu atveju konkrečiam Pažeidimą padariusiam asmeniui, kuris nukentėjusiam asmeniui žalą atlygino ne teismo tvarka, taikomos tokios papildomos garantijos, susijusios su jam tenkančia atlygintinos žalos dydžio dalimi:
atlyginusio žalą pažeidėjo kiti pažeidėjai (ginčo neišsprendę ne teisme) neturi teisės reikalauti padengti iš jų teismo tvarka išreikalautos likusios žalos dalies;
atlyginusio žalą pažeidėjo tas pats nukentėjęs asmuo gali reikalauti likusios teismo tvarka iš kitų pažeidėjų neišieškotos reikalavimo dalies tik tuo atveju, jei ne teismo tvarka išsprendžiant ginčą jie nebuvo sutarę, kad nukentėjęs asmuo negalės pareikšti tokio reikalavimo. 4.1.2. Solidarioji atsakomybė ir regreso teisė. Įstatymo projektu siūlomuose Konkurencijos įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatomi pagrindiniai Pažeidimą padariusių kelių asmenų solidarios atsakomybės paskirstymo ir atitinkamai atlygintino žalos dalies dydžio nustatymo principai – nukentėję asmenys gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį Pažeidime dalyvavusį asmenį, nes visi pažeidėjai atsako solidariai ir prie žalos atlyginimo prisideda proporcinga jų dalyvavimui Pažeidime dalimi. Tačiau, vadovaujantis Direktyvos nuostatomis, Įstatymo projekte yra numatyti atvejai, kuriais nukrypstama nuo minėtų pagrindinių principų, suteikiant papildomą apsaugą tam tikroms Pažeidimus padariusių asmenų grupėms.
Siūlomose Konkurencijos įstatymo 45 straipsnio
atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jei jos rinkos dalis neviršijo 5 proc., o visos solidarios atsakomybės taikymas negrįžtamai pakenktų šios įmonės veiklai. Tačiau ši išimtis tokiai įmonei netaikoma, jei ji skatino ir (ar) naudodama spaudimą vertė kitą(-us) ūkio subjektą(-us) atlikti Pažeidimą ar prie jo prisijungti, ar atliko vadovaujamąjį vaidmenį tokiame pažeidime, ar jei kiti nukentėję asmenys, kurie nėra mažos arba vidutinės įmonės tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų Pažeidimą padariusių ūkio subjektų, nei maža arba vidutinė įmonė (45 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Direktyvos
ypatumus, vartojama formuluotė, kad šie ypatumai taikomi tik „nedarant poveikio
šią formuluotę Direktyvos 3 straipsnio ir kitų Direktyvos straipsnių formuluočių kontekste, ši formuluotė prilygintina Direktyvos 11 straipsnio 4 dalies b punkto nuostatai, numatančiai, kad tam tikrais atvejais mažai arba vidutinei įmonei gali kilti atsakomybė ir kitų nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūloma būtent tokia Konkurencijos įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 3 punkto formuluotė.
Konkurencijos tarybai ar kitai konkurencijos institucijai apie slaptą konkurentų susitarimą, kuriuo siekiama riboti konkurenciją, patiems pranešusiems ir padėjusiems tokius slaptus pažeidimus ištirti asmenims taip pat būtų taikomi papildomi atsakomybės žalos atlyginimo atveju ribojimai, numatyti Konkurencijos įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalyse:
savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, o kitiems nukentėjusiems asmenims – tik tuo atveju, jei jie negali gauti viso žalos atlyginimo iš kitų pažeidimą padariusių (tačiau neprisipažinusių) asmenų;
negali regreso tvarka reikalauti atlyginti žalos dalies, kuri būtų didesnė nei prisipažinusio asmens tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams padaryta žala;
žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims, kurie nėra bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai (pavyzdžiui, tokie kiti nukentėję asmenys prekes įsigijo ne iš pažeidimą padariusių ūkio subjektų, bet iš kitų rinkoje veikiančių ūkio subjektų, kurie dėl pažeidimo pakėlė kainą tokiems kitiems nukentėjusiems asmenims). Tokiu atveju iš prisipažinusio asmens kiti pažeidėjai regreso teise gali išsireikalauti atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalį, proporcingą prisipažinusio asmens prisidėjimui prie pažeidimo. Taigi, vadovaujantis Direktyva, Įstatymo projekte numatytos atsakomybės ir žalos dydžio paskirstymo tarp pažeidėjų taisyklės numato pakankamas garantijas sunkiausius Pažeidimus padariusiems, tačiau prisipažinusiems ir padėjusiems juos išaiškinti asmenims.
Tokios priemonės sudaro paskatas ūkio subjektams prisipažinti konkurencijos institucijoms, mainais už tai ne tik negaunant piniginės baudos, tačiau taip pat užtikrinant, kad iš tokio ūkio subjekto nebus išreikalaujama visa Pažeidimu padaryta žala. Nepaisant minėtų atsakomybės ribojimų, Direktyva ir atitinkamai Įstatymo projektas pakankamai apsaugo ir nukentėjusių asmenų interesus, nes jie bet kuriuo atveju turi teisę reikalauti viso žalos atlyginimo iš neprisipažinusių pažeidėjų. Jei pastarieji negali atlyginti žalos, nukentėję asmenys turi teisę kreiptis į kitus pažeidėjus. 4.1.3. Naujos nuostatos, palengvinsiančios įrodinėjimo procesą, taip pat nuostatos užtikrinsiančios konfidencialios informacijos apsaugą. Vadovaujantis Direktyva, Įstatymo projektu sudaroma galimybė bylos šalims (tiek ieškovui, tiek ir atsakovui) paprastesne tvarka gauti įrodymus, reikalingus teisme nagrinėjant bylas dėl Pažeidimu padarytos žalos atlyginimo, taip pat numatomos nuostatos, palengvinsiančios įrodinėjimo procesą tokiose bylose. Siūlomoje Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama žalos prezumpcija konkurentų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją, atvejais , kadangi yra nustatyta, kad daugiau negu 90 proc. tokių susitarimų padaroma žala [11] . Remiantis šia nuostata, nukentėjusiems asmenims teikiant ieškinius dėl tokiais susitarimais padarytos žalos atlyginimo, nereiks įrodinėti paties žalos padarymo fakto.
Įstatymo projektu siūlomoje 44 straipsnio 4 dalyje norima įtvirtinti, kad, kai teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tą padaryti pernelyg sunku, teismas nustato apytikrį žalos dydį , atsižvelgdamas į Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimui. Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais pirmiausiai suprantami šioje nuorodoje http://ec.europa.eu/competition/antitrust/actionsdamages/quantification _en.html esantys Komisi jos komunikatas dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo [12] ir šio komunikato priedas – Praktinis vadovas „ Žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymas“ [13] , taip pat kiti dokumentai, jei tokius Komisija priimtų ateityje. Šios nuostatos formuluoti išsamiau nėra galima dėl per daug įvairių skirtingų galinčių būti situacijų byloje: vienu atveju, galbūt jau bylos pasirengimo stadijoje bus aišku, kad nebus įmanoma nustatyti tikslaus žalos dydžio, kitu atveju, pavyzdžiui, ši aplinkybė, galbūt paaiškės tik per bylos nagrinėjimo posėdį (teisėjas ją pasakys žodžiu ir tai bus užfiksuota teismo posėdžio protokole), atidedant bylos nagrinėjimą. Dar kitu atveju, galbūt teismas, pavyzdžiui, tam tikram terminui atidės bylos nagrinėjimą
Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi taip pat siūloma numatyti, kad teismas, prieš įgyvendindamas pareigą dėl apytikrio žalos dydžio nustatymo, nurodydamas motyvus, privalo iš anksto informuoti šalis apie tai, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. Šia nuostata, dar prieš teismui priimant galutinį sprendimą, siūloma sudaryti galimybę bylos šalims pasisakyti dėl tokio planuojamo teismo sprendimo (pavyzdžiui, atsakovas teismui galėtų pateikti kontrargumentas dėl apytikslio žalos dydžio nustatymo ir t.t.). Pažymėtina, kad teismo sprendimas nustatyti apytikslį žalos dydį, pagal jau esamą reglamentavimą Civilinio proceso kodekse (334 straipsnyje), negalėtų būti skundžiamas. Kai nukentėjęs asmuo faktinius nuostolius sumažina juos visus arba jų dalį perkeldamas savo pirkėjams, perkelti nuostoliai nebėra žala, už kurią juos perkėlusiam asmeniui turėtų būti kompensuota. Todėl siūlomo Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje norima įtvirtinti, kad atsakovas kaip gynybos priemone turi teisę remtis argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams . Atsakovui įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta, teismas atitinkamai sumažina priteisiamos žalos dydį. Įstatymo projektu siūlomo Konkurencijos įstatymo 51 straipsnio 3 ir 4 dalyse norima aiškiai nustatyti, jog neapskųstame Konkurencijos tarybos nutarime dėl Pažeidimo, ar įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl to paties Pažeidimo nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos atlyginimo .
Kitos ES valstybės narės teismo priimtas galutinis sprendimas ar kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos priimtas galutinis sprendimas dėl SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimo bus laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (prima facie įrodymu) . Toks palengvinimas yra ypatingai svarbus, nes neteisėtiems atsakovo veiksmams įrodyti (Pažeidimui įrodyti) paprastai reikia surinkti didelės apimties ieškovui iš anksto ne visada žinomos ar prieinamos informacijos, atlikti sudėtingas teisines ir ekonomines analizes. Tais atvejais, kai konkurencijos institucija jau yra atlikusi tokio pobūdžio informacijos vertinimą ir reikalingą ekonominę ir teisinę analizę, tai reikšmingai palengvina ieškovui tenkančią įrodinėjimo naštą. Taigi, tokios nuostatos reikšmingai prisideda prie privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo, nes palengvina nukentėjusių asmenų įrodinėjimo pareigą ir atitinkamai skatina aktyviau ginti savo pažeistas teises. Direktyvos 5 straipsnio 2 dalis numato galimybę prašyti teismo išreikalauti ne tik pavienius įrodymus, bet ir įrodymų grupes, apibūdintas tam tikrais rūšiniais požymiais, kas Direktyvoje apibūdinama kaip „įrodymų kategorijos“. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje siūloma naujovė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje – galimybė prašyti teismo išreikalauti ne tik su byla susijusius pavienius įrodymus (kas iš esmės šiuo metu yra numatyta Lietuvos teisėje ir teismų praktikoje), bet ir įrodymų kategorijas, apibrėžtas kuo tiksliau ir siauriau.
Pagal Civilinio proceso kodekso XIII skyriaus „ Įrodymai“ nuostatas ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką linkstama prie to, kad daugiausiai gali būti išreikalaujami pavieniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai ir pilnai perkelti Direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Projekte ir siūloma formuluotė „įrodymų kategorijos“. Prašant teismo išreikalauti su byla susijusių įrodymų kategorijas, turės būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie, kaip, pavyzdžiui, dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti. Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio 10 dalimi norima įvirtinti nuostatą, kad jei proceso šalis nepateikia teismo reikalaujamų įrodymų arba juos sunaikina, teismas turi teisę aplinkybes, kurias galėtų paneigti arba patvirtinti nepateikti arba sunaikinti įrodymai, įvertinti šių įrodymų nepateikusios ar juos sunaikinusios šalies nenaudai. Siūlomas Konkurencijos įstatymo 52 straipsnis numato įrodymų išreikalavimo ypatumus bylose dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, o siūlomas 53 straipsnis skirtas reglamentuoti įrodymų išreikalavimą (ir tokio išreikalavimo ribojimus), kai jie yra Konkurencijos tarybos, Komisijos ar kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos byloje. Konkurencijos įstatymo 52 straipsnyje siūloma numatyti, kad šalių prašymas teismo išreikalauti įrodymus turi būti proporcingas, ir nurodoma į kokias aplinkybes turės atsižvelgti teismas, vertindamas prašymo išreikalauti įrodymus proporcingumą .
Vertindamas prašymo proporcingumą, teismas įvertina visų byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus, kadangi Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 2 dalyje visi nurodyti dalyvaujantys byloje asmenys turi visas procesines teises, įskaitant teisę prašyti išreikalauti įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad įrodymuose gali būti ir informacijos, susijusios ir su kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtais interesais. Įstatymo projektu siūlomas Konkurencijos įstatymo 53 straipsnis numato specialias nuostatas, susijusias su konkurencijos institucijų turima medžiaga ir galimybėmis bei ribojimais ją naudoti bylose dėl žalos atlyginimo. Tokiomis nuostatomis norima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp privataus intereso gauti žalos atlyginimą ir viešojo konkurencijos teisės įgyvendinimo. Atitinkamai nepagrįsti ar netinkamu laiku pateikti prašymai konkurencijos institucijoms gali ne tik reikšmingai pakenkti pažeidimų tyrimams, tačiau gali ir lemti, kad konkrečiu atveju žalos atlyginimas taps neįmanomas.
Dėl šių priežasčių Įstatymo projektu siūlomose Konkurencijos įstatymo
dalyse įtvirtinama taisyklė, numatanti, kad teismas Konkurencijos tarybos byloje esančius įrodymus, kurie nėra Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, gali išreikalauti tik tuo atveju, jeigu jų dėl objektyvių priežasčių (objektyvias priežastis, kurios susijusios su ūkio subjektais, vertins teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, šalys turės teisę teismui įrodinėti, kad tokių įrodymų negalima gauti iš kitų asmenų) neįmanoma gauti iš kitų asmenų , bei nurodoma, į kokias aplinkybes atsižvelgs teismas, vertindamas prašymo išreikalauti tokius įrodymus proporcingumą ir kada negali būti išreikalaujami įrodymai, esantys Konkurencijos tarybos byloje. Siūlomo Konkurencijos įstatymo 53 straipsnio
Konkurencijos tarybos byloje esančią medžiagą, tiksliai neįvardijus įrodymų arba su byla susijusių įrodymų kategorijų, nėra tenkinamas. Šia nuostata įgyvendinamas Direktyvos 6 straipsnio 4 dalies a punktas, inter alia nurodantis, kad nacionaliniai teismai, vertindami ar tenkinti prašymą išreikalauti Konkurencijos tarybos byloje esančią informaciją, papildomai įvertina, ar prašymas buvo suformuluotas konkrečiai <…>, o ne pateikiant nekonkretų prašymą atskleisti konkurencijos institucijai pateiktus dokumentus . Siūloma Konkurencijos įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostata taip pat siekiama, kad nebūtų nepagrįstai piktnaudžiaujama procesu – kad nekonkrečiais prašymais nebūtų nepagrįstai apsunkinama ne tik teismo, bet ir Konkurencijos tarybos veikla.
Siūlomo Konkurencijos įstatymo 53 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodyti prašymai atleisti nuo baudos už slaptus konkurentų susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją, ir pareiškimai, kuriais ūkio subjektai pripažįsta padarę konkurencijos teisės Pažeidimą (atsižvelgiant į Direktyvos 2 straipsnio 18 punktą ir Direktyvos 6 straipsnio 6 dalies b punktą, Projektu atitinkamai patikslintas Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lengvinančių aplinkybių sąrašas, numatant, kad tokie Konkurencijos tarybai pateikti rašytiniai pareiškimai bus laikomi lengvinančia atsakomybe), negali būti įrodymais civilinėje byloje, o teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės susipažinti su šiais dokumentais jokiems kitiems asmenims, įskaitant ir nukentėjusius asmenis . Pažymėtina, kad
„slapto“ pažeidimo formuluotė (apibrėžiama per
Direktyvos 2 straipsnio 14-16 ir 19 punktus) aktuali tiktai tame Direktyvos kontekste, kai yra kalbama apie prašymų atleisti nuo baudos už kartelinius susitarimus apsaugą (Direktyvos 6 straipsnio 6 dalies a punktas; Lietuvoje gali būti atleidžiama nuo baudos ne tik už horizontalius kartelinius susitarimus, bet ir už vertikalius susitarimus, taip pat ne visi horizontalūs susitarimai yra laikomi vien tiktai karteliniais susitarimais, tam tikrais atvejais horizontalus susitarimas gali ir nebūti kartelinis susitarimas) ir išimtis iš solidariosios atsakomybės bei specifines regreso teisės įgyvendinimo taisykles (Direktyvos 11 straipsnio 4-6 dalys).
„Slapto“ pažeidimo formuluotė nėra apibrėžta jokiuose
ES teisės šaltiniuose (nei teisės aktuose, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, nei Komisijos dokumentuose), todėl siekiant išvengti rizikos netinkamai įgyvendinti Direktyvą, formuluotės turinys nėra plačiau detalizuojamas. Šiems dokumentams tokia apsauga nuo atskleidimo yra būtina, nes nuo to tiesiogiai priklauso ūkio subjektų suinteresuotumas prisipažinti padarius pažeidimus ir padėti konkurencijos institucijoms juos išaiškinti. Tai ypač aktualu konkurentų susitarimų, kurie paprastai yra sąmoningai sudaromi slapta, atveju. Atitinkamai, jei tokie ūkio subjektų prisipažinimai galėtų būti naudojami prieš juos pačius žalos atlyginimo bylose, paskatos prisipažinti sumažėtų arba jų visiškai neliktų. Todėl siūlomomis nuostatomis siekiama apsaugoti su Konkurencijos taryba bendradarbiaujančius konkurencijos teisės pažeidimus padariusius ūkio subjektus, kad jie neatsidurtų prastesnėje padėtyje, nei su Konkurencijos taryba nebendradarbiaujantys konkurencijos teisės pažeidimus padarę, tačiau to nepripažinę ūkio subjektai, taip pat skatinti tokį bendradarbiavimą ir ateityje.
Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje pateikiamos 2 alternatyvos, leidžiančios pasirinkti valstybėms narėms, kaip užtikrinti tinkamą prašymų atleisti nuo baudos už kartelius ir pripažinimo pareiškimų apsaugą: 1) galima nustatyti, kad šie dokumentai būtų laikomi nepriimtinais pareiškiant ieškinius dėl žalos atlyginimo arba; 2) tokie dokumentai galėtų būti apsaugoti kitais būdais pagal taikytinas nacionalines taisykles . Atsižvelgiant į šias nuostatas, Projekte pasirinkta pirmoji Direktyvos alternatyva, nustatant, kad prašymai atleisti nuo baudos ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymais civilinėje byloje. Direktyvoje nurodoma, kad nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo, turėtų būti galima naudoti ir svarbius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos. Tuo tikslu Direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai nacionaliniai teismai nurodo atskleisti konfidencialią informaciją, jie turėtų turėti veiksmingų priemonių tokios informacijos apsaugai, t.y. ši nuostata reiškia, kad nacionalinėje teisėje privalo būti sukurtos veiksmingos procesinės taisyklės tokios konfidencialios informacijos apsaugai. Atitinkamai Įstatymo projektu siūlomo Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamos pagrindinės su konfidencialios informacijos naudojimu susijusios taisyklės. Teismas gali išreikalauti su byla susijusius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos tuo atveju, jeigu tokia informacija gali būti laikoma įrodymais civilinėje byloje .
Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą konfidencialios informacijos apsaugą, siūloma numatyti, kad teismas taiko vieną ar kelias šias priemones: nustato proceso dalyvius, kurie gali dirbti su bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija, ir nustato jiems racionalius bei proporcingus konfidencialios informacijos saugojimo įpareigojimus; uždraudžia naudoti bylos medžiagos dalį, kurioje yra konfidenciali informacija, kitais nei konkrečios bylos tikslais; neleidžia proceso dalyviams susipažinti su atitinkama bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija ir, esant reikalui, įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis parengti ir pateikti tokios informacijos išrašą be konfidencialios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą, viešai prieinamus kitiems proceso dalyviams (teismas savo sprendime gali remtis tik ta informacija, kuri buvo atskleista visiems byloje dalyvaujantiems asmenims) ; neleidžia šios bylos medžiagos dalies kopijuoti ir platinti ir kt . 4.1.4. Sankcijos už reikalavimo pateikti įrodymus nevykdymą, bylai reikšmingų įrodymų sunaikinimą, konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos pažeidimus, įrodymų naudojimo apribojimų pažeidimus. Pateikiant ieškinį dėl žalos, padarytos Pažeidimu, atlyginimo arba Konkurencijos tarybai pradedant tyrimą, gali kilti pavojus, kad atitinkami asmenys gali sunaikinti arba slėpti įrodymus, kurie būtų naudingi nukentėjusio asmens reikalavimui atlyginti žalą pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, siūlomo Konkurencijos įstatymo 52 straipsnio 8 ir 9 dalyse perkeliamas Direktyvos 8 straipsnis, numatant atsakomybę (pinigines sankcijas) už reikalavimo pateikti įrodymus nevykdymą, bylai reikšmingų įrodymų sunaikinimą.
Taip pat numatomos piniginės sankcijos už konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos pažeidimus, ar už
straipsnio 8 dalyje, siekiant tinkamai atspindėti Direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktą, siūloma numatyti, kad jei per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti įrodymą neįvykdytas, tokio reikalavimo neįvykdžiusiems asmenims gali būti taikoma Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 6 dalyje nurodyta bauda (bauda iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų). Šio straipsnio 9 dalyje siūloma įtvirtinti naują nuostatą, numatančią, kad asmenims, sunaikinusiems bylai dėl žalos atlyginimo reikšmingus įrodymus, arba nevykdantiems teismo nustatytų įpareigojimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba atsisakantiems juos vykdyti, arba nepaisantiems šiame straipsnyje ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų įrodymų naudojimo apribojimų, teismas gali skirti baudą iki dešimties tūkstančių eurų . Taip pat siūloma numatyti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų pareigų vykdymo bei nuo civilinės atsakomybės už tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šio straipsnio 9 dalyje bauda iki 10 tūkst. eurų pasirinkta dėl žemiau nurodytų priežasčių. Tam tikra pradinė pozicija šios baudos dydžiui gali būti Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta bauda iki 5792 eurų už piktnaudžiavimą procesu.
Tačiau verta pažymėti, kad šio straipsnio 9 dalyje nurodyti veiksmai yra kur kas pavojingesni pagal savo pobūdį, nei Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, kadangi, pavyzdžiui, sunaikinus tam tikrą įrodymą, teismui gali būti apskritai objektyviai neįmanoma išnagrinėti bylą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai ir į Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą aplinkybę, kad bauda turi būti tikrai atgrasanti, Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą baudą nagrinėjamu atveju siūlytina padidinti beveik 2 kartus, t.y. iki
asmenis nuo tokių pažeidimų darymo, be to, tokia bauda, manytina, yra proporcinga (protinga) pažeidimo padarymo pobūdžiui ir pavojingumui. Nacionalinėje teisėje sukūrus išsamias taisykles, reglamentuojančias konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimą, tai veiks kaip tam tikra prevencinė priemonė ateityje – turėtų sumažėti būsimų konkurencijos teisės pažeidimų, taip pat bus užtikrinta didesnė ūkio subjektų veiksmų atitiktis nacionalinėms ir ES konkurencijos taisyklėms. 4.2. Įstatymo projekto nuostatos, nesusijusios su Direktyvos nuostatų perkėlimu. 4.2.1. Patikslinamos nuostatos dėl komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje siūloma aiškiai reglamentuoti momentą, iki kurio turi būti priimtas Konkurencijos tarybos sprendimas dėl ūkio subjektų pateiktų prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, jog po priimto galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio galutinio sprendimo dėl nagrinėjamo klausimo ūkio subjektų pateikti prašymai dėl jų komercinių paslapčių apsaugos nėra tenkinami, kadangi tokių klausimų sprendimas jau po galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kito galutinio sprendimo nagrinėjamu klausimu priėmimo būtų nesavalaikis ir neproporcingas – visi klausimai dėl komercinių paslapčių apsaugos turės būti išspręsti iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo ar kito galutinio sprendimo nagrinėjamu klausimu (Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektai apie informaciją, kuri gali būti komercinė paslaptis, gali sužinoti patys arba juos informuoja Konkurencijos taryba, todėl siekiant apsaugoti tam tikrą informaciją, tyrimo metu iniciatyvą turės rodyti ir atitinkamas ūkio subjektas, su kuriuo susijusi tokia informacija), be to, tam tikra informacija bet kokiu atveju jau būtų atskleista atitinkamu Konkurencijos tarybos nutarimu ar kitu sprendimu nagrinėjamu klausimu, kurie yra vieši. 4.2.2. Patikslinamos nuostatos, susijusios su valstybės pagalbos nuostatomis. Įstatymo projektu siūloma patikslinti su valstybės pagalba susijusias siūlomo Konkurencijos įstatymo 55 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Konkurencijos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje siūloma nurodyti, kad Konkurencijos taryba kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą. Tai reiškia, kad kaupiama informacija apie visiems ūkio subjektams Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą.
Be to, siūloma numatyti, kad Konkurencijos taryba turi teisę sukauptą informaciją apie valstybės pagalbą teikti ne tik Komisijai ir institucijoms, tačiau taip pat ir asmenims. Tai taip pat būtų teisinis pagrindas ateityje padaryti Registrą viešą. Siūlomo Konkurencijos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad Konkurencijos taryba yra Registro valdytoja ( atsižvelgiant į Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. protokolo Nr. 26 4.1 papunktį) . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nacionalinėje teisėje nustačius išsamias taisykles, reglamentuojančias konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimą, tai sudarytų palankesnes sąlygas nukentėjusiems asmenims efektyviai ginti pažeistas teises, bei tuo pačiu padidintų ir konkurencijos teisės pažeidimų prevenciją. Tikimasi, kad turėtų sumažėti būsimų konkurencijos teisės pažeidimų, taip pat bus užtikrinta didesnė ūkio subjektų veiksmų atitiktis nacionalinėms ir ES konkurencijos taisyklėms. Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma, tačiau reikia paminėti, kad šiuo metu sunku tiksliai įvertinti galimus žalos atlyginimo reikalavimų mastus, todėl visiškai tiksliai neįmanoma įvertinti, kaip padidės Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis. Tačiau manytina, kad tokių bylų skaičiaus padidėjimas turėtų būti nuosaikus, o ne staigus, t.y. neturėtų viršyti 50 tokių išnagrinėtų bylų per metus. Atskirų siūlomų teisinio reguliavimo priemonių poveikis plačiau įvertintas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje . 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslui, nes verslas turės geresnes galimybes ginti pažeistas savo teises ir teisėtus interesus privačia tvarka, o nebūtinai kreipiantis tik į Konkurencijos tarybą su pareiškimu dėl konkurencijos įstatymo pažeidimo. Verslas taip pat turės geresnes sąlygas išsiieškoti patirtą žalą ir jau po Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, kuriuo bus konstatuojamas konkurencijos teisės pažeidimas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą naujų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateiktos naujos sąvokos yra suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus siūlomą Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymą, iki jo įsigaliojimo dienos, į gyvendinant siūlomą Konkurencijos įstatymo 29 straipsnį, turės būti pakeisti ar priimti šie teisės aktai:
2012 m. sausio 18 d. nutarimas Nr.
L ietuvos R espublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2005 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Dėl Įstatymo projekto naujų nuostatų padidės Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis (ekspertiniu vertinimu, per metus teismas galėtų išnagrinėti iki 50 tokios kategorijos bylų). Pagal vieną iš alternatyvų numatoma, kad dėl tokio padidėjusio Vilniaus apygardos teismo krūvio per metus reikės iki 17 500 eurų valstybės lėšų šių bylų nagrinėjimui. Vilniaus apygardos teismo 2015-2017 m. strateginiame veiklos plane [14] nurodyta, kad teismui per metus reikia apie 4,5 mln. eurų asignavimų (asignavimų skaičius iš esmės labai panašus tiek 2015 m., tiek 2016 m., tiek ir
m., tiek 2016 m., tiek ir 2017 m.) teismas iš viso išnagrinėja 12 758 bylas (3 611 bylas kaip pirma instancija ir 9 147 bylas kaip apeliacinė instancija). Vadinasi, sąlyginai valstybės biudžetui kasmet viena šio teismo išnagrinėta byla kainuoja apie 350 eurų (4,5 mln. EUR : 12 758 bylos).
EUR : 12 758 bylos). Kadangi numatoma, kad Vilniaus apygardos teismas per metus išnagrinės iki 50 žalos dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo bylų, šių bylų nagrinėjimui per metus reikės iki 17 500 eurų (350 EUR x 50 bylų) valstybės lėšų. Pagal kitą iš alternatyvų (tiksliau įvertinant tai, kad šios bylos patektų prie sudėtingiausių teismo nagrinėjamų bylų ir tai, jog „darbo vietos“ kaina galimai būtų tikslesnis matas skaičiavimams), tokioms byloms nagrinėti Vilniaus apygardos teismui per metus iš viso reiktų iki 72 060 eurų. Pagal Vilniaus apygardos teismo pirmininko pateiktą informaciją, 50 bylų dėl konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimas per metus iš esmės sudarytų vieno teisėjo su jo pagalbininkais darbo krūvį, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pirmąja instancija. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas pateikė tokius vieno teisėjo su jo pagalbininkais vidutinių mėnesio atlyginimų (darbo vietos) kainos skaičiavimus eurais:
Pareigybė Pareiginė alga Priedas už stažą Priedas už kv. klasę Viso DU Darbdavio soc. draudimo mokesčiai
atveju tokioms byloms nagrinėti Vilniaus apygardos teismui per mėnesį iš viso reiktų iki 6 005 eurų (3 557,37 EUR+1 496,82 EUR+950,36 EUR). Per metus tokioms byloms nagrinėti Vilniaus apygardos teisme reikėtų iki 72 060 eurų (6 005 EUR X 12). Taigi, įvertinus abi aukščiau nurodytas alternatyvas, Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui Vilniaus apygardos teismui (šių bylų nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme) per metus reikės nuo 17 500 eurų iki 72 060 eurų valstybės lėšų. Konkreti lėšų suma bus skiriama įvertinus poreikį ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto formavimo taisykles ir praktiką.
Kadangi aukščiau nurodyta, kiek reikės valstybės lėšų dėl padidėjusio Vilniaus apygardos teismo darbo krūvio, neplanuojama, kad bus galima sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinus Įstatymo projektą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „bauda“, „dominuojanti padėtis“, „draudžiamas susitarimas“, „įrodymai“, „įrodymų išreikalavimas“,
„koncentracija“, „konkurencija“, „Konkurencijos taryba“,
„maža įmonė“, „nesąžininga konkurencija“, „permoka“,
„piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“,
„rinka“, „sankcijos“, „senaties terminas“, „smulkiojo ir vidutinio
verslo subjektas“, „valstybės pagalba“, „vidutinė įmonė“, „Vilniaus apygardos teismas“, „žala“, „žalos atlyginimas“, „žalos prezumpcija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant įgyvendinti Direktyvą, buvo svarstoma galimybė keisti ne tik Konkurencijos įstatymą, bet ir Civilinį kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą.
Tačiau gavus Teisingumo ministerijos ir Civilinio kodekso priežiūros komiteto ir Civilinio proceso kodekso priežiūros komiteto, veikiančių prie Teisingumo ministerijos, nuomonę, kad visas Direktyvos materialines ir procesines nuostatas būtų tikslingiausia perkelti tik į Konkurencijos įstatymą, nekeičiant Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir (ar) kitų teisės aktų, šio aiškinamojo rašto 2 punkte nurodyta ūkio ministro sudaryta darbo grupė nusprendė keisti tik Konkurencijos įstatymą (Ūkio ministerijos 2015-04-07 rašto Nr. (15.2-91)-3-1731 kopija Teisingumo ministerijai, Civilinio kodekso priežiūros komitetui ir Civilinio proceso kodekso priežiūros komitetui bei Teisingumo ministerijos 2015-05-18 raštas Nr. (1.11)7R-3390, kuriuo atsakoma į Ūkio ministerijos raštą, pridedama). Vertinant Įstatymo projekto nuostatų suderinamumą su Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, taip pat pažymėtina, kad tai, jog visos Direktyvos nuostatos perkeliamos tik į Konkurencijos įstatymą, nekeičiant Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso, neprieštarauja šių kodeksų nuostatoms – Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, civilinius teisinius santykius reglamentuojančios normos . Tokiu atveju šis kodeksas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip .
Atitinkamai iš esmės analogiška nuostata yra Civilinio proceso kodekse – šio kodekso 1 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis kodeksas . Taigi, kalbant apie Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, tiek Civilinis kodeksas, tiek Civilinio proceso kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų, įgyvendinančių ES teisę, nuostatoms. [1] European Commission Impact Assessment Report „ Damages actions for breach of the EU antitrust rules “ accompanying the proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on certain rules governing actions for damages under national law for infringements of the competition law provisions of the Member States and of the European Union ( SWD(2013) 203 final), 19 psl. // http://ec.europa.eu/competition/antitrust/actionsdamages/impact_assessment_en.pdf . [2] Ten pat, 62 psl. [3] Remiantis Konkurencijos tarybose metinėse veiklos ataskaitose pateikiamais duomenimis. // http://kt.gov.lt/index.php?show=ataskaitos .
2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-41/2006 UAB „Šiaulių tara“ prieš AB „Stumbras“. [5]
Nr.
3K-3-207/2010 BUAB „Klevo lapas“ prieš AB „Orlen Lietuva“. [6] BAB „flyLaL-Lithuania“ prieš Air Baltic Corporation A/S ir VAB Tarptautinį oro uostą „Ryga“; pagal 2016-01-15 informaciją.
Komisijos poveikio vertinimo santrauka „Ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo“, pridedama prie Europos Parlamento ir tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo (SWD(2013) 204 final), 4 psl. // http://ec.europa.eu/competition/antitrust/actionsdamages/summary_impact_assessment_lt.pdf . [10] Ataskaitos 22 psl. [11] Nustatyta atliktoje studijoje „ Quantifying antitrust damages towards non-binding guidance for courts “. // http://ec.europa.eu/competition/antitrust/actionsdamages/quantification_study.pdf . Taip pat ši informacija pateikiama ir nuorodoje http://ec.europa.eu/competition/antitrust/actionsdamages/directive_en.html . [12] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:167:0019:0021:LT:PDF . [13] http://ec.europa.eu/competition/antitrust/actionsdamages/quantification_guide_lt.pdf . [14] http://www.vat.lt/download/2063/strateginis%20veiklos%20planas%202015-2017_patvirtintas.pdf .
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniuose įvardinant tą patį konkurencijos teisės pažeidimą yra vartojamos skirtingos formuluotės: „šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas“ (3 straipsnio 12, 13, 14, 20 dalys, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 43 straipsnis),
„konkurencijos teisės pažeidimai“ (1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 12 ir 20
dalys, 45 straipsnio 3 dalies 1 punktas), „šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas“ (44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 ir 53 straipsniai). Toks siūlomas reguliavimas stokoja nuoseklumo ir yra klaidinantis. Be to, pastebėtina, kad formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas“ nėra tiksli, nes keičiamo įstatymo 43 straipsnio reguliavimo dalyku yra žalos atlyginimui taikytinos taisyklės, o nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimai – konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas ir draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi – yra nustatyti keičiamo įstatymo 5 ir 7 straipsniuose. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsniu, teisėkūroje turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių formuluotes, kuriose įvardijamas analogiško turinio konkurencijos teisės pažeidimas. 2.
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 10 dalyje ir kitur įstatymo tekste prieš žodį „įstatymuose“, siūloma įrašyti žodžius
„Lietuvos Respublikos“. Toks pasiūlymas vertintinas kaip neatitinkantis teisės
aktų glaustumo reikalavimo, nes ir be atskiro žodžių „Lietuvos Respublikos“ paminėjimo yra aišku, jog kalbama apie Lietuvos Respublikos įstatymus. Tuo atveju, jei konkrečioje teisės normoje siekiama akcentuoti, jog kalbama ne tik apie Lietuvos Respublikos įstatymus, pavyzdžiui, projekto 2 straipsnio 9 dalis, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ vartotini, tačiau kitais atvejais brauktini kaip pertekliniai ir neturintys teisinio krūvio. 3. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įvesti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pavadinimo santrumpą - MPĮNVDĮ. Tokia įstatymo pavadinimo santrumpa nevartotina, nes neatitinka teisės technikos taisyklių. Pažymėtina, jog pagal teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas - be žodžių
„Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo pavadinimo trumpinys
keistinas. 4. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje, 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamas terminas „slaptas pažeidimas“.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Slapto“ pažeidimo formuluotė nėra apibrėžta jokiuose ES teisės šaltiniuose (nei teisės aktuose, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau
susitarimo pareiškime įmonė prisipažįsta dalyvavusi pažeidžiant konkurencijos teisę arba atsisako tai ginčyti ir už tą konkurencijos teisės pažeidimą prisiima atsakomybę. Diskutuotina, ar projekto formuluotė „pripažino pažeidimą“ apima abi Direktyvoje 2014/104/ES nurodytas sąlygas, prisipažinimą dalyvavus darant pažeidimą ir atsisakymą ginčyti nustatytą pažeidimą.
Neaišku, ar vertinama norma būtų taikoma tuo atveju, kai asmuo neprisipažįsta padaręs pažeidimą, bet raštu atsisako ginčyti jį buvus ir sutinka su numatyta bauda. Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė vertinamą projekto nuostatą patikslinti. 6. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (toliau
dalyje nurodytina koks teismo procesinis dokumentas turimas omenyje, kuriame teismas turėtų nurodyti motyvus dėl apytikslio žalos nustatymo, ir kokiu būdu teismas iš anksto informuoja šalis apie apytikrės žalos nustatymą. Priešingu atveju, kiltų sunkumų dėl praktinio nuostatos taikymo. Be to, manytina, jog kartu turėtų būti aiškiai nurodyta, ar toks teismo procesinis dokumentas yra skundžiamas atskiruoju skundu. 7. Keičiamo įstatymo
pradžioje projekto 44 straipsnio 3 dalyje nurodytas pažeidimas įvardinamas kaip
„pažeidimas“, o nuostatos pabaigoje tas pats pažeidimas nurodomas kaip „slaptas
pažeidimas“. 8. Perkeliant Direktyvos 2014/104/ES 13 ir 14 straipsnių nuostatas į keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, neperkeltos nuostatos dėl atsakovo teisės pagrįstai prašyti ieškovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus ir ieškovo teisės pagrįstai prašyti atsakovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus. Atitikties lentelėje nurodyta, kad a tsakovo, kaip ir ieškovo, teisė išreikalauti įrodymus įtvirtinta Projekto 52 straipsnyje. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 52 straipsnyje yra nustatyta atsakovo ir ieškovo teisės išreikalauti įrodymus įgyvendinimo tvarka, jeigu jie patys negali gauti su byla susijusios informacijos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė papildyti vertinamas projekto nuostatas dėl procesinius dokumentus teismui rengiančių atsakovo ir ieškovo teisės pagrįstai prašyti kitos proceso šalies arba kitų asmenų pateikti atitinkamus įrodymus. 9. Keičiamo įstatymo
principu, po žodžio „perkelta“ įrašytinas žodis „pirkėjams“, o po žodžio
„sumažina“ įrašytinas žodis „ieškovui“. 10. Projekto
teisme, poveikiu vėlesniems ieškiniams dėl žalos. Pastebėtina, jog nei straipsnyje, nei įgyvendinamoje direktyvoje neaptariama ir nenurodoma, kokie ginčų sprendimo būdai ne teisme turimi omenyje. Nesant jokių ribojimų dėl ginčų sprendimo būdų ne teisme, darytina prielaida, jog tokiais ginčų sprendimo būdais galėtų būti laikomi bet kurie neteisminiai ginčų sprendimo būdai, pavyzdžiui, sutartis tarp šalių. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalies nuostatą, tokioje sutartyje šalys galėtų susitarti, jog net tuo atveju, kai žalos negali atlyginti kiti subjektai, susiję su žalos atsiradimu, žalą patyręs asmuo nebegalėtų asmeniui, su kuriuo ginčą išsprendė ne teisme, pareikšti ieškinio dėl visos žalos atlyginimo. Aptartas teisinio reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, nepaisant to, jog
2 straipsnio 21 punkte nustatoma, jog „ ginčų sprendimas tarpusavio sutarimu
Šiame kontekste pažymėtina, jog aptariamos nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijoje garantuotai žmogaus teisei turėti bešališką ginčo arbitrą. Apie tokią, Konstitucijoje garantuotą, asmenų teisę ne kartą savo nutarimuose kalbėjo Konstitucinis Teismas, pavyzdžiui, 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimai ir kt. Kalbant apie konkretų, jau minėtą, sutarties pavyzdį, aišku, jog nepriklausomo arbitro sąlyga nebūtų užtikrinta. Todėl manytina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti tobulinimas taip, jog būtų užtikrintos asmenų konstitucinės teisės, galimai nurodant ir aptariant galimus ginčų sprendimų būdus ne teisme, kurių metu pasiekti susitarimai turėtų vertinamoje normoje nustatytas teisines pasekmes. Antra, aptartame kontekste, nesant aiškumo dėl galimų ginčų sprendimo būdų ne teisme, keltinas klausimas ir dėl teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo taikymo galimybės. Pavyzdžiui, neaišku, ar tais atvejais, kai taikinamojo tarpininkavimo būdu sprendžiamas ginčas, kuris nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, tačiau jo metu sudaryta taikos sutartis šalių susitarimu patvirtinta teisme, būtų laikomas tinkamu ginčo sprendimo būdu ne teisme. 11. Keičiamo įstatymo
punktą ir 45 straipsnio 4 dalies 3 punktą tikslintinos, nes šiuose punktuose nenurodomos jokios aplinkybės.
Keičiamo įstatymo
tikras ūkio subjektas, o keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo44 straipsnio 3 dalies netaikymo sąlyga. 12. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, po žodžio „vieną“ įrašytinas žodis „bylą“. 13. Keičiamo įstatymo
siūloma nustatyti, jog teismui paprašius „Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo“. Nuostatos formulavimas kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir atitikties teisinės valstybinės principui. Pastebėtina, jog įtvirtinus Konkurencijos tarybos teisę, o ne pareigą, teikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo, Konkurencijos tarybai kartu būtų suteikta teisė tokios išvados neteikti. Pažymėtina, jog toks reguliavimas neabejotinai kliudytų teisingumo vykdymui, nes teismas kreipiasi į tam tikras institucijas dėl to, jog tam tikra situacija reikalauja specialių žinių, kuriomis disponuoja atitinkama institucija. Be to, toks reguliavimas pažeistų tokius civilinio proceso principus kaip: teisės į teisingą teismo procesą, proceso koncentracijos (operatyvumo) ir ekonomiškumo, nes teismui reikėtų ieškoti papildomų ir galimai ilgai trunkančių kitų būdų reikalingiems duomenims gauti. Taip pat manytina, jog tokia nuostata neatitiktų ir konstitucinio imperatyvo, jog „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, nes Konkurencijos tarybai būtų suteikta teisė neatlikti tų funkcijų, kurioms atlikti ji turi kompetencijos, kurioms atlikti ji yra įsteigta ir kurios reikalingos konkretiems bylose dalyvaujantiems asmenims.
Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, svarstytina galimybė nuostatą formuluoti kitaip, pavyzdžiui, vietoje žodžių
„turi teisę pateikti“, įrašant žodį „pateikia“. Be to, manytina, jog derėtų
nustatyti ir aiškų terminą, per kurį šis teismo įpareigojimas turėtų būti įvykdytas, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas. 14. Neaiški keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostata: „ Ieškovas ar atsakovas, prašydami išreikalauti įrodymus ar įrodymų kategorijas, turi tikėtinai pagrįsti reikalavimus arba atsikirtimus.“ Pastebėtina, kad reikalavimai ir atsikirtimai yra būdingi ieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį, bet ne prašymui išreikalauti įrodymus. Taigi šioje dalyje turėtų būti nurodyti reikalavimai prašymui išreikalauti įrodymus, kaip procesiniam dokumentui, jeigu jie yra kitokie, nei nustatyta CPK 111 straipsnyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog asmuo, kuris teikia pranešimą apie koncentraciją, arbą prašymą atlikti koncentracijos veiksmus, už šių prašymų nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Be to, 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog šie užmokesčiai mokami į Konkurencijos tarybos sąskaitą, o „ Konkurencijos taryba kasmet, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojančią tvarką už analogiškų prašymų nagrinėjimą yra imama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Toks reguliavimas yra įtvirtintas atsižvelgiant į tai, jog minėtų prašymų nagrinėjimas yra viešojo administravimo funkcija, kurią vykdo Konkurencijos taryba. Visos viešojo administravimo funkcijos, kurias vykdo valstybės institucijos yra apmokestinamos valstybės rinkliava. Toks reguliavimas, iš vienos pusės, garantuoja, jog viešojo administravimo funkcijos netaps pasipelnymo šaltiniu valstybės institucijoms, iš kitos pusės, šis reguliavimas užtikrina, jog viešojo administravimo funkcijos būtų prieinamos visiems asmenims ir būtų atlyginamos tik pagrįstos šių funkcijų vykdymo sąnaudos. Antra, kelia abejonių, jog Konkurencijos taryba galėtų nustatyti užmokestį už konkrečios viešojo administravimo paslaugos teikimą atsižvelgdama ne į šios paslaugos teikimo sąnaudas, tačiau užmokesčio dydį pagrįsdama bet kokio pobūdžio „ praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis“.
Taigi šiuo atveju Konkurencijos taryba į konkretų užmokestį, kuris turėtų būti mokamas už konkrečią paslaugą, galėtų įtraukti ir kitas, su šia paslauga nesusijusias sąnaudas, pavyzdžiui, premijų Konkurencijos tarybos darbuotojams išmokėjimą. Šiuo aspektu, jei būtų neatsižvelgta į pastabas dėl aptariamo reguliavimo nesuderinamumo su kitais įstatymais ir viešojo administravimo paslaugų apmokestinimo sistema, reguliavimas tobulintinas apibrėžiant konkrečias sąnaudas, į kurias turėtų būti atsižvelgiama. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei būtų apibrėžta, kokio pobūdžio yra praėjusių metų Konkurencijos tarybos sąnaudos, į kurias turėtų būti atsižvelgiama tvirtinant kitų metų užmokesčio dydį už aptariamas viešojo administravimo paslaugas, derėtų pastebėti, jog toks užmokesčio dydžio skaičiavimas, atsižvelgiant į gautų prašymų skaičių per vienerius metus galėtų esmingai pažeisti arba besikreipiančiųjų asmenų, arba Konkurencijos tarybos interesus. Pavyzdžiui, vienais metais gavus du prašymus dėl koncentracijos, o kitais dvidešimt du, Konkurencijos taryba galėtų gauti tik itin mažą dalį pajamų padengiančių jos sąnaudas. Priešingu atveju, nukentėtų pareiškėjų interesai, nes dviejų asmenų mokėtina suma iš esmės būtų tokia, kad padengtų praėjusių metų Konkurencijos tarybos sąnaudas dėl dvidešimt dviejų besikreipusių asmenų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog siūloma sistema yra nesubalansuota ir galimai žalinga tiek Konkurencijos tarybai, tiek ir suinteresuotiems asmenims.
Ketvirta, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog tiesioginė aptariamo reguliavimo pasekmė bus valstybės biudžeto pajamų sumažėjimas, kadangi užmokestis bus mokamas nebe į valstybės biudžetą, o į Konkurencijos tarybos sąskaitą, o reguliavimas į įstatymo projektą įtrauktas atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymą, pateiktą Seimo Ekonomikos komitetui, dėl teikiamo reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. 2. Projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus turi teisę „viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimą šalinančius veiksmus“.
Pažymėtina, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad j eigu viešojo administravimo subjektas per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą „neįvykdo šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo termino įpareigojimui įvykdyti pabaigos kreiptis į administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prašydama panaikinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu. “ Analizuojant šias nuostatas konstatuotina, jog Konkurencijos tarybos nurodymai viešojo administravimo subjektams dėl teisės aktų ar kitokių sprendimų pakeitimo ar panaikinimo bei pažeidimų pašalinimo kitu būdu, yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra įpareigojantys. Nes tik teismas, pagal Konkurencijos tarybos kreipimąsi išnagrinėjęs bylą dėl viešojo administravimo subjekto teisės akto ar kitokio sprendimo teisėtumo ar įpareigojimo pašalinti pažeidimą kitokiu būdu ir nustatęs, jog toks teisės aktas ar sprendimas yra neteisėtas, gali priimti sprendimą, įpareigojantį viešojo administravimo subjektą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teisės aktą ar kitokį sprendimą arba įpareigoti pažeidimą pašalinti kitokiu būdu.
Aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog su aptartu reguliavimu visiškai nedera nauja redakcija dėstomo įstatymo36 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią, jei viešojo administravimo subjektas per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą neįvykdo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų įpareigojimų „viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos.“ Sistemiškai analizuojant visas aptartas nuostatas, pažymėtina, jog įstatymu bus įtvirtinta situacija, kai Konkurencijos tarybai bus suteikta teisė skirti baudas už neprivalomų ir neįpareigojančių nurodymų nevykdymą. Taigi aptarta situacija kelia abejonių tiek loginiu, tiek teisiniu požiūriu. Be to, susiklosčius minėtai situacijai, Konkurencijos taryba nebeturės paskatos kreiptis į teismą dėl viešojo administravimo subjektų teisės aktų ar kitų sprendimo teisėtumo tyrimo, nes jos dispozicijoje bus teisėta ekonominio poveikio priemonė, verčianti viešojo administravimo subjektus vykdyti neprivalomus ir galimai nepagrįstus Konkurencijos tarybos nurodymus.
Taip pat aptartina tai, jog Konkurencijos tarybai nesikreipiant į teismą dėl viešojo administravimo subjektų teisės aktų ir kitų sprendimų teisėtumo patikrinimo, į teismą dėl Konkurencijos tarybos nurodymo pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus sprendimus, ar atlikti kitus įstatymo pažeidimą šalinančius veiksmus bus priversti kreiptis asmenys, kuriems toks nurodymas pateiktas. Tačiau šiuo atveju , pasikeis administracinės bylos nagrinėjimo ir tyrimo objektas, kuriuo taps Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo viešojo administravimo subjektas įpareigojamas pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus sprendimus, ar atlikti kitus įstatymo pažeidimą šalinančius veiksmus . Atkreipiame dėmesį, kad A dministracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „ Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus
“. Vadinasi, pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, iš
esmės, viešojo administravimo subjektų teisės aktų teisėtumo klausimą spręs Konkurencijos taryba, o teismas galės spręsti, ar teisėtai priimtas atitinkamas Konkurencijos tarybos nurodymas, t.y. ar nebuvo pažeistos Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo procedūros.
Svarstytina, ar tokiu būdu nebus sukurtos prielaidos, užkertančios kelią viešojo administravimo subjektų teisės aktų teisėtumo klausimą spręsti teisme. 3. Projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog K onkurencijos taryba, nustačiusi, kad viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, turi teisę skirti
„viešojo administravimo subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.“
4 dalį „Viešojo administravimo subjektas
pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ Taigi iš esmės viešojo administravimo funkcijų vykdymas įstatymais ir kitais teisės aktais didžiąja dalimi yra pavestas biudžetinėms įstaigoms. Šiame kontekste pastebėtina, jog Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog „ Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Taip pat pastebėtina, jog asignavimai biudžetinėms įstaigoms skiriami tokio dydžio, kad šios biudžetinės įstaigos galėtų vykdyti joms pavestas funkcijas.
Taigi, pavyzdžiui, valstybės biudžetinei įstaigai paskyrus baudą, ši bauda turėtų būti sumokėta į valstybės biudžetą iš asignavimų, skirtų biudžetinės įstaigos veiklai. Esant tokiai situacijai, valstybės biudžetinė įstaiga arba negalėtų vykdyti jai pavestų funkcijų, arba privalėtų kreiptis dėl papildomų asignavimų skyrimo iš valstybės biudžeto. Susiklostytų paradoksali ir nelogiška situacija, kai bauda valstybės biudžetinei įstaigai būtų skiriama tik tam, kad būtų sumokėta į valstybės biudžetą, o vėliau šios lėšos privalėtų būti skiriamos tai pačiai valstybės biudžetinei įstaigai kaip papildomi asignavimai, kad būtų užtikrintas šios biudžetinės įstaigos veiklos tęstinumas. Kalbant apie savivaldybių biudžetines įstaigas, pastebėtina, jog vėl gi nukentėtų ne savivaldybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti savivaldybės funkcijas, o konkreti savivaldybė, kuriai visais atvejais būtina užtikrinti savivaldybės funkcijų vykdymą. Svarstytina, ar aptariamas reguliavimas šiuo aspektu yra proporcingas siekiamiems tikslams.
Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas
analizuodamas viešųjų juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo negalimumo aspektus nurodė, jog: „ Šiame kontekste pažymėtina, kad savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, vykdydamos viešąjį administravimą ir (arba) teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja ir valstybės institucijos.“ Be to, šiame nutarime nurodyta ir tai, jog: „Apibendrinant minėtų juridinių asmenų sampratas pažymėtina, kad valstybei, savivaldybėms ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būdingas specifinis teisinis statusas: šių subjektų teisės ir pareigos negali prieštarauti valstybės tikslams ir uždaviniams. <...> Taigi išvardytieji nurodytus viešuosius juridinius asmenis – valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, <...> – apibūdinantys požymiai liudija, kad šie subjektai, palyginti su kitais viešaisiais juridiniais asmenimis, pagal savo teisinę padėtį ir funkcijas yra specifiniai.“ Apibendrindamas viešųjų juridinių asmenų, kuriems negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, statusą Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiai kategorijai priskiriami ne visi viešieji juridiniai asmenys.
Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas
analizuodamas viešųjų juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo negalimumo aspektus nurodė, jog: „ Šiame kontekste pažymėtina, kad savivaldybės (jų institucijos), veikdamos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, vykdydamos viešąjį administravimą ir (arba) teikdamos viešąsias paslaugas, garantuoja ne tik teritorinės bendruomenės, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja ir valstybės institucijos.“ Be to, šiame nutarime nurodyta ir tai, jog: „Apibendrinant minėtų juridinių asmenų sampratas pažymėtina, kad valstybei, savivaldybėms ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būdingas specifinis teisinis statusas: šių subjektų teisės ir pareigos negali prieštarauti valstybės tikslams ir uždaviniams. <...> Taigi išvardytieji nurodytus viešuosius juridinius asmenis – valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, <...> – apibūdinantys požymiai liudija, kad šie subjektai, palyginti su kitais viešaisiais juridiniais asmenimis, pagal savo teisinę padėtį ir funkcijas yra specifiniai.“ Apibendrindamas viešųjų juridinių asmenų, kuriems negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, statusą Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiai kategorijai priskiriami ne visi viešieji juridiniai asmenys. Baudžiamojo kodekso nuostatose nurodomi specifiniai juridiniai asmenys – jie „iš visos viešųjų juridinių asmenų kategorijos išskirtini pagal šiuos esminius požymius: jie yra steigiami visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir paprastai neužsiima ūkine veikla.“ Aptartame kontekste pažymėtina, jog nepaisant to, kad teikiamas reguliavimas nenumato viešųjų juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu bus įtvirtinta galimybė viešiesiems juridiniams asmenims, neatsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas, taikyti baudžiamojo pobūdžio ekonomines sankcijas – skirti baudas, taigi analogišką sankciją, kuri, kaip viena iš pagrindinių sankcijų, taikytinų juridiniams asmenims, numatyta Baudžiamajame kodekse, teikiamas reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su viešųjų juridinių asmenų teisinio statuso specifiškumu ir sankcijų taikymo tokiems viešiesiems asmenims negalimumu.
nauja redakcija dėstomame įstatyme nėra apibrėžiama „ginčų, išspręstų ne teisme“ sąvoka. Kartu su projektu teikiamoje Atitikties lentelėje nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (toliau - Direktyva 2014/104/ES) 2 straipsnio 21 ir 22 punktuose nurodytų „ ginčų sprendimas tarpusavio sutarimu“ ir „tarpusavio sutarimo susitarimas“ sąvokų perkelti į nacionalinę teisę nereikia, nes jos ir taip aiškios.
Pastebėtina, kad šių sąvokų samprata turi svarbią reikšmę aiškinant projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nukentėjęs asmuo, išsprendęs ginčą dėl žalos atlyginimo su pažeidimą padariusiu asmeniu, negalės šiam asmeniui pareikšti reikalavimo dėl likusios neatlygintos žalos , esant
atsisakymas nuo teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo vertintinas kaip atsisakymas kreiptis į teismą . Taigi nurodyta projekto nuostata galimai ribojama konstitucinė teisė. Toks teisės ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas. Manytume, kad siekiant Direktyvoje 2014/104/ES nurodytų tikslų toks ribojimas galėtų būti pagrįstas, jeigu įstatyme būtų aiškiai nurodyta, koks ginčų sprendimas ne teisme turimas omenyje. Jeigu taikant įstatymą būtų aiškinama, kad šiuo atveju ginčų sprendimas ne teisme apima ir šalių (konkurencijos teisės pažeidimą padariusio, įskaitant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, asmens ir kito ūkio subjekto ar galutinio vartotojo) susitarimą, vadovaujantis vien tik sutarčių laisvės ir dispozityvumo principu, netaikant jokio įstatymuose nustatyto alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo dalyvaujant nešališkam profesionaliam tarpininkui, kaip teigiama Ekonomikos komiteto 2016-12-14 išvadoje Nr. 108-P-40(06), gali būti pažeistos silpnesnės sutarties šalies teisės, o vertinama įstatymo nuostata galėtų būti ginčijama Konstituciniame Teisme.
Projektas tobulintinas, apibrėžiant „ginčų, išspręstų ne teisme“ sąvoką arba kitu būdu užkertant kelią galimam silpnesnės sutarties šalies teisių pažeidimui. 5. Projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti ieškovo ar atsakovo teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus. Šiomis projekto nuostatomis į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2014/104/ES 5 straipsnio nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal D irektyvos 2014/104/ES preambulės 14 ir 22 punktus, 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi užtikrinti ketinančio pareikšti ieškinį ieškovo teisę gauti įrodymus, reikalingus ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ieškovas turi teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus dar iki ieškinio pareiškimo. Civilinio proceso kodekse taip pat nėra nuostatų dėl ketinančio pareikšti ieškinį asmens teisės paduoti prašymą teismui dėl įrodymų išreikalavimo. Civilinio proceso kodekso 221-224 straipsniuose yra nustatyta prašymų dėl įrodymų užtikrinimo pateikimo tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį tvarka bei jų nagrinėjimo tvarka, tačiau, manytume, nurodytų straipsnių nuostatos negalėtų būti taikomos prašymų dėl įrodymų išreikalavimo padavimo prieš pareiškiant ieškinį atveju. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas aiškiai įvardijant ieškovo ir atsakovo teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus dar iki ieškinio pareiškimo teisme. Be to, reikėtų nustatyti tokio prašymo nagrinėjimo teisme taisykles teikiamame projekte arba atitinkamomis nuostatomis papildyti Civilinio proceso kodeksą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto
1Komiteto klausymuose dalyvavo:
klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) straipsniuose įvardinant tą patį konkurencijos teisės pažeidimą yra vartojamos skirtingos formuluotės: „šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar
straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 12 ir 20 dalys, 45 straipsnio 3 dalies 1 punktas), „šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas“ (44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 ir 53 straipsniai). Toks siūlomas reguliavimas stokoja nuoseklumo ir yra klaidinantis. Be to, pastebėtina, kad formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas“ nėra tiksli, nes keičiamo įstatymo 43 straipsnio reguliavimo dalyku yra žalos atlyginimui taikytinos taisyklės, o nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimai – konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas ir draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi – yra nustatyti keičiamo įstatymo 5 ir 7 straipsniuose. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsniu, teisėkūroje turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių formuluotes, kuriose įvardijamas analogiško turinio konkurencijos teisės pažeidimas. Pritarti iš dalies. Kadangi įstatymo projektas apima dvi skirtingas atsakomybės už konkurencijos įstatymo pažeidimus formas, t.y. administracinę atsakomybę ir civilinę atsakomybę ir atsakomybės pagrindai ir taikymo apimtis skiriasi (įstatymas susideda tarsi iš 2 atskirų didelių dalių), tai atitinkamai skiriasi ir vartojamos formuluotės. Siūlomas reguliavimas nestokoja nuoseklumo ir vartojamos formuluotės nėra klaidinančios. Kalbant apie civilinę atsakomybę žalos atlyginimo bylose vartojama nuoroda į 43 straipsnį, kad tekste kiekvieną kartą nereiktų neracionaliai vartoti tokios ilgos formuluotės – civilinės atsakomybės tikslais projekto 43 straipsnį iš esmės galima laikyti šios ilgos formuluotės sutrumpinimu. Vis tik, atsižvelgiant į pateiktą pastabą, patikslinti 3 straipsnio 12 ir 20 dalis bei 45 straipsnio 3 dalies 1 punktą: „
<...>
<...>
20.
Tiesioginis pirkėjas
šio konkurencijos teisės pažeidimo objektu tapusių prekių.“ „45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai 3. <...>:
1) jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje bet kuriuo šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto konkurencijos teisės pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;“21
straipsnyje, 19 straipsnio 10 dalyje ir kitur įstatymo tekste prieš žodį
„įstatymuose“, siūloma įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Toks
pasiūlymas vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų glaustumo reikalavimo, nes ir be atskiro žodžių „Lietuvos Respublikos“ paminėjimo yra aišku, jog kalbama apie Lietuvos Respublikos įstatymus. Tuo atveju, jei konkrečioje teisės normoje siekiama akcentuoti, jog kalbama ne tik apie Lietuvos Respublikos įstatymus, pavyzdžiui, projekto 2 straipsnio 9 dalis, žodžiai
„Lietuvos Respublikos“ vartotini, tačiau kitais atvejais brauktini kaip
pertekliniai ir neturintys teisinio krūvio. Pritarti. 1815
siūloma įvesti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pavadinimo santrumpą - MPĮNVDĮ. Tokia įstatymo pavadinimo santrumpa nevartotina, nes neatitinka teisės technikos taisyklių.
Pažymėtina, jog pagal teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas - be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo pavadinimo trumpinys keistinas. Pritarti. 218
straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamas terminas „slaptas pažeidimas“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Slapto“ pažeidimo formuluotė nėra apibrėžta jokiuose ES teisės šaltiniuose (nei teisės aktuose, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, nei Komisijos dokumentuose), todėl siekiant išvengti rizikos netinkamai įgyvendinti Direktyvą, formuluotės turinys nėra plačiau detalizuojamas.“ Sutikdami su aiškinamojo rašto argumentais dėl slapto pažeidimo formuluotės apibrėžimo nepateikimo, vis tik norėtume atkreipti dėmesį, kad ši formuluotė yra sunkiai suprantama. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje yra vartojama formuluotė konkurentų susitarimas, siūlytume apsvarstyti galimybę vietoj slapto pažeidimo formuluotės vartoti slapto konkurentų susitarimo ar slapto susitarimo formuluotę, kuri, manytume, būtų aiškesnė. Pritarti. Atitinkamai patikslinti 21 straipsnio 8 dalies, 45 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotes taip: „21 straipsnis. Komercinių paslapčių, tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga
<...>
8.
Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą konkurentų susitarimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:“. „45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai
<...>
subjektas, atleistas nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio
už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą konkurentų susitarimą , solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:“
<...>
subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio
pažeidimą konkurentų susitarimą , regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, nei jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams. 3. Jei šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims, nei bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą konkurentų susitarimą , regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma. 372 5.
372
nustatyti, kad lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padarę ūkio subjektai „Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą
2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (toliau - Direktyva 2014/104/ES) 2 straipsnio 18 punkte, kurio nuostatos perkeliamos, yra nustatyta, kad susitarimo pareiškime įmonė prisipažįsta dalyvavusi pažeidžiant konkurencijos teisę arba atsisako tai ginčyti ir už tą konkurencijos teisės pažeidimą prisiima atsakomybę. Diskutuotina, ar projekto formuluotė
„pripažino pažeidimą“ apima abi Direktyvoje
2014/104/ES nurodytas sąlygas, prisipažinimą dalyvavus darant pažeidimą ir atsisakymą ginčyti nustatytą pažeidimą. Neaišku, ar vertinama norma būtų taikoma tuo atveju, kai asmuo neprisipažįsta padaręs pažeidimą, bet raštu atsisako ginčyti jį buvus ir sutinka su numatyta bauda. Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė vertinamą projekto nuostatą patikslinti. Nepritarti. Direktyvos 2 straipsnio 18 punkte nurodytas paaiškinimas yra skirtas apibrėžti tuos atvejus, kai konkurencijos pažeidimą padaręs subjektas pateikia konkurencijos institucijai įrodymus prieš save patį (žr. Direktyvos preambulės 26 p.). Atsisakymas ginčyti (t. y. teisės atsisakymas kreiptis į teismą) pirmiausia apskritai nėra galimas, kai prieš ūkio subjektą yra taikoma atsakomybė, o konkrečiai Direktyvos tekste papildymas „ arba atsisako tai ginčyti“ yra skirtas tik siekiant atsižvelgti į konkrečios valstybės narės (t.y. Vokietijos) įstatymuose numatytą tokio instituto formuluotę, kuri savo esme reiškia būtent pripažinimą dalyvaujant konkurencijos teisės pažeidime .
Situacijai, kai ūkio subjektas nepripažįsta pažeidimo ir tik įsipareigoja neginčyti sprendimo, Direktyvoje numatyta dokumentų apsauga negali būti taikoma, kadangi tokiu atveju konkurencijos institucijai nėra pateikiami įrodymai prieš save. Būtent save inkriminuojančių įrodymų (t.y. pripažinimo dalyvaujant pažeidime) pateikimas ir yra esminis šios lengvinančios aplinkybės ir iš jos atsirandančių dokumentų specifinių atskleidimo taisyklių pagrindas. Todėl dabartinė formuluotė neturėtų būti plečiama. 444
aiškumo principu ir atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) reikalavimus bei terminologiją, keičiamo įstatymo
teismo procesinis dokumentas turimas omenyje, kuriame teismas turėtų nurodyti motyvus dėl apytikslio žalos nustatymo, ir kokiu būdu teismas iš anksto informuoja šalis apie apytikrės žalos nustatymą. Priešingu atveju, kiltų sunkumų dėl praktinio nuostatos taikymo. Be to, manytina, jog kartu turėtų būti aiškiai nurodyta, ar toks teismo procesinis dokumentas yra skundžiamas atskiruoju skundu. Pritarti iš dalies. Nuostatos veikimo mechanizmas plačiau nedetalizuotinas dėl per daug įvairių skirtingų galinčių būti situacijų byloje: vienu atveju, galbūt jau bylos pasirengimo stadijoje bus aišku, kad nebus įmanoma nustatyti tikslaus žalos dydžio ir apie tai bus informuotos šalys, kitu atveju, pavyzdžiui, ši aplinkybė, galbūt paaiškės tik per bylos nagrinėjimo posėdį - teisėjas šalis apie apytikrį žalos dydžio nustatymą informuos žodžiu ir tai bus užfiksuota teismo posėdžio protokole. Dar kitais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, galbūt teisėjas nutartimi informuos šalis apie tai, kad bus nustatomas apytikris žalos dydis.
Tuo atveju, jei šalys apie apytikrį žalos dydžio nustatymą bus informuojamos nutartimi, klausimas dėl nutarties apskundimo jau yra sureglamentuotas Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio normomis. Nepaisant šių aukščiau nurodytų aplinkybių, patikslinti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „44 straipsnis. Žalos prezumpcija ir žalos atlyginimas
<...>
įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tą padaryti pernelyg sunku, teismas informuoja šalis, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimui. Teismas, prieš įgyvendindamas pareigą dėl apytikrio žalos dydžio nustatymo, nurodydamas motyvus, privalo iš anksto informuoti šalis apie tai, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. “463
terminologija, nes nuostatos pradžioje projekto 44 straipsnio 3 dalyje nurodytas pažeidimas įvardinamas kaip „pažeidimas“, o nuostatos pabaigoje tas pats pažeidimas nurodomas kaip „slaptas pažeidimas“. Nepritarti. Nuostatos pradžioje kalbama, apie žalą skirtingoms pirkėjų grupėms, patirtą dėl visų 44 straipsnio 3 dalies pažeidimų, o toliau kalbama apie tai, kad išimtis dėl atsakomybės netaikymo galima tik tuo atveju, jei ūkio subjektas atleidžiamas nuo baudos už slapto pažeidimo padarymą. Taigi, šiuo atveju terminologijos suvienodinimas nebūtų pagrįstas.
Be to, 44 straipsnio 3 dalis nekalba apie slaptą pažeidimą, todėl daryti nuorodą į
„slaptą“ šiuo atveju būtų neteisinga. Tuo tarpu solidariosios atsakomybės išimtis
netaikoma būtent tik ūkio subjektui, atleistam nuo baudos už slaptą pažeidimą. 472
Direktyvos 2014/104/ES 13 ir 14 straipsnių nuostatas į keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, neperkeltos nuostatos dėl atsakovo teisės pagrįstai prašyti ieškovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus ir ieškovo teisės pagrįstai prašyti atsakovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus. Atitikties lentelėje nurodyta, kad a tsakovo, kaip ir ieškovo, teisė išreikalauti įrodymus įtvirtinta Projekto 52 straipsnyje. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 52 straipsnyje yra nustatyta atsakovo ir ieškovo teisės išreikalauti įrodymus įgyvendinimo tvarka, jeigu jie patys negali gauti su byla susijusios informacijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė papildyti vertinamas projekto nuostatas dėl procesinius dokumentus teismui rengiančių atsakovo ir ieškovo teisės pagrįstai prašyti kitos proceso šalies arba kitų asmenų pateikti atitinkamus įrodymus. Nepritarti. Pagal Civilinio proceso kodekse vartojamą terminologiją, esančius įrodymus kaip tokius konstatuoja teismas, o šalims niekas nedraudžia įrodymų prašyti viena kitos, teikti su byla susijusius duomenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju taikoma ir bendra įrodinėjimo pareiga, įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje. 472
47 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, po žodžio „perkelta“ įrašytinas žodis „pirkėjams“, o po žodžio „sumažina“ įrašytinas žodis „ieškovui“. Pritarti. 48
reguliuoja teisinius santykius, susijusius su ginčų, išspręstų ne teisme, poveikiu vėlesniems ieškiniams dėl žalos.
Pastebėtina, jog nei straipsnyje, nei įgyvendinamoje direktyvoje neaptariama ir nenurodoma, kokie ginčų sprendimo būdai ne teisme turimi omenyje. Nesant jokių ribojimų dėl ginčų sprendimo būdų ne teisme, darytina prielaida, jog tokiais ginčų sprendimo būdais galėtų būti laikomi bet kurie neteisminiai ginčų sprendimo būdai, pavyzdžiui, sutartis tarp šalių. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalies nuostatą, tokioje sutartyje šalys galėtų susitarti, jog net tuo atveju, kai žalos negali atlyginti kiti subjektai, susiję su žalos atsiradimu, žalą patyręs asmuo nebegalėtų asmeniui, su kuriuo ginčą išsprendė ne teisme, pareikšti ieškinio dėl visos žalos atlyginimo. Aptartas teisinio reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, nepaisant to, jog Direktyvos 2014/104/ES
ginčų sprendimas tarpusavio sutarimu
Konstitucijoje garantuotai žmogaus teisei turėti bešališką ginčo arbitrą. Apie tokią, Konstitucijoje garantuotą, asmenų teisę ne kartą savo nutarimuose kalbėjo Konstitucinis Teismas, pavyzdžiui, 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimai ir kt. Kalbant apie konkretų, jau minėtą, sutarties pavyzdį, aišku, jog nepriklausomo arbitro sąlyga nebūtų užtikrinta. Todėl manytina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti tobulinimas taip, jog būtų užtikrintos asmenų konstitucinės teisės, galimai nurodant ir aptariant galimus ginčų sprendimų būdus ne teisme, kurių metu pasiekti susitarimai turėtų vertinamoje normoje nustatytas teisines pasekmes.
Nepritarti. Pažymėtina, kad Konstitucijoje garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą susijusi su teisėjais ir teismų veikla, jų nepriklausomumu. Būtent teisėjų veikla ir bylų nagrinėjimas yra pagrindas tam, kad asmenys tikėtų teismo, kaip teisinių ginčų arbitro, nešališkumu ir objektyvumu. Tuo tarpu projekto 48 straipsnyje kalbama apie ginčus, išspręstus ne teisme, kas pagal Direktyvos 2 straipsnio 22 dalį reiškia „tarpusavio sutarimu“ . Direktyvos preambulės 48 punktas paaiškina: „ kad pažeidėjai ir nukentėjusiosios šalys susidurtų su mažesniu netikrumu, atsakovams pageidautina pasiekti susitarimą
„visiems laikams“. Todėl pažeidėjai ir nukentėjusiosios šalys turėtų būti
skatinami susitarti dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, kompensavimo naudojant ginčų sprendimo tarpusavio sutarimu mechanizmus, pavyzdžiui, ginčų sprendimą ne teisme (įskaitant tuos atvejus, kai teisėjas gali paskelbti ginčų sprendimą privalomu), arbitražą, tarpininkavimą ar taikinimą. Taigi, pagal Direktyvą ir projekto 48 straipsnį formuluotė „ ginčai, išspręsti ne teisme“ apima bet kokius ginčų sprendimo ne teisme būdus. Šiuo atveju svarbus ne nepriklausomo (nešališko) arbitro principo užtikrinimas, bet sutarčių laisvės ir dispozityvumo principai – Direktyva labai aiškiai numato, kad šalys pačios gali susitarti be arbitro. Jei kuriai nors šaliai nėra tinkamos susitarimo sąlygos, niekas neverčia tartis dėl tokių netinkamų sąlygų. Žalą patyrę asmenys turėtų būti tokie pat apdairūs, kaip ir kita šalis.
Be to, pagal Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatas taikos sutartis gali būti teikiama tvirtinti teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta supaprastinto proceso tvarka, taigi, nepaisant to, kad tai yra šalių tarpusavio susitarimas, jis gali būti peržiūrėtas nepriklausomo (nešališko) arbitro. Antra, aptartame kontekste, nesant aiškumo dėl galimų ginčų sprendimo būdų ne teisme, keltinas klausimas ir dėl teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo taikymo galimybės. Pavyzdžiui, neaišku, ar tais atvejais, kai taikinamojo tarpininkavimo būdu sprendžiamas ginčas, kuris nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, tačiau jo metu sudaryta taikos sutartis šalių susitarimu patvirtinta teisme, būtų laikomas tinkamu ginčo sprendimo būdu ne teisme. Nepritarti. Argumentai pateikti aukščiau - „ ginčai, išspręsti ne teisme“ apima bet kokius ginčų sprendimo ne teisme būdus, įskaitant taikos sutarčių sudarymą. Kad tokie atvejai taip pat patenka po „ginčų sprendimu ne teisme“ patvirtina ir Direktyvos Direktyvos preambulės 48 punktas: „ <...> pažeidėjai ir nukentėjusiosios šalys turėtų būti skatinami susitarti dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, kompensavimo naudojant ginčų sprendimo tarpusavio sutarimu mechanizmus, pavyzdžiui, ginčų sprendimą ne teisme (įskaitant tuos atvejus, kai teisėjas gali paskelbti ginčų sprendimą privalomu), arbitražą, tarpininkavimą ar taikinimą.“4913
tikslintinos, nes šiuose punktuose nenurodomos jokios aplinkybės. Keičiamo įstatymo45 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodomi asmenys, kuriems solidariai atsako tam tikras ūkio subjektas, o keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo44 straipsnio 3 dalies netaikymo sąlyga. Pritarti.
Pritarti. Manytina, kad 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra nurodytos aplinkybės, t.y. visiško žalos atlyginimo negalima gauti iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime. Patikslinti 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „
:
dėl žalos atlyginimo trauktiną pažeidimą padariusį ūkio subjektą arba aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio
. Jei atsiranda šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos atsakomybėn traukti atitinkamai ūkio subjektą, atleistą nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, ar mažą arba vidutinę įmonę, senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau, nei atsiranda šios sąlygos.“516
„vieną“ įrašytinas žodis „bylą“. Pritarti. 518
taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo“. Nuostatos formulavimas kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir atitikties teisinės valstybinės principui. Pastebėtina, jog įtvirtinus Konkurencijos tarybos teisę, o ne pareigą, teikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo, Konkurencijos tarybai kartu būtų suteikta teisė tokios išvados neteikti. Pažymėtina, jog toks reguliavimas neabejotinai kliudytų teisingumo vykdymui, nes teismas kreipiasi į tam tikras institucijas dėl to, jog tam tikra situacija reikalauja specialių žinių, kuriomis disponuoja atitinkama institucija.
Be to, toks reguliavimas pažeistų tokius civilinio proceso principus kaip: teisės į teisingą teismo procesą, proceso koncentracijos (operatyvumo) ir ekonomiškumo, nes teismui reikėtų ieškoti papildomų ir galimai ilgai trunkančių kitų būdų reikalingiems duomenims gauti. Taip pat manytina, jog tokia nuostata neatitiktų ir konstitucinio imperatyvo, jog „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, nes Konkurencijos tarybai būtų suteikta teisė neatlikti tų funkcijų, kurioms atlikti ji turi kompetencijos, kurioms atlikti ji yra įsteigta ir kurios reikalingos konkretiems bylose dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, svarstytina galimybė nuostatą formuluoti kitaip, pavyzdžiui, vietoje žodžių „turi teisę pateikti“, įrašant žodį „pateikia“. Be to, manytina, jog derėtų nustatyti ir aiškų terminą, per kurį šis teismo įpareigojimas turėtų būti įvykdytas, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas. Nepritarti. Direktyva (
aiškiai numato būtent Konkurencijos institucijos diskreciją, o ne pareigą teikti tokio pobūdžio išvadą ( „<...> nacionalinė konkurencijos institucija galėtų , paprašius nacionaliniam teismui, padėti dėl <...> dydžio nustatymo, jei nacionalinė konkurencijos institucija laiko tokią pagalbą tinkama “) , todėl kitoks perkėlimo variantas prieštarautų Direktyvai. Svarbiausia šiuo atveju yra tai, kad Konkurencijos taryba turi specialių žinių konkurencijos pažeidimams nustatyti, tačiau ne žalai, patirtai dėl konkurencijos teisės pažeidimų skaičiuoti, kadangi to teisiškai nėra reikalaujama, siekiant nustatyti Konkurencijos įstatymo pažeidimą ar skirti baudą.
Priešingai, nurodymas, kad Konkurencijos taryba teikia tokio pobūdžio išvadas galėtų klaidinti bylos šalis ir teismą, nes sudarytų klaidingą įspūdį, kad Konkurencijos taryba yra šios srities ekspertas, kai tuo tarpu žalos, paskaičiuotos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skaičiavimas yra atskira ekspertinė sritis, nepatenkanti į Konkurencijos tarybos kompetenciją. 521
įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostata: „ Ieškovas ar atsakovas, prašydami išreikalauti įrodymus ar įrodymų kategorijas, turi tikėtinai pagrįsti reikalavimus arba atsikirtimus.“ Pastebėtina, kad reikalavimai ir atsikirtimai yra būdingi ieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį, bet ne prašymui išreikalauti įrodymus. Taigi šioje dalyje turėtų būti nurodyti reikalavimai prašymui išreikalauti įrodymus, kaip procesiniam dokumentui, jeigu jie yra kitokie, nei nustatyta CPK 111 straipsnyje. Pritarti. Projekto 52 straipsnio 1 dalies 2 sakinį išdėstyti taip: „
Ieškovas ar atsakovas, prašydami išreikalauti įrodymus ar įrodymų kategorijas, turi tikėtinai pagrįsti reikalavimus arba atsikirtimus Ieškovo ar atsakovo pagrįstu prašymu teismas nurodo kitai šaliai ar trečiajai šaliai atskleisti įrodymus ar įrodymų kategorijas .“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Konkurencijos taryba, 2016-12-05 2016 m. gruodžio 7 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas ketina svarstyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-28 (toliau – Projektas). Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, siekdama teisinio aiškumo ir teisėkūros nuoseklumo, teikia savo pasiūlymus, susijusius su Projekto svarstymu.
lapkričio 8 d. priimti Konkurencijos įstatymo pakeitimai (Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 26, 27, 30, 33, 35, 36, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2743). Šie pakeitimai buvo inicijuoti Lietuvos Respublikos Prezidentės ir priimti kartu su Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų atitinkamais pakeitimais, siekiant užtikrinti skaidresnę bei efektyvesnę valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, taip pat viešojo administravimo subjektų veiklą. Taigi, šiuo metu yra susidariusi teisinė situacija, kai Projektas, kuriuo Konkurencijos įstatymas dėstomas nauja redakcija, neapima naujausių Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės normų. Siūlome ištaisyti šiuo metu Projekte esantį teisinis netikslumą, tai yra atitinkamai papildyti Projekto tekstą ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą Prezidentės inicijuoto įstatymų pakeitimų paketo įgyvendinimą.
sesijos darbų programoje numatoma dar šiais metais svarstyti Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4262(2), kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją dėl Konkurencijos tarybos finansavimo sistemos keitimo, numatant papildomus finansavimo šaltinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d nutarimu Nr.
1083 pateiktoje išvadoje yra pritariama šio projekto tikslui, siekiant sudaryti sąlygas nepriklausomai ir efektyvesnei Konkurencijos tarybos veiklai, numatyti papildomus Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius. Siekiant įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją, būtina sujungti Projekto ir Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4262(2) nuostatas. Konkurencijos taryba prašo Ekonomikos komiteto posėdyje svarstyti atitinkamai patikslintą Projektą. Nepritarti. Konkrečių pasiūlymų nėra suformuluota. Atkreiptinas dėmesys, jog naujos redakcijos įstatymo projektas teikiamas Vyriausybės, t.y. – prieš tai nustatyta tvarka ir procedūromis atitinkamai jį suderinus su visomis suinteresuotomis institucijomis. Tokių pasiūlymų Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte nėra. Be to, šis įstatymo projektas iš esmės yra skirtas Direktyvos 2014/104/ES nuostatoms į Lietuvos teisę perkelti: materialines ir procesines nuostatas, reglamentuojančias žalos, padarytos konkurencijos teisės pažeidimais, atlyginimą, kad nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys (verslas) Lietuvoje turėtų ne mažiau palankias galimybes reikalauti visos konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, nei kitose ES valstybėse narėse. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti ir negauta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvados rengėjai Bronislovas Matelis Zbignev Jedinskij Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto
2016-12-14 Nr. 108-P-40(6)
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai : V.Sinkevičius, D.Kreivys, M.Bastys, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, G.Landsbergis, T.Langaitis, R.Martinėlis, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, A.Skardžius. Komiteto biuro : vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, R.Duburaitė, I.Jurkšuvienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė;. padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys:
Konkurencijos tarybos atstovai: E.Šatas, D.Luvje, A.Selčinskienė; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skyriaus vedėja L.Kimutytė, Respublikos Prezidentės patarėja G.Grigaitė Daugirdė, Seimo kanceliarijos teisės departamento atstpovai D.Petrauskaitė ir D.Zebleckis, Ūkio ministerijos atstovės A.Keniausytė ir M.Plečkaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) straipsniuose įvardinant tą patį konkurencijos teisės pažeidimą yra vartojamos skirtingos formuluotės: „šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar
straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 12 ir 20 dalys, 45 straipsnio 3 dalies 1 punktas), „šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas“ (44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 ir 53 straipsniai). Toks siūlomas reguliavimas stokoja nuoseklumo ir yra klaidinantis.
Be to, pastebėtina, kad formuluotė „šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas“ nėra tiksli, nes keičiamo įstatymo 43 straipsnio reguliavimo dalyku yra žalos atlyginimui taikytinos taisyklės, o nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimai – konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas ir draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi – yra nustatyti keičiamo įstatymo 5 ir 7 straipsniuose. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsniu, teisėkūroje turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių formuluotes, kuriose įvardijamas analogiško turinio konkurencijos teisės pažeidimas. Pritarti iš dalies. Kadangi įstatymo projektas apima dvi skirtingas atsakomybės už konkurencijos įstatymo pažeidimus formas, t.y. administracinę atsakomybę ir civilinę atsakomybę ir atsakomybės pagrindai ir taikymo apimtis skiriasi (įstatymas susideda tarsi iš 2 atskirų didelių dalių), tai atitinkamai skiriasi ir vartojamos formuluotės. Siūlomas reguliavimas nestokoja nuoseklumo ir vartojamos formuluotės nėra klaidinančios. Kalbant apie civilinę atsakomybę žalos atlyginimo bylose vartojama nuoroda į 43 straipsnį, kad tekste kiekvieną kartą nereiktų neracionaliai vartoti tokios ilgos formuluotės – civilinės atsakomybės tikslais projekto 43 straipsnį iš esmės galima laikyti šios ilgos formuluotės sutrumpinimu. Vis tik, atsižvelgiant į pateiktą pastabą, patikslinti 3 straipsnio 12 ir 20 dalis bei 45 straipsnio 3 dalies 1 punktą: „
<...>
12.
Netiesioginis pirkėjas
<...>
šio konkurencijos teisės pažeidimo objektu tapusių prekių.“ „45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai 3. <...>:
1) jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje bet kuriuo šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto konkurencijos teisės pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;“21
straipsnyje, 19 straipsnio 10 dalyje ir kitur įstatymo tekste prieš žodį
„įstatymuose“, siūloma įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Toks
pasiūlymas vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų glaustumo reikalavimo, nes ir be atskiro žodžių „Lietuvos Respublikos“ paminėjimo yra aišku, jog kalbama apie Lietuvos Respublikos įstatymus. Tuo atveju, jei konkrečioje teisės normoje siekiama akcentuoti, jog kalbama ne tik apie Lietuvos Respublikos įstatymus, pavyzdžiui, projekto 2 straipsnio 9 dalis, žodžiai
„Lietuvos Respublikos“ vartotini, tačiau kitais atvejais brauktini kaip
pertekliniai ir neturintys teisinio krūvio. Pritarti. 1815
siūloma įvesti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pavadinimo santrumpą - MPĮNVDĮ. Tokia įstatymo pavadinimo santrumpa nevartotina, nes neatitinka teisės technikos taisyklių.
Pažymėtina, jog pagal teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas - be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo pavadinimo trumpinys keistinas. Pritarti. 218
straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamas terminas „slaptas pažeidimas“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Slapto“ pažeidimo formuluotė nėra apibrėžta jokiuose ES teisės šaltiniuose (nei teisės aktuose, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, nei Komisijos dokumentuose), todėl siekiant išvengti rizikos netinkamai įgyvendinti Direktyvą, formuluotės turinys nėra plačiau detalizuojamas.“ Sutikdami su aiškinamojo rašto argumentais dėl slapto pažeidimo formuluotės apibrėžimo nepateikimo, vis tik norėtume atkreipti dėmesį, kad ši formuluotė yra sunkiai suprantama. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje yra vartojama formuluotė konkurentų susitarimas, siūlytume apsvarstyti galimybę vietoj slapto pažeidimo formuluotės vartoti slapto konkurentų susitarimo ar slapto susitarimo formuluotę, kuri, manytume, būtų aiškesnė. Pritarti. Atitinkamai patikslinti 21 straipsnio 8 dalies, 45 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotes taip: „21 straipsnis. Komercinių paslapčių, tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga
<...>
8.
Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą konkurentų susitarimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:“. „45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai
<...>
subjektas, atleistas nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio
už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą konkurentų susitarimą , solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:“
<...>
subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio
pažeidimą konkurentų susitarimą , regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, nei jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams. 3. Jei šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims, nei bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą pažeidimą konkurentų susitarimą , regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma. 372 5.
372
nustatyti, kad lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padarę ūkio subjektai „Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą
2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (toliau - Direktyva 2014/104/ES) 2 straipsnio 18 punkte, kurio nuostatos perkeliamos, yra nustatyta, kad susitarimo pareiškime įmonė prisipažįsta dalyvavusi pažeidžiant konkurencijos teisę arba atsisako tai ginčyti ir už tą konkurencijos teisės pažeidimą prisiima atsakomybę. Diskutuotina, ar projekto formuluotė
„pripažino pažeidimą“ apima abi Direktyvoje
2014/104/ES nurodytas sąlygas, prisipažinimą dalyvavus darant pažeidimą ir atsisakymą ginčyti nustatytą pažeidimą. Neaišku, ar vertinama norma būtų taikoma tuo atveju, kai asmuo neprisipažįsta padaręs pažeidimą, bet raštu atsisako ginčyti jį buvus ir sutinka su numatyta bauda. Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė vertinamą projekto nuostatą patikslinti. Nepritarti. Direktyvos 2 straipsnio 18 punkte nurodytas paaiškinimas yra skirtas apibrėžti tuos atvejus, kai konkurencijos pažeidimą padaręs subjektas pateikia konkurencijos institucijai įrodymus prieš save patį (žr. Direktyvos preambulės 26 p.). Atsisakymas ginčyti (t. y. teisės atsisakymas kreiptis į teismą) pirmiausia apskritai nėra galimas, kai prieš ūkio subjektą yra taikoma atsakomybė, o konkrečiai Direktyvos tekste papildymas „ arba atsisako tai ginčyti“ yra skirtas tik siekiant atsižvelgti į konkrečios valstybės narės (t.y. Vokietijos) įstatymuose numatytą tokio instituto formuluotę, kuri savo esme reiškia būtent pripažinimą dalyvaujant konkurencijos teisės pažeidime .
Situacijai, kai ūkio subjektas nepripažįsta pažeidimo ir tik įsipareigoja neginčyti sprendimo, Direktyvoje numatyta dokumentų apsauga negali būti taikoma, kadangi tokiu atveju konkurencijos institucijai nėra pateikiami įrodymai prieš save. Būtent save inkriminuojančių įrodymų (t.y. pripažinimo dalyvaujant pažeidime) pateikimas ir yra esminis šios lengvinančios aplinkybės ir iš jos atsirandančių dokumentų specifinių atskleidimo taisyklių pagrindas. Todėl dabartinė formuluotė neturėtų būti plečiama. 444
aiškumo principu ir atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) reikalavimus bei terminologiją, keičiamo įstatymo
teismo procesinis dokumentas turimas omenyje, kuriame teismas turėtų nurodyti motyvus dėl apytikslio žalos nustatymo, ir kokiu būdu teismas iš anksto informuoja šalis apie apytikrės žalos nustatymą. Priešingu atveju, kiltų sunkumų dėl praktinio nuostatos taikymo. Be to, manytina, jog kartu turėtų būti aiškiai nurodyta, ar toks teismo procesinis dokumentas yra skundžiamas atskiruoju skundu. Pritarti iš dalies. Nuostatos veikimo mechanizmas plačiau nedetalizuotinas dėl per daug įvairių skirtingų galinčių būti situacijų byloje: vienu atveju, galbūt jau bylos pasirengimo stadijoje bus aišku, kad nebus įmanoma nustatyti tikslaus žalos dydžio ir apie tai bus informuotos šalys, kitu atveju, pavyzdžiui, ši aplinkybė, galbūt paaiškės tik per bylos nagrinėjimo posėdį - teisėjas šalis apie apytikrį žalos dydžio nustatymą informuos žodžiu ir tai bus užfiksuota teismo posėdžio protokole. Dar kitais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, galbūt teisėjas nutartimi informuos šalis apie tai, kad bus nustatomas apytikris žalos dydis.
Tuo atveju, jei šalys apie apytikrį žalos dydžio nustatymą bus informuojamos nutartimi, klausimas dėl nutarties apskundimo jau yra sureglamentuotas Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio normomis. Nepaisant šių aukščiau nurodytų aplinkybių, patikslinti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „44 straipsnis. Žalos prezumpcija ir žalos atlyginimas
<...>
įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tą padaryti pernelyg sunku, teismas informuoja šalis, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimui. Teismas, prieš įgyvendindamas pareigą dėl apytikrio žalos dydžio nustatymo, nurodydamas motyvus, privalo iš anksto informuoti šalis apie tai, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. “463
terminologija, nes nuostatos pradžioje projekto 44 straipsnio 3 dalyje nurodytas pažeidimas įvardinamas kaip „pažeidimas“, o nuostatos pabaigoje tas pats pažeidimas nurodomas kaip „slaptas pažeidimas“. Nepritarti. Nuostatos pradžioje kalbama, apie žalą skirtingoms pirkėjų grupėms, patirtą dėl visų 44 straipsnio 3 dalies pažeidimų, o toliau kalbama apie tai, kad išimtis dėl atsakomybės netaikymo galima tik tuo atveju, jei ūkio subjektas atleidžiamas nuo baudos už slapto pažeidimo padarymą. Taigi, šiuo atveju terminologijos suvienodinimas nebūtų pagrįstas.
Be to, 44 straipsnio 3 dalis nekalba apie slaptą pažeidimą, todėl daryti nuorodą į
„slaptą“ šiuo atveju būtų neteisinga. Tuo tarpu solidariosios atsakomybės
išimtis netaikoma būtent tik ūkio subjektui, atleistam nuo baudos už slaptą pažeidimą. 472
Direktyvos 2014/104/ES 13 ir 14 straipsnių nuostatas į keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, neperkeltos nuostatos dėl atsakovo teisės pagrįstai prašyti ieškovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus ir ieškovo teisės pagrįstai prašyti atsakovo ar trečiųjų šalių atskleisti įrodymus. Atitikties lentelėje nurodyta, kad a tsakovo, kaip ir ieškovo, teisė išreikalauti įrodymus įtvirtinta Projekto 52 straipsnyje. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 52 straipsnyje yra nustatyta atsakovo ir ieškovo teisės išreikalauti įrodymus įgyvendinimo tvarka, jeigu jie patys negali gauti su byla susijusios informacijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė papildyti vertinamas projekto nuostatas dėl procesinius dokumentus teismui rengiančių atsakovo ir ieškovo teisės pagrįstai prašyti kitos proceso šalies arba kitų asmenų pateikti atitinkamus įrodymus. Nepritarti. Pagal Civilinio proceso kodekse vartojamą terminologiją, esančius įrodymus kaip tokius konstatuoja teismas, o šalims niekas nedraudžia įrodymų prašyti viena kitos, teikti su byla susijusius duomenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju taikoma ir bendra įrodinėjimo pareiga, įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje. 472
47 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, po žodžio „perkelta“ įrašytinas žodis „pirkėjams“, o po žodžio „sumažina“ įrašytinas žodis „ieškovui“. Pritarti. 48
reguliuoja teisinius santykius, susijusius su ginčų, išspręstų ne teisme, poveikiu vėlesniems ieškiniams dėl žalos.
Pastebėtina, jog nei straipsnyje, nei įgyvendinamoje direktyvoje neaptariama ir nenurodoma, kokie ginčų sprendimo būdai ne teisme turimi omenyje. Nesant jokių ribojimų dėl ginčų sprendimo būdų ne teisme, darytina prielaida, jog tokiais ginčų sprendimo būdais galėtų būti laikomi bet kurie neteisminiai ginčų sprendimo būdai, pavyzdžiui, sutartis tarp šalių. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalies nuostatą, tokioje sutartyje šalys galėtų susitarti, jog net tuo atveju, kai žalos negali atlyginti kiti subjektai, susiję su žalos atsiradimu, žalą patyręs asmuo nebegalėtų asmeniui, su kuriuo ginčą išsprendė ne teisme, pareikšti ieškinio dėl visos žalos atlyginimo. Aptartas teisinio reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, nepaisant to, jog Direktyvos 2014/104/ES
ginčų sprendimas tarpusavio sutarimu
Konstitucijoje garantuotai žmogaus teisei turėti bešališką ginčo arbitrą. Apie tokią, Konstitucijoje garantuotą, asmenų teisę ne kartą savo nutarimuose kalbėjo Konstitucinis Teismas, pavyzdžiui, 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimai ir kt. Kalbant apie konkretų, jau minėtą, sutarties pavyzdį, aišku, jog nepriklausomo arbitro sąlyga nebūtų užtikrinta. Todėl manytina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti tobulinimas taip, jog būtų užtikrintos asmenų konstitucinės teisės, galimai nurodant ir aptariant galimus ginčų sprendimų būdus ne teisme, kurių metu pasiekti susitarimai turėtų vertinamoje normoje nustatytas teisines pasekmes.
Nepritarti. Pažymėtina, kad Konstitucijoje garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą susijusi su teisėjais ir teismų veikla, jų nepriklausomumu. Būtent teisėjų veikla ir bylų nagrinėjimas yra pagrindas tam, kad asmenys tikėtų teismo, kaip teisinių ginčų arbitro, nešališkumu ir objektyvumu. Tuo tarpu projekto 48 straipsnyje kalbama apie ginčus, išspręstus ne teisme, kas pagal Direktyvos 2 straipsnio 22 dalį reiškia „tarpusavio sutarimu“ . Direktyvos preambulės 48 punktas paaiškina: „ kad pažeidėjai ir nukentėjusiosios šalys susidurtų su mažesniu netikrumu, atsakovams pageidautina pasiekti susitarimą
„visiems laikams“. Todėl pažeidėjai ir nukentėjusiosios šalys turėtų būti
skatinami susitarti dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, kompensavimo naudojant ginčų sprendimo tarpusavio sutarimu mechanizmus, pavyzdžiui, ginčų sprendimą ne teisme (įskaitant tuos atvejus, kai teisėjas gali paskelbti ginčų sprendimą privalomu), arbitražą, tarpininkavimą ar taikinimą. Taigi, pagal Direktyvą ir projekto 48 straipsnį formuluotė „ ginčai, išspręsti ne teisme“ apima bet kokius ginčų sprendimo ne teisme būdus. Šiuo atveju svarbus ne nepriklausomo (nešališko) arbitro principo užtikrinimas, bet sutarčių laisvės ir dispozityvumo principai – Direktyva labai aiškiai numato, kad šalys pačios gali susitarti be arbitro. Jei kuriai nors šaliai nėra tinkamos susitarimo sąlygos, niekas neverčia tartis dėl tokių netinkamų sąlygų. Žalą patyrę asmenys turėtų būti tokie pat apdairūs, kaip ir kita šalis.
Be to, pagal Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatas taikos sutartis gali būti teikiama tvirtinti teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta supaprastinto proceso tvarka, taigi, nepaisant to, kad tai yra šalių tarpusavio susitarimas, jis gali būti peržiūrėtas nepriklausomo (nešališko) arbitro. Antra, aptartame kontekste, nesant aiškumo dėl galimų ginčų sprendimo būdų ne teisme, keltinas klausimas ir dėl teisminio civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo taikymo galimybės. Pavyzdžiui, neaišku, ar tais atvejais, kai taikinamojo tarpininkavimo būdu sprendžiamas ginčas, kuris nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, tačiau jo metu sudaryta taikos sutartis šalių susitarimu patvirtinta teisme, būtų laikomas tinkamu ginčo sprendimo būdu ne teisme. Nepritarti. Argumentai pateikti aukščiau - „ ginčai, išspręsti ne teisme“ apima bet kokius ginčų sprendimo ne teisme būdus, įskaitant taikos sutarčių sudarymą. Kad tokie atvejai taip pat patenka po „ginčų sprendimu ne teisme“ patvirtina ir Direktyvos Direktyvos preambulės 48 punktas: „ <...> pažeidėjai ir nukentėjusiosios šalys turėtų būti skatinami susitarti dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, kompensavimo naudojant ginčų sprendimo tarpusavio sutarimu mechanizmus, pavyzdžiui, ginčų sprendimą ne teisme (įskaitant tuos atvejus, kai teisėjas gali paskelbti ginčų sprendimą privalomu), arbitražą, tarpininkavimą ar taikinimą.“4913
45 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 45 straipsnio 4 dalies 3 punktą tikslintinos, nes šiuose punktuose nenurodomos jokios aplinkybės. Keičiamo įstatymo
subjektas, o keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo44 straipsnio 3 dalies netaikymo sąlyga. Pritarti.
Pritarti. Manytina, kad 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra nurodytos aplinkybės, t.y. visiško žalos atlyginimo negalima gauti iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime. Patikslinti 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „
:
dėl žalos atlyginimo trauktiną pažeidimą padariusį ūkio subjektą arba aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte . Jei atsiranda šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos atsakomybėn traukti atitinkamai ūkio subjektą, atleistą nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, ar mažą arba vidutinę įmonę, senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau, nei atsiranda šios sąlygos.“516
„vieną“ įrašytinas žodis „bylą“. Pritarti. 518
„Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo“. Nuostatos formulavimas kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir atitikties
teisinės valstybinės principui. Pastebėtina, jog įtvirtinus Konkurencijos tarybos teisę, o ne pareigą, teikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo, Konkurencijos tarybai kartu būtų suteikta teisė tokios išvados neteikti. Pažymėtina, jog toks reguliavimas neabejotinai kliudytų teisingumo vykdymui, nes teismas kreipiasi į tam tikras institucijas dėl to, jog tam tikra situacija reikalauja specialių žinių, kuriomis disponuoja atitinkama institucija.
Be to, toks reguliavimas pažeistų tokius civilinio proceso principus kaip: teisės į teisingą teismo procesą, proceso koncentracijos (operatyvumo) ir ekonomiškumo, nes teismui reikėtų ieškoti papildomų ir galimai ilgai trunkančių kitų būdų reikalingiems duomenims gauti. Taip pat manytina, jog tokia nuostata neatitiktų ir konstitucinio imperatyvo, jog „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, nes Konkurencijos tarybai būtų suteikta teisė neatlikti tų funkcijų, kurioms atlikti ji turi kompetencijos, kurioms atlikti ji yra įsteigta ir kurios reikalingos konkretiems bylose dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, svarstytina galimybė nuostatą formuluoti kitaip, pavyzdžiui, vietoje žodžių „turi teisę pateikti“, įrašant žodį
„pateikia“. Be to, manytina, jog derėtų nustatyti ir aiškų terminą, per kurį
šis teismo įpareigojimas turėtų būti įvykdytas, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas. Nepritarti. Direktyva (
aiškiai numato būtent Konkurencijos institucijos diskreciją, o ne pareigą teikti tokio pobūdžio išvadą ( „<...> nacionalinė konkurencijos institucija galėtų , paprašius nacionaliniam teismui, padėti dėl <...> dydžio nustatymo, jei nacionalinė konkurencijos institucija laiko tokią pagalbą tinkama “) , todėl kitoks perkėlimo variantas prieštarautų Direktyvai. Svarbiausia šiuo atveju yra tai, kad Konkurencijos taryba turi specialių žinių konkurencijos pažeidimams nustatyti, tačiau ne žalai, patirtai dėl konkurencijos teisės pažeidimų skaičiuoti, kadangi to teisiškai nėra reikalaujama, siekiant nustatyti Konkurencijos įstatymo pažeidimą ar skirti baudą.
Priešingai, nurodymas, kad Konkurencijos taryba teikia tokio pobūdžio išvadas galėtų klaidinti bylos šalis ir teismą, nes sudarytų klaidingą įspūdį, kad Konkurencijos taryba yra šios srities ekspertas, kai tuo tarpu žalos, paskaičiuotos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skaičiavimas yra atskira ekspertinė sritis, nepatenkanti į Konkurencijos tarybos kompetenciją. 521
įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostata: „ Ieškovas ar atsakovas, prašydami išreikalauti įrodymus ar įrodymų kategorijas, turi tikėtinai pagrįsti reikalavimus arba atsikirtimus.“ Pastebėtina, kad reikalavimai ir atsikirtimai yra būdingi ieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį, bet ne prašymui išreikalauti įrodymus. Taigi šioje dalyje turėtų būti nurodyti reikalavimai prašymui išreikalauti įrodymus, kaip procesiniam dokumentui, jeigu jie yra kitokie, nei nustatyta CPK 111 straipsnyje. Pritarti. Projekto 52 straipsnio 1 dalies 2 sakinį išdėstyti taip: „
Ieškovas ar atsakovas, prašydami išreikalauti įrodymus ar įrodymų kategorijas, turi tikėtinai pagrįsti reikalavimus arba atsikirtimus Ieškovo ar atsakovo pagrįstu prašymu teismas nurodo kitai šaliai ar trečiajai šaliai atskleisti įrodymus ar įrodymų kategorijas .“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Konkurencijos taryba, 2016-12-05 2016 m. gruodžio 7 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas ketina svarstyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-28 (toliau – Projektas). Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, siekdama teisinio aiškumo ir teisėkūros nuoseklumo, teikia savo pasiūlymus, susijusius su Projekto svarstymu.
lapkričio 8 d. priimti Konkurencijos įstatymo pakeitimai (Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 26, 27, 30, 33, 35, 36, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2743). Šie pakeitimai buvo inicijuoti Lietuvos Respublikos Prezidentės ir priimti kartu su Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų atitinkamais pakeitimais, siekiant užtikrinti skaidresnę bei efektyvesnę valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, taip pat viešojo administravimo subjektų veiklą. Taigi, šiuo metu yra susidariusi teisinė situacija, kai Projektas, kuriuo Konkurencijos įstatymas dėstomas nauja redakcija, neapima naujausių Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės normų. Siūlome ištaisyti šiuo metu Projekte esantį teisinis netikslumą, tai yra atitinkamai papildyti Projekto tekstą ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą Prezidentės inicijuoto įstatymų pakeitimų paketo įgyvendinimą.
sesijos darbų programoje numatoma dar šiais metais svarstyti Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4262(2), kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją dėl Konkurencijos tarybos finansavimo sistemos keitimo, numatant papildomus finansavimo šaltinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d nutarimu Nr.
1083 pateiktoje išvadoje yra pritariama šio projekto tikslui, siekiant sudaryti sąlygas nepriklausomai ir efektyvesnei Konkurencijos tarybos veiklai, numatyti papildomus Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius. Siekiant įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją, būtina sujungti Projekto ir Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4262(2) nuostatas. Konkurencijos taryba prašo Ekonomikos komiteto posėdyje svarstyti atitinkamai patikslintą Projektą. Pritarti. Dėl Konkurencijos tarybos pasiūlymų yra įregistruoti ir toliau dėstomi Seimo narių pasiūlymai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys A.Skardžius
6 Argumentai: Valstybės kontrolė dar 2010 metais audito ataskaitoje „Konkurencijos laisvės apsauga“ konstatavo, kad dėl finansavimo trūkumo Konkurencijos tarybai trūksta reikalingos technikos ir programinės įrangos tyrimų įrodymams surinkti, nėra galimybių tinkamai viešinti konkurencijos kultūros, naudotis tyrimams atlikti reikalinga mokama informacija, pritraukti kvalifikuotų specialistų ir juos išlaikyti, kelti jų kvalifikaciją, dalyvauti svarbiuose konkurencijos institucijų tarptautiniuose posėdžiuose. Be to, nepriklausomo finansavimo šaltinio turėjimas ataskaitoje įvardijamas kaip vienas iš konkurencijos priežiūrą vykdančių institucijų nepriklausomumo užtikrinimo veiksnių. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės rekomendacija Vyriausybei – įvertinti Konkurencijos tarybos finansavimo sistemos keitimo galimybes, numatant papildomus finansavimo šaltinius – iki šiol neįgyvendinta. Tačiau, Vyriausybė
nutarimu Nr. 1083 Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
i š esmės pritarė tikslui, siekiant sudaryti sąlygas nepriklausomai ir efektyvesnei Konkurencijos tarybos veiklai, numatyti papildomus Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-28, numatant papildomus Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius, kurie apimtų ūkio subjektų užmokesčius už koncentracijų ir atskirų koncentracijų veiksmų nagrinėjimo paslaugas ir lėšas iš Konkurencijos tarybos paskirtų ūkio subjektų sumokėtų baudų. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prie pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą. Asmuo, kuris teikia pranešimą apie koncentraciją, už pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio Konkurencijos taryba pranešimo apie koncentraciją nenagrinėja. “ Nepritarti. Svarstymo komitete metu iniciatorius savo pasiūlymą atsiėmė. Siūloma pritarti patobulintam 2016-12-13 d. Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui (43 psl.). 103 Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali priimti nutarimą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas nustatant tam tikras sąlygas ir įpareigojimus, kurie būtini veiksmingai konkurencijai užtikrinti.
Asmuo, kuris teikia prašymą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, už šio prašymo nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio Konkurencijos taryba prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nenagrinėja. “ Nepritarti. Svarstymo komitete metu iniciatorius savo pasiūlymą atsiėmė. Siūloma pritarti patobulintam 2016-12-13 d. Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui (43 psl.). 125 Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „
turi teisę prašyti išduoti standartinį Konkurencijos tarybos patvirtinimą apie atliktą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą ir priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo asmens prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Už patvirtinimo, kad Konkurencijos taryba priėmė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, išdavimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio valstybės rinkliava. “ Nepritarti. Svarstymo komitete metu iniciatorius savo pasiūlymą atsiėmė. Siūloma pritarti patobulintam 2016-12-13 d. Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui (43 psl.). 17 Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3.
3Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga,
finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto , tame tarpe iš valstybinės konkurencijos politikos įgyvendinimo programos (toliau – Programa) lėšų. 4. Programos tikslas užtikrinti ūkio subjektų ir vartotojų apsaugą nuo konkurenciją ribojančių ir/ar vartotojų interesus pažeidžiančių veiksmų. Programos priemones tvirtina ir programai įgyvendinti skirtas lėšas naudoja Konkurencijos taryba. 5. Programos lėšas (įplaukas) sudaro:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti užmokesčiai;
2) šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti užmokesčiai;
teisės pažeidimų kodekse nustatytų baudų už pažeidimus, kuriuos nagrinėja Konkurencijos taryba;
4) lėšos iš sumokėtų už šio įstatymo pažeidimus baudų ir jų palūkanų;
5) savanoriškos fizinių asmenų įmokos;
6) kitos valstybės biudžeto lėšos;
7) kitos teisėtai gautos lėšos. 6. Programos lėšos naudojamos:
1) Konkurencijos tarybos vykdomoms funkcijoms, siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo, vykdant valstybinę konkurencijos politiką ir šio ir kitų Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtų įstatymų laikymosi priežiūrą, finansuoti (neįskaitant įplaukų pagal šio straipsnio 5 dalies 3, 4 ir 5 punktus);
2) šio ir kitų Konkurencijos tarybos priežiūrai priskirtų įstatymų laikymosi kultūros sklaidos, šių įstatymų pažeidimų prevencijos, jų laikymosi stebėsenos priemonėms ir jų pažeidimų nagrinėjimui, įskaitant šioms funkcijoms atlikti reikalingas technines ir organizacines priemones – įplaukos pagal šio straipsnio 5 dalies 3, 4 ir 5 punktus. 7. Šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo
sąskaitą.
Konkurencijos taryba kasmet, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. nustato ir nutarimu patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis, susijusiomis su koncentracijų nagrinėjimu, išskyrus sąnaudas, susijusias su šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyto standartinio Konkurencijos tarybos patvirtinimo išdavimu. Užmokesčių dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 8. Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. Šio straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktuose numatytos programos lėšos į kitus biudžetinius metus gali būti perkeliamos ir naudojamos programai finansuoti ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. 4. 9. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“ Nepritarti. Svarstymo komitete metu iniciatorius savo pasiūlymą atsiėmė. Siūloma pritarti patobulintam 2016-12-13 d. Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui (43 psl.). 2. Seimo nariai R.Žemaitaitis, V.Sinkevičius,
13 Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII –
Nr. XII – 2743 (toliau – Įstatymas), kuris įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Seime svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII –
inkorporuotos priimto Įstatymo nuostatos.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir išvengti situacijos, kai tuo pačiu metu galiotų du tuos pačius teisinius santykius skirtingai reguliuojantys įstatymai, būtina Įstatymo nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII – 1099 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP – 28 ES. Priimtu Įstatymu sudaromos prielaidos tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, t. y. kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kuriais teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Įstatymo būtinybę lėmė tai, kad iki Įstatymo priėmimo galiojęs teisinis reguliavimas neskatino viešojo administravimo subjektus operatyviai pašalinti jų sprendimais sudarytų kliūčių sąžiningai konkurencijai rinkoje. P er pastaruosius penkerius metus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų Konkurencijos taryba priėmė 23 nutarimus dėl viešųjų subjektų sprendimų ir tik pavieniais atvejais Konkurencijos tarybos nutarimai įvykdomi iš karto arba nelaukiant teismo sprendimo. Įsigaliojus Įstatymo nuostatoms, naujos poveikio viešojo administravimo subjektams priemonės skatintų juos vykdyti jiems Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytą pareigą užtikrinti sąžiningą konkurenciją, leistų savivaldybių veikloje sumažinti vidaus sandorių skaičių ir užkirsti kelią privačius tiekėjus diskriminuojančioms ir savivaldybių valdomas įmones privilegijuojančioms verslo sąlygoms savivaldoje.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime dėl konkurencijos keleivių vežimo paslaugų srityje konstatavo, kad savivaldybė, nuspręsdama dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo būdo, turi atsižvelgti inter alia į tai, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas, ir, jei jų esama, užtikrinti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos konkuruoti dėl galimybės teikti šias paslaugas. Savivaldybės, organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėjus šioms paslaugoms teikti, privalo vadovautis veiklos skaidrumo, priimamų sprendimų teisėtumo ir asmenų lygiateisiškumo principais; vykdydamos joms pavestas funkcijas, susijusias su keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimo organizavimu, inter alia parinkdamos vežėją minėtoms paslaugoms teikti, savivaldybės turi užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje ir nepriimti sprendimų, kuriais teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri vežėjų rinkoje veikiantys ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda arba gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Tai reiškia, kad savivaldybėms ne konkurso būdu sudaryti sutartis su jų valdomomis įmonėmis gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais – kai rinka paslaugos neteikia.
atliekų tvarkymo Konstitucinis Teismas pripažino, jog savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo viešųjų paslaugų teikėją atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Pasiūlymai:
1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų , išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus teisės aktus, priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui ;“
6 Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) pažeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vykdomi ne laiku, pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku, pažeidžiamas ar nuplėšiamas antspaudas, uždėtas pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kliudoma Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos nevykdomi Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Ši tvarka netaikoma tiriant pažeidimus, kai nevykdomi ar vykdomi ne laiku Konkurencijos tarybos nutarimais paskirti įpareigojimai pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, pažeidžiančius šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šie pažeidimai tiriami Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka.“ Pritarti. 262 Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais nurodytais atvejais ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui , įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
1) įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;
2) gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių.“ Pritarti. 263 Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui , įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą terminą duoti paaiškinimus.“ Pritarti. 272 Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos laikinosios priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai.“ Pritarti. 303 Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas , įtariamas šio įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 333 Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“ Pritarti. 351 Pakeisti 35 straipsnio pavadinimą, 1 dalį ir juos išdėstyti taip: ,,35 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams taikomos sankcijos“. ,,1.
Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
3) viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimą šalinančius veiksmus;34 ) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.“ Pritarti. 36 Papildyti 36 straipsnį 5, 6 ir 7 dalimis: ,,5. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių tūkstančių eurų. 6.
punkte nurodytų įpareigojimų neįvykdymą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos. 7. Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau negu šešiasdešimt tūkstančių eurų.“ Pritarti. 37 Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir viešojo administravimo subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai , padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms , ; padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu
Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą; pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes , ; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai ; ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. 3.
3Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai,
kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. 4. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.“ Pritarti. 39 Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,39 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymas
ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. 2. Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso
skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3.
subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka . 4 . Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 5 . Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį dalies 1 ir 2 punktus skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. 6. Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus vienerius metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas . 7.
Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo termino įpareigojimui įvykdyti pabaigos kreiptis į administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prašydama panaikinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu. Šiuos Konkurencijos tarybos prašymus pirmąja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. “
6 Argumentai: Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-28 (toliau – Įstatymo projektas) 9 straipsnio 6 dalyje už Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos teikiamos pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimo paslaugos teikimą numatyta valstybės rinkliava. Tuo tarpu už Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytą prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimo paslaugą nenumatyta nei valstybės rinkliava, nei kitoks Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatytas atlyginimas už administracinės paslaugos teikimą. Pažymėtina, kad koncentracijų priežiūros srityje vykdomos Konkurencijos tarybos funkcijos išsiskiria iš kitų administracinio pobūdžio paslaugų, už kurias mokamos rinkliavos ir kurios yra tiesiogiai susijusios su konkrečios ūkinės veiklos vykdymo galimybe (leidimų, licencijų, pažymėjimų, atestatų, t.t. išdavimas). Todėl siūloma numatyti, kad ūkio subjektai atitinkamai mokėtų ne rinkliavas į valstybės biudžetą, o užmokesčius Konkurencijos tarybai, kadangi esamas valstybės rinkliavų reglamentavimas neužtikrina realių itin sudėtingo pobūdžio Konkurencijos tarybos darbo nagrinėjant tokius pranešimus ir prašymus sąnaudų padengimo.
Pažymėtina, kad toks siūlymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę taikyti kitokį, nei valstybės rinkliava, atlyginimą už administracinės paslaugos teikimą. Be to, ir Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pateikė siūlymą, kad papildomas Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinis galėtų būti mokėjimai už pranešimų apie koncentracijas nagrinėjimą, kurie šiuo metu kaip rinkliavos yra sumokami į valstybės biudžetą. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prie pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami
dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą. Asmuo, kuris teikia pranešimą apie koncentraciją, už pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio Konkurencijos taryba pranešimo apie koncentraciją nenagrinėja. “ Pritarti. 103 Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens
motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali priimti nutarimą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas nustatant tam tikras sąlygas ir įpareigojimus, kurie būtini veiksmingai konkurencijai užtikrinti.
Asmuo, kuris teikia prašymą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, už šio prašymo nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio Konkurencijos taryba prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nenagrinėja. “ Pritarti. 17 Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. 43 . Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas Konkurencijos tarybos pajamas. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti užmokesčiai mokami į Konkurencijos tarybos sąskaitą. Konkurencijos taryba kasmet, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 5. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti ir negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir suderinamumą, siūlyti Seimui kartu svarstyti ir priimti šį įstatymo projektą lydintįjį Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-212. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
B.Matelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris