Projekto Lyginamasis variantas
5,
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet Jeigu dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo asmeniui atsirado neigiamų teisiniųės neigiamos pasekmiųės, jam pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 6 dalyje nustatytus duomenis. Pranešti ir pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie asmenį surinktus duomenis būtina iš karto, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ir šie duomenys gali būti išslaptinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) nustatyta tvarka.“
netekusia galios 5 straipsnio 7 dalį: „7. Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama.
Prieš 1 mėnesį iki minėtos sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimo apie tai pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusiam pareigūnui ir prokurorui, rengusiam motyvuotą teikimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sankcionavimo. Kita nepanaudota informacija, esanti nutrauktose kriminalinio tyrimo bylose ar
(ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų, kurie reglamentuoja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų ir duomenų, esančių informacinėse sistemose, saugojimą, naudojimą ir naikinimą, nustatyta tvarka. Surinktos informacijos naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija.“
straipsnio 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 dalimis. 4. Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.9. Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, įskaitant ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytą teisę, gali apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui. Šis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Asmuo, nesutinkantis su kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar prokuroro sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo jo gavimo dienos paduoti skundą apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Galutinis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.
Asmuo, nesutinkantis su apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimu, gali per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti jį Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui ir šie priima galutinį sprendimą. Teismai šioje dalyje nurodytus sprendimus priima ne vėliau kaip per
didelės apimties šis terminas gali būti pratęstas.“
pavadinimo pakeitimas Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS informacijos SaUGOJIMAS, NAUDOJIMAS,
straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyseje numatytais atvejais ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“
straipsnio 3 dalį:
„3. Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos
veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.“
19 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6 dalimis. 4. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„54. Kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės
žvalgybos, Lietuvos Respublikos v Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.“
Papildyti Įstatymą 19¹straipsniu:
„19¹straipsnis. Kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimas,
naikinimas 1.
Kriminalinės žvalgybos metu ar baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdytas ir surinkta informacija sunaikinta. 2. Jeigu baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinta. 3. Apie sankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos sunaikinimą prieš 1 mėnesį pranešama kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus sankcionavusio teismo pirmininkui ir prokurorui. Tais atvejais, kai šiame įstatyme nenustatyta teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo pareiga sankcionuoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais surinktos informacijos sunaikinimą pranešama kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionavusiam prokurorui. 4. Kita kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, esanti nutrauktose kriminalinės žvalgybos tyrimo bylose ar (ir) informacinėse sistemose, saugoma teisės aktų nustatyta tvarka ir gali būti naudojama kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Detalią kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų tvarkymo, kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo ir naikinimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, suderinusios su generaliniu prokuroru. 5. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai kasmet iki kovo 1 d.
Seimo struktūriniam padaliniui, atliekančiam kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, pateikia apibendrintą informaciją apie vadovaujamos institucijos praėjusiais metais šio įstatymo pagrindu atliktą veiklą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, suderinusios su generaliniu prokuroru, iki 2017 m. birželio 30 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Teikia: Darbo grupės vadovas Seimo narys Julius Sabatauskas
SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl galimo netinkamo kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo teikiant informaciją apie asmenis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, 2015 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutarimą Nr. XII-1944 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“. Komitetas nagrinėdamas Seimo nutarimu Nr. XII-1944 pavestus tirti klausimus, pateikė išvadą, kuriai Seimas pritarė nutarimu Nr. XII-2263 ir pavedė komitetui sudaryti darbo grupę, kad įgyvendintų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvadas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SV-S-1487 buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymui ir kitiems susijusiems įstatymams tobulinti. Darbo grupės posėdžių metu, tobulinant Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymus, buvo atsižvelgta į Komiteto išvados nuostatas, patvirtintas Seimo nutarimu Nr. XII-2263.
XII-2263. Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymų tikslai ir uždaviniai:
atskleidimu asmeniui, prieš kurį panaudotos kriminalinės žvalgybos priemonės;
surinktų apie asmenį duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesą;
saugojimo, naudojimo ir naikinimo reglamentavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė ir Seimui teikia Seimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SV-S-1487 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymui ir kitiems susijusiems įstatymams tobulinti sudarymo“ sudarytos darbo grupės vadovas, Seimo narys Julius Sabatauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reglamentavimas yra labai svarbus ir sudėtingas, tačiau galiojančioje redakcijoje pernelyg paprastai ir neaiškiai reglamentuotas informacijos atskleidimas asmeniui, prieš kurį panaudotos kriminalinės žvalgybos priemonės. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytas neaiškus kriminalinės žvalgybos metu surinktų apie asmenį duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesas. Kriminalinės žvalgybos įstatyme aiškiai nenurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta apskundimo tvarka taikoma ir 5 straipsnio 6 dalyje nurodytai procedūrai.
Galiojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalies teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas ir teisės taikytojams sudaro galimybes skirtingai interpretuoti teisės normų turinį, jų taikymo mastą ir atvejus, todėl esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant kriminalinės žvalgybos informacijos pobūdį, šiai informacijai taikytiną saugojimo režimą ar panaudojimo atvejus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Patobulintos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalys atsižvelgiant į tai, kad kilus ginčui, asmeniui, kurio atžvilgiu vykdyta kriminalinė žvalgyba, kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys negali būti atskleisti, nes galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nenustatyti duomenų atskleidimo pagrindai, todėl neįmanomas ir neįvykdomas pareiškėjo reikalavimas atskleisti jo atžvilgiu surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją. Pakeista Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalis, numatant aiškų kriminalinės žvalgybos metu apie asmenį surinktų duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesą ir, kad 5 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos ir šio straipsnio 6 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo, naudojimo ir naikinimo reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant informacijos pobūdį, jai taikytiną saugojimo režimą ar panaudojimo atvejus, atsisakyta Kriminalinės žvalgybos 5 straipsnio 7 dalies teisinio reglamentavimo.
Minėtos nuostatos perkeltos į Įstatymo penktąjį skirsnį, kuriame, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, manipuliavimo kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, nustatomas tinkamos kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimo ir naikinimo procedūros, veiksmingesnė kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo kontrolė. Galiojančios Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į darbo grupės metu nustatytas teisės spragas, logines klaidas ir sąsajas su Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio reglamentavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti: Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos turės suderinti su generaliniu prokuroru ir iki 2017 m. birželio 30 d. patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Darbo grupių posėdžių metu įstatymų projektai buvo derinami su kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kitų institucijų atstovais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „kriminalinės žvalgybos informacija“, „kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimas, panaudojimas naikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Darbo grupės vadovas Seimo narys Julius Sabatauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 5, 19 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalis) siūloma nustatyti kriminalinės žvalgybos metu apie asmenį surinktų duomenų pateikimo šiam asmeniui sąlygą – jei dėl šios informacijos panaudojimo jam „atsirado neigiamų teisinių pasekmių“. Pažymime, kad „teisinės pasekmės“ ir jų neigiamas pobūdis yra pakankamai neapibrėžtos kategorijos, galinčios priklausyti nuo vertinančiojo subjektyvaus požiūrio. Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, teisės akto tekstas turėtų būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl vertinamoje normoje turėtų būti nustatyti teisinių pasekmių neigiamumo požymiai ar nustatymo kriterijai. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) reglamentuojant kriminalinės žvalgybos duomenų pateikimą asmeniui reikėtų struktūruotai išdėstyti duomenų pateikimo pagrindus bei juos atskirti nuo teikimo sąlygų. Pavyzdžiui, būtų galima nustatyti, kad duomenys teikiami, jei 1) atsirado neigiamos pasekmės, 2) yra asmens prašymas bei 3) duomenys gali būti nustatyta tvarka išslaptinti, bei papildomai nurodyti, kad duomenys teikiami nedelsiant bet tik juos išslaptinus bei tik kai jų teikimas nekenkia atitinkamiems tyrimams. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi pripažįstama netekusia galios įstatymo 5 straipsnio 7 dalis. Pastebėtina, kad dauguma jos nuostatų projektu perkelta į 19¹ straipsnį – „Kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimas, naikinimas“. Svarstytina, ar pagrįstai ir dėl kokių priežasčių tam tikrų 5 straipsnio 7 dalies nuostatų įstatyme apskritai nelieka.
Pavyzdžiui, projektu nustatoma, kad informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdytas ir surinkta informacija sunaikinama tik tuo atveju, jeigu informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino. Tačiau, remiantis šiuo metu galiojančio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies pirmuoju sakiniu, egzistuoja dar vienas informacijos rinkimo stabdymo ir naikinimo pagrindas – „kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti“. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje įmanomi atvejai, kai informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtina, bet jos saugojimas gali būti objektyviai pateisinamas dėl nusikalstamų veikų prevencijos ar kitų kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo penktojo skirsnio pavadinimas. Atsižvelgiant į šio skirsnio straipsnių išdėstymo eiliškumą ir jų turinį, siūlytina jo pavadinime žodžius „saugojimas“ ir „naudojimas“ sukeisti vietomis („<...> NAUDOJIMAS, SAUGOJIMAS, NAIKINIMAS“). 5. Projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalimi pripažinus netekusia galios keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 4 ir 5 dalys atitinkamai laikomos 3 ir 4 dalimis. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte pateikiama nuoroda į pasikeitusios numeracijos to paties straipsnio dalis tikslintina išbraukiant ne 3 dalį (kuri netenka galios), o 4 dalį (kuri laikoma 3 dalimi). 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Kriminalinės žvalgybos įstatymo 3 dalį, nustatančią, kad „kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šia pataisa turėtų būti teikiamas ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies galiojančioje redakcijoje nustatyta, kad „tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją“. 7. Be to, pastebėtina, kad nuostata, numatanti galimybę kriminalinės žvalgybos (anksčiau – operatyvinės veiklos) metu gautus duomenis panaudoti tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrime, teisiniame reguliavime atsirado įsigaliojus 2011 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymui Nr. XI-1368 (past.
straipsnio 1 dalis stokoja logikos, nes pagal siūlomą jos formuluotę kriminalinės žvalgybos metu (t.y. dar nebaigus tyrimo) nustačius, kad gauta informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą (t.y. bet kokia surinktos informacijos dalis) nepasitvirtino, informacijos apie šį objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdytas (t.y. bet kokios informacijos rinkimas, kas iš esmės reiškia kriminalinės žvalgybos bet kokia apimtimi nutraukimą), o surinkta informacija sunaikinta (t.y. bet kokia informacija, o ne tik ta, kuri nepasitvirtino). 9. Projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalis tikslintina nurodant, kokia „kita“ informacija turima omenyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-09 Nr. S-2017-193 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 5, 19 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU įstatymo projekto XIIIP‑279 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 19 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-279 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
2017-06-21
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėją pavaduojanti patarėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos advokatūros atstovai: Ignas Vėgėlė, Laura Reineker, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) siūloma nustatyti kriminalinės žvalgybos metu apie asmenį surinktų duomenų pateikimo šiam asmeniui sąlygą – jei dėl šios informacijos panaudojimo jam „atsirado neigiamų teisinių pasekmių“. Pažymime, kad „teisinės pasekmės“ ir jų neigiamas pobūdis yra pakankamai neapibrėžtos kategorijos, galinčios priklausyti nuo vertinančiojo subjektyvaus požiūrio.
Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, teisės akto tekstas turėtų būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl vertinamoje normoje turėtų būti nustatyti teisinių pasekmių neigiamumo požymiai ar nustatymo kriterijai. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
1
(keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) reglamentuojant kriminalinės žvalgybos duomenų pateikimą asmeniui reikėtų struktūruotai išdėstyti duomenų pateikimo pagrindus bei juos atskirti nuo teikimo sąlygų. Pavyzdžiui, būtų galima nustatyti, kad duomenys teikiami, jei 1) atsirado neigiamos pasekmės,
2) yra asmens prašymas bei 3) duomenys gali būti nustatyta tvarka išslaptinti, bei papildomai nurodyti, kad duomenys teikiami nedelsiant bet tik juos išslaptinus bei tik kai jų teikimas nekenkia atitinkamiems tyrimams. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
1
pripažįstama netekusia galios įstatymo 5 straipsnio 7 dalis. Pastebėtina, kad dauguma jos nuostatų projektu perkelta į 19¹ straipsnį –
„Kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimas, naikinimas“. Svarstytina, ar
pagrįstai ir dėl kokių priežasčių tam tikrų 5 straipsnio 7 dalies nuostatų įstatyme apskritai nelieka. Pavyzdžiui, projektu nustatoma, kad informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdytas ir surinkta informacija sunaikinama tik tuo atveju, jeigu informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino. Tačiau, remiantis šiuo metu galiojančio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies pirmuoju sakiniu, egzistuoja dar vienas informacijos rinkimo stabdymo ir naikinimo pagrindas – „kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti“.
Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje įmanomi atvejai, kai informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtina, bet jos saugojimas gali būti objektyviai pateisinamas dėl nusikalstamų veikų prevencijos ar kitų kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo penktojo skirsnio pavadinimas. Atsižvelgiant į šio skirsnio straipsnių išdėstymo eiliškumą ir jų turinį, siūlytina jo pavadinime žodžius
„saugojimas“ ir „naudojimas“ sukeisti vietomis („<...> NAUDOJIMAS,
kanceliarijos Teisės departamentas
pripažinus netekusia galios keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 4 ir 5 dalys atitinkamai laikomos 3 ir 4 dalimis. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte pateikiama nuoroda į pasikeitusios numeracijos to paties straipsnio dalis tikslintina išbraukiant ne 3 dalį (kuri netenka galios), o 4 dalį (kuri laikoma 3 dalimi). Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma pripažinti netekusia galios Kriminalinės žvalgybos įstatymo 3 dalį, nustatančią, kad „kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus“ (past.
Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies galiojančioje redakcijoje nustatyta, kad „tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją“. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
7Be to, pastebėtina, kad nuostata,
numatanti galimybę kriminalinės žvalgybos (anksčiau – operatyvinės veiklos) metu gautus duomenis panaudoti tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrime, teisiniame reguliavime atsirado įsigaliojus 2011 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymui Nr. XI-1368 (past. – vėliau ši nuostata perkelta ir į 2012 m. priimtą Kriminalinės žvalgybos įstatymą). Įstatymo Nr. XI-1368 projektą parengė Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupe. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis
prašyti Vyriausybės išvados. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
1 8.
Projekto 4 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalis stokoja logikos, nes pagal siūlomą jos formuluotę kriminalinės žvalgybos metu (t.y. dar nebaigus tyrimo) nustačius, kad gauta informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą (t.y. bet kokia surinktos informacijos dalis) nepasitvirtino, informacijos apie šį objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdytas (t.y. bet kokios informacijos rinkimas, kas iš esmės reiškia kriminalinės žvalgybos bet kokia apimtimi nutraukimą), o surinkta informacija sunaikinta (t.y. bet kokia informacija, o ne tik ta, kuri nepasitvirtino). Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
4
keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 4 dalis tikslintina nurodant, kokia „kita“ informacija turima omenyje. Nesvarstyta
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-01-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 19 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-279
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nesvarstyta
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Julius Sabatauskas, Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas
2 Argumentai: Netikslinga atsisakyti galiojančio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies, kadangi kriminalinės žvalgybos informacija gali būti panaudota nurodytiems tikslams po to, kai ji išslaptinama.
Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„3. Kriminalinės žvalgybos informacija apie
korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.“
kilus abejonei, ar šiuo metu galiojanti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostata, numatanti, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, neprieštarauja konstituciniam asmens teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo, teisinės valstybės bei proporcingumo principams, kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nutarta daryti įstatymo projekto Nr. XIIIP-279 svarstymo Komitete pertrauką iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pateiks išaiškinimą dėl šių nuostatų konstitucingumo. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė