posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas R.Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas D.Kreivys; komiteto nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, G. Landsbergis, B. Markauskas, B. Matelis, R. Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, V.Ačienė (pavaduojanti V.Sinkevičių). Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: finansų viceministrė D.Brasiūnaitė, Finansų ministerijos departamento direktorė I.Muckutė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja S.Ščerbina-Dalibagienė, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos atstovai G.Adomonis ir V.Šimkūnienė, Seimo narys L.Stacevičius, Lietuvos administratorių rūmų atstovai T.Kęlpšas ir G.Anusaitytė, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos atstovai M.Krupavičius ir G.Adomanivčius, Verslo administratorių asociacijos atstovas V.Česonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0542 Projekto 4 straipsnio 2 dalis taisytinas loginiu požiūriu, nes ne kreditorius pradelsia reikalavimus juridiniam asmeniui, o juridinis asmuo turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriui. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-056 1,2 Svarstytina, ar projekto
formuluotę „bet ne vėliau nei per“, iki kurio būtų laikoma, jog įstatymo įpareigojimai įvykdyti tinkamai. Pritarti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 8,9 Svarstytina, ar projekto 8 ir 9 straipsnių pirmosiose dalyse bei 47 straipsnio 2 dalyje prasminga įtvirtinti galimybę siųsti registruotus laiškus per antstolius, nes ir vienu, ir kitu atveju, laikoma, jog laiškas yra įteiktas praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo ir antstolio dalyvavimas šiame procese neturi jokių pridėtinių teisinių pasekmių. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513 Projekto 13 straipsnyje nustatomos bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygos, tačiau projekte nėra nuostatų, kas ir kokia tvarka gali inicijuoti bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka. Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05134 Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 4 dalyje prasminga įpareigoti teismą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui „asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu“, kai kartu pateikiama ir teismo nutarties kopija. Manytina, kad tai perteklinis reikalavimas ir nepagrįstai teismui nustatoma administracinė našta, nes visi duomenys būtų nurodomi nutartyje. Be to, atkreipiame dėmesį, jog Civilinio proceso kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojamas teismo nutarčių kopijų įteikimas, išsiuntimas, visuomet yra nurodoma, kad teikiama patvirtinta teismo nutarties kopija. Svarstytina, ar projekto nuostatų, reguliuojančių teismo nutarčių pateikimą, siuntimą, nereikėtų analogiškai koreguoti, kad būtų užtikrintas nutarčių kopijų tikrumas. Pritarti. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05193 Svarstytina projekto 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte teismui nustatoma administracinė našta pateikti nutarčių kopijas visiems „antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto“. Atkreiptinas dėmesys, jog antstoliai galėtų būti informuojami centralizuotai, pasitelkiant Antstolių informacinę sistemą ir nesukuriant perteklinės administracinės naštos teismui. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05233 Projekto 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog teismas Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad, viena vertus, teismo pareigas nustatys poįstatyminis teisės aktas, nors manytina, kad pagal susiklosčiusią teisinę - įstatyminę praktiką, teisminis procesas turėtų būti reguliuojamas įstatyminėmis normomis. Kita vertus, pastebėtina, jog pagal analizuojamos normos turinį, teismui galimai bus nustatyta perteklinė administracinė našta informuoti apie susiklosčiusią situaciją visus nemokumo administratorius. Manytina, kad įstatymas turėtų būti tobulinamas, aiškiai nustatant, jog teismas turėtų pateikti informaciją Priežiūros institucijai, kuri centralizuotai informuotų nemokumo administratorius ir skelbtų tokią informaciją savo interneto svetainėje ar kitais būdais. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05252 Projekto 25 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 25 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti du terminai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar pateiktą nuorodą nereikėtų patikslinti. Pritarti. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05253 Projekto 25 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatomos taisyklės, susijusios su atsisakymu iškelti nemokumo bylą. Atsižvelgiant į tai, 25 straipsnio pavadinimas taisytinas, nes jis nevisiškai atitinka straipsnio turinį. Kita vertus, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar analizuojamo straipsnio nuostatos dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą neturėtų būti perkeltos į projekto 22 straipsnį, kuriame nustatomi atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0529 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 29 straipsnio pavadinimas „Teismuose ir arbitraže nagrinėjamų ginčų perdavimas“ yra klaidinantis, nes pagal Komercinio arbitražo įstatymą, arbitraže nagrinėjamos bylos nėra perduodamos teismui. Siūlytina tobulinti straipsnio pavadinimą arba straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad arbitraže nagrinėjamos bylos teismui neperduodamos. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05294 Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 29 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nurodyti, kokiu būdu apie įsiteisėjusį teismo sprendimą informuojamas nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, t.y., ar jam yra išsiunčiama įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija, ar raštas, kuriuo informuojama apie byloje priimtą sprendimą. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05295 Projekto 29 straipsnio 5 dalyje derėtų aptarti ne tik tuos atvejus, kai reikalavimai jau pareikšti arbitraže, tačiau ir tuos atvejus, kai egzistuoja arbitražinis susitarimas, bet reikalavimai arbitraže dar nėra pateikti.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog susitarimai dėl arbitražo gali apimti ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančius arbitražus, tačiau ir tarptautinius arbitražus, todėl analizuojamos dalies imperatyvios nuostatos, jog visi juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, ginčai arbitražuose turi būti nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, taikymas tokiu atveju nėra aiškus. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05305 Projekto 30 straipsnio 5 dalies nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra aiški. Jeigu turimas omenyje šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0531 1,3 Projekto 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „kiti nemokumo proceso dalyviai“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei galimo nevienodo sąvokos ,,kiti nemokumo proceso dalyviai“ aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 37 straipsnį, proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą proceso baigtimi, yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis. Tuo tarpu pagal Civilinio proceso kodekso 61 straipsnį, kitais proceso dalyviais laikomi procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (liudytojai, vertėjai, ekspertai, procese išvadas teikiančios institucijos). Pastebėtina ir tai, kad kituose projekto straipsniuose, pvz., 45 straipsnio 2 dalyje, vartojama dalyvaujančių byloje asmenų sąvoka. Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05351 Projekto 35 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar nemokumo administratorius visada skiriamas, jeigu to prašo 35 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, ar teismas gali ir neskirti nemokumo administratoriaus, t.y. gali netenkinti prašymo skirti nemokumo administratorių. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05384 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 38 straipsnio 4 dalis, nustatanti galimybę asmenims, trukdantiems nemokumo administratoriui, skirti baudą, nepriklauso straipsnio reguliavimo sričiai, nes ji niekaip nėra susijusi su nemokumo administratoriaus nešališkumo reikalavimais. Siūlytina nuostatą išdėstyti kitame straipsnyje, jai derančioje vietoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05403 Projekto 40 straipsnio 3 dalį siūlytina skaidyti į dvi savarankiškas straipsnio dalis, šios dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius dėstant atskira dalimi, kad būtų atribotos savarankiškos teisės normos, viena iš kurių reguliuoja teisę apskųsti pirmos instancijos teismo nutartį, o antroji - antrosios instancijos teismo teises ir veiksmus gavus atskirąjį skundą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05412 Projekto 41 straipsnio 2 dalyje derėtų nurodyti, kokia teisinė reikšmė suteikiama nemokumo administratoriaus atliekamam kreditorių reikalavimų teisių pagrindimo dokumentų patikrinimui. Jei jokios teisinės reikšmės tokiam patikrinimui nesuteikiama, reikalavimo patikrinti dokumentus derėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05414 Projekto 41 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti teismo teisę priimti kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą.
Neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti taikomos 41 straipsnio 1-3 dalių nuostatos dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentų patikrinimo. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05444 Projekto 44 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti kreditorių susirinkimo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo. Pastebėtina, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Taigi neaišku, ar kreditorių susirinkimas turi kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo visais atvejais, ar tik tais atvejais, kai nemokumo administratorius yra paskirtas teismo. Projekto nuostata tobulintina. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-054410 Projekto 44 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkimas turi teisę ,,kreiptis į teismą dėl žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalimis civiliniame procese – ieškovu ir atsakovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, nėra aišku, dėl kuriems subjektams padarytos žalos bei kurių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo turėtų būti kreipiamasi į teismą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio nuostatomis, taip pat reikėtų pašalinti kitus aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05475 5,6 Projekto 47 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose žodis „internete“ keistinas į įstatymuose vartojamą terminą „į interneto svetainę“.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0551 Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 51 straipsnio 1 dalį nereikėtų papildyti, nustatant bendrą taisyklę, kiek balsų kreditorių susirinkime turi kiekvienas kreditorius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05524 Pagal projekto 52 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kreditorių susirinkimo protokolą parengia nemokumo administratorius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nemokumo administratorius turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti kreditorių susirinkime. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti kitą asmenį, kuris parengtų kreditorių susirinkimo protokolą tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius jame nedalyvautų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05551 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 55 straipsnio 1 dalyje nurodytina, ar kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto sprendimai gali būti skundžiami teismui, nagrinėjančiam nemokumo bylą, ar pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05571 Projekto 57 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti juridinio asmens valdymo organų pareigą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą turtą ir juridinio asmens dokumentus. Pastebėtina, kad ūkinėse bendrijose valdymo organai nesudaromi, o pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį paskirtiems tikriesiems nariams, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, analizuojama nuostata nebūtų taikoma.
Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 57 straipsnio 2 dalį, ūkinės bendrijos tikrieji nariai turės pareigą pateikti savo turto, o ne ūkinės bendrijos valdomo turto, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projekto 57 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos
3 Svarstytina, ar projekto 57 straipsnio 3 dalyje nederėtų nustatyti, kokios teisinės pasekmės kyla asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda, tačiau ir po baudos paskyrimo dokumentai nėra perduoti nemokumo administratoriui. Tai yra, nurodyti, ar asmuo gali būti baudžiamas pakartotinai. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05593 Projekto 59 straipsnio 3 punkto redakciją derėtų tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.2 straipsnio nuostatas, prievolės nėra sudaromos. Nuostatoje siūlytina atsisakyti žodžio „sudarytas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05636 Projekto 63 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio įstatymo III skyrių“, tačiau nėra aišku, kurios įstatymo struktūrinės dalies III skyrius turimas omenyje. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. Pritarti
1 Projekto 67 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, ar teismas gali priimti joje nurodytą nutartį, esant abiem šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, ar pakanka, kad būtų viena sąlyga. Pritarti 31.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05714 Projekto 71 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti kokiu tikslu nutartis pripažinti bankrotą tyčiniu pateikiama prokurorui, kaip tai nurodyta galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05722 Projekto 72 straipsnio 2 dalies nuostata ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju“ nėra aiški, nes projekto 72 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti du atvejai, kai nemokumo administratorius turi pareigą kreiptis į teismą dėl minėtuose punktuose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl lieka neaišku, kuriuo iš atvejų būtų laikoma, kad senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05734 Projekto 73 straipsnio 4 dalyje pateiktą nuorodą į šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes pastarojoje dalyje išlaidos nėra nurodytos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-057710 Projekto 77 straipsnio 10 dalyje derėtų nurodyti kaip gali būti ginamos nemokumo administratoriaus teisės, jei kreditorių susirinkimas nenustato ar nustato per mažą sumą atlygiui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Projekto 77 straipsnio 10 dalyje derėtų nurodyti kaip gali būti ginamos nemokumo administratoriaus teisės, jei kreditorių susirinkimas nenustato ar nustato per mažą sumą atlygiui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-057913 Projekto 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį gali pateikti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar tokia tvarka negalėtų būti nustatyta ir juridinių asmenų steigimo dokumentuose. Pritarti 36.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05802 Projekto 80 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras. Nepaisant to, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniuose, reguliuojančiuose taikos sutarties sudarymą, nėra užsimenama apie galimybę notarams tvirtinti taikos sutartis. Be to, pastebėtina, jog net darant prielaidą, kad notarai gali tvirtinti taikos sutartį, tokios taikos sutarties teisinė galia būtų lygi paprastos sutarties, kurią tvirtina notarai, teisinei galiai. Notariškai patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju, taikos sutarties šalis turėtų kreiptis į teismą pagal bendrąją Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką ir bylinėtis dėl taikos sutarties nevykdymo. Kitaip tariant, priešingai nei teismo patvirtinta taikos sutartis, tokia sutartis neturėtų šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios ir nebūtų priverstinai vykdytinas dokumentas. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į įstatymo projektui keliamus tikslus spartinti bankroto procedūras, notaro dalyvavimas taikos sutarties tvirtinimo procese yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Svarstytina galimybė nustatyti, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį, kaip ir visais kitais taikos sutarties tvirtinimo atvejais, tvirtina teismas ir taip eliminuoti galimybę vilkinti bankroto proceso procedūras. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05817 Projekto 81 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius, tačiau pagal to paties straipsnio 8 dalį, bankroto administratorius gali atsisakyti būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje.
Taigi neaišku, ar bankroto administratorius be atskiro paskyrimo tampa nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje, ar vis tik turi būti priimtas sprendimas dėl jo paskyrimo. Projektas tobulintinas, suderinant nurodytų straipsnio dalių nuostatas. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-059171 Projekto 91 straipsnio 7 dalies 1 punkte, atsižvelgiant į tai, kad įkeitimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, vietoj formuluotės „įkeičiamas už prievolę, skirtą minėtam turtui įsigyti“ įrašytina formuluotė „įkeičiamas užtikrinant prievolės, skirtos turtui įsigyti, įvykdymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05923 Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurašytą nekilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, tačiau, nepaisant to, pastebėtina, kad nuostatos turinys yra neaiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokia teise: panaudos, patikėjimo ar kita, nekilnojamasis turtas turėtų būti perduodamas savivaldybei. Be to, nėra aišku, kaip perdavus turtą turėtų būti sprendžiamas perduoto nekilnojamojo turto nuosavybės klausimas. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama remtis Civilinio kodekso 4.48 straipsnio nuostatomis, projekte aiškiai nurodytina, jog analizuojamame straipsnyje kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu.
Be to, tokiu atveju projekte, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą „Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo“, būtina nurodyti momentą, nuo kurio savivaldybė įgytų nuosavybės teisę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-059321 Projekto 93 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro ,,juridiniam asmeniu priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną“. Nuostata ,,juridiniam asmeniui priklausantis turtas“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti aiškinama kaip apimanti ne tik juridiniam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą, bet ir kitą jo valdomą turtą, pavyzdžiui, nuomos, panaudos teise ir panašiai. Siekiant teisinio aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, analizuojamą straipsnį reikėtų papildyti nuostata, jog tuo atveju, kai juridiniu asmeniu yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ne tik iš juridinio asmens turto, bet ir iš jo dalyvių turto, jeigu juridinio asmens turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti ir dėl to yra priimta teismo nutartis, kaip tai nustatyta projekto 88 straipsnio
išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyvių turto tvarka, kaip tai yra reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 672 straipsnyje. Pritarti. 41.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05985 Projekto 98 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą. Atsižvelgdami į tai, jog duomenys apie hipoteką ir įkeitimą yra įrašomi į Hipotekos registrą, siūlytume projekte nustatyti, jog apie hipotekos ir įkeitimo, įregistruoto Hipotekos registre, pabaigą perduodami Hipotekos registrui, o ne notarui ar teismui. Pritarti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051021 Projekto 102 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad ūkinės bendrijos neturi valdymo organo. Ši pastaba taikytina ir projekto 103 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 2 dalies 4,
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051062 Projekto 106 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti juridinio asmens dalyvių pritarimą restruktūrizavimo planui, kai sprendimo dėl pritarimo tokiam planui priėmimo tvarka nėra reglamentuota atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme. Tokiu atveju pagal projekto nuostatas restruktūrizavimo planui turėtų pritarti ,,daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių balsų dauguma“ (pabraukta mūsų). Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nustatyti reikalavimus tokio susirinkimo kvorumui. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Be to, tobulinant projektą siūlytina atsižvelgti ir į Ūkinių bendrijų valdymo ypatumus. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051115 Svarstytina, ar projekto 111 straipsnio 5 dalies nuostata nėra pernelyg suvaržoma teismo diskrecija. Pritarti. 46.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0511415 Projekto 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Projekto 116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galutinę restruktūrizavimo ataskaitą teismui turi pateikti nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos. Taigi galutinė restruktūrizavimo ataskaita gali būti parengta įgyvendinus restruktūrizavimo planą, t.y., kai juridinio asmens restruktūrizavimas praktiškai būtų baigtas, o galutinei restruktūrizavimo ataskaitai pritarė kreditorių susirinkimas. Teismui būtų pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą vien dėl to, kad nemokumo administratorius dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nustatytu terminu galutinės restruktūrizavimo ataskaitos nepateikė tvirtinti teismui. Svarstytina, ar siūloma priemonė – restruktūrizavimo bylos nutraukimas nemokumo administratoriui nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti galutinės restruktūrizavimo ataskaitos atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų išplėsti subjektų, kurie teismui turi teisę pateikti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, ratą. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051201 Projekto 120 straipsnio 1 dalis tikslintina, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 124, 125, 126 Projekto 124, 125 ir 126 straipsniuose reguliuojama sprendimo dėl teisės administruoti nemokumo procesus priėmimo tvarka. Reguliavimo turinys diskutuotinas.
Pirma, svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nederėtų aiškiai nustatyti, jog Priežiūros institucija priima sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Manytina, kad toks papildymas būtinas atsižvelgiant į tai, jog pagal siūlomą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad Priežiūros institucija gali priimti sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus net tais atvejais, kai asmuo atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nes toks draudimas įstatyme nenurodomas. Teigtina, kad toks sprendimas būtų nepateisinamas teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių principų kontekste. Todėl siūlytina aiškiai įvardinti, jog sprendimas nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus priimamas tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamuose straipsniuose siūloma nustatyti, kad sprendimas suteikti teisę administruoti nemokumo procesus priimamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Be to, nurodoma, kad sprendimas priimamas per 14 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, jog toks sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla. Todėl teigtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje ne kartą buvo nurodyta, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti dėstomas tik įstatymuose ir negali būti dėstomas poįstatyminiuose teisės aktuose, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostata, nurodančia baigtinį terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl teisės administruoti nemokumo procesus.
Tai reiškia, jog reguliavimą derėtų papildyti nuostata, nustatančia, per kiek dienų asmuo turi būti informuojamas, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, kad nebūtų galimybės vilkinti sprendimo priėmimo terminų ir taip pažeisti asmenų teisių. Pritarti. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Projekto III dalies II skyriaus pirmasis ir antrasis skirsniai reguliuoja teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo klausimus. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas skirsniu, reguliuojančiu teisės administruoti nemokumo procesus sustabdymo atvejus ir pagrindus, nes pateiktame projekte šios teisės stabdymas traktuojamas tik kaip viena iš poveikio priemonių. Pastebėtina, jog teisės administruoti nemokumo procesus stabdymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla, todėl manytina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Pritarti. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05126 Projekto 126 straipsnyje kalbama apie teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo tvarką. Straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse vartojamas terminas „asmuo“. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu straipsnyje derėtų nurodyti, apie kokius asmenis – juridinius ar fizinius, jame kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie abiejų tipų asmenis, straipsnyje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05127 Projekto 127 straipsnyje siūloma nustatyti teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo pagrindus.
Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog poveikio priemonės, nurodytos projekto 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte (teisės administruoti nemokumo procesą panaikinimas), skyrimas pats savaime negali būti teisės panaikinimo pagrindas. Teisė gali būti panaikinta, esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Taigi
taikoma poveikio priemonė, o projekto 136 straipsnyje turėtų būti nurodoma, jog poveikio priemonė - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, taikoma esant pagrindui, nurodytam projekto 127 straipsnyje, t. y. įtvirtinant nukreipiamąją teisės normą su nuoroda į konkretų 127 straipsnio 2 dalies punktą. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog nei analizuojamame straipsnyje, nei kitur įstatymo projekte nenumatoma galimybė panaikinti ar sustabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, kai yra nustatyti nemokumo administratoriaus tyčiniai neteisėti veiksmai. Manytina, jog pagal savo esmę tyčiniai neteisėti veiksmai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, kaip pagrindas stabdyti ar panaikinti minėtą teisę. Trečia, svarstytina, ar tarp pagrindų, naikinti ar stabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, neturėtų būti įrašytas ir toks atvejis, kai nemokumo administratorius veikia be profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pritarti. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051303 Pastebėtina, kad pagal projekto 130 straipsnio 3 dalį, pareigą būti Nemokumo administratorių rūmų nariu turi tik fiziniai asmenys, todėl 127 straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslintinas. Be to, atsižvelgiant į projekto 149 straipsnio 2 punktą, siūlytina šiame punkte akcentuoti ne nebuvimą Nemokumo administratorių rūmų nariu, bet pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių. Pritarti. 53.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051284 Projekto 128 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda į 127 straipsnio 2 dalies 6 punktą kelia abejonių. Manytume, kad vietoj jos turėtų būti pateikta nuoroda į 127 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0512922 Projekto 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš nemokumo administratoriaus veiklos formų – darbas juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. Pagal projekto nuostatas fizinis asmuo būtų laikomas besiverčiančiu nemokumo administratoriaus veikla, jeigu jis pagal darbo sutartį dirbtų juridiniame asmenyje, vykdančiame ūkinę komercinę veiklą, nesusijusią su nemokumo procesų administravimo paslaugų teikimu, arba būtų tokio juridinio asmens dalyviu, o jo darbinės funkcijos taip pat niekaip nebūtų susiję su asmenų nemokumo procesų administravimu. Kyla abejonių, ar tokiu atveju fizinis asmuo pagrįstai būtų laikomas užsiimančiu nemokumo administratoriaus profesine veikla. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513023 Projekto 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo ,,nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi“. Iš šios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kieno darbo organizavimo ir kontrolės tvarką turėtų nustatyti juridinis asmuo, t.y., ar darbuotojų, kurie yra skiriami atsakingais už konkretaus juridinio asmens nemokumo administravimą, ar paties juridinio asmens. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti 56.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05131 Projekto 131 straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Pastebėtina, kad straipsnyje nenurodoma, per kiek laiko nemokumo administratorius turi apsidrausti šiuo draudimu. O santykyje su projekto 126 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą dienos, galima daryti prielaidą, jog nemokumo administratoriai tam tikrą laiką galės vykdyti veiklą ir be privalomo draudimo. Taigi turėtų būti svarstoma, ar nederėtų teisės administruoti nemokumo procesus pradžios susieti su privalomojo draudimo įsigijimo faktu. Be to, svarstytina, ar tarp projekto 130 straipsnyje dėstomų nemokumo administratoriaus pareigų nederėtų nustatyti pareigos pranešti priežiūros institucijai apie sudarytą privalomojo draudimo sutartį, kartu pateikiant tai įrodančius dokumentus. Pritarti. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051311 Projekto 131 straipsnio
administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus minimaliai draudimo sumai, nemokumo administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. Pastebėtina, kad draudimo sumos atkūrimas yra vienintelė su nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais susijusi teisinė pasekmė numatyta projekte. Svarstytina, ar nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai neturėtų būti pagrindas stabdyti ar net naikinti teisę administruoti nemokumo procesus.
Priešingu atveju, neteisėti veiksmai liktų neįvertinti ir administratorius galėtų tęsti veiklą tiesiog atstatęs draudimo sumą. Pritarti. 58. Seimo kanceliarijos
1363 Projekto 136 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti bendro pobūdžio normą, jog tais atvejais, kai nemokumo administratorius nesilaiko įstatymų nuostatų ir nevykdo Priežiūros institucijos nurodymų, jam gali būti skirta viena iš trijų sankcijų: įspėjimas; teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų; teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. Pažymėtina, jog iš šių sankcijų tik įspėjimas galėtų būti taikomas pagal minėtą 3 dalyje įtvirtintą pagrindą. Tuo tarpu teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ribojimas ir teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra poveikio priemonės, tiesiogiai susijusios su nemokumo administratorių galimybe verstis šia veikla, tačiau konkrečių ir aiškių jų taikymo pagrindų projekte numatyti nesiūloma. Toks siūlomo teisinio reguliavimo turinys vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su konstitucinio teisinės valstybės principo turiniu.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad
„Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui <...>“. Atsižvelgiant į nurodytas doktrinines nuostatas teigtina, kad įstatymo projekte derėtų nustatyti aiškius pagrindus, kuriems esant galima skirti vieną ar kitą poveikio priemonę. Pritarti. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513621 Projekto 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti keliama profesinė kvalifikacija). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis priežiūros institucija nemokumo administratoriui nustatytų konkretų valandų skaičių, reikalingą jo kvalifikacijai kelti ir terminą, per kurį turėtų būti įvykdytas toks reikalavimas.
Be to, svarstytina, ar, siekiant išvengti galimo subjektyvaus kvalifikacijos kėlimo poreikio nustatymo, projekte nereikėtų įtvirtinti kriterijus, kuriems esant priežiūros institucija nustatytų, kad konkrečiam administratoriui yra reikalinga kelti jo kvalifikaciją. Taip pat svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti maksimalų valandų skaičių papildomai kvalifikacijai kelti ir priežiūros institucijos reikalavimo papildomai kelti kvalifikaciją įvykdymo maksimalius terminus. Pritarti. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05137 Projekto 137 straipsnyje siūloma reguliuoti poveikio priemonių nemokumo administratoriams skyrimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas reguliavimas yra susijęs išimtinai tik su atsižvelgimu į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Teigtina, jog tokio pobūdžio reguliavimas neužtikrina asmens, kuriam siekiama taikyti poveikio priemonę, teisių. Pažymėtina, jog projekte neužsimenama apie tokio asmens teisę būti išklausytu, pateikti paaiškinimus, terminus, per kuriuos turi būti priimtas sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, ir kitas svarbias aplinkybes, kurios paprastai yra įtvirtinamos įstatyme siekiant užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti poveikio priemones, teises. Siūlytina projektą tobulinti ir nustatyti esminius poveikių priemonių taikymo tvarkos elementus, susijusius su asmens teisėmis. Pritarti. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513723 Projekto 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ,,ištaiso padarytą žalą“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti 62.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Projekto III dalies V skyriuje siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, susijusį su Nemokumo administratorių rūmais (toliau šioje pastaboje - Rūmai). Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra fragmentiškas ir neišsamus, jame stokojama: aiškiai nurodytos Rūmų teisinės formos; galimos buveinės vietos;
Rūmų narių teisių ir pareigų aprašo (jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne Rūmų įstatuose); narystės Rūmuose sąlygų ir tvarkos; Rūmų įstatų keitimo tvarkos; vidinio kontrolės organo (pavyzdžiui, revizijos komisija) įvardinimo; rūmų finansinės atskaitomybės ir audito tvarkos nuostatų; Rūmų veikos ataskaitos nuostatų; galimo Rūmų turto ir jo įsigijimo nuostatų; Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo pagrindų. Siūlytina reguliavimą tobulinti, kad Rūmų veikla būtų sureguliuota taip, jog jie be trikdžių galėtų pradėti veiklą, kad būtų užtikrintos Rūmų narių teisės, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis būtų įtvirtintas įstatyme. Šiuo atveju pavyzdžiu galėtų būti aiškus ir išsamus Architektų rūmų įstatyminis reguliavimas. Pritarti. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05139 Projekto 139 straipsnio bendro pobūdžio pavadinimas galimai turėtų būti papildytas ir pakeistas, kad būtų aiški straipsnio reguliavimo sritis. Siūlytina pavadinimą keisti į „Nemokumo administratorių rūmų teisinis statusas“. Pritarti. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051392 Projekto 139 straipsnio 2 dalį siūlytina papildyti žodžiais „ir kitais teisės aktais“, nes neabejotina, jog Nemokumo administratorių rūmai privalo laikytis ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, o ne tik tų, kurie nurodomi baigtiniame sąraše. Pritarti. 65.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051429 Projekto 142 straipsnio 9 punkte ir projekto 148 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti Nemokumo administratorių rūmų valdingus įgalinimus nemokumo administratoriaus juridinio asmens atžvilgiu, o projekto 150 straipsnio 2 punkte - kad Nemokumo administratorių rūmų lėšos yra: Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatyti nemokumo administratorių juridinių asmenų atskaitymai. Pastebėtina, kad toks siūlomo teisinio reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir atitikties teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 139 straipsnio 1 dalį, Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. Tuo tarpu pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas, nemokumo administratoriai juridiniai asmenys nėra Nemokumo administratorių rūmų nariai (projekto 130 straipsnis 3 dalis). Todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis siūloma įtvirtinti minėtas nuostatas, prieštaraujančias Nemokumo administratorių rūmų teisinio statuso esmei. Be to, aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog analogiško pobūdžio funkcijos kituose įstatymuose nenustatomos jokiems reguliuojamų profesijų savivaldą įgyvendinantiems juridiniams asmenims. Todėl svarstytina, ar minėtas siūlomas reguliavimas neturėtų būti pakeistas. Tuo atveju, jeigu būtų manoma, kad minėti atskaitymai yra suderinami su teisiniu Rūmų statusu, teigtina, kad atsižvelgiant į tai, jog tai yra tiesiogiai su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas, juridinių asmenų nemokumo administratorių pareiga atlikti atitinkamus atskaitymus Rūmų naudai turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne Nemokumo administratorių rūmų įstatuose. Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, už kokias konkrečiai Nemokumo administratorių rūmų vykdomas funkcijas tokie atskaitymai yra daromi, taip pat aiškios tokių atskaitymų dydžio nustatymo taisyklės.
tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051472 Projekto 147 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Nemokumo administratorių garbės teismo tris narius ,,deleguoja Nemokumo administratorių rūmų visuotinis susirinkimas“. Ši nuostata derintina su projekto 144 straipsnio 4 punktu, kuriame nustatyta, kad Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas ne deleguoja, bet renka tris Nemokumo administratorių garbės teismo narius. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051492 Svarstytina, ar projekto 149 straipsnio 2 punktas nėra perteklinis, nes nemokumo administratorius pašalinimas iš Nemokumo administratorių rūmų narių, paskyrus jam nuobaudą Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimu, kaip yra siūloma nustatyti projekto 148 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Kitu atveju, projekto 148 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 149 straipsnio 2 punkto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui priėmus sprendimą skirti Nemokumo administratorių rūmų nariui nuobaudą – pašalinti jį iš rūmų narių, po to prezidiumas turėtų priimti dar vieną sprendimą – pašalinti tokį narį iš rūmų narių projekto 149 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu. Pritarti. 68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05149 Projekto 149 straipsnyje siūloma nustatyti Nemokumo administratorių rūmų nario pašalinimo pagrindus. Pastebėtina, jog 3 punkte nurodytas pagrindas (fizinio asmens mirtis) turėtų būti ne pašalinimo, o narystės pasibaigimo pagrindas, todėl jis logiškai ir sistemiškai nedera su straipsnio turiniu ir pavadinimu.
Be to, projektą derėtų papildyti ir kitais įprastais narystės rūmuose pasibaigimo pagrindais, pavyzdžiui, nutraukus nemokumo administratoriaus veiklą ir pan. Tokius pagrindus derėtų išdėstyti tame pačiame straipsnyje, pakeičiant straipsnio pavadinimą, arba atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. Pastebėtina, jog šis reguliavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. Pritarti. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05151 Projekto 151 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atitinkamų sprendimų priėmimas yra priskirtas Nemokumo administratorių rūmų organų kompetencijai, pavyzdžiui, Nemokumo rūmų prezidiumui (projekto 145 straipsnis), Nemokumo administratorių garbės teismui (projekto 147 straipsnis). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti reglamentuojant Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimų, o ne Nemokumo administratorių rūmų sprendimų apskundimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 151 straipsnio pavadinimą. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti ir terminą, per kurį tokie sprendimai galėtų būti skundžiami. Be to, Nemokumo administratorių rūmai ir jų organai, pagal siūloma teisinį reguliavimą, veiktų kaip viešojo administravimo subjektas, todėl svarstytina, ar jų sprendimai neturėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti 70.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051551 Projekto 155 straipsnio 1 dalies punktuose nurodomos įstatymo projekto nuostatos, pavyzdžiui, nuostatos reguliuojančios „atlygį nemokumo administratoriui“, kurios įstatymą priėmus ir jam įsigaliojus nebūtų taikomos iki 2019 m. balandžio 30 dienos pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams. Tokio pobūdžio nuostatų įvardinimas yra netoleruotinas teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principų kontekste, nes jų apimtis gali būti suprantama ir traktuojama skirtingai. Todėl minėtoje straipsnio dalyje būtina išvardinti konkrečius įstatymo straipsnius, straipsnių dalis ir punktus, kurie nebus taikomi. Pritarti. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 158,159 Projekto 158 ir
įstatymui. Pagal šias nuostatas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais. Be to, siūloma nustatyti, kad asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 dienos, administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos. Toks siūlomo reguliavimo turinys vertintinas asmenų teisėtų lūkesčių ir proporcingo teisinio reguliavimo principų kontekste.
Pažymėtina, kad asmenys, tam tikrą teisę įgiję įstatymo nustatyta tvarka ir pagal įstatyme nustatytus kriterijus, įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, galės atlikti savo pareigas ir realizuoti savo teisę, kol tokia teisė nebus apskritai panaikinta, o pakeitus teisės realizavimo reikalavimus (pagal nusistovėjusią įstatymų leidybos praktiką), gauti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų toliau vykdant tokią veiklą. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdžių galima surasti ne vieną. Tuo tarpu pagal siūlomo reguliavimo nuostatas, asmenys vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklą galės tik tais atvejais, kai jie bus paskirti administratoriais iki 2019 m. gegužės 1 dienos ir nebegalės vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos naujose bylose ar procese ne teismo tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad daugumai bankroto ir restruktūrizavimo administratorių ši veikla yra pagrindinė ir kitos veiklos jie nevykdo, todėl bus apribotos jų teisės gauti naujų pajamų iš šios veikos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bankroto ir restruktūrizavimo administratorių iki 2019 m. gegužės 1 dienos įgyta kvalifikacija niekur nedings ir po šios datos, todėl nėra suprantama, kodėl tokiems asmenims siekiama apriboti teisę vykdyti veiklą pagal turimą kvalifikaciją po 2019 m. gegužės 1 dienos dar dvejus metus, pagal projekto 157 straipsnio 4 dalį skirtus kvalifikacinių egzaminų išlaikymui. Pažymėtina, jog bankroto ir restruktūrizavimo procesus pavadinus nemokumo procesu, jų specifika neišnyksta, tai ir toliau bus skirtingo pobūdžio procesai, vykdomi pagal specialias teisės normas, taikant dalį bendrųjų teisės normų, taikytinų abejiems procesams.
Todėl keltinas klausimas, kodėl asmenims, turintiems pakankamą kvalifikaciją, būtų ribojama teisė šią kvalifikaciją realizuoti ir toliau vykdant tik bankroto arba tik restruktūrizavimo administratoriaus veiklą, ir koks tokio ribojimo pagrindas. Pritarti. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05163 Projekto 163 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, jos įgaliota institucija, priežiūros institucija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2019 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Svarstytina, ar siūloma data yra proporcinga ir įgyvendinama, atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros trukmę ir į projekto 156 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog Priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Nemokumo administratorių rūmų steigimo sutarties, Nemokumo administratorių rūmų įstatų projektų ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Taigi pastebėtina, kad Nemokumo administratorių rūmai gali atsirasti tik likus keletui dienų iki 2019 m. sausio 31 d., todėl svarstytina, ar jie objektyviai galės įvykdyti įstatymo įpareigojimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
13
„Kreditorių sąskaita – juridinio asmens sąskaita,
kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto administravimą nemokumo administratoriui apmokėti.” Ši nuostata yra tikslintina, siekiant aiškiai nurodyti, kad tai yra depozitinė (kaupiamoji) sąskaita, skirta laikyti trečiųjų šalių lėšoms bei papildant minėtos sąskaitos paskirtį, kad šioji naudojama ir lėšoms iš garantinio fondo gauti bei išmokėti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Kreditorių sąskaita – juridinio asmens depozitinė
sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, lėšoms iš garantinio fondo gauti ir išmokėti, bankroto administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto administravimą nemokumo administratoriui apmokėti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 2. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-163 Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jo pagrindu suformuotą teismų praktiką bei akcentuojant, jog nemokumo administratoriai, administruodami nemokumo procesus, vykdo profesinę ir verslo veiklą, manytina, kad teisės aktu turi būti nustatomas ir dar vienas nemokumo proceso principas, sudarantis pagrindą apsaugoti ir nemokumo administratorių teises ir teisėtus interesus – atlygintinumo. Dėl šios priežasties, Asociacijos išreiškia poziciją papildyti JANĮ 3 str.
6-uoju punktu, jį išdėstant sekančiai:
„Nemokumo proceso principai yra šie: <...> 6)
atlygintinumo principas, reiškiantis, kad nemokumo administratorius, teikdamas nemokumo administravimo paslaugą, privalo gauti proporcingą piniginį atlygį suteiktoms nemokumo administravimo paslaugoms apmokėti ir išlaidoms padengti (atlygintinumo principas), savanoriškas rizikos negauti administravimo išlaidų atlyginimo prisiėmimas ar nemokumo administratoriaus įpareigojimas teikti nemokumo administravimo paslaugą neatlygintinai, nemokumo administratoriaus veikloje yra draudžiamas.”
11
„Juridinis asmuo apie savo ketinimą inicijuoti
nemokumo procesą registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti kreditoriams jų buveinės ar gyvenamosios vietos adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo
“. Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai
susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams
4 Asociacijos, siekdamos kuo aiškesnio reglamentavimo, siūlo JANĮ 8 str. papildyti 4-aja dalimi:
„Nuo pranešimo išsiuntimo dienos iki susitarimo dėl
pagalbos sudarymo ar nesudarymo priverstinis išieškojimas ir inicijuotų bylų nagrinėjimas yra sustabdomas, o naujai inicijuojamos bylos nepradedamos nagrinėti”.
Tokiu reguliavimu siekiama išspręsti praktikoje susiformavusią problemą, kuomet įmonė inicijuoja bankroto procedūrą ne teismo tvarka, o kreditoriai neretai piktnaudžiaudami savo teisėmis ir/ar siekdami sukelti spaudimą bendrovės valdymo organams, inicijuoja teisminius procesus, tokiu būdu atimant galimybę priimti sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka. Neretai problematika dėl tokių bylų kyla ir tuomet, kai jau esant pareiškimui dėl bankroto, kreditoriai inicijuoja bylas, šios išnagrinėjamos, sprendimai įsiteisėja (dažniausiai priimant sprendimą už akių) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir administratoriui paliekama tik vienintelė galimybė su pareiškimu kreiptis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir/arba proceso atnaujinimo. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams
1
„Kreditorius apie savo ketinimą inicijuoti nemokumo
procesą registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo”. Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams 6.
1 Asociacijos, įvertinusios praktikoje dažniausiai pasitaikančias problemas, susijusias su tuo, kad juridiniam asmeniui, siekiančiam bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, yra apribojamos galimybės tai daryti, kuomet valstybės institucijos, tuo pačiu būdamos ir bendrovės kreditoriais, vykdo jiems nustatytas funkcijas vykdyti išieškojimą priverstiniu būdu, net ir bendrovės vadovui jau iniciavus tokios procedūros taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai užkerta kelią pagal ĮBĮ (toliau, pagal JANĮ) bankroto procedūrą vykdyti greitesniu ir mažiau konfliktiniu būdu – ne teismo tvarka, kadangi minėtos valstybės institucijos sprendimų taikyti priverstinį išieškojimą panaikinti negali iki išieškojimo pabaigos ar teismo sprendimo tokius veiksmus stabdyti ir/ar atšaukti. Dėl šios priežasties siūloma papildyti JANĮ 11 str. 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu iki siūlymo išsiuntimo dienos yra tenkinamos šios sąlygos, išskyrus kai gaunamas išankstinis išieškotojo ir (ar) ieškovo sutikimas dėl neteisminio bankroto proceso iniciavimo“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams
2
„Juridinio asmens vadovas registruotu laišku, per
antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus kreipiasi į kreditorius jų buveinės registracijos ar gyvenamosios vietos adresu su siūlymu vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, kartu nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą”. Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams 8.
23 Asociacijos, šiuo akcentuodamos, kad praktikoje yra itin dažnai pasitaikantis atvejis, kuomet bendrovės vadovai nevykdo jiems įstatymo ir teismo nutartimi nustatytų pareigų perduoti administratoriui finansinę atskaitomybę, sudarytą bankroto bylos iškėlimo dienai, kas itin trukdo sklandų bankroto procesą, o sankcijos valdymo organams už tokios pareigos nevykdymą nei dabartinis, nei siūlomas reguliavimas nenumato. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti finansinės atskaitomybės, sudarytos bankroto bylos iškėlimo dienai, perdavimą, siūloma tikslinti JANĮ 13 str. 1 d. 3-ąjį punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens
vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: <...> 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, nevykdė nemokumo administratoriaus įsakymo (-ų) ir (arba) nurodymo (-ų), neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 9. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161724 Asociacijos, pažymėdamos, kad tam, jog būtų sudaromos ir teismui pateikiamos tikslios tarpinės finansinės atskaitomybės, JANĮ projekte numatyta nuostata nėra tiksli, kadangi tarpinę finansinę atskaitomybę galima sudaryti praktiškai po mėnesio 25 dienos, kuomet įmonei yra pateikiamos visos trečiųjų asmenų sąskaitos ir pateikiamos visos deklaracijos mokesčių administratoriui. Dėl šios priežasties, siūloma tikslinti JANĮ 17 str. 1 d. 4-ąjį punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl
nemokumo bylos iškėlimo pridedami: <...> 4) juridinio asmens artimiausio periodo finansinių ataskaitų rinkinys ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jei jis nėra pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“.
Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 10. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161716 Siekiant, kad teismui būtų pateikiami realūs ir tikslūs duomenys apie bendrovės turtą, o tokius duomenis teismas galėtų perduoti ir administratoriams ir užtikrinama sklandesnė bankroto proceso pradžia bei operatyviau sprendžiami klausimai, siūloma tikslinti JANĮ 17 str. 1 d. 6-ąjį punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Pareiškime teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodoma:
<...> 6) informacija apie įmonės balanse apskaitomą turtą, pateikiant jų sąrašus, tame tarpe nurodant kuris turtas yra įkeistas ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintas, lizingo ar išperkamosios nuomos būdu valdomą turtą, nurodant neįmokėtų įmokų likutines sumas.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 11. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161731 Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės teikiant pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo nėra realu, kad juridinis asmuo, siekiantis nemokumo bylos iškėlimo, bus parengęs tikslų ir aiškų restruktūrizavimo planą, siūlyti patikslini JANĮ 17 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Jeigu juridinis asmuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą, prie
pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai pridedami: <...> 1) preliminarus restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo preliminariam restruktūrizavimo plano projektui”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 12.
36 Asociacijos akcentuoja, jog 2001 m. įmonių restruktūrizavimo įstatyme buvo numatytas analogiškas reguliavimas, kaip ir siūloma šiuo JANĮ projektu, kad restruktūrizavimo administratorius nėra būtinas restruktūrizavimo proceso metu, o susidūrus su realiomis problemomis restruktūrizavimo procesus vykdant be administratoriaus, 2010 m. įmonių restruktūrizavimo įstatymas buvo keičiamas, įtvirtinant privalomą administratoriaus skyrimą restruktūrizavimo procese. Šiuo taip pat akcentuotina, jog restruktūrizavimo (nemokumo) administratorius užtikrina sklandų darbą su teismu, taip pat ir aiški kontrolės forma bendrovės valdymo organams, kuomet prižiūrimas visas restruktūrizavimo procesas, kas tokiu būdu tik sustiprina bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Dėl šios priežasties tikslintina JANĮ 17 str. 3 d. 6 p. ir 4 d. 2 p. ir išdėstomas sekančiai, numatant, kad restruktūrizavimo (nemokumo) administratorius yra privalomas subjektas restruktūrizavimo byloje:
„<…> nemokumo administratoriaus kandidatūra
ir nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 13. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1618 Siūlytina tikslinti ir supaprastinti juridinio asmens dalyvių informavimą, dėl to tikslintinas 18 str., jį išdėstant sekančiai:
„Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius ne
vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo priimto pareiškimo iškelti nemokumo bylą gavimo dienos apie tai informuoja juridinio asmens dalyvius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 14. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16191 Asociacijos, siekdamos kuo aiškesnio reglamentavimo bei visų institucijų informavimo laiku tikslu apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, siūlo JANĮ 19 str. 1 d. papildyti 6-uoju punktu: „3.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priimti pareiškimą iškelti nemokumo bylą priėmimo jos kopiją išsiunčia: 6) restruktūrizavimo atveju, turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 15. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16195 Šia norma siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principo įgyvendinimą bei optimizuoti (kreditorinių reikalavimu tvirtinimo forma) civilinio proceso kaštus, t. y. proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti JANĮ 19 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos
iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus atvejus, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo stabdomas esamų bylų ir naujai inicijuojamų bylų nagrinėjimas.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 16. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16201 Siekiant aiškesnio reglamentavimo, susijusio su einamaisiais mokėjimais restruktūrizavimo metu ir tokių mokėjimų atlikimu operatyviai, siūloma 20 str. 1 d. papildyti 4-uoju punktu, jį išdėstant sekančiai: „1.
Teismas, priėmęs pareiškimą iškelti nemokumo bylą, turi teisę: <...> 4) Jei teismas priėmė pareiškimą iškelti restruktūrizavimo byla, savo nutartyje turi nurodyti juridinio asmens sąskaitą (as), iš kurios
(ių) gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienai sąskaitai konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 17. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16224 Siekiant aiškesnio reglamentavimo, susijusio su informavimu apie nemokumo bylos dalyvius, siūloma 22 str. papildyti 4- ąją dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„4. Teismas nutartį, kuria atsisako iškelti
restruktūrizavimo ar bankroto bylą, ne vėliau kaip sekančią dieną išsiunčia juridiniam asmeniui, kuriam buvo keliama nemokumo byla, pareiškimą pateikusiam kreditoriui (-iams), Tarnybai ir, jei keliama restruktūrizavimo byla, siūlytam nemokumo administratoriui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 18. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162311 Asociacijos pažymi, kad siekiant užtikrinti nemokumo administratorių atlygintinį paslaugų teikimą ir įgyvendinti realią korupcijos prevenciją, siūlo papildyti minėtą nuostatą tuo, kad būtų įmokėtos įmokos ne tik skirtos bendroms administravimo išlaidoms, bet ir nemokumo administratoriaus atlygiui apmokėti, nes priešingu atveju, yra skatinamos nekokybiškos paslaugos, o neretais atvejais ieškomi ir neteisėti atlyginimo už paslaugas teikimo formos. Dėl šios priežasties, siūlytina tikslinti 23 str. 1 d. 1 p., jį išdėstant sekančiai: „1.
Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jei tenkinama viena iš šių sąlygų: <...> 1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą nemokumo administratoriaus atlyginimo ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 19. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162312 Asociacijos pažymi, kad siekiant užtikrinti nemokumo administratorių teisėtų interesų gynybą bei apriboti administratoriaus atsakomybę/prievolę padengti kai kuriais atvejais ir itin ženklias išlaidas (pavyzdžiui, cheminių medžiagų utilizavimas), kurios nebūtų proporcingos jo atžvilgiu ir/ar galimos naudos gavimui, siūlytina tikslinti 23 str. 1 d. 2 p., jį išdėstant sekančiai:
„1. Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo
išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jei tenkinama viena iš šių sąlygų: <...> 2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti riziką, kad bankroto metu nebus gauta lėšų nemokumo administratoriaus atlyginimui apmokėti.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 20. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16233 Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis dėl JANĮ 23 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., siūloma tikslinti ir 23 str. 3 d.:
„Jei į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne
vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse (toliau – Nemokumo administratorių atrankos taisyklės) nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankrotą prisiimant riziką dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo apmokėjimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 21.
11 Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. „1. Teismo nutartyje iškelti nemokumo bylą nurodoma: 1) juridinio asmens, kuriam keliama nemokumo byla, pavadinimas, buveinės registracijos adresas (ir adresas ryšiams palaikyti, kai jis nesutampa su buveinės adresu), kodas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 22. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162621 Atsižvelgiant į motyvus, išdėstytus dėl JANĮ 17 str. 3 d. 6 p. ir 4 d. 2 p., siūloma tikslinti ir JANĮ 26 str. 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Jei teismas kelia restruktūrizavimo bylą,
teismo nutartyje papildomai nurodoma: 1)atlygio už restruktūrizavimo administravimą nemokumo administratoriui suma“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 23. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162631 Siekiant bankroto administratoriaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos, akcentuojant, kad bankroto bylos kėlimo teismai ne visais atvejais turi pilną informaciją apie bendrovės dydį, siūloma patikslinti JANĮ 26 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Jei teismas kelia bankroto bylą, teismo
nutartyje papildomai nurodoma: 1) bazinio atlygio už bankroto administravimą nemokumo administratoriui suma. Ši suma turi būti atitinkamai didinama, kai nustatomas didesnis įmonės dydis”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 24. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16273 Siekiant išvengti praktinio taikymo problemų dėl administratoriaus informacijos teikimo pareigos vykdymo, siūlytina tikslinti JANĮ 27 str. 3 d. siūloma išdėstyti JANĮ 27 str.
3 d. sekančiai:
„Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia, pagal esamą informaciją iškeltoje nemokumo byloje:” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 25. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162813 Siekiant išvengti galimų ginčų dėl įskaitymų negalimumo, o tuo pačiu siekiant įgyvendinti teismų praktikos išaiškinimus, siūlytina tikslinti JANĮ 27 str. 3 d. siūloma išdėstyti JANĮ 27 str. 3 d. sekančiai:
„1. Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki
teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: <...> 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsiradusius iki nemokumo bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 26. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16282 Siekiant praktinio taikymo problemų, siūlytina tikslinti JANĮ 28 str. 2 d. siūloma išdėstyti JANĮ 27 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies šio straipsnio 1 dalies
nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą, ir dėl to kreipiasi juridinis asmuo – arba, gavęs įsitesėjusią nutartį ir įvertinęs aplinkybes nemokumo administratorius. Ši teismo nutartis vykdoma skubiai ir gali būti skundžiama, tačiau jos apskundimas jos vykdymo nestabdo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 27. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16284 Įstatymai ir kiti teisės aktai numato, kad išieškojimas iš depozitinės sąskaitos (kitiems asmenims priklausančių lėšų) yra draudžiamas, ši imperatyvi norma užtikrina nesusipratimų galimybės išvengimą skolų išieškojimo atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo).
Siūloma norma užtikrinama, kad nebūtų nukreipiamas išieškojimas į bankrutuojančios įmonės turtą, o tik į komercinėje sąskaitoje esančias lėšas. Dėl šios priežasties siūloma patikslinti JANĮ 28 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Išieškojimai iš kreditorių sąskaitos negalimi, o
reikalavimai atsiradę iš administravimo veiklos, dengiami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 28. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16303 Siekiant praktinio taikymo problemų, kuomet galimi atvejai, kad apylinkės teismai gali suteikti leidimus antstoliams užbaigti procedūrą, nors jau yra nagrinėjama nemokumo byla apygardos teisme, siūlytina tikslinti JANĮ
sekančiai:
„Jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui
dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 29. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16305 Siūlytina suvienodinti baudų ir kitų įmokų dydžius MMA koeficientu, siūloma patikslinti JANĮ 30 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui turto arešto
ir vykdomųjų dokumentų, teismas gali jam paskirti iki 10 MMA eurų baudą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 30.
41 Siekiant aiškesnės ir konkretesnės normos bei išvengti nesusipratimų praktikoje, kuomet nemokumo administravimo paslaugas gali teikti ir juridiniai asmenys, siūlytina patikslinti JANĮ 32 str. 4 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„4. Atrankos programa nemokumo administratoriaus kandidatūrą atrenka
pagal šiuos kriterijus: 1) juridinį asmenį, kuriam keliama bankroto byla, apibūdinančius kriterijus: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 31. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16331 Pagal JANĮ projektą numatyta, kad restruktūrizavimo byloje nemokumo administratorius yra būtinas tik tuo atveju, kuomet restruktūrizavimo byla yra iškeliama bankroto bylos nutraukimo atveju, o tai, Asociacijų manymu, sukuria tiek piktnaudžiavimo restruktūrizavimu galimybes, tiek neužtikrina visų įmonės kreditorių interesų apsaugos, kuomet viso proceso vykdymas ir/ar bendrovės valdymo organų ir dalyvių veiksmai nėra kontroliuojami. Tokiu būdu, neabejotinai iškyla grėsmė tiek restruktūrizavimo plano įgyvendinimui, realiam bendrovės veiklos išsaugojimui, tiek bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 33 str. 1 d. ir 2 d. ir jas išdėstyti sekančiai:
„1. Restruktūrizavimui administruoti turi būti skiriamas
nemokumo administratorius. 2. Nemokumo administratorius skiriamas visam restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiui.“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 32. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16343 Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog sutikimas-deklaracija administruoti restruktūrizavimo procesą nėra tas dokumentas, kuriame turėtų būti nurodyta nemokumo administratoriaus atlygis, siūloma tikslinti JANĮ 34 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Restruktūrizavimo byloje nemokumo administratoriaus
sutikimas-deklaracija pateikiamas kartu su prašymu paskirti nemokumo administratorių.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 33.
1 Įvertinus siūlomą JANĮ reglamentavimą, pažymėtina, kad asmenų, negalinčių būti paskirtais nemokumo administratoriumi, sąrašo išplėtimas apsunkins tiek paties nemokumo administratoriaus skyrimą, tiek sukels keblumų vertinant tokį ribojimą. Be to, toks reglamentavimas suponuos ir piktnaudžiavimo atvejų skaičių, kadangi tokiu būdu bus galima manipuliuoti kad ir mažaverčių paslaugų pirkimu iš administratoriaus, o galiausiai jo kandidatūrą dėl šitos teisės normos panaikinti. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 35 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius negali būti
paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo to juridinio asmens:
1) nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo ar juridinio asmens vadovo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
2) jo dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris ar darbuotojas; 3)ar jį patronuojančio, ar jo patronuojamo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas. 2. Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis bankroto bylos iškėlimo dienai buvo juridinio asmens kreditorius. 2. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui, buhalteriui taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 34. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1636 2,3 Įvertinus siūlomą JANĮ reglamentavimą, pažymėtina, kad asmenų, negalinčių įsigyti juridinio asmens turto, sąrašas yra perteklinis dėl nuostatos papildymo pirkėjo atstovu bei darbuotojų atžvilgiu, tai vertinant ir JANĮ visų normų prasme, kad visas turtas iki jo vertė taps mažesne nei 2.000 Eur bus parduodamas viešose elektroninėse varžytynėse: „2.
Juridinio asmens turto pirkėju ir pirkėjo atstovu negali būti paskirto nemokumo administratoriaus sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su paskirtu nemokumo administratoriumi susijęs asmuo. 3. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, vadovui, organų nariams, buhalteriui, darbuotojams taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 35. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-163713 Asociacijų manymu, įpareigojimas nemokumo administratoriui pateikti motyvuotą prašymą jį atstatydinti iš nemokumo administratoriaus pareigų, nepagrįstai riboja administratoriaus teises, kadangi ne visais atvejais atstatydinti administratorių iš pareigų yra pagrįsti objektyviaisiais kriterijais, daugelį atvejų lemia administratoriaus asmeninio gyvenimo pokyčiai, kurie neretais atvejais nebūtų pripažįstami svarbia motyvacija, sudarančią pakankamą pagrindą atstatydinti administratorių. Be to, tokia teisės norma iš esmės prieštarauja ir priverstinio darbo draudimui. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 37 str. 1 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Teismas atstatydina restruktūrizavimo ar bankroto byloje paskirtą
nemokumo administratorių, jei: <...> 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 36.
3 Asociacijų manymu, tokio trumpo termino teismui nustatymas nėra adekvatus, turint omenyje, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą teismas dokumentų priėmimą sprendžia per 3 darbo dienas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismui, gavus pareiškimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teismas privalo surinkti papildomos informacijos bei įsitikinti pareiškimo realumu, dėl to JANĮ nustačius itin trumpą ir neprotingą terminą bei atsižvelgiant į dabartinį apygardų teismų užimtumą bus susiduriama su praktinėmis tokios normos taikymo problemomis. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 37 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1
dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo praneša nemokumo administratoriui apie ketinimą jį atstatydinti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 37. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16374 Asociacijų manymu, terminas pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl atstatydinimo bei surinkti įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendimui dėl atstatydinimo priimti yra neprotingai trumpas, sąlygojantis administratorių prašymų dėl termino pratęsimo teikimą teismui, o tai jau sąlygoja teismų darbo krūvio augimą. Pabrėžtina, kad praktikoje pareiškimai dėl atstatydinimo nebūna pagrįsti, o tam nepagrįstumui įrodyti administratorius turi pateikti įrodymus, kurių apimtis neretai būna itin didelė, bei atitinkamus paaiškinimus, tačiau per JANĮ 37 str. 4 d. nurodytą terminą tokiems veiksmams atlikti objektyviai neįmanoma. Be to, tokių procesinių terminų nustatymas gali sąlygoti ir asmenų, pateikusių teismui pareiškimą dėl atstatydinimo, piktnaudžiavimo atvejus, nes pagal JANĮ projektą duomenis, paneigiančius pareiškėjų motyvus dėl atstatydinimo pagrįstumo, administratoriui gali nepakakti laiko atsikirsti. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 37 str.
4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų
nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi teisę pateikti teismui paaiškinimus.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 38. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16381 Įvertinus Asociacijų teikiamas pastabas dėl JANĮ
išdėstyti sekančiai:
„Teismas nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar
atstatydinimo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo arba 35 straipsnyje nurodytos informacijos gavimo dienos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 39. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-163893 Atsižvelgiant į tai, kad nors JANĮ 38 straipsnis nedetalizuoja kuriam procesui (bankroto ir/ar restruktūrizavimo) 38 str. normos yra taikomos, tačiau JANĮ 38 str. 9 d. 3 p. nurodoma, kad apie nemokumo administratoriaus atstatydinimą yra informuojamas tik restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Dėl šios priežasties tikslintinas JANĮ 38 str. 9 d. 3 p., jį išdėstant sekančiai:
„9. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl nemokumo
administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia: <...> 3) restruktūrizuojamam/bankrutuojančiam/bankrutavusiam juridiniam asmeniui <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 40. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1639 Siūlytina suvienodinti baudų ir kitų įmokų dydžius MMA koeficientu, dėl to tikslintinas ir JANĮ 39 str., ją išdėstant sekančiai:
„Asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti
nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA baudą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 41. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1640 2,3 Asociacijos kategoriškai nesutinka nei su JANĮ 40 str.
2 – 3 d. turiniu, nei su aiškinamajame rašte išdėstytais teiginiais, jog didesnis duomenų, prieinamų viešai, kiekis sudarys sąlygas minėtiems tikslams pasiekti. Be to, nėra suprantama kodėl administracinės naštos tiek nemokumo administratoriams, tiek Priežiūros tarnybai didinimas tokiu reglamentavimu yra adekvatus sukuriamai naudai bei suderinamas ir su valstybės politikos tikslais tokias procedūras, nesukuriančias jokios pridėtinės naudos, naikinimu. Visų pirma, pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriuo siekiama didesnės asmenų duomenų apsaugos. Tokiu būdu, Europos Sąjungos teisei ribojant duomenų sklaidą ir prieinamumą, JANĮ 40 str. tampa nesuderinamas su ES reglamentavimu. Juolab, kad nemokumo procesuose dalyvauja didelė dalis fizinių asmenų (pavyzdžiui, darbuotojai, indėlininkai ir pan.), kurių duomenų atkleidimas tokiu mastu, kuris numatytas JANĮ 40 str., tiesiogiai reikštų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimą. Kaip matyti iš JANĮ 40 str. turinio, yra imperatyviai nustatoma, kad nemokumo administratorius per 3 darbo dienas privalo informuoti Priežiūros tarnybą apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su įmonės turtu, gautinomis sumomis iš turto realizavimo bei debitorių, patirtas išlaidas. Įtvirtinus tokį reglamentavimą, ne tik kad nepagrįstai padidėtų administracinė našta nemokumo administratoriams, tačiau kiekvieno pakitimo įmonės sąskaitose fiksavimas ir teikimas Priežiūros tarnybai akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems nemokumo reformos tikslams, o tuo labiau rezultatui. Asociacijos akcentuoja ir tai, kad Priežiūros institucijos pagrindinės funkcijos yra susijusios planinių ir neplaninių patikrinimų vykdymu bei su nemokumo administratoriaus priežiūra, o konkrečiau - siekiant nustatyti ar nemokumo administratorius veiklą vykdo pagal teisės aktų reikalavimus.
Kita priežiūros dalis, susijusi su turtu, jo valdymu, disponavimu ir naudojimu, taip pat administravimo išlaidomis išimtinai yra kreditorių kolegialaus organo kompetencijoje. Dėl to, tokiu reguliavimu nepagrįstai, neproporcingai ir neadekvačiai išplečiant Priežiūros institucijos kompetenciją, ne tik ribojama kreditorių kolegialaus organo kompetencija, tačiau akivaizdžiai siekiama didinti valstybės biurokratijos aparatą Priežiūros institucijoje bei absoliučiai neproporcingai tokią administracinę naštą perkeliant nemokumo administratoriui. Maža to, atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratoriai ir pagal dabartinį reguliavimą rengia ir teikia ataskaitas Priežiūros institucijai apie kiekvieną nemokumo bylą Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinė sistemoje, kurioje yra pateikiami informacija apie turtą, įsipareigojimus, administravimo išlaidas ir pan., o tokių ataskaitų periodinis teikimas atskleidžia duomenis ir apie turto, įsipareigojimo, administravimo išlaidų kaitą. Be to, Reglamento (ES) Nr. 2015/848 24 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindiniai duomenys apie nemokumo bylą, nemokumo administratorių Priežiūros institucijos tinklalapyje yra skelbiami ir pagal dabartinį reguliavimą, o Reglamento (ES) Nr. 2015/848 nenumato papildomos informacijos, kuri turėtų būti prieinama bet kuriam asmeniui. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra aišku ir suprantama kodėl dabartinis reglamentavimas dėl duomenų Priežiūros institucijai pateikimo yra ydingas ir nepakankamas ir kokiu tikslu būtina tokius duomenis skleisti viešai.
Taigi, tiek dėl aukščiau išdėstytų, tiek dėl kitų priežasčių, akivaizdu, kad toks reguliavimas sukelia tik dar didesnę problematiką duomenų teikime nei siekiama išspręsti dabartines. Dėl to, esant neaiškiam tokių duomenų pagal JANĮ 40 str. teikimo tikslui ir kokių problemų tokiu reguliavimu išsprendimas yra būtinas ir didesnis gėris nei administracinės naštos didinimas, nesukeliantis jokios pridėtinės vertės, ir asmens duomenų viešas atkleidimas, manytina, kad toks reguliavimas yra neproporcingas ir nelogiškas, dėl to JANĮ 40 str. 2 d. ir 3 d. yra naikintinos. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 42. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16411 Asociacijų manymu, kreditorių informavimas apie teisę pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje vien tik per Priežiūros tarnybos tinklalapį, yra nepakankama informavimo priemonė ir sukels taikymo problemų, o teismai bus apkrauti darbu spręsti prašymus dėl termino atnaujinimo pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Dėl šios priežasties bei siekiant administravimo išlaidų mažinimo dėl tolimesnės informacijos teikimo kreditoriams, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 41 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus
pateikia paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo nemokumo administratoriaus pranešimo apie iškeltą nemokumo bylą išsiuntimo dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorius privalo nemokumo administratoriui pateikti savo elektroninį pašto adresą tolimesniam susirašinėjimui ir medžiagos teikimui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 43.
2 Įstatymo projektu numatoma, kad trumpinami terminai nemokumo administratoriui atlikti jam teisės aktų nustatytas funkcijas. Praktiškai nėra įmanoma per 14 kalendorinių dienų patikrinti kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus tiek finansiniu, tiek teisiniu aspektu, surinkti duomenis kreditorių pareikštų reikalavimų įmonei ginčijimui bei ginčytinus perduoti nagrinėti teismui, vertinant faktą, kad neretu atveju kreditorių reikalavimų būna keli šimtai ir šie pateikiami paskutinę termino dieną; kad kreditoriai ne visada pateikia visus būtinus dokumentus reikalavimo teisei pagrįsti; bendrovės valdymo organai dažnais atvejais neperduoda buhalterinės apskaitos duomenų. Esant tokiam trumpam terminui, teismai bus apkrauti darbu sprendžiant nuolatinius nemokumo administratorių prašymus dėl termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 41 str. 2 d. išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisę
pagrindžiančius dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 44. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16413 Asociacijų manymu, pakeitus JANĮ 41 str. 2 d. numatytą terminą, trumpintinas 41 str. 3 d. numatytas terminas, siekiant išlaikyti tikslą trumpinti nemokumo procedūras, dėl to siūlytina koreguoti JANĮ 41 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio
straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 45. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16434 Asociacijos atkreipia dėmesį, kad JANĮ nepateikia „Informacijos apie juridinio asmens finansinę būklę” sąvokos/apibrėžimo, dėl ko praktikoje neabejotinai bus susidurta su tokios teisės normos taikymo problemomis.
Be to, šita nuostata taikoma abiem procesams – restruktūrizavimui ir bankrotui – dėl ko neretais atvejais finansinės būklės, kuomet ji gali būti interpretuojama itin plačiai, kreditoriams turėtų būti atskleidžiama ir komercinė paslaptis. Kaip jau ir buvo minėta, nepateikus konkrečios
„Informacijos apie juridinio asmens finansinę būklę” sąvokos/apibrėžimo,
šioji bus interpretuojama ir taikoma plačiąja prasme, o tai nėra adekvatu bendrovės bei nemokumo administratoriaus darbo krūviui. Maža to, kaskart kreditoriui paprašius informacijos apie finansinę būklę, galima traktuoti, kad šiajam turės būti pateikiama bendrovės finansinė analizė ir/ar kaskart administratorius privalės rengti pajamų-sąnaudų suvestines, tarpines finansines atskaitomybes, kas tik didina administracinę naštą, tačiau kreditoriui nesuteis aiškumo, kurio yra siekiama. Asociacijos, siekdamas išvengti šios teisės normos taikymo problemų bei piktnaudžiavimo tokia teise atveju, siūlo patikslinti JANĮ 43 str. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:
<...> gauti informaciją apie juridinio nemokumo proceso eigą iš juridinio asmens valdymo organų (restruktūrizavimo proceso metu) ir nemokumo administratoriaus, vadovaujantis kreditorių susirinkimo ar komiteto sprendimu patvirtinta informacijos teikimo tvarka (bankroto proceso metu) <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 46. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16437 Asociacijų manymu, turi būti nustatytas baigtinis kreditorių teisių sąrašas, siekiant išvengti kreditorių piktnaudžiavimo jiems suteikiamomis teisėmis, o tuo pačiu ir nemokumo proceso vilkinimo, atvejų.
Esant nebaigtiniam kreditorių teisių sąrašui, t. y. neapibrėžtam kreditorių teisių turiniui, nemokumo proceso kreditorių teisių apimtis tampa neadekvačiai didelė, tokiu būdu ne tik sudaranti sąlygas spręsti klausimus išimtinais susijusius su nemokumo administratoriaus ir/ar nemokumo bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tokie atvejai tik sudaro sąlygas kilti ginčams nemokumo bylose ne tik siekiant atskirti nemokumo procesų dalyvių kompetenciją, tačiau ir sklandžiai bei operatyviai vykdyti nemokumo procedūras. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo JANĮ 43 str. 7 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 47. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16441 Asociacijos, vadovaudamosi dabartine praktika dėl kreditorių komiteto darbo organizavimo bei siekdamos sumažinti galimai kilsiančias problemas ateityje, siūlo patikslinti JANĮ 44 str. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1)
sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas bei tvirtinti darbo reglamentą <...>“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 48. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164412 Asociacijos pažymi, kad administratoriui atstovauja bankrutuojančiai/bankrutavusiai įmonei, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir turimais duomenimis. Dėl to administratorių įpareigojus kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nepaisant, jog šiojo nuomonė, pagrįsta objektyviais duomenimis ir teismų praktika, yra kitokia, būtų pažeista ir administratoriaus teisė bei kliudoma tinkamai jam vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas.
Pabrėžtina, kad kreditoriai turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jei administratorius to nedaro savo iniciatyva, o administratoriaus įpareigojimas teikti ieškinį, kurio jis nepalaiko ir nemato jame perspektyvos vertintinas kritiškai. Be to, tokia nuostata įneša neaiškumą ir atsakomybės už tokius veiksmus pasiskirstyme. Tokiu atveju už neteisėto ir nepagrįsto ieškinio padavimą atsakytų administratorius, tačiau jis ieškinį būtų pareiškęs ne savo valia, o kreditorių nurodymu. Ši nuostata ypatingai kritikuotina įmonių, kurios neturi jokio turto, įskaitant tam, jog būtų atlygintos ieškinio rengimo sąnaudos ar bylinėjimosi išlaidos, kontekste. Manytina, jog toks įstatyminių funkcijų supynimas yra netikslingas ir įnešantis problemų, tačiau jų nesprendžiantis, todėl šį punktą siūloma braukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 49. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164413 Asociacijų manymu, turi būti nustatytas baigtinis kreditorių teisių sąrašas, siekiant išvengti kreditorių piktnaudžiavimo jiems suteikiamomis teisėmis, o tuo pačiu ir nemokumo proceso vilkinimo, atvejų. Esant nebaigtiniam kreditorių teisių sąrašui, t. y. neapibrėžtam kreditorių teisių turiniui, nemokumo proceso kreditorių teisių apimtis tampa neadekvačiai didelė, tokiu būdu ne tik sudaranti sąlygas spręsti klausimus išimtinais susijusius su nemokumo administratoriaus ir/ar nemokumo bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tokie atvejai tik sudaro sąlygas kilti ginčams nemokumo bylose ne tik siekiant atskirti nemokumo procesų dalyvių kompetenciją, tačiau ir sklandžiai bei operatyviai vykdyti nemokumo procedūras. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo JANĮ 43 str. 7 d. išbraukti.
7 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 50. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16471 Asociacijos pabrėžia, kad siekiant nemokumo bylose operatyviai spręsti iškilusius klausimus, praktikoje susiformavo aiški tradicija apie kreditorių susirinkimą/komiteto posėdį informuoti prieš 7 kalendorines dienas iki įvykio. Tokia tradicija garantuoja nemokumo proceso operatyvumą, o tuo pačiu leistų pasiekti ir JANĮ keliamus tikslus. Dėl šios priežasties Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime
turintiems teisę dalyvauti asmenims pranešama registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba pasirašytinai likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 51. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164741 Asociacijos, pažymėdamos, jog iš esmės visais klausimais susirinkimą šaukia administratorius, kuris ir būna tokio susirinkimo iniciatorius, siūlo patikslinti JANĮ 47 str. 4 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„4. Prie pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti
pridėta: 1) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; <...>“.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 52. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164831 Atsižvelgiant į tai, kad pagal JANĮ nemokumo administravimo paslaugas gali teikti ir juridiniai nemokumo administratoriai ir siekiant aiškumo, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 48 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti
kreditorius: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla ir kurio kreditorių susirinkimo pirmininkas yra renkamas, jį patronuojančio ar jo patronuojamo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
33 Asociacijos, siekdamos skaidrumo kreditorių susirinkimui/komiteto pirmininko atžvilgiu, siūlo JANĮ 48 str. 3 d. dalį papildyti 3-uoju punktu:
„<...> bankroto proceso atveju - per trejus
paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo kreditorius, buvęs juridinio asmens dalyvis, organo narys, vadovas, buhalteris.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 54. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16487 Asociacijos, siekdamos aiškumo ir vengdamos probleminių aspektų sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, siūlo JANĮ 48 str. papildyti 7-ąja dalimi:
„Jei visi kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai balsavo
raštu, tokiu atveju protokolą surašo ir pasirašo nemokumo administratorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 55. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16493 Asociacijos pažymi, kad už nemokumo proceso eigą yra atsakingas nemokumo administratorius, geriausiai žinantis bendrovės įsipareigojimų ir jų kaitos struktūrą, dėl to nemokumo administratoriui sudarius tokį sąrašą, šis atsakingas ir už tokių duomenų teisingumą, tvirtinamą parašu. Be to, ši teisės norma neišsprendžia praktikoje kilsiančių problemų, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas susirinkimo/komiteto posėdyje faktiškai nedalyvauja, o balsuoja raštu, dėl to tokiu atveju registracijos sąrašas gali būti ir nepasirašytas, nors susirinkime bus dalyvaujančių kreditorių. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 49 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Kreditorių registravimo sąrašą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas ir nemokumo administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininkui kreditorių susirinkime ar kreditorių komiteto posėdyje nedalyvaujant kreditorių registravimo sąrašą pasirašo nemokumo administratorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 56.
6 Asociacijos pažymi, kad siekiant aiškaus balsavimo ir mažiau galimų ginčų ateityje, siūloma JANĮ 51 str. papildyti 6-ąją dalimi, kuri atitinka dabartinį reguliavimą šiuo klausimu: „Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 57. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16522 Asociacijos pažymi, kad už nemokumo proceso eigą yra atsakingas nemokumo administratorius, kuris iš esmės visais atvejais bus kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio iniciatorius, rengęs ir siūlomus nutarimų projektus, tiksliai žinantis tiek protokolo rengimo taisykles, tiek išmanantis kiekviename susirinkime/komiteto posėdyje svarstomus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad dabartinėje praktikoje neretai pasitaiko atvejis, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas yra neaktyvus arba realizavus įkeistą ar hipoteką užtikrintą turtą, kreditorių susirinkimo pirmininko, kuriuo dažniausiai būna įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, aktyvumas nemokumo procese itin sumažėja. Paminėtina ir tai, kad neretai pasitaiko atvejų, kuomet pirmininkas atsisako pasirašyti protokolą, kas sudaro kliūtis pateikti teismui ir kreditoriams dokumentą, įtvirtinantį nutarimų priėmimą. Dėl šių priežasčių, Asociacijos, siekdamos išvengti atvejų, kuomet kreditorių susirinkimas nedalyvauja arba yra neaktyvus, taip pat siekiant išlaikyti protokolo turinio teisingumą, siūlo patikslinti JANĮ 52 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio protokolą
pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkaujantis asmuo ir sekretorius.
Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančiam atsisakius pasirašyti protokolą, jį pasirašo nemokumo administratorius ir sekretorius.”
„Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo
kreditorių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, o susirinkime nedalyvaujant kreditorių susirinkimo pirmininkui, protokolą surašo ir pasirašo kitas susirinkimo paskirtas asmuo arba bankroto administratorius ir sekretorius. Kai susirinkime dalyvauja tik raštu balsavusieji kreditoriai, protokolą surašo ir pasirašo nemokumo administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininkui atsisakius pasirašyti protokolą, jį pasirašo nemokumo administratorius ir sekretorius.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 58. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-165231
„3. Prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėta: 1)
kreditorių, turinčių teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime sąrašas <...>“. Asociacijų manymu, ši teisės norma yra perteklinė, kadangi kreditorių registracijos sąraše bus nurodomi ir kreditoriai, ir jų reikalavimo dydis procentine išraiška, dėl to, nedubliuojant tų pačių duomenų tik kitu dokumento pavadinimu, Asociacijos siūlo išbraukti JANĮ 52 str. 3 d. 1 p. ir atitinkamai pakeisti sekančius 52 str. 3 d. punktus. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 59. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16525 Siekiant, kad kreditorių susirinkimo/kreditorių komiteto priimti sprendimai būtų laiku ir tinkamai pateikti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, Asociacijos siūlo papildyti JANĮ 52 str. 5 – ąja dalimi ir ją išdėstyti sekančiai. „5. Nemokumo administratorius per 3 darbo dienos nuo protokolo su parašais gavimo dienos jį pateikia teismui.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 60.
3 Asociacijos pažymi, kad neretais atvejais kreditorių komiteto nariai įgalioja vieną asmenį atstovauti jiems kreditorių komiteto posėdžiuose ar tokia situacija susiklosto dėl reikalavimo perleidimo atvejų ir/ar atstovaujama keliems subjektams remiantis kitais teisės aktais. Tokiu būdu, iš esmės yra paneigiama paties kreditorių komiteto esmė sprendimų priėmimo kontekste, kuomet vienas asmuo turi galimybę dėl tokių atstovavimo/reikalavimo teisės perleidimo atvejų priimti sprendimus vieno kolegialaus organo vardu. Tokie atvejai iš esmės praktikoje sukelia problematiką tiek proceso vykdyme, tiek kai kreditorių komiteto sprendimai priimami vieno asmens, neretais atvejais yra subjektyvūs bei neužtikrina bendrovės kreditorių viseto interesų. Siekiant išvengti tiek šiuo metu esančių praktinių problemų, tiek išlaikyti kreditorių komiteto esmę nutarimų priėmime, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 53 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai, išskyrus
darbuotojų interesus atstovaujantį asmenį. Vienas kreditorius kreditorių komitete gali turėti tik vieną atstovą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 61. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16544 Kaip jau ir buvo minėta aukščiau, už nemokumo proceso eigą yra atsakingas nemokumo administratorius, kuris iš esmės visais atvejais bus kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio iniciatorius, rengęs ir siūlomus nutarimų projektus, tiksliai žinantis tiek protokolo rengimo taisykles, tiek išmanantis kiekviename susirinkime/komiteto posėdyje svarstomus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad dabartinėje praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas yra neaktyvus arba realizavus įkeistą ar hipoteką užtikrintą turtą, kreditorių susirinkimo pirmininko, kuriuo dažniausiai būna įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, aktyvumas nemokumo procese itin sumažėja.
Paminėtina ir tai, kad neretai pasitaiko atvejų, kuomet pirmininkas atsisako pasirašyti protokolą, kas sudaro kliūtis pateikti teismui ir kreditoriams dokumentą, įtvirtinantį nutarimų priėmimą. Dėl šių priežasčių, Asociacijos, siekdamos išvengti atvejų, kuomet kreditorių susirinkimas nedalyvauja arba yra neaktyvus, taip pat siekiant išlaikyti protokolo turinio teisingumą, siūlo patikslinti JANĮ 54 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Kreditorių komiteto sprendimai įrašomi kreditorių komiteto posėdžio protokole, kurį pasirašo kreditorių komitetui pirmininkaujantis asmuo, nemokumo administratorius ir sekretorius. Kreditorių komiteto pirmininkui atsisakius pasirašyti protokolą, jį pasirašo nemokumo administratorius ir sekretorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 62. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16554 Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškiai išaiškinta, jog vienu iš nutarimo panaikinimo pagrindų be įstatymo ir/ar nutarimo priėmimo taisyklių pažeidimo yra laikomas ir protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimas, t. y. teismų praktikoje nutarimo panaikinimas nėra siejamas su prieš nutarimą balsavusių kreditorių teisių pažeidimu. Bet kokiu atveju, nutarimas gali pažeisti kažkurio iš suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet nepažeisti daugumos subjektų teisių ir teisėtų interesų, todėl visad yra laikomasi interesų ir „didesnio gėrio” principų derinimo. Dėl to, prieš sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimas gali būti laikomas pagrindu teise kreiptis į teismą, tačiau ne nutarimo panaikinimo pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 55 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto
sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 63. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-165711 Asociacijos pažymi, kad siekiant praktikoje išvengti ir šiuo metu kylančių problemų dėl juridinio asmens turto perdavimo administratoriui, kuomet administratoriui nėra perduodamas bendrovės visas turtas nors bendrovės žinioje, tačiau neatsispindintis bendrovės balanse. Tokie atvejai neretai susiklosto, kuomet bendrovė turi lizinguojamo, panaudos, pasaugos ir kitais pagrindais valdomą turtą, tačiau šio neperduoda ir tokiu būdu bendrovės įsipareigojimų dydis dėl negrąžinto ne nuosavybės teise bendrovei priklausančio turto išauga. Be to, svarbu paminėti ir atvejus, kuomet bendrovės balanse tam tikro turto jau nebėra, tačiau jis yra naudojamas bendrovės veikloje ir jo realizavimo procedūra atneštų finansinės naudos, tačiau nesant reglamentavimo, susijusio su bendrovės turto, nesančio balanse ir/ar kitais ne nuosavybės pagrindais valdomo/naudojamo turto, kyla tiek praktinių problemų, tiek mažėja parduotino turto masė, o tuo pačiu ir nemokumo procese gautinų pajamų dydis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 57 str. 1 d.
1 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1.Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę
juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ir bet kokiomis teisėmis valdomą ir naudojamą turtą, įskaitant ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 64. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-165712 Asociacijos, siekdamos bankroto proceso metu ne tik turėti duomenis, tačiau galėti ir tokiais duomenimis realiais naudotis, siūlo patikslinti JANĮ 57 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1.Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo
organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 2) visus juridinio asmens dokumentus ir informaciją, kuri buvo kaupiama elektroninėse laikmenose, įskaitant apskaitos duomenis ir elektronines laikmenas, taip pat ir esančią pas trečiuosius asmenis, teikiančius informacijos kaupimo ir saugojimo paslaugas.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 65. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16573 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad itin dažnas atvejis praktikoje, kuomet nemokumo administratoriui nėra perduodami arba perduodami ne visi JANĮ
efektyviam bankroto procesui. Dėl šios priežasties, nenumatant sankcijos už tokių pareigų nevykdymą bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės valdymo organams, sudaromos sąlygos piktnaudžiauti bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės valdymo organams ir tokių duomenų administratoriui neteikti.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 57 str. papildyti 3-ąja dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą, juridinio asmens
valdymo organams administratoriaus prašymu bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali skirti iki 10 MMA baudą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 66. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16595 Asociacijų manymu, tokios ne teisinės leksikos žodis kaip „tikslingumas” negali būti nustatoma teisės aktu, o tuo labiau įtvirtinant kaip nemokumo administratoriaus funkcijos turinį. Pabrėžtina, kad JANĮ nepateikia sąvokos „tikslingumas” reikšmės, tačiau paties tikslingumo, kaip kategorijos, nenustatant konkrečių kriterijų, nėra įmanoma įvertinti. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti nereikalingų ginčų bankroto procese dėl administratoriaus pateiktos nuomonės dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo tikslingumo aspektu, siūlytina koreguoti JANĮ 59 str. 5 p . ir jį išdėstyti sekančiai:
„Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto
bylą nemokumo administratorius: <...> 5) teikia nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo/nevykdymo, įmonės pardavimo, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 67.
1 Pažymėtina, kad pagal JANĮ projektą, lyginant su dabartiniu reguliavimu, itin išauga nemokumo administratoriaus krūvis (pavyzdžiui, teikti nuomonę dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo/nevykdymo, taikos sutarties, įmonės pardavimo ir restruktūrizavimo galimybių) darbų apimtimi, atliktina iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nors jau pagal dabar galiojantį reguliavimą neretais atvejais nepakanka 30 dienų tinkamai parengti medžiagą pirmajam susirinkimui. Taigi, šiuo metu jau egzistuojant tokio pobūdžio problemoms ir dar padidinus darbų mąstą, atliktinų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, neabejotinai padaugės prašymų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pratęsti terminą sušaukti kreditorių susirinkimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal siūlomas JANĮ normas dėl kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio sušaukimo termino, kam Asociacijos nepritaria, susirinkimas/komiteto posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki įvykio, tad tokiu būdu, nemokumo administratoriui lieka tik 16 dienų medžiagos parengimui, kas nėra objektyviai įmanoma. Dėl šių priežasčių, Asociacijos, siekdamos užtikrinti tinkamą pasirengimą pirmajam susirinkimui, taip pat siekiant nedidinti apygardos teismų krūvio bankroto bylose, siūlo patikslinti JANĮ 60 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau
kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 68. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16602 Atsižvelgiant į motyvus, nurodytus dėl JANĮ 60 str. 1 d., Asociacijos tuo pačiu pagrindu siūlo atitinkamai koreguoti ir JANĮ 60 str.
išdėstyti sekančiai:
„Teismas gali nutarti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi
būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro mažiau negu pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai negalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 69. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166031 Siekiant aiškumo ir suderinamumo su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, siūlytina koreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi
pateikti: 1) informaciją apie juridinio asmens įstatinį kapitalą, jeigu pagal juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą jis yra formuojamas <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 70. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166033 Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės valdymo organai pagal JANĮ privalės perduoti balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, dėl to tarpinio balanso už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo susirinkimo parengimas ne tik nepagrįstai padidintų administracinę naštą nemokumo administratoriui, tačiau nebūtų itin pakitęs ir tikslus, vertinant ir tai, kad susirinkimas gali įvykti esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, t. y. net nesant aiškiam įsipareigojimų dydžiui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „3.
Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti: 3) juridinio asmens balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 71. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166036 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog turto realizavimo terminai nėra savalaikis veiksmas, atliktinas iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pažymėtina, kad turto realizavimo terminai nepriklauso nuo nemokumo administratoriaus valios, o realų pardavimą tiesiogiai sąlygoja tiek turto paklausa, tiek kreditorių priimamų nutarimų turinys. Dėl šių priežasčių, nėra jokių objektyvių galimybių įvertinti turto realizavimo terminus iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir pateikti tokią informaciją kreditoriams, dėl to siūloma JANĮ 60 str. 3 d. 6 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 72. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166037 Asociacijos akcentuoja, kad nėra objektyvių galimybių iki pirmojo kreditorių susirinkimo įvertinti gautinų pajamų dydį, turint omenyje, kad iki to momento nėra žinomas bendrovės turto paklausumas bei kreditorių susirinkimo valia nustatyti pradines turto realizavimo kainas, dėl to tokios prievolės nemokumo administratoriui įtvirtinimas JANĮ negarantuoja nei surinktinų pajamų dydžio, nei fakto, kad jos apskritai bus surinktos ir paskirstytos kreditoriams, o pateikta informacija nebus tiksli. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 60 str. 3 d. 7 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 73. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166039 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog tokios informacijos teikimas pirmajam susirinkimui yra netikslingas ir nesavalaikis, kadangi tokiu bankroto proceso metu vis dar nėra aiški ir bankroto proceso nutraukimas, esant galimybei bankrutuojančią įmonę restruktūrizuoti ar sudaryti taiką bankroto byloje.
Net ir tuo atveju, jei JANĮ nereglamentuotų bankrutuojančios bendrovės galimybės pereiti į restruktūrizavimą ar sudaryti taikos sutartį bankroto procese, vis tik nemokumo administratorius tam neturėtų objektyvių galimybių, negalint prognozuoti civilinių bylų, inicijuotų bankrutuojančių/bankrutavusių įmonių, trukmės ir eigos. Dėl to, siekiant išvengti bet kokio kreditorių susirinkimo klaidinimo ir/ar lūkesčių dėl bankroto proceso trukmės pažeidimų, siūloma JANĮ 60 str. 3 d. 9 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 74. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1660311 Kaip ir buvo minėta komentaruose dėl JANĮ 59 str. 5 p. Asociacijų manymu, tokios ne teisinės leksikos žodis kaip „tikslingumas” negali būti nustatoma teisės aktu, o tuo labiau įtvirtinant kaip nemokumo administratoriaus funkcijos turinį. Pabrėžtina, kad JANĮ nepateikia sąvokos
„tikslingumas” reikšmės, tačiau paties tikslingumo, kaip kategorijos,
nenustatant konkrečių kriterijų, nėra įmanoma įvertinti. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti nereikalingų ginčų bankroto procese dėl administratoriaus pateiktos nuomonės dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo tikslingumo aspektu, siūlytina koreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 11 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi
pateikti: 11) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo/nevykdymo, o teikiant nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, tai pagrįsti ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 75.
312 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybės iš esmės priklauso ne nuo administratoriaus valios, tačiau nuo bendrovės dalyvių ir kreditorių siekio abipusių nuolaidų būdu užbaigti bankroto procesą. Pažymėtina, kad ši nuostata pagal savo prigimtį ir esmę turėtų papildyti restruktūrizavimo proceso institutą bei bendrovės dalyvių pareigas. Dėl to, Asociacijos siūlo pakoreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 12 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių
susirinkimui turi pateikti: 12) informaciją apie gautus pasiūlymus restruktūrizuoti juridinį asmenį ir/ar sudaryti taikos sutartį bankroto procese <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 76. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1660314 Pažymėtina, kad bankroto procese neretai iki pirmojo kreditorių susirinkimo tenka spręsti klausimus ne tik dėl itin operatyvaus greitai gendančio turto realizavimo, tačiau ir kito turto, kuris greitai gali prarasti savo vertę ir/ar turto, kurio išlaikymo kaštai iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra didesni nei tokio turto vertė. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog tiek turto, kuris gali greitai prarasti vertę, tiek turto, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei jo vertė, operatyvus realizavimas ne tik sumažintų administravimo kaštus, tačiau atneštų ir finansinę naudą. Dėl to, Asociacijos siūlo, praplėsti turto, kurį galima realizuoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, sąrašą ir JANĮ 60 str. 3 d. 14 p. išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi
pateikti: 14) informaciją apie parduotą greitai gendantį, greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, turtą <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 77.
5 Asociacijos, įvertinusios praktikoje kylančias problemas dėl darbuotojų, kurie įsiteisėjus bankroto bylą ir/ar 15 darbo dienų nuo įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio bankroto, yra ar tampa laikinai nedarbingi, kurie yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, kurie yra pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, atleidimo, siūloma papildyti JANĮ 62 str. 5-aja dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„Bankroto administratorius apie darbo sutarties nutraukimą Lietuvos
Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka informuoja ir bankrutuojančios įmonės darbuotojus, kurie bankroto bylos iškėlimo dienai ar iki jų atleidimo momento yra ar tampa laikinai nedarbingais, yra ar bus nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, yra ar bus pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir su jais nutraukia darbo sutartis.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 78. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16632 Siekiant suderinti JANĮ nuostatas dėl ūkinės komercinės veiklos bei aiškesnio reguliavimo, galinčio sumažinti praktines problemas, kuomet sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo reikia priimti iki kreditorių susirinkimo, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 63 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo iki
pirmojo kreditorių susirinkimo priima nemokumo administratorius, o kreditorių susirinkimas pritaria ūkinės komercinės veiklos tęsimui arba priima sprendimą ją nutraukti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 79.
1 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad JANĮ numatant galimybę iki bankrutuojantis juridinis asmuo bus pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto pereiti į restruktūrizavimą ar parduoti pačią įmonę ar jos esminę dalį, turi būti koreguojamos ir nuostatos, susijusios su sandorių ginčijimu, siekiant užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, savalaikį teismų darbo krūvio didinimą dėl ginčytinų sandorių, o tuo pačiu ir sutarčių tęstinumą, sudarančių įmonės, kaip turtinio vieneto, esminę dalį. Dėl šios priežasties, Asociacijos JANĮ 64 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto
bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir: 1) per 6 mėnesius nuo juridinio asmens pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 80. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166514 Siekiant išvengti praktinių tokios normos taikymo problemų, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto
proceso metu: 4) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai, juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 81. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665112 Asociacijos akcentuoja, kad nemokumo administratoriaus pareiga ginčyti kreditorių kolegialaus organo priimtus sprendimus yra išaiškinti nuoseklioje teismų praktikoje, dėl to, siūlytini patikslinti JANĮ 65 str. 1 d.
1 d. 12 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto
proceso metu: 12) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto nutarimus ir, esant pagrindui, juos ginčija <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 82. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665113 Pažymėtina, kad nemokumo administratoriaus funkcijos iš esmės reguliacinės ir organizacinės bei jokie teisės aktai nenustato reikalavimo nemokumo administratoriui turėti licencijos tvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Dėl šios priežasties Asociacijos, siekdamos išvengti nepagrįstų šios teisės normos interpretacijų ir/ar ginčų, siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 13 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 13) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą;
<...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 83. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665115 Kaip jau ir buvo minėta, kad nemokumo administratoriaus funkcijos iš esmės reguliacinės ir organizacinės bei jokie teisės aktai nenustato reikalavimo nemokumo administratoriui turėti buhalterio kvalifikaciją ir/ar teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Dėl šios priežasties Asociacijos, siekdamos išvengti nepagrįstų šios teisės normos interpretacijų ir/ar ginčų, siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 15 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 15) organizuoja bankrutuojančio ir/ar likviduojamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos
tvarkymą; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 84. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665116 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad pagal tokią teisės normą, nemokumo administratorius turėtų parengti metines ir/ar tarpines finansines atskaitomybes už laikotarpį, kuomet nemokumo administratorius nebuvo paskirtas ir/ar neturėjo įgaliojimų veikti.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius negali atsakyti už finansinių atskaitomybių sudarymą ir teikimą už laikotarpį, kuomet šis dar net nebuvo paskirtas ir/ar negalėjo kontroliuoti atitinkamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 16 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 16) organizuoja bankrutuojančio ir/ar likviduojamo dėl bankroto metinių
ir tarpinių, jei jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą ir pateikimą <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 85. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665117 Pažymėtina, kad vertinant ilgametę praktiką ir kreditorių susirinkimo kompetenciją bankroto procese, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 17 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 17)
teikia informaciją pagal kreditorių patvirtintą tvarką; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 86. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166521 Akcentuotina, jog nėra aišku kokiu tikslu ir/ar kokias praktines problemas sprendžiant yra nustatoma pareiga administratoriui pasirašyti pasižadėjimą išsaugoti komercinę (gamybinę) paslaptį, kai tuo tarpu kitos JANĮ nuostatos kreditorių ir Priežiūros institucijos teisę gauti bet kokio pobūdžio informaciją, susijusią su bendrove, tik plečia, nenustatant jokios atsakomybės ir/ar papildomų įpareigojimų, siekiant gauti atitinkamą informaciją.
Maža to, nemokumo administratorius atstovauja bendrovei visose institucijose, įkaitant ir ikiteisminio tyrimo, todėl esant teisės aktų pagrindams, nemokumo administratorius privalėtų tokio pobūdžio informaciją atskleisti tretiesiems asmenims, tuo pačiu pažeisdamas pasižadėjimą dėl komercinės (gamybinės) paslapties. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, dėl to nemokumo administratorius turėtų pasirašyti pasižadėjimą išsaugoti komercinę paslaptį ir šį laikyti pas save, kas leidžia teigti, jog tokia nuostata yra absurdiška ir nelogiška. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai. „2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti, valdyti, naudotis ir disponuoti juridinio asmens sąskaita, korespondencija, duomenų bazėmis, kitais dokumentais, taip pat jei juose yra komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija.“
22 Asociacijos akcentuoja, kad aktualios ir oficialios informacijos rinkimas iš valstybės institucijų ir/ar asmenų, teikusių bankrutuojančiam/bankrutavusiam juridiniams asmeniui paslaugas, sudaro nemažą administravimo išlaidų dalį, kurią neretais atvejais dengia nemokumo administratorius.
Pažymėtina, kad tiek pagal dabartinį reguliavimą, tiek pagal JANĮ bankroto bylą nagrinėjantis teismas kai kuriuos veiksmus gali atlikti pats arba įpareigoti juos atlikti nemokumo administratorių, dėl to tokios informacijos rinkimo iš trečiųjų asmenų dar labiau išauga. Dėl šios priežasties ir akcentuojant, jog šiuo metu didžioji nemokių įmonių dalis yra beturtės, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 2 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 2) neatlygintinai
gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 88. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166525 Asociacijos pažymi, kad JANĮ nuostatos numato galimybę kreditorių surinkimui perduoti didžiąją dalį kreditorių susirinkimui priskirtų teisių kreditorių komitetui, tačiau JANĮ nenumato teisės nemokumo administratoriui dalyvauti kreditorių susirinkimuose, kurių iniciatoriumi ir medžiagos rengėju iš esmės visada būna nemokumo administratorius. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 5) dalyvauti
kreditorių susirinkimo ir/ar komiteto posėdžiuose; Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 89.
13 Pažymėtina, kad apribojus teisę taikyti supaprastintą bankrotą, nėra išsprendžiamos praktinės problemos, kuomet tiksli informacija apie bendrovės turtą ir/ar jo vertę paaiškėja jau esant teismo sprendimui pripažinti juridinį asmenį bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nors esminės supaprastinto bankroto taikymo sąlygos yra tenkintinos. Apribojus laike tokią galimybę, neabejotinai yra didinamos administravimo išlaidų kreditorių susirinkimo šaukimo atvejais ir kliudoma operatyviam juridinio asmens likvidavimui. Dėl to, siūloma JANĮ 66 str. 1 d. 3 p. naikinti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 90. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1666223 Netoleruotina situacija, kai esant aiškiai aplinkybei, kad įmonės turto ir lėšų nepakaks administravimo išlaidoms apmokėti, kreditoriai visgi galėtų blokuoti galimybę procesą vykdyti supaprastinta tvarka ir dalinti administratoriui nurodymus už kurių vykdymą administratoriui nebus atlyginta. Dėl šių priežasčių Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 66 str. 2 d. 23 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka
gali priimti: 2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 91. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166925 Asociacijos akcentuoja, kad praktikoje neretais atvejais pačios veiklos ir turto masto proporcijos skiriasi, todėl vieną ar kitą elementą perkėlus į kitą juridinį asmenį, žalos pobūdis neretais atvejais net ir vienos dalies perleidimo atveju, gali sukelti juridinio asmens nemokumą, dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 69 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „2.
Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 5) veikla ir/ar turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir/ar turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 92. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16712 Nustatant tik materialinėje teisėje įpareigojimą administratoriui, nėra sukuriamos procesinės teisės normos, leidžiančios įgyvendinti nustatytą pareigą. Tokiu būdu, šios normos ydingumas lemia ne tik teisinį neapibrėžtumą, tačiau bendru atveju sąlygotų ir išvadą, kad administratorius nevykdo įstatymu nustatytų pareigų, neatsižvelgiant į faktą, kad tos pareigos įgyvendinimui nėra nustatytos specialios procesinės taisyklės. Dėl aukščiau išdėstyto, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 71 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo
veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais nemokumo administratorius privalo turi kreiptis į teismą, jei to reikalauja kreditoriai savo sprendimu ir tam suteikė finansavimą, šiuo laikoma, kad apie juos administratorius sužinojo nuo nutarties pripažinti bankroto procesą tyčiniu įsiteisėjimo dienos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 93. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1672 Dabartinis reglamentavimas apima visus galimus probleminius aspektus ir aiškiai nustato tokio patikrinimo tvarką. Šiuo pažymėtina ir tai, kad šia siūloma JANĮ nuostata iš esmės yra įtvirtinta pakartotinė teisė susipažinti su kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimais (perteklinė nuostata), o tokio pobūdžio informacija yra ir bus laikoma tiek teisme bankroto byloje, tiek tokią medžiagą kiekvienas asmuo galės gauti kreditorių nustatyta tvarka.
Pabrėžtina, kad kreditorių kolegialaus organų priimtų sprendimų ginčijimui nereikia atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimo tiek dėl to, kad kreditorių susirinkimo/kreditorių komiteto posėdžio medžiagos dalimi yra ir priimamais sprendimais susiję duomenys. Dėl aukščiau išdėstyto, Asociacijos siūlo dėl juridinio asmens dokumentų patikrinimo, siekiant ginčyti bankrutuojančios/bankrutavusio juridinio asmens sandorius, teikti pareiškimą dėl žalos ir/ar tyčinio bankroto, palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą, jį sustruktūravus sekančiai:
„1. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti
kreditoriui, siekiančiam įgyvendinti teisę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar žalos atlyginimo (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), (toliau šiame straipsnyje – kreditorius) savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. 2. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos.
Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas gali būti atliekamas tik su administratoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku sudarius konfidencialumo sutartį, kurios formą tvirtina Priežiūros institucija. 3. Sudarius konfidencialumo sutartį, administratorius turi leisti kreditoriui administratoriaus darbo valandomis patekti į patalpas, kur saugomi įmonės dokumentai ir kita su tikrinamais sandoriais susijusi informacija, sudaryti sąlygas susipažinti su įmonės dokumentais, reikalingais sandoriams patikrinti, atsakyti į kreditorių ar jų atstovų klausimus, susijusius su patikrintų įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikslinimu, ir per įmanomai trumpiausią laiką pateikti jam žinomą papildomą informaciją ir (ar) prašomas dokumentų kopijas. 4. Dokumentų kopijos išduodamos sudarius perduodamų dokumentų kopijų sąrašą, kurį pasirašo administratorius ir kreditorius. 5. Už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. 6. Perduotos dokumentų kopijos negali būti kopijuojamos ir perduodamos kitiems asmenims. 7. Baigus patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (ar) susijusių su ginčijamais sandoriais, kopijos perduodamos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu ar ginčijant sandorius. 8. Jeigu patikrinimo metu tyčinio bankroto požymių nenustatoma, teismui ir kreditorių susirinkimui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos pateikiama ataskaita apie atliktą patikrinimą. 9. Baigus patikrinimą, administratoriui pasirašytinai grąžinamos pagal sąrašą išduotų ir teismui neperduotų dokumentų kopijos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 94.
23 Asociacijos pažymi, kad bankroto proceso metu turi būti buhalterinė apskaita, sudaromos finansinės atskaitomybės, dėl to buhalterinių paslaugų poreikis yra akivaizdus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti JANĮ 73 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: 3) išlaidos juridinio
asmens buhalterinės apskaitos tvarkymui, finansinių ataskaitų auditui, turto ar verslo vertinimui, teisinėms ir kitoms ekspertų ar specialistų paslaugoms; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 95. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-167324 Asociacijos pažymi, kad bankroto proceso metu, siekiant išlaikyti turto vertę ir/ar užtikrinti jo būklę, yra patiriamos turto išlaikymo išlaidos (pavyzdžiui, elektros, šildymo, vandens ir kt.), kurios į JANĮ 73 str. 2 d. 4 p., lingvistiškai aiškinant normą, taikymo sritį nepapuola. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 73 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: 4)
turto išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 96. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-167327 Pažymėtina, kad bylinėjimosi proceso viena iš dalių neabejotinai yra ir vykdymo procesas tiek bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinių dokumentų įteikimo ir kt.), tiek išnagrinėjus bylą, siekiant sprendimo įvykdymo. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 73 str. 2 d. 7 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: 7) bylinėjimosi ir
vykdymo išlaidos; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 97.
2 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad dabartinė praktika akivaizdžiai rodo, jog bankroto bylą nagrinėjantys teismai iš esmės visais atvejais netvirtina visos nemokumo administratoriaus prašomos administravimo išlaidų sąmatos, nepaisant jos pagrįstumo, teismų tvirtinamų sąmatų mažinimas yra nepagrįstas motyvais, o iš patvirtinamos sumos dydžio nėra galimybės nustatyti kurios konkrečios administravimo išlaidų eilutės yra mažinamos ir/ar kodėl kai kurios išlaidos nėra tvirtinamos. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 74 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas motyvuota
nutartimi, įvertinęs išlaidų pagrįstumą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 98. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16744 Siekiant nedidinti teismų krūvio apeliacijos galimybe dėl pradinių bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo, siūlytina patikslinti JANĮ 74 str. 4 d., įtvirtinant pakartotinę nemokumo administratoriaus teisę, išnaudojus patvirtintą sąmatą, kreiptis dėl sąmatos pakeitimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 74 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl
pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatos padidinimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 99. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16755 Bankroto procesas yra dinamiškas - neretai atsiranda ir/ar būna priteistas turtas, dėl kurio administravimo kaštų pirmajam susirinkimui informacijos nebuvo objektyvios galimybės pateikti, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, inicijuojamos bylos, kas savaime lemia ir naujus bylinėjimosi bei vykdymo kaštus.
Tokių pavyzdžių, kuomet iš esmės keičiasi ne tik darbų apimtis, tačiau ir patirtinų išlaidų dydis, praktikoje gausu, dėl to, nustatant sąmatą visam bankroto proceso laikotarpiui pirmojo kreditorių susirinkimo metu, kuri turės būti pagrįsta paskaičiavimais, ir nenumatant galimybės administratoriui kreiptis dėl papildomos sąmatos skyrimo, ne tik pažeistų nemokumo administratorių teises, tačiau ir trikdytų bankroto procedūros vykdymą. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 75 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Paskirtas nemokumo administratorius privalo
pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys apskaičiavimai. Nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą/komitetą dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos skyrimo bet kurioje bankroto proceso stadijoje.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 100. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16753 Apribojus nemokumo administratoriaus teisę į apeliaciją administravimo išlaidų sąmatos atžvilgiu, yra pažeidžiamos nemokumo administratoriaus teisės ir teisėti interesai, o tuo pačiu tokia nuostata akivaizdžiai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad asmens apeliacijos teisė negali būti ribojama.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 75 str.3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismo nutartis dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos
tvirtinimo nemokumo administratoriaus gali būti skundžiama apeliacine tvarka.”
5 Pažymėtina, kad grynųjų pinigų operacijos, ypač vykdant ūkinę-komercinę veiklą ar administruojant mažmenine prekyba besivertusį asmenį, yra aktualios pirkėjų atžvilgiu ir neretais garantuojančios didesnes gautinas pinigų sumas iš ūkinės-komercinės veiklos (pavyzdžiui, tęsiant parduotuvė ūkinę-komercinę veiklą) ir/ar iš turto realizavimo (pavyzdžiui, parduodami smulkus turtas). Dėl to, gryniesiems pinigams esant legalia atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje ir esant konkrečioms teisės aktais nustatytoms taisyklėms kaip turi būti vedama grynųjų pinigų apskaita, neturėtų būti ribojami atsiskaitymai ir bankroto proceso metu. Nepaisant to, Asociacijų manymu, tikslinga ribojimą išlaikyti atsiskaitymo su kreditoriais atžvilgiu, siekiant išvengti tiek galimų ginčų, tiek piktnaudžiavimo atvejų. Atsižvelgiant į tai, tikslintina JANĮ 76 str. 5 d. ir siūloma ją išdėstyti sekančiai:
„Atsiskaitymai su kreditoriais bankroto proceso metu negali
būti vykdomi grynaisiais pinigais.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
102
2 Asociacijos pažymi, kad ankstesniuose susitikimuose dėl JANĮ projekto (iki šios JANĮ redakcijos pasirodymo) metu buvo aptarta, jog atlygio už bankroto administravimo paslaugas dydžiai bus nustatomi įstatymu, t. y. aukštesnės galios teisės aktu, o ne poįstatyminiu aktu, kurių priėmimo/derinimo procedūros skiriasi esmingai. Įstatyminis reguliavimas šiuo atveju yra itin svarbus, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos nemokumo administratorių teisės ir interesai. Kaip matyti, JANĮ stengiamasi pakeisti iki šiol galiojančias taisykles atlygio dydžių kontekste, tačiau vis tik nėra aišku, kuo minėtas reguliavimas yra netinkamas, kokias problemas praktikoje jis sukelia ir kokias problemas naujuoju reglamentavimu siekiama išspręsti. Šiuo pažymėtina, kad keičiant reguliavimą dėl bankroto administratorių atlygio dydžio ir jo nustatymo taisyklių, nėra aišku nei atlygio dydžio nustatymo metodika, nei konkretūs dydžiai, kas esmingai gali turėti neigiamos įtakos bankroto administratorių teisėms, teisėtiems interesams bei pačiam tokių paslaugų sektoriui. Šiuo taip pat akcentuotina, kad tiek iš paties JANĮ, tiek iš šios teisės normos nėra aiški bazinio atlyginimo reikšmė - ar tai vis tik bus pagrindinis administratoriaus atlyginimas, ar minimalus atlyginimas. Dėl to, šiuo klausimu Asociacijos reikalauja konstruktyvios diskusijos, kadangi atlyginimo nemokumo administratoriui aspektai yra itin svarbūs bankroto administratorių bendruomenei. Asociacijos kategoriškai pasisako, kad bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas būtų nustatomas įstatymu ir susietas su kintamuoju dydžiu, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 103
4 Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str.
sekančiai:
„Kintamasis atlygis už bankroto administravimą yra atlygio už
bankroto administravimą dalis, kurios suma apskaičiuojama į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir perduoto kreditoriui (-ams) turto vertės sumą padauginus iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio. Kreditorių surinkimo ar komiteto sprendimu kintamasis atlygis gali būti didinamas.”
6 Asociacijos pažymi, kad tokai teisės norma sudaro sąlygas kreditoriams piktnaudžiauti tokia jiems suteikiama teise, o tuo pačiu šioji norma tiesiogiai pažeidžia ir nemokumo administratorių teises, neužtikrinant administratoriaus nešališkumo ir nepriklausomumo. Dėl to, siekiant išvengti kreditorių piktnaudžiavimo teise atveju, o tuo pačiu nepažeisti ir nemokumo administratorių teisių ir teisėtų interesų, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str.6 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Atlygis už bankroto administravimą nemokumo
administratoriui yra išmokamas bankroto proceso eigoje.”
7 Asociacijos pažymi, kad nenumatant aiškių terminų per kiek yra galutiniai atsiskaitoma su nemokumo administratoriumi, nutraukus bankroto bylą, nėra užtikrinama nemokumo administratorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nutraukus bankroto bylą, nemokumo administratoriui atlygis už
bankroto administravimą išmokamas ne vėliau per 7 dienas nuo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo momento proporcingai atliktų darbų apimčiai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
106
8 Asociacijos pažymi, kad nenumatant aiškių terminų per kiek yra galutiniai atsiskaitoma su nemokumo administratoriumi, nutraukus bankroto bylą, nėra užtikrinama nemokumo administratorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str. 8 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Jei bankroto byla nutraukta dėl restruktūrizavimo bylos pagreitinta tvarka iškėlimo, nemokumo administratoriui ne vėliau per 7 dienas nuo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo momento išmokama visa teismo nustatyta bazinio atlygio už bankroto administravimą suma.”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 107
14 Asociacijos šiuo pažymi, kad pagal JANĮ restruktūrizavimo byla negali būti keliama nemokiam juridiniam asmeniui. Šios teisės normos atveju, akivaizdu, kad esant iškeltai bankroto bylai, įmonė jau buvo pripažinta nemokia, tačiau JANĮ leidžia vis tik restruktūrizavimo bylą iškelti teismo įsiteisėjusia nutartimi nemokiu pripažintam juridiniam asmeniui. Taigi, JANĮ 78 str. 1 d. 4 p. sisteminio aiškinimo atveju paneigia imperatyvus kelti restruktūrizavimo bylą nemokiam subjektui. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 108
2 Pažymėtina, kad pagal teisės tradiciją ir nuoseklią teismų praktiką, juridinio asmens savininkai yra laikomi verslininkais, kuriems yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, suponuojantys, jog tokie subjektai privalo žinoti teisės aktų reikalavimus.
Taigi, dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad praktikoje nemokumo administratoriai neretai susiduria su juridinio asmens savininkų informavimo apie taikos sutarties sudarymo bankroto procese galimybę problema, kas sukelia ir teisminius ginčus dėl neinformavimo ir tokiu būdu bet kurioje bankroto proceso stadijoje gali būti priimtas sprendimas leisti sudaryti taikos sutartį ar restruktūrizuotis, nors iš esmės bankroto procedūros jau gali būti baigtos. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 79 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis
ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi teisę nemokumo administratoriui pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties bankroto byloje sudarymo arba restruktūrizavimo bylos iniciavimo.”
1 Šiuo Asociacijos pažymi, kad taikos sutartis turi tiesioginę įtaką kreditorių turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams, dėl to taikos sutarties tvirtinimą paliekant tik teismui, neturint kreditorių pritarimo, nepagrįstai yra ribojamos kreditorių teisės. Dėl šios priežasties Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 80 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nutartį patvirtinti taikos sutartį, kurią patvirtino kreditorių
susirinkimas 2/3 balsų dauguma nuo teismo patvirtintų reikalavimų sumos, priima teismas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
110
2 svarbu atkreipti dėmesį, kad praktikoje net vykdant nesudėtingus veiksmus, kuriuose prireikia notaro paslaugų (pavyzdžiui, hipotekos išregistravimas), tokia procedūra tampa itin apsunkinta, reikalaujama itin didelė apimtis dokumentų, kurie net nėra tiesiogiai susiję su atliktinu notariniu veiksmu, kas sudaro nepagrįstas kliūtas efektyviai išspręsti kilusius klausimus. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 80 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka dėl taikos sutarties
sprendimą priima kreditorių susirinkimas 2/3 balsų dauguma nuo visų patvirtintų reikalavimų sumos, o sutartį pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas ir nemokumo administratorius.”
3 Asociacijos pažymi, kad tokia nuostata iš esmės yra neįgyvendinama, nes dažniausiai visi kreditoriai dėl subjektyvių motyvų taikos sutarčiai nepritars, dėl to ir pasirašyti jos visiems kreditoriams nebus įmanoma; kitaip tariant tokia teisės norma yra neįgyvendinama. Akcentuotina ir tai, jog be juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų taikos sutartis apskritai nėra įmanoma, kadangi bankroto bylos nutraukimas (dėl taikos sutarties, dėl restruktūrizavimo) yra išimtinai tokių asmenų valioje, kadangi tai susiję ne tik su juridinio asmens išsaugojimu, kuo yra suinteresuoti arba ne juridinio asmens dalyviai, tačiau neretai ir su juridinio asmens dalyvių investicijomis. Dėl to, esant tokiai teisės normai, kuri realiai praktikoje nebus įgyvendinama, Asociacijos siūlo JANĮ 80 str. 3 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
112
6 Kaip jau buvo minėta aukščiau ir pateikta tokio manymo motyvaciją, Asociacijos akcentuoja, kad nemokumo administratorius yra privalomas visų nemokumo procesų metu, dėl to siūlytina patikslinti JANĮ 81 str. 6 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo byloje nemokumo administratoriaus pareigas eina tas pats asmuo kaip ir bankroto procese.”
8 Atsižvelgiant į teisės normos turinį, manytina, kad pagal savo esmę ir turinį normoje pateikti ne to skirsnio nuoroda, dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 81 str. 8 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Jei bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius atsisako būti paskirtas restruktūrizavimo byloje, nemokumo administratorius paskiriamas šio įstatymo II dalies I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.”
2 Asociacijos pažymi, kad juridinis asmuo, kuriam nutraukiama bankroto byla, dažniausiai neturi jokių piniginių lėšų, o jų turėjimo aplinkybė per 14 dienų nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos irgi yra miglota. Dėl šios priežasties, nenumatant kitokios administravimo išlaidų ir administratoriaus atlygio už bankroto procedūros vykdymą iki bankroto bylos iškėlimo dengimo tvarkos, yra pažeidžiamos tiek nemokumo administratorių teisės ir teisėti interesai, tiek trečiųjų asmenų, suteikusių prekes/paslaugas juridiniam asmeniui bankroto proceso metu.
Be to, iš esmės siūlomas reglamentavimas sudaro sąlygas nemokumo administratoriui ir/ar tretiesiems asmenims, suteikusiems prekes/paslaugas bankroto proceso metu, tapti juridinio asmens, kuriam nutraukiama bankroto byla, kreditoriais (II - os eilės juridiniam asmeniui vėl iškėlus bankroto bylą, kas paneigia administravimo išlaidų atlygintinumą prieš kitų kreditorinių reikalavimų dengimą) ir/ar bylinėtis dėl tokių išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai ir akcentuojant, jog tokia nuostata praktikoje neužtikrina, kad su nemokumo administratoriumi ir/ar trečiaisiais asmenimis, suteikusiems paslaugas/prekes bankroto proceso metu, bus atsiskaityta, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 82 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Visos bankroto proceso išlaidos, įskaitant ir administratoriaus
atlyginimą, apmokamos iki teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu yra gautas nemokumo administratoriaus rašytinis sutikimas dėl vėlesnio išlaidų atlyginimo ir taikos sutartyje ar restruktūrizavimo plane nenumatyta kitaip.”
1 Asociacijos pažymi, kad praktikoje sprendžiant klausimus dėl taikos sutarties bankroto procese sudarymo, tai trunka pakankamai daug laiko, o šiuo JANĮ projektu įtvirtinus ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą, nutraukiant bankroto bylą, akivaizdu, jog toks terminas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki 3 mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstai trumpas.
Dėl šios priežasties ir akcentuojant JANĮ keitimo priežastis, susijusias su juridinio asmens galimybe išsaugoti verslą, net ir esant iškeltai bankroto bylai, manytina, kad tiek taikos sutarčiai sudaryti, tiek atlikti visus reikiamus veiksmus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutraukiant bankroto bylą, turėtų būti nustatoma ir reali galimybė pratęsti terminą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesinio termino pratęsimo atžvilgiu, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 83 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto
praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu turi teisę šį terminą pratęsti vieną kartą.”
2 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog šios teisės normos formuluotė nėra aiški, kadangi juridinio asmens veiklos nutraukimas gali būti siejamas su bankroto proceso metu vykdyta ūkine-komercine veikla, o ne tiesiogiai su likvidavimu.
Maža to, svarbu atkreipti dėmesį, jog bankroto procesas yra dinamiškas (atsiranda ir/ar būna priteistas turtas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, inicijuojamos bylos, neparduodavus turto, vykdomi utilizavimo darbai ir pan.), dėl to nutartyje likviduoti juridinį asmenį nėra galimybės numatyti visus sandorius, kurie gali būti vykdomi iki juridinio asmens pabaigos ir yra susiję su jo likvidavimo pabaiga. Atsižvelgiant į tai bei siekiant sumažinti ir teismų krūvį nuolat priimti nutartis dėl sandorių, susijusių su likvidavimu, sudarymo leidimo, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 84 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos
sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens likvidavimu arba kuriems pritarė kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 117
1 Asociacijos pažymi, kad bankroto procese turto realizavimo procedūra nėra ir negali būti tapati turto pardavimui, vykdomam įprastinėmis verslo sąlygomis, kadangi nepardavus turto tam tikru etapu, šioji yra sistemingai mažinama, kas tik pagrindžia bankroto proceso ir įprastomis rinkos sąlygomis vykdomų sandorių skirtumus. Dėl to, kiekvienu etapu mažinant bankroto proceso metu pardavinėjamo turto kainą, kiekvieno sumažinimo atveju šioji nebeatitiks rinkos kainos, nustatytos iki pirmojo turto pardavimo etapo. Tokiu būdu ginčų dėl turto pardavimo ir/ar nutarimų dėl turto pardavimo tvarkos bei kainų kiekis išaugs, remiantis pagrindu, kad turtas nėra parduodamas rinkos kaina, nustatyta iki turto realizavimo pradžios.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 85 įžanginį sakinį ir 1 p. ir išdėstyti sekančiai: Juridinio asmens turtas parduodamas priverstine tvarka vadovaujantis šiais principais:
1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad pradinė turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 118
1 Kaip jau ir buvo minėta, bankroto procese neretai iki pirmojo kreditorių susirinkimo tenka spręsti klausimus ne tik dėl itin operatyvaus greitai gendančio turto realizavimo, tačiau ir kito turto, kuris greitai gali prarasti savo vertę ir/ar turto, kurio išlaikymo kaštai iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra didesni nei tokio turto vertė. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog tiek turto, kuris gali greitai prarasti vertę, tiek turto, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei jo vertė, operatyvus realizavimas ne tik sumažintų administravimo kaštus, tačiau atneštų ir finansinę naudą. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti JANĮ 86 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turtas, išskyrus greitai gendantį, greitai savo
vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.”
2 Atsižvelgiant į Asociacijų išdėstytus motyvus dėl JANĮ 86 str. 1 d., siūloma tikslinti ir JANĮ 86 str.
2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta
tvarka, išskyrus greitai gendantį, greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, ir iš varžytynių parduodamą turtą.”
4 Atsižvelgiant į Asociacijų išdėstytus motyvus dėl JANĮ 86 str. 1 d., siūloma tikslinti ir JANĮ 86 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turto, išskyrus greitai
gendantį turtą, greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, pradinę pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.”
5 Pažymėtina, kad JANĮ aiškinamasis raštas nepateikia išaiškinimo, kodėl taikos sutartis, sudaryta bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, turi būti tvirtinama notaro, o viso JANĮ kontekste nėra aišku kodėl nemokumo administratorius vis tik gali parduoti iš esmės visą turtą, kurių įsigijimo sandoriams pagal bendrąsias CK nuostatas būtina notarinė forma, tačiau įmonės pardavimo atveju tokią kompetenciją JANĮ panaikina. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praktikoje net vykdant nesudėtingus veiksmus, kuriuose prireikia notaro paslaugų (pavyzdžiui, hipotekos išregistravimas), tokia procedūra tampa itin apsunkinta, reikalaujama itin didelė apimtis dokumentų, kurie net nėra tiesiogiai susiję su atliktinu notariniu veiksmu, kas sudaro nepagrįstas kliūtas efektyviai išspręsti kilusius klausimus. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog JANĮ nenumato finansinio turto pardavimo sandorių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 86 str.
sekančiai:
„Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto, įskaitant
finansinio, pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimo aktas prilyginami sudarytiems notarine forma, įskaitant įmonės pirkimo–pardavimo atvejus.”
1 Asociacijos akcentuoja, kad nustačius prievolę nemokumo administratoriui pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti pasiūlymą dėl įmonės pardavimo galimybės ir tokio pardavimo pagrįstumo naudos kreditoriams atžvilgiu, nėra adekvati, logiška ir sunkiai įgyvendinama praktikoje. Visų pirma, pažymėtina, kad itin dažnais atvejais nemokumo administratoriai neturi didelės dalies duomenų apie bendrovę, o turint omenyje, kad toks siūlymas kreditoriams turi būti pagrįstas, jog įmonės ar jos esminės dalies pardavimo atveju nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamus daiktus parduodant atskirai, akivaizdu, kad turi būti atlikta ne tik rinkos analizė, juridinio asmens turto vertinimas, tačiau iš esmės iki pirmojo susirinkimo ir randamas subjektas, siekiantis turto ar esminės įmonės turto dalies įsigijimo. Taigi, tokie veiksmai, kuomet net nėra paskirta administravimo išlaidų sąmata, nėra adekvatūs, logiški ir įgyvendinami, net nenumatant jokių atsakomybės išimčių nemokumo administratoriui už tokios išvados teikimo pagrįstumą, kuomet objektyviai administratorius dėl duomenų apie rinką ir/ar bendrovę neturėjo. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str.
1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia
nuomonę ar yra pagrindų parduoti juridinį asmenį kaip turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visumą arba turtinį kompleksą (ar jo esminę dalį) (toliau – įmonė), jei tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamus daiktus parduodant atskirai.”
2 Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui/komitetui
turi pateikti: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 124
21 Asociacijos pažymi, kad vertinant bendrųjų CK normų turinį ir esmę dėl daiktų apibrėžimo, siūlytina koreguoti teisės normoje vartojamą žodį „daiktas” keisti į „turtą”, kas apimtų tiek nematerialųjį (pavyzdžiui, leidimus, licencijas ir pan.), tiek finansinį turtą. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 2 d. 1 p. ir jų išdėstyti sekančiai:
„2. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti:
1) įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamo turto ir turinių teisių sąrašą; <...>“
22 Kaip jau buvo minėta aukščiau šiose pastabose dėl JANĮ 87 str. 1 d., nustačius prievolę nemokumo administratoriui pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti pasiūlymą dėl įmonės pardavimo galimybės ir tokio pardavimo pagrįstumo naudos kreditoriams atžvilgiu, nėra adekvati, logiška ir sunkiai įgyvendinama praktikoje.
Dėl to, vertinant praktikoje esančias situacijas dėl turimų duomenų trūkumo bei atsižvelgiant į komentarus dėl JANĮ 87 str. 2 d. 1 p., Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 2 d. 2 p. ir jų išdėstyti sekančiai:
„2. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti:
2) pagal galimybes pagrindimą, kad įmonės pardavimo atveju nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamą turtą ir turtines teises parduodant atskirai; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 126
3 Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Sprendimą dėl įmonės pardavimo ir jos pardavimo kainos priima
kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 127
4 Kaip ir buvo minėta komentare dėl JANĮ 87 str. 2 d. 1 p., teisės normos dalies konstrukcija „turto ir turinių teisių” yra tikslesnė bendrųjų CK normų prasme ir platesnė, todėl siūlytina atitinkamai koreguoti ir JANĮ 87 str. 4 d. Taip pat pažymėtina, kada JANĮ nereglamentuoja atvejų, jei bendros ūkinės paskirties vienijamo turto ir turtinių teisių sąraše yra įtraukiamas įkeistas turtas, tačiau įkaito turėtojas/hipotekos kreditorių nesutinka su tokiu pardavimu Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei į įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamo turto ir turtinių
teisių sąrašą įtraukiamas įkeistas turtas, įmonė gali būti parduodama tik gavus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sutikimą.
Jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad į sąrašą būtų įtrauktas įkeistas turtas, hipotekos kreditorius pateikia motyvuotą rašytinį nesutikimą.”
1 Siūloma JANĮ 89 str. papildyti ir įvesti greitai gendančio turto sąvoką, apimančią ir greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė:
„Greitai gendantis turtas - gyvūnai, produktai ar
kitas galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas bei turtas, kurio nerealizavimas iki pirmojo kreditorių susirinkimo sukeltų žalos bankrutuojančiai įmonei ir/ar kurio išlaikymo išlaidos būtų neproporcingos jo vertei. Turtas, kurio nerealizavimas iki pirmojo kreditorių susirinkimo sukeltų žalos bankrutuojančiai įmonei ir/ar kurio išlaikymo išlaidos būtų neproporcingos jo vertei realizuojamas teismo leidimu.”
12 Asociacijos, akcentuodamos, kad tokia teisės norma nėra adekvati kaštų ir bankroto proceso trukmės atžvilgiu, siūlo patikslinti JANĮ 90 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo
dėl bankroto juridinio asmens turtas: <...> 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina viršija 25 MMA.”
4 Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, dėl to tikslintina norma, papildant ją ir kitu kreditorių kolegialiu organu, galinčiu priimti sprendimus. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 90 str. 1 d.
sekančiai:
„Dvejose varžytynėse neparduotas turtas parduodamas kreditorių
susirinkimo ir (arba) kreditorių komiteto nustatyta tvarka.”
5 Dėl to, esant tokiai situacijai, kuomet iš JANĮ projekto vis tik yra panaikinama tokia išimtis, Asociacijos akcentuoja, jog pardavinėjant finansų įstaigų paskolų portfelius viešosiose varžytynėse bus privaloma bet kuriam varžytynėmis besidominančiam asmeniui pateikti informaciją apie parduodamą turtą – paskolų portfelį, o tuo pačiu atskleisti banko paslaptį[1] bei pažeisti duomenų apsaugos įstatymo imperatyvus. Dėl to, tokio turto pardavimas turi būti reglamentuojamas atskiromis nuostatomis arba numatant, kad turtas, kuris sudaro banko/kredito unijos paslaptį arba kuris siejamas su asmenų duomenų apsauga, būtų pardavinėjamas ne varžytynių būdu. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 90 str. papildyti 5-aja dalimi, kuri atitinka dabartinio reguliavimo normą:
„Bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito
unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita, negu šio straipsnio 1 dalies nustatyta, tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas, – kreditorių susirinkimas.”
5 Asociacijos pažymi, jog tokia nuostata buvo aktuali iki varžytynių tvarkos pakeitimo, kuomet varžytynės buvo vykdomos ne elektroniniu būdu ir įkaito turėtojais/hipotekos kreditoriai apie varžytynes galėjo ir nežinoti. Dėl to, esant viešai skelbiamai informacijai apie varžytynes bei siekiant adekvatesnio termino informuoti įkaito turėtoją/hipotekos kreditorių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 91 str.
5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, nurodydamas pradinę turto
pardavimo kainą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 dienas nuo varžytynių paskelbimo dienos praneša įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui.”
6 Kaip ir jau ir buvo minėta aukščiau, kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, dėl to tikslintina norma, papildant ją ir kitu kreditorių kolegialiu organu, galinčiu priimti sprendimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 91 str. 6 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Jei varžytynės neįvyko, tai kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo ir
(arba) kreditorių komiteto sprendimu turto pradinę pardavimo kainą mažina iki 20 procentų, išskyrus, jei varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos turto pradavimo kainos. Tuomet paskesnėse varžytynėse turto pradinė pardavimo kaina nėra mažinama.”
7 Asociacijos pažymi, kad teisės normos numatant, kad varžytynių laimėtojas už įgytą turtą gali atsiskaityti, naudojantis finansavimo priemonėmis, administratoriaus papildomo sutikimo nereikia. Tokiu atveju, JANĮ nenumatant kokiems pagrindams esant administratorius gali nesutikti su varžytynių laimėtojo prašymu, negali nemokumo administratoriui pereiti ir atsakomybę už tokį sutikimų davimą/nedavimą. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 91 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Varžytynių laimėtojo prašymu <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
135
8 Asociacijos pažymi, kad nors įstatymas įtvirtina ir papildomas priemones dėl atsiskaitymo už parduotą turtą, tačiau neišsprendžia su tuo susijusių išlaidų kompensavimo/mokėjimo mechanizmo. Pabrėžtina, kad iš varžytynių parduoto turto įkeitimo/užtikrinimo hipoteka, lizingavimo dokumentų rengimas, teikimas, peržiūra ir pan. sukuria kaštus, dėl to tokios išlaidos, kurios būtų patirtinos dėl trečiojo asmens, nedalyvaujančio bankroto procese, (varžytynių laimėtojo) gerovės, neturi kilti bankrutavusiai įmonei ir/ar nemokumo administratoriui. Dėl šios priežasties Asociacijos siūlo 91 str. papildyti 8-aja dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„Visas išlaidas, įskaitant ir nemokumo administratoriaus atlyginimo
dalį ir patiriamas išlaidas, kurios atsiranda dėl šio straipsnio 7 dalies taikymo, padengia varžytynių laimėtojas.”
2 Asociacijos pažymi, kad turto likvidavimo/utilizavimo kaštai yra dideli, dėl to turi būti ne tik patvirtinta tokia administravimo išlaidų sąmata, tačiau lėšų nepakakus ar nesant tam patvirtintos sąmatos, tokių darbų atlikimo kaštai negali tapti nemokumo administratoriaus kaštais ir/ar jo prievole įvykdyti tokią funkciją savo sąskaita. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 92 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nurašytą kilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip
per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos nustatytos administravimo išlaidų sąmatos ribose likviduoja.”
3 Asociacijos pažymi, kad praktikoje neretai pasitaikanti problema, kuomet savivaldybės atsisako perimti turtą arba iki realaus perdavimo reikalauja nemokumo administratorių atlikti papildomus veiksmus (pavyzdžiui, atlikti kadastrinius matavimus, atidalinti turtą ir kt.), kurių atlikimo kaštai yra dideli.
Toks JANĮ projektu siūlomas reguliavimas, kuris iš esmės nekinta nuo dabartinio reglamentavimo, neišsprendžia praktinių problemų, kuomet net pačioms normoms nenumatant jokių išimčių, leidžiančių savivaldybėms atsisakyti perimti neparduotą likvidavimo procese turtą, vis tik toks institutas nėra veikiantis ir suponuojantis tik nemokumo proceso vilkinimą. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 92 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nurašytą nekilnojamąjį turtą, tokios būklės, kokios jis yra jo
nurašymo dieną, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Jeigu nustatytu terminu turto neperėmė, tai nemokumo administratorius pateikia vienašališkai pasirašytą aktą su tai įrodančiais dokumentais Valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registrui, o pastarasis įregistruoja šį turtą savivaldybės, kurios teritorijoje jis yra vardu.”
3 Pažymėtina, kad teisinės leksikos atžvilgiu sąvoka grąžinti galima tik tuomet, kai esi skolingas, o šiuo atveju, juridinis asmuo neturi įsipareigojimo bendrovės dalyvių atžvilgiu. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 93 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus
ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
139
21 Asociacijos pažymi, kad juridinio asmens darbuotojai yra silpniausia bankroto procese dalyvaujančių asmenų grupė, kurios teisės ir teisėti interesai iš esmės yra pažeidžiami valstybės ir/ar kitų kreditorių, veikiančių savo rizika, naudai. Kaip matyti iš JANĮ 94 str. 2 d. 1 p. darbuotojų reikalavimų tenkinimas nėra išskiriamas į atskirą eilę, o bus tenkinami proporcingai kartu su asmenimis, suteikusiems naują finansavimą, ir asmenimis, turinčiais reikalavimo teisę dėl vykdytos ūkinės komercinės veiklos, kas suponuoja darbuotojų reikalavimų tenkinimo itin mažu procentu dėl jų turimos reikalavimo teisės dalies, lyginant su asmenimis, teikusiems naują finansavimą ir/ar prekes ir paslaugas ūkinės komercinės veiklos vykdymo metu. Dėl to Asociacijos siūlo darbuotojų reikalavimų tenkinimą nustatyti atskira eile. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 140
5 Tokia nuostata, Asociacijų manymu, neabejotinai pažeidžia pačios silpniausios bankroto procese dalyvaujančių asmenų grupės teises ir teisėti interesus, kadangi išmokėtu iš Garantinio fondo sumos dydžiu Garantinio fondo administratorius būtų perkeliamas į pirmąją kreditorių eilę, kurioje yra tie patys darbuotojai, mažinant jiems galimybes atgauti visą juridinio asmens skolą, tiksliau – išskiedžiant proporciją suma, kuri buvo sumokėta darbuotojams. Pabrėžtina, kad tokia nuostata, turint omenyje ir tai, kad juridiniai asmenys moka įmokas į Garantinį fondą, yra socialiai neteisinga, dėl to Asociacijos siūlo
5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kai kreditorių reikalavimai buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų
ar kai priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už juridinį asmenį iš valstybės biudžeto lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus buvo tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus, valstybei atstovaujančių institucijų atgręžtiniai reikalavimai tenkinami antrąja eile.”
6 Esant aiškiai suformuotai teismų praktikai dėl mokesčių administratoriaus ir kitų valstybės fondų ar rinkliavų administratorių reikalavimo teisės, susiformavusios iki bankroto bylos iškėlimo (nepriemoka) negali būti užskaitomos su permoka, susiformavusia po bankroto bylos iškėlimo. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 95 str. 6 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Šiame įstatyme numatytais juridinio asmens ir kreditoriaus
priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atvejais kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis, kai nepriemoka atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų.”
2 JANĮ nenumatant termino per kiek laiko įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius turi atsiskaityti su juridiniu asmeniu, kurio turtą perėmė, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 96 str.
2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu
įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokamas atlygis administratoriui ir bankroto administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutį hipotekos kreditorius per 7 dienas perveda į kreditorių sąskaitą.”
3 Tais atvejais, kai įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma ir tas reikalavimas yra užtikrintas trečio asmens įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, tai tokiais atvejais įkaito turėtojo reikalavimas turi būti eliminuojamas iš bankrutuojančio ūkio subjekto, net jei jis nėra pilnai patenkintas. Dėl tos priežasties Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 96 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu
įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimai, išskyrus, kai reikalavimas yra užtikrintas trečio asmens įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, tenkinami vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 144
1 Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įkaito turėtojui yra suteikiama teisė perimti įkeistą turtą iki bus priimta nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. iki termino, kuomet kreditoriai turi įstatyminę teisę sudaryti taikos sutartį bankroto procese, priimti sprendimą restruktūrizuotis ar parduoti įmonę, kaip tokią.
Tokia nuostata yra ne tik eliminuojama kreditorių ir įmonės savininkų teisė apskritai sudaryti taikos sutartį, nes įkeistas turtas, kuris paprastai būna esminis elementas bendrovių veiklos vykdymui (nekilnojamasis turtas, įrenginiai ir pan.), būtų perduotas įkaito turėtojui. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 97 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos
kreditoriui tik teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį, jei tenkinamos šios sąlygos: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 145
12 Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su įkeisto/hipoteka užtikrinto turto vertinimu, yra tiesiogiai susijęs su įkaito turėtojų/hipotekos kreditoriaus teisės perimti turtą įgyvendinimu, Asociacijų manymu, šiąsias turi atlyginti įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, nemokumo administratoriui užtikrinant tokio vertinimo nepriklausomumą. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 97 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl
bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei tenkinamos šios sąlygos: <...> 2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. Šiuo atveju turto vertinimą organizuoja nemokumo administratorius, o patirtas išlaidas apmoka įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius;
<...>“
Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
146
5 Pažymėtina, kad įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius turi prisidėti ne tik prie įkeisto/hipoteka užtikrinto turto ir kitų administravimo išlaidų dengimo, tačiau ir prie administratoriaus atlygio dengimo. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 97 str. 5 d.. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus, perėmusio įkeistą turtą,
reikalavimai yra tenkinami ta suma, už kurią buvo perimtas turtas, atskaičius iš to turto apmokamą bankroto administratoriaus atlygį ir administravimo išlaidų sumą.”
1 Asociacijos šiuo pažymi, kad iš esmės 15 % parduoto/perduoto turto dydžio kitų išlaidų dengimas, už ką atsako įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, yra per mažas, turint omenyje, kad JANĮ nenustato jokių kitų šaltinių, iš kurių bus padengiamos kitos išlaidos, likusios įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui padengus tik tokį JANĮ įtvirtintą procentą. Tokiu būdu, visų išlaidų, kurių nepadengtų įkaito turėtojas, o kitų pajamų arba nepakaktų arba jų apskritai nebūtų, likusi dalis įmonės bankroto procese patirtų išlaidų turėtų būti dengiamos administratoriaus, taip pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus bei paneigiant atlygintinų pavedimo teisinių santykių prasmę. Pabrėžtina, kad bankai ir kitos kredito įstaigos vertina riziką prieš teikdami paskolas, todėl turėtų priimti didesnę naštą išlaidų dengime, kai jų nepakanka, o ne šią naštą perkelti nemokumo administratoriui. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str.
1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pardavus ar perdavus įkeistą turtą iš jo kainos yra atskaitomos visos
dėl įkeisto turto turėtos bankroto administravimo išlaidos ir dalis likusių bankroto administravimo išlaidų, kuri turi būti proporcinga lėšoms, gautoms už įkeistą ir neįkeistą turtą, bet negali viršyti 25 procentų parduoto ar perimto turto kainos dydžio, likusio atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto administravimo išlaidas (toliau – likusių bankroto administravimo išlaidų dalis).”
2 Nėra aišku kokiu tikslu į JANĮ tokia norma yra įtraukta ir kokią reikšmę ji turi – ar tai reiškia, kad kreditorių kolegialus organas galės priimti nutarimą sumažinti administravimo išlaidų sąmatą, matydamas kokia dalis lieka nepadengta iš įkeisto/hipoteka užtikrinto turto (tačiau tai nepanaikins kai kurių išlaidų būtinumo ir/ar nepanaikins prievolės juridiniam asmeniui atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis už suteiktas paslaugas bankroto procese ir pan.); ar tai reiškia, kad kreditorių kolegialus organas tiesiog savo sprendimu patikrins aritmetinius veiksmus, atlikus siekiant nustatyti likusių administravimo išlaidų dydį ar suteiks kitas prasmes toks procedūrinis veiksmas, galintis nelogiškai ir nepagrįstai pažeisti tiek nemokumo administratoriaus, tiek trečiųjų asmenų, kurie bankroto procese suteikė/suteiks tam tikras paslaugas, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai ir akcentuoja, kad tai yra perteklinė nuostata, galinti sukelti ginčus, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos likusių bankroto administravimo
išlaidų dalies dydį apskaičiuoja nemokumo administratorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
149
3 Visų pirma, akcentuotina, jog pagal siūlomą JANĮ, kreditorių susirinkimas turi būti šaukiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki įvykio, apie tai informuojant Priežiūros tarnybą, siekiant priimti sprendimą dėl likusių administravimo išlaidų dalies patvirtinimo, tad akivaizdu, kad dėl JANĮ normų nesuderinamumo, JANĮ 98 str. 3 d. neįmanoma įgyvendinti. Nepaisant aukščiau paminėto, Asociacijos pabrėžia, kad 7 dienų terminas nuo visos kainos už įkeistą turtą gavimo dienos sumokėti įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui jam priklausančią sumą yra nerealus, juolab, kad, tarkim, pagal dabar galiojantį varžytynių aprašą varžytynių aktą galima pasirašyti tik po 20 dienų nuo varžytynių laimėtojo paskelbimo, o iki varžytynių akto pasirašymo yra numatyta galimybė atšaukti varžytynes ir grąžinti laimėtojui pinigus. Maža to, per 7 dienų terminą nuo atsiskaitymo už parduotą įkeistą/hipoteką užtikrintą turtą nėra įmanoma sudaryti tikslios pajamų-sąnaudų suvestinės ir paskaičiuoti tikslių su įkeistu/hipoteka užtikrintu turtu susijusių išlaidų dydžių dėl sąskaitų už suteiktas paslaugas išrašymo momento. Dėl to, Asociacijos pabrėždamos akivaizdžius sunkumus tinkamai įgyvendinti šią teisės normą, siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pardavus įkeistą turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 7
dienas nuo visos kainos už įkeistą turtą gavimo dienos informuoja įkaito turėtoją, hipotekos kreditorių apie gautas lėšas iš įkeisto ir/ar hipoteka užtikrinto turto realizavimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
150
4 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad praktikoje perduoti turtą įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui per 7 dienas iš esmės yra neįmanoma, atsižvelgiant tiek į įprastą įkaito turėtojų/hipotekos kreditorių vidinių sprendimų priėmimo laiką, tiek į dažniausiai į turto masę, specifiką ir kitus aspektus, sunkinančius įkeisto ar hipoteka užtikrinto turto perdavimą įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui, tiek į atitinkamos dokumentacijos sutvarkymo laiką. Be to, įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius turi prisidėti ne tik prie įkeisto/hipoteka užtikrinto turto išlaidų dengimo, bet ir prie nemokumo administratoriaus atlygio sumokėjimo. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius pradeda perdavimo įkeisto turto
įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui procedūrą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo dienos, kurią įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą dėl įkeisto turto turėtų bankroto administravimo išlaidų, nemokumo administratoriaus atlygio dalį ir likusių bankroto administravimo išlaidų dalies sumą.”
5 Atitinkamai dėl Asociacijų motyvų dėl JANĮ 98 str. 4 d., numatančio turto perdavimo įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui procedūros terminą, siūloma patikslinti ir JANĮ 98 str. 5 d.
kreditorius turi prisidėti ne tik prie įkeisto/hipoteka užtikrinto turto išlaidų dengimo, bet ir prie nemokumo administratoriaus atlygio sumokėjimo, dėl to įkaito turėtojui/hipotekos kreditorių perimant turtą, kurio kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo/hipotekos kreditoriaus reikalavimas, turi būti tiksliai išspręstas ir jam tenkančios dengti administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo dalies sumokėjimo klausimas. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra mažesnis
už perimamo turto kainą, įkeistas turtas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui pradeda perdavimo procedūrą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo dienos, kurią šis sumoka į juridinio asmens kreditorių sąskaitą perimamo turto kainos, iš kurios yra atimta dėl įkeisto turto turėtos bankroto administravimo išlaidos bei nemokumo administratoriaus atlygio dalis, ir reikalavimo skirtumo dydžio sumą.”
7 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.197 str. 7 d./4.224 str. 3 d. numato, kad pasibaigusi hipoteka/pasibaigęs įkeitimas išregistruojamas iš Hipotekos registro hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymu, pateikiamu notarui. Atsižvelgiant į bendrąsias civilinės teisės normas, siūlytina, kad subjektų, galinčių išregistruoti hipoteką, ratas nebūtų susiaurintas, dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius, hipotekos kreditorius arba įkaito
turėtojas perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
153
1 Asociacijos pažymi, kad galutinė ataskaita iš esmės yra pajamų-sąnaudų suvestinė, iš kurios matysis tiek gautų pajamų, patirtų išlaidų dalis, tiek lėšų likutis, esantis juridinio asmens atsiskaitomoje sąskaitoje, tiek pinigų dalis, tenkanti finansinių reikalavimų tenkinimui. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog nemokumo administratorius geriausiai žino procesą, organizuoja buhalterinės veiklos vedimą, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės lėšomis kreditorių ir teismų sprendimų ribose, administratorius rengia ataskaitą, o ne atsako kam nors jos parengimo. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo
administratorius.”
2 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog termino nustatymas, nuo kurio veiksmo administratorius privalo parengti galutinę ataskaitą yra netikslus ir neįvertina, kad juridinis asmuo tuo metu vis tik gali dalyvauti civiliniuose ginčuose, kurių rezultatas turės įtakos arba pajamų, arba išlaidų dydžiui (pajamų – priteisiamas turtas ir/ar piniginės lėšos, išlaidų – priteisiamos – bylinėjimosi išlaidas ir pan.). Dėl to, atsižvelgiant į tokią nuostatą bei kartu vertinant, jog pagal JANĮ 100 str. 2 d. nuo galutinės ataskaitos patvirtinimo turi būti kreipiamasi dėl juridinio asmens pabaigos, neretu atveju, susiklostytų situacija, jog sprendimas dėl pabaigos, kurio priėmimas pagal JANĮ tiesiogiai koreliuoja su galutine ataskaita, gali būti priimtas, neįvertinus ir civilinių bylų, kuriuose dalyvauja juridinis asmuo baigties, t. y. arba gautinų pajamų, arba patirtinų išlaidos.
Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius galutinę bankroto
ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos ir (arba) visų teisminių bylų, kuriose likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo yra ieškovas ar atsakovas, pabaigos.”
34 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad itin dažnais atvejais, bankrutavusi bendrovė sukaupia lėšas tik bankroto proceso pabaigoje, realizavus paskutinius turto vienetus, dėl to galima situacija, kuomet galutinės ataskaitos patvirtinimo metu administratoriui nebus sumokėtas ir bazinis atlyginimas ar jo dalis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta: 4) atlygiui
už bankroto administravimą skiriama suma.”
4 Atsižvelgiant į JANĮ 99 str. 4 d. turinį, aiškiai nustatantį, kas turi būti nurodyta galutinėje bankroto ataskaitoje, akivaizdu, kad tai yra tik aritmetiniai skaičiavimai, atliekami atsižvelgiant į administravimų išlaidų sąmatą, realiai patirtas išlaidas, gautas pajamas, o tai apskaičiavus, gaunamas pinigų dalies rezultatas, skirtinas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
Dėl to, atsižvelgiant į tokios ataskaitos turinį, kurį sudaro tik aritmetiniai skaičiavimai, Asociacijos siūlo sumažinti administracinę naštą ir galimų ginčų skaičių dėl ataskaitos tvirtinimo ir dėl to patikslinti JANĮ 99 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 157
7 Asociacijos pažymi, kad teisinės leksikos prasme žodis „išsimokėti” nėra tinkama teisės normos išraiška, turint omenyje tai, kad visos lėšos yra kaupiamos bankrutavusios bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje, iš kurios apmokamos administravimo išlaidos ir atlygis administratoriui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad itin dažnais atvejais, bankrutavusi bendrovė sukaupia lėšas tik bankroto proceso pabaigoje, realizavus paskutinius turto vienetus, dėl to galima situacija, kuomet galutinės ataskaitos patvirtinimo metu administratoriui nebus sumokėtas ir bazinis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra
pagrindas nemokumo administratoriui galutinai sumokėti atlygį už bankroto administravimo paslaugas ir atsiskaityti su kreditoriais.”
10031 Pažymėtina, kad pagal JANĮ 99 str. 5 d. galutinę ataskaitą tvirtina teismas, o šioji pagal JANĮ 99 str. 7 d. yra pagrindas galutinai atsiskaityti su administratoriumi ir kreditoriams.
Taigi, esant tokiam reguliavimui, kuomet kartu su prašymu dėl įmonės pabaigos nemokumo administratorius turi pateikti teismo jau ankščiau patvirtintą galutinę ataskaitą, akivaizdu, kad tai yra perteklinis dokumentas ir reglamentavimas. Dėl to, Asociacijos siūlo panaikinti JANĮ 100 str. 3 d. 1 p. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 159
1011 Asociacijos pažymi, kad praktikoje susiduriama su realia problema, kuomet įstatymo nustatytu terminu administratorius neturi galimybės išregistruoti bendrovės, kadangi nėra išduota archyvo pažyma, kurią yra būtina pateikti VĮ Registrų centrui. Pabrėžtina, kad savivaldybės archyvai turi savas tvarkas ir taisykles, numatančias, jog pažyma ir likviduotos įmonės dokumentai perduoti toliau saugoti savivaldybės archyvui tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos. Dėl šių priežasčių, kurios realiai trukdo nemokumo administratoriams laiku ir tinkamai vykdyti jiems įstatymo nustatytą pareigą, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 100 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 darbo dienų
nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos priduoda archyvą ir, gavęs pažymą apie priimtą archyvą, kreipiasi į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl likviduoto dėl bankroto juridinio asmens išregistravimo.”
10315 Įstatymo projekto 103 str. 1 d. 5 p. nustatyta prievolė nemokumo administratoriui – informuoti juridinio asmens dalyvius apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą, praktikoje tik padidins restruktūrizavimo proceso išlaidas, o tuo pačiu padidins ir restruktūrizuojamos įmonės kreditorių patiriamus nuostolius dėl proceso vilkinimo.
Atsižvelgiant į tai, siūlome minėtame punkte išbraukti žodžius „ juridinio asmens dalyvius“ ir šį punktą išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo
metu: <...> 5) informuoja juridinio asmens valdymo organus, kreditorių susirinkimą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo“
10318 Tas pat pasakytina ir apie Įstatymo projekto 103 str. 1 d. 8 p. nustatytą prievolę šaukti juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai nevykdomas restruktūrizavimo planas. Asociacijos siūlo JANĮ 103 str. 1 d. 8 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 162
103110 Atsižvelgdami į turimą įmonių restruktūrizavimo praktiką, Asociacijų manymu, ataskaita apie restruktūrizavimo plano vykdymą turėtų būti rengiama ne dažniau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų pusmetį. Siūlome JANĮ projekto 103 str. 1 d. 10 p. vietoj žodžio „ketvirtį“ įrašyti žodį „pusmetį“ ir išbraukti žodžius „Priežiūros institucijos nustatyta tvarka“, kaip perteklinius. Asociacijų manymu, jokia valstybinė institucija neturėtų nurodinėti kreditoriams, ką jie nori žinoti apie jų finansuojamos įmonės veiklą. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 103 str. 1 d. 10 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „1.
Paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo metu: <...> 10) rengia ataskaitą apie restruktūrizavimo plano vykdymą ne rečiau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų pusmetį“
1033 Atsižvelgdami į tai, kad nederėtų vėl kartoti ankstesnių klaidų, kai įstatymu buvo suteikta galimybė nepaskirti nemokumo administratoriaus (šiuo metu restruktūrizavimo administratoriaus), kuri vėliau buvo ištaisyta, Asociacijos siūlo JANĮ 103 str. 3 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 164
104214 Atsižvelgdami į tai, kad (aukščiau jau buvo paminėta) nederėtų vėl kartoti ankstesnių klaidų, kai įstatymu buvo suteikta galimybė nepaskirti nemokumo administratoriaus (šiuo metu restruktūrizavimo administratoriaus), kuri vėliau buvo ištaisyta – atitinkamai Asociacijos siūlo išbraukti JANĮ projekto 104 str. 1 d. 14 p., žodžius „jeigu prašoma jį paskirti“ ir prieš šiuos žodžius parašytą kablelį. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 104 str. 2 d. 14 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Restruktūrizavimo plane nurodoma: <...> 14) restruktūrizavimo
administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus atlygio suma“
1043 Asociacijų manymu, kad viešojo sektoriaus subjektų galimybės tikrai pervertintos, manant, kad jie sugebėtų parengti metodiką, kuri išgelbėtų finansinių sunkumų turinčią privačią įmonę. Dėl šios priežasties, Asociacijos, pažymėdamos, kad Priežiūros institucija, siekdama pagrįsti savo
„reikalingumą“ rengti tokias metodikas, gali rengti jas tačiau šiosios turi
turėti tik rekomendacinį pobūdį, o ne įstatyminę galią, siūlo JANĮ 104 str. 3 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
166
1072 Finansinius sunkumus patiriančios, bet gyvybingos įmonės gelbėjimas turi vykti operatyviai be jokių teisės aktais sudaromų trukdžių. Manytina, kad JANĮ projekto rengėjams reikėtų daugiau atsižvelgti į galingą konkurencinę kovą, kurią patiria Lietuvos įmonės, todėl tikėtis, kad visi kreditoriai sąžiningi ir tikrai „nori gero“ yra tiesiog naivu. Restruktūrizavimo ir bankroto administravimo praktika rodo, kad Lietuvos įmonės susiduria su įvairiomis konkurencinėmis gudrybėmis (pavyzdžiui, šalių, kuriose valstybės lėšomis subsidijuojamos įmones ir kt.). Asociacijos mano, kad nereikėtų trukdyti pradėti įmones restruktūrizavimo procesą, bei yra tikros, kad pakaktų, jog restruktūrizavimo plano projektui pritartų dviejų grupių kreditoriai. Atsižvelgiant į tai, siūlome JANĮ 105 str. 2 dalyje vietoj žodžių „kiekvienoje kreditorių grupėje“ įrašyti žodžius „ ne mažiau kaip dvejose kreditorių grupėse“ ir šią dalį išdėstyti sekančiai:
„Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui,
jei ne mažiau, kaip dvejose kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos.“
1102 Siekiant operatyvumo sprendžiant įvairias iškylančias problemas įmonės restruktūrizavimo plano rengimo metu, siūlome išbraukti JANĮ 110 str. 2 d. žodžius „ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą“. Akivaizdu, kad reikės parengti daugybę dokumentų, siekiant pagrįsti kažkokią pažangą, nors kreditoriai ir sutinka su restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pratęsimu. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 110 str.
ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo
prašymu, jei tam pritaria kreditorių susirinkimas, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą“
1163 Galutinė restruktūrizavimo ataskaita yra surašoma restruktūrizavimo proceso pabaigoje, kai galimai jau visi kreditoriniai reikalavimai yra padengti, todėl nėra aišku kaip bus galima gauti kreditorių susitrinkimo pritarimą ir kaip tada kreditorių susirinkimo pirmininkas galės tokią ataskaitą pasirašyti, todėl JANĮ 116 str. 3 dalyje vietoj žodžių „kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą“ įrašyti žodžius „nemokumo administratorius“ ir šią dalį išdėstyti sekančiai: „3. Galutinę restruktūrizavimo ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir juridinio asmens vadovas“
1164 Komentuojant prieš tai einančią 116 str. 3 d. pažymėjome, kad restruktūrizavimo proceso pabaigoje jau galimai visi kreditoriniai reikalavimai bus padengti, todėl nėra aišku kaip bus galima gauti kreditorių susirinkimo pritarimą, todėl laikydamiesi tęstinumo siūlome išbraukti JANĮ 116 str. 4 d. Šiuo taip pat Asociacijos pažymi, kad asmeniui, siekiančiam įgyti nemokumo administratoriaus profesiją, keliami labai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai keliami, todėl ir nėra aišku, kodėl kreditorių, kurių žinios neretais atvejais neprilygsta administratoriaus turimoms, besąlyginė nuomonė yra patikimesnė nei nemokumo administratoriaus. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 170
11812 Naujuoju JANĮ siūlomas reglamentavimas praplečia asmenų, galinčių siekti įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, sąrašą.
Esant itin aukštiems nemokumo administratoriams keliamiems reikalavimams bei atsakomybei, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje didžiąja dalimi administratorių darbas yra susijęs su teisiniais bei ekonominiais klausimais, abejotina, kad asmenys, turintys verslo ar vadybos studijų krypčių išsilavinimą, sugebėtų tinkamai atstovauti įmones nemokumo procesuose (pvz.: rengiant procesinius teismo dokumentus, atstovaujant teismuose, atliekant ekonominių rodiklių vertinimus, sudarant bei vertinant restruktūrizavimo planus, ir kt.), ir tinkamai ginti kreditorių interesus viso proceso metu. Asociacijos pažymi, kad šiuo metu galiojantys reikalavimai dėl išsilavinimo yra tinkami, todėl siūloma palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą ir JANĮ 118 str. 1 d. 2 p. išdėstyti sekančiai:
„1. Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama fiziniam
asmeniui, jeigu jis: <...> 2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161182 Asociacijų įsitikinimu, visiems nemokumo administratoriams yra ir turi būti keliami vienodi reikalavimai, todėl kitos valstybės narės fiziniam asmeniui, tiek įsisteigus Lietuvos Respublikoje, tiek siekiančiam administruoti nemokumo procesus laikinai, turi būti taikomas reikalavimas ir būti išlaikius profesinio tinkamumo testą. Siekiant aiškiai apibrėžti keliamus reikalavimus bei išvengti įvairių interpretacijų, siūlytina patikslinti JANĮ 118 str.
2 d., nustatant bendrą ir aiškų reikalavimą kitos valstybės narės fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, ir ją išdėstant sekančiai: „Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje ar siekiančiam administruoti nemokumo procesus laikinai, jeigu jis: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 171
11823 Asociacijų įsitikinimu, visiems nemokumo administratoriams yra ir turi būti keliami vienodi reikalavimai. Siūloma norma nėra informatyvi bei sukelia skirtingų interpretacijų – kokie dokumentai būtų laikomi patvirtinančiais kvalifikaciją dokumentais, ar asmuo privalėtų išmanyti Lietuvos Respublikos teisę iš visų sričių, nurodytų JANĮ 122 str. 3 d. ar ne, ir pan. Papildomai pažymėtina, kad nemokumo administratorius, vykdydamas veiklą, betarpiškai bendrauja su įvairiomis institucijomis, įmonių atstovais, debitoriais bei kreditoriais, todėl svarbu yra mokėti ir lietuvių kalbą, o profesinio tinkamumo testo laikymas leistų patikrinti ir lietuvių kalbos mokėjimo žinias. Siekiant aiškiai apibrėžti keliamus reikalavimus bei išvengti įvairių interpretacijų ar galimų piktnaudžiavimo atvejų, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija, nustatant bendrą ir aiškų reikalavimą visiems fiziniams asmenims, siekiantems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus (kvalifikacinis egzaminas arba profesinio tinkamumo testas), JANĮ 118 str. 2 d. 3 p. išdėstant sekančiai:
„Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama kitos valstybės
narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje, jeigu jis: <...> 3) yra išlaikęs profesinio tinkamumo testą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
172
120 1,2 Asociacijos, vertindamos profesinės savivaldos principų esmę ir atsižvelgdamos į savo siūlomus pakeitimus dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimą asmenims bei siekiant išlaikyti JANĮ teisės normų sistemingumą, siūlo keisti JANĮ 120 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 3 p., bei, atsižvelgiant į šią ir aukščiau prie šio straipsnio išsakytą argumentaciją, išdėstyti JANĮ 120 str. 1 d. 2, 3 ir 4 punktų, bei 2 d. 2 ir 3 punktų redakciją sekančiai: 1 d. 2 p.: „yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla netekimo nepraėjo 2 metai.” 1 d. 3 p.:
„pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus
reikalavimus ir nuo dienos, kai Nemokumo administratorių rūmams tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 2 metai.” 1 d. 4 p.:
„buvo nemokumo administratoriaus juridinio asmens, kuriam buvo
panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių buvo panaikinta teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus, ir nuo teisės panaikinimo dienos nepraėjo 2 metai.” 2 d. 2 p.:
„per pastaruosius 2 metus dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis
teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką.” 2 d. 3 p.: “jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai Nemokumo administratorių rūmams tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 2 metai.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
173
12021 Teisė administruoti nemokumo procesus yra suteikiama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl turi būti suvienodinami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, numatyti JANĮ 1 d. 1 p. (fiziniams asmenims) ir 2 d. 1 p. (juridiniams asmenims). Siūloma papildyti JANĮ 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos
reputacijos:1) jeigu dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.”
1223 Asociacijų nuomone, tikslus sričių, kurios turi apimti nemokumo egzaminų programą, nurodymas nėra įstatyminio reglamentavimo dalykas. Šių sričių kitimas yra dinamiškas procesas, todėl siekiant išvengti galimo dažno JANĮ keitimo, teigtina, kad pilnai pakanka reglamentavimo, kad Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą iš nemokumo, teisės ir finansų sričių tvirtina kompetentinga Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisija. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 122 d. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programa apima nemokumo, teisės ir finansų sritis”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 175
1227 Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisijos patvirtintą programą, siūlo kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarkos nustatymą palikti nemokumo administratorių savivaldos funkcija.
Tuo labiau, kad nėra aišku kokia bus kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarkos nustatymo redakcija. Tokiu būdu būtų palengvintos biurokratinės procedūros ir tuo pačiu sumažinti valstybės kaštai. Be to, Priežiūros institucijai atsisakius derinti Nemokumo administratorių rūmų parengtą tvarką, būtų nepateisinamai sustabdomas kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymas, t.y. ribojamos asmenų, siekiančių tapti nemokumo administratoriais, teisės. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 122 d. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Nemokumo administratorių rūmai: <...>“
1228 JANĮ 123 str. 6 d. numatyta, kad Egzaminų komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nemokumo administratorių rūmai, todėl logiška ir teisinga būtų nustatyti, kad ir mokestis už kvalifikacinius egzaminus turi būti mokamas į Nemokumo administratorių rūmų sąskaitą. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 122 d. 8 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Mokesčio už kvalifikacinius egzaminus dydis negali viršyti kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo sąnaudų. Šis mokestis mokamas į Nemokumo administratorių rūmų sąskaitą.”
1231 Asociacijų įsitikinimu, Egzaminų komisiją turi sudaryti šeši nariai, išlaikant proporcingumą tarp valstybės institucijų skiriamų narių ir Nemokumo administratorių rūmų skiriamų narių. Tik taip bus rastas teisingas ir abipusiai priimtinas sprendimas.
Pažymėtina, kad LR Advokatūros įstatymas numato proporciją tarp narių, skiriamų profesinės savivaldos ir narių, skiriamų valstybės institucijų (LR advokatūros įstatymo 15 str. 1 d.), o LR notariato įstatymo 4 straipsniu notarų savivaldai suteikta teisė sudaryti Notarų atestacijos komisiją tik iš notarų, kas iš esmės ir atitinka savivaldos reikšmę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Egzaminų komisiją sudaro 6 nariai, kurių po vieną
deleguoja Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Priežiūros institucija ir tris - Nemokumo administratorių rūmai. Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Priežiūros institucija deleguoja narius iš teisės ir
(arba) finansų sričių mokslo įstaigų atstovų arba nemokumo administratorių sąrašo.”
1233 Atsižvelgiant į Asociacijų teikiamą pasiūlymą dėl JANĮ 122 str. 3 d., bei siekiant vieningos nemokumo procesą reglamentuojančių teisės normų sistemos, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 123 str. 3 d., išdėstant ją sekančiai: „Egzaminų komisijos nariai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ar finansų srityje. Nemokumo administratorių rūmų atstovai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų nemokumo administratoriaus darbo patirtį.”
1235 3,4 Siekiant aiškaus teisinio reglamentavimo dėl Egzaminų komisijos atliekamų funkcijų, Asociacijos siūlo tikslinti JANĮ 123 str. 5 d.
punktus, išdėstant juos sekančiai:
„„Egzaminų komisija atlieka šias funkcijas: <..> 3) tikrina kvalifikacinių egzaminų ir
profesinio tinkamumo testo rezultatus ir juos tvirtina; 4) vykdo kvalifikacinių egzaminų laikymą žodžiu ir tvirtina kvalifikacinių egzaminų laikymo žodžiu rezultatus.”
1241 Asociacijos nesutinka su siūlomu reglamentavimu, nes būtų pažeidžiama profesinės savivaldos esmė ir principai. Bendrąja prasme savivalda suvokiama kaip teisė savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus. Savivaldos nepagrįstas apribojimas ar nepagrįsta kontrolė nesuderinami su savivaldos samprata. JANĮ projekto uždavinys sukurti nemokumo administratorių savivaldą liktų tik deklaratyvaus pobūdžio, būtų sukurta tik pseudo savivalda. Akcentuotina, kad Lietuvoje veikiančiose advokatų, architektų profesinėse savivaldose teisės subjektui verstis atitinkama veikla suteikimas/panaikinimas yra viena iš šių savivaldos funkcijų (LR advokatūros įstatymo 17 str., 18 str., LR architektų rūmų įstatymo 11 str.). JANĮ projekte teisė organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo egzaminus suteikta Nemokumo administratorių rūmams. Dėl to ir sprendimo priėmimo teisė dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo/panaikinimo fiziniams ir juridiniams asmenims, aiškinant sistemiškai, turi būti priskirta prie Nemokumo administratorių rūmų pareigų, siekiant suteikti ir įgyvendinti tikrą, o ne tariamą savivaldą. Todėl Asociacijos siūlo sprendimų dėl teisės administruoti nemokumo procesus fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo ir panaikinimo funkcijas priskirti Nemokumo administratorių rūmams ir JANĮ 124 str. 1 d. išdėstyti sekančiai: „Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo fiziniam asmeniui priima Nemokumo administratorių rūmai Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje ir kitos valstybės narės fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais (toliau – laikinai) priima Nemokumo administratorių rūmai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.”
„Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo
procesus suteikimo fiziniam asmeniui, kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje ir kitos valstybės narės fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais (toliau – laikinai) priima Nemokumo administratorių rūmai Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.”
1242 JANĮ 124 str. 2 d. nurodytas dokumentų pateikimo būdas “per atstumą” nėra suprantamas ir nėra teisinės terminijos sąvoka. Siekiant aiškaus teisinio reglamentavimo bei išsakytos Asociacijų pozicijos dėl savivaldos funkcijų, Asociacijos siūlo keisti JANĮ 124 str. 2 d., patikslinant JANĮ 124 str. 2 d. sekančiai:
„Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę administruoti nemokumo
procesus, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai, registruotu paštu arba elektroninėmis priemonėmis Nemokumo administratorių rūmams pateikia:
1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus;
2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.”
1243 Atsižvelgiant į galiojančio ĮBĮ 11 str. 1 d.
profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, siūloma palikti galiojantį teisinį reguliavimą. Taip pat siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, siūloma keisti „per atstumą arba kontaktinį centrą” į “tiesiogiai arba registruotu paštu” ir JANĮ 124 str. 3 d. išdėstyti sekančiai:
„Kitos valstybės narės fizinis asmuo, siekiantis administruoti
nemokumo procesus įsisteigus Lietuvos Respublikoje, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia:
1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus įsisteigus Lietuvos Respublikoje;
2) kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą apie įgytą profesinę kvalifikaciją, įrodantį, kad jis turi teisę teikti nemokumo procesų administravimo paslaugas pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus, ir kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra išlaikytas profesinio tinkamumo testas;
4) Nemokumo administratorių rūmų nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą
1244 Atsižvelgiant į galiojančio ĮBĮ 11 str. 1 d. 2 p., bei 11⁸ str. 1 d. nuostatas, kurios nustato, kad profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, siūloma palikti galiojantį teisinį reguliavimą.
Taip pat siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, siūloma keisti „per atstumą arba kontaktinį centrą” į “tiesiogiai arba registruotu paštu” ir JANĮ 124 str. 4 d. išdėstyti sekančiai:
„Fizinis asmuo, siekiantis administruoti nemokumo procesus Lietuvos
Respublikoje laikinai, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia:
1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai;
2) įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę administruoti nemokumo procesus pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus ir kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.”
1251 Asociacijos, nuosekliai laikydamosi išsakyta pozicija prie JANĮ 124 str. 1 d. argumentavimo, siūlo tikslinti JANĮ 125 str.
sekančiai:
„Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo
juridiniam asmeniui, kitos valstybės narės juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taip pat jų padaliniui (toliau šiame straipsnyje
1252 Asociacijos, nuosekliai laikydamosi išsakyta pozicija prie JANĮ 124 str. 1 d. argumentavimo, siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, bei aiškiau reglamentuoti šią dalį, nurodant, kad ji taikoma valstybės narės juridiniam asmeniui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, siūlo išdėstyti JANĮ 125 str. 2 d. sekančiai:
„Juridinis asmuo, taip pat kitos valstybės narės juridinis asmuo, įsisteigęs
Lietuvos Respublikoje, siekiantys administruoti nemokumo procesus, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia: <...>.”
1253 Asociacijos, nuosekliai laikydamosis išsakyta pozicija prie JANĮ 124 str. 1 d. argumentavimo, siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, siūlo išdėstyti JANĮ 125 str. 2 d. sekančiai: „Kitos valstybės narės juridinis asmuo, siekianti administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia: <...>.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
187
126 Atsižvelgiant į ilgas tikslines atostogas, bei kitas situacijas, kada asmuo negali dirbti dėl objektyvių priežasčių, bei siekiant išvengti asmenų diskriminavimo atvejų, siūloma tikslinti 126 str. 7 d. nustatant, kad laikoma, kad nemokumo procesų administravimas teikiamas laikinai, kai nemokumo administratorius administruoja ne daugiau nei vieną nemokumo procesą per 5 metus, neįskaitant laiko, kai fizinis nemokumo administratorius yra nėštumo ir gimdymo ir tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, bei pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Atsižvelgiant į Asociacijų pateiktus argumentus, siūloma tikslinti 126 str., jį išdėstant sekančiai: „1. Nemokumo administratorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo. 2. Jei Nemokumo administratorių rūmai priima sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus, sprendime nurodomos priežastys. 3. Nemokumo administratorių rūmai apie priimtą sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo informuoja apie tai asmenį, prašyme nurodytu kontaktiniu adresu. 4. Nemokumo administratorių rūmai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus įrašo asmenį į Nemokumo administratorių sąrašą. 5. Asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus ir yra laikomas nemokumo administratoriumi nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą dienos. 6.
nemokumo procesus patvirtinantį nemokumo administratoriaus pažymėjimą į Nemokumo administratorių sąrašą įrašytam asmeniui Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka. 7. Laikoma, kad nemokumo procesų administravimas teikiamas laikinai, kai nemokumo administratorius administruoja ne daugiau nei vieną nemokumo procesą per 5 metus, neįskaitant laiko, kai fizinis nemokumo administratorius yra nėštumo ir gimdymo ir tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose bei pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.”
1271 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ 124 str. 1 d. pateikiamų pastabų išdėstyta argumentacija, siūlo keisti JANĮ 127 str. 1 d. keičiant iš “Priežiūros institucija” į “Nemokumo administratorių rūmai” ir išdėstyti ją sekančiai: „1. Sprendimą panaikinti nemokumo administratoriaus teisę administruoti nemokumo procesus priima Nemokumo administratorių rūmai Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.”
12723 Asociacijos, atsižvelgdamos į jų teikiamą pasiūlymą dėl JANĮ 136 str. 3 d., kurioje nustatomas poveikio priemonių sąrašas, siūlo tikslinti 127 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Teisė administruoti nemokumo procesus
panaikinama šiais pagrindais: <...> nemokumo administratoriui paskyrus šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę.”190
12728 Asociacijos, atsižvelgdamos į jų teikiamą argumentaciją dėl JANĮ 126 str. 7 d., siūlo tikslinti ir 127 str. 2 d. 8 p., išdėstant jį sekančiai: „2.
Teisė administruoti nemokumo procesus panaikinama šiais pagrindais: <...> 8) kai nemokumo administratorius neadministruoja nemokumo procesų ilgiau kaip 3 metus, neįskaitant laiko, kai fizinis nemokumo administratorius yra nėštumo ir gimdymo ir tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose bei pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.”
1281 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ 124 str. 1 d. pateikiamų pastabų išdėstyta argumentacija, siūlo keisti JANĮ 128 str. 1 d. keičiant iš “Priežiūros institucija” į “Nemokumo administratorių rūmai”, ir išdėstyti ją sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmai priima sprendimą
panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus per 3 darbo dienas nuo pagrindo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus paaiškėjimo dienos.”
1283 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ
p. numatyta Priežiūros institucijos funkcija, siūlo keisti JANĮ 128 str. 3 d., ir išdėstyti ją sekančiai:
„Priėmus sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ne
vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojama Priežiūros institucija, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ir nemokumo administratorius.”
1284 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ
128 str.
4 d., ir išdėstyti ją sekančiai:
„Šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 7 punktuose nurodytais
atvejais, pagrindas panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus atsiranda po to, kai, asmuo per 20 darbo dienų nuo Nemokumo administratorių rūmų įspėjimo raštu dėl galimo teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir
(ar) dokumentų, įrodančių, kad nebuvo arba išnyko aplinkybės, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 194
1285 Galiojančio ĮBĮ 11⁶str. 1 d. nustatyta tvarka, kad fiziniai ir juridiniai asmenys netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo jų išbraukimo iš Sąrašo dienos, yra aiški ir praktikoje naudojama teisės norma, todėl siūlo palikti galiojantį reglamentavimą ir patikslinti JANĮ 128 str. 5 d. nurodant, kad asmuo netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo jų išbraukimo iš Sąrašo dienos ir išdėstyti JANĮ 128 str. 5 d. sekančiai:
„Asmenys netenka teisės administruoti nemokumo
procesus nuo jų išbraukimo iš Sąrašo dienos.”
129 Asociacijų nuomone, formuluotė „pasinaudodamas profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi”, niekaip nesiderina su toliau nurodomomis nemokumo administratoriaus teisėmis, tokiomis kaip dalyvauti atrankoje ar būti paskirtam nemokumo administratoriumi. Tinkamam nemokumo administratorių teisių įgyvendinimui pakanka reglamentavimo, kad teisės įgyvendinamos atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Todėl siūlytina tikslinti JANĮ 129 str. išdėstant jį sekančiai:
„Nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus,
turi teisę: <…>.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
196 Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16 Asociacijos, atsižvelgdamos į praktikoje kylančias situacijas, mano, kad nemokumo administratoriaus teisių turinys pagal siūlomą JANĮ projektą yra mažas, dėl to siūlo papildyti JANĮ 129 str. ir jį išdėstyti sekančiai:
reikalavimus, turi teisę:
vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis;
vykdomuose ne teismo tvarka;
bylose;
bankroto bylose;
Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų;
reikalavimus, atidėjus mokėjimą, turi teisę gauti informaciją/duomenis apie juridinį asmenį iš: 2.1.
VĮ „Registrų centras”: 2.1.1. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, nuosavybės teisę turimą ir valdomą turtą nemokumo bylos iškėlimo dienai, įskaitant ir duomenis tokio turto kitimo istoriją už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.2. informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, dalyvius, valdymo organus, jų kaitą ir priimtus sprendimus už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.3. juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, finansines atskaitomybes už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.4. iškėlus tyčinio bankroto bylą, informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, valdyto turto kitimo istoriją už paskutinius penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo; 2.1.5. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, darbuotojų, valdymo organų, dalyvių deklaruotą gyvenamosios vietos adresą nemokumo bylos iškėlimo dienai; 2.1.6. informaciją juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turtui įregistruotą įkeitimą/hipoteką nemokumo bylos iškėlimo dienai ir už paskutinius trejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.7. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turtui įregistruotus turto areštų aktų išrašą nemokumo bylos iškėlimo dienai ir už paskutinius trejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo. 2.1.8. pakeisti juridinio asmens statusą. 2.2. Bankų ir kitų kredito įstaigų: 2.2.1. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, sąskaitas, esančias banke, jų likučius; 2.2.2. pakeisti parašo teisę juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, atsiskaitomųjų sąskaitų kortelėse; 2.2.3. atidaryti juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, atsiskaitomąsias sąskaitas. 2.3.
2.3. VĮ „Regitra”: 2.3.1. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turimas transporto priemones nemokumo bylos iškėlimo dienai ir apie turėtų transporto priemonių kitimo istoriją už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.3.2. iškėlus tyčinio bankroto bylą, informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turėtų transporto priemonių kitimo istoriją už paskutinius penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo. 2.4. antstolių, dirbančių juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, registracijos/gyvenamosios vietos adresu, skolų išieškojimo ir kitas vykdymo paslaugas;
juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, darbuotojus (sąrašus, registracijos/gyvenamosios vietos adresus, jiems priskaičiuotą darbo užmokestį, sumokėtus mokesčiai) už paskutinius trejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo;
reikalavimus, turi teisę gauti VĮ „Lietuvos paštas” paslaugas, atidedant mokėjimą už jas, siunčiant registruotą korespondenciją juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, teismo (ne teismo tvarka pykdomuose procesuose – kreditorių susirinkimo) patvirtintų kreditorių, dalyvių, valdymo organų nariams valstybės institucijoms. 3. Paslaugos už suteiktą informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 ir
iškelta nemokumo byla, turi lėšų. Nesant lėšų, iki nemokumo bylos pabaigos, paslaugas suteikusių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyje, reikalavimai tvirtinami ir tenkinami nemokumo byloje. 4. Jeigu nemokumo byla nutraukiama sudarius taikos sutartį ar kitaip atstačius juridinio /fizinio mokumą, paslaugas suteikusių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyje, reikalavimai tenkinami iki nemokumo bylos nutraukimo. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
197
13011 Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintą draudimą bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save, reikalavimas pranešti, jei nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, per 3 darbo dienas nuo dienos, kai apie tai sužinojo, yra neteisėta, todėl išbrauktina. Siūlytina tikslinti JANĮ 130 str. 1 d. 1 p. išdėstant jį sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius privalo: 1) būti nepriekaištingos
reputacijos; <...>”
13015 Atsižvelgiant į Asociacijų išreikštą poziciją dėl savivaldos turinio, siūloma keisti JANĮ 130 str. 1 d. 5 p., išdėstant jį sekančiai: „1. Nemokumo administratorius privalo: <...> 5) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.“
1301 6,7 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ 124 str. 1 d. pateikiamų pastabų išdėstyta argumentacija, bei JANĮ
skelbti asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąrašą, siūlo keisti JANĮ 130 str. 1 d. 6 ir 7 punktus, keičiant iš „Priežiūros institucija“ į „Nemokumo administratorių rūmai“, ir išdėstyti juos sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius privalo: <...> 6) pranešti Nemokumo
administratorių rūmams apie duomenų, reikalingų Nemokumo administratorių sąrašo tvarkymui, pasikeitimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasikeitimo dienos;
7) pranešti Nemokumo administratorių rūmams, jei nemokumo administratoriui buvo suteikta teisė administruoti nemokumo procesus kitoje valstybėje narėje <...>.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
200
13019 Asociacijos pažymi, kad JANĮ projektu yra nepagrįstai išplėsti reikalavimai nemokumo administratoriams dėl informacijos teikimo, pertekliniai reikalavimai apsunkina nemokumo administratorių darbą ir tuo pačiu didina administracinę naštą Priežiūros institucijai, bei kelia abejones dėl duomenų apsaugos bei komercinių paslapčių užtikrinimo. Todėl Asociacijos, atsižvelgdamos į JANĮ iškeltą uždavinį sukurti nemokumo administratorių savivaldą, siūlo keisti JANĮ 130 str. 1 d. 9 p. ir išdėstyti jį sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius privalo: <...> 9) teikti Nemokumo
administratorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją.”
1303 Asociacijų įsitikinimu, visiems nemokumo administratoriams yra ir turi būti keliami vienodi reikalavimai, nes JANĮ nenumatyta jokių išimčių dėl mažesnių reikalavimų ar mažesnės darbų apimties administruojant nemokumo procesus fiziniams asmenims, kuriems administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai. Skirtingi reikalavimai dėl atliekamų nemokumo administratoriaus funkcijų, reikalaujamos ir turimos kompetencijos šioms funkcijoms atlikti, būtų absoliučiai nepateisinami vertinant nemokumo procesais siekiamų tikslų atžvilgiu. Asociacijų pozicija išsakyta ir prie JANĮ 118 str. 2 d. 3 p. pasiūlymų. Todėl, laikantis vieningos pozicijos dėl reikalavimų nemokumo administratoriams, siūloma išbraukti JANĮ 130 str. 3 d.
202
1311 Asociacijos, įvertindamos nemokumo procesuose pasitaikančias situacijas, siūlo papildyti JANĮ 130 str. 3 d. nurodant, kad draudimo objektu yra ne tik juridiniai asmenys, kreditoriai, bet ir tretieji asmenys. „Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais (veikimas, neveikimas), administruojant nemokumo procesus, juridiniam asmeniui ir (ar) kreditoriams padarytą žalą ir (ar) tretiesiems asmenims.”
1331 Naujuoju Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu siekiama reglamentuoti Nemokumo administratorių rūmų, kaip nemokumo administratorių savivaldos, įkūrimą bei nustatyti Nemokumo administratorių rūmų struktūrą, veiklos tikslus ir savivaldos įgyvendinimo principus. Remiantis naujojo JANĮ nuostatomis, nemokumo administratorių savivaldos įgyvendinimas perduodamas Nemokumo administratorių rūmams. Bendrąja prasme savivalda suvokiama kaip teisė savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus. Savivaldos nepagrįstas apribojimas ar nepagrįsta kontrolė nesuderinami su savivaldos samprata. Priešingu atveju Priežiūros institucijai suteikiama teisė priimti sprendimus ir tais klausimais, kurie JANĮ yra perduodami nemokumo administratorių savivaldai, tokiu būdu JANĮ numatytas nemokumo administratorių savivaldos įkūrimas netenka prasmės. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti šios nuostatos redakciją sekančiai:
„Nemokumo priežiūros komitetas yra Priežiūros
institucijos kolegialus patariamasis organas, nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais, išskyrus klausimus, kurie šiuo įstatymu perduodami Nemokumo administratorių rūmų kompetencijai”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
204
1332 Asociacijų įsitikinimu, Nemokumo priežiūros komitetą turi sudaryti šeši nariai, išlaikant proporcingumą tarp valstybės institucijų skiriamų narių ir Nemokumo administratorių rūmų skiriamų narių. Tik taip bus rastas teisingas ir abipusiai priimtinas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Nemokumo priežiūros komitetą sudaro 6 nariai, kurie privalo
turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį nemokumo, teisės, ir (arba) finansų srityse. Nemokumo priežiūros komiteto personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras.”
1333 Asociacijų nuomone turi būti šiuo įstatymu nustatomos Nemokumo priežiūros komiteto narių kadencijų laikotarpiai bei kadencijų skaičius Nemokumo priežiūros komiteto narių pareigoms eiti. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas pastabas, siūlytina patikslinta JANĮ 133 str. 3 d. redakcija:
„Į Nemokumo priežiūros komitetą po vieną narį deleguoja Finansų
ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o Nemokumo administratorių rūmai – 3 narius. Nariai skiriami 3 metų kadencijai, o Nemokumo priežiūros komiteto narys negali šių pareigų eiti daugiau kaip dvejas kadencijas iš eilės.“206
1341 Asociacijos, siekdamos aiškesnio reglamentavimo atskiriant bei nedubliuojant Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų funkcijų, pažymi, kad JANĮ 143 str. 3 p., jau yra nurodyta Nemokumo administratorių rūmų pareiga: „sudaryti ir skelbti asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąrašą“. Dėl to JANĮ 134 str. 1 p. išbrauktinas iš Priežiūros institucijos funkcijų, paliekant asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąrašo sudarymą ir skelbimą Nemokumo administratorių rūmų pareiga.
1343 Asociacijos, vadovaudamosi profesinės savivaldos samprata, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikoje veikiančių viešųjų juridinių asmenų, vienijančių tam tikros profesijos atstovų grupes, savivaldos funkcijas ir pareigas (Lietuvos advokatūros įstatai, Lietuvos notarų rūmų statutas), mano, kad kontrolė, ar nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, turi būti priskirtina nemokumo administratorių savivaldai, todėl siūlo išbraukti 134 str. 3 p. iš numatytų Priežiūros institucijų funkcijų. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 208
1353 Profesinė savivalda suprantama, kaip tam tikros profesijos asmenų ar jų junginių savarankiška veikla sprendžiant savo reikalus, priimant sprendimus, tuo pačiu prisiimant ir atsakomybę. Tuo tarpu įstatymu nustatant, kad Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės suponuoja išvadą, kad Priežiūros institucija turi teisę bet kada ir bet kuriais klausimais atvykti ir dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose, kas absoliučiai nesiderina su savivaldos principų įgyvendinimu bei yra nekorektiškas demokratijos požiūriu. Todėl Asociacijos negali sutikti su tokiu teisiniu reglamentavimu, pažeidžiančių nemokumo administratorių savivaldos funkcijų įgyvendinimą ir siūlo išbraukti 135 str. 3 d. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
209
1355 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime dėl antstolių savivaldos, bylos Nr. 44/06, yra pasisakęs, kad: „<...> Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Jeigu tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebūtų, atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, perdavimas į privačias rankas ne tik būtų nepagrįstas tikslingumo atžvilgiu, bet ir galėtų būti konstituciškai nepateisinamas“. Tai suprantama taip, kad profesinės savivaldos įtvirtinimas ir veikimas yra pakankamas pagrindas kontrolei užtikrinti. Vertinant sistemiškai, Nemokumo administratorių rūmai yra tinkamas subjektas tokių funkcijų kaip tinkamo nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų organizavimo ir vykdymo, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir profesinės kvalifikacijos kėlimo kontrolei užtikrinti. Todėl Asociacijos siūlo išbraukti 135 str. 5 p. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 210
1356 Kad nebūtų pažeisti savivaldos principai, siūlytina patikslintą šios nuostatos redakciją: „Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę: <...> teikti pasiūlymus Nemokumo administratorių rūmams dėl jiems pavestų funkcijų atlikimo tobulinimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
211
1361 Ši nuostata yra tikslintina, siekiant atskirti bei nedubliuoti Priežiūros institucijos funkcijų ir Nemokumo administratorių rūmų pareigų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo
administratorių veiklos priežiūrą, ir nustačiusi šio įstatymo pažeidimų, išskyrus pažeidimus, kurių kontrolė yra perduodama Nemokumo administratorių Rūmams, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 212
1363 Asociacijos pažymi, kad poveikio priemonė apribojant teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nemokumo procesus naujiems juridiniams asmenims nuo 6 mėnesių iki 2 metų yra neproporcinga už smulkius pažeidimus, nes būtų priverstinai stabdoma nemokumo administratorių veikla, dėl sumažėjusių darbų apimties nutraukiamos darbo sutartys su darbuotojais, kas socialiniu aspektu sąlygotų didesnę valstybės naštą. Teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nemokumo procesus naujiems juridiniams asmenims apribojimas iki 2 metų savo esme prilygtų teisės teikti šias paslaugas panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo papildyti poveikio priemonių sąrašą bei papildyti poveikio priemonių skyrimo reglamentavimą nustatant, kad teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas būtų taikomas pagal Nemokumo priežiūros komiteto pasiūlytą modelį, išdėstant 136 str. 3 d. sekančiai: „3.
3 d. sekančiai:
„3. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo nustatytų
reikalavimų, arba nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 5–7 dalių nuostatas, gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1)įspėjimą; 2)viešą įspėjimą; 3)teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nemokumo procesus naujiems juridiniams asmenims apribojimą nuo 1 mėnesio iki 1 metų;
4) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, pagal Nemokumo priežiūros komiteto pasiūlytą modelį.”
13672 Asociacijos, siekdamos teisingo ir aiškaus reglamentavimo, siūlo 136 str. 7 d. 2 p. išdėstyti sekančiai:
„7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nemokumo
administratorius: <...> tikrinimo metu neturi galiojančių poveikio priemonių.“
1368
| 3 | Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 | str. 3 d. įtvirtintą draudimą bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus | prieš save, 136 str. 8 d. 3 p. | nuostata yra neteisėta, todėl | išbrauktina. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 215 | Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16 | 136 | 8 |
| 4 | Asociacijos pažymi, kad šis vertinimas yra abstraktus ir bet kuris | pažeidimas gali būti traktuojamas kaip turtinių interesų pažeidimas, todėl | siūlo 136 str. 8 d. 4 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 216 | Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16 | 136 | 8 | ||
| 5 | Asociacijų nuomone, nemokumo administratoriams | turi būti taikomi bendrieji teisės principai dėl poveikio priemonių galiojimo | pradžios ir pabaigos terminų, todėl siūlytina patikslinti JANĮ 136 str. 8 d. 5 p. ir jį išdėstyti | sekančiai: | „8. |
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nemokumo administratorius: <...> 5) pakartotinai per poveikio priemonės galiojimą padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.”
1369 Vadovaujantis Asociacijų siūlomais tikslinimas dėl 136 str. 3 d., atitinkamai tikslintina JANĮ 136 str. 9 d. sekančiai:
„Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta poveikio
priemonė galioja vienus metus nuo jos paskyrimo.”
13610 Asociacijų nuomone, nemokumo administratoriams siūlomas taikyti 7 metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos, per kurį gali būti skiriami šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės, neatitinka protingumo kriterijaus vertinant nuobaudų skyrimo tvarką, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekse, taip pat akcentuotina, kad netgi civilinėje ir baudžiamojoje teisėje numatyti senaties terminai yra daugeliu atveju trumpesni nei 7 metai. Asociacijų siūlymu, JANĮ 136 str. 10 d. tikslintinas sekančiai:
„Šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės gali būti
skiriami ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.”
219
13611 Asociacijos, siekdamos aiškesnio reglamentavimo, siūlo JANĮ 136 str. 11 d. išdėstyti sekančiai:
„Jei Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių
veiklos priežiūrą, nustato šio įstatymo pažeidimų, kurių kontrolė yra perduota Nemokumo administratorių Rūmams, perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
220
1371 Asociacijos pažymi, kad JANĮ 133 str. įtvirtintas Nemokumo priežiūros komiteto institutas yra Priežiūros institucijos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais, bei nurodyta, kad Nemokumo priežiūros komitetas teikia nuomonę dėl Priežiūros institucijos priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo administratorių veiklos priežiūra, todėl 136 straipsnio 2 ir
turi būti suderintas su Nemokumo priežiūros komiteto nuomone. Asociacijos, atsižvelgdamos į JANĮ 133 str. nuostatas, siūlo JANĮ 137 str. 1 d. išdėstyti sekančiai:
„Priežiūros institucija šio įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatytus nurodymus ir poveikio priemones skiria Nemokumo priežiūros komiteto siūlymu patvirtinta tvarka.“
1401 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl įsisteigimo teisės ir galimo didelio juridinio asmenų kiekio Nemokumo administratorių rūmai galėtų susidurti su sprendimų priėmimo problema, kuomet juridinis asmuo ir jam atstovaujantis nemokumo administratorius, priimant sprendimus rūmuose, turėtų mažiausiai du balsus, o jų kiekis didėtų nuo juridinių asmenų, kuriam vadovauja tas pat fizinis nemokumo administratorius, skaičiaus. Dėl to, siekiant išvengti tokių galimų praktinių problemų, siūlytina apriboti juridinių asmenų teisę balsuoti Nemokumo administratorių rūmuose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asociacijos siūlo patikslinti šiuos straipsnius:
JANĮ 140 str.
išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmų nariais turi teisę tapti fiziniai ir
juridiniai asmenys, turintys nemokumo administratoriaus profesinę kvalifikaciją.“
140 4N JANĮ 140 str. papildyti 4-aja dalimi ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridiniai nemokumo administratorių rūmų nariai negali būti
renkamais ir išrinktais Nemokumo administratorių rūmų valdymo organų nariais ir neturi teisės balsuoti Nemokumo administratorių rūmų visuotiniame narių susirinkime.“222
142 Asociacijos, įvertindamos profesinės savivaldos principus ir pagrindus, siūlo papildyti 142 str. 3 punktą, bei papildyti 142 str. naujais punktais ir JANĮ 142 str. išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmai turi teisę:
1) valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti;
2) teikti paslaugas Nemokumo administratorių rūmų įstatų nustatyta tvarka;
3) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie nemokumo administratorius, nemokumo administratorių padėjėjus;
4) gauti iš valstybės institucijų ir Priežiūros institucijos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
5) sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus; 6)atstovauti nemokumo administratorių interesams valstybės institucijose, kitų valstybių ir tarptautinėse organizacijose;
7) bendradarbiauti su kitų šalių organizacijomis, stoti į tarptautines organizacijas; 8)siūlyti teisės aktų projektus, teikti nuomonę dėl kitų institucijų teikiamų teisės aktų projektų, priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo procesais;
7) kitos įstatymuose įtvirtintos teisės.“
223
1433 Asociacijos, siekdamos tinkamo profesinės savivaldos tikslų įgyvendinimo, siūlo keisti JANĮ 143 str.
3 p. išdėstant jį sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, sudaryti Nemokumo
administratorių sąrašą ir skelbti jį savo interneto svetainėje”, bei keisti JANĮ 143 str. 5 p. išdėstant jį sekančiai: “nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus”. 223
14311 Asociacijų nuomone, JANĮ 143 str. 11 p. numatytas reikalavimas nedelsiant, bent ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paaiškėjimo dienos, teikti Priežiūros institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti, yra neišsamiai reglamentuotas, nes nėra nurodyta kokiai būtent informacijai paaiškėjus kiltų pareiga ją pateikti Priežiūros institucijai.
kriterijumi bei įvertinus atsakymo pateikimo terminus, nustatytus LR Viešojo administravimo įstatymo 31 str. Siekiant aiškaus reglamentavimo, JANĮ 143 str. 11 p. siūlytina išdėstyti sekančiai:
„ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti
Priežiūros institucijai prašomą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti” suteikiant šiam punktui 14 numerį, automatiškai koreguojant visų kitų persislenkančių punktų numerius.
223
143 Asociacijos siūlo papildyti JANĮ 143 str. naujais punktais ir išdėstyti 143 str. sekančiai: „Nemokumo administratorių rūmų pareigos yra šios:
1) organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus;
2) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, sudaryti Nemokumo administratorių sąrašą ir skelbti jį savo interneto svetainėje;
4) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;
5) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;
6) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;
7) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;
8) nustatyti kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką;
9) tvirtinti mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą dydį;
10) priimti sprendimus dėl teisės administruoti nemokumo procesus fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo bei dėl šios teisės panaikinimo; 11)kontroliuoti, ar nemokumo administratorius laikosi šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka;
12) nustatyti Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties skaičiavimo tvarką, suderintą su Priežiūros institucija;
13) rengti rekomendacijas dėl nemokumo administratorių fizinių asmenų, dirbančių juridiniame asmenyje, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo;
14) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti Priežiūros institucijai prašomą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;
15) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
16) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
17) ginti Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir teisėtus interesus bei atstovauti Nemokumo administratorių rūmų narius valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;
18) kitos šiame įstatyme nustatytos pareigos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
223
143 Asociacijos siūlo papildyti JANĮ 143 str. naujais punktais ir išdėstyti 143 str. sekančiai: „Nemokumo administratorių rūmų pareigos yra šios:
1) organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus;
2) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, sudaryti Nemokumo administratorių sąrašą ir skelbti jį savo interneto svetainėje;
4) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;
5) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;
6) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;
7) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;
8) nustatyti kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką;
9) tvirtinti mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą dydį;
10) priimti sprendimus dėl teisės administruoti nemokumo procesus fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo bei dėl šios teisės panaikinimo; 11)kontroliuoti, ar nemokumo administratorius laikosi šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka;
12) nustatyti Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties skaičiavimo tvarką, suderintą su Priežiūros institucija;
13) rengti rekomendacijas dėl nemokumo administratorių fizinių asmenų, dirbančių juridiniame asmenyje, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo;
14) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti Priežiūros institucijai prašomą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;
15) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
16) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
17) ginti Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir teisėtus interesus bei atstovauti Nemokumo administratorių rūmų narius valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;
18) kitos šiame įstatyme nustatytos pareigos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 224 Pilietis E.Gedminas, 2018-10-31 Išrašas iš 2018-10-31 kreipimosi (Seimo reg..: 2018-10-31, Nr.g-2018-10220):
„Asmenims, siekiantiems tapti nemokumo administratoriais, juridinių
asmenų nemokumo įstatyme turi būti numatytas lygiai toks pat pagrindinis reikalavimas išsilavinimui, kaip ir dabar galiojančiame įmonių bankroto įstatyme: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
225
asociacija, 2018-11-23341 Nacionalinė bankroto administratorių asociacija siūlo pakoreguoti JANĮ, suteikiant teisę Atrankos programoje dalyvauti tik fiziniams asmenims:
34 str. 1 d. koreguoti sekančiai: ,,Bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius - fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 226
asociacija, 2018-11-23351
35 str. 1 d. koreguoti sekančiai: ,,Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 227
asociacija, 2018-11-23
sekančiai: 2.
sekančiai:
juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą ir nurodyti tokio keitimo priežastį;
3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims nemokumo procesus administruojantiems laikinai;
4) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį; ir pateikti teismui kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūrą. Teismui nepatvirtinus kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūros, skiriamas kitas nemokumo administratorius, teismo parenkamas per Atrankos programą. Pritarti iš dalies
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo narys Lauras Stacevičius,
2018-12-05 Argumentai: pasiūlymas parengtas siekiant išspręsti šias pagrindines įstatymo taikymo problemas:
atrankos procedūrose prisidengiant skirtingais juridiniais asmenimis;
ir taip paveikti bankroto procesą;
nepriklausomumo užtikrinimo;
vertinimo objektyvumo; Pasiūlymas:
2018 m. d. Nr. Vilnius
ir ją išdėstyti taip: ,,1. Bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
ir ją išdėstyti taip: ,,1. Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
taip: ,,2. Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį;
3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi.
Ši nuostata netaikoma asmenims nemokumo procesus administruojantiems laikinai. 4) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, nurodyti tokio keitimo priežastį ir pateikti teismui kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūrą. Teismui nepatvirtinus kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūros, skiriamas kitas nemokumo administratorius, teismo parenkamas per Atrankos programą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams Įstatymo projektą siūlomą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytas ir iš suinteresuotų asmenų gautas pastabas ir pasiūlymus bei parengiant ir teikiant Seimui svarstyti reikalingus įstatymų pakeitimų projektus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra.
Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 str. 1 d. numato, kad banko paslaptis - informacija apie: 1) tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai; 2) lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas; 3) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.