Projekto lyginamasis variantas
201 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų
planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Rengiant šioje dalyje nurodytus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalo atitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės
naudojimo paskirtis gali būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį (išimtį).“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto
lyginamasis variantas
201 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės
lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.“
2Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės
naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.“
3Papildyti 22 straipsnį 5 dalimi:
„5. Kai žemės gelmių išteklių telkiniai nenurodyti savivaldybės
lygmens bendruosiuose planuose, žemės gelmių naudojimo planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose šiose teritorijose nesuplanuota inžinerinė infrastruktūra ir (ar) jos plėtra.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. Vadinasi, jeigu žemės gelmių išteklių telkinys buvo išžvalgytas po savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo arba bendrajame plane telkinys nėra fiksuotas, rengti žemės gelmių naudojimo plano negalima, kol nepakeičiami bendrojo plano sprendiniai. Rengiant savivaldybių bendruosius planus, neįmanoma iš anksto žinoti, kur bus atrastas naujas žemės gelmių išteklių telkinys. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu yra sustabdytas virš dešimties žemės gelmių išteklių telkinių naudojimo planų rengimas, kurie nebuvo nurodyti savivaldybių bendruose planuose. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad Įstatymo 22 str. 4 d. nuostatos yra nesuderintos su minėtomis Įstatymo 4 str.
neaišku, kuria nuostata būtina vadovautis. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama išspręsti susidariusią situaciją ir numatyti galimybę pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pagal žemės gelmių naudojimo planą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Geologijos įmonių asociacija ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. numato, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 4 d. numato, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (žemės gelmių naudojimo planu), jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti Įstatymo 4 str.
aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai gali neatitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Siūloma pakeisti Įstatymo 22 str. 4 d. numatant, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį (išimtį). Priėmus projektu siūlomas teisines nuostatas, visais atvejais bus galima žemės gelmių naudojimo planu (net kai jį rengiant jo sprendiniai neatitiks savivaldybės bendrojo plano) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas būtų vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą visais atvejais žemės gelmių naudojimo planu bus galima keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos vystyti verslą žemės gelmių išteklių naudojimo srityje. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Teritorijų planavimo dokumentai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-05 Nr. S-2016-132 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-275 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, teikiame šiuos pastebėjimus. 1. Projektu įstatymo 4 straipsnio 4 dalį siekiama pakeisti taip, kad rengiant aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalėtų atitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, manome, kad turėtų būti gauta Aplinkos ministerijos išvada dėl siūlomų pakeitimų. 2. Projektu siūloma įstatymo 22 straipsnio 4 dalį pakeisti taip, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis galėtų būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad įgyvendinamieji teisės aktai gali nustatyti tik įstatymų įgyvendinimo tvarką, tačiau esminės sąlygos privalo būti įtvirtintos įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pavyzdžiui, 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas) įtvirtinta, kad įgyvendinamaisiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau tokie teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.
Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu. Todėl žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne sąlygomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,rengiant šioje dalyje nurodytus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalo atitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, svarstytina, ar siekiant išvengti projektu siūlomos įstatymo normos skirtingo aiškinimo, šios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant, kad ne tik rengiant nurodytus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalo atitikti galiojančių žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, bet ši išimtis turėtų būti taikoma ir keičiant ar koreguojant minėtus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Antra, galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šioje dalyje išvardintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už nurodytus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o ne atitinkami teritorijų planavimo dokumentai turi aukštesnę teisinę galią kitų teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu. Taigi galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka ,,aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai“, o ne ,,aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentai“.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projektu siūlomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas nereikėtų suderinti tarpusavyje. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 1 dalyje vartojama kiek kitokia sąvoka - ,,aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentai“. Tuo tarpu teikiamame projekte, kaip jau buvo minėta, siūloma vartoti sąvoką ,,aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentai“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu <...>“. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės mėn. 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima nustatyti tik įstatymu. Poįstatyminiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau tokie teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Todėl, manytina, kad esminės sąlygos, kurioms esant žemės sklypų savininkai ar valdytojai galėtų keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne Vyriausybės priimtame teisės akte, t. y., poįstatyminiame teisės akte.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis Vyriausybė ir Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected];
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad, nurodant įstatymą pasirašančio subjekto pareigas, žodis „Lietuvos“ nėra rašomas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected];
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2017-09-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Stakūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-02-031 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,rengiant šioje dalyje nurodytus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalo atitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.
Pirma, svarstytina, ar siekiant išvengti projektu siūlomos įstatymo normos skirtingo aiškinimo, šios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant, kad ne tik rengiant nurodytus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalo atitikti galiojančių žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, bet ši išimtis turėtų būti taikoma ir keičiant ar koreguojant minėtus aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Antra, galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šioje dalyje išvardintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už nurodytus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o ne atitinkami teritorijų planavimo dokumentai turi aukštesnę teisinę galią kitų teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu. Taigi galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka ,,aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai“, o ne ,,aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentai“. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projektu siūlomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas nereikėtų suderinti tarpusavyje. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio
teritorijų planavimo dokumentai“. Tuo tarpu teikiamame projekte, kaip jau buvo minėta, siūloma vartoti sąvoką aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentai“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, projekte ir keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Pritarti
2017-02-032 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu <...>“. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės mėn. 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima nustatyti tik įstatymu. Poįstatyminiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau tokie teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Todėl, manytina, kad esminės sąlygos, kurioms esant žemės sklypų savininkai ar valdytojai galėtų keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne Vyriausybės priimtame teisės akte, t. y., poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
teritorijų planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reglamentuoti teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Antikorupcinis vertinimas atliktas, STT išvada gauta. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-05-041 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-275 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-275) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto Nr. XIIIP-275 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas Nr. XIIIP-275 sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Tačiau, pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 3 d. išvados 2 pastabai[1] manome, kad Projektu Nr. XIIIP-275 turėtų būti atskleidžiami ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinami esminiai žemės naudojimo paskirties keitimo neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose principai, kadangi, priešingu atveju, įstatymo įgyvendinamojo teisės akto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos tvarkos) rengėjams būtų sukuriamos itin plačios diskrecinės teisės savo nuožiūra spręsti dėl įstatyminių nuostatų įgyvendinimo reglamentavimo. Tokia situacija, mūsų nuomone, gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys. Taip pat informuojame, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017 m. balandžio 18 d. yra atlikusi Projekto Nr. XIIIP-401(2) antikorupcinį vertinimą (raštas Nr. 4-01-3021), kurio išvada yra pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetu Pritarti 2.
Europos teisės departamentas prie LR TM 2017-01-251 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-275 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, teikiame šiuos pastebėjimus. 1. Projektu įstatymo 4 straipsnio 4 dalį siekiama pakeisti taip, kad rengiant aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentus, jų numatomi sprendiniai neprivalėtų atitikti galiojančių šioje dalyje nurodytų žemesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje, manome, kad turėtų būti gauta Aplinkos ministerijos išvada dėl siūlomų pakeitimų. Pritarti iš dalies
neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis galėtų būti keičiama Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atkreipiame dėmesį, kad įgyvendinamieji teisės aktai gali nustatyti tik įstatymų įgyvendinimo tvarką, tačiau esminės sąlygos privalo būti įtvirtintos įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pavyzdžiui, 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas) įtvirtinta, kad įgyvendinamaisiais teisės aktais yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau tokie teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu. Todėl žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne sąlygomis. Pritarti 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-06-21 nutarimas Nr. 4852 Argumentai: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-194 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-275 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šiuos pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
teritorijose yra parengti ir patvirtinti savivaldybės lygmens bendrieji planai. Šiais teritorijų planavimo dokumentais, inter alia, nustatomi inžinerinės infrastruktūros plėtros principai ar jos išdėstymo reikalavimai, inžinerinių komunikacijų koridoriai visai savivaldybės teritorijai, apimančiai ir neurbanizuojamas (neurbanizuotas) teritorijas. Inžinerinės infrastruktūros objektai (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ir kiti) planuojami ir vystomi kaip vieningai funkcionuojančios sistemos. Gerai organizuota inžinerinė infrastruktūra sudaro palankias visų rūšių veiklos vykdymo ir plėtros sąlygas, t. y. užtikrina darnų ir subalansuotą teritorijų planavimą. Rengiant savivaldybės lygmens bendruosius planus, inžinerinės infrastruktūros plėtra neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose planuojama atsižvelgiant į Žemės gelmių registro duomenis, nepažeidžiant, inter alia, teritorijų planavimo tikslo – sudaryti sąlygas racionaliai naudoti ir išsaugoti žemės gelmių išteklius. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant bendrąjį planą nėra galimybės įvertinti, kur bus atrasti nauji žemės gelmių išteklių telkiniai.
Įstatymo projektu numatant galimybę neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose žemės gelmių naudojimo planu (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu) pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir tuo atveju, kai žemės gelmių išteklių telkinys nenurodytas savivaldybės lygmens bendrajame plane, t. y. kai žemės gelmių išteklių telkinys buvo išžvalgytas po savivaldybės lygmens bendrojo plano patvirtinimo arba pažymėtas bendrojo plano brėžinyje žemės gelmių išteklių telkinys neatitinka Žemės gelmių registro duomenų ar nebuvo bendrajame plane fiksuotas, turi būti nepažeisti darnaus ir subalansuoto teritorijų planavimo principai. Šiam tikslui pasiekti atliekamu pakeitimu būtina nustatyti išlygą, kuri leistų įgyvendinti galiojančiuose savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose numatytą inžinerinės infrastruktūros plėtrą neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto
(toliau – Įstatymas) 22 straipsnį papildyti 5 dalimi – nustatyti sąlygą, kada neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose gali būti rengiami žemės gelmių naudojimo planai ir jais gali būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kai žemės gelmių išteklių telkinys nenurodytas savivaldybės lygmens bendrajame plane.
Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitų (ne savivaldybės tarybos) „patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius.“ Šios nuostatos nesuderintos su Įstatymo 4 straipsnio
aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.“ Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galiojančių bei keičiamų Įstatymo nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į nurodytas Įstatymo 4 straipsnio nuostatas, siūloma Įstatymo projektu tikslinti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį – nustatyti išimtį dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinamumo, nes aukštesnę teisinę galią turintys žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai neprivalo būti suderinti su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į šio bendrojo plano sprendinius.“
2Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui.“
3Papildyti 22 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kai žemės gelmių išteklių telkiniai nenurodyti savivaldybės
lygmens bendruosiuose planuose, žemės gelmių naudojimo planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu šiose teritorijose teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais nesuplanuota inžinerinė infrastruktūra ir (ar) jos plėtra.“
2017-06-21 nutarimas Nr. 4851 Pasiūlymas: 2.
4851 Pasiūlymas:
siūlymui, būtų pasiektas Įstatymo projekto tikslas, todėl Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies keitimas yra perteklinis ir siūloma Įstatymo projektu jos nekeisti. Pritarti Atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomų pataisų kaip perteklinių. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas Nr. 48531 Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalimi, siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja 20172018 m. gegužės 1 d.“
komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 7 – „už“, 2 – „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Seimo narys Petras Nevulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/54450fc0ea0f11e6be918a531b2126ab;