Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, pagrindinius diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, diplomatų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų (išskyrus profesinės karo tarnybos karius), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), tarnybos ir socialinių garantijų ypatumus.“
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio
nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.
Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal Valstybės tarnybos įstatymo
dalies 6 punktą perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „84 straipsnis.
Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas Diplomatui, dirbančiam diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant šio įstatymo 3 priede nurodytą koeficientą bei gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.“
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „2. Diplomatas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir šio įstatymo
iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, Nesant galimybių apdrausti diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių, su jų asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribas nustato Vyriausybė.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „1.
Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 48 37,24 vidutinių mėnesinių mėnesių diplomato gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 77,58 mėnesių vidutinių mėnesinių jo gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu.
Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 48 37,24 vidutinių mėnesinių mėnesių diplomato gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 77,58 mėnesių vidutinių mėnesinių jo gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.“ 2.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „4. Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 12 9,31 iki
mėnesinių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 30 23,28 iki 50 38,79 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „7.
Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komunalinės ir ryšių išlaidos. Taip pat kompensuojamos apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka (toliau
išdėstyti taip: „9. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo, bei gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką ir gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų normą, bei persikėlimo išlaidų kompensavimo apmokėjimo sąlygas ir tvarką, ir vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį bei mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
ją išdėstyti taip: „12.
Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,5 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai.“
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
4 dalimi:
„4. Darbuotojo, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos nėra
apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientas mažinamas 1,289 karto ir apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalimis. 3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 5. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali
būti padidintas šio straipsnio 5 6, 6 7 ir 7
pareiginės algos bazinio dydžio ir iš Vyriausybės nustatyto gyvenimo lygio vietos koeficiento.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. 8.
8Pareiginės algos koeficiento padidinimas šio straipsnio 5 6 ir 6 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 70 procentų šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio.“
5Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. 9. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas šio straipsnio 3–78 dalyse nustatyta tvarka, nurodomas darbo sutartyje. Šis koeficientas nustatomas iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.“ 8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJA Pareigos Koeficientas Eil. Nr. Diplomatai Kiti valstybės tarnautojai Koeficientas
7Pirmasis sekretorius, konsulas Vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas 9,0 6,99
10Atašė - 5,5 4,27 Generalinis konsulas - 11,5 Konsulas - 9,0 Vicekonsulas - 7,5“ 9 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, jį sumažinus 1,289 karto ir suapvalinus dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę, yra didesnis nei po šio įstatymo įsigaliojimo jam taikytinas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, iki jo grąžinimo, atšaukimo iš pareigų, paskyrimo į kitą diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba darbui į specialiąją misiją dienos arba perkėlimo į kitas pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba perkėlimo dirbti į specialiąją misiją termino pabaigos taikomas jam iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, sumažintas 1,289 karto ir suapvalintas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
2Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas terminuotas darbo sutartis
dirbantiems diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ar specialiųjų misijų darbuotojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, iki jų darbo sutarčių pasibaigimo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas ir apvalinamas taip, kad darbuotojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga nemažėtų.“
3Papildyti 3 straipsnį 10 dalimi:
„10. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių mokėjimas bus vykdomas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus kompensacijas, kurioms taikomos šio straipsnio
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio pat dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
4Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka diplomato draudžiamųjų pajamų laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir kitų išmokų dydį diplomato draudžiamosios pajamos, buvusios tuo laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“
5Papildyti 3 straipsnį 12 dalimi:
„12. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 12 dalyje numatytas 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis pradedamas taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, pagrindinius diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, diplomatų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų (išskyrus profesinės karo tarnybos karius), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), tarnybos ir socialinių garantijų ypatumus.“
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio
nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal Valstybės tarnybos įstatymo
dalies 6 punktą perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo
stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „84 straipsnis.
Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas Diplomatui, dirbančiam diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant šio įstatymo 3 priede nurodytą koeficientą bei gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.“
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 86 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „2. Diplomatas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir šio įstatymo
iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, Nesant galimybių apdrausti diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių, su jų asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribas nustato Vyriausybė.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip:
„1. Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių,
susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 48 37,24 mėnesio mėnesių diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 77,58 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu.
Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 48 37,24 mėnesio mėnesių diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 77,58 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101
metus.“ 2.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų užsienyje atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip: „4.
Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 12 9,31 iki
darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 30 23,28 iki 50 38,79 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Paskirto dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją Diplomato, žuvusio ar mirusio darbo užsienyje metu, Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo
valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
išdėstyti taip:
„7. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje
dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komunalinės ir ryšių išlaidos. Taip pat kompensuojamos apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka (toliau
Pakeisti
išdėstyti taip: „9. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo, bei gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką ir gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų normą, bei persikėlimo išlaidų kompensavimo apmokėjimo sąlygas ir tvarką, ir vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį bei mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
ją išdėstyti taip: „12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,5 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgdamas į šio skyriaus nuostatas, nustato užsienio reikalų ministras. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas funkcijų, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, sąrašas, taip pat nustatomi pareiginės algos koeficiento didinimo pagal šio straipsnio 5 6 ir 6 7 dalis dydžiai, detalizuojami konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis ir panašiai), priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.“
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
4 dalimi:
„4. Darbuotojo, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos nėra
apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientas mažinamas 1,289 karto ir apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalimis. 4. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 5. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali
būti padidintas šio straipsnio 5 6, 6 7 ir 7
pareiginės algos bazinio dydžio ir iš Vyriausybės nustatyto gyvenimo lygio vietos koeficiento.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. 8.
8Pareiginės algos koeficiento padidinimas šio straipsnio 5 6 ir 6 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 70 procentų šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio.“
6Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. 9. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas šio straipsnio 3–78 dalyse nustatyta tvarka, nurodomas darbo sutartyje. Šis koeficientas nustatomas iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.“ 8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJA Pareigos Koeficientas Eil. Nr. Diplomatai Kiti valstybės tarnautojai Koeficientas
4Ministras patarėjas, konsulas – konsulinės įstaigos vadovas Specialusis patarėjas 11,5 8,93
6Pirmasis sekretorius, konsulas Vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas 9,0 6,99
9Atašė - 5,5 4,27 Generalinis konsulas - 11,5 Konsulas - 9,0 Vicekonsulas - 7,5“ 9 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, jį sumažinus 1,289 karto ir suapvalinus dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę, yra didesnis nei po šio įstatymo įsigaliojimo jam taikytinas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, iki jo grąžinimo, atšaukimo iš pareigų, paskyrimo į kitą diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba darbui į specialiąją misiją dienos arba perkėlimo į kitas pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba perkėlimo dirbti į specialiąją misiją termino pabaigos taikomas jam iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, sumažintas 1,289 karto ir suapvalintas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
straipsnį 9 dalimi:
„9. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas terminuotas darbo sutartis
dirbantiems diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ar specialiųjų misijų darbuotojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, iki jų darbo sutarčių pasibaigimo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas ir apvalinamas taip, kad darbuotojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga nemažėtų.“
3Papildyti 3 straipsnį 10 dalimi:
„10. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių mokėjimas bus vykdomas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus kompensacijas, kurioms taikomos šio straipsnio
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio pat dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
4Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka diplomato draudžiamųjų pajamų laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir kitų išmokų dydį diplomato draudžiamosios pajamos, buvusios tuo laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“
5Papildyti 3 straipsnį 12 dalimi:
„12. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 12 dalyje numatytas 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis pradedamas taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2018-12-07
INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos
diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DTĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Delegavimo įstatymo projektas) (toliau kartu - Įstatymų projektai) parengti įvertinus planuojamo 2019 m. valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – pareiginės algos bazinis dydis) pakeitimo įtaką diplomatų, kitų valstybės tarnautojų ir deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiams ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ar specialiųjų misijų (toliau kartu - atstovybės) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojais), darbo apmokėjimo sąlygoms. Įgyvendinant struktūrinę pensijų reformą, keičiamas mokesčių paskirstymas tarp darbdavio ir darbuotojo, todėl pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios išmokos skaičiuojamos nuo šio dydžio, tačiau nuo jų neskaičiuojami mokesčiai ir jie nebus perskirstomi, šios išmokos žymiai padidėtų.
Įstatymo projektu numatoma perskaičiuoti, mažinant 1,289 karto šių išmokų dydžius: · diplomatų, kitų valstybės tarnautojų ir deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientus; · darbuotojų, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientus; · kompensacijas, mokamas diplomato mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais; · kompensacijas, mokamas atstovybėse dirbantiems diplomatams, naudojantiems netarnybinius automobilius tarnybos reikmėms. DTĮ projektu taip pat siekiama: · išbraukti nuostatą, kad diplomatų, dirbančių atstovybėse, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr.
XIII-1392 redakcija) (toliau – DTĮ nauja redakcija) aiškiai nustato tokių kompensacijų mokėjimą ir jų dydžius, todėl papildomai jų mokėjimo tvarką nustatyti Vyriausybei netikslinga; · įstatymu įtvirtinti valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius; · įtvirtinti Vyriausybės diskreciją tvirtinti diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų, dirbančių atstovybėse tose valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, ir kartu užsienyje gyvenančių jų šeimos narių gydymo ar kitų su asmens sveikatos priežiūra susijusių metinių išlaidų dydžius, kompensuojamų ar apmokamų persikėlimo išlaidų sąrašą ir dydžius, persikėlimo metu pervežamo krovinio kiekio ribas, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį ir, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus, aiškiai įtvirtinti kitus objektyvius atvejus, kada tokia išmoka išmokama; · nustatyti konsulo – konsulinės įstaigos vadovo su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydį ir nustatyti vienodus kompensacijų koeficientus toje pačioje pareigybių grupėje nurodytoms pareigybėms; · atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nauja 61 straipsnio redakcija, kuri įsigalios 2019 m. sausio 1 d., nustato perkeltų į atstovybes karių aprūpinimą, tačiau jis netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno sutartį, nustatyti, kad atitinkamos DTĮ naujos redakcijos nuostatos būtų taikomos visiems žvalgybos pareigūnams, įskaitant profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.
XIII-1392 redakcija) (toliau – DTĮ nauja redakcija) aiškiai nustato tokių kompensacijų mokėjimą ir jų dydžius, todėl papildomai jų mokėjimo tvarką nustatyti Vyriausybei netikslinga; · įstatymu įtvirtinti valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius; · įtvirtinti Vyriausybės diskreciją tvirtinti diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų, dirbančių atstovybėse tose valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, ir kartu užsienyje gyvenančių jų šeimos narių gydymo ar kitų su asmens sveikatos priežiūra susijusių metinių išlaidų dydžius, kompensuojamų ar apmokamų persikėlimo išlaidų sąrašą ir dydžius, persikėlimo metu pervežamo krovinio kiekio ribas, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį ir, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus, aiškiai įtvirtinti kitus objektyvius atvejus, kada tokia išmoka išmokama; · nustatyti konsulo – konsulinės įstaigos vadovo su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydį ir nustatyti vienodus kompensacijų koeficientus toje pačioje pareigybių grupėje nurodytoms pareigybėms; · atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nauja 61 straipsnio redakcija, kuri įsigalios 2019 m. sausio 1 d., nustato perkeltų į atstovybes karių aprūpinimą, tačiau jis netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno sutartį, nustatyti, kad atitinkamos DTĮ naujos redakcijos nuostatos būtų taikomos visiems žvalgybos pareigūnams, įskaitant profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Tiesioginiai rengėjai – Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento (direktorė Jolanta Tubaitė, tel. 8 706 5 2895) Buhalterinės apskaitos skyriaus (vedėja Ilona Mikštienė, tel. 8 706 5 2997) vyriausiosios specialistės Liudmila Danilevičienė (tel. 8 706 5 2640, el. paštas [email protected]) ir Sigita Vaitkevičiūtė (tel. 8 706 5 2643, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu diplomatams su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu (toliau - Įstatymas) pagal diplomato pareigas ir taikomą reziduojamos valstybės gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo 55 straipsniu ir DTĮ naujos redakcijos 84 straipsniu, diplomatams su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitų valstybės tarnautojų, išskyrus gynybos patarėjų ir jų pavaduotojų, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ (toliau - Vyriausybės nutarimas Nr. 1235) pagal valstybės tarnautojo pareigas ir taikant reziduojamos valstybės gyvenimo lygio vietos koeficientą. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. Gynybos patarėjų ir jo pavaduotojų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr.
tarnautojų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“. Atstovybių darbuotojų darbo užmokestis nustatytas Įstatymu. Atstovybės darbuotojo pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientu, kurio vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. Darbuotojo pareiginės algos dydis nepriklauso nuo to, kokiai valstybei jis moka mokesčius. Sveikatos draudimo išlaidų dydžiai įtvirtinti Vyriausybės nutarime Nr. 1235, o vadovaujantis Įstatymo 66 straipsnio 2 dalimi (DTĮ naujos redakcijos 86 straipsnio 2 dalimi), o valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, nenustatant apribojimų, susijusios su diplomato, dirbančio atstovybėje, ar jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Nei Įstatyme, nei DTĮ naujoje redakcijoje nėra įtvirtintos Vyriausybės diskrecijos nustatyti persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir persikėlimo metu pervežamo asmeninio krovinio limitus ir jo gabenimo tvarką. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme ir DTĮ naujoje redakcijoje įtvirtinta, kad persikėlimo išlaidos kompensuojamos, kai diplomatas persikelia iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką arba į kitą užsienio valstybę. Nėra numatyta atvejo, kai diplomatas paskiriamas dirbti į kitą atstovybę toje pačioje priimančiojoje valstybėje, tik kitame mieste. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimas nenumatytas, tai reglamentuota Vyriausybės nutarimu Nr. 1235.
taip pat nėra aiškiai reglamentuota, kad vienkartinė įsikūrimo išmoka galėtų būti išmokama, kai diplomatas paskiriamas į pareigas toje pačioje priimančiojoje valstybėje, bet kitame mieste. DTĮ naujos redakcijos 1 priede įtvirtinta konsulo – konsulinės įstaigos vadovo pareigybė, tačiau tokiai pareigybei nenustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydis. DTĮ nauja redakcija nustato su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžius, tačiau jų išdėstymas ne visiškai atitinka DTĮ naujos redakcijos 1 priede pateiktą pareigybių skirstymą į pareigybių grupes. Tiek šiuo metu galiojančio DTĮ, tiek DTĮ naujos redakcijos atskiros nuostatos taikomos perkeltiems darbui į atstovybes žvalgybos pareigūnams, išskyrus profesinės karo tarnybos karius. Profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno sutartis, perkeltų į diplomatines atstovybes, aprūpinimas šiuo metu (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) reglamentuojamas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos valstybės tarnautojams nustatomos vadovaujantis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymu (toliau – Delegavimo įstatymas) ir priklauso nuo deleguojamo valstybės tarnautojo kategorijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo inter alia keičiami deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientai.
Teikiamas Delegavimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – VTĮ nauja redakcija) (atsisakyta valstybės tarnautojų kategorijų, statutiniams valstybės tarnautojams (įskaitant diplomatus) nebus taikomas Valstybės tarnybos įstatymas ir pan.) ir DTĮ naują redakciją (nustatyti diplomatų pareiginės algos koeficientai), taip pat į minėtų koeficientų pakeitimus, kurie šiuo metu svarstomi Seime. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti struktūrinę pensijų reformą, dėl kurios pareiginės algos bazinis dydis bus padidintas 1,289 karto dėl mokesčių perskirstymo tarp darbdavio ir darbuotojo. Pareiginės algos bazinio dydžio pakeitimas, susijęs su struktūrine pensijų reforma, lemia diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų, dirbančių atstovybėse, taip pat ir deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius, nes jų koeficientų vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. Kadangi su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui, jo padidinimas turėtų įtakos ir su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsniu šios rūšies kompensacijos yra priskiriamos neapmokestinamos pajamoms, todėl atsižvelgiant į mokesčių pertvarką minėtos kompensacijos neturėtų didėti. Siekiant išlaikyti kompensacijų dydžius to paties lygio, siūloma Įstatymų projektuose nustatyti atitinkamai perskaičiuotus su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus, mažinant juos atitinkamai 1,289 karto.
Delegavimo įstatymo projekte siūloma patikslinti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus deleguojamiems asmenims ir suderinti juos su priimtais VTĮ nauja redakcija ir DTĮ nauja redakcija, taip pat su teisės aktų pakeitimais, įgyvendinančiais struktūrinę pensijų reformą. Siūloma taikyti vienodus su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientus valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestį nustato VTĮ nauja redakcija (toliau – valstybės tarnautojai), valstybės pareigūnams ir statutiniams valstybės tarnautojams, juos susiejant su DTĮ projekte nustatytais diplomatams taikytinais koeficientais (t. y. sumažintais 1,289 karto). Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus siūloma susieti su deleguojamo asmens pareiginės algos dydžiu (išskyrus deleguojamus į rinkimų stebėjimo misijas ir kitus asmenis, kuriems nustatomas vienodas koeficientas ir kuris atitinkamai sumažinamas 1.289 karto). Skirtingi teisės aktai nustato skirtingus pareiginių algų koeficientus atskiroms darbuotojų grupėms (pareiginių algų koeficientų ribos valstybės tarnautojams yra nuo 4,0 iki 22,0, diplomatams – nuo 6,6 iki 22,5, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams – nuo 3,6 iki 19,0, prokurorams – nuo 13,9 iki 22,9, žvalgybos pareigūnams – nuo 6,5 iki 17,0 (nuo
atitinkami pareiginės algos koeficientai įtvirtinti pagal konkrečiame įstatyme ar statute konkrečioms pareigybėms nustatytus valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ar statutinių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ar jų intervalus, siekiant išvengti pareiginės algos koeficientų persidengimo.
Valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atžvilgiu atsižvelgiama į įstaigų grupę, kuriai priskirta institucija ar įstaiga, kurioje deleguojamas asmuo eina pareigas. Delegavimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Delegavimo įstatymo priede atsižvelgiama į nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3, 4 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeisti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Mokesčių perskirstymas tarp darbdavio ir darbuotojo turės įtakos atstovybių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiui. Darbuotojų, mokančių privalomuosius mokesčius Lietuvai, neto („į rankas“) darbo užmokestis nepasikeistų, tačiau darbuotojų, kurie moka mokesčius kitai valstybei, neto darbo užmokestis nepagrįstai padidėtų. Atsižvelgiant į tai, kad šie darbuotojai nėra Lietuvos mokesčių sistemos dalyviai, bet pareiginės algos koeficientai priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio, DTĮ projektu siūloma numatyti išlygą tokių darbuotojų pareiginės algos dydžio nustatymui ir perskaičiuoti jų pareiginės algos koeficientus juos mažinant atitinkamu dydžiu.
DTĮ projektu siekiama panaikinti perteklinę nuorodą, kad Vyriausybė tvirtina su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarką, nes įsigaliojus DTĮ naujai redakcijai, įstatyminės nuostatos bus pakankamos ir papildomai reglamentuoti tokių išlaidų kompensavimo tvarką bus netikslinga. DTĮ projektu siekiama numatyti, kad Vyriausybė tvirtina sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo ribas valstybėse, kuriose atstovybėse dirbantiems diplomatams, kitiems valstybės tarnautojams ir jų kartu gyvenantiems šeimos nariams nėra galimybių apdrausti juos sveikatos draudimu. Pažymėtina, kad šiuo metu Vyriausybė nutarimu Nr. 1235 yra nustačiusi sveikatos draudimo išlaidų ribas, todėl tikslinga įtvirtinti Vyriausybės diskreciją nustatyti ribas ir išlaidoms, susijusioms su asmens sveikatos priežiūra. Numatoma, kad sveikatos priežiūros išlaidų maksimali riba sutaptų su sveikatos draudimo išlaidų riba, įtvirtinta Vyriausybės nutarimo Nr. 1235 3.6.1 papunktyje. Toks pakeitimas padėtų racionaliai planuoti ir kontroliuoti biudžeto lėšas ir išvengti nenumatytų didelių išlaidų. DTĮ projektu siekiama aiškiai įtvirtinti Vyriausybės diskreciją nustatyti ne tik persikėlimo išlaidų apmokėjimo tvarką, bet ir persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas, persikėlimo metu pervežamo asmeninio krovinio limitus ir apmokėjimo tvarką. Šiuo pakeitimu būtų užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas.
Taip pat, atsižvelgiant į praktikoje kilusius klausimus (pavyzdžiui, uždarius Lietuvos Respublikos ambasadą Šveicarijoje, kuri rezidavo Berne, įsteigtas Lietuvos Respublikos konsulatas Ženevoje), siekiama aiškiai įtvirtinti, kad tais atvejais, kai dėl diplomato paskyrimo vietos pasikeitimo jis turi persikelti į kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, jam kompensuojamos persikėlimo išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo išmoka. Atsižvelgiant į VTĮ naujos redakcijos 25 straipsnį, kuris nustato, kad karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas atstovybėse ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato įstatymai, DTĮ projektu siūloma kitų valstybės tarnautojų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius įtvirtinti DTĮ naujojoje redakcijoje, o ne Vyriausybės nutarime. DTĮ projektu pagal diplomatų pareigybių grupes patikslinami su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžiai nulems teisinio reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą. 5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus, iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi būti pakeisti šie teisės aktai:
Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“;
Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“;
Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 639 „Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir su delegavimu susijusių išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymas Nr.
V-90 „Dėl užsienio reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kuriuo nustatyta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, darbo apmokėjimo sistema. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti papildomo lėšų poreikio nenumatoma. Išlaidos, susijusios su Delegavimo įstatymo projekte siūlomų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientų taikymu turės būti padengtos iš deleguojančiosioms įstaigoms atitinkamais metais patvirtintų asignavimų. Apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikio augimo ar sutaupymo nėra galimybės, nes tai priklauso nuo deleguojamų asmenų skaičiaus ir jų priklausymo vienai ar kitai deleguojamų asmenų kategorijai (karjeros ir statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai, kiti asmenys), priimančiųjų institucijų apmokamos delegavimo išlaidų dalies. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„diplomatinė tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „darbuotojas“, „darbo apmokėjimas“,
„delegavimas“, „deleguojami asmenys“, „delegavimo išlaidos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Seime užregistruotas ir šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnis pildomas nauja 4 dalimi bei buvusios šio straipsnio dalys yra pernumeruojamos, kartu turėtų būti pakeista keičiamo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis, kurioje yra pateiktos nuorodos į šio straipsnio 5 ir 6 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-11-23
11. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė;
kviestieji asmenys: A. Kudaba – Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių konfliktų ir prevencijos skyriaus vedėjas, J. Tubaitė – Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento direktorė, T. Bliznikas – Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktoriaus pavaduotojas, S. Vaitkevičiūtė – Užsienio reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-19)7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnis pildomas nauja 4 dalimi bei buvusios šio straipsnio dalys yra pernumeruojamos, kartu turėtų būti pakeista keičiamo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis, kurioje yra pateiktos nuorodos į šio straipsnio 5 ir 6 dalis. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Gintarė Skaistė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-11-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų ministerijos: viceministras Albinas Zananavičius, Finansų departamento direktorė Jolanta Tubaitė; Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktoriaus pavaduotojas Tomas Bliznikas; Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kudaba; Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kunigėlytė-Žiūkienė; Finansų departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Vaitkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-197 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnis pildomas nauja 4 dalimi bei buvusios šio straipsnio dalys yra pernumeruojamos, kartu turėtų būti pakeista keičiamo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis, kurioje yra pateiktos nuorodos į šio straipsnio 5 ir 6 dalis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-2742 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 6.2. Pasiūlymai: Nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Užsienio reikalų komitetas
2018 m. gruodžio 7 d. Nr. 105-P-101
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) Finansų departamento direktorė Jolanta Tubaitė, URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktoriaus pavaduotojas Tomas Bliznikas, URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus vedėjas Aleksandas Kudaba, URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kunigėlytė-Žiūkienė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus patarėja Jurgita Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-10-197 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnis pildomas nauja 4 dalimi bei buvusios šio straipsnio dalys yra pernumeruojamos, kartu turėtų būti pakeista keičiamo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis, kurioje yra pateiktos nuorodos į šio straipsnio 5 ir 6 dalis. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-23 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-11-28 * Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2742 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2742 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas, 2018-12-072 Argumentai ir pasiūlymas: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1393 1 straipsnyje išdėstyto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą trumpinį „tarnybos stažas“, siūlo įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 79 straipsnio 1 dalį atitinkamai koreguoti, išbraukiant antrajame sakinyje išdėstytus žodžius „Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą <...>“. Pritarti
komitetas,
2 N Argumentai: Diplomatinės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1393 redakcija) 88 straipsnio 2 dalis nustato, kad diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu šioje įstatymo nuostatoje nurodytais pagrindais, tačiau kitame tos pačios nuostatos sakinyje nurodoma, kad Vyriausybės nustatyta tvarka diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų užsienyje atlikimu. Siekiant nuostatos nuoseklumo ir atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo analogiškus santykius reguliuojančią nuostatą (naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 str. 2 d.), kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. nebebus taikoma diplomatams, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato tvarką, kuria vadovaujantis bus nustatoma, ar diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų, atlikimu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų užsienyje atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.““
komitetas,
4 N Argumentai: Diplomatinės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1393 redakcija) (toliau - įstatymas) 88 straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybė apmoka paskirto dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją (toliau kartu – atstovybė) diplomato, žuvusio ar mirusio darbo užsienyje metu, palaikų pervežimo išlaidas. Nurodyta nuostata neapima situacijų, kai diplomatas jo mirties ar žūties dieną užsienio valstybėje buvo dėl kitų nei paskyrimo atstovybėje priežasčių (pavyzdžiui, diplomatų, žuvusių ar mirusių komandiruotės metu, į tarptautines misijas ar institucijas arba užsienio valstybių institucijas deleguotų ir žuvusių ar mirusių diplomatų palaikų pervežimo išlaidos pagal įstatymą negalėtų būti apmokamos). Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo analogiškus santykius reguliuojančią nuostatą (naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 str.
2 d.), kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nuo 2019 m. sausio 1 d. nebebus taikomas diplomatams, siūlytina diplomatų atžvilgiu nustatyti teisinį reguliavimą, kuris neapribotų galimybių apmokėti palaikų pervežimo išlaidų užsienyje žuvus ar mirus diplomatui, kuris nebuvo paskirtas dirbti į atstovybę. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
diplomatinės tarnybos įstatymo 88 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Paskirto dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą
arba specialiąją misiją Diplomato, žuvusio ar mirusio darbo užsienyje metu, Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.““
komitetas, 2018-12-07 Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo priede, numatančiame su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiantus, suderinti valstybės tarnautojų, perkeltų į specialiųjų patarėjų (gynybos patarėjo ar gynybos patarėjo pavaduotojo) pareigas su diplomatų pareigybėmis Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse ir išlaikyti esamas specialiųjų patarėjų (gynybos patarėjų ir gynybos patarėjo pavaduotojų) aprūpinimo sąlygas, kurios šiuo metu yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 1210.
įstatymui ir netekus galios Vyriausybės nutarimui Nr.1210 pablogėtų aprūpinimo sąlygos tiek esamiems, tiek ir būsimiems specialiesiems patarėjams (gynybos patarėjams bei gynybos patarėjų pavaduotojams). Be to, būtų užtikrinamas esamo reglamentavimo tęstinumas ir suderinamumas su tarptautine praktika. Vyriausybės 2004 m. nutarimu Nr. 1522 patvirtintų Lietuvos Respublikos gynybos patarėjų nuostatų 5 punkte nustatyta, kad jau dabar akreditacijos atlikimo ir diplomatinio protokolo eiliškumo nustatymo tikslais gynybos patarėjo pareigos prilyginamos ministro patarėjo diplomatiniam rangui, o gynybos patarėjo pavaduotojo pareigos prilyginamos patarėjo diplomatiniam rangui. Šis reglamentavimas įtvirtintas atsižvelgiant į kitų NATO ir ES šalių praktiką, kur, atitinkamai, Gynybos patarėjai prilyginti Ministro patarėjo, o Gynybos patarėjo pavaduotojas – patarėjo diplomatiniam rangui. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo
Eil. Nr. Diplomatai
ypatingiems pavedimams
reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras, generalinis konsulas
patarėjas, konsulas – konsulinės įstaigos vadovas
sekretorius, konsulas Vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas
8. 7.
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2742(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė