Projekto lyginamasis variantas
2018
straipsnio pakeitimas
34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu šaulys žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai šaulys buvo nužudytas dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimai, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 120 93,1 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, bet ne mažesnė negu po 50 38,79 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, kiekvienam šaulio išlaikytiniui ir ne didesnė negu 101 370 eurų dydžio kompensacija. Kitais atvejais šauliui žuvus dėl priežasčių, susijusių su šaulio tarnyba, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 60 46,55 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, dydžio kompensacija.“
34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šauliui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, taip pat šauliui, kuris buvo sužalotas ar jo sveikata kitaip sutrikdyta dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, atsižvelgiant į netekto darbingumo ir sveikatos sutrikdymo laipsnį, išmokama ši kompensacija:
Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šauliui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą kitais, negu nurodyta šio straipsnio
laipsnį, išmokama ši kompensacija:
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Jeigu šaulio sveikata sutriko ar šaulys žuvo iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 34 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos dydį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
variantas
2018
straipsnio pakeitimas
34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu šaulys žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai šaulys buvo nužudytas dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimai, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 120 93,1 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, bet ne mažesnė negu po 50 38,79 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, kiekvienam šaulio išlaikytiniui ir ne didesnė negu 101 370 eurų dydžio kompensacija. Kitais atvejais šauliui žuvus dėl priežasčių, susijusių su šaulio tarnyba, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 60 46,55 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, dydžio kompensacija.“
34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šauliui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, taip pat šauliui, kuris buvo sužalotas ar jo sveikata kitaip sutrikdyta dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, atsižvelgiant į netekto darbingumo ir sveikatos sutrikdymo laipsnį, išmokama ši kompensacija:
Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šauliui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą kitais, negu nurodyta šio straipsnio
laipsnį, išmokama ši kompensacija:
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Jeigu šaulio sveikata sutriko ar šaulys žuvo iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 34 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos dydį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 60, 61¹ ir
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72, 77² straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo Nr. XIII-1312 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 41 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375
parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. posėdžio protokolo Nr. 22 (9 kl.
struktūrine pensijų reforma“) pavedimą kiekvienai ministerijai įvertinti ministro valdymo sričiai priskirtus įstatymus, kuriuose numatyta taikyti minimaliosios mėnesinės algos, vidutinio darbo užmokesčio, kitus bazinius dydžius, kurie galėtų keistis perdavus socialinio draudimo įmokų mokėjimą iš darbdavio darbuotojui, ir pateikti Vyriausybei šių įstatymų pakeitimo projektus. Šis pavedimas susijęs su vykdoma mokesčių sistemos reforma, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos (darbuotojo pusėje) ir nustatoma prievolė draudėjams atitinkamai perskaičiuoti darbuotojų bruto darbo užmokestį, padidinant jį 28,9 proc., kad dėl socialinio draudimo įmokų tarifų perskaičiavimo darbuotojams nesumažėtų neto atlyginimas ir socialinės garantijos, taip pat patikslinti (atitinkamai sumažinti) išmokų, apskaičiuojamų pagal darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą), minimalią mėnesinę algą, bazinį dydį, taikomą apskaičiuojant valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas, ar šalies ūkio vidutinį darbo užmokestį (toliau – bazinis dydis), dydžius ir (ar) jų ribojimo dydžius, kad jie atitiktų dabar galiojančius atitinkamus dydžius. Įvertinus krašto apsaugos ministro kompetencijai priskirtus įstatymus, turėtų būti tikslinami profesinės karo tarnybos kariams nustatyti kompensacijų, mokamų jų tarnybos užsienyje atveju, dalyvavimo tarptautinėse operacijose ar rengimosi joms metu, dydžiai ir
(ar) jų ribojimo dydžiai, taip pat kariams ir jų šeimų nariams nustatyti kompensacijų, mokamų sutrikus kario sveikatai ar žuvus (mirus) kariui dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, dydžiai. Analogiškai turi būti tikslinami kompensacijų dydžiai, nustatyti žvalgybos pareigūnų ir šaulių tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Taip pat turėtų būti tikslinamas ir minimalios mėnesinės algos dydžiu išreikštas subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, dydžio apribojimas. Įstatymų projektų tikslas: patikslinti kariams, žvalgybos pareigūnams ir kitiems asmenims mokamų kompensacijų ir kitų išmokų ir (ar) jų ribojimo dydžius atsižvelgiant į vykdomą mokesčių reformą. 2. Įstatymų projektų rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje yra nustatytos karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apmokėjimo už tarnybos dienas sąlygos. Jeigu šių karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei jiems apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61¹ straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse nustatytos kompensacijos, mokamos kariams rengiantis dalyvauti tarptautinėse operacijose ir tarnybos jose metu, ir šioms kompensacijoms apskaičiuoti taikomas bazinis dydis.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 dalyse nustatyti kompensacijų, mokamų sutrikus kario sveikatai ar jam žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, dydžiai. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72, 77² straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo Nr. XIII-1312 9 straipsniu pakeisto ir nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio 61 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiai išreikšti koeficientais, kurių vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui. Šios kompensacijos pagrindu taip pat nustatomi šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse numatytų kompensacijų dydžiai. To paties straipsnio 14 dalyje numatytas kompensuojamų išlaidų už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms dydžio ribojimas – ne daugiau kaip 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio per mėnesį. Taip pat 61 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatyta, kad vaikų ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų kompensacijų normas nustato Vyriausybė, 61 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad sveikatos draudimo išlaidos apmokamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o išlaidos, susijusios su asmens sveikatos priežiūra, apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijantį 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas numato, kad ši lengvata finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių (šiuo metu lengvata finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų). Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 69 straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kompensacijų, mokamų žvalgybos pareigūno žūties (mirties) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje ar sveikatos sutrikimo atliekant tarnybines pareigas ar dėl žvalgybos pareigūno statuso atvejais, dydžiai. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 34 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyti išmokų, mokamų šaulio žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atliekant šaulio tarnybą, dydžiai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 60, 61¹ir
straipsnio 7 dalyje vartojamą sąvoką „Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbtas šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis“, t. y. patikslinti, kad tai bruto dydis, taip pat šio įstatymo 61¹ straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, 67 straipsnio 6–15 dalyse nustatytų kompensacijų, mokamų karių rengimosi tarptautinėms operacijoms ir dalyvavimo jose metu, karių sveikatos sutrikimo ar žūties (mirties) dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, atveju, dydžius. Siūloma nustatyti naujus minėtų išmokų dydžius, sumažintus 1,289 karto. Taip pat siūloma nustatyti Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio taikymo taisyklę, kuria būtų vadovaujamasi apskaičiuojant minėto įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nurodytą dviejų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydį pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, kai jis skaičiuojamas laikotarpiu iki 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72, 77² straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo Nr. XIII-1312 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma analogiškai patikslinti (sumažinti 1,289 karto) šio projekto 1 straipsniu keičiamo 61 straipsnio 4 dalyje numatytus su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius. Taip bus išvengta nepagrįsto minėtos kompensacijos ir jos pagrindu nustatomų 61 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse numatytų kompensacijų padidėjimo.
Taip pat siūloma tikslinti 61 straipsnio 14 dalyje numatytą Lietuvos statistikos departamento skelbiamu šalies ūkio vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu išreikštą kompensuojamų išlaidų (už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms) dydžio apribojimą ir jį nustatyti proporcingai mažesnį – 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį (0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydį dalijant iš 1,289). Be to, siūloma tikslinti to paties straipsnio 9, 10 ir 11 dalių nuostatas, siekiant nustatyti aiškesnį jų praktinį taikymą: 61 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas siūloma papildyti, t. y. numatyti, kad krašto apsaugos ministras nustato kompensuojamų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų rūšis ir šių kompensacijų mokėjimo tvarką (Vyriausybė nustato tik kompensacijų normas), 61 straipsnio 11 dalyje siūloma numatyti, kad Vyriausybė nustato sveikatos draudimo išlaidų dydžius, o sveikatos draudimo ir su asmens sveikatos priežiūra susijusių išlaidų apmokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama patikslinti šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydžiu išreikšto subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apribojimo dydį, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,17 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (1,5 minimalios mėnesinės algos dydį dalijant iš 1,289). Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti šio įstatymo 69 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų žvalgybos pareigūnams ir jų šeimų nariams mokamų kompensacijų dydžius, padalijant juos iš 1,289. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr.
VIII-375 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma analogiškai patikslinti šio įstatymo 34 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų išmokų, mokamų šaulio žūties (mirties) atliekant šaulio tarnybą dydžius, padalijant juos iš 1,289. Taip patikslinus minėtas kompensacijas ir kitas išmokas dėl vykdomos mokesčių reformos, pagal kurią darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas), minimalioji mėnesinė alga ir bazinis dydis didinami 1,289 karto, bus išvengta nepagrįsto iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokamų kompensacijų ir kitų išmokų (nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir kurios neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu), apskaičiuojamų pagal minėtus dydžius, padidėjimo. Siekiant užtikrinti tinkamą vykdomos mokesčių sistemos reformos įgyvendinimą, visi įstatymų projektuose perskaičiuoti dydžiai yra apvalinami įstatymų projektuose nurodytų subjektų naudai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 165 „Dėl Subsidijos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių karo prievolininkų darbo užmokesčiui mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šios subsidijos dydžio nustatymo“;
2Darbuotojo,
valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“;
Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-640
„Dėl kompensacijų už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms
dydžių nustatymo“. Turės būti parengtas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu tvirtinamas tvarkos aprašas dėl kompensuojamų mokymosi ir ikimokyklinio ugdymo išlaidų rūšių nustatymo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymų projektų rengimo metu nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „karo tarnyba“, „kompensacijos“, „materialinės pašalpos“, „išmokos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. I. Sprendžiama problema Įgyvendinant mokesčių reformą, keičiama minimalioji mėnesinė alga ir bazinis dydis, dėl to perskaičiuojami kompensacinio pobūdžio išmokų dydžiai ir (ar) jų apribojimai. Taip siekiama išvengti nepagrįsto jų padidėjimo. II. Siūlomos priemonės
ir karo tarnybos įstatyme:
proporcingai mažesnius (dalijant iš 1,289):
paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio taikymo taisyklę, pagal kurią būtų apskaičiuojamas šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nurodytas dviejų mėnesinių darbo užmokesčių dydis, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį. 2.
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 65¹, 67, 68, 69, 70, 72, 77² straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo Nr. XIII-1312 9 straipsnio pakeitimo įstatyme:
Nenumatomos IV. Nauda visuomenei Bus išvengta nepagrįsto kompensacinio pobūdžio išmokų ir
(ar) jų dydžių kariams, pareigūnams, šauliams padidėjimo.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai: Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Gynybos planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė, Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros sk. vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk.ltn. Marius Česnulevičius, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Inga Šilinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Patarėjas Mantas Lapinskas