Projekto lyginamasis variantas
10, 15, 16, 24,
įstatymas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.“
ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 4 dalį. 4. Teikiant šio straipsnio 3 dalies
apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis netaikoma. 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjus tvarkymas Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos Asmens asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.“
papildymas Papildyti 24 straipsnį 6–9 dalimis: „6.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, mokamą iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto, Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau
Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos skyrimo. 9. Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo.
Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena. Gydytojų specialistų išvada Tarnybai yra privaloma.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) organizuoja ir vykdo asmenų, kuriems ligos išmokas,
netekto darbingumo pensijas ar kitas išmokas iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto moka Fondo administravimo įstaigos, neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo, ir teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams administravimo įstaigoms;“. 6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
34 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) tikrina ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka ginčija prižiūri ir vykdo asmenų neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimus bet kuriuo metu, iki nustatyto laikinojo nedarbingumo, darbingumo ar neįgalumo lygio termino galiojimo pabaigos;“. 2. Papildyti 34 straipsnį nauju 22 punktu: „22) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl gydytojų specialistų ekspertinių paslaugų, apmokamų iš Fondo biudžeto, teikimo;“
22 punktą laikyti 23 punktu. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
mokestinių laikotarpių socialinio draudimo įmokas. 3. Kai po šio įstatymo įsigaliojimo darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą traukiama atitinkamais mėnesiais iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
10, 15, 16, 32 ir 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir Įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“
ją išdėstyti taip: ,,9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma, o šias sumas viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šiame punkte nurodytos maksimalios sumos, didesnės negu atitinkamų metų VDU suma, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali VDU suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 4 dalį. 4. Teikiant šio straipsnio 3 dalies
apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis netaikoma. 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjus tvarkymas Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) organizuoja ir vykdo asmenų, kuriems ligos išmokas,
netekto darbingumo pensijas ar kitas išmokas iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto moka Fondo administravimo įstaigos, neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo, ir teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams administravimo įstaigoms;“. 5 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
34 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka ginčija prižiūri ir vykdo asmenų neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimus bet kuriuo metu, iki nustatyto laikinojo nedarbingumo, darbingumo ar neįgalumo lygio termino galiojimo pabaigos;“. 2. Papildyti 34 straipsnį nauju 22 punktu: „22) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl gydytojų specialistų ekspertinių paslaugų, apmokamų iš Fondo biudžeto, teikimo;“
34 straipsnio 22 punktą laikyti 23 punktu. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis. Fondo administravimo įstaigų atliekama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, priežiūra
1Prižiūrėdama neįgalumo lygio,
laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos) Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau
Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo.
Sutartys su gydymo įstaigomis sudaromos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Už sutartį sudariusios asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga apmoka iš Fondo biudžeto. 2. Nurodymas asmeniui, kurio neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą prižiūri Fondo administravimo įstaigos, dalyvauti papildomame sveikatos tyrime yra privalomas ir neskundžiamas. Nurodyme asmeniui dalyvauti papildomame sveikatos tyrime Fondo administravimo įstaiga turi nurodyti jo įvykdymo terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį. Asmeniui neįvykdžius nurodymo, išmoka neskiriama, o jeigu ji paskirta, – sustabdomas jos mokėjimas, išskyrus atvejus, kai Fondo administravimo įstaigoms pateikiami įrodymai, kad nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo asmens, kuriam duotas nurodymas, valios. 3. Gavusi gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos mokėjimo. Pripažinus asmenį darbingu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, netaikomos. 4. Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo.
Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, jo galiojimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena. Gydytojų specialistų išvada Tarnybai ir Fondo administravimo įstaigoms yra privaloma. Priimtas naujas Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka. 5 Fondo administravimo įstaigų įgaliojimų vykdant šiame straipsnyje nurodytas priežiūros funkcijas įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Asmens, kuriam duotas nurodymas dalyvauti papildomame sveikatos tyrime, su šio nurodymo vykdymu susijusios sąnaudos kompensuojamos Fondo biudžeto lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių socialinio draudimo įmokas. 3. Kai po šio įstatymo įsigaliojimo darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą traukiama atitinkamais mėnesiais iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto. 4.
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino nuo 2019 m. įsigaliosianti mokesčių ir pensijų sistemos reforma, galimybės pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbant gauti vaiko priežiūros išmokas nebuvimas, nepakankamas nedarbingumo nustatymo priežiūros mechanizmas, siekis užtikrinti teisingą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą (toliau – priedas) mokėjimą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms pasinaudoti neįgalumo nustatymo priežiūros funkcija, nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims tokią apmokestinamąją bazę, kad dėl mokesčių ir pensijų sistemos reformų įgyvendinimo jų apmokestinimas išliktų panašiame lygyje. Patikslinti įstatymo nuostatas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir
projekto tikslas – nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomos socialinio draudimo įmokų bazės „lubas“ tokio dydžio, kad po mokesčių ir pensijų sistemos reformų įgyvendinimo jų apmokestinimas išliktų panašiame lygyje. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas pajamų gavusiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais gauti išmokas, ne mažesnes nei 50 procentų dydžio priskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509
nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų tikslas – nustatyti procentinę išmokų dalį, kurią pritaikius, išmokos, mokamos po mokesčių ir pensijų sistemos reformos įgyvendinimo, būtų ne mažesnės nei iki šios reformos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu savarankiškai dirbantiems asmenims keičiama įmokų bazė. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1340 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama, kad asmenims, kuriems nedarbo draudimo išmokos buvo paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas bus tęsiamas arba kurios bus pradėtos mokėti po 2019 m. sausio 1 d., nedarbo socialinio draudimo išmokos pastovi dalis būtų perskaičiuota, pasikeitus MMA dydžiui (ne dėl mokesčių konsolidavimo). Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabą dėl Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo mokamų kompensacijų už šių fondų įmokų surinkimą ir pervedimą, išmokų skyrimą ir mokėjimą, šiame įstatyme reglamentuotos skirtingai, nors Garantinis fondas bei Ilgalaikio darbo išmokų fondas savo esme yra panašūs fondai. Todėl šio projekto tikslas yra suvienodinti įstatymo formuluotes dėl kompensacijų mokėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant:
už tarnybą (toliau – pareigūnų ir karių valstybinė pensija) gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), reikia apskaičiuoti mokėtiną pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą (toliau – priedas) dalį. Mokėtina priedo dalis apskaičiuojama socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal praėjusį mėnesį, gautų draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), dydį.
Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas turi sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, kas iš esmės reiškia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (įstaiga, kuri administruoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą) (toliau – Valdyba), duomenis, reikalingus apskaičiuoti mokėtinai priedo daliai ar nustatyti asmens teisę gauti priedą, vėliausiai gali gauti 15 d. Tuo tarpu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedas už praėjusį mėnesį mokamas einamojo mėnesio 16 d. Atsižvelgiant į tai, teisingai apskaičiuoti, suformuoti mokėjimo žiniaraščius bei išmokėti priedą techniškai yra neįmanoma;
draudimo įstatymo 4–6 straipsniuose. Tačiau ne visi jie gauna draudžiamąsias pajamas, pvz., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1–7 ir 10 dalyse nurodyti asmenys draudžiami socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo tam tikrų sumų, kurios laikomos jų draudžiamosiomis pajamomis, tačiau tokių pajamų faktiškai jie negauna. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 8–10 dalyse nurodyti asmenys nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu, tačiau draudžiamąsias pajamas jie gali gauti. Tuo tarpu priedo mokėjimas yra siejamas su asmens draustumu pensijų socialiniu draudimu ir gautų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.
I-549 19, 33, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama atsisakyti šiuo metu taikomo neperskaičiuotų pensijų ribojimo bei koreguoti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio socialinio draudimo pensijų naujinimo procedūras. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siekiama, kad darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalis bei subsidija socialinėms įmonėms už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją būtų ne mažesnės nei iki mokesčių reformos įgyvendinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 28 VDU suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 14 VDU suma (nuo 2019 m. sausio
individualią veiklą), kurio pajamos, pavyzdžiui, siekia 1000 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondui sumoka 189,5 eurus (28,9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo + 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo) įmokų sumą (preliminarūs skaičiavimai neįvertinus leidžiamų atskaitymų). Nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys per metus nemoka įmokų nuo didesnės nei 28 VDU (22 643,60 eurų) sumos. Taip pat nėra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos atlieka neįgalumo nustatymo priežiūros funkcijos. Neįgalumo nustatymo teisingumą prižiūri Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Praktikoje pasitaiko atvejai, kai pagal medicininius ir socialinius dokumentus NDNT nustato asmens neįgalumo ar nedarbingumo lygį, o socialinio draudimo išmokas mokanti institucija pastebi, kad asmens nedarbingumo (neįgalumo) lygis galimai neatitinka dokumentuose užfiksuotų duomenų. Tokiu atveju yra nepakankamas teisinis pagrindas užginčyti dokumentuose užfiksuotus realybės neatitinkančius faktus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančiai mamai (tėčiui) gali būti mokamas skirtumas tarp išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio.
Jei darbo užmokestis viršija priskaičiuotą vaiko priežiūros išmoką, tai ši išmoka nemokama. Šiuo metu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme numatyti periodinių išmokų dydžiai, kurie apskaičiuojami neįvertinant po mokesčių ir pensijų sistemos reformos pasikeitusį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys moka 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tų pačių sumų, nuo kurių skaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad nedarbo draudimo išmokos, kurios paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas tęsiamas arba kurios pradedamos mokėti po 2019 m. sausio 1 d. (nebaigus mokėti paskirtosios nedarbo draudimo išmokos, atnaujinus bedarbio statusą ar kitais nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo atvejais), neperskaičiuojamos pagal naujus nedarbo draudimo išmokų dydžius ir toliau mokamos ne mažesnės, negu buvo (turėjo būti) mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme numatyta, kad Garantinio fondo lėšos naudojamos Garantinio fondo administravimo išlaidoms apmokėti Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka, o Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšos naudojamos įmokų į Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo ir valdymo išlaidoms apmokėti. Galiojantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr.
I-549 (toliau – Pensijų įstatymas) nustato maksimalią neperskaičiuotos pensijos ribą. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, visos iki tol paskirtos socialinio draudimo pensijos buvo perskaičiuotos pagal naujas taisykles. Siekiant užtikrinti, kad pensijų gavėjams dėl perskaičiavimo pensijos nesumažėtų, buvo nustatyta, kad jei po perskaičiavimo asmens pensija sumažėja, jam ir toliau mokama neperskaičiuota pensija. Neperskaičiuota pensija asmenims mokama tol, kol lygiagrečiai indeksuojama perskaičiuotoji pensija ima viršyti neperskaičiuotąją. Tuomet įstatymo nustatyta tvarka asmeniui tęsiamas perskaičiuotos pensijos mokėjimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad neperskaičiuotos pensijos kai kuriems asmenims buvo skaičiuojamos taikant senąsias, palankesnes stažo (stažai įskaitomi dviguba, triguba trukme) ir pajamų vertinimo taisykles, jų dydis buvo apribotas (1995 m. ši riba buvo 500 litų), kad lengvatos nesudarytų palankesnių sąlygų, nei naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Nuo 2006 m. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta galimybė indeksuoti maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį. Naują maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį tvirtino Vyriausybė – maksimalios neperskaičiuotos pensijos riba didėjo tiek procentų, kiek procentų didėjo bazinė pensija. 2017 m. maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis buvo 285 Eur. Nuo 2018 m. maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis indeksuojamas pagal kiekvienais metais apskaičiuojamą Indeksavimo koeficientą. Nuo 2018-01-01 maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis – 304,78 Eur.
Kartu Pensijų įstatymas nustato, kad socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos nuo 2019 m. bus naujinamos kasmet nuo liepos 1 d., į pensijos apskaičiavimą įtraukiant asmens per praėjusius kalendorinius metus įgytą socialinio draudimo stažą (toliau – stažas) ir apskaitos vienetus. Tačiau nors į pensijos apskaičiavimą įtraukiamas iki praėjusių metų gruodžio 31 d., įgytas papildomas stažas ir apskaitos vienetai, naujo dydžio pensijos mokėjimas numatytas tik nuo liepos 1 d., taigi gavėjai neteks pensijos padidėjimo už 6 mėnesius. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjui, priedas mokamas iki įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu jis nėra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje, arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų bei nėra savarankiškai dirbantis asmuo, arba jo gaunamos draudžiamosios pajamos yra mažesnės negu 1 MMA. Jeigu asmuo nėra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal praėjusį mėnesį mėnesio gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Priedo mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią jo gavėjas tapo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, jeigu jo gaunamos draudžiamosios pajamos per mėnesį yra lygios 1 MMA ir daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr.
XIII-1342, kuris įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 0,78 MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Socialinėms įmonėms už kiekvieną socialinėje įmonėje dirbantį tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją mokama subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant 1,55 tą mėnesį galiojančios MMA dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektais siūloma nustatyti, kad:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vykdo neįgalumo nustatymo priežiūros funkciją tuo atveju, kai po NDNT priimto sprendimo dėl asmeniui nustatyto neįgalumo, nedarbingumo ar darbingumo lygio, atsiranda pagrįstos abejonės dėl faktinės padėties ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų neatitikimo. 2) savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas moka nuo 100 proc. apmokestinamųjų (savo poreikiams išsiimamų) pajamų. 3) metinės savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, negali būti didesnės nei praėjusių metų 43 VDU suma.
4) duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu ((ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
apmokestinimo pakeitimais siūloma nustatyti tokią socialinio draudimo įmokų bazę, kad jų apmokestinimas po mokesčių ir pensijų reformos išliktų panašiame lygyje. Siūloma nustatyti, kad savarankišką veiklą vykdantys asmenys ir deklaruojantys savo pajamas, mokėtų socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų (išimamų asmeniniams poreikiams lėšų sumos), nes dėl socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifų pakeitimo, toks siūlymas leidžia šiems asmenims apmokestinimą išlaikyti panašiame lygyje. Pavyzdžiui, asmenys vykdantys individualią veiklą 2018 metais privalėjo mokėti 28,9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Deklaruodami 1000 eurų dydžio apmokestinamąsias pajamas ir mokėdami įmokas nuo pusės jų sumos (nevertinant leidžiamų atskaitymų), šie asmenys privalėjo sumokėti 189,5 eurus socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. 2019 metais, dėl mokesčių ir pensijų reformos socialinio draudimo reformos, patvirtinus naujus įmokų tarifus, asmenys vykdantys individualią veiklą mokės 12,52 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir 6,98 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Nustačius prievolę šiems asmenims mokėti įmokas nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma sieks 195 eurus. Taigi, mokestinė našta šiems asmenims neženkliai padidės. Tačiau pažymėtina, kad pavyzdžiui, asmenims, vykdantiems veiklą su verslo liudijimais mokestinė našta ženkliai sumažės, kadangi jie įmokas moka nuo MMA. 2018 metais, taikant 25,3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą bei 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas šie asmenys mokėjo 137,2 eurus valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Kadangi nuo 2019 metų šie asmenys mokės 8,72 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bei 6,98 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jų apmokestinimas mažės ir sieks 80,9 eurus. Taip pat nustatomos 43 VDU siekiančios įmokų ,,lubos“ savarankiškai dirbantiems asmenims. Žemiau pateiktoje lentelėje atskleistas savarankiškai dirbančių asmenų maksimalių socialinio draudimo įmokų pasikeitimų palyginimas.
Jei nebūtų reformos Pagal siūlymus
808,7x28=22643,6 881,46x28=24680,84 1136,2x43=48856,6 Įmokų „lubos“, kai mokamos įmokos pensijų, ligos ir motinystės draudimui (Eur) 22643,6x(0,289+0,09)=8581,92 24680,84x(0,289+0,09) =9354,04 48856,6x(0,1252+0,0698)=9527,04 Įmokų „lubos“, kai mokamos įmokos pensijų, ligos, motinystės ir nedarbo draudimui (Eur) 22643,6x(0,303+0,09)=8898,9 24680,84x(0,303+0,09) =9699,57 48856,6x(0,1383+0,0698)=10167,06 Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad jeigu pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančios apdraustojo darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 50 procentų apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos dydį, apdraustajam mokama 50 procentų dydžio vaiko priežiūros išmoka. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo bei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo projektais siūloma dėl darbo užmokesčio didėjimo sumažinti išmokoms apskaičiuoti taikomą procentą. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus atsižvelgiant į keičiamą jiems taikomą apmokestinamąją bazę. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma asmenims, kuriems nedarbo draudimo išmokos buvo paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas tęsiamas arba kurios pradedamos mokėti po 2019 m. sausio 1 d., nustatyti, kad nedarbo draudimo išmokų kintama nedarbo draudimo išmokos dalis neperskaičiuojama, o pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis – perskaičiuojama pagal nustatytą naują nedarbo draudimo išmokų dydį.
Priėmus siūlomą įstatymo projektą, būtų sudaryta galimybė asmenims, kuriems nedarbo draudimo išmokos buvo paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kurių mokėjimas tęsiamas arba kurios pradedamos mokėti po 2019 m. sausio 1 d., didinti nedarbo draudimo išmokas atsižvelgiant į MMA didėjimą, kuris nesusijęs su mokesčių konsolidavimu. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšos naudojamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidoms apmokėti Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka. Šiuo siūlymu siekiama suvienodinti įstatymo formuluotes, reglamentuojančias Garantinio fondo bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų naudojimą administravimo kompensacijoms mokėti. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio, neperskaičiuotų pensijų neribojant. 2018 m. balandžio mėn. VSDF valdybos duomenimis apribotas neperskaičiuotas senatvės pensijas gavo 7 gavėjai (vidutinė neribota jų pensija – 391,38 Eur), apribotas neperskaičiuotas invalidumo pensijas gavo 732 gavėjai (vidutinė neribota jų pensija – 368,90 Eur).
Remiantis tuo, kad neperskaičiuotų pensijų gavėjų, kurių gaunamos pensijos didesnės už maksimalios neperskaičiuotos pensijos ribą, lyginant su socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo ir invalidumo pensijų gavėjais, kuriems pensijos paskirtos ar perskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą (784,8 tūkst. gavėjų) yra labai mažai, bei tai, kad ši teisės norma buvo aktuali būtent vykdant iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtų pensijų perskaičiavimą, siūlytina maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio atsisakyti, kaip nebeaktualios. Kartu Įstatymo projektu siūloma nustatyti ankstesnį senatvės ir netekto darbingumo pensijų naujinimo terminą. Pensijų naujinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turėtų atlikti gavusios duomenis apie praėjusiais kalendoriniais metais asmenų įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. Apskaičiavus naują socialinio draudimo pensijų dydį, gavėjams būtų išmokėtas ir nuo kalendorinių metų sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su priedo mokėjimu:
asmens praėjusį mėnesį mėnesio gautų draudžiamųjų pajamų dydį, bet mėnesio, einančio prieš tą mėnesį už kurį mokamas priedas, gautų draudžiamųjų pajamų dydį;
pensijų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, tačiau patikslinant, kad teisė gauti siejama su asmens draudžiamosiomis pajamomis;
mėnesį;
gavėjas tapo draudžiama pensijų socialiniu draudimu (šis siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisė gauti priedą būtų siejama tik su asmens draudžiamųjų pajamų dydžiu tam tikrą mėnesį, taip pat ir tai, kad šio įstatymo projekto 1 straipsnyje detalizuojamos priedo mokėjimo sąlygos, t.y., kada priedas mokamas). Šiuo įstatymo projektu teikiami siūlymai leis užtikrinti priedo mokėjimą išvengiant galimų permokų, taip pat bus aiškesnis teisinis reguliavimas nustatant teisę gauti priedą.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma, darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno MMA dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio atlygio dydžio ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį. Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad socialinei įmonei skiriama subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojančios MMA dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. 5.
(jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus siūlomus pakeitimus bus padidinta galimybė asmenims, auginantiems vaikus iki vienerių metų amžiaus, grįžti į darbo rinką. Įmokų bazės savarankiškai dirbantiems asmenims pakėlimas iki 100 proc. apmokestinamųjų pajamų ir mažesnio socialinio draudimo įmokų tarifo nustatymas, savarankiškai dirbančių asmenų mokamoms valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumoms ženklaus poveikio neturės, o savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka nuo MMA, mokamos įmokų sumos mažės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 19, 33, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms dėl maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio neribojimo įgyvendinti iš socialinio draudimo biudžeto reikės 0,6 mln. eurų. Dėl socialinio draudimo pensijų naujinimo datos paankstinimo 2019 m. papildomai reikės 5,7 mln. eurų. Preliminariais skaičiavimais, dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto pakeitimų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto per metus vaiko priežiūros išmokoms bus išmokama iki 3,7 mln. eurų daugiau, tačiau įmokų iš šių asmenų bus surenkama iki 2 mln. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Valstybinis socialinis draudimas, socialinio draudimo įmoka, valstybinio socialinio draudimo išmoka, ligos išmoka, motinystės išmoka, nelaimingas atsitikimas darbe, profesinė liga, neįgalumo ir darbingumo nustatymas, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2018-10-17
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnyje siūloma reglamentuoti neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo priežiūrą, t. y. suteikti Fondo administravimo įstaigoms tikrinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 24 straipsnio pavadinimą ir turinį, įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl siūlytina arba tikslinti straipsnio pavadinimą, arba įstatymą pildyti nauju straipsniu, kuriame būtų reguliuojami projekto 4 straipsnyje numatyti santykiai. Antra, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, kuriame nustatyta ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarka ir kurio kartu su projektu nesiūloma keisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3.
keičiamo įstatymo 24 straipsnį nauja 6 dalimi ir, be kita ko, nustatyti, kad „Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą apmokama iš Fondo biudžeto.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, siūlomos nuostatos tarpusavyje derintinos su įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 22 punktu, kuriame numatytas iš Fondo biudžeto lėšų apmokėjimas tik sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių gydytojai teiks ekspertines paslaugas. Antra, iš šios dalies turinio galima daryti išvadą, kad Fondo administravimo įstaiga turės teisę pasitelkti gydytojus specialistus tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis sudarytos sutartys, todėl neaišku, kodėl gydytojams specialistams (o ne sutartis sudariusioms sveikatos priežiūros įstaigoms) ir kokiu teisiniu pagrindu už darbą būtų apmokama iš Fondo biudžeto. Trečia, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų pasirenkama sveikatos priežiūros įstaiga, su kuria būtų sudaroma sutartis. 4. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio naujoje 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nurodymas asmeniui <...> dalyvauti papildomame sveikatos ištyrime yra privalomas. Neįvykdžius nurodymo, ligos išmoka, netekto darbingumo pensija ar kita išmoka, mokama iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto neskiriama, o jeigu ji paskirta – sustabdomas jos mokėjimas.“ Pažymėtina, kad nei aptariamame, nei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nėra nustatyti nurodymo asmeniui priėmimo pagrindai (sąlygos) bei jo vykdymo terminai, todėl toks teisinis reguliavimas gali pažeisti asmens teises.
Pažymėtina, kad su asmens teisėmis ir pareigomis susijusios nuostatos turi būti reguliuojamos įstatymu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad imperatyvi teisė neskirti ar paskirtos išmokos mokėjimą sustabdyti taip pat kelia abejonių, nes asmuo gali neįvykdyti nurodymo dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, pavyzdžiui, ligos. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar nurodymas asmeniui gali būti skundžiamas keičiamo įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka, nes nurodymo priėmimas sukelia asmeniui teisines pasekmes. 5. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio naujoje 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos skyrimo“, tačiau neaišku, kokiu tikslu šią normą siūloma nustatyti, nes ligos išmokos skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu šioje dalyje norima reguliuoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų nepaskirtų ar sustabdytų išmokų mokėjimo taisykles, nuostatas reikėtų atitinkamai suformuluoti. 6. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio naujoje 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybą dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo.
Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena. Gydytojų specialistų išvada Tarnybai yra privaloma.“ Šioje dalies nuostata, pagal kurią priimto naujo sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena, tikslintina. Formuluotė „sprendimo termino pradžia“ teisės požiūriu ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, sprendimo priėmimo terminas nėra tęstinis procesas, antra, ji reikštų, kad sprendimas priimtas kreipimosi dėl jo priėmimo dieną, o ne po to, kai tokiam sprendimui priimti yra atlikti veiksmai ir gauti visi reikalingi dokumentai. Šios dalies formuluotė „Gydytojų specialistų išvada Tarnybai yra privaloma“ tikslintina, nes išvada privalo vadovautis ne tik Tarnyba, o ir kiti asmenys. 7. Atsižvelgdami į teisės aktų rengimo rekomendacijas, įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“, šio straipsnio sudedamosios dalys turi būti pildomos atskiromis to paties straipsnio dalimis; 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,buvusį“ įrašytini skaičius ir žodis ,,34 straipsnio“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2018-11-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių ,,šiame punkte“ įrašyti žodžius ,,šioje dalyje“. 2. Keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „dėl objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo asmens, kuriam duotas nurodymas, valios“ įrašyti teisės požiūriu tinkamesnę formuluotę „dėl svarbių priežasčių“. 3. Keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, jo galiojimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena.“ Šios dalies nuostata, pagal kurią priimto naujo sprendimo galiojimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena, tikslintina, nes sprendimo priėmimo terminas nėra tęstinis procesas, todėl nuostata dėstytina, pavyzdžiui, taip: „Priimtas naujas sprendimas įsigalioja Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą dieną.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYbinio socialinio draudimo įstatymo nr. I-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-2720 2018-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė,
R. J. Dagys, A. Dumbrava, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidentės patarėja, G. Šimkus – Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, R. Cicėnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja, J. Sinkevič – Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos l. e. p. direktorius, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja, V. Griškova – Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėja, A. Mielkutė – Lietuvos advokatūros teisės skyriaus vadovė, D. Čibirienė – Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, K.
Platelis – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, M. Gudaitė-Gulbinienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-176 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 24 straipsnyje siūloma reglamentuoti neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo priežiūrą, t. y. suteikti Fondo administravimo įstaigoms tikrinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 24 straipsnio pavadinimą ir turinį, įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl siūlytina arba tikslinti straipsnio pavadinimą, arba įstatymą pildyti nauju straipsniu, kuriame būtų reguliuojami projekto 4 straipsnyje numatyti santykiai. Antra, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, kuriame nustatyta ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarka ir kurio kartu su projektu nesiūloma keisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Argumentai: Pritariant pastabos daliai, kad projekto 4 straipsnio nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl išbraukti projekto 4 straipsnio nuostatas (jo nuostatas perkeliant į projekto naują 6 straipsnį, žr. Komiteto pasiūlymą). Pasiūlymai: 1.Išbraukti projekto 4 straipsnį: ,,4 straipsnis. 24 straipsnio papildymas Papildyti 24 straipsnį 6–9 dalimis:
„6. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo
nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, mokamą iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto, Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą apmokama iš Fondo biudžeto. Prireikus, Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Už sutartį sudariusios asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga apmoka iš Fondo biudžeto. 7. Nurodymas asmeniui, kurio neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą prižiūri Fondo administravimo įstaigos, dalyvauti papildomame sveikatos ištyrime yra privalomas. Neįvykdžius nurodymo, ligos išmoka, netekto darbingumo pensija ar kita išmoka, mokama iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto neskiriama, o jeigu ji paskirta – sustabdomas jos mokėjimas. 8. Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos skyrimo. 9.
administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo. Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena. Gydytojų specialistų išvada Tarnybai yra privaloma.“
numeraciją. 3. Atitinkamai pakeisti projektu keičiamo įstatymo pavadinimą. 4. Papildyti projektą nauju 6 straipsniu (dėl keičiamo įstatymo papildymo 34¹straipsniu), žr. Komiteto pasiūlymą. Dėl pastabos dalies, susijusios su galimu prieštaravimu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui žr. Komiteto pasiūlymą. Komiteto nuomone, įstatymo projekto nuostatos neprieštaravo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui ir juo nesiekta pakeisti pastarojo įstatymo, tačiau siekiant teisinio aiškumo Komiteto siūlymu teikiamoje įstatymo 34¹straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje aiškiai nurodoma, kad taikoma Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta Tarnybos sprendimų apskundimo tvarka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti keičiamo įstatymo 24 straipsnį nauja 6 dalimi ir, be kita ko, nustatyti, kad „Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą apmokama iš Fondo biudžeto.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, siūlomos nuostatos tarpusavyje derintinos su įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio
priežiūros įstaigoms, kurių gydytojai teiks ekspertines paslaugas. Antra, iš šios dalies turinio galima daryti išvadą, kad Fondo administravimo įstaiga turės teisę pasitelkti gydytojus specialistus tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis sudarytos sutartys, todėl neaišku, kodėl gydytojams specialistams (o ne sutartis sudariusioms sveikatos priežiūros įstaigoms) ir kokiu teisiniu pagrindu už darbą būtų apmokama iš Fondo biudžeto. Trečia, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų pasirenkama sveikatos priežiūros įstaiga, su kuria būtų sudaroma sutartis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto papildymo 6 straipsniu (įstatymo papildymo 34¹straipsniu), t.y. du paskutinius 34¹straipsnio 1 dalies sakinius. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad „Nurodymas asmeniui <...> dalyvauti papildomame sveikatos ištyrime yra privalomas.
Neįvykdžius nurodymo, ligos išmoka, netekto darbingumo pensija ar kita išmoka, mokama iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto neskiriama, o jeigu ji paskirta – sustabdomas jos mokėjimas.“ Pažymėtina, kad nei aptariamame, nei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nėra nustatyti nurodymo asmeniui priėmimo pagrindai (sąlygos) bei jo vykdymo terminai, todėl toks teisinis reguliavimas gali pažeisti asmens teises. Pažymėtina, kad su asmens teisėmis ir pareigomis susijusios nuostatos turi būti reguliuojamos įstatymu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad imperatyvi teisė neskirti ar paskirtos išmokos mokėjimą sustabdyti taip pat kelia abejonių, nes asmuo gali neįvykdyti nurodymo dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, pavyzdžiui, ligos. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar nurodymas asmeniui gali būti skundžiamas keičiamo įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka, nes nurodymo priėmimas sukelia asmeniui teisines pasekmes. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto papildymo 6 straipsniu (įstatymo papildymo 34¹straipsniu), t.y. 34¹straipsnio 2, 5 ir 6 dalies nuostatas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-176 4.Keičiamo įstatymo 24 straipsnio naujoje 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos skyrimo“, tačiau neaišku, kokiu tikslu šią normą siūloma nustatyti, nes ligos išmokos skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu šioje dalyje norima reguliuoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų nepaskirtų ar sustabdytų išmokų mokėjimo taisykles, nuostatas reikėtų atitinkamai suformuluoti. Pritarti iš dalies. Žr.
Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto papildymo 6 straipsniu (įstatymo papildymo 34¹straipsniu), t.y. 34¹straipsnio 3 dalies nuostatas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad „Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnybą dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo. Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena. Gydytojų specialistų išvada Tarnybai yra privaloma.“ Šioje dalies nuostata, pagal kurią priimto naujo sprendimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena, tikslintina. Formuluotė „sprendimo termino pradžia“ teisės požiūriu ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, sprendimo priėmimo terminas nėra tęstinis procesas, antra, ji reikštų, kad sprendimas priimtas kreipimosi dėl jo priėmimo dieną, o ne po to, kai tokiam sprendimui priimti yra atlikti veiksmai ir gauti visi reikalingi dokumentai. Šios dalies formuluotė „Gydytojų specialistų išvada Tarnybai yra privaloma“ tikslintina, nes išvada privalo vadovautis ne tik Tarnyba, o ir kiti asmenys. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto papildymo 6 straipsniu (įstatymo papildymo 34¹straipsniu), t.y. 34¹straipsnio 4 dalies nuostatas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rekomendacijas, įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“, šio straipsnio sudedamosios dalys turi būti pildomos atskiromis to paties straipsnio dalimis; 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,buvusį“ įrašytini skaičius ir žodis ,,34 straipsnio“. Pritarti.
Pritarti. Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą, pastaba nebeaktuali. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė, 2018-10-31 Nr. G-2018-10203 * Dėl Sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įstatymų projektų Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę - nepritarimą dėl 2018m. spalio 17d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems teisės aktų projektams:
draudimo įstatymo projektui XIIIP-2725 ;
socialinio draudimo įstatymo projektui XIIIP-2720; nes priėmus šiuos teisės aktus gyventojų pajamų apmokestinimas didėja nuo 2019m. pažeidžiant LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas (20 str. 3d.) dėl jų įsigaliojimo 6 mėnesių termino. Norime atkreipti, kad minimų teisės aktų projektai:
netinkamai pristatomi visuomenei, be aiškaus ir suprantamo atskleidimo apie skirtingą mokesčių didėjimo įtaką keičiantis gyventojo pajamoms, atsižvelgiant į taikomas grindis ir lubas, kurios naudojamos gyventojų mokesčių skaičiavimui. 2. Užregistruoti pažeidžiant LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, nes numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas netinkamai. Teisės akto aiškinamajame rašte:
Mokesčių keitimas, tik dėl to, kad suvienodinti įstatymo formuluotes dėl visų veiklų, nėra ekonomiškai pagrįstas. Visos vykdomos veiklos yra skirtingos ir eilę metų dėl savo skirtingumo buvo apmokestinamos skirtingai. Nėra pateiktas ekonomiškai pagrįstas argumentuotas paaiškinimas kodėl tam tikroms pajamų rūšims mokesčiai sumažinti (tantjemos, autoriniai iš darbdavio, verslo liudijimai), o kitoms būtina juos padidinti (autoriniai ne iš darbdavio, MB, individuali veikla pagal pažymą). Siūlome patikslinti projektus taip, kad gyventojų mokesčiai nedidėtų priklausomai nuo to ar jie dalyvauja papildomame pensijiniame kaupime ar ne, taip kaip tai buvo padaryta dėl 2018m. birželio 30d. patvirtinto 2019m. gyventojų darbo užmokesčio pajamų apmokestinimo 2019 m. Siūlome tikslinti LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas (20 str.) dėl mokestinių teisės aktų keitimo, nustatant papildomą sąlyga, kad 20 str. 3d. išvardinti mokestinių teisės aktų keitimai, dėl kurių didėja mokesčiai, gali būti keičiami tik vieną kartą per 5 metus. Siūlome į Valstybinio Socialinio draudimo įstatymą perkelti VSD tarifus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo ir jiems taikyti 5 metų nekeitimo tvarką. Mokesčių keitimas, net jei tai būtų jų mažinimas visada parodo mokestinės sistemos nestabilumą. Mūsų siūlymas yra stabilizuoti mokestinę sistemą ir sukurti saugią ir tvarią bei prognozuojamą mokestinę aplinką.
Siūlome numatyti pagrindinių teisės aktų vertimą į anglų kalbą. Dabartiniu metu nei vienas aktualaus mokestinis teisės aktas neturi vertimo į jokią kitą kalbą, išskyrus lietuvių kalbą. Užsienio šalių ekonomistai yra priversti išbraukti Lietuvą iš savo mokslinių darbų, Lietuva praranda investuotojus, nors tam tikrais atvejais Lietuvoje mokesčiai yra mažesni nei aplinkinėse šalyse. Įvertinta. 1.Siekiant, kad savarankiškai dirbančių asmenų mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma nedidėtų, įvertinus nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius pakeitimus (išskyrus galimą poveikį dėl maksimalios įmokų bazės nedidelei savarankiškai dirbančių asmenų grupei, gaunančiai itin dideles pajamas), Komitete pritarta komiteto patobulintam Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir A. Palionio pasiūlymui (2018-10-19) dėl apmokestinamosios bazės dydžio (žr. komiteto pasiūlymą prie nurodyto Seimo narių pasiūlymo); 2.Kartu žr. išvadas ir projektus dėl Nr. XIIIP-2719, XIIIP-2721, Nr. XIIIP-2725. 2. Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė, 2018-11-13 Nr. G-2018-10623 *
Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-823 5 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. i-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XTTT-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau - Projektai), įvertinusi jų tikslus, uždavinius, atitiktį teisėkūros principams bei galimas naujo teisinio reguliavimo pasekmes, nepritaria Projektams ir teikia šias pastabas.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant advokatus ir advokatų padėjėjus, socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, nemokant įmokų nuo didesnės nei 28 vidutinio darbo užmokesčio (toliau - VDU) (22 643,60 Eur) sumos per metus. Šiuo metu savarankiškai dirbantys asmenys moka 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) ir 28,9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokas. Projektais siūloma nustatyti, kad individualią veiklą vykdantys asmenys mokėtų socialinio draudimo įmokas nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų, nemokant įmokų nuo didesnės nei praėjusių metų 43 VDU (48856,6 Eur) sumos. Patvirtinus naujus įmokų tarifus, asmenys vykdantys individualią veiklą mokėtų 12,52 proc. dydžio VSD ir 6,98 proc. dydžio PSD įmokas. Tai reiškia, kad Projektais siekiama nustatyti prievolę mokėti nurodytų tarifų dydžio įmokas, padidinus taikomą apmokestinamąją bazę. Lietuvos advokatūra abejoja aiškinamajame rašte nurodyto Projektų tikslo - „nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenis tokią apmokestinamąją bazę, kad dėl mokesčių ir pensijų reformų įgyvendinimo jų apmokestinimas išliktų panašiame lygyje"- pagrįstumu. Pagal Projektų rengėjų skaičiavimus, šiuo metu asmens, vykdančio individualią veiklą, pajamoms siekiant 1000 Eur įmokų, mokėtinų Valstybinio socialinio draudimo fondui, t. y. VSD ir PSD, suma sudaro 189,5 eurus1. Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, ši suma padidėtų iki 195 eurų.
Teigiama, kad šie pokyčiai tik neženkliai padidintų mokestinę naštą asmenims vykdantiems individualią veiklą, todėl neigiamos pasekmės nėra numatomos. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad nekeičiant VSD bei PSD įmokų bazės ir tarifų, individualios veiklos apmokestinimas išliktų tokiame pačiame lygyje, nepaisant mokesčių ir pensijų reformos įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra viešai nurodžiusi, kad: „kartu su „Sodros" biudžetu yra tvirtinami socialinio draudimo tarifai, kurie galios 2019 metais. Tarifai keičiasi dėl mokesčių reformos, nes nuo kitų metų sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos". Pažymėtina, kad darbdavio ar darbuotojo įmokų, kurias ketinama sujungti įgyvendinus mokesčių reformą, individualios veiklos vykdymo sistemoje nėra, todėl keisti apmokestinamąją pajamų bazę, VSD ir PSD tarifus bei didinti įmokų „lubas" nėra tikslinga. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors yra deklaruojamas nežymus mokestinės naštos didinimas, visgi pastebėtina, jog vienu metu keičiantis iš karto bent trims rodikliams (mokestinei bazei, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo tarifams bei didinant įmokų „lubas"), taip pat papildomai įvertinus, jog atitinkamai 2019 m. keisis VDU, (didėjant VDU, didėja ir apmokestinamų pajamų imtis) išlieka tikimybė, jog individualią veiklą vykdantiems asmenims, mokestinė našta galimai išaugs ir individualią veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai susidurs su dar didesne mokestine našta.
Todėl Lietuvos advokatūros vertinimu, Projekto iniciatorių skaičiavimai objektyviai neatspindi tikrojo Projektų poveikio individualią veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų grupei. <<...>>
Rengiant siūlomus Projektus, nevertintos neigiamos teisinio reguliavimo pasekmės savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu, taip pat tiesioginė ir netiesioginė siūlomo reguliavimo nauda bei kaip tai galimai atsilieps individualią veiklą vykdančių asmenų veiklos sąlygoms bei plėtrai. Individualią veiklą vykdantys asmenys savo rizika kuria naujas darbo vietas ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai, todėl dažni šios srities apmokestinimo pokyčiai (pvz., 2017 m. įvestas mokesčio kreditas) sukuria daug neigiamų pasekmių. Nestabilus individualios veiklos mokesčių modelis neskatina asmenų pradėti dirbti savarankiškai. Mokesčiai, būdami bendros ekonominės politikos dalimi, neturėtų tiesiogiai veikti atskirų asmenų grupių pajamų, sukuriant didesnę mokesčių naštą. Didėjant individualią veiklą vykdančių asmenų išlaidų dydžiui, atitinkamai gali kilti paslaugų kaina ar turėti įtakos sprendimui pasitraukti iš rinkos, o tai gali iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti įsivyravusią konkurenciją.
Todėl įstatymų projektai turi būti siūlomi atsakingai ir išsamiai išanalizavus, kokią įtaką turės šešėlinei ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai ir kitoms svarbioms sritims. Atsižvelgiant į tai, kad Projektų nuostatomis siūloma iš esmės pakeisti individualią veiklą vykdančių asmenų mokesčių dydį, manytina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per protingus terminus iki teisės aktų priėmimo, suteikiant visuomenei ir interesų grupėms galimybes teikti pasiūlymus ir pastabas visose teisinio reguliavimo teisėkūros stadijose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Vis dėlto pastebėtina, kad aptariamų Projektų atveju, ne tik nėra įvardintų teisinio poveikio rezultatų, ar pateikiami kitokie mokesčių teisės srityje įgyvendintinų reformų sprendimų būdai, tačiau siūlytinais Projektais taip pat nėra atskleisti teisinio reguliavimo tikrieji tikslai, neįvertintas siūlytino teisinio reguliavimo poveikis, neatsižvelgta į visuomenės ir suinteresuotos asmenų grupės interesus.
Pabrėžtina, kad iš esmės keičiant individualią veiklą vykdančių asmenų mokėtinų įmokų bazę į valstybės biudžetą, nėra parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, o visuomenė tinkamai nesupažindama su spręstinomis numatomo teisinio reguliavimo problemomis. Dėl nurodytų priežasčių, siūlome pakartotinai įvertinti Projektus, atsižvelgiant į pateiktas pastabas bei siekiant išvengti neigiamų pasekmių, svarstyti apie papildomų nuostatų įtvirtinimą, priešingu atveju, Projektų įgyvendinimo turėtų būti atsisakyta, o esamas teisinis reguliavimas nekeičiamas. Įvertinta. Žr. argumentus prie Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės D. Čibirienės pasiūlymų. 3. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas K. Platelis, 2018-11-15 Nr. G-2018-10718
d. įregistruoti „Lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo“ 1 ir „Lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XlII-823 5 straipsnio pakeitimo įstatymo“ 2 projektai (toliau – Įstatymo pakeitimo projektai), siūlant keisti socialinio draudimo įmokų bazę visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims. Į asmenų, vykdančią individualią veiklą ratą, patenka ir pagal autorines sutartis veiklą vykdantys meno kūrėjai.
Meno kūrėjų darbo specifika esmingai skiriasi nuo visų kitų dirbančiųjų, jų gaunamos pajamos iš meninės veiklos mažos, o ketinama didinti mokestinė našta itin skaudžiai paliestų šią socialiai jautrią grupę, todėl meno kūrėjams būtina garantuoti lengvatinę valstybinio socialinio draudimo mokestinę bazę. Kelia nerimą tai, kad priėmus įstatymo pakeitimo projektus, meno kūrėjams ir kitiems pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims mokestinė našta padidės jau nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. meno kūrėjų statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. atlygio pagal sudarytas sutartis. Mokesčiai padidės ir asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant taip pat nuo visos individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto
aktus, nustatyti ir nauji valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifai dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Kaip skelbiama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje, 2019 m. savarankiškai dirbantiems asmenims nustatyti tokie tarifai:
pajamas pagal sporto ir atlikėjo sutartis iš to paties draudėjo nustatytas tarifas 19,5-22,5 procentų nuo 100 procentų apmokestinamųjų pajamų pagal sutartis (nepriklausomai, ar autorius turi Meno kūrėjo statusą, ar ne), o draudėjui dar papildomai 1,47 procento;
pajamų pagal sporto ir atlikėjo sutarties iš ne to paties draudėjo nustatytas tarifas 19,5-22.5 procento nuo 100 procentų apmokestinamųjų pajamų Vadinasi, asmenys, gaunantys pajamų pagal autorines sutartis. VSDF turės mokėti jau ne 9(11), o 19,5 (22,5) procentus mokesčių. Nors visumoje tarifų dydžiai mažėja (šiuo metu mokesčiai VSDF sudaro 39,48 (41,48) procentus jei autorius gauna atlygį pagal autorines sutartis pas tą patį darbdavį arba 37,9 (39,9) procentus jei autorius gauna atlygį pagal autorines sutartis ne pas tą patį darbdavį, tačiau išplėtus mokestinę bazę, mokestinė našta tik didės. Palyginimui pateikiame pavyzdžius, kaip po mokestinės reformos pasikeis mokestinė našta pagal autorines sutartis Meno kūrėjo statusą turintiems autoriams bei ne iš to paties darbdavio gaunantiems autoriams, kai jie gauna 1000 eurų pajamų:
I iki 2018 m. gruodžio 31 d. autorius moka tokius mokesčius:
gyventojų pajamų mokestis (toliau - G PM ) 15 proc., t. y.
150 eurų;
sumos) - 45 eurai;
(1000-150-45);
eurų;
autorinė sutartis kainuoja 1144.50 eurų (1000 +144,5). II Nuo 2019 m. sausio 1 d. autorius mokės tokius mokesčius: 2.1 GPM 15 proc. - suma 150 eurų;
visos sumos) - 195 eurų;
(1000-150-195), t. y. autorius „i rankas“ gauna 150 eurų mažiau;
nebereikės mokėti papildomai, todėl įmonei tokia sutartis kainuos 1000 eurų. III Įmonė, įstaiga ar organizacija nutaria sudaryti autorinę sutartį už tokią pat sumą kaip nurodyta I pavyzdyje (įskaitant mokėtinus mokesčius), t. y. 1 144,50 eurų. Toliau pateikiamas pavyzdys, kokius mokesčius šiuo atveju sumokės autorius ir kiek gaus „į rankas“: 3.1 G PM 15 proc.
proc. nuo 1144,5 eurų (visos sumos) - 223,18 eurų;
rankas“ gaus 749.64 eurų (1144.5-171,68-223,18), t. v. gauna 55,36 euru mažiau; IV Dar vienas pavyzdys, jeigu autorius norėtų gauti „j rankas“ gauti 805 eurus, kaip iki mokesčių reformos. Kiek tada įmonei, įstaigai ar organizacijai kainuotų autorinė sutartis nuo 2019 sausio 1 d.? Pateikiame lygtį, kaip apskaičiuoti autorinį atlyginimą su mokesčiais: 805= x - 0 ,15x - 0,195x; X=805/0,655=1229,01 euro.
Vadinasi, įmonei, įstaigai ar organizacijai autorinė sutartis su Meno kūrėjo statusą turinčiu autoriumi bei ne iš to paties darbdavio pajamas gaunančio autoriaus, palyginus su 2018 metais, 2019 metais pabrangsta 84,51 eurų (1229,01-1144,5). Šie skaičiavimai rodo, kad bet kuriuo atveju, jei 2019 metais bus įgyvendinta numatoma mokesčių pertvarka, nukentės autorius arba įmonė, mūsų atveju kultūrinę veiklą vykdanti viešoji įstaiga ar kūrybinė organizacija. Pažymėtina, kad pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims ši reforma iš esmės nekeičia darbuotojo gaunamų grynųjų pajamų bei darbdaviui kainuojančios darbo vietos. Maloniai prašome mokesčių ir įmokų struktūrą keisti taip, kad bendra jų suma dirbantiems pagal autorines sutartis ar individualios veiklos pažymą nepadidėtų. Įvertinta. Žr. argumentus prie Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės D. Čibirienės pasiūlymų. 4. Algirdas Bartkevičius, 2018-11-15 Kyla abejonių, ar pagrįstai ir socialiai teisėtai yra pagal darbo sutartis nedirbantiems senatvės pensininkams skaičiuojamos socialinio ir sveikatos draudimo įmokos nuo autorinio atlyginimo. Šių įmokų tarifai yra patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymais. Tačiau juk senatvės pensininkai yra valstybės draudžiami socialiniu ir sveikatos draudimu. Nors mokant įmokas pensijų socialiniam draudimui yra galimybė perskaičiuoti ir šiek tiek (bent keliais eurais) pasididinti senatvės pensiją, tačiau vieneri draudiminio stažo metai įskaitomi, kai uždarbis, nuo kurio įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, sudarė ne mažiau kaip 12 minimalių mėnesinių atlyginimų.
Esant pensininko autoriniam atlyginimui vidutiniškai į mėnesį bent apie 100 Eur, vienerius socialinio draudimo stažo metus ir šiokį tokį senatvės pensijos padidinimą (jeigu jo sulauksi) yra galimybė užsidirbti tik per ketverius ar daugiau metų, tai yra kai bus uždirbta ne mažiau kaip 4800 Eur (esant MMA 400 eurų), o nuo kitų metų ši suma dar padidėja. Vienas iš mažiausių pensijų gaunantiems asmenims nors šiek tiek didesnės pajamos reikalingos dabar, o ne už kelių metų, kurių pensininkas gali ir nesulaukti. Kitų papildomų socialinių ir sveikatos draudimo garantijų šiems pensininkams teisės aktai nenumato, nors įmokos sumokamos, o tai žymiai sumažina mokamų autorinių atlyginimų ir taip menkus dydžius. Todėl siūloma pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą Nr. I-1336 ir Sveikatos draudimo įstatymą Nr. I-1343 (o jeigu reikia, ir kitus teisės aktus), numatant, jog valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas nemoka autorinio darbo užsakovas ir autorius nuo pajamų, kurias pagal autorines sutartis gauna neturintys darbo santykių senatvės pensininkai. Tokiu būdu autorinių darbų užsakovai turėtų finansinių galimybių bent 20 – 30 proc. padidinti autorinius atlyginimus (tai numatant autorinėje sutartyje), taip palengvinant nors dalies pensininkų nelengvą dalią (esant vienai iš mažiausių ES pensijų - Lietuvoje vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą - 2018 m. 07 mėn. duomenimis - 323,7 Eur). Tikėtina, kad padidėjus autoriniams atlyginimams, ko gero, atsirastų daugiau pensininkų norinčių ir galinčių panaudoti ilgametę savo darbo patirtį, specifines žinias, atliekant autorinius darbus.
Beje, tai atitiktų ir šios Vyriausybės programos, patvirtintos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, dalyje „Kompleksinės paslaugos ir užimtumo galimybės pagyvenusiems žmonėms nurodytus tikslus ir uždavinius. Įvertinta. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2720 iš esmės nėra siūloma jokių panašių pakeitimų dėl senatvės pensijų gavėjų atleidimo nuo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis ar iš kitos savarankiškai vykdomos veiklos (kartu žr. išvadą ir projektą dėl XIIIP-2725). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai R. Šalaševičiūtė, A.Palionis,
1 Argumentai: Vyriausybės pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nuo 50 proc. iki 100 proc. išplėsti apmokestinamąją pajamų bazę. Manytume, kad tai gali turėti neigiamos įtakos savarankiškai dirbantiesiems, nes žmonės tam nepasiruošę. Kai kurie individualia veikla užsiimantys asmenys jau susiplanavę kitų metų biudžetus, o padidėjus mokesčiams, jie praras dalį savo pajamų ir galbūt negalės įgyvendinti užsakovams duotų įsipareigojimų, atlikti paslaugų, kaip žadėję. Manytume, turime atsižvelgti į šios visuomenės dalies nuomonę, nes jie patys susikuria darbo vietas, neprašo išmokų. Siūlome atsisakyti išplėsti mokestinę bazę iki
apmokestinamąją bazę kaip buvo iki šiol – mokėti mokesčius nuo 50 proc. gaunamų pajamų.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.“
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos
skaičiuojamos taip:
bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“ Pritarti iš dalies. Argumentai: 1.Siekiant, kad savarankiškai dirbančių asmenų mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma nedidėtų, įvertinus nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius pakeitimus (išskyrus galimą poveikį dėl maksimalios įmokų bazės nedidelei savarankiškai dirbančių asmenų grupei, gaunančiai itin dideles pajamas, žr. išvadą ir projektą dėl XIIIP-2721(2)). Pasiūlymai: 1.Išbraukti projekto 1 straipsnio 1 dalį, buvusią 2 dalį laikyti 1 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus
asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.“
21. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 50 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“
G. Burokienė, V. Ačienė,
1 Argumentai: Vyriausybės pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nuo 50 proc. iki 100 proc. išplėsti apmokestinamąją pajamų bazę.
Manome, kad tai gali turėti neigiamos įtakos savarankiškai dirbantiesiems ir pažeisti teisėtus jų lūkesčius. Tikėtina, kad savarankiškai dirbantys asmenys yra susiplanavę kitų metų veiklą, o staigiai padidėjus mokesčiams, jie praras dalį savo pajamų ir, tikėtina, negalės įgyvendinti įsipareigojimų, atlikti žadėtų paslaugų. Tokie veiksniai gali visiškai sužlugdyti savarankiškai dirbančiųjų veiklą. Turime įvertinti šios verslo srities išskirtinumą, nes jie patys susikuria darbo vietas ir nėra socialinių išmokų prašytojais. Siūlome nustatyti socialinio draudimo įmokų bazę, kurią pritaikius savarankiškai dirbančiam asmeniui įmokų mokėjimo našta nedidėtų, lyginant su 2018 metais mokamomis įmokomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5
straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 90 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.“
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl projekto 1 straipsnio 1 dalies, pagal kurį keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims paliekama šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta įmokų bazė (pagal kurią socialinio draudimo įmokos šiems asmenims skaičiuojamos nuo 50 procentų atlygio pagal sudarytąsias sutartis) (Žr.
Komiteto pasiūlymą prie Seimo narių R. Šalaševičiūtės, A. Palionio 2018-10-19 pasiūlymo dėl projekto 1 str. 1 dalies). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Komiteto pasiūlymu dėl projekto XIIIP-2719 (žr. Komiteto išvadą dėl šio projekto) atsisakius jo 3 straipsnio buvusios 13 dalies nuostatos, ją patobulintą perkelti į įstatymo projektą Nr. XIIIP-2720. Kartu atsižvelgiant į tai, kad Komiteto pasiūlymu dėl projekto 1 straipsnio liko tik viena dalis. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnio naują 2 dalį išdėstyti taip: ,,2.Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma, o šias sumas viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šiame punkte nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-166 N Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos daliai ir siekiant sureguliuoti buvusiame 4 straipsnyje reguliuojamus santykius Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 6 straipsniu:
Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu:
„34¹ straipsnis. Fondo administravimo įstaigų atliekama
neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, priežiūra 1.
Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos) Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis sudaryta sutartis (toliau
suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga apmoka iš Fondo biudžeto. 2. Nurodymas asmeniui, kurio neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą prižiūri Fondo administravimo įstaigos, dalyvauti papildomame sveikatos tyrime yra privalomas ir neskundžiamas. Nurodyme asmeniui dalyvauti papildomame sveikatos tyrime Fondo administravimo įstaiga turi nurodyti jo įvykdymo terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį.
Asmeniui neįvykdžius nurodymo, išmoka neskiriama, o jeigu ji paskirta, – sustabdomas jos mokėjimas, išskyrus atvejus, kai Fondo administravimo įstaigoms pateikiami įrodymai, kad nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo asmens, kuriam duotas nurodymas, valios. 3. Gavusi gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos mokėjimo. Pripažinus asmenį darbingu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad ligos išmokos mokamos už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, netaikomos. 4. Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo. Tuo atveju, kai priimamas naujas sprendimas, jo galiojimo termino pradžia yra Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą diena. Gydytojų specialistų išvada Tarnybai ir Fondo administravimo įstaigoms yra privaloma. Priimtas naujas Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka. 5 Fondo administravimo įstaigų įgaliojimų vykdant šiame straipsnyje nurodytas priežiūros funkcijas įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6.
tyrime, su šio nurodymo vykdymu susijusios sąnaudos kompensuojamos Fondo biudžeto lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-167 1,4 N Argumentai: atsižvelgiant į pirmiau pateiktus pasiūlymus Pasiūlymai: 1.Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“ Papildyti 7 straipsnį nauja 4 dalimi: ,,4.Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio
įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė