242 STRAIPSNIO 3 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 242 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 242 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones arba kai iš vairuojančio asmens paimtas vairuotojo pažymėjimas įstatymų nustatyta tvarka taikant procesines prievartos priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo narys Vitalijus Gailius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio pakeitimai, kuriais įtvirtinama baudžiamoji atsakomybė asmenims už kelių transporto priemonių vairavimą neblaiviems, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šie, taip pat anksčiau priimti atitinkami teisinio reguliavimo, griežtinančio neblaivių ar apsvaigusių asmenų, vairuojančių transporto priemones, atsakomybę pakeitimai, rodo įstatymo leidėjo siekį didinti eismo saugumą keliuose, užkirsti kelią neblaivių ar apsvaigusių asmenų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelę grėsmę kitų eismo dalyviui gyvybei, sveikatai ar turtui. Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), ir ypač
nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) normas matyti, kad be griežtinamų sankcijų ar baudžiamojo ir administracinio poveikio priemonių, skiriamų jau išnagrinėjus baudžiamąją ar administracinio nusižengimo bylą, nustatytos ir procesinės prievartos priemonėmis, kurias taikant gali būti ribojama asmens teisė vairuoti transporto priemones iš karto po to, kai jis užklumpamas padaręs pažeidimą neblaivus ar apsvaigęs bei pradėjus dėl tokio pažeidimo tyrimą (ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną). Kita vertus, kyla abejonių dėl tokių procesinių prievartos priemonių taikymo efektyvumo, nes už procesinių prievartos priemonių nevykdymą ar jų ignoravimą asmeniui kylančios teisinės pasekmės realaus poveikio nedaro, nes yra itin švelnios, o kai kuriais aspektais, jų taikymas net minimizuoja galutiniu kompetentingos institucijos nutarimu skiriamas administracinio poveikio priemones.
ANK 602 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas. Taigi, kaip matyti, kai asmuo vairuoja neblaivus ar apsvaigęs, iš jo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir negrąžinamas iki įsiteisėja galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Taip pat, priešingai nei nuo 2017 m. sausio 1 d. netekusiame galios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, laikinas vairuotojo pažymėjimas tokiam asmeniui nėra išduodamas. Paminėtina ir tai, kad jei asmeniui skiriamas specialios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 686 str. 3 d., specialios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo specialią teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos. Aptariamu atveju vairuotojo pažymėjimo paėmimas taikomas kaip procesinė prievartos priemonė. Žvelgiant į ANK 595 str.
Žvelgiant į ANK 595 str. 1 d. matyti, kad teisenos užtikrinimo prievartos priemones, tarp jų ir specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimą, gali taikyti administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Iš šio, taip pat ANK
tvarką, kuri nustato, kad specialiosios teisės atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, akivaizdu, jog paimant vairuotojo pažymėjimą administracinio nusižengimo tyrimo metu tik padarius nusižengimą, iš esmės siekiama užtikrinti nutarimo, kuris priimamas jau išnagrinėjus bylą ir kuriuo teisė vairuoti atimama, vykdymą. Kita vertus, minėtos specialios teisės atėmimo terminų skaičiavimo taisyklės, kai šios administracinio poveikio priemonės skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo nutarimo priėmimo, o nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, jei ši teisenos užtikrinimo prievartos priemonė buvo taikyta, dienos, remiantis loginiu teisės aiškinimu leidžia spręsti, kad įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė apriboti galimybę dalyvauti eisme asmenims, kurie transporto priemones vairavo neblaivūs ar apsvaigę, nuo to momento, kai galimai padarytas nusižengimas užfiksuojamas iki priimamas galutinis sprendimas dėl teisės vairuoti atėmimo. Tačiau reikia pažymėti, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas savaime nereiškia, kad iš asmens yra atimta teisė vairuoti. Tokią išvadą galima daryti analizuojant tiek ANK, tiek kitų teisės aktų, reglamentuojančių su teisės vairuoti transporto priemones įgijimu ar praradimu susijusius teisinius santykius.
Specialiosios teisės atėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti ANK 28 straipsnyje ir specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė skiriamas už padarytą nusižengimą kartu su administracine nuobauda išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Tuo tarpu vairuotojo pažymėjimo paėmimas reglamentuojamas procesinėje Kodekso dalyje ir yra laikomas teisenos užtikrinimo prievartos priemone, tyrimą atliekančio pareigūno taikoma siekiant užtikrinti tinkamą procesą ir priimto sprendimo vykdymą. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 62 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise. Taigi, specialios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė arba uždraudimas naudotis šia teise kaip baudžiamojo poveikio priemonė, skiriamas konkrečiai apibrėžtam terminui, kuris skaičiuojamas metais ir mėnesiais atitinkamai pagal ANK ar BK nuostatas išnagrinėjus bylą, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimas paimamas neapibrėžtam laikotarpiui, t. y. kol vyksta tyrimas bei bylos nagrinėjimas, iki priimamas sprendimas dėl specialios teisės atėmimo ar uždraudimo naudotis šia teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei kompetentingos institucijos sprendimu teisė vairuoti nėra atimama ar nėra uždraudžiama šia teise naudotis, paimtas vairuotojo pažymėjimas asmeniui grąžinamas be jokių papildomų sąlygų bei procedūrų, tuo tarpu atėmus teisę vairuoti, ją galima susigrąžinti tik įvykdžius teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., baigus papildomus vairuotojų mokymus, išklausius kursą apie alkoholio žalą, išlaikius egzaminą (žr. ANK 686 str.
ANK 686 str. 3 d., 4 d.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinta Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka. Taigi, sistemiškai aiškinant anksčiau paminėtus teisės aktus, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, galima daryti išvadą, kad asmuo, iš kurio paimtas vairuotojo pažymėjimas taikant teisenos užtikrinimo prievartos priemones ANK 602 str. 3 d. nustatyta tvarka ar skiriant vairuotojo pažymėjimo paėmimą kaip kardomąją procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 134 str., a priori teisės vairuoti transporto priemonės nepraranda arba kitaip tariant, iš tokio asmens teisė vairuoti transporto priemones nėra atimama. Minėta, kad įstatymų leidėjas siekė apriboti neblaiviems asmenims galimybę dalyvauti eisme po to, kai nustatomas galimai padarytas pažeidimas iki byla išnagrinėjama iš esmės ir priimamas galutinis sprendimas, tačiau vis gi nenumatė efektyvaus šio tikslo įgyvendinimo mechanizmo, nes asmeniui, ignoruojančiam jam taikomas procesines prievartos priemones, t. y. nepaisančiam to, kad iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir toliau vairuojančiam transporto priemonę, nekyla tokios teisinės pasekmės, kurios galėtų jį atgrasyti nuo vairavimo. ANK 424 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę už vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti. Už šį administracinį nusižengimą gali būti skirta nuo 450 iki 700 eurų bauda. Tačiau asmuo, iš kurio vairuotojo pažymėjimas paimtas taikant procesines prievartos priemones, tačiau vairuojantis transporto priemonę, pagal šį ANK straipsnį negalėtų būti baudžiamas, nes, kaip minėta, iš jo teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta.
Taip pat, vadovaujantis anksčiau minėtomis ANK nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės atėmimo terminų skaičiavimą, asmuo, iš kurio vairuotojo pažymėjimas paimtas, tačiau nėra priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti, negalėtų būti prilyginamas asmeniui, kuriam teisė vairuoti yra atimta, nes taip aiškinant įstatymą būtų taikomas Konstitucijos draudžiamas plečiamas įstatymo nuostatų aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-58-507/2016). Taigi, tokiu atveju asmuo galėtų būti baudžiamas pagal ANK 417 str. 8 d. bauda nuo dešimties iki dvylikos eurų tik už tai, kad tikrinančiam pareigūnui negali pateikti galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklių 16 punkte. Iš to seka, kad iš neblaivus transporto priemonę vairavusio asmens paėmus vairuotojo pažymėjimą ir šiam ją vairuojant iki priimamas nutarimas teisę vairuoti atimti, jam galėtų būti skiriamos tik „simbolinės“ administracinės nuobaudos, tačiau priėmus nutarimą specialiąją teisę atimti, teisės vairuoti atėmimo terminas būtų skaičiuojamas ne nuo nutarimo priėmimo, bet nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, taip de facto sutrumpinant šios administracinės poveikio priemonės vykdymo laikotarpį. Analogiškai ir asmuo, iš kurio buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas taikant kardomąją procesinę prievartos priemonę BPK 134 str. nustatyta tvarka, negalėtų būti laikomas asmeniu, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ar kuriam šia teise uždrausta naudotis.
Laikantis BPK kardomųjų priemonių skyrimo principų, asmeniui, nesilaikančiam paskirtų apribojimų, paskirta kardomoji priemonė gali būti keičiama griežtesne, tačiau praktikoje asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, kai iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas taikant kardomąją prievartos priemonę, ji nėra keičiama griežtesne, juo labiau, kad kai kurios kardomosios priemonės (pvz., suėmimas) apskritai negalėtų būti taikomas asmeniui, kuris tik vairavo būdamas neblaivus ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 str. 7 d. Taigi, akivaizdu, kad anksčiau aptartų procesinių prievartos priemonių taikymas asmenims, kurie transporto priemones vairavo neblaivūs, nėra veiksmingas ir iš esmės neleidžia pasiekti įstatymo leidėjo tikslų – riboti galimybę asmenims, kurie vairavo neblaivūs, dalyvauti eisme iki priimamas galutinis sprendimas atimti teisę vairuoti ar uždrausti naudotis šia teise. Papildant ANK 424 str. 3 d. bei numatant atsakomybę už vairavimą asmenims, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės paimant vairuotojo pažymėjimą, būtų užtikrintas šių procesinių prievartos priemonių veiksmingumas. Siekiant šio tikslo, numatyti tokie uždaviniai:
pažymėjimas taikant procesines prievartos priemones tiek administracinių nusižengimų teisenoje ANK 602 str. numatyta tvarka, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą BPK 134 str. tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
iniciatorius – Seimo narys Vitalijus Gailius
šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai ANK 602 str.
vairuoja transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs. Taip pat BPK 134 str. numatyta procesinė prievartos priemonė – kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Nepaisant to, šių procesinių prievartos priemonių taikymas neužtikrina veiksmingo asmens naudojimosi šia teise ribojimo, kurio siekia įstatymų leidėjas, nes asmeniui ignoruojant jam taikytas procesines prievartos priemones ir vairuojant transporto priemones iki priimamas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje atimti teisę vairuoti ar baudžiamojoje byloje uždrausti naudotis šia teise, gali būti taikoma administracinė atsakomybė tik už tai, kad jis jį sustabdžiusiam pareigūnui negali pateikti galiojančio vairuotojo pažymėjimo kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 16 punktas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti administracinę atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemones po to, kai iš jų buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas taikant ANK ar BPK numatytas procesines prievartos priemones iki priimamas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo ar baudžiamojoje byloje. Šie pakeitimai užtikrintų taikomų procesinių prievartos priemonių, kuomet iš asmens paimamas vairuotojo pažymėjimas, veiksmingumą, taip pat leistų pasiekti įstatymo leidėjo siekį efektyviai riboti asmenų, kurie transporto priemones vairavo būdami neblaivūs ar apsvaigę, galimybę dalyvauti eisme ir taip garantuoti eismo saugumą, apsaugant kitus eismo dalyvius nuo neblaivių vairuotojų keliamos grėsmės jų gyvybei, sveikatai ar turtui. 5.
neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą turėtų būti efektyviau užtikrinamas eismo saugumas, užkertama galimybė transporto priemones vairavusiems neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims dalyvauti eisme iki bus priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti ar uždrausti naudotis šia teise ir užtikrinamas taikomų procesinių prievartos priemonių veiksmingumas. 6. Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto įgyvendinimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. Priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas veiksmingiau taikyti procesines prievartos priemones neblaiviems vairuotojams, didins eismo saugumą keliuose. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžtų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai: „administracinis nusižengimas“, „administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2017-01- Nr. Į 2017-01-05 Nr. S-2017-132 dėl lietuvos respublikos ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 242 STRAIPSNIO 3
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. S-2017-132 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-272, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis. Iš projekto aiškinamojo rašto pavadinimo akivaizdu, kad projekto rengėjo tikslas keisti ne ANK 242, o 424 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinime, 1 straipsnio pavadinime ir jo pakeitimo esmėje skaičius „242“ keistinas skaičiumi
„424“. 2. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88 punkto 1
papunkčiu, įstatymo pakeitimo įstatymo pavadinime „nurodomas visas keičiamo įstatymo pavadinimas, įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos kodeksus) ir visi keičiami ar pildomi straipsniai, nauji straipsniai, kuriais pildomas įstatymas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Jei keičiamas visas įstatymo skirsnis, skyrius, dalis ar priedas, jie taip pat nurodomi įstatymo pavadinime.“ Pastebėtina, kad keičiamos straipsnių dalys įstatymo pakeitimo įstatymo pavadinime nėra nurodomos. Dėl tos priežasties iš teikiamo projekto pavadinimo brauktinas skaičius ir žodis „3 dalies“. 3. Teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė nenumeruotina (nerašytinas skaičius „1“). Be to, žodis „papildyti“ keistinas žodžiu
„pakeisti“. 4. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamoje ANK 424 straipsnio 3 dalyje
vartojamas „procesinių prievartos priemonių“ terminas, atsižvelgiant į projekto tikslus, turėtų būti patikslintas.
Atkreiptinas dėmesys, kad „procesinės prievartos priemonės“ – terminas, vartojamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) III dalyje. ANK vartojamas kitas terminas – „administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės“ (žr. ANK XXX skyrių). Nepatikslinus, egzistuoja rizika, kad nauja ANK 424 straipsnio 3 dalies formuluotė bus taikoma tik tuo atveju, kai vairuotojo pažymėjimas paimtas BPK 134 straipsnio pagrindu, bet nebus taikomas, kai vairuotojo pažymėjimas paimtas ANK 602 straipsnio 3 dalies pagrindu. 5. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamoje ANK 424 straipsnio 3 dalyje formuluotė „įstatymų nustatyta tvarka“ yra perteklinė, dėl to siūlytina jos atsisakyti. Priešingu atveju sukeliama abejonė, kad egzistuoja atvejai, kai procesines prievartos priemones galima taikyti ir ne įstatymų nustatyta tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]