Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio pakeitimas
Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje arba kuris laikinai dėl tarnybinio būtinumo perkeliamas į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pareigūnams gali būti suteikiamos Darbo kodekse numatytos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kūrybinės ir mokymosi atostogos, nemokamos atostogos.“2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio pakeitimas
Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties
priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 93,1 mėnesių vidutinio vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio užmokesčių dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.
Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks
bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“
Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 46,55 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 37,24 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 27,93 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 30 23,28 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 18,62 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 13,97 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 0,78 iki 12 9,31 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio.“ 3.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 46,55 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 37,24 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 27,93 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 30 23,28 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 18,62 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 13,97 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 0,78 iki 12 9,31 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio.“
vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo mastą, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 23,28 iki
darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija.“3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Vidaus reikalų pareigūnų registro paskirtis ir objektai, registro valdytojas ir tvarkytojai, jų teisės ir pareigos, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, registro sąveika su susijusiais registrais, registro duomenų ir registro informacijos sauga, registro finansavimas, reorganizavimas ir likvidavimas reglamentuojami Vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatuose. Šiuos nuostatus vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.“4 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „13.
Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga buvo mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą. Įsigaliojus šiam įstatymui, vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams paliekamas jų 2018 m. gruodžio 31 d. turėtas pareiginės algos koeficientas. Jeigu 2018 m. gruodžio 31 d. pareigūno turėtas pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede atitinkamai pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią koeficientą, pareigūnui paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas.“
išdėstyti taip: „14.
Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją buvo mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede nurodytą tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą. Įsigaliojus šiam įstatymui, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas pareigūno 2018 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų pareigybei nustatytą koeficientą dauginant atitinkamai iš:
1) pareigūnui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją – 1,3;
2) pareigūnui, turinčiam 2 kvalifikacinę kategoriją – 1,2;
3) pareigūnui, turinčiam 3 kvalifikacinę kategoriją – 1,1;
4) pareigūnui, neturinčiam kvalifikacinės kategorijos – 1.“
dalimi:
„14¹. Pagal šio straipsnio 14 dalį apskaičiuotas pareigūno pareiginės algos
koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
14² dalimi: „14².
Jeigu pagal šio straipsnio
koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede atitinkamai pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią koeficientą, pareigūnui paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas.“
išdėstyti taip: „27. Pareigūnams, iki šio įstatymo įsigaliojimo perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje arba nusiųstiems eiti karjeros valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir vidaus reikalų ministro įsakymu įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, iki vidaus reikalų ministro įsakyme nurodyto įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą termino pabaigos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 16 ir 17 dalių nuostatos, jiems mokamas ne mažesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis, padidintas 1,289 karto.“
išdėstyti taip: „28. Šio straipsnio 27 dalyje nurodyti pareigūnai, nustoję eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, grąžinami į iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas.
Jeigu tokių pareigų nėra, šie pareigūnai jų rašytiniu sutikimu gali būti skiriami į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, o jeigu ir šių pareigų nėra, laikinai, iki atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jų rašytiniu sutikimu gali būti skiriami į žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje. Visais šiais atvejais jiems mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą nustatytas darbo užmokestis, padidintas 1,289 karto. Pareigūnai, kurie nesutinka eiti pasiūlytų kitų lygiaverčių arba žemesnių pareigų, atleidžiami iš vidaus tarnybos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą.“
30 dalimi: „30. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių mokėjimas bus vykdomas po šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio pat dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
31 dalimi:
„31. Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statuto nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka pareigūno draudžiamųjų pajamų laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir kitų išmokų dydį, pareigūno draudžiamosios pajamos, buvusios tuo laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2714(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) į šiame statute nustatytas atostogas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogas, nemokamas atostogas;“. 2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio pakeitimas
Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje arba kuris laikinai dėl tarnybinio būtinumo perkeliamas į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pareigūnams gali būti suteikiamos Darbo kodekse numatytos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kūrybinės ir mokymosi atostogos, nemokamos atostogos.“3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio pakeitimas
Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 93,1 mėnesių vidutinio mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“
Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 46,55 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 37,24 mėnesio mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 27,93 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 30 23,28 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 18,62 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 13,97 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 0,78 iki 12 9,31 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ 3.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 46,55 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 37,24 mėnesio mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 27,93 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 30 23,28 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 18,62 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 13,97 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 0,78 iki 12 9,31 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“
vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo mastą, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 23,28 iki 50 38,79 mėnesių mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.“4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Vidaus reikalų pareigūnų registro paskirtis ir objektai, registro valdytojas ir tvarkytojai, jų teisės ir pareigos, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, registro sąveika su susijusiais registrais, registro duomenų ir registro informacijos sauga, registro finansavimas, reorganizavimas ir likvidavimas reglamentuojami Vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatuose. Šiuos nuostatus vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.“5 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „13.
Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga buvo mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą. Įsigaliojus šiam įstatymui, vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams paliekamas pareiginės algos koeficientas, nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jeigu iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareigūnui nustatytas pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo, pareigūnui paliekamos einamos pareigos ir nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“
išdėstyti taip: „14.
Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją buvo mažesnė už pareiginę algą, apskaičiuotą taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede nurodytą tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą, pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą. Įsigaliojus šiam įstatymui, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas pareigūno pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš:
1) 1,3 – pareigūnui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją;
2) 1,2 – pareigūnui, turinčiam 2 kvalifikacinę kategoriją;
3) 1,1 – pareigūnui, turinčiam 3 kvalifikacinę kategoriją;
4) 1 – pareigūnui, neturinčiam kvalifikacinės kategorijos.“
dalimi:
„14¹. Pagal šio straipsnio 14 dalį apskaičiuotas pareigūno pareiginės algos
koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
14² dalimi: „14².
Jeigu pagal šio straipsnio
koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo, pareigūnui paliekamos einamos pareigos ir nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“
išdėstyti taip: „27. Pareigūnams, iki šio įstatymo įsigaliojimo perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje arba nusiųstiems eiti karjeros valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir vidaus reikalų ministro įsakymu įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, iki vidaus reikalų ministro įsakyme nurodyto įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą termino pabaigos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 16 ir 17 dalių nuostatos, mokamas ne mažesnis negu iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis, padidintas 1,289 karto.“
išdėstyti taip: „28. Šio straipsnio 27 dalyje nurodyti pareigūnai, nustoję eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, grąžinami į iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas.
Jeigu tokių pareigų nėra, šie pareigūnai jų rašytiniu sutikimu gali būti skiriami į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, o jeigu ir šių pareigų nėra, laikinai, iki atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jų rašytiniu sutikimu gali būti skiriami į žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje. Visais šiais atvejais jiems mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą nustatytas darbo užmokestis, padidintas 1,289 karto. Pareigūnai, kurie nesutinka eiti pasiūlytų kitų lygiaverčių arba žemesnių pareigų, atleidžiami iš vidaus tarnybos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą.“
30 dalimi: „30. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet bus mokamos ir po šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
31 dalimi:
„31. Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statute nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka pareigūno draudžiamųjų pajamų laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir išmokų dydį, pareigūno draudžiamosios pajamos, buvusios laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
viii-1316 pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO
projekto
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTS projektas) buvo parengti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant mokesčių reformą bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, siekiant dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos (įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas) perkelti darbuotojui, sustiprinti socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį, taip pat keičiantis darbo užmokesčio apskaičiavimo principui atitinkamai keičiami ir ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei kitų išmokų dydžiai. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 straipsnio
draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo padidinti su darbuotoju darbo sutartyje sulygtą bruto darbo užmokestį 1,289 karto, atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį be išankstinio darbuotojo rašytinio sutikimo.
Atsižvelgus į tai, pažymėtina, kad mokesčių ir išmokų reforma iš esmės remiasi keičiamu darbo užmokesčio apskaičiavimo principu ir nustatytu koeficientu 1,289, kuriuo nuo 2019 m. sausio 1 d. bus didinamas darbuotojų darbo užmokestis ir kuriuo remiantis bus apskaičiuojamos socialinio draudimo ir kitos išmokos. Įstatymų projektais siekiama patikslinti nuostatas dėl kompensacijų, mokamų dėl valstybės tarnautojo, pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo, dydžių, siekiant, kad jos išliktų tokio paties dydžio, kokios yra nustatytos šiuo metu, t. y. dėl minėtos mokesčių reformos išvengti nepagrįsto jų padidėjimo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad LR Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2018 m. rugsėjo
pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas (reg. Nr. 18-11387), kuriame numatomas 173 eurų bazinis dydis, taikomas 2019 metams, siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojams ir pareigūnams nebūtų nustatytas nepagrįstai mažesnis darbo užmokestis, įstatymų projektais tikslinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1370 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas) ir pareigūnų darbo užmokesčio nustatymo įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstytą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas). 2002 m. keičiant valstybės tarnybos sistemą 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 4 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas (apimant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas). Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 pripažinimo netekusiu galios įstatymą 2019 m. sausio 1 d. bus pripažintos netekusiomis galios ir vis dar aktualios įstatyminės nuostatos dėl A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų stažo įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas savo 2012 m. liepos 3 d. nutarime Nr. 54/2010 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aiškiai pasisakė, kad laikotarpiai, kurie įskaitytini į tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra išimtinai įstatymų leidėjo diskrecijos klausimas, šie klausimai negalės būti išspręsti įgyvendinamųjų teisės aktų lygmeniu, todėl turi būti reglamentuoti įstatymų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui priemoka už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui. Įsigaliojus šiai nuostatai valstybės tarnautojams nebebus galimybės mokėti už laikino pobūdžio funkcijų vykdymą, kai jos vykdomos ilgiau nei 6 mėnesius dėl vykdomų ilgalaikių projektų. Dėl to nebus galimybių teisingai atlyginti už laikino pobūdžio funkcijų atlikimą, kai darbo krūvis padidėja dėl ilgiau nei 6 mėnesius trunkančių projektų. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio
atvejais dydžiai apskaičiuojami pagal jo vidutinį darbo užmokesčio dydį, į kurį nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1370 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę, į kuriuos nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos, padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris, priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. 18-11387), bus 1,29 procento didesnis nei 2018 metais. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos, tačiau nėra reglamentuota, kokį pareiginės algos koeficientą nustatyti šiems valstybės tarnautojams. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutėje nenurodytas teismo kanclerio, einančio pareigas III įstaigų grupėje, pareiginės algos koeficientų intervalas; 5 eilutėje nenurodyta valdybos viršininko pareigybė, kuri turi būti nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1372 nuostatas, pagal kurias viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinys yra departamentas (valdyba), departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatytų kompensacijų pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais dydžiai apskaičiuojami pagal jo vidutinį darbo užmokesčio dydį, į kurį nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos. Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse nustatyta, kad nustatant pareigūno pareiginę algą pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto priedą atsižvelgiama į jo iki minėto įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją, į kuriuos nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnyje nėra aiškių nuostatų, kaip bus nustatomas darbo užmokestis vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams įgyvendinant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą.
Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu buvusio pataisos pareigūno, kuris į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltas naikinat pataisos pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigybę, pareiginė alga su priedu už tarnybinį rangą iki perkėlimo buvo didesnė negu nustatyta pareiginė alga perkėlus jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jam nustatomas šio darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas, kuris mokamas tol, kol valstybės tarnautojui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnui, kuris į valstybės tarnautojo pareigas perkeliamas naikinat muitinės pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigybę, suteikiama kvalifikacinė klasė, atitinkanti turėtą kvalifikacinę kategoriją. Tuo atveju jeigu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeliamas muitinės pareigūnas kvalifikacinės klasės neturėjo arba muitinės pareigūno pareiginė alga su priedu už pareiginį laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją iki perkėlimo buvo didesnė negu pareiginė alga, nustatyta perkėlus jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jam nustatomas šio darbo užmokesčio dydžio priedas, kuris mokamas tol, kol valstybės tarnautojui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1370 3 straipsnyje nepasisakyta dėl tolesnio minėtuose įstatymuose nustatyto priedo mokėjimo buvusiems pataisos ir muitinės pareigūnams, perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba dėl šio priedo integravimo į pareiginę algą, todėl ši socialinė garantija bus taikoma tik iki
tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-1385 nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas Nr. VIII-1631 su visais jį keitusiais įstatymais neteks galios ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-1389 nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-1986 su visais pakeitimais ir papildymais taip pat neteks galios. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad pareigūnams, iki šio įstatymo įsigaliojimo perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas VRM arba nusiųstiems eiti karjeros valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir vidaus reikalų ministro įsakymu įtrauktiems į VRM kadrų rezervą, iki vidaus reikalų ministro įsakyme nurodyto įtraukimo į VRM kadrų rezervą termino pabaigos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 16 ir 17 dalių nuostatos.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalimi pareigūnams, esantiems VRM kadrų rezerve, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, jiems yra mokama pareiginė alga bei priedai už stažą ir laipsnį. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta kitokia nei iki šiol darbo užmokesčio sistema (nebelieka priedų už kvalifikacines klases ir laipsnius). Atsižvelgiant į tai, nuo 2019 m. sausio 1 d. pareigūnams, esantiems VRM kadrų rezerve, nebebus mokamas priedas už laipsnį, dėl to sumažės jų darbo užmokestis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VTĮ projekte siūloma papildyti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turėtų ir diplomatai, kuriems pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimais ir (ar) kitas funkcijas, numatytas Konsuliniame statute, įgyvendinimu (naujo Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). VTĮ projekte siūloma patikslinti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad į tarnybos stažą Lietuvos valstybei įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas.
VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai priemoka už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba, kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, skiriama už Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų projektų, trunkančių ilgiau negu šešis mėnesius, vykdymą, apribojimas šią priemoką skirti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir ji gali būti skiriama iki projekto vykdymo pabaigos. Pritarus šiam pasiūlymui, valstybės tarnautojams, kurie vykdo ilgalaikius Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus ir dėl to atlieka papildomas funkcijas ilgiau kaip 6 mėnesius, bus teisingai atlyginama už jų darbą. VTĮ projekte kompensacijų valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo atvejais dydžiai sumažinami 1,289 karto. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojų bruto darbo užmokestis bus padidintas 1,289 karto, nekeičiant minėtų kompensacijų dydžių jos taip pat padidėtų 1,289 karto ir tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Siekiant išvengti tokio nepagrįsto kompensacijų didėjimo, VTĮ projekte minėtų kompensacijų dydžiai nustatomi taip, kad atitiktų šiuo metu valstybės tarnautojams mokamų kompensacijų dydžius. Analogiškai kompensacijų pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais dydžiai mažinami ir VTS projekte. VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymui Nr.
XIII-1370, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo 2018 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų pareigybei nustatytą koeficientą dauginant atitinkamai iš: 1) valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę, – 1,5; 2) valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę, –1,3; 3) valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę, – 1,15; 4) valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – 1. Tokiu būdu bus apskaičiuotas naujas pareiginės algos koeficientas, į kurį bus įskaičiuotas šiuo metu valstybės tarnautojams mokamas priedas už turimą kvalifikacinę klasę. Vadovaujantis naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, pareiginė alga bus apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, kuris, priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. 18-11387), bus 1,29 procento didesnis nei 2018 metais. Tokiu būdu įgyvendinant mokesčių reformą bus išvengta nepagrįsto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimo. Taip pat pažymėtina, kad VTĮ projekte siūlomas pareiginės algos koeficiento nustatymo mechanizmas bus aiškesnis, lengviau taikomas, jam apskaičiuoti prireiks mažesnių laiko sąnaudų. Siekiant užtikrinti socialinės garantijos tęstinumą asmenims, kurie į karjeros valstybės tarnautojo pareigas buvo perkelti vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 3 ar 4 dalį arba Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
straipsnio 3 ar 4 dalį, VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad šiems valstybės tarnautojams vadovaujantis minėtų įstatymų nuostatomis mokėtinas darbo užmokesčio skirtumo priedas įskaičiuojamas į pareiginės algos koeficientą. Šiuo metu Vyriausybės įstaigų vadovų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. VIII-1904. Šio įstatymo priedėlio IV skyriaus 13 punkte Vyriausybės įstaigų vadovams nustatytas pareiginės algos koeficientas – 12,3. Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2 punkte Vyriausybės įstaigos vadovams nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas yra 19,5 – 21,5, VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad šiems valstybės tarnautojams nustatomas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas. Siekiant pareigūnams ir toliau išlaikyti šiuo metu turimą socialinę garantiją – teisę į nemokamas atostogas, VTS projekte siūloma nustatyti galimybę pareigūnams suteikti Darbo kodekse numatytas nemokamas atostogas. Siekiant statutinėse įstaigose užtikrinti vienodą nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio nustatymų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, taikymo, taip pat išvengti nepagrįsto pareigūnų darbo užmokesčio sumažinimo įgyvendinant mokesčių reformą, VTS projekte siūloma nustatyti analogišką pareigūnų pareiginės algos koeficientų nustatymo mechanizmą kaip ir VTĮ projekte. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB bei į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. liepos 2 d. rekomendaciją „Dėl reikalavimų teisės aktų projektams, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas“, VTS projekte siūloma nustatyti, kad Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo, VTS projekte siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams paliekamas jų 2018 m. gruodžio 31 d. turėtas pareiginės algos koeficientas. Siekiant užtikrinti pareigūnų, esančių VRM kadrų rezerve, teisėtus lūkesčius, VTS projekte siūloma nustatyti, kad jiems mokamas ne mažesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis. Vadovaujantis šia nuostata pareigūnams, esantiems VRM kadrų rezerve, darbo užmokestis būtų nustatytas vadovaujantis naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis ir jį sudarytų pareiginė alga bei priedas už stažą. Tuo atveju, jeigu taip apskaičiuotas darbo užmokestis būtų mažesnis nei jo iki 2019 m. sausio 1 d. gautas darbo užmokestis, jam vadovaujantis minėta nuostata būtų mokamas darbo užmokesčio skirtumo priedas.
VTĮ projekte taip pat siūlomi techninio pobūdžio pakeitimai: tikslinama nuoroda naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje; priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutėje nurodomas teismo kanclerio, einančio pareigas III įstaigų grupėje, pareiginės algos koeficientų intervalas, o 5 eilutė papildoma valdybos viršininko pareigybe. VTĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą keičiasi tarnybinės veiklos pasekmių teisinis reglamentavimas, todėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos už 2018 metus vertinimas turi būti atliktas pagal naują tvarką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikiami teisės aktai bus rengiami įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1370 ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1381. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „vidaus tarnyba“, „pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1381 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomus pakeitimus (dėl nemokamų atostogų suteikimo), kartu atitinkamai turėtų būti pakeistas keičiamo Statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Statuto 51 straipsnio 6 dalis turėtų būti sunumeruota. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1381 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-12-12 Nr. XIIIP-2714(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2018-11-21
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Žvaigždinienė – Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyr. patarėja, I. Čypienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Statuto 51 straipsnio 6 dalyje siūlomus pakeitimus (dėl nemokamų atostogų suteikimo), kartu atitinkamai turėtų būti pakeistas keičiamo Statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Statuto 51 straipsnio 6 dalis turėtų būti sunumeruota. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2714 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1381 1 ir 2 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2714 2018-11-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas, Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-191 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Statuto 51 straipsnio 6 dalyje siūlomus pakeitimus (dėl nemokamų atostogų suteikimo), kartu atitinkamai turėtų būti pakeistas keičiamo Statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu: „1 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) į šiame statute nustatytas atostogas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogas, nemokamas atostogas;“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Statuto
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-21 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2714 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Atsižvelgti
išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2714(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2714(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė