Projekto lyginamasis variantas
pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš
karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo.“2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu,
atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų projektų, trunkančių ilgiau negu šešis mėnesius, vykdymą, šio straipsnio
vykdymo pabaigos.“3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 4 6 dalies 1, 2, 3 ir 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis.
Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 9,31 mėnesių vidutinių mėnesinių jo gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 10077,58 mėnesių vidutinių mėnesinių jo gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 9,31 mėnesių vidutinių mėnesinių jo gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 10077,58 mėnesių vidutinių mėnesinių jo gauto gautų vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 23,28 iki 50 38,79 mėnesių vidutinių mėnesinių jo vidutinio darbo užmokesčio užmokesčių dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 5 eilutę ir ją išdėstyti taip: „5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17“6 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „13.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio 2018 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų pareigybei nustatytą koeficientą dauginant atitinkamai iš:
1) valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę,
2) valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę, – 1,3;
3) valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę,
4) valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės,
2Papildyti 3 straipsnį 13¹dalimi:
„13¹. Pagal šio straipsnio 13 dalį perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas
valstybės tarnautojams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalį mokamas darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas (toliau – Priedas), didinamas dydžiu, apskaičiuotu 2018 m. gruodžio mėnesį mokėtiną Priedą padalijus iš 2018 m. gruodžio 31 d. taikytino valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.“
3Papildyti 3 straipsnį 13²dalimi:
„13². Pagal šio straipsnio 13 ir 13¹dalis apskaičiuotas valstybės
tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
išdėstyti taip:
„14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai
paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos.
Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas.“
ją išdėstyti taip: „15. Jeigu iki šio įstatymo
įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13²dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią pareiginę algą koeficientą, valstybės tarnautojui paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas nustatoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausia pareiginė alga žemiausias koeficientas.“
16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo didžiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuri būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Tokiam valstybės tarnautojui turi būti nustatomas tam valstybės tarnautojui taikytinas pareiginės algos koeficientas.
Jeigu pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13² dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo didžiausią koeficientą, valstybės tarnautojui nustatomas pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13² dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas, kuris būtų taikomas tol, kol asmuo eis iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta didesnė ar mažesnė pareiginė alga.“
24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių mokėjimas bus vykdomas po šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio pat dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
8Papildyti 3 straipsnį 25 dalimi:
„25.
Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka valstybės tarnautojo draudžiamųjų pajamų laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir kitų išmokų dydį valstybės tarnautojo draudžiamosios pajamos, buvusios tuo laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2713 lyginamasis variantas
pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi: „8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir
straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
grupių, nurodytų šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia
pateikiami šio įstatymo 1 priede. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 2 priede. 3.
nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos
vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti
17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, ir 3 ir
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) eiti daugiau negu vienerias vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) -sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų eiti ne vienas Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“
valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje nustatoma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Nustatant darbo apmokėjimo sistemą, detalizuojami valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar einamoms pareigoms svarbių žinių turėjimas ir pan.), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų priemokų ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos išmokos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama neviršijant institucijai ar įstaigai darbo užmokesčiui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“
atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 7 straipsnis.
pakeitimas
įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš šiai šioms pareigybei pareigybėms nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos. 2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį 7 punktu: „7) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti
30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos.
Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti
47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990
m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3 ir 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo
valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti
49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas
tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis.
Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė
darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 77,58 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 23,28 iki 50 38,79 mėnesių mėnesio jo darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo (regreso) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
22
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5 2.1. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 19,5–21
3Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) 18,7–20,5 17,9–20 16,2–19 3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5
direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigose) 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5 5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 10–16,5 9–16 8,1–15 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigose) 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“ 12 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas
Eil.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
2222
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 17–21,5 19,5–21,5 18,5–21 17-19,5 2.1. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 19,5-21 19,5–21
3Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) 16,2-20,5 18,7–20,5 17,9–20 16,2–19 3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7-20 18,7–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 14,5-19 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5 5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 9,5 – 18,5 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 9,5-18 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 8,1 – 16,5 10–16,5 9–16 8,1–15 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 8,1 - 16 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 7,4-15,5 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 7,4-15 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 6,4-13,5 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 8.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7-20 18,7–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 14,5-19 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5 5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 9,5 – 18,5 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 9,5-18 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 8,1 – 16,5 10–16,5 9–16 8,1–15 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 8,1 - 16 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 7,4-15,5 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 7,4-15 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 6,4-13,5 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 8.1. Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas 5,7-12 9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 4,8-12 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4-11 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse – 100 1.2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4.
politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“
1Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojami atitinkamai valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš:
1) 1,5 – valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę;
2) 1,3 – valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę;
3) 1,15 – valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę;
4) 1 – valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės.“
2Papildyti 3 straipsnį 13¹dalimi:
„13¹. Pagal šio straipsnio 13 dalį perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas
valstybės tarnautojams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalį mokamas darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas (toliau – priedas), didinamas dydžiu, apskaičiuotu 2018 m. gruodžio mėnesį mokėtiną priedą padalijus iš 2018 m. gruodžio 31 d. taikytino valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.“
3Papildyti 3 straipsnį 13²dalimi:
„13². Pagal šio straipsnio 13 ir 13¹dalis apskaičiuotas valstybės
tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
4Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai
paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos.
Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“
5Pakeisti 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13²dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo žemiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas nustatoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas ir koeficientų intervalo žemiausia pareiginė alga.“
6Pakeisti 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Jeigu iki šio įstatymo
įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo didžiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuri būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Tokiam valstybės tarnautojui turi būti nustatomas tam valstybės tarnautojui taikytinas pareiginės algos koeficientas.
Jeigu pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13² dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo, valstybės tarnautojui nustatomas pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13² dalis apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas, kuris būtų taikomas tol, kol asmuo eina iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta didesnė ar mažesnė pareiginė alga.“
7Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė
veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet bus mokamos ir po šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
8Papildyti 3 straipsnį 25 dalimi:
„25.
Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka valstybės tarnautojo draudžiamųjų pajamų laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir išmokų dydį, valstybės tarnautojo draudžiamosios pajamos, buvusios laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“
26 dalimi:
„26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės
tarnautojams išduoti leidimai dirbti kitą darbą po šio įstatymo įsigaliojimo galioja tol, kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.“
1Šio įstatymo 2, 12 ir 13 straipsniai įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m.
rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-2713 (3) lyginamasis variantas
pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi: „8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir
straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos
vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti
17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, ir 3 ir
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) eiti daugiau negu vienerias vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos.
Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) -sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų eiti ne vienas Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš šiai šioms pareigybei pareigybėms nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos. 2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį 7 punktu: „7) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti
30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos.
Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti
47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990
m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3 ir 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti
49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas
tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis.
Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 9,31 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 77,58 mėnesių mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 23,28 iki 50 38,79 mėnesių mėnesio jo darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo (regreso) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
22
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5 2.1. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 19,5–21
3Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) 18,7–20,5 17,9–20 16,2–19 3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5
direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigose) 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5 5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 10–16,5 9–16 8,1–15 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigose) 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“ 10 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Eil.
Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas – 100 1.2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
teikimas;
specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 9, 10, 11 ir 12 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos institucijos ir įstaigos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:
„2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo
pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60
1Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas
perskaičiuojami atitinkamai valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš:
1) 1,5 – valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę;
2) 1,3 – valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę;
3) 1,15 – valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę;
4) 1 – valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės.“ 2.
Papildyti 3 straipsnį 13¹dalimi:
„13¹. Pagal šio straipsnio 13 dalį perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas
valstybės tarnautojams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalį mokamas darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas (toliau – priedas), didinamas dydžiu, apskaičiuotu 2018 m. gruodžio mėnesį mokėtiną priedą padalijus iš 2018 m. gruodžio 31 d. taikytino valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.“
3Papildyti 3 straipsnį 13²dalimi:
„13². Pagal šio straipsnio 13 ir 13¹dalis apskaičiuotas valstybės
tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“
4Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai
paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos.
Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“
5Pakeisti 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13²dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto nustatytą žemiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo žemiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas nustatoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas ir koeficientų intervalo žemiausia pareiginė alga.“
6Pakeisti 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Jeigu iki šio įstatymo
įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo didžiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuri būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Tokiam valstybės tarnautojui turi būti nustatomas tam valstybės tarnautojui taikytinas pareiginės algos koeficientas.
Jeigu pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13² dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo, valstybės tarnautojui nustatomas pagal šio straipsnio 13, 13¹ ir 13² dalis apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas, kuris būtų taikomas tol, kol asmuo eina iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta didesnė ar mažesnė pareiginė alga.“
7Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė
veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet bus mokamos ir po šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
8Papildyti 3 straipsnį 25 dalimi:
„25.
Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka valstybės tarnautojo draudžiamųjų pajamų laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir išmokų dydį, valstybės tarnautojo draudžiamosios pajamos, buvusios laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“
26 dalimi:
„26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės
tarnautojams išduoti leidimai dirbti kitą darbą po šio įstatymo įsigaliojimo galioja tol, kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
viii-1316 pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO
projekto
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTS projektas) buvo parengti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant mokesčių reformą bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, siekiant dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos (įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas) perkelti darbuotojui, sustiprinti socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį, taip pat keičiantis darbo užmokesčio apskaičiavimo principui atitinkamai keičiami ir ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei kitų išmokų dydžiai. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 straipsnio
draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo padidinti su darbuotoju darbo sutartyje sulygtą bruto darbo užmokestį 1,289 karto, atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį be išankstinio darbuotojo rašytinio sutikimo.
Atsižvelgus į tai, pažymėtina, kad mokesčių ir išmokų reforma iš esmės remiasi keičiamu darbo užmokesčio apskaičiavimo principu ir nustatytu koeficientu 1,289, kuriuo nuo 2019 m. sausio 1 d. bus didinamas darbuotojų darbo užmokestis ir kuriuo remiantis bus apskaičiuojamos socialinio draudimo ir kitos išmokos. Įstatymų projektais siekiama patikslinti nuostatas dėl kompensacijų, mokamų dėl valstybės tarnautojo, pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo, dydžių, siekiant, kad jos išliktų tokio paties dydžio, kokios yra nustatytos šiuo metu, t. y. dėl minėtos mokesčių reformos išvengti nepagrįsto jų padidėjimo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad LR Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2018 m. rugsėjo
pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas (reg. Nr. 18-11387), kuriame numatomas 173 eurų bazinis dydis, taikomas 2019 metams, siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojams ir pareigūnams nebūtų nustatytas nepagrįstai mažesnis darbo užmokestis, įstatymų projektais tikslinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1370 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas) ir pareigūnų darbo užmokesčio nustatymo įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstytą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas). 2002 m. keičiant valstybės tarnybos sistemą 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 4 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas (apimant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas). Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 pripažinimo netekusiu galios įstatymą 2019 m. sausio 1 d. bus pripažintos netekusiomis galios ir vis dar aktualios įstatyminės nuostatos dėl A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų stažo įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas savo 2012 m. liepos 3 d. nutarime Nr. 54/2010 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aiškiai pasisakė, kad laikotarpiai, kurie įskaitytini į tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra išimtinai įstatymų leidėjo diskrecijos klausimas, šie klausimai negalės būti išspręsti įgyvendinamųjų teisės aktų lygmeniu, todėl turi būti reglamentuoti įstatymų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui priemoka už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui. Įsigaliojus šiai nuostatai valstybės tarnautojams nebebus galimybės mokėti už laikino pobūdžio funkcijų vykdymą, kai jos vykdomos ilgiau nei 6 mėnesius dėl vykdomų ilgalaikių projektų. Dėl to nebus galimybių teisingai atlyginti už laikino pobūdžio funkcijų atlikimą, kai darbo krūvis padidėja dėl ilgiau nei 6 mėnesius trunkančių projektų. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio
atvejais dydžiai apskaičiuojami pagal jo vidutinį darbo užmokesčio dydį, į kurį nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1370 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę, į kuriuos nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos, padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris, priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. 18-11387), bus 1,29 procento didesnis nei 2018 metais. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos, tačiau nėra reglamentuota, kokį pareiginės algos koeficientą nustatyti šiems valstybės tarnautojams. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutėje nenurodytas teismo kanclerio, einančio pareigas III įstaigų grupėje, pareiginės algos koeficientų intervalas; 5 eilutėje nenurodyta valdybos viršininko pareigybė, kuri turi būti nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1372 nuostatas, pagal kurias viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinys yra departamentas (valdyba), departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nustatytų kompensacijų pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais dydžiai apskaičiuojami pagal jo vidutinį darbo užmokesčio dydį, į kurį nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos. Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse nustatyta, kad nustatant pareigūno pareiginę algą pagal naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto priedą atsižvelgiama į jo iki minėto įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją, į kuriuos nėra įskaičiuojamos darbdavio mokamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimo įmokos. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnyje nėra aiškių nuostatų, kaip bus nustatomas darbo užmokestis vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams įgyvendinant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutą.
Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu buvusio pataisos pareigūno, kuris į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltas naikinat pataisos pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigybę, pareiginė alga su priedu už tarnybinį rangą iki perkėlimo buvo didesnė negu nustatyta pareiginė alga perkėlus jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jam nustatomas šio darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas, kuris mokamas tol, kol valstybės tarnautojui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnui, kuris į valstybės tarnautojo pareigas perkeliamas naikinat muitinės pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigybę, suteikiama kvalifikacinė klasė, atitinkanti turėtą kvalifikacinę kategoriją. Tuo atveju jeigu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeliamas muitinės pareigūnas kvalifikacinės klasės neturėjo arba muitinės pareigūno pareiginė alga su priedu už pareiginį laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją iki perkėlimo buvo didesnė negu pareiginė alga, nustatyta perkėlus jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jam nustatomas šio darbo užmokesčio dydžio priedas, kuris mokamas tol, kol valstybės tarnautojui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1370 3 straipsnyje nepasisakyta dėl tolesnio minėtuose įstatymuose nustatyto priedo mokėjimo buvusiems pataisos ir muitinės pareigūnams, perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba dėl šio priedo integravimo į pareiginę algą, todėl ši socialinė garantija bus taikoma tik iki
tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-1385 nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas Nr. VIII-1631 su visais jį keitusiais įstatymais neteks galios ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-1389 nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-1986 su visais pakeitimais ir papildymais taip pat neteks galios. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad pareigūnams, iki šio įstatymo įsigaliojimo perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas VRM arba nusiųstiems eiti karjeros valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir vidaus reikalų ministro įsakymu įtrauktiems į VRM kadrų rezervą, iki vidaus reikalų ministro įsakyme nurodyto įtraukimo į VRM kadrų rezervą termino pabaigos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 16 ir 17 dalių nuostatos.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalimi pareigūnams, esantiems VRM kadrų rezerve, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, jiems yra mokama pareiginė alga bei priedai už stažą ir laipsnį. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta kitokia nei iki šiol darbo užmokesčio sistema (nebelieka priedų už kvalifikacines klases ir laipsnius). Atsižvelgiant į tai, nuo 2019 m. sausio 1 d. pareigūnams, esantiems VRM kadrų rezerve, nebebus mokamas priedas už laipsnį, dėl to sumažės jų darbo užmokestis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VTĮ projekte siūloma papildyti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turėtų ir diplomatai, kuriems pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimais ir (ar) kitas funkcijas, numatytas Konsuliniame statute, įgyvendinimu (naujo Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). VTĮ projekte siūloma patikslinti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad į tarnybos stažą Lietuvos valstybei įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas.
VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai priemoka už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba, kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, skiriama už Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų projektų, trunkančių ilgiau negu šešis mėnesius, vykdymą, apribojimas šią priemoką skirti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir ji gali būti skiriama iki projekto vykdymo pabaigos. Pritarus šiam pasiūlymui, valstybės tarnautojams, kurie vykdo ilgalaikius Europos Sąjungos struktūrinės paramos, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus ir dėl to atlieka papildomas funkcijas ilgiau kaip 6 mėnesius, bus teisingai atlyginama už jų darbą. VTĮ projekte kompensacijų valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo atvejais dydžiai sumažinami 1,289 karto. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojų bruto darbo užmokestis bus padidintas 1,289 karto, nekeičiant minėtų kompensacijų dydžių jos taip pat padidėtų 1,289 karto ir tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Siekiant išvengti tokio nepagrįsto kompensacijų didėjimo, VTĮ projekte minėtų kompensacijų dydžiai nustatomi taip, kad atitiktų šiuo metu valstybės tarnautojams mokamų kompensacijų dydžius. Analogiškai kompensacijų pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais dydžiai mažinami ir VTS projekte. VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymui Nr.
XIII-1370, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo 2018 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų pareigybei nustatytą koeficientą dauginant atitinkamai iš: 1) valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę, – 1,5; 2) valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę, –1,3; 3) valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę, – 1,15; 4) valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – 1. Tokiu būdu bus apskaičiuotas naujas pareiginės algos koeficientas, į kurį bus įskaičiuotas šiuo metu valstybės tarnautojams mokamas priedas už turimą kvalifikacinę klasę. Vadovaujantis naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, pareiginė alga bus apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, kuris, priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. 18-11387), bus 1,29 procento didesnis nei 2018 metais. Tokiu būdu įgyvendinant mokesčių reformą bus išvengta nepagrįsto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimo. Taip pat pažymėtina, kad VTĮ projekte siūlomas pareiginės algos koeficiento nustatymo mechanizmas bus aiškesnis, lengviau taikomas, jam apskaičiuoti prireiks mažesnių laiko sąnaudų. Siekiant užtikrinti socialinės garantijos tęstinumą asmenims, kurie į karjeros valstybės tarnautojo pareigas buvo perkelti vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 3 ar 4 dalį arba Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
straipsnio 3 ar 4 dalį, VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad šiems valstybės tarnautojams vadovaujantis minėtų įstatymų nuostatomis mokėtinas darbo užmokesčio skirtumo priedas įskaičiuojamas į pareiginės algos koeficientą. Šiuo metu Vyriausybės įstaigų vadovų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. VIII-1904. Šio įstatymo priedėlio IV skyriaus 13 punkte Vyriausybės įstaigų vadovams nustatytas pareiginės algos koeficientas – 12,3. Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2 punkte Vyriausybės įstaigos vadovams nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas yra 19,5 – 21,5, VTĮ projekte siūloma nustatyti, kad šiems valstybės tarnautojams nustatomas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas. Siekiant pareigūnams ir toliau išlaikyti šiuo metu turimą socialinę garantiją – teisę į nemokamas atostogas, VTS projekte siūloma nustatyti galimybę pareigūnams suteikti Darbo kodekse numatytas nemokamas atostogas. Siekiant statutinėse įstaigose užtikrinti vienodą nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio nustatymų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, taikymo, taip pat išvengti nepagrįsto pareigūnų darbo užmokesčio sumažinimo įgyvendinant mokesčių reformą, VTS projekte siūloma nustatyti analogišką pareigūnų pareiginės algos koeficientų nustatymo mechanizmą kaip ir VTĮ projekte. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB bei į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. liepos 2 d. rekomendaciją „Dėl reikalavimų teisės aktų projektams, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas“, VTS projekte siūloma nustatyti, kad Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo, VTS projekte siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams paliekamas jų 2018 m. gruodžio 31 d. turėtas pareiginės algos koeficientas. Siekiant užtikrinti pareigūnų, esančių VRM kadrų rezerve, teisėtus lūkesčius, VTS projekte siūloma nustatyti, kad jiems mokamas ne mažesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis. Vadovaujantis šia nuostata pareigūnams, esantiems VRM kadrų rezerve, darbo užmokestis būtų nustatytas vadovaujantis naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis ir jį sudarytų pareiginė alga bei priedas už stažą. Tuo atveju, jeigu taip apskaičiuotas darbo užmokestis būtų mažesnis nei jo iki 2019 m. sausio 1 d. gautas darbo užmokestis, jam vadovaujantis minėta nuostata būtų mokamas darbo užmokesčio skirtumo priedas.
VTĮ projekte taip pat siūlomi techninio pobūdžio pakeitimai: tikslinama nuoroda naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje; priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutėje nurodomas teismo kanclerio, einančio pareigas III įstaigų grupėje, pareiginės algos koeficientų intervalas, o 5 eilutė papildoma valdybos viršininko pareigybe. VTĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą keičiasi tarnybinės veiklos pasekmių teisinis reglamentavimas, todėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos už 2018 metus vertinimas turi būti atliktas pagal naują tvarką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikiami teisės aktai bus rengiami įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1370 ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1381. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „vidaus tarnyba“, „pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžių „1 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl ne ilgesnio kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus priemokos skyrimo netaikomas“. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13¹dalyje vietoj žodžių „mokėtiną Priedą“ įrašytini žodžiai „mokėtino Priedo dydį“. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede įtvirtintus pareigybių pavadinimus, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžių
„valstybės tarnautojo pareigybei“ siūlome įrašyti žodžius „direktoriaus
(įstaigos vadovo) pareigybei“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrajame sakinyje įtvirtinta nuostata, įgalinanti Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją eiti šias pareigas pas kelis skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, nesudarys sąlygų tik formaliam politinio (asmeninio) valstybės tarnautojų priėmimui į pareigas, nes dėl suminio 40 valandų darbo laiko padalijimo tarp visų Seimo narių, kuriems dirbs, ir Seimo frakcijos, šie tarnautojai tiesiog realiai ir objektyviai negalės tinkamai atlikti jiems pavestų Seimo nario patarėjo ar padėjėjo funkcijų. Taigi, būtų įtvirtintas reguliavimas, sudarantis galimybes tokiam Seimo narių patarėjų ir padėjėjų darbui, kuris neužtikrintų tinkamos pagalbos Seimo nario kaip parlamentaro funkcijų atlikimui. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo
valstybės tarnautojui nustatyti maksimalų 40 valandų per savaitę darbo laiką. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 5 punkto nuostatos leidžia Seimo nario padėjėjui dirbti
siūlomų nuostatų įgyvendinimui, siūlytina nustatyti vėlesnę jų įsigaliojimo datą. 3.
įstatymo 1 priedo 9 eilutėje numatomos dvi Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės – Seimo nario patarėjas bei Seimo nario padėjėjas, ir abejoms šioms pareigybėms nustatomas toks pat pareiginės algos koeficientų intervalas -5,7 -12. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad nors projekte ir neatskleisti Seimo nario patarėjo bei Seimo nario padėjėjo statuso ypatumai ar skirtumai, tačiau iš bendrų valstybės tarnybos pareigybių hierarchijos principų, turėtų būti preziumuojama, kad patarėjo pareigybė yra aukštesnė, labiau susijusi su ekspertinėmis, patariamosiomis funkcijomis Seimo nariui vykdant savo parlamentinę veiklą, tuo tarpu padėjėjo – su techninėmis, organizacinėmis, Seimo nario poreikių užtikrinimo funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl siūlomu įstatyminiu reguliavimu Seimo nario patarėjo ir Seimo nario padėjėjo pareigybės suniveliuojamos, kas paneigia pačią Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skirstymo į dvi grupes esmę bei tokio skirstymo poreikį. Pažymėtina, kad pats dviejų pareigybių išskyrimas suponuoja tam tikrus šių pareigybių statuso skirtumus, kas, mūsų nuomone, turėtų atsispindėti ir apmokėjimo už darbą šiose pareigose taisyklėse. 4. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tam tikra Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. siūloma įsigaliosianti 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija yra identiška jau nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiai Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijai. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnio reikėtų arba atsisakyti, arba atitinkamai suderinti abi skirtingu laiku įsigaliosiančias 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijas.
Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nereikia išskirti šio straipsnio 3 dalies įsigaliojimo iš bendros įstatymo įsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d. taisyklės. Pritarus pastarajai pastabai, įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis turėtų būti dėstomas ne nauja redakcija, o tik pildomas 3 dalimi. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2521(2), kuriuo keičiamas nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2 punktas, t.y. ministerijos kanclerio pareigybė priskiriama politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybei. Šio įstatymo projekto priėmimas numatytas 2018 m. gruodžio 18 d. posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad abu projektai turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d., siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas tarpusavyje. 6. Teikiamas įstatymo projektas bei jo lyginamasis variantas (jo pavadinimai) turi būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2018-11-21
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Žvaigždinienė – Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyr. patarėja, I. Čypienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2018-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžių „1 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl ne ilgesnio kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus priemokos skyrimo netaikomas“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 2.Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13¹dalyje vietoj žodžių
„mokėtiną Priedą“ įrašytini žodžiai „mokėtino Priedo dydį“. Pritarti. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-19 3.Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede įtvirtintus pareigybių pavadinimus, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžių „valstybės tarnautojo pareigybei“ siūlome įrašyti žodžius „direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str.
str. d. p. 1. Pilietis Petras Gerulevičius, 2018-10-17 Siūloma Projekto 5 straipsnio 1 dalį patobulinti nekeičiant esmės ir išdėstyti sekančiai: 5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip: 2 Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 2.2. Teismo kancleris 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5 Siūloma Teismo kanclerio pareigybę įstatymo priedo lentelėje išskirti atskira eilute, kad teismo kanclerio pareiginės algos koeficientų intervalas būtų nustatytas atskirai nuo kitų pareigybių nurodytų lentelės 2 eilutėje.
Teismo kanclerio pareigybė įvertinant šiai pareigybei keliamus reikalavimus, funkcijas, kompetenciją ir atsakomybės lygį, negali būti tapatinama su kitomis įstatymo priedo lentelės 2 eilutėje paminėtomis pareigybėmis
ir ribojimai nėra nustatyti, nes teismo, kaip įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas. Teismo kanclerio pareigybė hierarchine ir funkcine prasme labiau lygiavertė įstaigos vadovo pavaduotojui. Teismo kancleris teismo pirmininkui (įstaigos vadovui) padeda vykdyti ūkines, administracines, teismo personalo (išskyrus teisėjus) valdymo ir pan. ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas konkrečiame teisme. Taip pat teismo kanclerio veikla, priešingai nei kitos 2 eilutėje paminėtos pareigybės yra dar ir teritoriškai ribota, nes teismas, kaip įstaiga, neturi teritorinių padalinių ar kitų pavaldžių subjektų, kokius gali turėti ministerija ar įstaiga, veikianti visoje valstybės teritorijoje (VMI, Sodra, Ligonių kasos ir pan.).
Išskyrus lentelėje teismo kanclerio pareigybę į atskirą eilutę, likusių 2 eilutėje pareigybių nebetenka prasmės ir būtinybės skirstyti į 3 kategorijas pagal įstaigų grupes, todėl siūloma palikti vieną (pirmos kategorijos įstaigų grupės) pareiginės algos koeficientų intervalą. Nepritarti. Komitetas siūlo iš viso 5 straipsnio 1 dalį išbraukti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Rimantas Jonas Dagys 2018-11-211 Argumentai: Lietuvos Respublikoje socialinio draudimo valdymo sistemą, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (toliau – Fondas); Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Socialinio draudimo fondo valdyba, kaip socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kartu su savo teritoriniais skyriais (toliau tekste – SODRA) organizuoja ir užtikrina valstybinį socialinį draudimą bei vykdo operatyvų socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą (užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas). Priimant įstatymų pataisas, jau keli metai iš eilės SODRA‘i papildomai pavedamos naujos funkcijos (pvz.,Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI-1 skyriumi įstatymu numatyta, kad nuo 2019 metų Fondo administravimo įstaigos perima eilę naujų funkcijų vykdymo (šalpos išmokų ir pensijų priemokų skyrimas bei mokėjimas), tačiau nėra tinkamai įvertinama šios institucijos svarba bei darbuotojų atliekamų darbų sudėtingumas bei gausa. Todėl atsižvelgiant į ypatingą SODRA vietą Lietuvos Respublikos institucijų sistemoje bei socialinės apsaugos srities, kuri paliečia visus Lietuvos Respublikos piliečius, svarbą, SODRA turėtų būti prilyginama aukštesnei institucijų grupei – Fondo valdyba turėtų patekti į 1 įstaigų grupę, o Fondo administravimo įstaigos – į 2 įstaigų grupę.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu (kuriame būtų keičiamas 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas), atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją. “5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ ir jį išdėstyti taip:
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos
savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
1.5.
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
2.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų;
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260); II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200); III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų) (200>x);
II grupė jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pritarti. . 6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2713 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Seimo nario pasiūlymą bei Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. 6.1. Komiteto pasiūlymas:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas
1 Argumentai: Teismo kanclerio pareigybė pagal užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų svarbą negali būti prilyginama viceministrui, Vyriausybės įstaigos vadovui ir pan. Todėl Komitetas iš esmės nepritaria tokiems pareiginių algų koeficientams, nustatytiems teismo kancleriui Valstybės tarnybos įstatyme ir atkreipdamas pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėmesį, siūlo išbraukti 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamai 5 straipsnio 2 dalį laikyti 1 dalimi. Pasiūlymas:
tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
(2)) 2018-12-04
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – VVSK) patobulinto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 ir
(pastabos yra pateiktos tik dėl pirminio Vyriausybės teikto įstatymo projekto Nr. XIIIP-2713, kuriame nebuvo siūloma keisti atitinkamų esminių straipsnių) . Seimo statuto numatyta tvarka Teisės departamentas savo pastabas dėl įstatymo projekto Nr.XIIIP-2713(2) pateiks tik priėmimui Seime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(Vyriausybės) pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2713, atitinkamai patikslinus jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pateiktas įstatymo projektui Nr. XIIIP-2713, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomiems techniniams pakeitimams, kurie nekeičia iniciatorių teikto įstatymo projekto koncepcijos.
Atkreiptinas dėmesys , kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – VVSK) Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP- 2713, kuriam Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, pakeitė iš esmės. VVSK papildė įstatymo projektą nauju 2 straipsniu, kuriame keičia Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. siūlo atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes, nustatant pareiginės algos koeficientus taip, kad žemiausiu koeficientu visoms įstaigų grupėms būtų laikomas šiuo metu nustatytos III įstaigų grupės koeficiento intervalo žemiausias koeficientas, o didžiausiu – I įstaigų grupės aukščiausias koeficientas ir tai galiotų visoms pareigybėms, nepriklausomai nuo hierarchinės institucijų sistemos. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialią konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, savo jurisprudencijoje (2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai valstybės institucijai priskirtų atliekamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės ir t.t. Be kita ko pažymėtina, kad skirstymas į įstaigų grupes išlieka Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme, todėl tokio pobūdžio keitimai, jei jie yra būtini, turi būti daromi kompleksiškai. Todėl VVSK siūlomi struktūriniai pakeitimai, paliesiantys visą valstybės tarnybos sistemą, prieš juos priimant turi būti įvertinti, išsamiai išdiskutuoti.
Jei būtų pritarta VVSK patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-2713(2), turėtų būti prašoma Vyriausybės išvados ar atliktas atitinkamas ekspertinis teisės akto projekto vertinimas (remiantis Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalimi). 6.1. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-12-042 Argumentai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – VVSK) siūlomi struktūriniai pakeitimai (siūloma atsisakyti institucijų skirstymo į grupes ir visoms institucijoms nustatyti koeficientus, kurie galiotų atitinkamoms pareigybėms, tačiau nepriklausomai nuo hierarchinės institucijų sistemos), palies visą valstybės tarnybos sistemą. Pats valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, todėl prieš priimant sprendimą tokio diferencijavimo bei hierarchijos atsisakyti, toks pasiūlymas turi būti įvertintas, išsamiai išdiskutuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad institucijų skirstymas į grupes visų pirma reikalingas ir tam, kad išlaikyti tam tikrą finansinę discipliną valstybės tarnyboje. Tokios nuomonės taip pat laikosi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos atstovai, kurie VVSK pateiktiems pasiūlymams atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes nepritaria. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2713(2) 2 straipsnį, atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją. 2 straipsnis.
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė. 2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ar jų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 priede.“
ir darbo komitetas 2018-12-046 Argumentai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – VVSK) siūlomi struktūriniai pakeitimai (siūloma atsisakyti institucijų skirstymo į grupes ir visoms institucijoms nustatyti koeficientus, kurie galiotų atitinkamoms pareigybėms, tačiau nepriklausomai nuo hierarchinės institucijų sistemos), palies visą valstybės tarnybos sistemą. Pats valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, todėl prieš priimant sprendimą tokio diferencijavimo bei hierarchijos atsisakyti, toks pasiūlymas turi būti įvertintas, išsamiai išdiskutuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad institucijų skirstymas į grupes visų pirma reikalingas ir tam, kad išlaikyti tam tikrą finansinę discipliną valstybės tarnyboje. Tokios nuomonės taip pat laikosi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos atstovai, kurie VVSK pateiktiems pasiūlymams atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes nepritaria. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2713(2) 6 straipsnį, atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją. 6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
1.
Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose arba įstaigų sistemoje nustatoma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Nustatant darbo apmokėjimo sistemą, detalizuojami valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar einamoms pareigoms svarbių žinių turėjimas ir pan.), šio įstatymo
numatytos išmokos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama neviršijant institucijai ar įstaigai darbo užmokesčiui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“
straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas 2018-12-0412 Argumentai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – VVSK) siūlomi struktūriniai pakeitimai (siūloma atsisakyti institucijų skirstymo į grupes ir visoms institucijoms nustatyti koeficientus, kurie galiotų atitinkamoms pareigybėms, tačiau nepriklausomai nuo hierarchinės institucijų sistemos), palies visą valstybės tarnybos sistemą. Pats valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, todėl prieš priimant sprendimą tokio diferencijavimo bei hierarchijos atsisakyti, toks pasiūlymas turi būti įvertintas, išsamiai išdiskutuotas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad institucijų skirstymas į grupes visų pirma reikalingas ir tam, kad išlaikyti tam tikrą finansinę discipliną valstybės tarnyboje. Tokios nuomonės taip pat laikosi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos atstovai, kurie VVSK pateiktiems pasiūlymams atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes nepritaria. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2713(2) 12 straipsnį, atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją. 12 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais)
kancleris
kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris22
įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 17–21,5
Prezidento vyriausiasis patarėjas 19,5–21 3.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) 16,2–20,5 3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 14,5–19
direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 9,5–18,5 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 9,5–18
kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 8,1–16,5 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 8,1–16
kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 7,4–15,5 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 7,4–15
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 6,4-13,5 8.1 Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas 5,7-12
specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) ministro padėjėjas, mero padėjėjas 4,8–12
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4-11“ Pritarti 4.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 14,5–19
direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 9,5–18,5 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 9,5–18
kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 8,1–16,5 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 8,1–16
kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 7,4–15,5 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 7,4–15
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 6,4-13,5 8.1 Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas 5,7-12
specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) ministro padėjėjas, mero padėjėjas 4,8–12
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4-11“
ir darbo komitetas 2018-12-0413 Argumentai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – VVSK) siūlomi struktūriniai pakeitimai (siūloma atsisakyti institucijų skirstymo į grupes ir visoms institucijoms nustatyti koeficientus, kurie galiotų atitinkamoms pareigybėms, tačiau nepriklausomai nuo hierarchinės institucijų sistemos), palies visą valstybės tarnybos sistemą.
Pats valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, todėl prieš priimant sprendimą tokio diferencijavimo bei hierarchijos atsisakyti, toks pasiūlymas turi būti įvertintas, išsamiai išdiskutuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad institucijų skirstymas į grupes visų pirma reikalingas ir tam, kad išlaikyti tam tikrą finansinę discipliną valstybės tarnyboje. Tokios nuomonės taip pat laikosi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos atstovai, kurie VVSK pateiktiems pasiūlymams atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes nepritaria. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2713(2) 13 straipsnį, atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją. 13 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas 2018-12-0415 Argumentai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – VVSK) siūlomi struktūriniai pakeitimai (siūloma atsisakyti institucijų skirstymo į grupes ir visoms institucijoms nustatyti koeficientus, kurie galiotų atitinkamoms pareigybėms, tačiau nepriklausomai nuo hierarchinės institucijų sistemos), palies visą valstybės tarnybos sistemą.
Pats valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, todėl prieš priimant sprendimą tokio diferencijavimo bei hierarchijos atsisakyti, toks pasiūlymas turi būti įvertintas, išsamiai išdiskutuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad institucijų skirstymas į grupes visų pirma reikalingas ir tam, kad išlaikyti tam tikrą finansinę discipliną valstybės tarnyboje. Tokios nuomonės taip pat laikosi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos atstovai, kurie VVSK pateiktiems pasiūlymams atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes nepritaria. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto Nr. XIIIP-2713(2) 15 straipsnį, atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją. 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 2, 12 ir 13 straipsniai įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos
įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-11-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas, Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyrius patarėja Indrė Skersytė, Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimundas Andrijauskas, Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, LSA patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-198 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžių „1 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl ne ilgesnio kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus priemokos skyrimo netaikomas“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to
viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų projektų finansuojamus projektus, trunkančių trunkančius ilgiau negu šešis mėnesius, vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apribojimas šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl ne ilgesnio kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus priemokos skyrimo netaikomas ir ji šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto vykdymo pabaigos.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
13¹dalyje vietoj žodžių „mokėtiną Priedą“ įrašytini žodžiai „mokėtino Priedo dydį“.
Nepritarti 13¹ dalyje yra įvestas sutrumpinimas
„Priedas“, reiškiantis specialų „<...> darbo užmokesčio skirtumo dydžio
priedą“, valstybės tarnautojams mokamą pagal Tarnybos Kalėjimų departamente ar Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede įtvirtintus pareigybių pavadinimus, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžių
„valstybės tarnautojo pareigybei“ siūlome įrašyti žodžius „direktoriaus
(įstaigos vadovo) pareigybei“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei nustatyto nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo žemiausias koeficientas.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:/ 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pil. Petras Gerulevičius111 Siūloma Projekto 5 straipsnio 1 dalį patobulinti nekeičiant esmės ir išdėstyti sekančiai:
priedo pakeitimas „1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas
Teismo kanclerio pareigybę įstatymo priedo lentelėje išskirti atskira eilute, kad teismo kanclerio pareiginės algos kooficientų intervalas būtų nustatytas atskirai nuo kitų pareigybių nurodytų lentelės 2 eilutėje. Teismo kanclerio pareigybė įvertinant šiai pareigybei keliamus reikalavimus, funkcijas, kompetenciją ir atsakomybės lygį, negali būti tapatinama su kitomis įstatymo priedo lentelės 2 eilutėje paminėtomis pareigybėmis – vyriausybės įstaigos vadovu, ministerijos kancleriu ar įstaigos vadovu (direktoriumi) kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, todėl turėtų būti išskirta į atskirą kategoriją. Priimtame Valstybės tarnybos įstatyme, o taip pat kituose įstatymuose-įstaigos vadovui, ministerijos kancleriui, Vyriausybės įstaigos vadovui yra nustatomi papildomi ir išskirtiniai reikalavimai – bendrinė atsakomybė už visą įstaigos veiklą, įgaliojimai veikti įstaigos vardu, nustatomas ribotas laikas eiti vadovo pareigas (4 metų kadencija), atranka į pareigas vykdoma tik konkurso būdu ir kitaip nei kitų valstybės tarnautojų, į pareigas negalima paskirti be konkurso, negalimas perėjimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas ir pan.
Teismo kancleriui tokie specifiniai reikalavimai ir ribojimai nėra nustatyti, nes teismo, kaip įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas. Teismo kanclerio pareigybė hierarchine ir funkcine prasme labiau lygiavertė įstaigos vadovo pavaduotojui. Teismo kancleris teismo pirmininkui (įstaigos vadovui) padeda vykdyti ūkines, administracines, teismo personalo (išskyrus teisėjus) valdymo ir pan. ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas konkrečiame teisme. Taip pat teismo kanclerio veikla, priešingai nei kitos 2 eilutėje paminėtos pareigybės yra dar ir teritoriškai ribota, nes teismas, kaip įstaiga, neturi teritorinių padalinių ar kitų pavaldžių subjektų, kokius gali turėti ministerija ar įstaiga, veikianti visoje valstybės teritorijoje (VMI, Sodra, Ligonių kasos ir pan.). Išskyrus lentelėje teismo kanclerio pareigybę į atskirą eilutę, likusių 2 eilutėje pareigybių nebetenka prasmės ir būtinybės skirstyti į 3 kategorijas pagal įstaigų grupes, todėl siūloma palikti vieną (pirmos kategorijos įstaigų grupės) pareiginės algos koeficientų intervalą. Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede įtvirtintose pareigybių grupėse yra išskirti vadovavimo funkcijas atliekančių (jei į grupę patenka tokios pareigybės) ir vadovavimo funkcijų neatliekančių pareigybių pogrupiai, jiems nustatant skirtingus koeficientų intervalus.
Atsižvelgiant į tai, jog pasiūlyme teismo kanclerio pareiginės algos koeficientų intervalai nėra keičiami, netikslinga šią pareigybę perkelti į atskirą eilutę. 2. Druskininkų savivaldybės administracijos 2018-11-13 Nr. S12-4079-4.27. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1370 (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) buvo priimtas, siekiant įgyvendinti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi. Taip pat Vyriausybė pabrėžia, kad vienas iš Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo tikslų – pakeisti darbo užmokesčio sistemą, kadangi šiuo metu valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemas, o galiojanti darbo užmokesčio sistema nesudaro prielaidų lanksčiai reaguoti į ekonomikos ir rinkos tendencijas. Akcentuojama, kad VTĮ pakeitimo įstatyme pareiginių algų koeficientų ribos yra suprojektuotos taip, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus VTĮ pakeitimo įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos nemažėtų. Druskininkų savivaldybės administracija, siekdama išsiaiškinti valstybės tarnautojų būsimus darbo užmokesčio pokyčius, atliko kiekvieno valstybės tarnautojo būsimo darbo užmokesčio skaičiavimus pagal VTĮ pakeitimo įstatymą ir palygino kiekvieno valstybės tarnautojo naująjį darbo užmokestį su šiuo metu jo gaunamu darbo užmokesčiu. Apibendrinus gautus rezultatus, paaiškėjo, kad didžiosios dalies (74 %) valstybės tarnautojų darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. sumažės, net ir tų, kurių pareiginės algos koeficientas bus pakeltas iki žemutinės ribos; atskirais atvejais darbo užmokestis mažės apie 600 Eur.
Norime atkreipti dėmesį į kelis aspektus, turinčius įtakos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymui nuo 2019 m. sausio 1 d. 1. Dėl savivaldybių suskirstymo į grupes. Šiuo metu savivaldybės yra suskirstytos į 2 grupes: tos, kuriose daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, ir tos, kuriose mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Analogiškas suskirstymas yra paliekamas ir VTĮ pakeitimo įstatyme išdėstytoje naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, įsigaliosiančioje nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Naujos redakcijos įstatymas). Vadinasi, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ribos ir toliau priklausys nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Tuo tarpu LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme Nr. XIII-198 (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) nėra savivaldybių skirstymo į grupes, todėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis nepriklauso nuo savivaldybių gyventojų skaičiaus ir yra nustatomas žymiai lanksčiau nei valstybės tarnautojų. Toks nesistemiškas teisinis reguliavimas neatitinka teisingo apmokėjimo už darbą principo, kadangi valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio nustatymo sąlygos yra nevienodos, o darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra palankesnės nei valstybės tarnautojams, nors valstybės tarnautojų vykdomos funkcijos yra svarbesnės, sudėtingesnės ir atsakingesnės, kadangi jos susijusios su sprendimų priėmimu.
Tiek šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Naujos redakcijos įstatyme valstybės tarnautojų darbo užmokestis už vienodų darbo funkcijų atlikimą, darbų apimtį ir vienodai tenkančią atsakomybę yra diferencijuojamas ne pagal objektyvius ir aiškius kriterijus. Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis nustatomas apmokėjimo už darbą dydis, yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą elementas ir šie kriterijai turi būti nustatomi įstatymu. Manome, kad darbo užmokesčio diferencijavimas turi būti pagrįstas tokiais kriterijais, kaip priskirtų funkcijų pobūdis, jų sudėtingumas, reikšmingumas, apimtis, atsakomybė už šių funkcijų vykdymą, veiklos sričių kiekis ir kt. Savivaldybės skiriasi ne tik jų teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi, bet ir savivaldybių kompetencijai priskirtų spręsti klausimų apimtimi dėl jų reikšmingumo ir sudėtingumo, todėl valstybės tarnautojų veiklos apimtis ir jiems tenkančios atsakomybės mastas taip pat skiriasi dėl atitinkamos savivaldybės ypatumų, o ne dėl savivaldybės dydžio. Pažymėtina, kad mažesnėse savivaldybėse valstybės tarnautojams dažnai tenka vykdyti platesnės apimties funkcijas nei didesnėse savivaldybėse, kuriose valstybės tarnautojai specializuojasi tik labai siauroje jiems priskirtoje srityje, o jų darbo užmokestis dėl priskyrimo aukštesnei savivaldybių grupei yra didesnis.
Praradus galimybę nuo 2019 metų valstybės tarnautojams nustatyti tokį užmokestį, kuris būtų proporcingas jų darbo indėliui, esant žemai koeficientų apatinei ribai bei apribotam priemokų dydžiui ir mokėjimo trukmei, bei įvertinus savivaldybių skirstymą į grupes, mažesnėse savivaldybėse bus sunku išlaikyti kompetentingus valstybės tarnautojus: turintieji didelę darbo patirtį jau dabar pasirenka privatų sektorių, kuriame darbo užmokestis yra žymiai konkurencingesnis nei viešajame sektoriuje, o kiti, įgiję darbo patirties, dažnai išvyksta į didesnes savivaldybes, kuriose darbo užmokesčio lygis yra aukštesnis nei regionuose. Be to, dėl savivaldybių skirstymo į grupes pritraukti naujus specialistus, turinčius didelę darbo patirtį, mažose savivaldybėse darosi neįmanoma. Akivaizdu, kad Naujos redakcijos įstatymas nesudaro prielaidų įgyvendinti valstybinę regionų išlyginimo politiką, sustiprinti savivaldą, pagerinti regionų įvaizdį. Savivaldybių skirstymas į grupes neleidžia sumažinti tiek regionų, tiek savivaldybių socialinių ir ekonominių skirtumų, o darbo užmokesčio nustatymo teisinė bazė yra palankesnė darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nei valstybės tarnautojams. 2. Dėl priemokų mokėjimo Naujos redakcijos įstatyme priemokų nustatymo sąlygos yra suvaržytos tiek priemokų dydžio (40 proc.), tiek mokėjimo trukmės (iki 6 mėn.), todėl dalies valstybės tarnautojų, turinčių didelį ir intensyvų darbo krūvį, vykdant pavestas funkcijas, darbo užmokestis 2019 metais nepasieks 2018 metais mokamo darbo užmokesčio, o 2019 m. antrą pusmetį drastiškai sumažės.
Po 2019 m. sausio 1 d. taip pat bus neįmanoma garantuoti anksčiau mokėto darbo užmokesčio valstybės tarnautojui, sugrąžintam į pagrindines pareigas iš aukštesnių pareigų, į kurias jis buvo laikinai perkeltas esant tarnybinei būtinybei. Druskininkų savivaldybės administracijoje yra nedidelis personalo skaičius. Tai konstatuojama ir LR vidaus reikalų ministerijos kasmetinėse stebėsenos ataskaitose dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo savivaldybėse. Siekiant išlaikyti stabilią valstybės tarnybą ir nesant galimybių savivaldybėje, kuri patenka į žemiausią grupę, pasiūlyti aukštesnes pareigas arba nustatyti tokias pareigybių kategorijas, kokios yra galimos didesnėse savivaldybėse, Druskininkų savivaldybės administracijoje darbo užmokesčio klausimą sprendžiame priemokų dėka tiems valstybės tarnautojams, kurie atlieka platesnės apimties darbą, atitinkantį vykdomas funkcijas. Paskaičiavę būsimą 2019 metų darbo užmokestį, pastebėjome, kad dėl valstybės tarnybos reformos darbo užmokestis labiausiai mažės tiems valstybės tarnautojams, kurie šiuo metu gauna priemoką, neturi kvalifikacinės klasės arba yra sukaupę nedidelį tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Norime atkreipti dėmesį, kad priemokų mokėjimo sąlygos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra žymiai palankesnės nei valstybės tarnautojams.
Darbo apmokėjimo įstatyme yra nustatyta, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti mokamos priemokos už padidėjusį darbų mastą, tuo tarpu valstybės tarnautojai nuo 2019 metų neteks šiuo metu mokamų priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nors jų veikla, vykdant viešojo administravimo funkcijas, yra ir sudėtingesnė, ir atsakingesnė, ir platesnė nei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Be to, Darbo apmokėjimo įstatyme priemokų mokėjimo trukmė apskritai nėra ribojama, o valstybės tarnautojai priemokas už pavadavimą ar papildomų užduočių vykdymą galės gauti ne ilgiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, o priemokų dydis neturės viršyti 40 procentų algos, tuo tarpu darbuotojo priemoka kartu su kintamąja dalimi gali siekti 60 procentų algos. Atkreipiame dėmesį, kad visos savivaldybės vykdo projektinę veiklą, administruoja ir įgyvendina projektus, tačiau Naujos redakcijos įstatyme eliminuota galimybė skirti priemoką valstybės tarnautojui už dalyvavimą projektuose. Praktikoje yra taip, kad įstaiga, vykdydama projektuose nustatytus administravimo reikalavimus, projekto vykdytojais privalo įdarbinti asmenis, jau dirbančius įstaigoje. Pavyzdžiui, Jungtinio stebėsenos komiteto 2016 m. rugsėjo 8 d. patvirtintose Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos Gairėse pareiškėjams ir paramos gavėjams yra nustatyta, kad paramos gavėjas turi paskirti arba pasamdyti projekto vadovą ir finansininką iš nuolatinių įstaigos darbuotojų. Šiuo atveju įstaiga projekto vadovo pareigas ir projekto finansininko pareigas dažniausiai paveda vykdyti įstaigos valstybės tarnautojams, kadangi jie turi reikalingą kompetenciją ir didelę projektų administravimo patirtį.
Tačiau teisinis reglamentavimas neužtikrina valstybės tarnautojui teisės gauti papildomą darbo užmokestį už faktiškai atliekamą papildomą projekto vykdymo darbą, kadangi valstybės tarnautojui draudžiama dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, be to, Naujos redakcijos įstatyme yra nustatytos mokėjimo už dalyvavimą projektuose sąlygos: jeigu už dalyvavimą projekte valstybės tarnautojui yra mokama projekto lėšomis, tai už dalyvavimo laiką darbo užmokestis biudžeto lėšomis nemokamas. Projekte nustatytos darbo užmokesčio lėšos paprastai būna nedidelės, o įstaigos vadovas negali nustatyti didesnio mokėjimo už projekto vykdymą, kadangi projektuose mokėjimo sąlygos ir įkainiai būna jau nustatyti. 3. Dėl tarnybinės veiklos vertinimo pasekmių Valstybės tarnautojams yra nustatyta griežta tarnybinės veiklos vertinimo tvarka, tačiau apribojamos teigiamos vertinimo pasekmės (įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, gali būti taikomas ne daugiau kaip 1,5 didesnis koeficientas), o pagal Darbo apmokėjimo įstatymą darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos koeficientus darbdavys gali didinti bet kuriuo metu ir didinimo mastai nėra ribojami. Daliai valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis nuo 2019 metų mažės, jo nebus įmanoma atstatyti į 2018 metų lygį per tarnybinės veiklos vertinimą, kadangi koeficiento didinimo riba yra per žema: koeficientą padidinus net ir maksimaliu 1,5 dydžiu, dalies valstybės tarnautojų darbo užmokestis vis tiek nepasieks 2018 metų lygio, kadangi 2019 metų pradžioje perskaičiuojant koeficientą, nėra leidžiama prisumuoti priemokos, mokėtos 2018 metais. 4. Dėl garantijų valstybės tarnautojams užtikrinimo 4.1.
Naujos redakcijos įstatyme nustatyta, kad prieš skelbiant konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš koeficientų intervalo. Tuo tarpu nuo 2019 m. sausio 1 d. perskaičiuojant jau dirbančių valstybės tarnautojų pareigines algas, nėra leidžiama koeficientus parinkti iš intervalo. Atkreipiame dėmesį, kad dėl tokio teisinio reglamentavimo anksčiau į pareigas priimti valstybės tarnautojai bus diskriminuojami naujai priimamų atžvilgiu, kadangi anksčiau priimtų darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. bus mažesnis nei naujai į pareigas priimamų. Pavyzdžiui, iš pridedamų skaičiavimų matyti, kad perskaičiavus šiuo metu dirbančio skyriaus vedėjo, neturinčio stažo, koeficientą, jam bus nustatytas minimalus koeficientas 8,1, o jo darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. žymiai sumažės, kai tuo tarpu
bet kurį koeficientą iš diapazono 8,10–15, pasirinktą pagal tarnautojui nustatytų funkcijų apimtį, sudėtingumą, atsakomybės lygį. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra palankesnėje situacijoje nei karjeros valstybės tarnautojai, kadangi perskaičiuotą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo koeficientą bus galima tuojau pat padidinti, o karjeros valstybės tarnautojo koeficientas galės būti didinamas tik tuomet, jei tarnautojo tarnybinė veikla bus įvertinta labai gerai, be to, didinimo mastai yra apriboti. 4.2.
nustatymo reglamentavimą, kai perskaičiuotasis koeficientas nesiekia intervalo žemiausios ribos, su reglamentavimu, kai perskaičiuotasis koeficientas viršija intervalo viršutinę ribą, matome, kad įstatymas yra ydingai pritaikytas išskirtiniams, išimtiniams atvejams, kadangi antruoju atveju leidžiama nustatyti tokius koeficientus, kurie viršytų įstatyme nurodytus maksimalius koeficientus, tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų dėl koeficiento perskaičiavimo formulės, į kurią neįeina priemoka, galiotų pirmasis atvejis, kai tarnautojams būtų nustatoma žemiausia koeficientų intervalo riba. 4.3. Naujos redakcijos įstatyme nėra numatyti būdai, kaip garantuoti valstybės tarnautojams, kurie 2019 metais sugrįš iš vaiko priežiūros atostogų, darbo užmokestį, ne mažesnį nei turėtą ankstesniais metais. Atlikti skaičiavimai įrodė, kad pagal Naujos redakcijos įstatymo reglamentavimą 2019 m. pradžioje nustačius koeficientus valstybės tarnautojams, išleistiems vaiko priežiūros atostogų, sugrįžus jiems į tarnybą po dvejų ar daugiau metų, nebus užtikrintos garantijos gauti ne mažesnį darbo užmokestį nei buvusį iki išėjimo į atostogas. Valstybės tarnautojai negalės pretenduoti į neeilinį vertinimą, kuris sudarytų sąlygas pakelti koeficientą, nes jie pareigas bus ėję trumpiau nei 6 mėnesius per kalendorinius metus. SIŪLYMAI Esant išvardytoms problemoms, atsiranda didelė rizika, kad valstybės tarnautojai, sumažėjus jų darbo užmokesčiui ir socialinėms garantijoms, paliks valstybės tarnybą. Todėl, atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei siekdami, kad valstybės tarnybos pertvarkos tikslai nebūtų sužlugdyti, o valstybės tarnautojų lūkesčiai gauti darbo indėlį atitinkantį užmokestį būtų pateisinti, siūlome:
grupę. 2. Padidinti Naujos redakcijos įstatyme nurodytų pareiginės algos koeficientų intervalų žemutines ribas. 3.
tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui spręsti dėl koeficiento dydžio, sudarant galimybę turimų darbo užmokesčio fondo lėšų ribose nustatyti tokį koeficientą iš intervalo, kurį taikant valstybės tarnautojo būsimasis darbo užmokestis nesumažėtų. 4. Pailginti priemokų už papildomų užduočių atlikimą skyrimo trukmę iki vienerių metų ir padidinti leistiną priemokų dydį iki šiuo metu galiojančios 60 procentų viršutinės ribos. 5. Nustatyti įstatyme galimybę valstybės tarnautojui dirbti su projektų įgyvendinimu susijusį darbą, įdarbinant valstybės tarnautoją toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Leisti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nustatyti valstybės tarnautojui priemoką už projekto vykdymą visam projekto įgyvendinimo laikui, leisti spręsti dėl šios priemokos dydžio bei sudaryti galimybę skirti šio pobūdžio priemoką kartu su priemoka už pavadavimą arba papildomų užduočių atlikimą. Iš dalies pritarti Pritarta pasiūlymui neriboti priemokos mokėjimo trukmės dalyvaujant projektuose. Nuspręsta nuo 2019-09-01 atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2018-11-1511 N Argumentai: Lietuvos Respublikoje socialinio draudimo valdymo sistemą, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (toliau – Fondas); Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Socialinio draudimo fondo valdyba, kaip socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kartu su savo teritoriniais skyriais (toliau tekste – SODRA) organizuoja ir užtikrina valstybinį socialinį draudimą bei vykdo operatyvų socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą (užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas). Priimant įstatymų pataisas, jau keli metai iš eilės SODRA‘i papildomai pavedamos naujos funkcijos (pvz.,Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI-1 skyriumi įstatymu numatyta, kad nuo 2019 metų Fondo administravimo įstaigos perima eilę naujų funkcijų vykdymo (šalpos išmokų ir pensijų priemokų skyrimas bei mokėjimas), tačiau nėra tinkamai įvertinama šios institucijos svarba bei darbuotojų atliekamų darbų sudėtingumas bei gausa. Todėl atsižvelgiant į ypatingą SODRA vietą Lietuvos Respublikos institucijų sistemoje bei socialinės apsaugos srities, kuri paliečia visus Lietuvos Respublikos piliečius, svarbą, SODRA turėtų būti prilyginama aukštesnei institucijų grupei – Fondo valdyba turėtų patekti į 1 įstaigų grupę, o Fondo administravimo įstaigos – į 2 įstaigų grupę.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu (kuriame būtų keičiamas 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas), atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją. “5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pakeitimas
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ ir jį išdėstyti taip: „ Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos
ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas
1.2.
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
1.5.
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
2.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų;
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260); II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200); III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų) (200>x);
II grupė jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų" Nepritarti Komitetas priėmė sprendimą panaikinti įstaigų skirstymą į grupes nuo 2019-09-01, todėl pasiūlymas iš esmės nebeaktualus, nes įstaigų vadovams bus suteikta didesnė diskrecija darbo užmokesčio nustatymo srityje. Seimo nario pasiūlymu norima spręsti problema bus išspręsta minėtais Komiteto pasiūlymais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-21
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2713 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Seimo nario pasiūlymą bei Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. Atsižvelgti
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: Teismo kanclerio pareigybė pagal užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų svarbą negali būti prilyginama viceministrui, Vyriausybės įstaigos vadovui ir pan. Todėl Komitetas iš esmės nepritaria tokiems pareiginių algų koeficientams, nustatytiems teismo kancleriui Valstybės tarnybos įstatyme ir atkreipdamas pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėmesį, siūlo išbraukti 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamai 5 straipsnio 2 dalį laikyti 1 dalimi. Pasiūlymas:
Išbraukti 5 straipsnio 1 dalį. 5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas
tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“ Nepritarti Dalis teismų priklauso III įstaigų grupei, todėl III įstaigų grupės stulpelyje būtina numatyti koeficientų intervalą III įstaigų grupės teismo kanclerio pareigybei.
Įstaigų skirstymas į grupes galios iki 2019-09-01, todėl VRM pasiūlymas užpildyti III įstaigų grupės intervalą yra būtinas, kad įstatyme neliktų teisės spragos. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2713(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-281 N Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Europos teisės departamento pozicijas, siūlo nustatyti specialias tarnybos santykių reguliavimo taisykles Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui. Toks siūlymas grindžiamas šiomis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nuostatomis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo prilyginimas valstybės tarnautojui ir Valstybės tarnybos įstatymo, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., taikymas, nenustatant išimčių, neatitinka BDAR priežiūros institucijai keliamų nepriklausomumo reikalavimų.
BDAR 52 str. įtvirtintos nepriklausomumo garantijos, pagal kurias atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą ir naudodamasi savo įgaliojimais, kiekviena priežiūros institucija veikia visiškai nepriklausomai (1 d.); kiekvienos priežiūros institucijos narys arba nariai, atlikdami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, nepatiria nei tiesioginės, nei netiesioginės išorės įtakos ir neprašo bei nepriima jokių nurodymų (2 d.); priežiūros institucijos narys ar nariai nesiima jokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir kadencijos metu negali dirbti jokio nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo (3 d.). BDAR 53 str. 3 ir 4 d. numatyti priežiūros institucijos nario atleidimo pagrindai, kurie skiriasi nuo pagrindų, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 d. Taigi Komitetas siūlo numatyti, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui neleidžiama: 1) dalyvauti politinėje veikloje ar būti juridinių asmenų, kurie priklauso valstybei ar savivaldybei, kolegialių organų nariu (17 str. 1 d. 5 ir 7 p.); 2) dirbti kito darbo (18 str.); 3) būti vertinamu (28 str.); 4) gauti priemokų (28 str. 1 d. 2 p. ir 30 str. 1 d.);
5) būti skatinamu (31 str. 1 ir 2 d). Taip pat pateikiama nuoroda į specialiame įstatyme numatytus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo atleidimo pagrindus. Numatoma, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas galimas tik įtariant jį padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Formuluojant pasiūlymus dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės duomenų saugos inspekcijos atstovai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: „1 straipsnis.
straipsnio papildymas Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi: „8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 18 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“
komitetas, 2018-11-282 N Argumentai: Nuo
priede valstybės tarnautojų pareigybės suskirstytos į 10 grupių ir, atsižvelgiant į įstaigų grupę, kiekvienai pareigybių grupei nustatyti pareiginių algų koeficientų intervalai. Išanalizavus nustatytus intervalus matyti, jog visais atvejais skirtingų įstaigų grupių koeficientų intervalai didžiąja dalimi „persidengia“ ir skiriasi tik didesnėmis apatinėmis ir viršutinėmis koeficientų ribomis (pavyzdžiui, 7 pareigybių grupės, III įstaigų grupės koeficientų intervalas nuo 7,4 iki 14, II įstaigų grupės nuo 8,3 iki 15, o I įstaigų grupės nuo 9,2 iki 15,5). Tokie skirtumai yra nereikšmingi ir tik sudaro papildomą administracinę naštą (reikia vertinti įstaigų atitiktį kriterijams ir keisti jų priskyrimą įstaigų grupei). Dėl šios priežasties siūlome atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes.
Tokiu būdu bus pasiektas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo vienas iš tikslų
išmokos skyrimo tvarka ir sąlygos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog valstybės tarnautojams mažesnėse (dabar paprastai priklausančiose II ar III įstaigų grupei) įstaigose gali būti keliami aukštesni reikalavimai, nes jų vykdomos funkcijos gali apimti daugiau įstaigos veiklos sričių. Komitetas siūlo įstaigų skirstymo į grupes atsisakyti nuo 2019-09-01, kad šiam pakeitimui būtų tinkamai pasiruošta. Atsižvelgiant į Komiteto nuo 2019-09-01 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede pasiūlytą pareiginių algų koeficientų intervalų sujungimo būdą, šiems pakeitimams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis.
tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių
algų koeficientai
10 grupių, nurodytų šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė. 2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ar jų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 priede. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 2 priede. 3. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.“
komitetas, 2018-11-283 N Argumentai: Siekiant atskleisti įstatymų leidėjo tikrąją valią – užtikrinti į pareigas priimančio asmens diskreciją į vadovaujančias pareigas (įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo) pasirinkti iš 2 pretendentų, siūlome tikslinti 11 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu: „3 straipsnis.
įstatymo 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos
vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.“
komitetas, 2018-11-285 N Argumentai: Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinus specialią seimo nario padėjėjo – sekretoriaus darbo užmokesčio nustatymo tvarką „3 vidurkių taisyklę“, kurią įgyvendinus visiems Seimo narių padėjėjams-sekretoriams atsiras galimybė lanksčiau mokėti darbo užmokestį, nebetenka prasmės galiojanti išimtis dėl galimybės Seimo nario padėjėjui – sekretoriui dirbti iki 12 valandų. Seimo nario padėjėjas – sekretorius dirbdamas 40 valandų per savaitę, vidutiniškai po 8 valandas per dieną, galės dirbti ir kitą darbą, ko daryti negalėjo esant dabartiniam reguliavimui (maksimalus darbo laikas visose darbovietėse - 12 valandų per dieną). Komitetas taip pat siūlo numatyti, jog Seimo narys politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju gali turėti tiek padėjėjo, tiek patarėjo pareigybę (teikiami sisteminiai Seimo statuto pakeitimai). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu: „5 straipsnis.
įstatymo 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) eiti daugiau negu vienerias vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) -sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų eiti ne vienas Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“
komitetas, 2018-11-286 N Argumentai: Nuo
straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.“ To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „Prieš skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Apie valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą viešai paskelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams galioja nuostata, jog pareiginę algą nustato į pareigas priimantis asmuo. Siekdamas užtikrinti, kad vadovams suteikiamas lankstumas būtų įgyvendinamas skaidriai, Komitetas siūlo numatyti, jog kiekvienoje valstybės ir savivaldybių institucijoje ir įstaigoje ar įstaigų sistemoje yra tvirtinama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Taip pat įtvirtinamas principas, jog darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama turimų valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui ribose. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu: „6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimas
tarnybos įstatymo 28 straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje nustatoma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Nustatant darbo apmokėjimo sistemą, detalizuojami valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar einamoms pareigoms svarbių žinių turėjimas ir pan.), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų priemokų ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos išmokos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama neviršijant institucijai ar įstaigai darbo užmokesčiui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“
komitetas, 2018-11-287 N Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1, kuriuo įgyvendinant BDAR nuostatas dėl nepriklausomumo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui yra nustatomi tarnybos ribojimai ir specialios šio įstatymo taikymo taisyklės. Atsižvelgiant į ribojimų apimtį, teikiame siūlymą dėl specialios pareiginės algos nustatymo taisyklės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui. Formuluojant pasiūlymus dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės duomenų saugos inspekcijos atstovai. Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr.
4, tikslintinos ir 29 straipsnio 4 dalies 6 punkto formuluotės (susiję su Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėmis: įvedama Seimo nario patarėjo pareigybė ir tikslinamas Seimo nario padėjėjo pareigybės pavadinimas). Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 7 straipsniu: „7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimas
tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš šiai šioms pareigybei pareigybėms nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos.“
tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį 7 punktu:
„7) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas
didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.“ Pritarti 7.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-2811 Argumentai: * Atsižvelgiant į tai, jog Seimo kanceliarijoje Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės nebelieka nuo 2019-01-01, siūlome ją išbraukti ir iš Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo. * Siekiant suvienodinti Ministro Pirmininko, Prezidento ir Seimo Pirmininko patarėjų statusą, siūlome Seimo Pirmininko patarėjo pareigybę perkelti į 3.1 pareigybių grupę. * Siekiant teisinio aiškumo, nurodoma, kokios pareigybės galimos tik savivaldybių viešojo administravimo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įstatymo 1 priede nebedaromas skirtumas tarp seniūno, kaip biudžetinės įstaigos ir filialo vadovo, netikslinga minėtais kriterijais atskirti ir seniūno pavaduotojo pareigybės. * Įvertinus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme Seimo nario padėjėjo - sekretoriaus pareigybei priskirto koeficientų intervalo ribas, Komitetas siūlo patikslinti Seimo nario (asmeninio) politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojų pareigybių pavadinimus, sudarant galimybę Seimo nariui pasirinkti patarėjo ar padėjėjo pareigybę ir atsisakant nuorodos į sekretoriaus poziciją. Atitinkamai Komitetas teikia ir Seimo statuto atitinkamų straipsnių pakeitimus, kurie detalizuos ir sistemiškai įgyvendins Komiteto siūlomus pakeitimus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas 1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5“
2Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 5 eilutę ir ją išdėstyti taip:
„5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17“ 11 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelę ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas
Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
22
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5 2.1. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 19,5–21
3Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) 18,7–20,5 17,9–20 16,2–19 3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5
direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigose) 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5
direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigose) 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“
komitetas, 2018-11-2812 N Argumentai: Atsižvelgiant į argumentus dėl įstaigų skirstymo į grupes Valstybės tarnybos įstatyme atsisakymo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., atitinkamai siūlome išdėstyti įstatymo 1 priedą.
Pareiginės algos koeficientų intervalai sukonstruoti taip, kad žemiausiu laikomas III įstaigų grupės koeficientų intervalo žemiausias koeficientas, o didžiausiu - atitinkamai I įstaigų grupės aukščiausias koeficientas. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 12 straipsniu:
„12 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelę ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
2222
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris, teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 17–21,5 19,5–21,5 18,5–21 17-19,5 2.1. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 19,5-21 19,5–21
3Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) 16,2-20,5 18,7–20,5 17,9–20 16,2–19 3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7-20 18,7–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 14,5-19 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5 5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 9,5 – 18,5 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 9,5-18 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 8,1 – 16,5 10–16,5 9–16 8,1–15 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 8,1 - 16 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 7,4-15,5 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 7,4-15 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 6,4-13,5 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 8.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7-20 18,7–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 14,5-19 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5 5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 9,5 – 18,5 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 9,5-18 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 8,1 – 16,5 10–16,5 9–16 8,1–15 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 8,1 - 16 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 7,4-15,5 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 7,4-15 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 6,4-13,5 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 8.1. Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas 5,7-12 9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 4,8-12 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4-11 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5“ Pritarti 9.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-2813 N Argumentai: Žr. argumentus prie Komiteto pasiūlymo Nr. 2, kuriuo siūloma keisti įstatymo 11 straipsnį. Komitetas siūlo, kad šis straipsnis įsigaliotų 2019-09-01. Pasiūlymas: Papildyti projektą 13 straipsniu:
tarnybos įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą. „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse – 100 1.2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4.
specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“
komitetas, 2018-11-28149 N Argumentai: Nuo 2019-01-01 Valstybės tarnybos įstatyme leidimo dirbti kitą darbą galiojimo terminas vietoj dabar galiojančiame įstatyme numatyto metų laiko, apibrėžiamas aplinkybe - kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo įstatymo taikytojams, įstatymo taikymo nuostatos papildomos taisykle dėl iki įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų dirbti kitą darbą galiojimo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį 9 punktu, ir jį išdėstyti taip: „9) Papildyti 3 straipsnį 26 dalimi:
„26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams išduoti leidimai
dirbti kitą darbą po šio įstatymo įsigaliojimo galioja tol, kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.“
komitetas, 2018-11-2815 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas siūlo įstaigų skirstymo į grupes atsisakyti nuo 2019-09-01, įstatymo projektą būtina papildyti įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatomis. Savo ruožtu Komitetas teikia ir 2008 m. balandžio 24 d. Seimo nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos“ panaikinimo projektą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą 15 straipsniu „15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 2, 12 ir 13 straipsniai įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. rugpjūčio
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2713(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė