Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
2 dalimi: „2. Privalomasis nurodymas
straipsnio pakeitimas
straipsnį 3 dalimi:
„3. Privalomasis nurodymas duodamas, kai Nacionalinės
žemės tarnybos pareigūnas, atlikdamas žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmus, nustato žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Vyriausybės nutarime nustatomi konkretūs privalomojo nurodymo davimo atvejai.“
36 straipsnį 4 dalimi: „4. Privalomojo nurodymo formą, turinį ir įteikimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius.“
36 straipsnį 5 dalimi: „5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 3 mėnesius.“
36 straipsnį 6 dalimi: „6. Nacionalinei žemės tarnybai raštu gavus informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Nacionalinės žemės tarnybos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.
Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Nacionalinė žemės tarnyba perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo.“
36 straipsnį 7 dalimi: „7. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Bronius Markauskas
PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo XII-459 13 straipsnio
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų pakeitimų projektų paketas) tikslas yra suteikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teisę duoti privalomuosius nurodymus žemės naudojimo pažeidimus padariusiems asmenims. Vadovaujantis Žemės įstatymo 36 straipsniu, Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo reikalavimų, kuriuos nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Pažymėtina, kad, jei Nacionalinei žemės tarnybai išnaudojus jai teisės aktais suteiktas priemones nepavyksta pašalinti valstybinėje žemėje nelegaliai pastatytų nesudėtingų statinių, jos darbuotojai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tokiu atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašo privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą pašalinti neteisėtą statinį ir kontroliuoja šio nurodymo vykdymą. Toks valstybinės žemės naudojimo kontrolės modelis itin parankus pažeidėjams, nes pasinaudojus teisinio reguliavimo spragomis padarinių šalinimo procesas užtrunka itin ilgai (metus ir ilgiau).
Taip pat nacionalinės žemės tarnybos specialistai patikrinimo metu negali patys pilnai atlikti patikrinimo proceso, net ir identifikavę pažeidėją, o turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimą, surašymo. Siekiant efektyviai ir racionaliai naudoti valstybės finansinius ir žmogiškuosius resursus, teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai priskirta valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkcija, nustačiusi neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą, turėtų teisę teikti pažeidėjams privalomuosius nurodymus ar reikalavimus atlaisvinti valstybinę žemę, o pažeidėjui geranoriškai neįvykdžius reikalavimo, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų teisę šį nurodymą kaip vykdomąjį dokumentą perduoti antstoliui (toks modelis šiuo metu yra nustatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, kai privalomąjį nurodymą surašo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija). Pažymėtina, kad teisės Nacionalinei žemės tarnybai surašyti privalomuosius nurodymus suteikimas svarbus ne tik nelegalios statybos atvejais. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačiusi žemės naudojimo pažeidimo padarymo faktą, pažeidėjui gali tik pasiūlyti pašalinti padarytą pažeidimą per nurodytą terminą, tačiau praktiškai toks pasiūlymas pažeidėjui nesukuria teisinių pasekmių, t. y. pažeidimo pašalinimas priklauso nuo pažeidėjo geros valios, tačiau neturi privalomo aspekto. Dėl to dažnai minėti pažeidimai lieka nepašalinti, Nacionalinė žemės tarnyba gauna daug nusiskundimų iš visuomenės.
Teisės Nacionalinei žemės tarnybai surašyti privalomuosius nurodymus suteikimas prisidėtų prie greitesnio minėtų pažeidimų pašalinimo užtikrinimo, taip didindamas šios priežiūros institucijos efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą ja. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimų projektų paketą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Bronius Markauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo reikalavimų, kuriuos nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę detalizuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai). Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, žemės naudojimo patikrinimo metu įvertina, ar tikrinamam objektui taikytini Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų reikalavimai ir surašo patikrinimo aktą, kuriame aprašoma žemės naudojimo patikrinimo metu vietovėje užfiksuota faktinė situacija ir nurodomi nustatyti žemės naudojimo pažeidimai. Nustačiusi žemės naudojimo pažeidimą, Nacionalinė žemės tarnyba atsakingam asmeniui išsiunčia pasiūlymą pašalinti padarytą pažeidimą per nurodytą terminą, nurodydama pakartotinio patikrinimo datą ir laiką. Jei pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad pažeidimas nepašalintas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą.
Tuo atveju, kai valstybinėje žemėje nelegaliai pastatytų nesudėtingų statinių asmenys nepašalina geranoriškai, jos darbuotojai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Taigi, jei Nacionalinės žemės tarnybos prašymu atsakingas asmuo nepašalina valstybinėje žemėje nelegaliai pastatytų nesudėtingų statinių, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašo privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą pašalinti neteisėtą statinį ir kontroliuoja šio nurodymo vykdymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Žemės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo apibrėžimą ir numatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir atlikdami planinius bei neplaninius patikrinimus, turėtų teisę patvirtintos formos administraciniu aktu teikti privalomuosius nurodymus asmenims, padariusiems žemės naudojimo pažeidimus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus minėtus pažeidimus. Konkretūs privalomojo nurodymo davimo atvejai turėtų būti nustatyti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Vyriausybės nutarime. Žemės įstatyme siekiama nustatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą – 3 mėnesius.
Įvertinę tai, kas vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais yra tikrinama žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu (pavyzdžiui, ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi, ar nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir pan.), ir atsižvelgiant į tai, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis), manome, kad 3 mėnesių terminas yra protingas ir pakankamas laiko tarpas, per kurį įmanoma pašalinti daromą /padarytą pažeidimą. Taip pat Žemės įstatyme nustatoma, kad privalo būti patikrinama, ar duotas privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Tais atvejais, kai privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Nacionalinė žemės tarnyba atiduoda minėtą privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Žemės įstatyme ir Civilinio proceso kodekse įtvirtinama nuostata, kad Nacionalinės žemės tarnybos duodamas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas. Vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be kurio vykdymo veiksmus atlikti draudžiama (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia nuostata gerokai sutrumpina privalomojo nurodymo įgyvendinimo procesą, kadangi praleidžiamas teisminio nagrinėjimo etapas. Iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo išbraukiamas
privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, kai statyba nėra savavališka, tačiau statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti, jeigu statyba vykdoma valstybinėje žemėje.
Ši nuostata apima būtent tuos atvejus, kuriuos siekiama perduoti reguliuoti Nacionalinei žemės tarnybai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto Įstatymo projektų paketo pasekmių nenumatoma. Priešingai, priimtos nuostatos turės teigiamų rezultatų – priežiūros institucijai bus sudaryta galimybė operatyviai reaguoti į padarytus ir daromus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Sustiprės visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisine sistema. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymų pakeitimų projektų paketas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Priešingai, priimtos nuostatos paskatins asmenis atidžiai įvertinti pasekmes, sąmoningai darant žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, taip pat veiks prevenciškai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos siūlomos nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų pakeitimų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų pakeitimų projektų paketo nuostatas, joms įgyvendinti reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“. Taip pat reikės pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymus, susijusius su žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymu. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,žemės sklypas“, ,,kontrolė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Starkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-19 Nr. S-2018-7775 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2710 (toliau
Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 2 straipsnį 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,privalomasis nurodymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sąvokos apibrėžime naudojama sąvoka ,,žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekanti institucija“. Pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalį žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat ši institucija yra konkrečiai įvardijama keičiamo įstatymo nuostatose, todėl siūlytina minėtose projekto nuostatose nustatyti šią instituciją, kuri turėtų teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Kitu atveju, liktų neaišku, kokios dar institucijos turėtų teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Be to, keičiamame įstatyme nėra apibrėžta ir sąvoka ,,žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekantis pareigūnas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant nevienodo minėtų sąvokų aiškinimo taikant įstatymą, nereikėtų atskleisti jų turinio arba jas patikslinti. Kartu pastebėtina, kad iš sąvokos ,,privalomasis nurodymas“ apibrėžimo turinio nėra aišku, ar privalomasis nurodymas galėtų būti pateiktas tik juridiniams asmenims, ar ir fiziniams asmenims, nes neaišku, kuriuos konkrečiai asmenis apimtų sąvoka ,,ūkio subjektas“. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti pastarosios sąvokos turinio.
Be to, tobulinat projekto 1 straipsnio 1 dalies teisinę techniką, šios dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,2 dalimi“ reikėtų įrašyti žodį ,,nauja“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio
Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnas, atlikdamas žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmus, nustato žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Vyriausybės nutarime nustatomi konkretūs privalomojo nurodymo davimo atvejai“. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, teikiamu įstatymo projektu ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XIIP-459 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2712) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2712) siekiama išplėsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetenciją. Pažymėtina, kad asmenų teisių ir pareigų turinys nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Atvejai, kuriems esant Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę duoti privalomuosius nurodymus, yra apibrėžti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Manytina, kad valstybės institucijų (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) teisių ir pareigų turinys atliekant valstybinę žemės naudojimo kontrolę bei asmenų, kuriems skirti tokie privalomieji nurodymai, pareiga vykdyti tokius nurodymus turėtų būti įtvirtinta įstatyme, o ne Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti atvejus, kuriems esant Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei nustatyti asmenų, kuriems skirti tokie įpareigojimai, teisių ir pareigų turinį.
Antra, siūloma vartoti sąvoka ,,Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnas“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kuriuos konkrečiai Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojus ar asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, ji apimtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų šią sąvoką apibrėžti. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio
įteikimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius“. Siūlomas teisinis reguliavimas toje apimtyje, kiek jame siūloma nustatyti, kad privalomojo nurodymo turinį tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, nėra pakankamai aiškus. Nėra aišku, ar kiekvienu atskiru atveju, kai privalomąjį nurodymą teiktų, pavyzdžiui, žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekantis pareigūnas, jis konkretaus įpareigojimo turinį turėtų suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriumi, ar Nacionalinės žemės tarnybos direktorius tvirtintų baigtinį privalomajame nurodyme galimų ūkio subjektams teikti konkrečių nurodymų sąrašą. Manytina, kad visi ūkio subjektams galimi teikti nurodymai turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme, o ne Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Subjektai, kuriems įstatymas suteiktų teisę teikti privalomuosius nurodymus, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus atvejus bei nurodytus galimus privalomuosius nurodymus, taikydami įstatymą, kiekvienu konkrečiu atveju suformuluotų konkretų privalomąjį nurodymą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 4.
privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 3 mėnesius“. Pateiktą nuorodą į keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomuosius nurodymus reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti, nes minėtoje dalyje konkretūs nurodymai nėra nurodomi. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalies nuostatos toje apimtyje, kur vartojama nuoroda „šio straipsnio 3 dalyje“. Taip pat, nėra aišku, nuo kada turėtų būti pradėtas skaičiuoti 3 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nuostatomis, kad esant svarbioms (objektyvioms) priežastims privalomojo nurodymo įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas bei nustatyti tokio pratęsto termino trukmę. 5. Apibendrinant projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, manytina, kad jis nėra pakankamas, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima suprasti, kad teikiamu įstatymo projektu ir jį lydinčiuoju įstatymo projektu Nr. XIIIP-2712 siūloma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos funkciją dėl savavališkos statybos nustatymo, jos padarinių šalinimo, kai statybos darbai atlikti neturint žemės naudojimo ar valdymo teisių, perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau pastarasis atvejis teikiamame įstatymo projekte nėra aiškiai išskirtas ir atribotas nuo Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos funkcijų, nustatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme.
Taigi, priėmus įstatymą, neteisėtos statybos nustatymą, jos padarinių šalinimą galimai vykdytų dvi institucijos, kurių kompetencija tiek Žemės įstatyme, tiek Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme įstatymuose nebūtų atribota. Pastebėtina ir tai, kad, projektu siūloma nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės nėra pakankamos, kad būtų užtikrintas tinkamas žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymas. Nėra aišku, ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų teisę privalomuoju nurodymu sustabdyti asmenų naudojamoje žemėje vykdomus veiksmus, kuriais pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Be to, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, įstatymo projekte nėra nurodoma, kokiais konkrečiai atvejais ir kokio konkrečiai pobūdžio nurodymus turėtų teisę teikti Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, nėra aišku, kokias teises turėtų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu neteisėta statyba būtų nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 6. Tikslintina projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi ketvirtosios dalys). 7. Svarstytina, ar kartu su tiekiamu projektu neturėtų būti kartu teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų papildymas, nustatantis administracinę atsakomybę už žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame kodekse yra nustatyta administracinė atsakomybė už įvairių kontroliuojančių pareigūnų duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą, pavyzdžiui, šio kodekso 300, 317 ir kiti straipsniai. 8. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teises vykdant žemės, tame tarpe valstybinės žemės, naudojimo valstybinę kontrolę, o valstybinės žemės kaip valstybės turto savininko teises teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto bei lydimųjų įstatymo projektų neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 9. Iš projekto aiškinamojo rašto turinio galima suprasti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustačiusi, kad naudojamame žemės sklype vykdoma neteisėta statyba, nesikreiptų į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją, bet pati imtųsi neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių. Taigi galimai dalis šiuo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdomų funkcijų būtų perduota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas minėto projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2019-04-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Violeta Važnevičienė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Vytautas Paršeliūnas - Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vedėjas, Renata Planutienė – l.e.p.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė, Jonas Sviderskis – LŽŪBA generalinis direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31) 1(2) 1(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalį žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat ši institucija yra konkrečiai įvardijama keičiamo įstatymo nuostatose, todėl siūlytina minėtose projekto nuostatose nustatyti šią instituciją, kuri turėtų teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Kitu atveju, liktų neaišku, kokios dar institucijos turėtų teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Be to, keičiamame įstatyme nėra apibrėžta ir sąvoka ,,žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekantis pareigūnas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant nevienodo minėtų sąvokų aiškinimo taikant įstatymą, nereikėtų atskleisti jų turinio arba jas patikslinti. Kartu pastebėtina, kad iš sąvokos ,,privalomasis nurodymas“ apibrėžimo turinio nėra aišku, ar privalomasis nurodymas galėtų būti pateiktas tik juridiniams asmenims, ar ir fiziniams asmenims, nes neaišku, kuriuos konkrečiai asmenis apimtų sąvoka ,,ūkio subjektas“. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti pastarosios sąvokos turinio. Be to, tobulinat projekto 1 straipsnio 1 dalies teisinę techniką, šios dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,2 dalimi“ reikėtų įrašyti žodį ,,nauja“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31) 2(36) 1(3)
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Privalomasis nurodymas duodamas, kai Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnas, atlikdamas žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmus, nustato žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Vyriausybės nutarime nustatomi konkretūs privalomojo nurodymo davimo atvejai“. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, teikiamu įstatymo projektu ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XIIP-459 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2712) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2712) siekiama išplėsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetenciją. Pažymėtina, kad asmenų teisių ir pareigų turinys nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Atvejai, kuriems esant Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę duoti privalomuosius nurodymus, yra apibrėžti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Manytina, kad valstybės institucijų (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) teisių ir pareigų turinys atliekant valstybinę žemės naudojimo kontrolę bei asmenų, kuriems skirti tokie privalomieji nurodymai, pareiga vykdyti tokius nurodymus turėtų būti įtvirtinta įstatyme, o ne Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti atvejus, kuriems esant Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei nustatyti asmenų, kuriems skirti tokie įpareigojimai, teisių ir pareigų turinį. Antra, siūloma vartoti sąvoka ,,Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnas“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kuriuos konkrečiai Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojus ar asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, ji apimtų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų šią sąvoką apibrėžti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31) 2(36) 2(4)
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,privalomojo nurodymo formą, turinį ir įteikimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius“. Siūlomas teisinis reguliavimas toje apimtyje, kiek jame siūloma nustatyti, kad privalomojo nurodymo turinį tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, nėra pakankamai aiškus. Nėra aišku, ar kiekvienu atskiru atveju, kai privalomąjį nurodymą teiktų, pavyzdžiui, žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekantis pareigūnas, jis konkretaus įpareigojimo turinį turėtų suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriumi, ar Nacionalinės žemės tarnybos direktorius tvirtintų baigtinį privalomajame nurodyme galimų ūkio subjektams teikti konkrečių nurodymų sąrašą. Manytina, kad visi ūkio subjektams galimi teikti nurodymai turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme, o ne Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte. Subjektai, kuriems įstatymas suteiktų teisę teikti privalomuosius nurodymus, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus atvejus bei nurodytus galimus privalomuosius nurodymus, taikydami įstatymą, kiekvienu konkrečiu atveju suformuluotų konkretų privalomąjį nurodymą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31) 2(36) 3(5)
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 3 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 3 mėnesius“.
Pateiktą nuorodą į keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomuosius nurodymus reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti, nes minėtoje dalyje konkretūs nurodymai nėra nurodomi. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalies nuostatos toje apimtyje, kur vartojama nuoroda „šio straipsnio 3 dalyje“. Taip pat, nėra aišku, nuo kada turėtų būti pradėtas skaičiuoti 3 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nuostatomis, kad esant svarbioms (objektyvioms) priežastims privalomojo nurodymo įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas bei nustatyti tokio pratęsto termino trukmę. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31)
teisinį reguliavimą, manytina, kad jis nėra pakankamas, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima suprasti, kad teikiamu įstatymo projektu ir jį lydinčiuoju įstatymo projektu Nr. XIIIP-2712 siūloma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos funkciją dėl savavališkos statybos nustatymo, jos padarinių šalinimo, kai statybos darbai atlikti neturint žemės naudojimo ar valdymo teisių, perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau pastarasis atvejis teikiamame įstatymo projekte nėra aiškiai išskirtas ir atribotas nuo Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos funkcijų, nustatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme.
Taigi, priėmus įstatymą, neteisėtos statybos nustatymą, jos padarinių šalinimą galimai vykdytų dvi institucijos, kurių kompetencija tiek Žemės įstatyme, tiek Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme įstatymuose nebūtų atribota. Pastebėtina ir tai, kad, projektu siūloma nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės nėra pakankamos, kad būtų užtikrintas tinkamas žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymas. Nėra aišku, ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų teisę privalomuoju nurodymu sustabdyti asmenų naudojamoje žemėje vykdomus veiksmus, kuriais pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Be to, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, įstatymo projekte nėra nurodoma, kokiais konkrečiai atvejais ir kokio konkrečiai pobūdžio nurodymus turėtų teisę teikti Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, nėra aišku, kokias teises turėtų Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu neteisėta statyba būtų nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31)2
(yra dvi ketvirtosios dalys). Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31)
teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų papildymas, nustatantis administracinę atsakomybę už žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame kodekse yra nustatyta administracinė atsakomybė už įvairių kontroliuojančių pareigūnų duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą, pavyzdžiui, šio kodekso 300, 317 ir kiti straipsniai. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31)
išplėsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teises vykdant žemės, tame tarpe valstybinės žemės, naudojimo valstybinę kontrolę, o valstybinės žemės kaip valstybės turto savininko teises teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto bei lydimųjų įstatymo projektų neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta 2019-03-13. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-31)
Nacionalinė žemės tarnyba, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustačiusi, kad naudojamame žemės sklype vykdoma neteisėta statyba, nesikreiptų į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją, bet pati imtųsi neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių. Taigi galimai dalis šiuo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdomų funkcijų būtų perduota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas minėto projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas. 10. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-10-15) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 11. LR STT (2018-12-13) * Minėtų teisės aktų projektų tikslas – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) suteikti teisę duoti privalomuosius nurodymus žemės naudojimo pažeidimus padariusiems asmenims. Tuo tarpu iš projekto Nr. XIIIP-2710 (toliau – Projektas Nr. 1) nuostatų lieka neaiškus Nacionalinei žemės tarnybai suteikiamų papildomų įgaliojimų turinys, todėl dalis minėto teisės akto projekto nuostatų teisės požiūriu yra neaiškios. Atsižvelgti. 12. LR STT (2018-12-13) 2(36) 5(5) N Dėl Projekto Nr. 1 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
(numatančioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas)
nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 3 mėnesius“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1.
Atkreipiame dėmesį, kad šio projekto siūlymuose dėl Žemės įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nėra atskleisto konkrečių privalomųjų nurodymų, kurie turėtų būti įvykdyti per 3 mėnesius, turinio (ar pateikiamas tokių privalomųjų nurodymų sąrašas), o tik nurodoma, kad „Vyriausybės nutarime nustatomi konkretūs privalomojo nurodymo davimo atvejai“. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Projektas Nr. 1 2 straipsnio 1 dalyje (dėl Žemės įstatymo 36 straipsnio 3 dalies) atskleisti šiuos privalomųjų nurodymų davimo atvejus ar jų kriterijus. 1.2. Iš minėtų ir kitų Projekto Nr. 1 2 straipsnio nuostatų nėra aišku, ar dėl visų žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, ar tik kai kurių iš jų galės būti duodami privalomieji nurodymai. Tuo atveju, jeigu privalomieji nurodymai galės būti duodami dėl visų žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, priėmus Projektą Nr. XIIIP-2710 būtų neaišku, koks ir kaip būtų nustatomas kitų privalomųjų nurodymų, nenurodytų Žemės įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje (jeigu šioje dalyje būtų nustatomi konkretūs atvejai), įvykdymo terminas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekte Nr. 1 tai nurodyti. Pritarti. 13. LR STT (2018-12-13)
yra aktuali ir įgyvendinant Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatas (dėl Žemės įstatymo 36 straipsnio 6 dalies), kadangi jose taip pat pateikiama nuoroda į Projekte Nr. XIIIP-2710 siūlomus Žemės įstatymo 36 straipsnio 3 dalies privalomuosius nurodymus. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2019-03-13 nutarimas Nr. 255) 2(36) Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir
Projektas) <...> ir pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl projektais siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
įstatymo 2 straipsnį ir įtvirtinti sąvoką – žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijas. Pritarti. 2. LR Vyriausybė (2019-03-13 nutarimas Nr. 255) 2(36) 1(3)
įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti antrojo sakinio, taip pat nurodyti konkrečius privalomuosius nurodymus, kuriuos gali duoti žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas, ir minėtą dalį išdėstyti taip:
„3. Privalomasis nurodymas duodamas, kai žemės naudojimo valstybinės
kontrolės pareigūnas, atlikdamas žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmus, nustato žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas privalomuoju nurodymu nurodo:
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą ir sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;
dirvožemio sluoksnį; 3.3. atstatyti sunaikintus (sugadintus) riboženklius;
jais naudotis pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir pašalinti savavališko valstybinės žemės miško, vandens telkinių užėmimo padarinius;
sutikimo valstybinėje žemėje ar valstybei nuosavybės teise priklausančiuose paviršinio vandens telkiniuose pastatytus inžinerinius statinius, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas – užtvaras (tvoras, aptvarus, diendaržius, voljerus), atramines sieneles, lieptus ir plokščius horizontalius inžinerinius statinius.“ Pritarti. 3. LR Vyriausybė (2019-03-13 nutarimas Nr. 255) 2(36) 3(5)
įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyti konkretų laikotarpį, nuo kada turėtų būti pradėtas skaičiuoti 3 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, t. y. nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos.
Taip pat, atsižvelgiant į sezoniškumą ir kitas objektyvias aplinkybes, minėtoje 5 dalyje siūlytina nustatyti, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas gali nustatyti ilgesnį nei 3 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris turėtų būti žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūno nustatomas suderinus jį su Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovu ir negalėtų būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Be to, minėtoje 5 dalyje siūlytina nustatyti, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovą su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris, įvertinus prašymo motyvus, gali būti pratęsiamas ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Pritarti. 4. LR Vyriausybė (2019-03-13 nutarimas Nr. 255) 2(36) 4(6)
naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas galėtų kreiptis į antstolį dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Taip pat, atsižvelgiant į Projekto Nr. 1
teisinį reglamentavimą, gali susidaryti situacija, kai privalomojo nurodymo pateikimas priverstinai vykdyti antstoliui per siūlomą terminą dėl iškeltos bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo bus neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projekto Nr.
privalomasis nurodymas gali būti pateiktas vykdyti per 5 metus nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino suėjimo. Šis terminas dėl privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti yra sustabdomas laikotarpiui, kai teisme nagrinėjama iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2710;
Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pasiūlymus ir pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė
Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė