projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nurodoma, kad įmonėms siekiant tapti konkurencingesnėmis vis svarbesnis tampa strateginis požiūris į įmonių socialinę atsakomybę. Prisiimdamos socialinę atsakomybę įmonės gali gerokai prisidėti siekiant Europos Sąjungos sutarties tikslų, susijusių su darniu vystymusi ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika. Atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės klausimai yra įtraukti į Septynioliktosios Vyriausybės 2016–2020 metų programą. Programos 117 punkte įtvirtinta, kad į mokyklų pilietiškumo, verslumo ugdymo programas bus įtraukta verslo socialinės atsakomybės ir socialinės partnerystės sampratos skleidimas, bus skatinama su tuo susijusi socialinė reklama, 201 punkte įsipareigota skatinti verslo socialinę atsakomybę, 203 punkte įsipareigoja skatinti verslo socialinės atsakomybės svarbos suvokimą. Darbdaviai, verslo atstovai bus raginami prisidėti prie socialinės ir fizinės aplinkos, kurioje verslas veikia, gerinimo, bus skatinamas darbdavių sąmoningumas darbuotojų gerovės srityje. 2016 m. vasario 12 d.
apsaugos ir darbo ministerija patvirtino įmonių socialinės atsakomybės 2016–2020 metų veiksmų planą, kuriame yra nurodoma, jog atliktų tyrimų išvados parodė, kad Lietuvos įmonės dar nėra aktyviai įsitraukusios į socialinės atsakomybės veiklą, todėl Vyriausybė turėtų imtis atitinkamų veiksmų skatinti įmonių socialinę atsakomybę šalyje. Verslo socialinės atsakomybės idėjos ir praktika pasiekia šalį įvairiais keliais. Tam daro įtaką globalizacijos procesas, ES politika verslo ir socialinės atsakomybės atžvilgiu bei konkrečios vietinės problemos, kurioms spręsti nebeužtenka įprastų metodu. Sprendžiant pagal Europos komisijos užsakyto Pasaulio Banko atlikto įmonių socialinės atsakomybės tyrimo Pabaltijo regione rezultatus (2005 metų), verslo atstovų nuomone, pagrindiniai veiksniai, ribojantys verslo socialinės atsakomybės plėtrą, yra susiję su kaštais bei įstatymine baze. Todėl siekiant stipresnės verslo atsakomybės plėtros šalyje, būtina sudaryti palankesnes sąlygas verslo socialinės atsakomybės principų taikymui. Nesant atitinkamo teisinio reguliavimo bei tam tikrų skatinamųjų priemonių, įmonių socialinės atsakomybės vystymasis mūsų šalyje negali klostytis taip darniai ir rezultatyviai, kaip to galima tikėtis. Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektas apima ne visą bendrai įmonių socialinės atsakomybės sritį, tačiau tą, kuri susijusi su darbuotojais ir jų šeimomis, t. y. orientuota būtent į žmonių socialinę gerovę. Lietuvoje stebimas darbdavių pasyvumas siekiant kitomis priemonėmis (nei pinigais mokamas darbo užmokestis) skatinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę. Darbdaviai nurodo, kad to priežastis yra papildoma mokestinė našta darbdaviui. Ir nors darbdaviai tam tikrais atvejais imasi kitų priemonių suteikiant darbuotojams papildomas paslaugas (sporto klubo abonementai, maitinimo kuponai ir pan.), tačiau šie būdai yra pakankamai standartiniai (riboti) ir apimantys tik mažą Lietuvos darbdavių dalį.
Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – ne tik skatinti darbdavius imtis socialinės atsakomybės, kurti ir užtikrinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę, didesnį patogumą, rūpintis jų sveikata ir išsilavinimu, bet ir skatinti darbdavius imtis pasaulyje priimtino elgesio modelio, kuris pasireiškia nauda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir valstybei. Vienas iš projektų tikslų yra kurti sveiką, saugią ir pasitikėjimu paremtą darbuotojo ir darbdavio santykį, tuo pačiu keliant ir bendrą valstybės darbo santykių kultūros lygį. Darbo užmokestis yra skirtas apmokėjimui už darbą. Darbdaviui būtų suteikta galimybė, esant reikalui, patenkinti darbuotojo individualų socialinį poreikį pvz. skatinti šeimos ir darbuotojo vaikų tiek kultūrinę, tiek socialinę gerovę, nepatiriant papildomos mokestinės naštos. Tokiu būdu darbdavys skatina darbuotojo lojalumą ir kuria stabilų darbo santykį. Iš darbuotojo pusės, tai būtų papildoma priemonė skatinti darbuotoją dirbti efektyviai ir atsakingai, kad esant poreikiui būtent darbdavys būtų suinteresuotas ir galėtų padėti darbuotojui susidoroti su jį ištikusiomis nenumatytomis gyvenimiškomis situacijomis ar papildomai susiformavusiais poreikiais (pvz. vaikų studijų išlaidomis). Taip pat vienas esminių projektų tikslų – per atitinkamas mokestines lengvatas ar kitas priemones skatinti darbdavius tokias socialines iniciatyvas įmonėse diegti. Tai reiškia, kad darbdavys užtikrindamas darnią ir socialiai atsakingą darbo aplinką neturėtų patirti papildomų finansinių sąnaudų ar, kad jam atsirastų papildomos finansinės prievolės.
Taip pat siekia sukurti pagrindą ne tik mokestinių lengvatų suteikimui, bet ir socialiai atsakingų įmonių prioritetą viešuosiuose pirkimuose kitų, socialiai atsakingos politikos nevykdančių, darbdavių atžvilgiu. Aukšto kultūrinio lygio darbo santykiai yra pagrindas stabilesnei valstybei ir jos ekonominei gerovei. Valstybė užtikrindama darbdaviams socialinių iniciatyvų įgyvendinimo bazę (įskaitant ir tam tikras lengvatas) suteikia darbdaviui galimybę savanoriškai sumažinti valstybės naštą socialinėje srityje, pvz. įstatymo projekte numatytos socialinės iniciatyvos užtikrintų ne tik žmonių fizinę sveikatą (sporto klubo abonementai, vaistų kompensavimas, gydymo išlaidos), bet ir darbuotojų psichinę ir emocinę sveikatą (kultūriniai renginiai, vaikų stovyklos, būsto paskolos), kas leistų asmeniui pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu ir net plėsti savo akiratį. Prevencinis rūpestis žmonių sveikata, galėtų netgi sumažinti valstybės išlaidas sveikatos apsaugos srityje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narys Jonas Varkalys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teikiamais įstatymų projektais siūlomi reglamentuoti teisiniai santykiai niekaip nėra sureguliuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pagal siūlomą Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą socialines iniciatyvas organizuoja ir savanoriškai įgyvendina darbdaviai. Trečiaisiais asmenimis gali būti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, įregistravę savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.
Gauti tiesioginę naudą iš darbdavio įgyvendinamų socialinių iniciatyvų turi teisę suinteresuotos šalys – darbuotojai ir jų šeimų nariai (vaikas (įvaikis), vyras, žmona). Šis įstatymo projektas numato, kokia darbdavio veikla gali būti pripažįstama socialinėmis iniciatyvomis, taip pat kaip ši veikla yra organizuojama, vykdoma jos apskaita siekiant skaidrumo ir siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Tuo tikslu (siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui) įstatymo projekte taip pat numatyti socialinių atsakomybių įgyvendinimo apribojimai, pvz. vienas iš tokių apribojimų yra, kad socialinių atsakomybių naudos negautų tų darbdavių savininkai, tuo pačiu esantys ir jų darbuotojais, taip siekdami išvengti iš dividendų ar kitokios pelno dalies išmokėjimo atsirandančių mokestinių prievolių. Socialinės atsakomybės taip pat ribojamos atsižvelgiant į darbdavio statusą (viešiems subjektams, ne pelno siekiantiems subjektams, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamiems subjektams). Šio įstatymo projektas įmonių socialinės atsakomybės vystymuisi suteiktų teisinį pagrindą, skatintų įmones investuoti į socialiai atsakingą veiklą, įgyvendinti ir plėtoti socialines iniciatyvas. Jis ne tik padėtų didinti darbuotojų socialinę gerovę ir jų lojalumą, tačiau taip pat suteiktų galimybę gerinti ir visuomenės sveikatą, skatintų BVP augimą, leistų užtikrinti skaidrią ir etišką verslo praktiką ir kitų socialiai atsakingo verslo bei viešųjų tikslų pasiekimą. Susijusiuose įstatymų projektuose
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu numatoma įpareigoti viešuosiuose pirkimuose pasiūlymus vertinti ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą privalomai įvertinus tiekėjo įgyvendintas socialines iniciatyvas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų įgyvendinimui reikalingas laikas pasirengti ir atitinkamai planuoti valstybės biudžetą, siūlomas įstatymų įsigaliojimas – 2019 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymų projektai neigiamos įtakos neturės. Labai tikėtina, kad bus juntama teigiama įstatymų projektų įtaka kovai su kriminogenine situacija dėl aukščiau aiškinamajame rašte išvardintų įstatymų projektų priėmimo tikslų bei siekiamų rezultatų. Priimti įstatymai sudarys prielaidas veiklą vykdyti skaidriai ir už tai gauti valstybės paskatinimą. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Socialiai atsakinga veikla padidintų ir pačių įmonių prestižą, patrauklumą bei konkurencingumą. Įmonė siekdama pritraukti investuotojus, turi veikti skaidriai ir sąžiningai t. y. pateikti pilną informaciją apie savo veiklą, tarp jų ir socialinius aspektus. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė iki 2019 m. birželio
skatinimo įstatymo projekte numatytus) įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Kadangi šiai dienai socialinės iniciatyvos nėra aktyviai naudojamos darbo santykiuose ir darbdavių išlaidos šioms socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti nėra ženklios, po įstatymų priėmimo tai neturėtų didelės įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos statybininkų asociacija. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „sociaslinės iniciatyvos“, „socialinė atsakomybė“, „darbdavių skatinimas“, „mokesčių lengvatos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Seimo nariai Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Jonas Liesys Kęstutis Bartkevičius Algimantas Dumbrava
2018-10-23
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
tikslas ir paskirtis. Siūloma nustatyti, kad šis įstatymas apibrėžia darbdavių socialinės atsakomybės bei įgyvendinamų socialinių iniciatyvų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių iniciatyvų įgyvendinimą, organizavimą ir nustato paskatas, kuriomis siekiama paremti tokių socialinių iniciatyvų diegimą ir įgyvendinimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas yra skatinti darbdavius investuoti į socialinių iniciatyvų įgyvendinimą, įskaitant ir į šioms iniciatyvoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą, vykdyti ir plėtoti pažangią socialinių iniciatyvų praktiką, taip pat didinti darbuotojų lojalumą darbdaviui, sudaryti sąlygas darbuotojui rūpintis savo bei savo šeimos narių sveikata, kultūriniu ugdymu bei šeimos gerove. Pažymėtina, kad įstatymo projekte teisiniai santykiai nėra nuosekliai reguliuojami, nuostatos suformuluotos kaip deklaratyvios, nenorminio pobūdžio taisyklės ar kaip blanketinės nuorodos į kitus teisės aktus. Pastebėtina, kad individualius ir kolektyvinius darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), kurio nuostatos leidžia šalims individualiai ar kolektyviai susitarti dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų ir garantijų, taip pat abipusių teisių, pareigų ir atsakomybės, todėl darytina išvada, kad įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas yra perteklinis, o šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti pakaktų nustatyti atitinkamas kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymuose numatytas lengvatas. 2.
nustatyti, kad „Šio Įstatymo reglamentuojamiems darbuotojo ir darbdavio santykiams, kiek tai susiję su darbdavio įgyvendinamomis socialinėmis iniciatyvomis, taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.“ (past.; čia ir toliau – išskirta mūsų) Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, šiame įstatyme reguliuojamos darbdavio socialinės iniciatyvos, jos apibrėžtos kaip darbdavio veikla, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotė „kiek tai susiję su darbdavio įgyvendinamomis socialinėmis iniciatyvomis“ nevisiškai suprantama ir laikytina pertekline. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies turinį, tikslintina įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalis, o įstatymo projekto
iniciatyva yra darbdavio veikla, o kokiais būdais ir priemonėmis darbdavys veikia, yra jo kompetencijos dalykas (vadovaudamasis DK, kaip siūloma nustatyti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kaip siūloma nustatyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje ar kitais teisės aktais, kurie įstatymo projekte neminimi). 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama suinteresuota šalis, t. y. darbuotojai ir jų šeimų nariai (vaikas (įvaikis), vyras, žmona). Svarstytina, ar siekiant užtikrinti lygiateisiškumo principą, šio sąrašo nereikėtų papildyti bendrai su darbuotoju gyvenančiu neįregistravusiu santuokos asmeniu. Taip pat sąrašas pildytinas globojamais ir rūpinamais vaikais, atsižvelgiant į tai, kad asmenims, kurie yra globėjai (rūpintojai), įstatymai numato tam tikras mokestines lengvatas, be to, toks reguliavimas būtų socialiai teisingesnis. Kartu svarstytina, ar šiame kontekste vaikas (įvaikis) yra tik nepilnametis asmuo, ar ir vyresni asmenys, pvz., neįgalieji, kurie gyvena su tėvais, ar studentai. Siūlytina teisinį reguliavimą tobulinti nurodytais aspektais. 4.
nustatyti socialinėmis iniciatyvomis pripažįstamą darbdavio veiklą. Šios dalies nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, galima preziumuoti, kad čia siūloma nustatyti baigtinį socialinių iniciatyvų sąrašą, tačiau jų turinys gali būti įvairiai interpretuojamas, todėl taikant nuostatas gali kilti neaiškumų, gali pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 –
kompensavimas. Svarstytina, ar čia ir atitinkamai kituose punktuose neturėtų būti apibrėžiamos išlaidos nurodytoms priemonėms įsigyti ar suteiktoms paslaugoms apmokėti. Antra, įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinės iniciatyvos, teisės požiūriu apibrėžtos nevisiškai aiškiai ir tikslintinos šiais aspektais:
1) tikslintinas įstatymo projekto 2 dalies 4 punkte nurodytas „kelialapių <...> išdavimas“;
2) 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad sporto ir kūno kultūros paslaugomis laikoma abonementų į sporto klubus, plaukimo baseinus išdavimas. Iš projekto teikiamų nuostatų nėra aišku, kodėl siūlomos nuostatos nebūtų taikomos sporto ir kūno kultūros vienkartinėms ar kitokio pobūdžio paslaugoms;
3) 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad maitinimo paslaugos gali būti paslaugos, teikiamos ir „kitose maitinimo vietose ar trečiųjų asmenų teikiamos maitinimo paslaugos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį darbdavys pasitelkia trečiuosius asmenis įgyvendinant socialines iniciatyvas ir su šiuo asmeniu sudaro atitinkamą sutartį. Todėl nevisiškai aišku, kokios vietos bus laikomos kitomis maitinimo vietomis ir kuo maitinimas tokiose vietose skirsis nuo trečiųjų asmenų teikiamų maitinimo paslaugų.
Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tikslintina;
4) 2 dalies 7 punkte vartojamos sąvokos tikslintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamas sąvokas;
5) tikslintina 2 dalies 15 punkte formuluotė „kai to nereikalauja teisės aktai“ (čia galimai siekiama nustatyti papildomą materialinę pagalbą);
6) 2 dalies 8 punkte vartojama formuluotė „suinteresuotų asmenų“ tikslintina atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžtą sąvoką „suinteresuota šalis“. Be to, svarstytina, ar šioje dalyje nurodytų psichologo paslaugų neapima 2 dalies 1 punkte nurodytos sveikatinimo paslaugos. Trečia, svarstytinas aptariamų nuostatų tarpusavio santykis su DK 193 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatomis, pagal kurias šalys turi teisę susitarti dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų, kurios savo esme taip pat gali būti vertinamos kaip darbdavio socialinės iniciatyvos (žiūr.: įstatymo projekto 3 straipsnį), tačiau neaišku, ar tokiu atveju darbdavys turėtų teisę į šio įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytas kituose įstatymuose siūlomas nustatyti paskatas. 5. Įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl jų reikėtų atsisakyti, o esant reikalui, šiuos teisinius santykius, reglamentuoti atitinkamuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme). 6.
nustatyti, kad „Socialinėmis iniciatyvomis nėra laikoma, kai šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, vykdoma tų darbuotojų, kurie yra darbdavio, kaip pelno siekiančio juridinio asmens (įmonės), dalyviai (savininkai, akcininkai, nariai, pajininkai) atžvilgiu, jeigu tie darbuotojai turi 10 procentų ar daugiau to juridinio asmens akcijų, pajų ar nario teisių.“ Šios dalies nuostatos teisės požiūriu suformuluotos ydingai, todėl nevisiškai suprantamos. Galima preziumuoti, kad čia siekiama nustatyti subjektus, kuriems darbdavio socialinės iniciatyvos negali būti taikomos, ar jas taikius neteikiamos įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytų įstatymų nustatytos lengvatos (paskatos). Šios nuostatos tobulintinos atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, jeigu jis yra ir to juridinio asmens darbuotojas, turi dvejopą teisinį statusą, todėl kelia abejonių nuostatos, kurios siaurina jo, kaip darbuotojo, teises į socialinės iniciatyvos teikiamą tiesioginę naudą. 7. Įstatymo projekto 9 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Šio Įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekte numatyta įvairaus pobūdžio taisyklių, todėl reikėtų aiškiai nurodyti, apie kokius šio įstatymo reikalavimus čia kalbama, nes viena institucija negalės būti kompetentinga prižiūrėti visų reikalavimų laikymosi. Antra, manytina, kad pareiga atitinkamai institucijai atlikti įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą turėtų būti nustatyta ne Vyriausybės įgaliojimu, o atitinkamai pakeitus tos institucijos kompetenciją reguliuojančius teisės aktus. 8. Įstatymo projekto 10 straipsnį reikėtų braukti kaip nenustatantį jokių teisės normų, o konkrečią atsakomybę reguliuojančias normas nustatyti atitinkamuose kodeksuose. 9.
tarpusavyje derintinos su įstatymo projekto 9 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarąjį straipsnį įstatymo reikalavimų priežiūros tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė (o ne jos įgaliota institucija). 10. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų ir vadovaujantis Seimo Statuto 145 straipsniu, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 11. Įstatymo projekto tekstas taisytinas kalbos požiūriu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-11- Nr. Į 2018-10-19
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2705 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2705 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau vertinant Įstatymo projektą tikslingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo, efektyvumo ir sistemiškumo principų atžvilgiu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-03-27
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-231 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
apibrėžiami šio įstatymo tikslas ir paskirtis. Siūloma nustatyti, kad šis įstatymas apibrėžia darbdavių socialinės atsakomybės bei įgyvendinamų socialinių iniciatyvų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių iniciatyvų įgyvendinimą, organizavimą ir nustato paskatas, kuriomis siekiama paremti tokių socialinių iniciatyvų diegimą ir įgyvendinimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas yra skatinti darbdavius investuoti į socialinių iniciatyvų įgyvendinimą, įskaitant ir į šioms iniciatyvoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą, vykdyti ir plėtoti pažangią socialinių iniciatyvų praktiką, taip pat didinti darbuotojų lojalumą darbdaviui, sudaryti sąlygas darbuotojui rūpintis savo bei savo šeimos narių sveikata, kultūriniu ugdymu bei šeimos gerove. Pažymėtina, kad įstatymo projekte teisiniai santykiai nėra nuosekliai reguliuojami, nuostatos suformuluotos kaip deklaratyvios, nenorminio pobūdžio taisyklės ar kaip blanketinės nuorodos į kitus teisės aktus.
Pastebėtina, kad individualius ir kolektyvinius darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), kurio nuostatos leidžia šalims individualiai ar kolektyviai susitarti dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų ir garantijų, taip pat abipusių teisių, pareigų ir atsakomybės, todėl darytina išvada, kad įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas yra perteklinis, o šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti pakaktų nustatyti atitinkamas kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymuose numatytas lengvatas. Pritarti
2Teisės departamentas,
3
dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio Įstatymo reglamentuojamiems darbuotojo ir darbdavio santykiams, kiek tai susiję su darbdavio įgyvendinamomis socialinėmis iniciatyvomis, taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.“ (past.; čia ir toliau – išskirta mūsų) Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, šiame įstatyme reguliuojamos darbdavio socialinės iniciatyvos, jos apibrėžtos kaip darbdavio veikla, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotė „kiek tai susiję su darbdavio įgyvendinamomis socialinėmis iniciatyvomis“ nevisiškai suprantama ir laikytina pertekline.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies turinį, tikslintina įstatymo projekto 4 straipsnio
reikėtų atsisakyti, nes socialinė iniciatyva yra darbdavio veikla, o kokiais būdais ir priemonėmis darbdavys veikia, yra jo kompetencijos dalykas (vadovaudamasis DK, kaip siūloma nustatyti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kaip siūloma nustatyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje ar kitais teisės aktais, kurie įstatymo projekte neminimi). Nesvarstytina
projektą atmesti
3Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje apibrėžiama suinteresuota šalis, t. y. darbuotojai ir jų šeimų nariai (vaikas (įvaikis), vyras, žmona). Svarstytina, ar siekiant užtikrinti lygiateisiškumo principą, šio sąrašo nereikėtų papildyti bendrai su darbuotoju gyvenančiu neįregistravusiu santuokos asmeniu. Taip pat sąrašas pildytinas globojamais ir rūpinamais vaikais, atsižvelgiant į tai, kad asmenims, kurie yra globėjai (rūpintojai), įstatymai numato tam tikras mokestines lengvatas, be to, toks reguliavimas būtų socialiai teisingesnis.
Kartu svarstytina, ar šiame kontekste vaikas (įvaikis) yra tik nepilnametis asmuo, ar ir vyresni asmenys, pvz., neįgalieji, kurie gyvena su tėvais, ar studentai. Siūlytina teisinį reguliavimą tobulinti nurodytais aspektais. Nesvarstytina
projektą atmesti
4Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti socialinėmis iniciatyvomis pripažįstamą darbdavio veiklą. Šios dalies nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, galima preziumuoti, kad čia siūloma nustatyti baigtinį socialinių iniciatyvų sąrašą, tačiau jų turinys gali būti įvairiai interpretuojamas, todėl taikant nuostatas gali kilti neaiškumų, gali pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose, kaip socialinės iniciatyvos nurodyti paslaugų teikimas, priemonių kompensavimas. Svarstytina, ar čia ir atitinkamai kituose punktuose neturėtų būti apibrėžiamos išlaidos nurodytoms priemonėms įsigyti ar suteiktoms paslaugoms apmokėti. Nesvarstytina
projektą atmesti
5Teisės departamentas,
2 Antra, įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinės iniciatyvos, teisės požiūriu apibrėžtos nevisiškai aiškiai ir tikslintinos šiais aspektais:
1) tikslintinas įstatymo projekto 2 dalies 4 punkte nurodytas „kelialapių <...> išdavimas“;
2) 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad sporto ir kūno kultūros paslaugomis laikoma abonementų į sporto klubus, plaukimo baseinus išdavimas.
Iš projekto teikiamų nuostatų nėra aišku, kodėl siūlomos nuostatos nebūtų taikomos sporto ir kūno kultūros vienkartinėms ar kitokio pobūdžio paslaugoms;
3) 2 dalies 5 punkte nurodoma, kad maitinimo paslaugos gali būti paslaugos, teikiamos ir „kitose maitinimo vietose ar trečiųjų asmenų teikiamos maitinimo paslaugos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį darbdavys pasitelkia trečiuosius asmenis įgyvendinant socialines iniciatyvas ir su šiuo asmeniu sudaro atitinkamą sutartį. Todėl nevisiškai aišku, kokios vietos bus laikomos kitomis maitinimo vietomis ir kuo maitinimas tokiose vietose skirsis nuo trečiųjų asmenų teikiamų maitinimo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tikslintina;
4) 2 dalies 7 punkte vartojamos sąvokos tikslintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamas sąvokas;
5) tikslintina 2 dalies 15 punkte formuluotė „kai to nereikalauja teisės aktai“ (čia galimai siekiama nustatyti papildomą materialinę pagalbą);
6) 2 dalies 8 punkte vartojama formuluotė „suinteresuotų asmenų“ tikslintina atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžtą sąvoką „suinteresuota šalis“. Be to, svarstytina, ar šioje dalyje nurodytų psichologo paslaugų neapima 2 dalies 1 punkte nurodytos sveikatinimo paslaugos. Nesvarstytina Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti 6.
Teisės departamentas, 2018-10-23 3, 7 Trečia, svarstytinas aptariamų nuostatų tarpusavio santykis su DK 193 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatomis, pagal kurias šalys turi teisę susitarti dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų, kurios savo esme taip pat gali būti vertinamos kaip darbdavio socialinės iniciatyvos (žiūr.: įstatymo projekto 3 straipsnį), tačiau neaišku, ar tokiu atveju darbdavys turėtų teisę į šio įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytas kituose įstatymuose siūlomas nustatyti paskatas. Pritarti
7Teisės departamentas,
straipsnio nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl jų reikėtų atsisakyti, o esant reikalui, šiuos teisinius santykius, reglamentuoti atitinkamuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme). Pritarti
8Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Socialinėmis iniciatyvomis nėra laikoma, kai šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, vykdoma tų darbuotojų, kurie yra darbdavio, kaip pelno siekiančio juridinio asmens (įmonės), dalyviai (savininkai, akcininkai, nariai, pajininkai) atžvilgiu, jeigu tie darbuotojai turi 10 procentų ar daugiau to juridinio asmens akcijų, pajų ar nario teisių.“ Šios dalies nuostatos teisės požiūriu suformuluotos ydingai, todėl nevisiškai suprantamos. Galima preziumuoti, kad čia siekiama nustatyti subjektus, kuriems darbdavio socialinės iniciatyvos negali būti taikomos, ar jas taikius neteikiamos įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytų įstatymų nustatytos lengvatos (paskatos).
Šios nuostatos tobulintinos atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, jeigu jis yra ir to juridinio asmens darbuotojas, turi dvejopą teisinį statusą, todėl kelia abejonių nuostatos, kurios siaurina jo, kaip darbuotojo, teises į socialinės iniciatyvos teikiamą tiesioginę naudą. Pritarti
9Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Šio Įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekte numatyta įvairaus pobūdžio taisyklių, todėl reikėtų aiškiai nurodyti, apie kokius šio įstatymo reikalavimus čia kalbama, nes viena institucija negalės būti kompetentinga prižiūrėti visų reikalavimų laikymosi. Antra, manytina, kad pareiga atitinkamai institucijai atlikti įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą turėtų būti nustatyta ne Vyriausybės įgaliojimu, o atitinkamai pakeitus tos institucijos kompetenciją reguliuojančius teisės aktus. Pritarti
10Teisės departamentas,
straipsnį reikėtų braukti kaip nenustatantį jokių teisės normų, o konkrečią atsakomybę reguliuojančias normas nustatyti atitinkamuose kodeksuose. Pritarti
11Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies normos tarpusavyje derintinos su įstatymo projekto 9 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad pagal pastarąjį straipsnį įstatymo reikalavimų priežiūros tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė (o ne jos įgaliota institucija). Nesvarstytina
projektą atmesti
12Teisės departamentas,
2018-05-21 10.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų ir vadovaujantis Seimo Statuto 145 straipsniu, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti
13Teisės departamentas,
tekstas taisytinas kalbos požiūriu. Nesvarstytina
projektą atmesti
ministerijos, 2018-02-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2705 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau vertinant Įstatymo projektą tikslingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo, efektyvumo ir sistemiškumo principų atžvilgiu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Įstatymo projektui pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija Investuotojų forumas Asociacija
„Investors‘ Forum teikia pastabas dėl darbdavių socialinių iniciatyvų
skatinimo įstatymo projekto, Reg. Nr. XIIIP-2705 (toliau – įstatymo projektas). Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas ne visai atitinka šiuolaikinės socialinės atsakomybės (tvarumo) koncepciją, kaip ji suprantama Europos Sąjungos dokumentuose, plėtojama pasauliniame ir europiniame verslo kontekste. 1.
susiaurinama iki socialinių iniciatyvų, kurių naudos gavėjai yra tik darbuotojai ir jų šeimos nariai (bet ne klientai, vartotojai ir kitos suinteresuotos šalys), jos nesusietos su verslo veikla. Šiuolaikinis socialinės atsakomybės suvokimas siejamas su verslo inovacijomis, verslo tvarumu ir neapsiriboja paslaugų teikimu darbuotojams. Nors nurodoma, kad įstatymas apima plačią veiklų sritį, daugiausiai dėmesio skiriama darbuotojams ir jų šeimų nariams skirtoms papildomoms naudoms, kurios pagal dabar galiojančius įstatymus apibrėžiamos kaip pajamos natūra ir apmokestinamos gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiais. 2. Manome, kad socialinės atsakomybės įstatymais reglamentuoti nėra būtina, o tas paslaugas savo darbuotojams ir jų šeimos nariams darbdaviai gali teikti ir be įstatymo reglamentavimo. Norint paskatinti tai daryti, galima numatyti išimtis mokesčius reguliuojančiuose įstatymuose ir nepriskirti pajamoms natūra. 3. Darbdavio socialinių iniciatyvų rūšys. Manome, kad pateiktas socialinių iniciatyvų rūšių sąrašas yra per platus. Ir kai kurios rūšys kelia rimtas abejones. Be to, kadangi ĮSA susijusi su inovacijomis, kurias įmonės pritaiko vykdydamos savo veiklą ir kurdamos papildomą naudą suinteresuotoms šalims, neįmanoma surašyti baigtinio socialinių iniciatyvų sąrašo. Atsiradus naujai, šiuo metu dar nežinomai, iniciatyvai, kažkas turės nustatyti, kad ji tinkama. 4. Manome, kad įstatyme turi būti numatyti konkretūs saugikliai, kad paslaugų teikimas darbuotojams netaptų natūrine dalinio apmokėjimo už darbą forma. 5. Mūsų nuomone šis įstatymo projektas yra nereikalingas, perteklinis. Įstatymo projektas pagal savo turinį yra skirtas įmonių socialinių iniciatyvų, nukreiptų darbuotojo ir (ar) jo šeimos narių naudai, sampratą, jų įgyvendinimo principus galima būtų apibrėžti LR darbo kodekse.
Jų įgyvendinimas, galimybė jomis naudotis be diskriminacijos ir apribojimų visiems darbuotojams ir jų šeimos nariams turėtų būti numatytos įmonės kolektyvinėje sutartyje. Tai skatintų įmones daugiau dėmesio ir lėšų skirti darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, sveikatinimo bei darbingumo atstatymo programoms; motyvuotų pasirašyti kolektyvines sutartis bei daugiau dėmesio skirti socialiniam dialogui įmonės viduje. 6. Tačiau Investuotojų forumas pritaria kitam pateiktam įstatymų paketui (Reg.Nr. 18-12656), kuriuo mokestiniu laikotarpiu iš įmonės pajamų gali būti atskaitomos sumos, skirtos vieneto darbuotojų maitinimo ir transporto išlaidoms, susijusiomis su darbuotojų vykimu į darbą ir parvykimu iš jo, apmokėti. Iš pajamų atskaitoma šioje dalyje nurodytų išlaidų suma negali viršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos. O taip pat padarytos išimtys dėl pajamų natūra. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti
„Investuotojų forumo“ pateiktoms 1-5 pastaboms. 6 pastaba nėra šio projekto
objektas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2019-02-27 Nr. 200 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-976 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5–1.8 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.
Nepritarti Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2705 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2705) dėl šių priežasčių: Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2705 laikytinas pertekliniu, nes darbdavio ir darbuotojų teisė, sudarant ar keičiant tiek individualias darbo, tiek kolektyvines sutartis, susitarti dėl įvairių sąlygų darbuotojams sudarymo yra numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Darbo kodekso 193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys kolektyvinėje sutartyje nustato darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines sąlygas ir garantijas. Teisę darbdaviui elgtis socialiai atsakingai darbuotojų atžvilgiu suponuoja ir Europos Komisijos bei tarptautiniu mastu galiojančios rekomendacijos ir gairės. Vadovaujantis pagrindiniais šaltiniais, kuriuose pateikiama socialinės atsakomybės sąvoka, – 2011 m. spalio 25 d. Europos Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ ir Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) 2010 m. Socialinės atsakomybės gairių standartu ISO 26000 (atnaujintas 2014 m.), įmonių socialinė atsakomybė apibrėžiama kaip įmonių atsakomybė už jų poveikį visuomenei ir aplinkai. Pagrindinius socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo principus tarptautiniu lygiu taip pat nustato 2000 m. pradėjusi veikti Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ iniciatyva,
įmonių socialine atsakomybe ir tvaraus verslo praktika, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2011 m. išleistos rekomendacijos daugiašalėms įmonėms.
Ši sąvoka apima tokias sritis kaip žmogaus teisės (nediskriminavimas darbe, ekonominių, socialinių, kultūrinių teisių užtikrinimas), darbo santykiai (darbo sąlygos, darbuotojų sauga ir sveikata, socialinė apsauga, socialinio dialogo vystymas), aplinkosauga (taršos prevencija, atsakingas, racionalus išteklių naudojimas, klimato kaitos problemų sprendimas), sąžininga ir skaidri veikla (socialinės atsakomybės principų įtraukimas į įmonės veiklos strategiją ir jų taikymas visuose įmonės veiklos procesuose ir produkto gamybos, paslaugų teikimo stadijose, antikorupcija, sąžininga konkurencija), vartotojų teisės (duomenų apsaugos ir privatumo politika, švietimas ir sąmoningumo skatinimas, skundų ir ginčų sprendimas), visuomenės įtraukimas ir švietimas (darbo vietų kūrimas ir įgūdžių ugdymas, sveikata, švietimas, kultūra, socialinės investicijos, technologijų tobulinimas). Minėtuose šaltiniuose taip pat pabrėžiama, kad socialinės atsakomybės principų diegimas yra savanoriškas procesas, kurio nesiekiama imperatyviai reglamentuoti, išskyrus atskiras socialinės atsakomybės sritis, pavyzdžiui, numatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/95/ES, kurioje iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL 2014 L 330, p.1). Pritarti
komitetui atmesti Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2705, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-02-27 nutarime Nr. 200 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – 1; susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Rasa Budbergytė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas
Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė