Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.Fizinė prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. 2.1.Kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti. 3. Prievarta – žvalgybos institucijos veiklos metodas, taikomas kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė. 4. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, tarnybinį šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. 5.Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, šiuos asmenis bei agresyvius ar linkusius žalotis asmenis sutramdyti ir pristatyti į atitinkamą įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti kėsinimąsi į asmenį ar turtą, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus.
6.2.Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė. 7.3.Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. 8.4.Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija. 9.5. Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą. 10.6.Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas. 11.7.Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją. 12.8. Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.
13.9.Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus. 14.10Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija. 15.11 Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;“
Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ginklus suteikimas
funkcijas, suteikiama teisė naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus, išlaikius tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimo egzaminą. 2. Tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimo egzamino laikymo, tarnybinių šaunamųjų ginklų išdavimo, grąžinimo, nešiojimo, laikymo ir naudojimo tvarką nustato ir žvalgybos pareigūnų, kuriems pagal atliekamas funkcijas yra suteikiama teisė naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus, sąrašą tvirtina žvalgybos institucijos vadovas. „48 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti.
Žvalgybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 3. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti žvalgybos pareigūnų teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones kai turimais duomenimis jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis. 5.
šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasi ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba žvalgybos pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei žvalgybos pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba žvalgybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 7. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui. 8.Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 9. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1.
Žvalgybos pareigūnai turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą gindamiesi ar gindami kitą asmenį, nuosavybę, žvalgybos institucijos patalpas, teritoriją, transporto priemonę, tarnybinį šaunamąjį ginklą, tarnybinius dokumentus ar kitą žvalgybos institucijos turtą, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydami to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdami pašalinti jiems patiems, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Prieš panaudojant tarnybinį šaunamąjį ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų tarnybinio šaunamojo ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir (ar) sveikatai. 3. Tarnybinį šaunamąjį ginklą žvalgybos pareigūnai gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų jų pačių ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat norėdami pasikviesti pagalbą ar perspėti apie gresiantį pavojų. 4. Draudžiama panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie yra neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jeigu užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei. 5.
panaudojimo atvejį nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui, o kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė žala, asmens kūno sužalojimai, žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, nedelsdamas praneša ir teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai. „49 straipsnis. Tarnybinių šaunamųjų ginklų panaudojimas
atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų patalpų (įskaitant teritorinių padalinių patalpas) ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, žvalgybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5.
vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6. Nesant neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai tarnybinį šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui. 8. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 9. Šio straipsnio 1−3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai tarnybinis šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-27(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. 1. 2. Kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti. 3. Prievarta – poveikio būdas, kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė. 4. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, tarnybinį šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. 5. Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti, sutramdyti ar sulaikyti ir atitinkamai įstaigai perduoti galimus teisės pažeidėjus ir (ar) laikinai paimti teisės pažeidimo įrankius ar priemones. 2. 6. Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė. 3. 7.
7Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla,
apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. 4. 8. Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija. 5. 9. Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą. 6. 10. Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas. 7. 11. Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją. 8. 12. Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui. 9. 13. Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus. 10. 14. Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija. 11. 15. Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;“. 3 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teisės naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus suteikimas Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
teisė naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus, išlaikius tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimo egzaminą. 2. Tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimo egzamino laikymo, tarnybinių šaunamųjų ginklų išdavimo, grąžinimo, nešiojimo, laikymo ir naudojimo tvarką nustato ir žvalgybos pareigūnų, kuriems pagal atliekamas funkcijas yra suteikiama teisė naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus, sąrašą tvirtina žvalgybos institucijos vadovas. 1. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Žvalgybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
2Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą šiais atvejais:
sveikatai;
nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, įslaptintus tarnybinius dokumentus, transporto, ryšio priemones ar kitą turtą;
duomenimis jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
nusikalstamą veiką, turi jį perduoti policijai. 4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 5. Kai nėra neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai fizinę prievartą naudoti draudžiama:
pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.
Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui. 7. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.“5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Tarnybinių šaunamųjų ginklų panaudojimas
naudojimas
šaunamąjį ginklą gindamiesi ar gindami kitą asmenį, nuosavybę, žvalgybos institucijos patalpas, teritoriją, transporto priemonę, tarnybinį šaunamąjį ginklą, tarnybinius dokumentus ar kitą žvalgybos institucijos turtą, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydami to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdami pašalinti jiems patiems, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Prieš panaudojant tarnybinį šaunamąjį ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų tarnybinio šaunamojo ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir (ar) sveikatai. 3.
panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų jų pačių ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat norėdami pasikviesti pagalbą ar perspėti apie gresiantį pavojų. 4. Draudžiama panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie yra neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jeigu užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei. 5. Apie kiekvieną tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimo atvejį nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui, o kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė žala, asmens kūno sužalojimai, žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, nedelsdamas praneša ir teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai. 1. Tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
teritorijų ar transporto priemonių užpuolimus;
neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3.
teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Žvalgybos pareigūnas, ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6. Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, tarnybinį šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui. 8. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (toliau – Policijos įstatymo pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 1¹, 2, 5, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą (toliau – Įstatymai), kuriais buvo siekiama visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti vienodus ir aiškius prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindus, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo atvejų. Policijos įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 1 d. įvertina galiojantį
teisinį reglamentavimą ir prireikus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šiuo įstatymu derintinų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus“. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant peržiūrėti ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias prievartos ir tarnybinio šaunamojo ginklo naudojimą. Projekto tikslas – suteikti teisę žvalgybos pareigūnams esant tarnybiniam būtinumui naudoti ne tik tarnybinius šaunamuosius ginklus, bet ir specialiąsias priemones, suvienodinti žvalgybos pareigūnų bei kitų valstybėje tarnaujančių pareigūnų specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus. Taip pat siūloma Žvalgybos įstatyme apibrėžti psichinės ir fizinės prievartos sąvokas: aiškiai nustatyti pagrindus, kada naudojama psichinė prievarta, o kokiais atvejais galima naudoti ir fizinę prievartą. Projektu siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnams būtų suteikta teisė panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės turėtų būti naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dabar galiojantis Žvalgybos įstatymas reglamentuoja tik tarnybinio šaunamojo ginklo naudojimą, tačiau nenumato galimybių panaudoti specialiųjų priemonių ar kitos rūšies fizinės prievartos, o tai kelia riziką panaudoti perteklinę prievartą. Pažymėtina, kad, kompleksiškai vertinant žvalgybos institucijų vykdomas funkcijas, negalima apsiriboti tik Žvalgybos įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad žvalgybos institucijoms teises bei pareigas apibrėžia ir kiti įstatymai.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis suteikia teisę Valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) vykdyti kriminalinę žvalgybą, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi vykdant kriminalinę žvalgybą VSD ir AOTD įgyja analogiškas teises ir pareigas kaip ir kiti kriminalinės žvalgybos subjektai. Taip pat pažymėtina, kad tiek galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tiek naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d., suteikia teisę VSD žvalgybos pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus, juos nagrinėti ir priimti dėl jų sprendimus. Žvalgybos institucijų pareigūnams, vykdant papildomas kitų įstatymų jiems nustatytas funkcijas, gali tekti panaudoti prievartą ar šaunamąjį ginklą, todėl jų, kaip valstybinę prievartą (bendrąja prasme) taikančių subjektų, veiksmams prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo ribos bei pagrindai turėtų būti analogiški, kaip ir kitiems valstybinę prievartą taikantiems subjektams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma Žvalgybos įstatyme nustatyti prievartos ir jos rūšių (fizinės, psichinės) bei specialiųjų priemonių sąvokas, tačiau siekiant išvengti pernumeravimo proceso iš kelių etapų Žvalgybos įstatymo 2 straipsnis ne papildomas naujomis dalimis, o keičiamas ir išdėstomas nauja redakcija.
Projekte taip pat siūloma nustatyti fizinės ir psichinės prievartos panaudojimo sąlygas bei suvienodinti žvalgybos pareigūnų tarnybinių šaunamųjų ginklų panaudojimo atvejus ir pagrindus, atsižvelgiant į Įstatymų nuostatas ir užtikrinant, kad tarnybinis šaunamasis ginklas būtų panaudojamas laipsniškai, t. y. kad tarnybinio ginklo panaudojimas atitiktų proporcingumo principo turinį, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba kai kitų prievartos priemonių neįmanoma panaudoti dėl kylančio pavojaus gyvybei ar sveikatai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik tada, kai žvalgybos pareigūnai siektų išvengti pavojaus arba vykdytų kitas, ne Žvalgybos įstatyme nustatytas, funkcijas, t. y. tas, kurias vykdant gali atsirasti poreikis naudoti prievartą ar šaunamąjį ginklą. Siūlomu Projektu VSD taip pat būtų sudaryta galimybė visapusiškai atlikti savo teritorijos ir patalpų apsaugą, nes šiai funkcijai atlikti būtina turėti teisę naudoti specialiąsias priemones ir (ar) šaunamuosius ginklus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neigiamos įtakos verslui neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės nustatyti: 1.
Žvalgybos pareigūnų parengimo ir sugebėjimo veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimu, tikrinimo tvarką. 2. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto įgyvendinimas valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Prievarta“,
„specialiosios priemonės“, „tarnybinis šaunamasis ginklas“, „žvalgybos
pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Projektą tikslinga svarstyti kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4637).
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžta žvalgybos ir kontržvalgybos samprata, siejama su informacijos apie vidaus ir išorės grėsmes rinkimu, apdorojimu, vertinimu ir jos pateikimu nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Žvalgybos įstatymo 7 straipsnyje nustatyti žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti žvalgybos uždaviniai siejami su rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, kylančių iš užsienio ir galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, prognozavimu ir nustatymu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visos teikiamo projekto 4 ir 5 straipsniuose (keičiamo įstatymo 48 ir 49 straipsniai) nurodytos prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos dera su žvalgybos ir kontržvalgybos samprata ir jos uždaviniais.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnai gali atremti žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą arba išlaisvinti užimtus objektus; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma žvalgybos pareigūnų teisė patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, siekiant sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius asmenis; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 6 punkte dėstoma žvalgybos pareigūnų teisė stabdyti transporto priemones, laivus ar orlaivius; tuo pačiu projekto straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte siekiama įtvirtinti žvalgybos pareigūnų įgaliojimus pristatyti į policijos įstaigą, kitas institucijas ar įstaigas administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis. Konstatuotina, kad, siekiant žvalgybos institucijoms suteikti atitinkamus įgaliojimus, būtina juos tampriau sieti su Žvalgybos įstatyme apibrėžtais žvalgybos uždaviniais. Naujos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios tik su prievartos naudojimo sąlygomis ir pagrindais, kurie iš esmės atkartoja bendruosius policijos ir kitų teisėsaugos institucijų prievartos naudojimo pagrindus ir tvarką, nėra pakankamos. 2. Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje) apibrėžiama prievartos sąvoka, nustatant, kad tai yra žvalgybos institucijos veiklos metodas.
Svarstytina, ar ši nuostata neprieštarauja vienam iš specialiųjų žvalgybos institucijų veiklos principų – veiklos metodų neskelbtinumui. Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad „žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo“. Pažymėtina, kad kai kurios projekto 4 ir 5 straipsniuose nustatomų prievartos priemonių taikymo sąlygų yra neatsiejamai susijusios su viešumu, kas neatitiktų neskelbtinumo ir neviešumo kriterijų, kuriais grindžiama žvalgybos veikla. 3. Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje) nurodoma, kad prievarta taikoma
„<...> kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną
reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus <...>“. Nėra aišku, kas čia traktuojama kaip „kriminalinės žvalgybos teisena“, nes savarankiškos kriminalinės žvalgybos teisenos teisės aktai nenumato. Akcentuotina tai, kad šioje nuostatoje prievartos panaudojimo pagrindus siekiama sieti su nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimu, tyrimu ir užkardymu. Nusikalstamų veikų tyrimą ir atskleidimą reguliuoja baudžiamasis procesas.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“ BPK 165 straipsnyje įtvirtintas ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas, kuriame nėra žvalgybos institucijų. Nors žvalgybos institucijos nėra ikiteisminio tyrimo subjektai, jos dėl tam tikrų nusikalstamų veikų gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį, Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento padaliniai gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žvalgybos institucijos nėra įgaliotos tirti ir atskleisti nusikalstamas veikas. Atkreipiame dėmesį, kad administracinių nusižengimų tyrimo ir atskleidimo kontekste, žvalgybos institucijų įgaliojimai taip pat yra riboti ir išimtinio pobūdžio.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio
nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554,
iš žvalgybos institucijų suteikta kompetencija tirti šešių rūšių administracinius nusižengimus yra pakankamas pagrindas, kad visos žvalgybos institucijos naudotųsi plataus pobūdžio prievartos panaudojimo pagrindais, analogiškais bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucijoms. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamas įstatymo devintojo skirsnio pavadinimas turėtų būti sutrumpintas, jame neišskiriant atskirų prievartos rūšių. Siūlytina įstatymo devintąjį skyrių pavadinti taip – „Prievartos naudojimas“. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 5 punkto formuluotė („patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones“) terminijos prasme suvienodintina su galiojančios įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama formuluote („patekimas į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo PAKEITIMO
2016-12-14 Nr. 102-P-45(6)
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovai: direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys, Teisės valdybos viršininkas Nerijus Andriusevičius, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnysis specialistas Mindaugas Gusčius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Arūnas Šiukšta, Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
45 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžta žvalgybos ir kontržvalgybos samprata, siejama su informacijos apie vidaus ir išorės grėsmes rinkimu, apdorojimu, vertinimu ir jos pateikimu nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Žvalgybos įstatymo 7 straipsnyje nustatyti žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti žvalgybos uždaviniai siejami su rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, kylančių iš užsienio ir galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, prognozavimu ir nustatymu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visos teikiamo projekto 4 ir 5 straipsniuose (keičiamo įstatymo 48 ir 49 straipsniai) nurodytos prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos dera su žvalgybos ir kontržvalgybos samprata ir jos uždaviniais.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnai gali atremti žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą arba išlaisvinti užimtus objektus; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma žvalgybos pareigūnų teisė patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, siekiant sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius asmenis; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 6 punkte dėstoma žvalgybos pareigūnų teisė stabdyti transporto priemones, laivus ar orlaivius; tuo pačiu projekto straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte siekiama įtvirtinti žvalgybos pareigūnų įgaliojimus pristatyti į policijos įstaigą, kitas institucijas ar įstaigas administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis. Konstatuotina, kad, siekiant žvalgybos institucijoms suteikti atitinkamus įgaliojimus, būtina juos tampriau sieti su Žvalgybos įstatyme apibrėžtais žvalgybos uždaviniais. Naujos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios tik su prievartos naudojimo sąlygomis ir pagrindais, kurie iš esmės atkartoja bendruosius policijos ir kitų teisėsaugos institucijų prievartos naudojimo pagrindus ir tvarką, nėra pakankamos. Nesvarstyta
departamentas
prievartos sąvoka, nustatant, kad tai yra žvalgybos institucijos veiklos metodas.
Svarstytina, ar ši nuostata neprieštarauja vienam iš specialiųjų žvalgybos institucijų veiklos principų – veiklos metodų neskelbtinumui. Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad „žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo“. Pažymėtina, kad kai kurios projekto 4 ir 5 straipsniuose nustatomų prievartos priemonių taikymo sąlygų yra neatsiejamai susijusios su viešumu, kas neatitiktų neskelbtinumo ir neviešumo kriterijų, kuriais grindžiama žvalgybos veikla. Nesvarstyta
departamentas
3Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje) nurodoma,
kad prievarta taikoma „<...> kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus <...>“. Nėra aišku, kas čia traktuojama kaip „kriminalinės žvalgybos teisena“, nes savarankiškos kriminalinės žvalgybos teisenos teisės aktai nenumato. Nesvarstyta
departamentas 2016-11-281 Akcentuotina tai, kad šioje nuostatoje prievartos panaudojimo pagrindus siekiama sieti su nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimu, tyrimu ir užkardymu. Nusikalstamų veikų tyrimą ir atskleidimą reguliuoja baudžiamasis procesas.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“ BPK 165 straipsnyje įtvirtintas ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas, kuriame nėra žvalgybos institucijų. Nors žvalgybos institucijos nėra ikiteisminio tyrimo subjektai, jos dėl tam tikrų nusikalstamų veikų gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį, Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento padaliniai gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žvalgybos institucijos nėra įgaliotos tirti ir atskleisti nusikalstamas veikas. Nesvarstyta
departamentas 2016-11-28 Atkreipiame dėmesį, kad administracinių nusižengimų tyrimo ir atskleidimo kontekste, žvalgybos institucijų įgaliojimai taip pat yra riboti ir išimtinio pobūdžio.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 12 punktu, Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554, 555 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Svarstytina, ar vienai iš žvalgybos institucijų suteikta kompetencija tirti šešių rūšių administracinius nusižengimus yra pakankamas pagrindas, kad visos žvalgybos institucijos naudotųsi plataus pobūdžio prievartos panaudojimo pagrindais, analogiškais bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucijoms. Nesvarstyta
departamentas
turėtų būti sutrumpintas, jame neišskiriant atskirų prievartos rūšių. Siūlytina įstatymo devintąjį skyrių pavadinti taip – „Prievartos naudojimas“. Nesvarstyta
departamentas
formuluotė („patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones“) terminijos prasme suvienodintina su galiojančios įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama formuluote („patekimas į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones“). Nesvarstyta
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
departamentas 2016-12-01 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD), įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. XIIIP- 27 išdėstytas pastabas, pažymi:
devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Žvalgybos įstatymo projektas) parengtas vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, įpareigojantį peržiūrėti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau - Žvalgybos įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias prievartos ir šalinamojo ginklo naudojimą. Žvalgybos įstatymo nuostatų peržiūrėjimas yra būtinas siekiant suvienodinti žvalgybos pareigūnų bei kitų Lietuvos Respublikoje tarnaujančių pareigūnų specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus. Pažymėtina, kad dabar galiojančio Žvalgybos įstatymo 48 straipsnio
ginklus, atsižvelgiant j jų vykdomas funkcijas. Žvalgybos įstatymas tiesiogiai nesieja ginklo naudojimo tik su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu. Žvalgybos pareigūnai turi teisę panaudoti tarnybinį ginklą vykdydami tiek Žvalgybos įstatyme, tiek ir kituose įstatymuose reglamentuotas funkcijas. Pavyzdžiui, VSD vykdo funkcijas nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2591 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnyje, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 6 ir 7 straipsniuose ir panašiai. Pabrėžtina, kad žvalgybos pareigūno statusas yra nedalus ir nekinta nuo vykdomų funkcijų pobūdžio.
Be to, Žvalgybos įstatymo 7 straipsnis žvalgybos institucijas įpareigoja ne tik „prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes <...>“, bet ir „šalinti šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes“. Todėl VSD poreikis turėti teisę naudoti prievartos priemones, esant tarnybiniam būtinumui, yra ypač aktualus. Nesvarstyta
departamentas
2Pabrėžtina,
kad veiklos metodų neskelbtinumo principas taikomas žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybą bei kontržvalgybą. Tačiau, kai žvalgybos institucijos vykdo kituose įstatymuose nustatytas funkcijas bei naudojasi joms suteiktomis teisėmis ir pareigomis, žvalgybos metodai nėra taikomi. Dėl šių priežasčių prievartos priemonių taikymo sąlygos susijusios su viešumu neprieštarauja žvalgybos metodų (veiklos) neviešumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Žvalgybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis jau dabar numato, jog .Apie kiekvieną tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimo atvejį nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui, o kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė žala, asmens kimo sužalojimai, žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, nedelsdamas praneša ir teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai.
“ Ši imperatyvi norma yra privaloma visiems žvalgybos pareigūnams, todėl
siūlymas naudoti neviešumo (slaptumo) reikalavimus naudojant (panaudojus) prievartą ar tarnybinį šaunamąjį ginklą prieštarautų tiek teisėtumo, tiek pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principams. Nesvarstyta
departamentas 2016-12-01 3.
Akcentuotina, kad Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Žvalgybos institucijos gautos žvalgybos informacijos pagrindu gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, jeigu gauna duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą.“ Būtent tada, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Čia pabrėžtinas duomenų pakankamumo kriterijus, jeigu duomenų pakanka žvalgybos informacijos pagrindu gali būti pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš pagrindinių kriminalinės žvalgybos uždavinių „nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas“. Taigi, Kriminalinės žvalgybos įstatymas tiesiogiai įpareigoja kriminalinės žvalgybos subjektus išaiškinti bei atskleisti nusikalstamas veikas. Todėl teiginys, kad
„žvalgybos institucijos nėra įgaliotos tirti ir atskleisti nusikalstamas
veikas“ yra klaidingas bei prieštarauja tiek Kriminalinės žvalgybos, tiek ir Žvalgybos įstatymo nuostatoms. Taip pat kritikuotina išvadoje pateikta pozicija, kad Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) VSD suteikti įgaliojimai atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti protokolus „tik“ dėl šešių ANK straipsnių yra nepakankamas pagrindas suvienodinti prievartos naudojimo atvejus. Manytina, kad suteikti įgaliojimai nagrinėti ir surašyti protokolus bent už vieną administracinį nusižengimą yra pakankamas pagrindas siekti tinkamai įvykdyti administracinėje teisenoje įtvirtintus uždavinius.
Taigi, tampa neaišku, kaip turėtų elgtis žvalgybos pareigūnai tuo 3 atveju, jeigu pažeidėjas nevykdo teisėtų nurodymų ir priešinasi, kadangi pagal esamą reglamentavimą vienintelė prievartos priemonė - šaunamasis ginklas, kurio panaudojimas administracinių nusižengimų teisenoje būtų vertinamas kaip perteklinės jėgos naudojimas. Nesvarstyta
departamentas
šaunamųjų ginklų panaudojimo atvejus bei pagrindus yra priimta eilė įstatymų pataisų, susijusių su skirtingų valstybės institucijų (t.y. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Policijos, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kt.) pareigūnų įgaliojimais naudoti šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones. Pažymėtina, kad visos šios tarnybos vykdo skirtingas įstatymais apibrėžtas funkcijas, tačiau prievartos naudojimo pagrindai nustatyti vienodi. Todėl žvalgybos institucijos čia nebūtų jokia išimtis. Susidaro unikali situacija, kai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turintys teisę surašyti protokolą tik dėl administracinių teisės pažeidimų ir nevykdantys nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo turi daugiau įgaliojimų panaudoti prievartą (specialiąsias priemones) už žvalgybos pareigūnus, kurie neturi teisės panaudoti nei fizinės, nei psichinės prievartos, nors žvalgybos pareigūno statutas yra prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui.
Be to, VSD pareigūnai vykdo ir įslaptintos informacijos gabenimo funkcijas, o šiai funkcijai vykdyti priklausomai nuo aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 26 straipsniu būtina turėti šaunamąjį ginklą, kurio turėjimas nėra savitikslis, nes ginklo nešiojimas (turėjimas) gali sąlygoti ir jo panaudojimą, tais atvejais, jei būtų kėsinamasi į gabenamą įslaptintą informaciją. Nesvarstyta
sprendimas ir pasiūlymai:
į tai, kad institucijos, kurioms taikomos Žvalgybos įstatymo nuostatos, pateikė skirtingas nuomones dėl įstatymo projektu Nr. XIIIP-27 siūlomo naujo teisinio reglamentavimo, taip pat į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-27 siūlomas nuostatas būtina derinti su 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Administracinių nusižengimų kodeksu ir su 2016 m. pavasario sesijoje Seime priimtais įstatymais (Nr. XII-2366 ‑ Nr. XII-2371), kuriais nustatyti prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindai, nutarta daryti įstatymo projekto Nr. XIIIP-27 svarstymo komitete pertrauką ir surengti klausymus komitete. 7. Balsavimo rezultatai: už
Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
TEISĖTVARKOS komitetas
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo PAKEITIMO
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovai: direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Teisės valdybos viršininkas Nerijus Andriusevičius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Raimondas Nasteckis, Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
45 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kontržvalgybos samprata, siejama su informacijos apie vidaus ir išorės grėsmes rinkimu, apdorojimu, vertinimu ir jos pateikimu nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų).
Žvalgybos įstatymo 7 straipsnyje nustatyti žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti žvalgybos uždaviniai siejami su rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, kylančių iš užsienio ir galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, prognozavimu ir nustatymu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visos teikiamo projekto 4 ir 5 straipsniuose (keičiamo įstatymo 48 ir 49 straipsniai) nurodytos prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos dera su žvalgybos ir kontržvalgybos samprata ir jos uždaviniais. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnai gali atremti žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą arba išlaisvinti užimtus objektus; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma žvalgybos pareigūnų teisė patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, siekiant sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius asmenis; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 6 punkte dėstoma žvalgybos pareigūnų teisė stabdyti transporto priemones, laivus ar orlaivius; tuo pačiu projekto straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte siekiama įtvirtinti žvalgybos pareigūnų įgaliojimus pristatyti į policijos įstaigą, kitas institucijas ar įstaigas administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis.
Konstatuotina, kad, siekiant žvalgybos institucijoms suteikti atitinkamus įgaliojimus, būtina juos tampriau sieti su Žvalgybos įstatyme apibrėžtais žvalgybos uždaviniais. Naujos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios tik su prievartos naudojimo sąlygomis ir pagrindais, kurie iš esmės atkartoja bendruosius policijos ir kitų teisėsaugos institucijų prievartos naudojimo pagrindus ir tvarką, nėra pakankamos.
Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 7 straipsnis žvalgybos institucijas įpareigoja ne tik „prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes <...>“, bet ir „šalinti šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes“, šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje taip pat Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) vykdyti kriminalinę žvalgybą, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Šiame skyriuje yra apibrėžti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Palyginus Baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje numatytą nusikaltimų klasifikavimą pagal sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydį ir sankcijas numatytas Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose, tai šie nusikaltimai ‑ apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs. Žvalgybos pareigūnams gali susidaryti situacijos, kai jiems reikės aktyviais veiksmais neutralizuoti kylančius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, priešingu atveju (tam nesant teisinių priemonių) kils prieštaravimas tarp funkcijų vykdymo privalomumo ir veiklos teisėtumo. Taigi, vykdant kriminalinę žvalgybą VSD ir AOTD įgyja analogiškas teises ir pareigas kaip ir kiti kriminalinės žvalgybos subjektai.
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, Įstatymo projekto nuostatos patikslintos atsižvelgiant į žvalgybos institucijų veiklos specifiką, todėl tiek savo apimtimi, tiek turiniu skirsis nuo įstatymuose nustatytų teisėsaugos institucijų pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad ir dabar galiojančio Žvalgybos įstatymo 48 straipsnio
ginklus, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas. Pažymėtina, kad naujais teikiamais pasiūlymais, siekiant numatyti prievartos naudojimo laipsniškumą, aiškiau siūloma nustatyti, kada galima naudoti psichinę prievartą, kada fizinę prievartą, o kada – šaunamąjį ginklą. Be to, Žvalgybos įstatymas tiesiogiai nesieja ginklo naudojimo išimtinai tik su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu. Žvalgybos pareigūnams įstatymas suteikia teisę panaudoti ginklą vykdant tiek iš Žvalgybos įstatymo kylančias funkcijas, tiek kituose įstatymuose nustatytas žvalgybos institucijų funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad žvalgybos pareigūno statutas yra vientisas ir nekinta nuo vykdomų funkcijų pobūdžio. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kaip ir prieš tai galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, suteikia teisę VSD žvalgybos pareigūnams surašyti teisės pažeidimų protokolus dėl 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554, 555 straipsniuose minimų pažeidimų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
prievartos sąvoka, nustatant, kad tai yra žvalgybos institucijos veiklos metodas. Svarstytina, ar ši nuostata neprieštarauja vienam iš specialiųjų žvalgybos institucijų veiklos principų – veiklos metodų neskelbtinumui.
Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad „žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo“. Pažymėtina, kad kai kurios projekto 4 ir 5 straipsniuose nustatomų prievartos priemonių taikymo sąlygų yra neatsiejamai susijusios su viešumu, kas neatitiktų neskelbtinumo ir neviešumo kriterijų, kuriais grindžiama žvalgybos veikla. Pritarti iš dalies Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje keičiamą įstatymo 2 straipsnio 3 dalį:
„3. Prievarta – žvalgybos institucijos veiklos būdas, kuriuo siekiama įgyvendinti
žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“
departamentas
3Projekto 1 straipsnyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje) nurodoma,
kad prievarta taikoma „<...> kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus <...>“. Nėra aišku, kas čia traktuojama kaip „kriminalinės žvalgybos teisena“, nes savarankiškos kriminalinės žvalgybos teisenos teisės aktai nenumato. Pritarti Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas. 4.
departamentas 2016-11-281 Akcentuotina tai, kad šioje nuostatoje prievartos panaudojimo pagrindus siekiama sieti su nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimu, tyrimu ir užkardymu. Nusikalstamų veikų tyrimą ir atskleidimą reguliuoja baudžiamasis procesas. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“ BPK 165 straipsnyje įtvirtintas ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas, kuriame nėra žvalgybos institucijų. Nors žvalgybos institucijos nėra ikiteisminio tyrimo subjektai, jos dėl tam tikrų nusikalstamų veikų gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį, Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento padaliniai gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žvalgybos institucijos nėra įgaliotos tirti ir atskleisti nusikalstamas veikas. Pritarti iš dalies Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas. 5.
departamentas 2016-11-28 Atkreipiame dėmesį, kad administracinių nusižengimų tyrimo ir atskleidimo kontekste, žvalgybos institucijų įgaliojimai taip pat yra riboti ir išimtinio pobūdžio. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 12 punktu, Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554, 555 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Svarstytina, ar vienai iš žvalgybos institucijų suteikta kompetencija tirti šešių rūšių administracinius nusižengimus yra pakankamas pagrindas, kad visos žvalgybos institucijos naudotųsi plataus pobūdžio prievartos panaudojimo pagrindais, analogiškais bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucijoms. Pritarti iš dalies Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, todėl žvalgybos institucijos naudos prievartą tiek, kiek reikės įgyvendinti joms teisės aktais pavestus uždavinius. Diskutuotina, už kiek ANK straipsnių pažeidimus turi būti numatyta teisė institucijai surašyti protokolus, kad būtų pakankamas pagrindas naudotis teisėmis ir pareigomis numatytomis ANK. Manytina, kad suteikti įgaliojimai surašyti protokolus už bent vieną administracinį nusižengimą yra pakankamas pagrindas numatyti teises ir pareigas būtinas funkcijoms vykdyti ir ANK pažeidimams užkardyti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
turėtų būti sutrumpintas, jame neišskiriant atskirų prievartos rūšių. Siūlytina įstatymo devintąjį skyrių pavadinti taip – „Prievartos naudojimas“.
Nepritarti Projektu siūloma numatyti laipsnišką prievartos naudojimą – aiškiai nustatyti, kada galima naudoti psichinę prievartą, kada fizinę prievartą, o kada – šaunamąjį ginklą. Dėl šios priežasties atskiros prievartos rūšys išskirtinos tiek tekste, tiek skirsnio pavadinime. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
formuluotė („patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones“) terminijos prasme suvienodintina su galiojančios įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama formuluote („patekimas į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones“). Nepritarti Pažymėtina, kad formuluotės nėra tapačios savo turiniu, todėl nėra vienodintinos: projektu siūloma numatyti galimybes patekti ne tik į patalpas, bet ir į teritorijas, tuo tarpu atsižvelgus į pastabą, teisinis reguliavimas susiaurėtų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2016-12-01 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD), įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. XIIIP- 27 išdėstytas pastabas, pažymi:
devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Žvalgybos įstatymo projektas) parengtas vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, įpareigojantį peržiūrėti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau - Žvalgybos įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias prievartos ir šalinamojo ginklo naudojimą.
Žvalgybos įstatymo nuostatų peržiūrėjimas yra būtinas siekiant suvienodinti žvalgybos pareigūnų bei kitų Lietuvos Respublikoje tarnaujančių pareigūnų specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus. Pažymėtina, kad dabar galiojančio Žvalgybos įstatymo 48 straipsnio
ginklus, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas. Žvalgybos įstatymas tiesiogiai nesieja ginklo naudojimo tik su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu. Žvalgybos pareigūnai turi teisę panaudoti tarnybinį ginklą vykdydami tiek Žvalgybos įstatyme, tiek ir kituose įstatymuose reglamentuotas funkcijas. Pavyzdžiui, VSD vykdo funkcijas nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 259¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnyje, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo
statusas yra nedalus ir nekinta nuo vykdomų funkcijų pobūdžio. Be to, Žvalgybos įstatymo 7 straipsnis žvalgybos institucijas įpareigoja ne tik „prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes <...>“, bet ir „šalinti šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes“. Todėl VSD poreikis turėti teisę naudoti prievartos priemones, esant tarnybiniam būtinumui, yra ypač aktualus. Pritarti 2.
departamentas
2Pabrėžtina,
kad veiklos metodų neskelbtinumo principas taikomas žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybą bei kontržvalgybą. Tačiau, kai žvalgybos institucijos vykdo kituose įstatymuose nustatytas funkcijas bei naudojasi joms suteiktomis teisėmis ir pareigomis, žvalgybos metodai nėra taikomi. Dėl šių priežasčių prievartos priemonių taikymo sąlygos susijusios su viešumu neprieštarauja žvalgybos metodų (veiklos) neviešumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Žvalgybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis jau dabar numato, jog .Apie kiekvieną tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimo atvejį nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui, o kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė žala, asmens kimo sužalojimai, žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, nedelsdamas praneša ir teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai.
“ Ši imperatyvi norma yra privaloma visiems žvalgybos pareigūnams, todėl
siūlymas naudoti neviešumo (slaptumo) reikalavimus naudojant (panaudojus) prievartą ar tarnybinį šaunamąjį ginklą prieštarautų tiek teisėtumo, tiek pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principams. Pritarti
departamentas
institucijos gautos žvalgybos informacijos pagrindu gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, jeigu gauna duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą.“ Būtent tada, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Čia pabrėžtinas duomenų pakankamumo kriterijus, jeigu duomenų pakanka žvalgybos informacijos pagrindu gali būti pradėtas ir ikiteisminis tyrimas.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš pagrindinių kriminalinės žvalgybos uždavinių „nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas“. Taigi, Kriminalinės žvalgybos įstatymas tiesiogiai įpareigoja kriminalinės žvalgybos subjektus išaiškinti bei atskleisti nusikalstamas veikas. Todėl teiginys, kad
„žvalgybos institucijos nėra įgaliotos tirti ir atskleisti nusikalstamas
veikas“ yra klaidingas bei prieštarauja tiek Kriminalinės žvalgybos, tiek ir Žvalgybos įstatymo nuostatoms. Taip pat kritikuotina išvadoje pateikta pozicija, kad Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) VSD suteikti įgaliojimai atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti protokolus „tik“ dėl šešių ANK straipsnių yra nepakankamas pagrindas suvienodinti prievartos naudojimo atvejus. Manytina, kad suteikti įgaliojimai nagrinėti ir surašyti protokolus bent už vieną administracinį nusižengimą yra pakankamas pagrindas siekti tinkamai įvykdyti administracinėje teisenoje įtvirtintus uždavinius. Taigi, tampa neaišku, kaip turėtų elgtis žvalgybos pareigūnai tuo 3 atveju, jeigu pažeidėjas nevykdo teisėtų nurodymų ir priešinasi, kadangi pagal esamą reglamentavimą vienintelė prievartos priemonė - šaunamasis ginklas, kurio panaudojimas administracinių nusižengimų teisenoje būtų vertinamas kaip perteklinės jėgos naudojimas. Pritarti
departamentas
priemonių šaunamųjų ginklų panaudojimo atvejus bei pagrindus yra priimta eilė įstatymų pataisų, susijusių su skirtingų valstybės institucijų (t.y.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Policijos, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kt.) pareigūnų įgaliojimais naudoti šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones. Pažymėtina, kad visos šios tarnybos vykdo skirtingas įstatymais apibrėžtas funkcijas, tačiau prievartos naudojimo pagrindai nustatyti vienodi. Todėl žvalgybos institucijos čia nebūtų jokia išimtis. Susidaro unikali situacija, kai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turintys teisę surašyti protokolą tik dėl administracinių teisės pažeidimų ir nevykdantys nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo turi daugiau įgaliojimų panaudoti prievartą (specialiąsias priemones) už žvalgybos pareigūnus, kurie neturi teisės panaudoti nei fizinės, nei psichinės prievartos, nors žvalgybos pareigūno statutas yra prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui. Be to, VSD pareigūnai vykdo ir įslaptintos informacijos gabenimo funkcijas, o šiai funkcijai vykdyti priklausomai nuo aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 26 straipsniu būtina turėti šaunamąjį ginklą, kurio turėjimas nėra savitikslis, nes ginklo nešiojimas (turėjimas) gali sąlygoti ir jo panaudojimą, tais atvejais, jei būtų kėsinamasi į gabenamą įslaptintą informaciją. Atsižvelgti
departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2016-12-22 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau
VIII-1861 2, 9, 49 straipsnių, devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 48 (l) straipsniu įstatymo projektui (toliau - Projektas)
teisės departamentas ir Seimo Teisės departamentas savo išvadose dėl Projekto nurodė, kad prievartos naudojimo atvejai turi atitikti žvalgybos institucijų vykdomas funkcijas, todėl Projektas koreguotinas. Projekte pateiktas prievartos apibrėžimas analogiškas Policijos ir kitų teisėsaugos institucijų įstatymuose pateiktam prievartos apibrėžimui, tačiau negali būti taikytinas žvalgybos institucijoms. Prievarta siūloma apibrėžti kaip žvalgybos institucijos metodą, tačiau tokia formuluotė negalima dėl Žvalgybos įstatyme nurodyto žvalgybos metodo - būdo gauti informaciją - apibrėžimo ir naujoji sąvoka būtų klaidinanti. Be to siūlomas apibrėžimas numato, kad prievarta naudojama atskleidžiant tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas, tačiau nusikaltimų tyrimas nepatenka į žvalgybos institucijų kompetenciją. Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos prievartą naudoja siekiant įgyvendinti joms įstatymais pavestus uždavinius: asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimą ir tyrimą; eismo automobilių keliais priežiūrą ir kt., o Žvalgybos įstatymas nesuteikia teisės žvalgybos pareigūnams tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus ir laikinai juos paimti, sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius administracinius nusižengimus ar nusikalstamą veiką, todėl naudoti prievartą Projekte nurodytais atvejais nebūtų teisinio pagrindo.
Pritarti iš dalies Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, todėl žvalgybos institucijos naudos prievartą tiek, kiek reikės įgyvendinti joms teisės aktais pavestus uždavinius. Įstatymo projektu siekiama aiškiai reglamentuoti atvejus, kai tik esant tarnybiniam būtinumui žvalgybos pareigūnams galėtų būtų suteikta teisė panaudoti prievartą ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Priklausomai nuo žvalgybos institucijoms įstatymais pavestų uždavinių, prievarta gali būti panaudota spontaniškai, todėl būtina aiškiai įstatyme nustatyti fizinės ir psichinės prievartos panaudojimo sąlygas bei suvienodinti žvalgybos pareigūnų prievartos panaudojimo atvejus ir pagrindus, kad prievartos panaudojimas atitiktų proporcingumo principo turinį. Praktikoje galimos situacijos, kad dėl teisinio reglamentavimo netikslumo žvalgybos pareigūnams gali atsirasti prielaidos ir sąlygos netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ir laipsnį (pavojingumą), nepanaudoti alternatyvių, proporcingų, ginant panašios svarbos vertybes, priemonių, kurios gali būti naudojamos vietoj šaunamojo ginklo. 6.
departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2016-12-225 Žvalgybos įstatymo 49 str. 1 d. suteikia žvalgybos pareigūnams teisę naudoti šaunamąjį ginklą ginant save, institucijos patalpas, teritoriją, tarnybinius dokumentus, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojaus t. y savigynos ir gynybos tikslais. Manome, kad šiuo metu galiojantis šaunamojo ginklo panaudojimo atvejų ratas yra pakankamai platus ir apima visas faktines situacijas, dėl kurių VSD išreiškia poreikį turėti galimybę naudoti prievartą (įslaptintų tarnybinių dokumentų apsauga, VSD patalpų ir teritorijų apsauga ir pan.). Siekiant įgyvendinti Projekto tikslą, pakaktų papildyti galiojančias įstatymo nuostatas nustatant, kad šaunamasis ginklas nurodytais atvejais naudojamas kaip kraštutinė priemonė, kuomet kitos prievartos rūšys buvo neveiksmingos ar nebuvo galimybių jas panaudoti. Tokiu būdu būtų pasiektas tikslas pereiti prie ginklo panaudojimo laipsniškai. Pažymėtina, kad Projekte nurodyti prievartos panaudojimo atvejai neapima teisės naudoti prievartą atremiant kėsinimąsi į tarnybinius dokumentus. Labai svarbu įvertinti tai, kad kiekvienu prievartos panaudojimo atveju būtų išviešinta žvalgybos pareigūno tapatybė ir priklausomybė žvalgybos institucijai, o tai sukeltų grėsmę tiek pačiam pareigūnui, tiek institucijos veiklai. Žvalgybos įstatymas įpareigoja žvalgybos institucijas užtikrinti žvalgybos pareigūnų apsaugą, taip pat įtvirtina veiklos metodų neskelbtinumo principą, o Projekte nurodytais prievartos panaudojimo atvejais, veiklos metodai būtų paviešinti, žvalgybos pareigūnams būtų sukeltas pavojus ir žvalgybos veikla atskirais atvejais taptų neveiksminga ar netgi negalima. Kitas svarbus momentas į kurį reiktų atkreipti dėmesį - ar suteiktos teisės naudoti prievartą Projekte nurodytais atvejais palaipsniui nepanaikins galimybės bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.
T.y. esant poreikiui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių šiuo metu pasitelkiama teisėsaugos institucijų pagalba, šios institucijos pagalbos nebeteiks apeliuojant į Žvalgybos įstatymu suteiktas teises žvalgybos pareigūnams. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į žvalgybos institucijų atliekamų funkcijų specifiką, patikslinti 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, papildant nauju 3 punktu ir atsisakant kaip perteklinių 4 punkto nuostatų. Pasiūlymas:
pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų patalpų (įskaitant teritorinių padalinių patalpas) ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
3) gindamas įslaptintus tarnybinius dokumentus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi;
neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei. 7. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos
45 Papildomai pažymėtina, kad Projekte naikinama nuostata (48 str. 1 d. ) nurodanti tarnybinio šaunamojo ginklo naudojimo sąlygą - išlaikyti šaunamojo ginklo naudojimo egzaminą.
Taip pat atsisakoma nuostatos, įpareigojančios žvalgybos institucijos vadovą patvirtinti ginklų naudojimo egzamino, ginklų išdavimo, nešiojimo, laikymo tvarką bei žvalgybos pareigūnų, kuriems pagal atliekamas funkcijas suteikiam teisė naudoti ginklus sąrašą. Panaikinus minėtas nuostatas liks spragų ginklų naudojimo ir jų apskaitos teisiniame reguliavime. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog visi be išimties žvalgybos pareigūnai privalės būti apmokyti naudoti prievartą, tačiau manome, kad tokios būtinybės nėra ir būtina atsižvelgti į pareigūnų vykdomas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tik papildyti 48 str. greta šaunamojo ginklo įrašant ir kitas prievartos priemones. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant įgyvendinti Projektu keliamus tikslą, siūlome pakoreguoti projektą:
apibrėžimo ir siūlomų prievartos panaudojimo atvejų įvardijimo;
atvejus ir papildyti šią dalį, nustatant, kad šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik tada, jei gresiantis pavojus negalėjo būti pašalintas psichinės ir (ar) fizinės prievartos priemonėmis ar nebuvo galimybių šių priemonių panaudoti;
vadovui nustatyti pareigybių sąrašą, kurias einantiems pareigūnams suteikiama teisė naudoti psichinės ir (ar) fizinės prievartos priemones ir šaunamąjį ginklą. Pritarti iš dalies Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, todėl žvalgybos institucijos naudos prievartą tiek, kiek reikės įgyvendinti joms teisės aktais pavestus uždavinius.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti laipsnišką šaunamojo ginklo panaudojimą, kad tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Pritarus AOTD pateiktam pasiūlymui būtų padidinta rizika panaudoti perteklinę prievartą. Atsižvelgiant į įstatymais institucijoms pavestas užduotis, parengtas Įstatymo projektas, kuriuo siekiama suvienodinti žvalgybos pareigūnų bei kitų Lietuvos Respublikoje tarnaujančių pareigūnų specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus. Todėl visų pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarka, specialiųjų priemonių specifikacija ir panaudojimo tvarka, taip pat parengimo ir tikrinimo tvarka turi būti vienoda, kurią ir nustatys Vyriausybė. Pažymėtina, kad pareigūno statusas turi būti nedalomas, tiek atliekant įstatymais nustatytas funkcijas ir pavestus uždavinius, tiek naudojantis įstatymais suteiktomis socialinėmis garantijomis. Pvz., teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą turi Profesinės karo tarnybos kariai ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnai, ištarnavę krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 25 metus arba ištarnavę ne mažiau kaip 5 metus ir sukakę įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, kuris priklauso nuo kario laipsnio, taip pat ištarnavę krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 5 metus ir išleisti į atsargą (iš tarnybos) dėl sveikatos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė ir į komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-05-241 Argumentai: Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, todėl žvalgybos institucijos naudos prievartą tiek, kiek reikės įgyvendinti joms teisės aktais pavestus uždavinius. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje keičiamą įstatymo 2 straipsnio 3 dalį:
„3. Prievarta – žvalgybos institucijos veiklos
būdas metodas, taikomas kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“
2017-05-244 Argumentai: Atsižvelgiant į žvalgybos institucijų atliekamų funkcijų specifiką, papildyti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, įrašant žodžius „tarnybinius dokumentus“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnyje keičiamą įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 3 punktą: „3) atremdamas kėsinimąsi į tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones, tarnybinius dokumentus ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;“
2017-05-244 Argumentai: Atsižvelgiant į žvalgybos institucijų atliekamų funkcijų specifiką, patikslinti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsisakant šios dalies 1 punkto nuostatų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnyje keičiamą įstatymo 48 straipsnio 4 dalį: ”4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
policijos pareigūnai, policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis.“
2017-05-245 Argumentai: Atsižvelgiant į žvalgybos institucijų atliekamų funkcijų specifiką, patikslinti 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, papildant nauju 3 punktu ir atsisakant kaip perteklinių 4 punkto nuostatų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnyje keičiamą įstatymo 49 straipsnio 2 dalį: „2.
Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų patalpų (įskaitant teritorinių padalinių patalpas) ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
3) gindamas įslaptintus tarnybinius dokumentus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi;
neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei.“
2017-05-246 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą reikės parengti ir Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio rugsėjo
Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. rugpjūčio
Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė
RESPUBLIKOS Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo PAKEITIMO
2017-06-28
nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė; Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Valstybės saugumo departamento atstovai: direktorius Darius Jauniškis, pareigūnė Kristina Sakauskienė, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai: direktorius plk. Remigijus Baltrėnas, pareigūnas Paulius Pasaulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
45 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apibrėžta žvalgybos ir kontržvalgybos samprata, siejama su informacijos apie vidaus ir išorės grėsmes rinkimu, apdorojimu, vertinimu ir jos pateikimu nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Žvalgybos įstatymo 7 straipsnyje nustatyti žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai.
Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti žvalgybos uždaviniai siejami su rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, kylančių iš užsienio ir galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, prognozavimu ir nustatymu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visos teikiamo projekto 4 ir 5 straipsniuose (keičiamo įstatymo 48 ir 49 straipsniai) nurodytos prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos dera su žvalgybos ir kontržvalgybos samprata ir jos uždaviniais. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnai gali atremti žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą arba išlaisvinti užimtus objektus; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma žvalgybos pareigūnų teisė patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, siekiant sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius asmenis; projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 6 punkte dėstoma žvalgybos pareigūnų teisė stabdyti transporto priemones, laivus ar orlaivius; tuo pačiu projekto straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte siekiama įtvirtinti žvalgybos pareigūnų įgaliojimus pristatyti į policijos įstaigą, kitas institucijas ar įstaigas administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis. Konstatuotina, kad, siekiant žvalgybos institucijoms suteikti atitinkamus įgaliojimus, būtina juos tampriau sieti su Žvalgybos įstatyme apibrėžtais žvalgybos uždaviniais.
Naujos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios tik su prievartos naudojimo sąlygomis ir pagrindais, kurie iš esmės atkartoja bendruosius policijos ir kitų teisėsaugos institucijų prievartos naudojimo pagrindus ir tvarką, nėra pakankamos. Pritarti iš dalies Žvalgybos įstatymo (toliau – Įstatymo) 7 straipsnis žvalgybos institucijas įpareigoja ne tik „prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes <...>“, bet ir „šalinti šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes“, Įstatymo
operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) vykdyti kriminalinę žvalgybą, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Šiame skyriuje yra apibrėžti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Palyginus Baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje numatytą nusikaltimų klasifikavimą pagal sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydį ir sankcijas numatytas Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose, tai šie nusikaltimai ‑ apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs. Žvalgybos pareigūnams gali susidaryti situacijos, kai jiems reikės aktyviais veiksmais neutralizuoti kylančius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, priešingu atveju (tam nesant teisinių priemonių) kils prieštaravimas tarp funkcijų vykdymo privalomumo ir veiklos teisėtumo. Taigi, vykdant kriminalinę žvalgybą VSD ir AOTD įgyja analogiškas teises ir pareigas kaip ir kiti kriminalinės žvalgybos subjektai.
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, Įstatymo projekto nuostatos patikslintos atsižvelgiant į žvalgybos institucijų veiklos specifiką, todėl tiek savo apimtimi, tiek turiniu skirsis nuo įstatymuose nustatytų teisėsaugos institucijų pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad ir dabar galiojančio Žvalgybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis suteikia teisę žvalgybos pareigūnams naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas. Pažymėtina, kad naujais teikiamais pasiūlymais, siekiant numatyti prievartos naudojimo laipsniškumą, aiškiau siūloma nustatyti, kada galima naudoti psichinę prievartą, kada fizinę prievartą, o kada – šaunamąjį ginklą. Be to, Įstatymas tiesiogiai nesieja ginklo naudojimo išimtinai tik su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu. Žvalgybos pareigūnams Įstatymas suteikia teisę panaudoti ginklą vykdant tiek iš Žvalgybos įstatymo kylančias funkcijas, tiek kituose įstatymuose nustatytas žvalgybos institucijų funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad žvalgybos pareigūno statutas yra vientisas ir nekinta nuo vykdomų funkcijų pobūdžio. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kaip ir prieš tai galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, suteikia teisę VSD žvalgybos pareigūnams surašyti teisės pažeidimų protokolus dėl 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554, 555 straipsniuose minimų pažeidimų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžiama prievartos sąvoka, nustatant, kad tai yra žvalgybos institucijos veiklos metodas. Svarstytina, ar ši nuostata neprieštarauja vienam iš specialiųjų žvalgybos institucijų veiklos principų – veiklos metodų neskelbtinumui.
Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad „žvalgybos institucijų veiklos metodai yra nevieši ir jie negali būti atskleidžiami asmenims, nevykdantiems žvalgybos ir kontržvalgybos arba šios veiklos kontrolės ar koordinavimo“. Pažymėtina, kad kai kurios projekto 4 ir
neatsiejamai susijusios su viešumu, kas neatitiktų neskelbtinumo ir neviešumo kriterijų, kuriais grindžiama žvalgybos veikla. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti prievartos apibrėžimą Projekto 1 straipsnyje keičiamą Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį: „3. Prievarta – žvalgybos institucijos veiklos metodas, taikomas kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus poveikio būdas, kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“
kanceliarijos Teisės departamentas
nurodoma, kad prievarta taikoma „<...> kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus <...>“. Nėra aišku, kas čia traktuojama kaip „kriminalinės žvalgybos teisena“, nes savarankiškos kriminalinės žvalgybos teisenos teisės aktai nenumato.
Akcentuotina tai, kad šioje nuostatoje prievartos panaudojimo pagrindus siekiama sieti su nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimu, tyrimu ir užkardymu. Nusikalstamų veikų tyrimą ir atskleidimą reguliuoja baudžiamasis procesas. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)
žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“ BPK 165 straipsnyje įtvirtintas ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas, kuriame nėra žvalgybos institucijų. Nors žvalgybos institucijos nėra ikiteisminio tyrimo subjektai, jos dėl tam tikrų nusikalstamų veikų gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kai gaunama duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiantį, darantį ar padariusį asmenį, Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento padaliniai gali atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žvalgybos institucijos nėra įgaliotos tirti ir atskleisti nusikalstamas veikas. Atkreipiame dėmesį, kad administracinių nusižengimų tyrimo ir atskleidimo kontekste, žvalgybos institucijų įgaliojimai taip pat yra riboti ir išimtinio pobūdžio.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 12 punktu, Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 509, 553, 554, 555 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Svarstytina, ar vienai iš žvalgybos institucijų suteikta kompetencija tirti šešių rūšių administracinius nusižengimus yra pakankamas pagrindas, kad visos žvalgybos institucijos naudotųsi plataus pobūdžio prievartos panaudojimo pagrindais, analogiškais bendrosios kompetencijos teisėsaugos institucijoms. Pritarti iš dalies Atsisakyti nurodomų nuostatų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimas turėtų būti sutrumpintas, jame neišskiriant atskirų prievartos rūšių. Siūlytina įstatymo devintąjį skyrių pavadinti taip – „Prievartos naudojimas“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo devintojo skirsnio pavadinimas, ir išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
kanceliarijos Teisės departamentas
transporto priemones“) terminijos prasme suvienodintina su galiojančios įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama formuluote („patekimas į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones“).
Nepritarti Pažymėtina, kad formuluotės nėra tapačios savo turiniu, todėl nėra vienodintinos: Projektu siūloma numatyti galimybes patekti ne tik į patalpas, bet ir į teritorijas, tuo tarpu atsižvelgus į pastabą, siūlomas (siekiamas) teisinis reguliavimas susiaurėtų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos valstybės saugumo departamentas 2016-12-01 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD), įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. XIIIP- 27 išdėstytas pastabas, pažymi:
žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Žvalgybos įstatymo projektas) parengtas vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, įpareigojantį peržiūrėti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau - Žvalgybos įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias prievartos ir šalinamojo ginklo naudojimą. Žvalgybos įstatymo nuostatų peržiūrėjimas yra būtinas siekiant suvienodinti žvalgybos pareigūnų bei kitų Lietuvos Respublikoje tarnaujančių pareigūnų specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus. Pažymėtina, kad dabar galiojančio Žvalgybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis suteikia teisę žvalgybos pareigūnams naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas.
Žvalgybos įstatymas tiesiogiai nesieja ginklo naudojimo tik su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu. Žvalgybos pareigūnai turi teisę panaudoti tarnybinį ginklą vykdydami tiek Žvalgybos įstatyme, tiek ir kituose įstatymuose reglamentuotas funkcijas. Pavyzdžiui, VSD vykdo funkcijas nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 259¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnyje, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo
yra nedalus ir nekinta nuo vykdomų funkcijų pobūdžio. Be to, Žvalgybos įstatymo 7 straipsnis žvalgybos institucijas įpareigoja ne tik „prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes <...>“, bet ir „šalinti šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes“. Todėl VSD poreikis turėti teisę naudoti prievartos priemones, esant tarnybiniam būtinumui, yra ypač aktualus. Pritarti
metodų neskelbtinumo principas taikomas žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybą bei kontržvalgybą. Tačiau, kai žvalgybos institucijos vykdo kituose įstatymuose nustatytas funkcijas bei naudojasi joms suteiktomis teisėmis ir pareigomis, žvalgybos metodai nėra taikomi. Dėl šių priežasčių prievartos priemonių taikymo sąlygos susijusios su viešumu neprieštarauja žvalgybos metodų (veiklos) neviešumo principui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žvalgybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis jau dabar numato, jog .Apie kiekvieną tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimo atvejį nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui, o kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė žala, asmens kimo sužalojimai, žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, nedelsdamas praneša ir teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai. “ Ši imperatyvi norma yra privaloma visiems žvalgybos pareigūnams, todėl siūlymas naudoti neviešumo (slaptumo) reikalavimus naudojant (panaudojus) prievartą ar tarnybinį šaunamąjį ginklą prieštarautų tiek teisėtumo, tiek pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principams. Pritarti iš dalies
Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Žvalgybos institucijos gautos žvalgybos informacijos pagrindu gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, jeigu gauna duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą.“ Būtent tada, kai nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Čia pabrėžtinas duomenų pakankamumo kriterijus, jeigu duomenų pakanka žvalgybos informacijos pagrindu gali būti pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš pagrindinių kriminalinės žvalgybos uždavinių „nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas“.
Taigi, Kriminalinės žvalgybos įstatymas tiesiogiai įpareigoja kriminalinės žvalgybos subjektus išaiškinti bei atskleisti nusikalstamas veikas. Todėl teiginys, kad
„žvalgybos institucijos nėra įgaliotos tirti ir atskleisti nusikalstamas
veikas“ yra klaidingas bei prieštarauja tiek Kriminalinės žvalgybos, tiek ir Žvalgybos įstatymo nuostatoms. Taip pat kritikuotina išvadoje pateikta pozicija, kad Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) VSD suteikti įgaliojimai atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti protokolus „tik“ dėl šešių ANK straipsnių yra nepakankamas pagrindas suvienodinti prievartos naudojimo atvejus. Manytina, kad suteikti įgaliojimai nagrinėti ir surašyti protokolus bent už vieną administracinį nusižengimą yra pakankamas pagrindas siekti tinkamai įvykdyti administracinėje teisenoje įtvirtintus uždavinius. Taigi, tampa neaišku, kaip turėtų elgtis žvalgybos pareigūnai tuo 3 atveju, jeigu pažeidėjas nevykdo teisėtų nurodymų ir priešinasi, kadangi pagal esamą reglamentavimą vienintelė prievartos priemonė
dėmesys, kad jau šiuo metu siekiant suvienodinti specialiųjų priemonių šaunamųjų ginklų panaudojimo atvejus bei pagrindus yra priimta eilė įstatymų pataisų, susijusių su skirtingų valstybės institucijų (t.y.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Policijos, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kt.) pareigūnų įgaliojimais naudoti šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones. Pažymėtina, kad visos šios tarnybos vykdo skirtingas įstatymais apibrėžtas funkcijas, tačiau prievartos naudojimo pagrindai nustatyti vienodi. Todėl žvalgybos institucijos čia nebūtų jokia išimtis. Susidaro unikali situacija, kai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turintys teisę surašyti protokolą tik dėl administracinių teisės pažeidimų ir nevykdantys nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo turi daugiau įgaliojimų panaudoti prievartą (specialiąsias priemones) už žvalgybos pareigūnus, kurie neturi teisės panaudoti nei fizinės, nei psichinės prievartos, nors žvalgybos pareigūno statutas yra prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui. Be to, VSD pareigūnai vykdo ir įslaptintos informacijos gabenimo funkcijas, o šiai funkcijai vykdyti priklausomai nuo aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 26 straipsniu būtina turėti šaunamąjį ginklą, kurio turėjimas nėra savitikslis, nes ginklo nešiojimas (turėjimas) gali sąlygoti ir jo panaudojimą, tais atvejais, jei būtų kėsinamasi į gabenamą įslaptintą informaciją. Atsižvelgti
operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2016-12-22 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - AOTD) iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
straipsnių, devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 48
(l) straipsniu įstatymo projektui (toliau - Projektas) - suteikti teisę žvalgybos pareigūnams esant tarnybiniam būtinumui naudoti ne tik tarnybinius šaunamuosius ginklus, bet ir psichinę bei fizinę prievartą, tačiau nesutinka suvienodinti žvalgybos institucijų ir kitų teisėsaugos institucijų prievartos naudojimo atvejų. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas yra taikytinas teisėsaugos institucijoms, kurių uždaviniai, funkcijos ir teisės iš esmės skiriasi nuo žvalgybos institucijų uždavinių, funkcijų ir teisių, todėl prievartos panaudojimo atvejai negali būti tapatūs. Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) teigia, kad VSD atlieka daugiau funkcijų nei AOTD t.y. ne tik Žvalgybos įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl turi poreikį nustatyti daugiau prievartos panaudojimo atvejų. Įvertinus teisės aktus, nustatančius VSD papildomas funkcijas teigtina, kad jas vykdant nėra poreikio naudoti prievartą. LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, LR strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatyme VSD yra pavestos tik informacijos vertinimo ir pateikimo funkcijos, todėl prievartos panaudojimui nurodytais atvejais nėra realios būtinybės ir tai iš esmės nebūtų galima. Kriminalinės žvalgybos įstatymas nenumato prievartos panaudojimo, o administracinių nusižengimų tyrime, tiek kiek VSD suteikta įgaliojimų, naudoti prievartą nėra realios būtinybės, kadangi VSD pareigūno teisėto reikalavimo nevykdančiam asmeniui gali būti pasitelkiama policijos pagalba.
LRVK teisės departamentas ir Seimo Teisės departamentas savo išvadose dėl Projekto nurodė, kad prievartos naudojimo atvejai turi atitikti žvalgybos institucijų vykdomas funkcijas, todėl Projektas koreguotinas. Projekte pateiktas prievartos apibrėžimas analogiškas Policijos ir kitų teisėsaugos institucijų įstatymuose pateiktam prievartos apibrėžimui, tačiau negali būti taikytinas žvalgybos institucijoms. Prievarta siūloma apibrėžti kaip žvalgybos institucijos metodą, tačiau tokia formuluotė negalima dėl Žvalgybos įstatyme nurodyto žvalgybos metodo - būdo gauti informaciją
Pritarti iš dalies Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, todėl žvalgybos institucijos naudos prievartą tiek, kiek reikės įgyvendinti joms teisės aktais pavestus uždavinius. Projektu siekiama aiškiai reglamentuoti atvejus, kai tik esant tarnybiniam būtinumui žvalgybos pareigūnams galėtų būtų suteikta teisė panaudoti prievartą ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Priklausomai nuo žvalgybos institucijoms įstatymais pavestų uždavinių, prievarta gali būti panaudota spontaniškai, todėl būtina aiškiai įstatyme nustatyti fizinės ir psichinės prievartos panaudojimo sąlygas bei suvienodinti žvalgybos pareigūnų prievartos panaudojimo atvejus ir pagrindus, kad prievartos panaudojimas atitiktų proporcingumo principo turinį. Praktikoje galimos situacijos, kad dėl teisinio reglamentavimo netikslumo žvalgybos pareigūnams gali atsirasti prielaidos ir sąlygos netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ir laipsnį (pavojingumą), nepanaudoti alternatyvių, proporcingų, ginant panašios svarbos vertybes, priemonių, kurios gali būti naudojamos vietoj šaunamojo ginklo. 6. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2016-12-225 Žvalgybos įstatymo 49 str.
1 d. suteikia žvalgybos pareigūnams teisę naudoti šaunamąjį ginklą ginant save, institucijos patalpas, teritoriją, tarnybinius dokumentus, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojaus t. y savigynos ir gynybos tikslais. Manome, kad šiuo metu galiojantis šaunamojo ginklo panaudojimo atvejų ratas yra pakankamai platus ir apima visas faktines situacijas, dėl kurių VSD išreiškia poreikį turėti galimybę naudoti prievartą (įslaptintų tarnybinių dokumentų apsauga, VSD patalpų ir teritorijų apsauga ir pan.). Siekiant įgyvendinti Projekto tikslą, pakaktų papildyti galiojančias įstatymo nuostatas nustatant, kad šaunamasis ginklas nurodytais atvejais naudojamas kaip kraštutinė priemonė, kuomet kitos prievartos rūšys buvo neveiksmingos ar nebuvo galimybių jas panaudoti. Tokiu būdu būtų pasiektas tikslas pereiti prie ginklo panaudojimo laipsniškai. Pažymėtina, kad Projekte nurodyti prievartos panaudojimo atvejai neapima teisės naudoti prievartą atremiant kėsinimąsi į tarnybinius dokumentus. Labai svarbu įvertinti tai, kad kiekvienu prievartos panaudojimo atveju būtų išviešinta žvalgybos pareigūno tapatybė ir priklausomybė žvalgybos institucijai, o tai sukeltų grėsmę tiek pačiam pareigūnui, tiek institucijos veiklai. Žvalgybos įstatymas įpareigoja žvalgybos institucijas užtikrinti žvalgybos pareigūnų apsaugą, taip pat įtvirtina veiklos metodų neskelbtinumo principą, o Projekte nurodytais prievartos panaudojimo atvejais, veiklos metodai būtų paviešinti, žvalgybos pareigūnams būtų sukeltas pavojus ir žvalgybos veikla atskirais atvejais taptų neveiksminga ar netgi negalima. Kitas svarbus momentas į kurį reiktų atkreipti dėmesį - ar suteiktos teisės naudoti prievartą Projekte nurodytais atvejais palaipsniui nepanaikins galimybės bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.
T.y. esant poreikiui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių šiuo metu pasitelkiama teisėsaugos institucijų pagalba, šios institucijos pagalbos nebeteiks apeliuojant į Žvalgybos įstatymu suteiktas teises žvalgybos pareigūnams. Pritarti iš dalies
operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos
45 Papildomai pažymėtina, kad Projekte naikinama nuostata (48 str. 1 d. ) nurodanti tarnybinio šaunamojo ginklo naudojimo sąlygą - išlaikyti šaunamojo ginklo naudojimo egzaminą. Taip pat atsisakoma nuostatos, įpareigojančios žvalgybos institucijos vadovą patvirtinti ginklų naudojimo egzamino, ginklų išdavimo, nešiojimo, laikymo tvarką bei žvalgybos pareigūnų, kuriems pagal atliekamas funkcijas suteikiam teisė naudoti ginklus sąrašą. Panaikinus minėtas nuostatas liks spragų ginklų naudojimo ir jų apskaitos teisiniame reguliavime. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog visi be išimties žvalgybos pareigūnai privalės būti apmokyti naudoti prievartą, tačiau manome, kad tokios būtinybės nėra ir būtina atsižvelgti į pareigūnų vykdomas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tik papildyti 48 str. greta šaunamojo ginklo įrašant ir kitas prievartos priemones. Atsižvelgiant į nurodytą ir siekiant įgyvendinti Projektu keliamus tikslą, siūlome pakoreguoti projektą:
prievartos (kaip žvalgybos institucijos veiklos metodo) apibrėžimo ir siūlomų prievartos panaudojimo atvejų įvardijimo;
įstatymo 49 str. 1 d. nurodytus prievartos naudojimo atvejus ir papildyti šią dalį, nustatant, kad šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik tada, jei gresiantis pavojus negalėjo būti pašalintas psichinės ir (ar) fizinės prievartos priemonėmis ar nebuvo galimybių šių priemonių panaudoti; 3.
Nenaikinti 48 str. 1 d. nuostatos suteikiančios teisę žvalgybos institucijos vadovui nustatyti pareigybių sąrašą, kurias einantiems pareigūnams suteikiama teisė naudoti psichinės ir (ar) fizinės prievartos priemones ir šaunamąjį ginklą. Pritarti iš dalies Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, todėl žvalgybos institucijos naudos prievartą tiek, kiek reikės įgyvendinti joms teisės aktais pavestus uždavinius. Projektu siūloma nustatyti laipsnišką šaunamojo ginklo panaudojimą, kad tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Pritarus AOTD pateiktam pasiūlymui būtų padidinta rizika panaudoti perteklinę prievartą. Atsižvelgiant į įstatymais institucijoms pavestas užduotis, parengtas Įstatymo projektas, kuriuo siekiama suvienodinti žvalgybos pareigūnų bei kitų Lietuvos Respublikoje tarnaujančių pareigūnų specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus. Todėl visų pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarka, specialiųjų priemonių specifikacija ir panaudojimo tvarka, taip pat parengimo ir tikrinimo tvarka turi būti vienoda, kurią ir nustatys Vyriausybė. Pažymėtina, kad pareigūno statusas turi būti nedalomas, tiek atliekant įstatymais nustatytas funkcijas ir pavestus uždavinius, tiek naudojantis įstatymais suteiktomis socialinėmis garantijomis.
Pvz., teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą turi Profesinės karo tarnybos kariai ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnai, ištarnavę krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 25 metus arba ištarnavę ne mažiau kaip 5 metus ir sukakę įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, kuris priklauso nuo kario laipsnio, taip pat ištarnavę krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 5 metus ir išleisti į atsargą (iš tarnybos) dėl sveikatos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir teisėtvarkos komitetas 2017-05-241 Argumentai: Prievartos sąvoka pakoreguota atsižvelgiant į žvalgybos institucijoms įstatymuose nustatytas funkcijas ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, todėl žvalgybos institucijos naudos prievartą tiek, kiek reikės įgyvendinti joms teisės aktais pavestus uždavinius. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje keičiamą įstatymo 2 straipsnio 3 dalį: „3. Prievarta – žvalgybos institucijos veiklos būdas metodas, taikomas kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. kriminalinės žvalgybos ar administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus.
Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.“ Pritarti iš dalies Komiteto nuomone prievarta negali būti traktuojama kaip žvalgybos veiklos metodas ar žvalgybos būdas, todėl siūloma, kad tai būtų nustatyta kaip poveikio būdas, kuris taikomas kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti nurodymai ar reikalavimai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievartos apibrėžimas buvo patikslintas ir yra pateiktas Komiteto siūlymų 1 punkte. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-05-244 Argumentai:
Atsižvelgiant į žvalgybos institucijų atliekamų funkcijų specifiką, papildyti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, įrašant žodžius „tarnybinius dokumentus“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnyje keičiamą įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 3 punktą: „3) atremdamas kėsinimąsi į tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones, tarnybinius dokumentus ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;“ Pritarti iš dalies Komitetas pateikė pastabas 3 punkto formuluotei įtraukdamas ir 4 punkte siūlomą teisinį reguliavimą, kadangi tai yra labai susiję. Pasiūlymas: „3) atremdamas kėsinimąsi į žvalgybos institucijų statinius (įskaitant patalpas) patalpas, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, įslaptintus tarnybinius dokumentus, transporto, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti ar kitą turtą;“ 3.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-05-244 Argumentai: Atsižvelgiant į žvalgybos institucijų atliekamų funkcijų specifiką, patikslinti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsisakant šios dalies 1 punkto nuostatų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnyje keičiamą įstatymo 48 straipsnio 4 dalį: „4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) pristatydamas į sulaikydamas, kol atvyks policijos ar Karo policijos pareigūnai, policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo, kad antrankiai ir surišimo priemonės būtų naudojamos kaip ir kitos fizinės prievartos rūšys. Pasiūlymas: „3. 4. Žvalgybos pareigūnas, sulaikęs asmenį, padariusį administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: jį perduoti policijai. 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis.“
ir teisėtvarkos komitetas 2017-05-245 Argumentai: Atsižvelgiant į žvalgybos institucijų atliekamų funkcijų specifiką, patikslinti 5 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, papildant nauju 3 punktu ir atsisakant kaip perteklinių 4 punkto nuostatų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnyje keičiamą įstatymo 49 straipsnio 2 dalį: „2.
Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų patalpų (įskaitant teritorinių padalinių patalpas) ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
3) gindamas įslaptintus tarnybinius dokumentus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi;
34) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei.“ Nepritarti Siekiama, kad prievarta, įskaitant šaunamojo ginklo naudojimą, būtų naudojama laipsniškai ir pirmiausiai tarnybinius dokumentus nuo kėsinimosi ginti naudojant fizinę ir (ar) psichinę prievartą. 5. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-05-246 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą reikės parengti ir Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Kaip ir yra siūloma, nukelti Projekto 1-5 ir 6 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo datą, kad būtų spėta pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Įsigaliojimo datą siūlyti nustatyti 2018 m. sausio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-27 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-281 Argumentai: Patikslinti prievartos ir specialiųjų priemonių sąvokas atsižvelgiant į gautas pastabas, žvalgybos institucijų veiklos specifiką. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 2 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. 2. Kontržvalgyba
pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė. 4. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, tarnybinį šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. 5.
asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, šiuos asmenis bei agresyvius ar linkusius žalotis asmenis sutramdyti ir pristatyti į atitinkamą įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti kėsinimąsi į asmenį ar turtą, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus, sutramdyti ar sulaikyti ir atitinkamai įstaigai perduoti galimus teisės pažeidėjus ir
(ar) laikinai paimti teisės pažeidimo įrankius ar priemones. 6. Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė. 7. Žvalgyba
informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija. 9. Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą. 10. Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas. 11. Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją. 12. Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai.
Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui. 13. Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus. 14. Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija. 15. Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.“
2 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-283 Argumentai: Šiuo metu žvalgybos pareigūnai gali naudoti tarnybinius ginklus. Tačiau siekiant išvengti sunkių pasekmių būtina nustatyti, kad žvalgybos pareigūnai gali naudoti ne tik ginklus, bet ir kitokią prievartą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo devintojo skirsnio pavadinimas, ir išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti devintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
3 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-284 Argumentai: Patikslinti Projekto 4 straipsnio nuostatas, kuriomis suteikiama teisė naudoti prievartos priemones žvalgybos pareigūnams atsižvelgiant į gautas pastabas ir žvalgybos institucijų veiklos specifiką.
Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 48 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Žvalgybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2.3.
teisę panaudoti fizinę prievartą šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti žvalgybos pareigūnų teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į žvalgybos institucijų statinius (įskaitant patalpas), tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, įslaptintus tarnybinius dokumentus, transporto, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti ar kitą turtą;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
4) 5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, kai turimais duomenimis jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
5) 6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais). 7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 3. 4. Žvalgybos pareigūnas, sulaikęs asmenį, padariusį administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: jį perduoti policijai. 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis. 4. 5. Žvalgybos pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 5. 6.
neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) fizinę prievartą naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei jeigu akivaizdu arba žvalgybos pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei žvalgybos pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
2) 3) prieš moteris, jei jeigu akivaizdu arba žvalgybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
3) 4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jeigu jų išvaizda atitinka amžių. 6. 7. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui. 7. 8. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8. 9. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pritarti Dėl Projekto (1) 3 straipsnio 5 punkto Komitetas balsavo: 4 „už“,
formuluotei: ,,patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, kai turimais duomenimis jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;“ Dėl Projekto (1) 3 straipsnio 6 punkto Komitetas balsavo: 5 „už“, 0 „prieš“, 3 „susilaikė“. “).
Pritarta projekto formuluotei: ,,stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais).“4 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-285 Argumentai: Patikslinti teisinius šaunamojo ginklo naudojimo pagrindus atsižvelgiant į gautas pastabas ir žvalgybos institucijų veiklos specifiką. Atsisakyti atskirųjų nuostatų dėl transporto priemonę vairuojančių asmenų sulaikymo. Taip pat atsisakyti nuostatų dėl tarnybinio šaunamojo ginklo naudojimo prieš laivą, orlaivį arba transporto priemonę. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Tarnybinių šaunamųjų ginklų panaudojimas
ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijos patalpų institucijų statinių (įskaitant teritorinių padalinių patalpas) ir, teritorijų, ar transporto priemonių užpuolimus;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Žvalgybos pareigūnas, Ketindamas ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, žvalgybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6.
neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, tarnybinį šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
2) patalpose, statiniuose (įskaitant patalpas), kuriuose (kuriose) yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, jei jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui. 8. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 9. Šio straipsnio 1−3 dalys ir
naudojamas kaip specialioji priemonė.“
5 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-286 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Projektą reikės parengti ir Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina numatyti vėlesnę šio įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnį, kuriuo nustatomas šio įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė iki 2016 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas. 10. Komiteto
narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Bakas