Projekto lyginamasis variantas
16,
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens
teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) (toliau – žemės valdos projektai). Miestuose ir miesteliuose bei laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius;“. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės
sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės valdos projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas. Miestuose ir miesteliuose bei laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius;“. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Miestų ir miestelių teritorijose, laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais:
1) įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai;
2) formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis;
4) formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
5) įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
6) suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.
planavimo dokumentų, kuriais planuojama laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parko teritorija, rengimo pradžios priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
16,
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens
teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) (toliau – žemės valdos projektai). Miestuose ir miesteliuose bei laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius;“. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės
sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės valdos projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas. Miestuose ir miesteliuose bei laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius;“. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Miestų ir miestelių teritorijose, laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais:
1) įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai;
2) formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis;
4) formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
5) įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
6) suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2.
planavimo dokumentų, kuriais planuojama laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parko teritorija, rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Programos įgyvendinimo priemonių planas), 4.2.6 darbo „Investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarka“ 1 uždavinį „Žemėtvarkos procedūrų LEZ efektyvinimas siekiant sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ“ ir 5 uždavinį „Teritorijų planavimo procedūrų LEZ teritorijose pagreitinimas“, buvo atlikta analizė ir nustatyta, kad, siekiant į laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) sėkmingai pritraukti investuotojų, būtina efektyvinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (žemės sklypų sujungimas, atidalijimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir pan.) procedūras. Nors Programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta LEZ struktūros pertvarka, siekiant kompleksiškai spręsti investicinės aplinkos gerinimo, investuotojų pritraukimo klausimus ir įtvirtinti nuoseklų pramonės veiklai skirtų teritorijų reguliavimą, siūloma analogiškus pakeitimus atlikti ir dėl pramonės parkų (toliau – PP). Nors LEZ ir PP yra iš anksto valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų paskirtos pramonės teritorijos, kuriose planuojama ūkinė komercinė veikla, žemės formavimo procedūros bei miškų pavertimas kitomis naudmenomis LEZ ir PP atliekamos bendra tvarka, pagal kurią procedūros tam tikrais atvejais yra perteklinės.
Pagrindinės priežastys, paskatinusios rengti įstatymų projektus, yra tai, kad žemėtvarkos procedūros LEZ ir PP yra neefektyvios. LEZ valdymo bendrovės susiduria su sunkumais bandydamos įtraukti naujų teritorijų ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas skiriasi ir priklauso nuo to, kur yra įsteigti LEZ ir PP: ar miestų ir miestelių teritorijose, ar kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Su miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis problemomis taip pat susiduria visos LEZ, išskyrus Marijampolės LEZ. Kai buvo steigiamos dabartinės LEZ, į jų teritorijas buvo įtraukti miško žemės sklypai, kuriuose nėra galimybės vykdyti pramoninės veiklos, todėl kyla poreikis šią miško žemę pakeisti kitomis naudmenomis. Dėl šių priežasčių LEZ valdymo bendrovės ir PP operatoriai ne visada spėja paruošti žemės sklypus pagal investuotojų poreikius ir planuojamus investicinius projektus, o tai mažina LEZ patrauklumą, apriboja galimybes efektyviau pritraukti investicijų. Parengtais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė – Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected]) Investicijų politikos skyriaus (vedėjas – Aidas Rimkevičius, tel. 8 706
patarėjas Arvydas Jonas Kazlauskas, tel. 8 706 64 910, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas): Pagrindiniai dokumentai, kuriais pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra planuojamos LEZ ir PP teritorijos, yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai bei detalieji planai. Atvejai, kada gali būti rengiamas ne žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o detalusis planas, yra apibrėžti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Vertinant pateiktas nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus LEZ tikslus (t. y. ūkinei komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos ūkio subjektams ir kurioje neturi būti nuolatinių gyventojų), spręstina, kad LEZ teritorijos, remiantis Teritorijų planavimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“, turi būti suprantamos kaip užstatomos urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos. Atitinkamai, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, žemės sklypai formuojami ir (ar) pertvarkomi pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tik miestų ir miestelių teritorijose.
Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas): Žemės įstatyme nustatyta, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, arba savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas):
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka yra įtvirtinta Miškų įstatymo 11 straipsnyje, kuriame numatoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik Miškų įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos šios naujos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos:
kuriomis nustatoma, kad žemėtvarkos procesai LEZ ir PP, nepriklausomai nuo vietovės (t. y. miesto ar kaimo), įgyvendinami žemės valdos projektais, kuriuos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, detalusis planas nebūtų būtinas LEZ ir PP teritorijose formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, o tai leistų supaprastinti formavimo ar pertvarkymo procesus: sutrumpėtų planavimo trukmė, būtų galima konsoliduoti visoms LEZ ir PP teritorijoms nepriklausomai nuo to, kur (miesto ar kaimo vietovėje) yra išsidėsčiusi LEZ ir PP teritorija, taikytinas procedūras.
Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, atitinkamai keičiamos ir Žemės įstatymo nuostatos. Siūlomos šios naujos Žemės įstatymo nuostatos: ŽĮ projekte siūloma keisti 40 straipsnį ir nustatyti:
Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, teritorijose priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių, laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius. TPĮ projekto ir ŽĮ projekto nuostatos bus taikomos tik procedūroms, pradėtoms po šių pakeitimų įsigaliojimo, atitinkamai jau pradėtos procedūros pabaigiamos pagal iki pakeitimų įsigaliojimo galiojusią tvarką. Siūlomos šios naujos Miškų įstatymo nuostatos:
įstatymo 11 straipsnį 13 dalimi ir nustatyti, kad teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, asmenų, inicijuojančių miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, pasirinkimu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Įstatymų projektų įsigaliojimo data numatyta atsižvelgiant į įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo poreikį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Siūlomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6.
situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes sutrumpės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos procedūrų LEZ ir PP teritorijose trukmė, bus atsisakyta perteklinių procedūrų, atitinkamai LEZ valdymo bendrovės ir PP operatoriai turės galimybę lanksčiau ir greičiau teritorijas pritaikyti investuotojų poreikiams. Investicinės aplinkos pagerinimas padidins užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva, o tai skatins užsienio plyno lauko investicijas LEZ, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą ir naujų darbo vietų kūrimą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės priimti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamo poveikio valstybės, savivaldybės biudžetams, kitiems valstybės įsteigtiems fondams nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados („Dėl pasiūlymų įgyvendinti investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarką“). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „laisvoji ekonominė zona“, „pramonės parkas“, „teritorijų planavimas“, „valstybei svarbus projektas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 16, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos, susijusios su žemės valdos rengimu ir tvirtinimu laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose, perduodamos savivaldybėms. Todėl, nustatant naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, tuo atveju, jeigu naujoms funkcijoms vykdyti savivaldybėms reikėtų skirti papildomų lėšų, svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti siejamas su naujų biudžetinių metų pradžia, kad įstatymo įgyvendinimui būtų skiriamas atitinkamas finansavimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2018-12-05
dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas -Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, Zita Kvietkienė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Algis Bagdonas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Gintautas Vasiliauskas - Valstybės įmonės valstybės Žemės fondo direktoriaus pavaduotojas, Eglė Venckienė - Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė, Aidas Rimkevičius - Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas, Gerardas Višinskis - VšĮ Investuok Lietuvoje teisės projektų vadovas, Aleksandras Muzikevičius - Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-29) 1,2,3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad žemėtvarkos procesai laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų teritorijose nepriklausomai nuo vietovės (t. y., miesto ar kaimo) būtų įgyvendinami žemės valdos projektais, kuriuos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas žemės valdos projektai nėra priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams, todėl jiems netaikomos teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies nuostatas „tam, kad teritorija galėtų tapti pramonės parku, savivaldybės taryba turi užtikrinti, kad tokia teritorija atitiktų šias sąlygas tokiu eiliškumu: 1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose; 2) <...>; 3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatas valstybei svarbiu projektu laikytinas „Seimo nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas“; pagal šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, atsižvelgiant į projekto turinį, rengiami kaip kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai arba kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; be to, šio įstatymo ketvirtasis skirsnis reglamentuoja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo procesą.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto ir minėtų įstatymų nuostatų tarpusavio santykis tuo aspektu, kad neaišku, ar projekto nuostatose minimos teritorijos būtų planuojamos teritorijų planavimo dokumentais, kuriuose be kita ko yra pateikiami teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai, ar būtų apsiribojama tik šioms teritorijoms rengiamais žemės valdos projektais, kuriuose nustatomas žemės sklypo (sklypų) formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, konsolidacija, taip pat naudojimo sąlygos
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-29)42
2Atsižvelgiant į tai,
kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas priimami sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, tikslintinos projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-29)
dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto antikorupcinį vertinimą tuo atveju, jeigu rengiamame teisės akto projekte numatoma reglamentuoti su teritorijų planavimu, žemėtvarka susijusius visuomeninius santykius.
Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar teikiamo projekto ir kartu su juo susijusiems įstatymų projektams toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. NŽT (2018-11-16, 1SD-3863-(3.7 E.)) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) <...> pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Programos įgyvendinimo priemonių planas), 4.2.6 papunktyje nustatyto darbo
„Investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarka“ 1 uždavinį „Žemėtvarkos
procedūrų LEZ efektyvinimas siekiant sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ“ ir 5 uždavinį „Teritorijų planavimo procedūrų LEZ teritorijose pagreitinimas“, buvo atlikta analizė ir nustatyta, kad, siekiant į laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) sėkmingai pritraukti investuotojų, būtina efektyvinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (žemės sklypų sujungimas, atidalijimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir pan.) procedūras.
Projektų aiškinamajame rašte taip pat nurodytos priežastys, paskatinusios rengti įstatymų projektus: žemėtvarkos procedūros LEZ ir pramonės parkuose (toliau – PP) yra neefektyvios; LEZ valdymo bendrovės susiduria su sunkumais bandydamos įtraukti naujų teritorijų ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas skiriasi ir priklauso nuo to, kur yra įsteigti LEZ ir PP, t. y. ar miestų ir miestelių teritorijose, ar kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Projektų aiškinamajame rašte pažymėta, kad steigiant dabartines LEZ, į jų teritorijas buvo įtraukti miško žemės sklypai, kuriuose nėra galimybės vykdyti pramoninės veiklos, todėl kyla poreikis miško žemę, patenkančią į LEZ teritorijas, pakeisti kitomis naudmenomis. Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria siūlymui savivaldybių kompetencijai priskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose, funkcijas, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, kai minėtos teritorijos nepatenka į miestų ir miestelių teritorijas.
Pažymime, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimų dėl žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, kurios nepatenka į miestų ir miestelių teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo, tvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra revizuojamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, priimant sprendimus Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Todėl perdavus Nacionalinė žemės tarnybos atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo LEZ ir PP teritorijose funkcijas savivaldybėms, teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didės. Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, taiko vienodą praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdama atitinkamus sprendimus žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje.
Todėl neracionalu ir netikslinga Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskirti ir perduoti savivaldybėms. Savivaldybėms yra priskirtos žemės sklypų, patenkančių į miestų ir miestelių teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo funkcijos. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nesuformuojami žemės sklypai, reikalingi daugiabučiams namams, gatvėms, aikštėms skverams ir kt. objektams statyti ir eksploatuoti. Daugeliu atvejų tokių žemės sklypų projektavimas yra nepagrįstai ilgas. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Projektais pakeitus galiojantį teisinį reglamentavimą ir Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskyrus ir perdavus savivaldybėms, žemėtvarkos procedūros LEZ ir PP nebus atliekamos efektyviau. Projektų aiškinamajame rašte nepateikta nei statistinė, nei jokia kita informacija, pagal kurią būtų galima pagrįstai spręsti, kad Nacionalinė žemės tarnyba neefektyviai atlieka žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo funkcijas.
Nuo 2014-01-01 miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teisės suteiktos atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija, ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais. Pažymime, kad teisės aktų nuostatos savivaldybėse yra interpretuojamos skirtingai, būna atvejų, kai sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis. Todėl minėtų projektų organizavimo praktika savivaldybėse parodo, kaip skirtingai įvairiose savivaldybėse yra taikomi teisės aktų reikalavimai, taip pat dažni atvejai, kai įvairūs reikalavimai ar sprendimai yra nustatomi ar priimami pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba nustatomi tokie pertekliniai ir teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai dėl minėtų projektų rengimo, kurie nepagrįstai pareikalauja iš projektų iniciatorių ar rengėjų papildomų laiko ir finansų sąnaudų. Projektų aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl galiojanti žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarka yra netinkama.
Taip pat manome, kad galiojančio teisinio reglamentavimo keitimai, iš pradžių minėtą funkciją pavedant vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai, o aptartais projektais siūlant žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teises suteikti atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams, neužtikrina teisinių santykių stabilumo ir daro neigiamą įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procesui. Projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti. Atkreipiame dėmesį, kad projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti bus reikalingos finansinės lėšos, kadangi turės būti atliktas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos funkcionalumo modifikavimas (reikės įdiegti prašymo pateikimo ir viso projekto rengimo proceso pakeitimus, įskaitant pakeitimų projektavimą, testavimą, diegimą, palaikymą, naudotojų vadovų atnaujinimą). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2018-08-29 raštu informavo, kad atlieka valstybinį auditą „Teritorijų planavimas“, kurio metu bus vertinama, ar sukurta sistema leidžia užtikrinti darnų ir efektyvų teritorijų planavimą, atkreipiant dėmesį į kaupiamus duomenis ir informaciją, reikalingus sprendimams teritorijų planavimo srityje priimti, ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą. Auditas bus atliekamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Kauno, Palangos, Vilniaus miestų bei Vilniaus ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Audituojamas laikotarpis – 2015–2017 metai.
Atsižvelgiant į tai, bet kokie teisės aktų keitimo klausimai turėtų būti sprendžiami turint galutinius valstybinio audito rezultatus ir Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2694;
komitetui kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo ir tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO NR. I-1120 16, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto nr. xiiip-2694 2018-12-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjos Justina Grigaravičienė, Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė; padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos ūkio misterija: viceministras Marius Skuodis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-29 Projektu siūloma nustatyti, kad žemėtvarkos procesai laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų teritorijose nepriklausomai nuo vietovės (t. y., miesto ar kaimo) būtų įgyvendinami žemės valdos projektais, kuriuos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas žemės valdos projektai nėra priskiriami specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams, todėl jiems netaikomos teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies nuostatas „tam, kad teritorija galėtų tapti pramonės parku, savivaldybės taryba turi užtikrinti, kad tokia teritorija atitiktų šias sąlygas tokiu eiliškumu: 1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose; 2) <...>; 3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatas valstybei svarbiu projektu laikytinas „Seimo nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas“; pagal šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, atsižvelgiant į projekto turinį, rengiami kaip kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai arba kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; be to, šio įstatymo ketvirtasis skirsnis reglamentuoja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo procesą. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto ir minėtų įstatymų nuostatų tarpusavio santykis tuo aspektu, kad neaišku, ar projekto nuostatose minimos teritorijos būtų planuojamos teritorijų planavimo dokumentais, kuriuose be kita ko yra pateikiami teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai, ar būtų apsiribojama tik šioms teritorijoms rengiamais žemės valdos projektais, kuriuose nustatomas žemės sklypo (sklypų) formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, konsolidacija, taip pat naudojimo sąlygos (paskirtis, apribojimai, servitutai ir panašiai).
Nepritarti Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies nuostatos nėra keičiamos. Tai reiškia, kad priėmus siūlomus pakeitimus pramonės parkams skirtos teritorijos ir toliau turėtų bus numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės valdos projektai ir toliau būtų skirti tik žemės sklypams formuoti (pertvarkyti) ir kt. Tačiau prieš rengiant žemės valdos projektus visais atvejais atitinkama pramonės parko teritorija turėtų būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentais. Žemės valdos projektai šiuo metu yra rengiami įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentus, kai, pavyzdžiui, reikia ruošiant sklypą investuotojui suplanuotoje teritorijoje kelis sklypus apjungti arba vieną sklypą padalinti Reikalavimai teritorijų formavimui nėra keičiami – keičiama tik tai, kad laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose, nepriklausomai nuo to, kur jos yra (miestuose, miesteliuose ar kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose), žemės valdos projektų rengimą organizuotų ir juos tvirtintų savivaldybių administracijų direktoriai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas priimami sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, tikslintinos projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parko teritorija, rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.“
2018-10-29 Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto antikorupcinį vertinimą tuo atveju, jeigu rengiamame teisės akto projekte numatoma reglamentuoti su teritorijų planavimu, žemėtvarka susijusius visuomeninius santykius. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar teikiamo projekto ir kartu su juo susijusiems įstatymų projektams toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-11-08 yra pateikusi antikorupcinio vertinimo išvadą dėl lydinčiojo Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2696. Siūlomu įstatymo projektu nėra kuriamas naujas reguliavimas – pasirenkama viena iš šiuo metu jau galiojančių (miesto teritorijose) detaliųjų planų koregavimo tvarkų. Todėl projektu nėra numatoma naujai reglamentuoti teisinius santykius, o reguliavimas keičiamas esamoje apimtyje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-11-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr.
I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas Nr. 3), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Programos įgyvendinimo priemonių planas), 4.2.6 papunktyje nustatyto darbo
„Investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarka“ 1 uždavinį „Žemėtvarkos
procedūrų LEZ efektyvinimas siekiant sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ“ ir 5 uždavinį „Teritorijų planavimo procedūrų LEZ teritorijose pagreitinimas“, buvo atlikta analizė ir nustatyta, kad, siekiant į laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) sėkmingai pritraukti investuotojų, būtina efektyvinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (žemės sklypų sujungimas, atidalijimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir pan.) procedūras.
Projektų aiškinamajame rašte taip pat nurodytos priežastys, paskatinusios rengti įstatymų projektus: žemėtvarkos procedūros LEZ ir pramonės parkuose (toliau – PP) yra neefektyvios; LEZ valdymo bendrovės susiduria su sunkumais bandydamos įtraukti naujų teritorijų ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas skiriasi ir priklauso nuo to, kur yra įsteigti LEZ ir PP, t. y. ar miestų ir miestelių teritorijose, ar kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Projektų aiškinamajame rašte pažymėta, kad steigiant dabartines LEZ, į jų teritorijas buvo įtraukti miško žemės sklypai, kuriuose nėra galimybės vykdyti pramoninės veiklos, todėl kyla poreikis miško žemę, patenkančią į LEZ teritorijas, pakeisti kitomis naudmenomis. Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria siūlymui savivaldybių kompetencijai priskirti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo ir šių projektų tvirtinimo laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose, funkcijas, kurios pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, kai minėtos teritorijos nepatenka į miestų ir miestelių teritorijas.
Pažymime, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovų sprendimų dėl žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, kurios nepatenka į miestų ir miestelių teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo, tvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra revizuojamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, priimant sprendimus Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Todėl perdavus Nacionalinė žemės tarnybos atliekamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo LEZ ir PP teritorijose funkcijas savivaldybėms, teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius didės. Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, taiko vienodą praktiką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimdama atitinkamus sprendimus žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje.
Todėl neracionalu ir netikslinga Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskirti ir perduoti savivaldybėms. Savivaldybėms yra priskirtos žemės sklypų, patenkančių į miestų ir miestelių teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo funkcijos. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nesuformuojami žemės sklypai, reikalingi daugiabučiams namams, gatvėms, aikštėms skverams ir kt. objektams statyti ir eksploatuoti. Daugeliu atvejų tokių žemės sklypų projektavimas yra nepagrįstai ilgas. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Projektais pakeitus galiojantį teisinį reglamentavimą ir Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas funkcijas, susijusias su žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu ir tvirtinimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, atskyrus ir perdavus savivaldybėms, žemėtvarkos procedūros LEZ ir PP nebus atliekamos efektyviau. Projektų aiškinamajame rašte nepateikta nei statistinė, nei jokia kita informacija, pagal kurią būtų galima pagrįstai spręsti, kad Nacionalinė žemės tarnyba neefektyviai atlieka žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo funkcijas.
Nuo 2014-01-01 miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teisės suteiktos atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija, ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais. Pažymime, kad teisės aktų nuostatos savivaldybėse yra interpretuojamos skirtingai, būna atvejų, kai sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis. Todėl minėtų projektų organizavimo praktika savivaldybėse parodo, kaip skirtingai įvairiose savivaldybėse yra taikomi teisės aktų reikalavimai, taip pat dažni atvejai, kai įvairūs reikalavimai ar sprendimai yra nustatomi ar priimami pažeidžiant teisės aktų nuostatas arba nustatomi tokie pertekliniai ir teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai dėl minėtų projektų rengimo, kurie nepagrįstai pareikalauja iš projektų iniciatorių ar rengėjų papildomų laiko ir finansų sąnaudų. Projektų aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl galiojanti žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarka yra netinkama.
Taip pat manome, kad galiojančio teisinio reglamentavimo keitimai, iš pradžių minėtą funkciją pavedant vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai, o aptartais projektais siūlant žemės sklypų, patenkančių į LEZ ir PP teritorijas, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo teises suteikti atitinkamų savivaldybių administracijos direktoriams, neužtikrina teisinių santykių stabilumo ir daro neigiamą įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procesui. Projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti. Atkreipiame dėmesį, kad projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti bus reikalingos finansinės lėšos, kadangi turės būti atliktas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos funkcionalumo modifikavimas (reikės įdiegti prašymo pateikimo ir viso projekto rengimo proceso pakeitimus, įskaitant pakeitimų projektavimą, testavimą, diegimą, palaikymą, naudotojų vadovų atnaujinimą). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2018-08-29 raštu informavo, kad atlieka valstybinį auditą „Teritorijų planavimas“, kurio metu bus vertinama, ar sukurta sistema leidžia užtikrinti darnų ir efektyvų teritorijų planavimą, atkreipiant dėmesį į kaupiamus duomenis ir informaciją, reikalingus sprendimams teritorijų planavimo srityje priimti, ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą. Auditas bus atliekamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Kauno, Palangos, Vilniaus miestų bei Vilniaus ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Audituojamas laikotarpis – 2015–2017 metai.
Atsižvelgiant į tai, bet kokie teisės aktų keitimo klausimai turėtų būti sprendžiami turint galutinius valstybinio audito rezultatus ir Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas. Nepritarti Reguliavimu siūloma taikyti vienodą praktiką ir nustatyti, kad žemėtvarkos procesai laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose, nepriklausomai nuo vietovės (t. y. miesto, miestelio ar kaimo), įgyvendinami žemės valdos projektais, kuriuos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šiuo metu kaimo vietovėse juos tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovas. Vienodas teisinis reguliavimas visoms LEZ ir pramonės parkų teritorijoms įves teisinio aiškumo. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Akmenės ir Marijampolės LEZ yra miestų ir rajonų teritorijose, todėl dalies teritorijos žemėtvarkos procesai vykdomi per Nacionalinę žemės tarnybą, dalies per savivaldybių administracijas. Savivaldybės tiesiogiai suinteresuotos šių teritorijų vystymų, kadangi tiek pramonės parkai, tiek LEZ steigiami jų iniciatyva (Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalis, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Todėl jos tiesiogiai suinteresuotos ir operatyviu procesu. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo
įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pagal Žemės įstatymo
detaliuosius planus, o Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami, be kita ko, žemės valdos projektuose. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą tam tikrais atvejais detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti rengiami žemės valdos projektai.
Taigi žemės valdos projektais įgyvendinama būtent savivaldybėms priskirta teritorijų planavimo funkcija. Perdavus šią funkciją savivaldybėms, bus atskirtos žemės valdos projektų rengimo, derinimo ir svarstymo funkcijos nuo priežiūros funkcijų – žemės valdos projektai laikomi žemėtvarkos planavimo sistemos dalimi (Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Žemės įstatymo 43 straipsnio 3 dalį valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Taigi šiuo metu institucija, tvirtinanti žemės valdos projektus, prižiūri pati save, t. y. priima sprendimus, o vėliau nagrinėja skundus dėl šių sprendimų. Todėl funkcijos atskirtinos siekiant skaidrumo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2018-12-05 Pritarti iniciatorių pateiktam Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2694. Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo ir tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą lydinčiajam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2676. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2694 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-12-194 1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio gegužės 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė