Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. LRT rengia televizijos programas pritaiko klausos ir regos neįgaliesiems negalią turintiems asmenims. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą,
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2.
turintiems asmenims pritaikytų Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – LRT) televizijos programų transliavimo laikas ilginamas nuosekliai šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta tvarka tol, kol bus pasiekta šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta minimali jų transliavimo trukmė:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 5 procentais;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip vienu procentu;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Raminta Popovienė Vytautas Kernagis Stasys Tumėnas Ona Valiukevičiūtė Ramūnas Karbauskis Robertas Šarknickas
Projekto Nr. XIIIP-2686(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. LRT rengia televizijos programas pritaiko klausos ir regos neįgaliesiems negalią turintiems asmenims. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes. Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti:
1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko;
3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
2Klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – LRT) televizijos programų transliavimo laikas ilginamas nuosekliai šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta tvarka tol, kol bus pasiekta šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta minimali jų transliavimo apimtis:
1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip 5 procentais viso transliavimo laiko;
2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais didinama ne mažiau kaip vienu procentu viso transliavimo laiko;
3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtis per mėnesį, palyginti su LRT televizijos programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento viso transliavimo laiko. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
įstatymo projekto
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant gerinti nacionalinio transliuotojo televizijos programų prieinamumą regos ir klausos negalią turintiems asmenims. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2010/13/ES (2010 m. kovo 10 d.) dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos) preambulėje nurodoma, kad asmenų su negalia teisė dalyvauti Sąjungos socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei būti jo dalimi yra neatsiejamai susijusi su galimybe naudotis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis. Priemonės, suteikiančios galimybę naudotis šiomis paslaugomis, turėtų apimti gestų kalbą, subtitravimą, akustinį vaizdų aprašymą[1] ir lengvai suprantamo meniu sukūrimą, bet jais neapsiriboti. Direktyvos 2010/13/ES 7 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės skatina jų jurisdikcijai priklausančius žiniasklaidos paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugos palaipsniui taptų prieinamos minėtas negalias turintiems asmenims.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktas tyrimas apie Europos Sąjungos šalių nacionalinių transliuotojų paslaugų pritaikymą klausos ir regos negalią turintiems asmenims parodė, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse konkretūs televizijos programų prieinamumą didinančių priemonių taikymo rodikliai, išreikšti televizijos programų valandomis arba procentais, įtvirtinti įstatymuose (kai kurių šalių įstatymais pavesta šiuos rodiklius nustatyti tam tikroms transliuotojų veiklos priežiūros institucijoms arba Vyriausybei). Europos Sąjungos šalyse subtitruojamų informacinio pobūdžio, meno, dokumentinių ar kultūros programų trukmė eteryje siekia 20–100 proc., o verčiamų į gestų kalbą nuo 2–20 proc. Programos su akustiniu vaizdo aprašymu, skirtu regos negalią turintiems asmenims, siekia nuo 3–20 proc. televizijos programų. Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo žmonėms su negalia reikalavimus paprastai taikomi ir nacionaliniams, ir komerciniams transliuotojams. Visgi nacionaliniams transliuotojams nustatomi griežtesni reikalavimai. Atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) misiją – tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai – įpareigojimas nacionaliniam transliuotojui tapti labiau prieinamu žmonėms su klausos ir regos negalia yra pagrįstas ir teisingas.
Šiuo metu LRT paslaugų pritaikymas klausos ir regos negalią turintiems asmenims yra nepakankamas, nes neužtikrina jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti visą juos dominantį naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį ir kitas aktualias laidas. Pagal atliktą LRT programų analizę ir pateiktus LRT duomenis, 2018 m. transliuojamų originalios produkcijos programų (televizijos programų transliacijų, kurios kartojamos) su subtitrais siekia 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus), programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims – 0 proc. Pažymėtina, kad regos negalią turintiems asmenims „pamatyti“ meninius, dokumentinius ar animacinius filmus apskritai šiuo metu yra neįmanoma, nors technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti akustinį vaizdų aprašymą ir tokiu būdu rodomus vaizdus perteikti į kalbą (norint suprasti kaip praktikoje tai veikia rekomenduojama pažiūrėti nacionalinio transliuotojo mediatekoje https://www.lrt.lt/mediateka esantį vienintelį žmonėms su regos negalia pritaikytą filmą „Gražuolė“, 1969 m. Šis filmas regos negalią turintiems asmenims pritaikytas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentų ir dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės iniciatyva ir lėšomis). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengimo poreikis aptartas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto (toliau – Komitetas) 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje.
Komiteto sprendimu buvo sudaryta darbo grupė iš Komiteto biuro, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų. Atsižvelgus į šios darbo grupės narių pastabas buvo parengtas Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rengia programas klausos ir regos neįgaliesiems. Tokių programų transliavimo televizijos programose mastus nustato Taryba, atsižvelgdama į LRT finansines galimybes. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu LRT originalios produkcijos (televizijos programų, kurios nėra kartojamos) trukmė yra tik 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus), programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims – 0 proc., Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas padės užtikrinti visų klausos ir regos neįgaliųjų poreikius, t. y. vertimas į gestų kalbą yra reikalingas kurtiesiems, subtitrai lietuvių kalba – neprigirdintiems ar apkurtusiems, televizijos programų pritaikymas regos negalią turintiems asmenims – akliesiems ir silpnaregiams. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims.
Tokių televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė turi sudaryti: 1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 procentų viso transliavimo laiko; 2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 procentų viso transliavimo laiko; 3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 procentų viso transliavimo laiko.“ Minimalią tokių programų trukmę siūloma pasiekti palaipsniui: 1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų su lietuviškais subtitrais transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 5 procentais; 2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip vienu procentu; 3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė, palyginti su LRT televizijos programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo trukme 2018 m., kiekvienais metais ilginama ne mažiau kaip 0,5 procento. Televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų televizijos programų transliavimo laiką, palaipsninis didėjimas atitinka kitų Europos Sąjungos šalių gerąją praktiką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Padidės valstybės pagalba neįgaliųjų žmonių integracijai į visuomeninį gyvenimą: valstybės lėšomis bus padidintas nacionalinio transliuotojo konkurencingumas ir patrauklumas, o tai skatins ir komercines televizijas ieškoti būdų kaip tapti patrauklesnėmis žmonių su klausos ir regos negalia auditorijai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą darbo grupės posėdžiuose dalyvavo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos specialistai. Į pateiktas argumentuotas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:, „vertimas“, „gestų kalba“, „subtitrai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Raminta Popovienė Vytautas Kernagis Stasys Tumėnas Ona Valiukevičiūtė Ramūnas Karbauskis Robertas Šarknickas [1] Akustinis vaizdo aprašymas – garsinis vaizdavimas (angl. audio description) yra priemonė, kurios pagalba papildomi vaizdo komentarai pateikiami balsu, taip sudarant galimybę regos negalią turintiems asmenims susipažinti su vaizduojamos medžiagos turiniu. Taip pat naudojama audiovizualinio vertimo sąvoka.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-04 Nr. S-2018-9274 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I‑1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2686 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];