Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
gegužės 1 d. 2. Vyriausybė iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šio įstatymo
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje yra žemės ūkio veiklos subjekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudojama laisvos žemės fondo žemė, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Andriejus Stančikas Kazys Starkevičius Juozas Baublys Petras Čimbaras Aurimas Gaidžiūnas Bronius Markauskas Alfredas Stasys Nausėda Vytautas Rastenis Juozas Rimkus
Projekto XIIIP-266(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. iki teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamo susirinkimo, kurio metu piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, renkasi projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą, dienos ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. “
pakeitimas
21 straipsnį nauja 6 dalimi: ,,
6Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę,
mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje (jo įpėdiniai), Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima formuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. “
2Papildyti 21 straipsnį nauja 7 dalimi:
,, 7.
Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytoje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilėje įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau eilėje įrašyti piliečiai (jų įpėdiniai) Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę nepasirenka naujų žemės sklypų, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, atsižvelgdamas į likusios grąžinti žemės plotą, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nauji žemės sklypai, ar vertę, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 16 straipsnio
nurodyti nauji žemės sklypai. “
laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. spalio 1 d. 2. Vyriausybė iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms, kurios pradėtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas, užbaigti.
Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu pilietis, pageidaujantis ir turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinko atitinkamoje kadastro vietovėje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai Andriejus Stančikas Kazys Starkevičius
Projekto XIIIP-266(3) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. iki teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamo susirinkimo, kurio metu piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, renkasi projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą, dienos ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams.“
pakeitimas
21 straipsnį nauja 6 dalimi: ,,6. Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima formuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. “
2Papildyti 21 straipsnį nauja 7 dalimi:
,,7.
Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau į eilę įrašyti piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę nepasirenka naujų žemės sklypų, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, atsižvelgdamas į likusios grąžinti žemės plotą, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio
nurodyti nauji žemės sklypai, arba vertę, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyti nauji žemės sklypai.“
laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
pradėtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas, užbaigti.
Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu pilietis, pageidaujantis ir turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinko atitinkamoje kadastro vietovėje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Įstatymo projektas parengtas reaguojant į ūkininkų skundus. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia ilgalaikių garantijų naudoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio subjektams, kurie ją keletą metų naudojo, prižiūrėjo ir į ją investavo - dažnai tokia įdirbta žemė perduodama piliečiams nuosavybėn pagal išvadas dėl valstybės išperkamos žemės išsikėlimo į kitą vietovę. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti teisę ilgą laiką dirbantiems valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ūkininkams toliau ją naudoti žemės ūkio veiklai. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo Kaimo reikalų komitetas, rengėjas - Žemės ūkio ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
d. naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad l aisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. Priėmus Įstatymo projektą valstybinę žemę naudojantiems ūkininkams bus užtikrinta teisė ją toliau naudoti žemės ūkio veiklai ir sudarytos palankesnės sąlygos racionaliai naudoti šią žemę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ . 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo projektą parengs Žemės ūkio ministerija. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,nuosavybės teisių atkūrimas“, ,,žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai :
Andriejus Stančikas Kazys Starkevičius Juozas Baublys Petras Čimbaras Aurimas Gaidžiūnas Bronius Markauskas Alfredas Stasys Nausėda Vytautas Rastenis Juozas Rimkus
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąlygą, nustatant, kad ,,laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams“. Galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui piliečiams, naudojantiems šią žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. bei atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma sumažinti apimtį laisvos žemės fondo žemės, kuri, atkuriant nuosavybės teises, galėtų būti perduodama piliečiams neatlygintinai kaip lygiaverčiai žemės sklypai jų turėtiems žemės sklypams. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai asmenų netektų galimybės gauti laisvos žemės fondo žemės kaip lygiavertį žemės sklypą atkuriant nuosavybės teises. Manytina, kad žemės reformos metu pirmenybė turėtų būti teikiama nuosavybės teisių atkūrimui.
Tuo tarpu priėmus įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas, sumažėjus laisvos žemės fondo žemės, kuri galėtų būti neatlygintinai perduodama piliečiams, kiekiui, galimai sulėtėtų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo susiaurinama galimybė kitiems piliečiams atkurti nuosavybės teises į jų turėtą žemę, yra pagrįstas ir nepažeidžia pastarųjų piliečių teisėtų lūkesčių. Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, žemės ūkio veiklos subjektai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jų naudojama žemė buvo perduodama piliečiams nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, lyginant su žemės ūkio veiklos subjektais, kuriems jų naudojama žemė, įsigaliojus įstatymui, jau nebūtų perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Kita vertus, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).
Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis skirtas reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai papildyti. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.
jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje yra žemės ūkio veiklos subjekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudojama laisvos žemės fondo žemė, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje“. Vertinamoji projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų sąvoka ,,asmenys“ ir sąvoka ,,pretendentai“. Antra, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies pakeitimas, nebūtų taikomas teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Tačiau nėra aišku, ar tokiu atveju būtų taikoma galiojanti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostata, t. y. reikalavimas, kad atkuriant nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn galėtų būti perduodama laisvos žemės fondo žemė tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas ir naudojantiems žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d.
Manytina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pradėtos, bet neužbaigtos iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti užbaigiamos taikant iki įstatymo pakeitimo galiojusias sąlygas ir tvarką. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti departamento direktorių N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2016-12-29 Nr. S-2016-8471 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-266 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-266 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlome įvertinti Projekto nuostatų atitiktį bendriesiems teisingumo bei proporcingumo principams. Visų pirma atkreipiame Jūsų dėmesį į Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tikslą, kuris yra įtvirtintas tiek šio įstatymo rezoliucinėje dalyje, tiek pirmame jo straipsnyje. Šiuo įstatymu iš esmės yra siekiama nustatytomis sąlygomis bei tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams atkurti teises į jų nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą. Šiame kontekste pažymime, kad priėmus Projekto 1 straipsniu siūlomas nuostatas, piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nebegalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į tą laisvos žemės fondo žemę, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas.
Todėl šioje vietoje kyla klausimas, ar nebūtų pažeistas teisingumo principas tokių piliečių, kurie pagrįstai tikisi atgauti teises į jiems priklausiusią laisvos žemės fondo žemę, atžvilgiu. Toliau atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto tikslą, kuris, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, yra užtikrinti teisę žemės ūkio veiklos subjektams, naudojantiems laisvos žemės fondo žemę, ją toliau naudoti žemės ūkio veiklai, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas racionaliai naudoti šią žemę. Pastebime, kad priėmus Projektu siūlomas nuostatas, būtų apribojamos asmenų, kuriems galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į laisvos žemės fondo žemę, teisės, tuo tarpu žemės ūkio veiklos subjektų, naudojančių laisvos žemės fondo žemę, padėtis ženkliai pagerėtų. Todėl manytume, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgta į bendrąjį proporcingumo principą, kuris reiškia, kad valdžios institucijos turi imtis tokių priemonių, kurios yra tinkamos teisėtiems tikslams pasiekti. Įvertinus tai, kad siekiant praplėsti ir (ar) užtikrinti vienos asmenų grupės teises, būtų nepagrįstai apribojamos kitos asmenų grupės teisės, svarstytina, ar siūlomos priemonės iš tiesų yra tinkamos norimam tikslui pasiekti. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695 , el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-041 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygą, nustatant, kad ,,laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams“.
Galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad laisvos žemės fondo žemė gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui piliečiams, naudojantiems šią žemę nuo 2004 m. rugpjūčio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma sumažinti apimtį laisvos žemės fondo žemės, kuri, atkuriant nuosavybės teises, galėtų būti perduodama piliečiams neatlygintinai kaip lygiaverčiai žemės sklypai jų turėtiems žemės sklypams. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai asmenų netektų galimybės gauti laisvos žemės fondo žemės kaip lygiavertį žemės sklypą atkuriant nuosavybės teises. Manytina, kad žemės reformos metu pirmenybė turėtų būti teikiama nuosavybės teisių atkūrimui. Tuo tarpu priėmus įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas, sumažėjus laisvos žemės fondo žemės, kuri galėtų būti neatlygintinai perduodama piliečiams, kiekiui, galimai sulėtėtų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo susiaurinama galimybė kitiems piliečiams atkurti nuosavybės teises į jų turėtą žemę, yra pagrįstas ir nepažeidžia pastarųjų piliečių teisėtų lūkesčių.
Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, žemės ūkio veiklos subjektai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jų naudojama žemė buvo perduodama piliečiams nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, lyginant su žemės ūkio veiklos subjektais, kuriems jų naudojama žemė, įsigaliojus įstatymui, jau nebūtų perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Kita vertus, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas,
vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją.
Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Pritarti Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams ( pastaba-išvadoje paryškinta mūsų
straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis skirtas reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai papildyti. Atsižvelgti Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatyti, kad ,,šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.
žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje yra žemės ūkio veiklos subjekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudojama laisvos žemės fondo žemė, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje“. Vertinamoji projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų sąvoka ,,asmenys“ ir sąvoka ,,pretendentai“. Antra, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies pakeitimas, nebūtų taikomas teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Tačiau nėra aišku, ar tokiu atveju būtų taikoma galiojanti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostata, t. y. reikalavimas, kad atkuriant nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn galėtų būti perduodama laisvos žemės fondo žemė tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas ir naudojantiems žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d.
Manytina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pradėtos, bet neužbaigtos iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti užbaigiamos taikant iki įstatymo pakeitimo galiojusias sąlygas ir tvarką. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. Atsižvelgti Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Seimo valdyba 2017-02-15 paprašė Vyriausybės išvados ir 2017-05-18 Seimui buvo pateikta Vyriausybės išvada (žr. 5 lentelę). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-05-10 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1597 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-266 (toliau
Atsižvelgti Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. 2. Lietuvos
1. Pasikeitusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės disponavimo sąlygos (nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385
„Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“
sustabdytas prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas, o nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo 2014 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr.
XII-854 valstybė apsisprendė likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės neparduoti, o sudaryti galimybę ją nuomotis) ir šiuo metu galiojanti, tačiau dalies visuomenės atžvilgiu neveiksminga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalies nuostata, įtvirtinanti konkrečią datą , nuo kurios naudojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam žemės plotu tik šią žemę naudojantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas atitinkantiems piliečiams, pageidaujantiems ir turintiems teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nebeužtikrina visuomenės grupių – žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, ilgą laiką naudojančių jų įdirbtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ir piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (toliau – asmenys), interesų pusiausvyros. Nors siekiant išlaikyti asmenų interesų pusiausvyrą Įstatymo projekte siūloma pakeisti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį ir nustatyti, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams, tačiau nenustatoma, nuo kurio momento galėtų būti skaičiuojamas Įstatymo projektu keičiamo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytas ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas, taigi nebus užtikrinami asmenų teisėtų lūkesčių apsauga ir asmenų lygiateisiškumas.
Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, konkrečią projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą renkasi teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamame susirinkime, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį tikslinga papildyti – nustatyti, kad ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas skaičiuojamas nuo teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamo susirinkimo, kuriame piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, renkasi projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą, dienos. Atsižvelgti Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. 3. Lietuvos Respublikos
2 .
Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos pereinamosios nuostatos siejamos tik su Atkūrimo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte reglamentuojamu pretendentų susirinkime parašu išreikštu pasirinkimu . Kadangi turėtų būti užtikrinami ne tik minėtose Įstatymo projekto nuostatose nurodytų, bet ir kitų asmenų, kuriems iki Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo pradėti perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo veiksmai, teisėti interesai, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį tikslinga išdėstyti taip: „
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu pilietis, pageidaujantis ir turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinko atitinkamoje kadastro vietovėje.“ Atsižvelgti Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. 4. Lietuvos
1
3. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomas jau po Įstatymo projekto
projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos turėtų būti tikslinamos. Atsižvelgti Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai :
6.1. Sprendimas: įstatymo projektas XIIIP-266 prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, todėl siūloma šio įstatymo projekto nesvarstyti. 7. Balsavimo rezultatai: 9 – už (visais balsais). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Česlav Olševski. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto
1Komiteto klausymuose dalyvavo:
Andriejus Stančikas - Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė ir Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeiseinė; Algirdas Sereika - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Laima Kasparavičiūtė - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja, Jonas Sviderskis - LŽŪBA direktorius, Sigitas Dimaitis – LR žemės ūkio rūmų direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)1 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygą, nustatant, kad ,,laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams“.
Galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad laisvos žemės fondo žemė gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui piliečiams, naudojantiems šią žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. bei atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma sumažinti apimtį laisvos žemės fondo žemės, kuri, atkuriant nuosavybės teises, galėtų būti perduodama piliečiams neatlygintinai kaip lygiaverčiai žemės sklypai jų turėtiems žemės sklypams . Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai asmenų netektų galimybės gauti laisvos žemės fondo žemės kaip lygiavertį žemės sklypą atkuriant nuosavybės teises . Manytina, kad žemės reformos metu pirmenybė turėtų būti teikiama nuosavybės teisių atkūrimui. Tuo tarpu priėmus įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas, sumažėjus laisvos žemės fondo žemės, kuri galėtų būti neatlygintinai perduodama piliečiams, kiekiui, galimai sulėtėtų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo susiaurinama galimybė kitiems piliečiams atkurti nuosavybės teises į jų turėtą žemę, yra pagrįstas ir nepažeidžia pastarųjų piliečių teisėtų lūkesčių .
Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, žemės ūkio veiklos subjektai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jų naudojama žemė buvo perduodama piliečiams nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, lyginant su žemės ūkio veiklos subjektais, kuriems jų naudojama žemė, įsigaliojus įstatymui, jau nebūtų perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje . Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai , kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Kita vertus, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir
2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją.
Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną . (P.S.
Nepritarti. Siūlomas teisinis reglamentavimas nepažeis asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teisių, kadangi šiai dienai likęs laisvas valstybinės žemės plotas viršija šios žemės poreikį, tačiau pretendentai dažniausiai renkasi ne laisvą valstybinę žemę, o ūkininkų daug metų dirbamą geros agrarinės būklės žemę. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)23
taikymą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis skirtas reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai papildyti . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)23
įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.
ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje yra žemės ūkio veiklos subjekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudojama laisvos žemės fondo žemė, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje“. Vertinamoji projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų sąvoka ,,asmenys“ ir sąvoka ,,pretendentai“. Antra, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies pakeitimas, nebūtų taikomas teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Tačiau nėra aišku, ar tokiu atveju būtų taikoma galiojanti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostata, t. y. reikalavimas, kad atkuriant nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn galėtų būti perduodama laisvos žemės fondo žemė tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas ir naudojantiems žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d.
Manytina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pradėtos, bet neužbaigtos iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti užbaigiamos taikant iki įstatymo pakeitimo galiojusias sąlygas ir tvarką. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)
pateikta informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. Vyriausybės išvada gauta 2017-05-17. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-01-16)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-266 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime , tačiau siūlome įvertinti Projekto nuostatų atitiktį bendriesiems teisingumo bei proporcingumo principams .
Visų pirma atkreipiame Jūsų dėmesį į Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tikslą, kuris yra įtvirtintas tiek šio įstatymo rezoliucinėje dalyje, tiek pirmame jo straipsnyje. Šiuo įstatymu iš esmės yra siekiama nustatytomis sąlygomis bei tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams atkurti teises į jų nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą. Šiame kontekste pažymime, kad priėmus Projekto 1 straipsniu siūlomas nuostatas, piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nebegalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į tą laisvos žemės fondo žemę, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Todėl šioje vietoje kyla klausimas, ar nebūtų pažeistas teisingumo principas tokių piliečių, kurie pagrįstai tikisi atgauti teises į jiems priklausiusią laisvos žemės fondo žemę, atžvilgiu . Toliau atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto tikslą, kuris, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, yra užtikrinti teisę žemės ūkio veiklos subjektams, naudojantiems laisvos žemės fondo žemę, ją toliau naudoti žemės ūkio veiklai, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas racionaliai naudoti šią žemę. Pastebime, kad priėmus Projektu siūlomas nuostatas, būtų apribojamos asmenų, kuriems galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į laisvos žemės fondo žemę, teisės, tuo tarpu žemės ūkio veiklos subjektų, naudojančių laisvos žemės fondo žemę, padėtis ženkliai pagerėtų.
Todėl manytume, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgta į bendrąjį proporcingumo principą , kuris reiškia, kad valdžios institucijos turi imtis tokių priemonių, kurios yra tinkamos teisėtiems tikslams pasiekti. Įvertinus tai, kad siekiant praplėsti ir (ar) užtikrinti vienos asmenų grupės teises, būtų nepagrįstai apribojamos kitos asmenų grupės teisės, svarstytina, ar siūlomos priemonės iš tiesų yra tinkamos norimam tikslui pasiekti. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. Išvados rengėjai patobulino įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė (2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 352) Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-266 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms ir pasiūlyti jas tobulinti pagal šias pastabas:
paskirties žemės disponavimo sąlygos (nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ sustabdytas prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas, o nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo 2014 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr.
XII-854 valstybė apsisprendė likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės neparduoti, o sudaryti galimybę ją nuomotis) ir šiuo metu galiojanti, tačiau dalies visuomenės atžvilgiu neveiksminga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalies nuostata, įtvirtinanti konkrečią datą, nuo kurios naudojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam žemės plotu tik šią žemę naudojantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas)
piliečiams, pageidaujantiems ir turintiems teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nebeužtikrina visuomenės grupių – žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, ilgą laiką naudojančių jų įdirbtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ir piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (toliau – asmenys), interesų pusiausvyros. Nors siekiant išlaikyti asmenų interesų pusiausvyrą Įstatymo projekte siūloma pakeisti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį ir nustatyti, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams, tačiau nenustatoma, nuo kurio momento galėtų būti skaičiuojamas Įstatymo projektu keičiamo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytas ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas, taigi nebus užtikrinami asmenų teisėtų lūkesčių apsauga ir asmenų lygiateisiškumas .
Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, konkrečią projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą renkasi teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamame susirinkime, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį tikslinga papildyti
Pritarti. 2. Vyriausybė (2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 352) 2.
nuostatos siejamos tik su Atkūrimo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte reglamentuojamu pretendentų susirinkime parašu išreikštu pasirinkimu. Kadangi turėtų būti užtikrinami ne tik minėtose Įstatymo projekto nuostatose nurodytų, bet ir kitų asmenų, kuriems iki Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo pradėti perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo veiksmai, teisėti interesai, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį tikslinga išdėstyti taip:
„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos
nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu pilietis, pageidaujantis ir turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinko atitinkamoje kadastro vietovėje.“ (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Vyriausybė (2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 352)
bus svarstomas jau po Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo datos, todėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos turėtų būti tikslinamos . (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Stančikas, K. Starkevičius, P.Čimbaras, A.Gaidžiūnas, B.Markauskas, V. Rastenis, J. Rimkus, V. Kamblevičius (2017-05-08)2 Argumentai: 1.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktus duomenis iki 2017 m. balandžio 1 d. 787,4 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse. Nuosavybės teisės atkurtos 779,97 tūkst. piliečių į 4,02 mln. ha žemės plotą, tai yra nuosavybės teisės atkurtos į 99,7 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose (99,9 proc., įvertinus žemės plotus, į kuriuos negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo). Liko nuosavybės teises atkurti 7,1 tūkst. piliečiams į 10,6 tūkst. ha žemę, tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose (toliau
atkūrimo procese, būtų suformuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti reikalingi žemės sklypai, o per 2018 metus priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pažymėtina, kad pagal Tarnybos pateiktus duomenis net 4,2 tūkst. piliečiams į 6,8 tūkst. ha žemę nebus galima užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų dėl ne nuo Tarnybos priklausančių veiksmų (neveikimo), o dėl pačių piliečių, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę neveikimo: kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, arba atvykę be priežasties nesirenka arba vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą, nederina suprojektuotų žemės sklypų ribų ir vietos, net nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidauja gauti žemės nors apie tai, kad privalo nurodyti vietovę, yra informuoti ne kartą. Įvertinant šias aplinkybes, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme siūloma numatyti konkrečius atvejus, kai dėl pačių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, neveikimo, tinkamai juos informavus, už žemę, turėtą kaimo gyvenamosiose vietovėse, būtų galima atlyginti pinigais. 2. Pagal Tarnybos pateiktus duomenis, šalies miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,8 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į apie 39,4 tūkst. ha žemės plotą. Miestuose nuosavybės teisės atkurtos į 90,56 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, tačiau Vilniaus mieste šis skaičius siekia tik 54 proc. Nuosavybės teises liko atkurti 6,6 tūkst. piliečių į 3,7 tūkst. ha žemės plotą. Piliečių pasyvus dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese pasitaiko ir miestuose.
Yra žinomų atvejų, kai suformuotų naujų žemės sklypų konkrečiame mieste poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius, tačiau piliečiai kviečiami neatvyksta rinktis naujų žemės sklypų arba atvykę reikalauja geresnėje miesto teritorijoje suformuoto naujo žemės sklypo, nors to neįmanoma padaryti. Kadangi miestuose parduoti ar išnuomoti aukcione gali būti tik tokie nauji kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, piliečiams nepasirinkus naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų, stabdomas ne tik nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir valstybinės kitos paskirties naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionuose procesas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tvarką miestuose, ar kituose šio įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams miestuose, kai suformuotų naujų žemės sklypų atitinkamame mieste poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius. Atsižvelgiant į tai bei siekiant kuo greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą ir miestuose, siūloma įtvirtinti konkrečius atvejus, kai dėl pačių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose, neveikimo, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinė žemės tarnyba. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-266 (toliau – Įstatymo projektas) papildyti nauju 2 straipsniu: ,,
1.
6 dalimi: ,,
6Jeigu pilietis,
turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje (jo įpėdiniai), Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima formuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. “
7 dalimi: ,,
žemės sklypų yra tiek, kad Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytoje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilėje įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau eilėje įrašyti piliečiai (jų įpėdiniai) Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę nepasirenka naujų žemės sklypų, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, atsižvelgdamas į likusios grąžinti žemės plotą, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nauji žemės sklypai, ar vertę, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyti nauji žemės sklypai. 3. Buvusias 21 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis.“ Buvusį Įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ( 2017-06-02 ) Komiteto sprendimas: įstatymo projektas XIIIP-266 prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, todėl siūloma šio įstatymo projekto nesvarstyti. Nepritarti. Siūlomas teisinis reglamentavimas nepažeis asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teisių, kadangi šiai dienai likęs laisvas valstybinės žemės plotas viršija šios žemės poreikį, tačiau pretendentai dažniausiai renkasi ne laisvą valstybinę žemę, o ūkininkų daug metų dirbamą geros agrarinės būklės žemę. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): siūlyti Komitetui pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-266(2) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-266(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvados rengėjai Andriejus Stančikas Kazys Starkevičius Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
Kaimo reikalų komitetas
2017-06-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė ir Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeiseinė;
Algirdas Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Laima Kasparavičiūtė
Kriščiūnienė – LR Prezidento patarėja, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjas" atstovė, Zbignevas Krapikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)1 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygą, nustatant, kad ,,laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams“. Galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad laisvos žemės fondo žemė gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui piliečiams, naudojantiems šią žemę nuo 2004 m. rugpjūčio
teisiniu reguliavimu siūloma sumažinti apimtį laisvos žemės fondo žemės, kuri, atkuriant nuosavybės teises, galėtų būti perduodama piliečiams neatlygintinai kaip lygiaverčiai žemės sklypai jų turėtiems žemės sklypams. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai asmenų netektų galimybės gauti laisvos žemės fondo žemės kaip lygiavertį žemės sklypą atkuriant nuosavybės teises. Manytina, kad žemės reformos metu pirmenybė turėtų būti teikiama nuosavybės teisių atkūrimui. Tuo tarpu priėmus įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas, sumažėjus laisvos žemės fondo žemės, kuri galėtų būti neatlygintinai perduodama piliečiams, kiekiui, galimai sulėtėtų.
Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo susiaurinama galimybė kitiems piliečiams atkurti nuosavybės teises į jų turėtą žemę, yra pagrįstas ir nepažeidžia pastarųjų piliečių teisėtų lūkesčių. Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, žemės ūkio veiklos subjektai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jų naudojama žemė buvo perduodama piliečiams nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, lyginant su žemės ūkio veiklos subjektais, kuriems jų naudojama žemė, įsigaliojus įstatymui, jau nebūtų perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Kita vertus, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).
Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Nepritarti. Siūlomas teisinis reglamentavimas nepažeis asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teisių, kadangi šiai dienai likęs laisvas valstybinės žemės plotas viršija šios žemės poreikį, tačiau pretendentai dažniausiai renkasi ne laisvą valstybinę žemę, o ūkininkų daug metų dirbamą geros agrarinės būklės žemę. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)23
straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis skirtas reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)23 3.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje yra žemės ūkio veiklos subjekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudojama laisvos žemės fondo žemė, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje“. Vertinamoji projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų sąvoka ,,asmenys“ ir sąvoka ,,pretendentai“. Antra, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies pakeitimas, nebūtų taikomas teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo.
Tačiau nėra aišku, ar tokiu atveju būtų taikoma galiojanti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostata, t. y. reikalavimas, kad atkuriant nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn galėtų būti perduodama laisvos žemės fondo žemė tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas ir naudojantiems žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. Manytina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pradėtos, bet neužbaigtos iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti užbaigiamos taikant iki įstatymo pakeitimo galiojusias sąlygas ir tvarką. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-01-04)
informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta 2017-05-17. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-01-16) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-266 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlome įvertinti Projekto nuostatų atitiktį bendriesiems teisingumo bei proporcingumo principams. Visų pirma atkreipiame Jūsų dėmesį į Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tikslą, kuris yra įtvirtintas tiek šio įstatymo rezoliucinėje dalyje, tiek pirmame jo straipsnyje. Šiuo įstatymu iš esmės yra siekiama nustatytomis sąlygomis bei tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams atkurti teises į jų nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą. Šiame kontekste pažymime, kad priėmus Projekto 1 straipsniu siūlomas nuostatas, piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nebegalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į tą laisvos žemės fondo žemę, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies
pažeistas teisingumo principas tokių piliečių, kurie pagrįstai tikisi atgauti teises į jiems priklausiusią laisvos žemės fondo žemę, atžvilgiu. Toliau atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto tikslą, kuris, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, yra užtikrinti teisę žemės ūkio veiklos subjektams, naudojantiems laisvos žemės fondo žemę, ją toliau naudoti žemės ūkio veiklai, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas racionaliai naudoti šią žemę. Pastebime, kad priėmus Projektu siūlomas nuostatas, būtų apribojamos asmenų, kuriems galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į laisvos žemės fondo žemę, teisės, tuo tarpu žemės ūkio veiklos subjektų, naudojančių laisvos žemės fondo žemę, padėtis ženkliai pagerėtų.
Todėl manytume, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgta į bendrąjį proporcingumo principą, kuris reiškia, kad valdžios institucijos turi imtis tokių priemonių, kurios yra tinkamos teisėtiems tikslams pasiekti. Įvertinus tai, kad siekiant praplėsti ir (ar) užtikrinti vienos asmenų grupės teises, būtų nepagrįstai apribojamos kitos asmenų grupės teisės, svarstytina, ar siūlomos priemonės iš tiesų yra tinkamos norimam tikslui pasiekti. Nepritarti. Siūlomas teisinis reglamentavimas nepažeis asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teisių, kadangi šiai dienai likęs laisvas valstybinės žemės plotas viršija šios žemės poreikį, tačiau pretendentai dažniausiai renkasi ne laisvą valstybinę žemę, o ūkininkų daug metų dirbamą geros agrarinės būklės žemę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė (2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 352)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-266 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms ir pasiūlyti jas tobulinti pagal šias pastabas:
disponavimo sąlygos (nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.
reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ sustabdytas prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas, o nuo 2014 m. gegužės
laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo 2014 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XII-854 valstybė apsisprendė likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės neparduoti, o sudaryti galimybę ją nuomotis) ir šiuo metu galiojanti, tačiau dalies visuomenės atžvilgiu neveiksminga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalies nuostata, įtvirtinanti konkrečią datą, nuo kurios naudojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam žemės plotu tik šią žemę naudojantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas atitinkantiems piliečiams, pageidaujantiems ir turintiems teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nebeužtikrina visuomenės grupių – žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, ilgą laiką naudojančių jų įdirbtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ir piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (toliau
Nors siekiant išlaikyti asmenų interesų pusiausvyrą Įstatymo projekte siūloma pakeisti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams, tačiau nenustatoma, nuo kurio momento galėtų būti skaičiuojamas Įstatymo projektu keičiamo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
fondo žemės naudojimo terminas, taigi nebus užtikrinami asmenų teisėtų lūkesčių apsauga ir asmenų lygiateisiškumas.
Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, konkrečią projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą renkasi teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamame susirinkime, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį tikslinga papildyti – nustatyti, kad ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas skaičiuojamas nuo teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamo susirinkimo, kuriame piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, renkasi projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą, dienos. Pritarti. 2. Vyriausybė (2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 352)23
nuostatos siejamos tik su Atkūrimo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte reglamentuojamu pretendentų susirinkime parašu išreikštu pasirinkimu.
Kadangi turėtų būti užtikrinami ne tik minėtose Įstatymo projekto nuostatose nurodytų, bet ir kitų asmenų, kuriems iki Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo pradėti perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo veiksmai, teisėti interesai, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį tikslinga išdėstyti taip:
„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nuosavybės teisių
atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu pilietis, pageidaujantis ir turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinko atitinkamoje kadastro vietovėje.“ Pritarti. 3. Vyriausybė (2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 352)2
bus svarstomas jau po Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo datos, todėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos turėtų būti tikslinamos. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Stančikas, K. Starkevičius, P.Čimbaras, A.Gaidžiūnas, B.Markauskas, V. Rastenis, J. Rimkus, V. Kamblevičius (2017-05-08)2 N Argumentai: 1.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktus duomenis iki 2017 m. balandžio 1 d. 787,4 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse. Nuosavybės teisės atkurtos 779,97 tūkst. piliečių į 4,02 mln. ha žemės plotą, tai yra nuosavybės teisės atkurtos į 99,7 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose (99,9 proc., įvertinus žemės plotus, į kuriuos negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo). Liko nuosavybės teises atkurti 7,1 tūkst. piliečiams į 10,6 tūkst. ha žemę, tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose (toliau
atkūrimo procese, būtų suformuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti reikalingi žemės sklypai, o per 2018 metus priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pažymėtina, kad pagal Tarnybos pateiktus duomenis net 4,2 tūkst. piliečiams į 6,8 tūkst. ha žemę nebus galima užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų dėl ne nuo Tarnybos priklausančių veiksmų (neveikimo), o dėl pačių piliečių, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę neveikimo: kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, arba atvykę be priežasties nesirenka arba vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą, nederina suprojektuotų žemės sklypų ribų ir vietos, net nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidauja gauti žemės nors apie tai, kad privalo nurodyti vietovę, yra informuoti ne kartą. Įvertinant šias aplinkybes, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme siūloma numatyti konkrečius atvejus, kai dėl pačių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, neveikimo, tinkamai juos informavus, už žemę, turėtą kaimo gyvenamosiose vietovėse, būtų galima atlyginti pinigais. 2. Pagal Tarnybos pateiktus duomenis, šalies miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,8 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į apie 39,4 tūkst. ha žemės plotą. Miestuose nuosavybės teisės atkurtos į 90,56 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, tačiau Vilniaus mieste šis skaičius siekia tik 54 proc. Nuosavybės teises liko atkurti 6,6 tūkst. piliečių į 3,7 tūkst. ha žemės plotą. Piliečių pasyvus dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese pasitaiko ir miestuose.
Yra žinomų atvejų, kai suformuotų naujų žemės sklypų konkrečiame mieste poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius, tačiau piliečiai kviečiami neatvyksta rinktis naujų žemės sklypų arba atvykę reikalauja geresnėje miesto teritorijoje suformuoto naujo žemės sklypo, nors to neįmanoma padaryti. Kadangi miestuose parduoti ar išnuomoti aukcione gali būti tik tokie nauji kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, piliečiams nepasirinkus naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų, stabdomas ne tik nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir valstybinės kitos paskirties naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionuose procesas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tvarką miestuose, ar kituose šio įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams miestuose, kai suformuotų naujų žemės sklypų atitinkamame mieste poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius. Atsižvelgiant į tai bei siekiant kuo greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą ir miestuose, siūloma įtvirtinti konkrečius atvejus, kai dėl pačių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose, neveikimo, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinė žemės tarnyba. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-266 (toliau – Įstatymo projektas) papildyti nauju 2 straipsniu: ,,
1.
dalimi: ,,
atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje (jo įpėdiniai), Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima formuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. “
dalimi: ,,
yra tiek, kad Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytoje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilėje įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau eilėje įrašyti piliečiai (jų įpėdiniai) Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę nepasirenka naujų žemės sklypų, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, atsižvelgdamas į likusios grąžinti žemės plotą, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nauji žemės sklypai, ar vertę, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyti nauji žemės sklypai. 3. Buvusias 21 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis.“ Buvusį Įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
principams, todėl siūloma šio įstatymo projekto nesvarstyti Nepritarti . Siūlomas teisinis reglamentavimas nepažeis asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, teisių, kadangi šiai dienai likęs laisvas valstybinės žemės plotas viršija šios žemės poreikį, tačiau pretendentai dažniausiai renkasi ne laisvą valstybinę žemę, o ūkininkų daug metų dirbamą geros agrarinės būklės žemę. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-266(3) ir Komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymas: pasiūlyti Seimui svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas, Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-266(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė