Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 7 straipsnį nauja 4 dalimi:
,,4. Fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiantis iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, moka 15 procentų privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą.“
2Buvusias 7 straipsnio 4,5 dalis laikyti atitinkamai 5,6 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministerija šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pakeitimams įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nuo 2015 m. sausio 1 d. visi miško valdytojai turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Privalomuosius 5 proc. atskaitymus, apskaičiuotus nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką, į valstybės biudžetą privalo mokėti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tuo tarpu valstybinio miško valdytojai (juridiniai asmenys) iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką į valstybės biudžetą papildomai turi sumokėti privalomuosius
reikmėms tenkinti. Šios nuostatos patvirtintos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1380 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 1229 „Dėl privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo. Žaliavinė mediena valstybei sukuria mažiausią pridėtinę vertę – tik 30 mln. Eur ir nesukurianti nė vienos darbo vietos. Tuo tarpu aukštos pridėtinės vertės produktai, tokie kaip medienos plokštės ir baldai, sukuria ne tik nuo 150 iki 1500 darbo vietų, bet ir padidina valstybės įplaukas nuo 75 iki
departamento duomenimis, Lietuvoje apvalios padarinės medienos eksportas nuo 1997 iki 2016 m. ženkliai išaugo – nuo 767000 m³, iki 1473000 m³, o tai yra beveik milijonu m³ daugiau.
Tuo tarpu daugelis užsienio valstybių (Lenkija, Švedija, Suomija, Estija, Vokietija, Čekija ir kitos), žaliavinės medienos eksportą, lyginant su 2007 metais, ženkliai sumažino. UAB BALTPOOL duomenimis, pirkėjai tarpininkai ir užsienio pirkėjai 2018 m. nupirko 46 % visos naujai tais metais parduotos žaliavinės medienos. Užsienio pirkėjai 2018 m. lyginant su 2016 m. naujai sudarė sandorių 6 kartus daugiau. VMT duomenimis 2016 m. iš Lietuvos eksportuota apie 1,5 mln. m3 padarinės medienos, kurios 50 % sudaro biokuro žaliava. Rinkos dalyvių teigimu šiuo metu eksportas yra didesnis. Tarpininkų ir užsienio pirkėjų dalyvavimas žaliavinės medienos pirkime jos kainą kelia atitinkamai iki 57 ir 58 procentų, o tai yra 15 ir 45 procentais daugiau nei
gaminiams kaip lentos, skiedros biokurui ar skaldytos malkos, visus šiuos gaminius panaudojant kaip kurą, deginant. To rezultate nėra sukuriamas joks pridėtinės vertės produktas, gamta ir oras yra teršiamas, o žiedinė ekonomika nesivysto. Nustatyti 5 ir 10 procentų mokėjimai nesustabdo miškų valdytojų nuo žaliavinės medienos eksploatavimo, todėl buvo parengtas šis Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiantis iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, moka 15 procentų privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą. Taigi, padidinamas privalomųjų atskaitymų procentas už žaliavinės medienos eksportą ar tiekimą į kitas Europos Sąjungos šalis. Patys gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos (medžių stiebų), pavyzdžiui, lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos ir kiti, nėra atskaitymų iš pajamų pagal Miškų įstatymą objektas.
Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – padidinti privalomųjų atskaitymų procentą už žaliavinės medienos eksportą ar tiekimą į kitas Europos Sąjungos šalis. Taip bus efektyviau sprendžiamas žaliavinės medienos, kaip mažiausio pridėtinės vertės eksporto, nulemiančio masinius miškų kirtimus, dominavimo klausimas, taip ne tik keliant grėsmę klimato kaitos ir oro taršos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimui, bet ir nulemiant gerokai mažesnes įplaukas į šalies biudžetą. Kitas esminis įstatymo projekto tikslas – paskatinti aukštos pridėtinės vertės medienos gaminių gamybą ir eksportą, kas būtų didelė paskata medienos perdirbimo pramonės, ypač smulkaus verslo, plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui šalies viduje ir didesnėms įplaukoms į valstybės biudžetą. Tai sudarys prielaidas aplinkai draugiškiems verslams ir racionaliam žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimui medienos pramonės sektoriuje, kartu užtikrinant verslo laisvę ir sąžiningą konkurenciją, būtinus demokratinės valstybės principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Miškų įstatymo redakcijos 7 straipsnio „Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas“ 2 dalyje nustatyta, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 7 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šios nuostatos patvirtintos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1380 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr.
Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija nenumato atskaitymų į valstybės biudžetą už žaliavinės medienos eksportą ar tiekimą į kitas Europos Sąjungos šalis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projekte fiziniams ar juridiniams asmenims, eksportuojantiems ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiantiems iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, nustatomi 15 procentų privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą. Tikimasi, kad didesni mokesčiai už žaliavinės medienos eksportą sustabdys fizinius ar juridinius asmenis nuo jos eksploatavimo, taip laikantis klimato kaitos ir oro taršos mažinimo įsipareigojimų, paskatins medienos perdirbimo pramonės vystymąsi, o verslininkus – imtis kitokios verslo politikos, akcentuojant ir fokusuojantis į aplinkai nežalingą medžiagų naudojimą ir to rezultate – žiedinės ekonomikos vystymąsi. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Didesni atskaitymai už eksportuojamą žaliavinę medieną skatintų ne tik aplinkai nekenksmingą ir ekologišką verslo modelį, vis labiau populiarėjantį tarp išsivysčiusių valstybių, bet ir didintų medžiagų ir gaminių paklausą, atvertų kelius verslininkams į naujas rinkas bei prisidėtų prie žiedinės ekonomikos kūrimo valstybėje. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, reikės keisti Vyriausybės
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aplinkos apsauga, privatūs ir valstybiniai miškai, žaliavinė mediena, pridėtinės vertės produktas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-15 Nr. S-2018-7549 Lietuvos Respublikos Seimui
STRAISPNIO pakeitimo ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIIP‑2657 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2657 (toliau – Projektas), teikiame pastabas. Projekto 1 straipsniu įstatyme siūloma nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiantis iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, moka 15 procentų privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, nustatoma prievolė mokėti mokestį tais atvejais, kai žaliavos kerta Lietuvos Respublikos sienas. 1. Primename, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau- SESV) 30 straipsnį valstybių narių tarpusavio prekyboje yra draudžiami bet kokie importo ar eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai. Kitaip tariant, bet koks privalomasis mokėjimas, kuris taikomas vien dėl to, kad atitinkamos prekės kirto valstybės sieną patenka į minėto draudimo taikymo apimtį. Projekte siūlomas privalomasis atskaitymas į kitas valstybes nares išvežamai žaliavinei medienai yra lygiaverčio poveikio mokėjimas, kuris pagal Teisingumo Teismo praktikoje suformuotą apibrėžimą yra suprantamas kaip „bet koks piniginis mokėjimas, kad ir koks mažas, nepaisant jo paskirties ir taikymo būdo, jeigu jis yra nustatomas vienašališkai, dėl to, kad prekės kirto sieną, net jei tikslas nėra diskriminuoti ar apsaugoti vietinę prekę“[1].
Remdamiesi nurodytais argumentais manome, kad Projekto 1 straipsniu dėstomas pasiūlymas riboja laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje ir yra nesuderinamas su SESV 30 straipsniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygiaverčio poveikio mokėjimus, remiantis Teisingumo Teismo praktika, negalima pateisinti jokiais pagrindais. SESV
įsipareigojimą susilaikyti nuo tam tikro veikimo. Šiai pareigai nėra nustatyta jokių išlygų, kurios įgalintų jos įgyvendinimą padaryti priklausomą nuo valstybės narės nacionalinio teisės akto[2]. Todėl aiškinamame rašte pateiktos projekto rengimą paskatinusios priežastys negali būti vertinamos kaip ribojimą pateisinantys pagrindai, nepaisant siekiamų tikslų ir uždavinių pobūdžio. 2. Kartu atkreipiame dėmesį į Projekto 1 straipsnio formuluotę, kuria atskiriami eksporto ir tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes atvejai. Sąjungos teisėje eksportas yra suprantamas kaip valstybių narių prekyba su trečiosiomis šalimis. Pagal SESV 207 straipsnį muitų normos, tarifai, kitos prekybinės taisyklės su trečiosiomis valstybėmis yra bendrosios prekybos politikos dalis, o pastaroji pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą priklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai. Tai reiškia, kad bendrosios prekybos politikos srityje tik Sąjunga gali leisti teisiškai privalomus aktus. Todėl Projekto 1 straipsnio formuluotė, ta apimtimi, kiek ja siekiama įvesti eksporto apmokestinimą, yra nesuderinama su Sąjungos teise.
Remdamiesi nurodytais argumentais, siūlome susilaikyti nuo reguliavimo priemonių, kuriomis būtų kišamasi į Sąjungos išimtinėje kompetencijoje esančią bendrosios prekybos politikos sritį. Įstatymo projekte neturėtų būti pasiūlymų dėl eksporto mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Sprendimo Komisija prieš Italiją , C-24/68, EU:C:1969:29, 9 punktas; [2] Sprendimo Van Gend en Loos v. Administratie der Belastingen,
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad „fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiantis iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, moka 15 procentų privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiantis <...> žaliavinę medieną“ turinys, t. y., nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar projekto iniciatoriai turėjo omeny, tik žaliavinės medienos eksportą ar tiekimą tik į kitas „Europos Sąjungos šalis“, ar ir tokios medienos eksportą į kitas užsienio valstybes, nesančias „Europos Sąjungos šalimis“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžiamos sąvokos „eksportas“, „tiekimas Europos Sąjungos šalims“, todėl jų turinys nėra aiškus. Antra, kadangi nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo turinys, tai projekto nuostatos diskutuotinos ir šiuo aspektu:
Jei projekto iniciatoriai turėjo omeny žaliavinės medienos eksportą ar tiekimą tik į kitas „Europos Sąjungos šalis“, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad projektu siūlomi 15 procentų privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą būtų mokami tik už į „Europos Sąjungos šalis“ eksportuojamą ar tiekiamą žaliavinę medieną.
Tuo tarpu žaliavinę medieną eksportuojant ar tiekiant į kitas užsienio valstybes, minėti atskaitymai nebūtų mokami. Tokiu būdu projektu siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai skatintų žaliavinės medienos eksportą į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes. Projekto aiškinamajame rašte tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo argumentai nėra pateikti. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai. Be to, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą privalėtų mokėti ne visi fiziniai ir juridiniai asmenys, eksportuojantys ar tiekiantys žaliavinę medieną į užsienio valstybes. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu asmenys, eksportuojantys ar tiekiantys žaliavinę medieną į „Europos Sąjungos šalis“ galimai būtų diskriminuojami lyginant su asmenimis, kurie žaliavinę medieną eksportuoja ar tiekia į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes. Taigi įstatymas galimai nevienodai traktuotų žaliavinę medieną eksportuojančius subjektus. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą asmenų lygiateisiškumo doktriną. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą mokėtų asmenys, eksportuojantys žaliavinę medieną, todėl nėra pakankamai aiški šių atskaitymų teisinė prigimtis, t. y., nėra aišku, ar šie atskaitymai pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį būtų laikomi muitais (pavyzdžiui, eksporto muitai) (šio straipsnio 23 punktas), ar atskaitymais nuo pajamų pagal Miškų įstatymą (šio straipsnio 24 punktas), todėl nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su minėto įstatymo nuostatomis.
Ketvirta, svarstytina, ar projektu siūlomos nuostatos pagal Europos Sąjungos teisės aktus negalėtų būti traktuojamos kaip nepagrįstai ribojančios laisvą prekių judėjimą, nes Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjunga apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas“. Penkta, nėra aiškus siūlomų projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką tuo aspektu, kad nėra aišku, kokio dydžio privalomuosius atskaitymus - tik 5 procentų, tik 15 procentų ar 20 (5 plius 15) procentų, - turėtų mokėti miško valdytojas, kartu esantis ir žaliavinės medienos eksportuotojas ar tiekėjas į Europos Sąjungos šalis. Šešta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų apskaičiuojami 15 procentų privalomieji atskaitymai, t. y., ar nuo pajamų, gautų už į Europos Sąjungos valstybes eksportuotą ar jai patiektą žaliavinę medieną, ar atskaitymai būtų apskaičiuojami kitu būdu. Projektą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Septinta, projekto nuostatose nėra aiškios sąvokos „Europos Sąjungos šalys“, ,,išgauta žaliavinė mediena“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, jas nereikėtų patikslinti. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
„straipsnio“ įrašytinas skaičius „7“;
žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ bei brauktinas žodis „nuo“;
raštą teikiamo įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė, o ne Aplinkos ministerija, tai projekto 2 straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 3. Pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įstatymas įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo terminus, svarstytina, ar ši nuostata neprieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> naują mokesčio tarifą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. 4. Kadangi projektu siūloma nustatyti ūkio subjektams naujus privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą, o Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-2715), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]