Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projektas Lyginamasis variantas
II
dalies II skyriaus papildymas penktuoju skirsniu Papildyti II dalį II skyrių penktuoju skirsniu: „
1311 straipsnis. Pareiškimas išduoti teismo įsakymą
administravimo subjektas ar atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). 2. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:
1) pareiškimą pateikė atitinkamų viešojo administravimo įgaliojimų neturintis subjektas (asmuo);
2) įstatymu nenustatyta, kad pareiškime nurodytas reikalavimas gali būti nagrinėjamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka;
3) fizinio asmens gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos;
4) yra pasibaigęs įstatyme nustatytas terminas reikalavimui pareikšti. Jei šis terminas yra pasibaigęs tik dėl dalies reikalavimų ir šią konkrečių reikalavimų dalį galima išskirti, pareiškimas nenagrinėjamas tik dėl šios reikalavimų dalies;
5) prašomi priteisti delspinigiai įstatyme nėra numatyti ar prašomų priteisti delspinigių suma yra didesnė už nustatytą įstatyme;
6) pareiškimas paduotas ne šio įstatymo 1312 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. 3. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai pareiškėjo pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal bendras administracinių bylų nagrinėjimo taisykles. 4.
tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bendrosios šiame įstatyme nustatytos proceso taisyklės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal šį skirsnį nagrinėjamose bylose dėl teismo įstatymo išdavimo netaikomos. 5. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus, kurių formas tvirtina teisingumo ministras. 6. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 1312 straipsnis. Pareiškimo padavimas, forma ir turinys
dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir pareiškimo formą nustato teisingumo ministras. 2. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų pareiškimo turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo pavadinimas, buveinė, kodas, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
2) fizinio asmens (skolininko) vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu prašoma priteisti (išieškoti) iš juridinio asmens, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, faktinis veiklos adresas (jeigu jis nesutampa su buveinės adresu ir yra žinomas), atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3) reikalavimo suma ir laikotarpis, už kurį prašoma priteisti (išieškoti).
Jei reikalavimai atsirado skirtingais laikotarpiais – kiekvienas konkrečiu laikotarpiu atsiradęs reikalavimas atskirai;
4) kai prašoma priteisti delspinigius, – delspinigių norma, delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis bei nuoroda į konkrečias delspinigius ir jų apskaičiavimą numatančias įstatymų nuostatas;
5) reiškiamas reikalavimas ir jo teisinis bei faktinis pagrindai;
6) surenkamųjų ar kitų sąskaitų numeriai, kredito įstaigų rekvizitai, mokėtojo, įmokų kodai ir
(ar) kita informacija, reikalinga skolininkui tinkamai įvykdyti reikalavimą;
straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;
8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas. 3. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. 1313 straipsnis. Pareiškimo priėmimas
teismo įsakymą priėmimo klausimas išsprendžiamas per vieną darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu pareiškimas atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl šio pareiškimo priėmimo. 2.
nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, šio įstatymo 1312 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar 1311 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama. 3. Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. 4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. 5. Jeigu pareiškėjas atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai pareiškėjui netrukdo šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu pareiškėjas atsisako pareiškimo (reikalavimo) po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame įstatyme nustatytas skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo taisykles. 1314 straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas
priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda pareiškėjui teismo įsakymą. 2.
įsakyme nurodoma:
1) įsakymo išdavimo data;
2) teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;
3) pareiškėjo pavadinimas, buveinė, kodas;
4) fizinio asmens (skolininko) vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o kai priteisiama (išieškoma) iš juridinio asmens,
5) priteisimo (išieškojimo) pagrindas;
6) priteisiama (išieškoma) iš skolininko pinigų suma;
7) išieškomų delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami. 3. Teismo įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus. 4. Pareiškėjo teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis), kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis, pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, jei reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą (pareiškimą). 5. Įsakymą pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose). 6. Teismo įsakymas apeliacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Teismo įsakymo skubiai vykdyti negalima. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas pareiškėjui (išieškotojui). 7.
teismo įsakymas yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo įsakymo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas. 1315 straipsnis. Pranešimas skolininkui
išduoti teismo įsakymą kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Kartu su šiomis kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti priteistas sumas (įskaitant delspinigius) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl pareiškėjo pateikto reikalavimo;
2) informacija, kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai;
3) informacija apie tai, kad teismas pareiškėjo reikalavimu nagrinės prašymą (pareiškimą) pagal bendras administracinių bylų nagrinėjimo taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl pareiškėjo pareiškimo, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai;
4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo. 2. Pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taikytina skolininkui įteikiant pagal šį kodeksą išduoto teismo įsakymo ir susijusių dokumentų kopijas. Procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. 3.
teismo įsakymo išdavimo paaiškėja, kad fizinio asmens (skolininko) gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs pareiškėjui terminą patikslinti fizinio asmens (skolininko) gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. 1316 straipsnis. Skolininko prieštaravimai
skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį pareiškėjo reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios reikalavimo dalies pagrįstumo. 2. Skolininko prieštaravimai dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą turi būti pateikti raštu ar elektronines ryšių priemones per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiame skirsnyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 3. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti pareiškėjui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles pareikšti prašymą (pareiškimą), atitinkantį šio įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. 4.
skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios reikalavimų dalies, teismas pagal šio skirsnio taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies pareiškėjas gali pateikti prašymą (pareiškimą) šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 5. Įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paduotas prašymas (pareiškimas), nutartimi, kuria išsprendžiamas šio prašymo (pareiškimo) priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis. 6. Jeigu pareiškėjas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto prašymo (pareiškimo) teismui nepateikia, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, o teismo įsakymas panaikinamas. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo pareiškėjui pateikti prašymą (pareiškimą) bendra tvarka. 7. Jeigu skolininkas per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. 8. Jeigu prašymą išduoti teismo įsakymą pateikęs pareiškėjas ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas. 9. Įsiteisėję teismo įsakymai vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. “
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto
lyginamasis variantas
103
Papildyti 103 straipsnį 11 punktu taip: „11) jeigu panaikinamas teismo įsakymas dėl to, kad skolininkas per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą įvykdė teismo įsakymą ir raštu pateikė tai patvirtinančius dokumentus.“
dalies II skyriaus pakeitimas Papildyti II dalies II skyrių penktuoju skirsniu: „
1311 straipsnis. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo
administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). 2. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jeigu:
1) pareiškimą pateikė reikiamų viešojo administravimo įgaliojimų neturintis subjektas (asmuo);
2) įstatymuose nenustatyta, kad pareiškime nurodytas reikalavimas gali būti nagrinėjamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka;
3) fizinio asmens (skolininko) gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos;
4) yra pasibaigęs įstatymuose nustatytas terminas reikalavimui pareikšti.
Jei šis terminas yra pasibaigęs tik dėl dalies reikalavimų ir šią konkrečių reikalavimų dalį galima išskirti, pareiškimas nenagrinėjamas tik dėl šios reikalavimų dalies;
5) prašomi priteisti delspinigiai įstatymuose nėra numatyti ar prašomų priteisti delspinigių suma yra didesnė už nustatytą įstatymuose;
6) pareiškimas paduotas ne šio įstatymo 1312 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. 3. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai pareiškėjo pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles. 4. Jeigu tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas šiame skirsnyje nereglamentuotas, taikomos bendrosios šiame įstatyme nustatytos bylų nagrinėjimo taisyklės. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal šį skirsnį nagrinėjamose bylose dėl teismo įsakymo išdavimo netaikomos. 5. Bylos šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. Jų formas tvirtina teisingumo ministras. 6. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. 1312 straipsnis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimas, forma ir turinys
dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. 2.
teismo įsakymo išdavimo, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 3, 11 punktuose ir 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų pareiškimo turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo pavadinimas, buveinė, kodas, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, kai pareiškimą paduoda atstovas;
2) fizinio asmens (skolininko) vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o kai prašoma priteisti (išieškoti) iš juridinio asmens, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, faktinis veiklos adresas (jeigu jis nesutampa su buveinės adresu ir yra žinomas), atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3) reikalavimo suma ir laikotarpis, už kurį prašoma priteisti (išieškoti). Jeigu reikalavimai atsirado skirtingais laikotarpiais, – kiekvienas konkrečiu laikotarpiu atsiradęs reikalavimas atskirai;
4) kai prašoma priteisti delspinigius, – delspinigių norma, delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis bei nuoroda į konkrečias delspinigius ir jų apskaičiavimą numatančias įstatymų nuostatas;
5) reiškiamas reikalavimas, jo teisinis ir faktinis pagrindai;
6) surenkamųjų ar kitų sąskaitų numeriai, kredito įstaigų rekvizitai, mokėtojo, įmokų kodai ir
(ar) kita informacija, reikalinga skolininkui, kad tinkamai įvykdytų reikalavimą;
straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;
8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas. 3. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. 1313 straipsnis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimas
teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas išsprendžiamas per vieną darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl šio pareiškimo priėmimo. 2.
nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka šio įstatymo 1312 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu yra šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar 1311 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama. 3. Spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. 4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą, jei jis yra išduotas, ir pareiškimą palieka nenagrinėtą arba, kai yra šio įstatymo 103 straipsnyje nurodyti pagrindai, bylą nutraukia. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. 5. Jeigu pareiškėjas atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai netrukdo pareiškėjui šio įstatymo nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iš naujo. Jeigu pareiškėjas atsisako pareiškimo (reikalavimo) po teismo įsakymo išdavimo, teismas pareiškimo atsisakymo klausimą išsprendžia pagal šiame įstatyme nustatytas skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo taisykles. 1314 straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas
dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda pareiškėjui teismo įsakymą. 2.
įsakyme nurodoma:
1) įsakymo išdavimo data;
2) teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;
3) pareiškėjo pavadinimas, buveinė, kodas;
4) fizinio asmens (skolininko) vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o kai priteisiama (išieškoma) iš juridinio asmens,
5) priteisimo (išieškojimo) pagrindas;
6) priteisiama (išieškoma) iš skolininko pinigų suma;
7) išieškomų delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami. 3. Teismo įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus. 4. Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą. 5. Teismo įsakymą pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose). 6. Teismo įsakymas apeliacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymo skubiai vykdyti negalima. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiunčiamas pareiškėjui (išieškotojui). 7.
teismo įsakymas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo įsakymo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas. 1315 straipsnis. Pranešimas skolininkui
teismo įsakymo išdavimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Kartu su šiomis kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti priteistas sumas (įskaitant delspinigius) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus arba pareikšti prieštaravimus dėl pareiškėjo pateikto reikalavimo;
2) informacija, kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai;
3) informacija apie tai, kad teismas pareiškėjo reikalavimu nagrinės prašymą (pareiškimą) pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl pareiškėjo pareiškimo, jeigu reikalavimas buvo neįvykdytas ar įvykdytas netinkamai;
4) informacija apie tai, kad, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrino pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo. 2. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami Civilinio proceso kodekse nustatyta pagal šį kodeksą išduoto teismo įsakymo ir susijusių dokumentų kopijų įteikimo skolininkams tvarka. Procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. 3.
įsakymo išdavimo paaiškėja, kad fizinio asmens (skolininko) gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs pareiškėjui terminą patikslinti fizinio asmens (skolininko) gyvenamąją ir darbo vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. 1316 straipsnis. Skolininko prieštaravimai
skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį pareiškėjo reikalavimų įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimų pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios reikalavimo dalies pagrįstumo. 2. Skolininko prieštaravimai dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti pateikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9 punktus) nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiame skirsnyje nustatytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 3.
skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti pareiškėjui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles teismui pateikti prašymą, atitinkantį šio įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. 4. Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios reikalavimų dalies, teismas pagal šio skirsnio taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Dėl nepriteistos reikalavimų dalies pareiškėjas gali pateikti teismui prašymą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 5. Teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paduotas prašymas, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio prašymo priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar jo dalis. 6. Jeigu pareiškėjas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto prašymo teismui nepateikia, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, o teismo įsakymas panaikinamas. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo pareiškėjui pateikti prašymą bendra tvarka. 7. Jeigu skolininkas per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. 8. Jeigu pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikęs pareiškėjas ir skolininkas po teismo įsakymo išdavimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas. 9. Įsiteisėję teismo įsakymai vykdomi Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. “
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priimta šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
tikslai ir uždaviniai. Dažnai pasitaiko atvejai, kai fiziniai ar juridiniai asmenys vengia mokėti įstatymuose ir (ar) savivaldybių norminiuose administraciniuose aktuose nustatytus mokesčius, rinkliavas, kitas privalomas įmokas ar grąžinti jiems nepagrįstai išmokėtas sumas į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus. Tačiau ne visiems viešojo administravimo subjektams (atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintiems asmenims), administruojantiems konkrečius privalomuosius mokėjimus ar iš biudžeto (fondo) išmokamas sumas, įstatymu yra suteikti įgaliojimai šias sumas išsiieškoti ne ginčo tvarka. Todėl administraciniams teismams neretai tenka nagrinėti administracines bylas pagal šių subjektų prašymus (pareiškimus) dėl minėtų sumų priteisimo iš jas privalančių mokėti (grąžinti) fizinių ar juridinių asmenų (skolininkų). Šiuo metu didžiausią dalį tokių bylų sudaro prašymai (pareiškimai) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 str.) priteisimo. Pavyzdžiui, Regionų apygardos administracinis teismas 2017 metais išnagrinėjo 4199 tokias bylas (atskirai paminėtina, kad apeliaciniai skundai paduoti tik dėl 84 bylose priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimų, t. y. tik dėl 2 proc. išnagrinėtų bylų), o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d. šiame teisme jau yra gauta 3115 naujų prašymų (pareiškimų) dėl aptariamų rinkliavų priteisimo (prašomos priteisti sumos paprastai yra nedidelės, siekiančios keliolika ar keliasdešimt eurų).
Neabejotina, kad tokių bylų ateityje tik daugės, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir šios savivaldybės teritorijoje įsigaliojo vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Paminėtini ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinių skyrių prašymai priteisti socialinio draudimo išmokų permokas (nepagrįstai išmokėtas sumas) – 2017 metais apygardos administraciniuose teismuose išnagrinėtos 245 bylas pagal tokius prašymus (apeliaciniai skundai gauti dėl 8 pirmosios instancijos teismo sprendimų). Socialinės paramos skirstymą perdavus savivaldybėms, administracinius teismus pasiekė ir bylos pagal savivaldybių administracijų prašymus (pareiškimus) priteisti nepagrįstai išmokėtas šalpos ir kitas socialinės paramos išmokas (jų permokas) – apygardų administraciniuose teismuose 2017 metais išnagrinėta 112 tokių prašymų (apeliacine tvarka apskųsti tik 4 sprendimai). Paminėtose ir administraciniuose teismuose nagrinėjamose panašiose bylose keliami sąlyginai aiškūs reikalavimai, kildinami tiesiogiai iš įstatymų ir (ar) savivaldybės norminių administracinių aktų.
Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, didžioji dalis pareiškėjų (viešojo administravimo subjektų) prašymų (pareiškimų) dėl minėtų sumų priteisimo yra tenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimai retai skundžiami apeliacine tvarka. Tačiau visi šie ginčai šiuo metu yra nagrinėjami pagal bendras bylų teisenos taisykles, įtvirtintas Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 II dalies II skyriaus papildymo penktuoju skirsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama kuo labiau supaprastinti ir pagreitinti bylų dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus mokėtinų (grąžintinų) sumų priteisimo (išieškojimo) nagrinėjimą apygardų administraciniuose teismuose. Šiuo tikslu, be kita ko, įvertinus bendrosios kompetencijos teismų patirtį taikant atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, Įstatymo projektu siūloma ABTĮ įtvirtinti teismo įsakymo institutą ir jo taikymą reglamentuojančias proceso taisykles. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras, rengė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojantis ABTĮ nenumato galimybės kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą; šio Aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytos bylos (ginčai) nagrinėjamos pagal bendras administracinių bylų teisenos taisykles. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.
procesinės priemonės, be kita ko, sudarančios prielaidas veiksmingai ir greitai išieškoti į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus mokėtinas (grąžintinas) sumas, institutą. Įvertinus šio Aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog tam tikri administraciniai ginčai gali būti nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, taip pirmiausia užtikrinant greitesnį bylų nagrinėjimą bei efektyvesnį lėšų, be kita ko, reikalingų valstybės bei savivaldybių funkcijoms vykdyti, surinkimą (susigrąžinimą). Be to, įvertinus teigiamą bendrosios kompetencijos teismų patirtį, aptariamo instituto įtvirtinimas ABTĮ padėtų taupyti ypač ribotus teismų žmogiškuosius bei finansinius išteklius, sudarytų prielaidas sutrumpinti kitų administracinių bylų nagrinėjimo terminus. Svarbu pažymėti, kad siūlomu Įstatymo projektu norima sudaryti bendras (procesines) prielaidas bylas dėl tam tikrų reikalavimų nagrinėti supaprastinto proceso tvarka bei įtvirtinti atitinkamas proceso taisykles. Tačiau Įstatymo projektu nėra siekiama nustatyti (įvardinti), dėl kokių konkrečių reikalavimų galima būtų kreiptis su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, o tik įtvirtinama bendra sąlyga, kad galima kreiptis tik dėl tokių reikalavimų, kurių nagrinėjimą aptariama supaprastinto proceso tvarka eksplicitiškai numato (kitas) įstatymas (pvz., kaip nurodoma šio Aiškinamojo rašto 15 dalyje, tokia nuostata galėtų būti įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatyme).
Atskirai pastebėtina, kad konkrečių reikalavimų, dėl kurių galima kreiptis su pareiškimu išduoti teismo įsakymą nurodymas (įvardijimas) ABTĮ nėra tikslingas, nes konkrečios asmenų prievolės, dėl kurių kilę ginčai nagrinėjami administraciniuose teismuose, valstybės, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams yra nustatomos įstatymais, o įvertinus tai, kad teisinis reguliavimas (įskaitant dėl pačių asmenų prievolių ir jų apimties) gali kisti, manytina, kad būtent šiuose (specialiuose) įstatymuose ir turėtų būti aptarta (jei yra poreikis ar jis atsirado vėliau) galimybė ginčą nagrinėti aptariama supaprastinto proceso tvarka. Toks siūlomas įtvirtinti reguliavimas eliminuoja būtinybę Įstatymo projekte atskirai numatyti (aptarti) pereinamojo laikotarpio nuostatas (atidėti įstatymo įsigaliojimą vėlesnei nei 2019 m. sausio 1 d. datai). 4.2. Kadangi jau yra susiformavusi nuosekli bendrosios kompetencijos teismų praktika aiškinant ir taikant bylų pagal pareiškimus dėl įsakymo išdavimo nagrinėjimą reglamentuojančias CPK nuostatas, Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti proceso taisyklės iš esmės yra panašios į (atitinka) šiame kodekse nustatytas (nuostatų skirtumai iš esmės yra susiję su tam tikrais administracinių bylų nagrinėjimo ypatumais, be kita ko, nulemtais atitinkamų teisinių santykių dalyvių specifikos bei šių santykių teisinio reguliavimo metodo). 4.2.1.
aplinkybes, kada pareiškimas išduoti teismo įsakymą nėra nagrinėjamas, į jų sąrašą, be kita ko, įtraukiant aplinkybę, jog yra pasibaigęs įstatyme nustatytas terminas reikalavimui pareikšti. Tokią nuostatą siūloma įtvirtinti atsižvelgus į tai, kad dėl specifinio administraciniuose teismuose nagrinėjamų ginčų pobūdžio, teismai ex officio , t. y. be atsakovo atskiro prašymo, taiko įstatyme numatytus specialius terminus viešojo administravimo subjektų reikalavimams dėl sumų priteisimo (pvz., bylose dėl vietinių rinkliavų priteisimo teismai savo iniciatyva taiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį). Taip pat neįtvirtinamas pareiškimo nenagrinėjimo pagrindas – „fizinis asmuo gyvena užsienyje arba užsienyje yra juridinio asmens buveinė“, kuris yra numatytas CPK. Iš tiesų vien faktinė aplinkybė, jog skolininkas yra užsienyje, savaime nepaneigia, kad atitinkami dokumentai jam gali būti įteikti, pavyzdžiui, elektroninių ryšių priemonėmis. 4.2.2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą Įstatymo projektą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į apygardos administracinį teismą gali kreiptis tik kompetentingas viešojo administravimo subjektas (atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo), taip pat skatinant moderniųjų technologijų naudojimą, siūloma nustatyti, kad minėtas pareiškimas gali būti pateikiamas tik elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. 4.2.3. Įvertinus šio Aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytose bylose paprastai keliamų piniginių reikalavimų dydžius, aplinkybę, kad teikiant prašymus (pareiškimus) dėl atitinkamų sumų priteisimo paprastai nėra teikiami prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, taip pat siekiant kuo labiau supaprastinti ir pagreitinti procesą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos.
Šiuo aspektu akcentuotina, kad jei pareiškėjas manys, jog konkrečiu individualiu atveju iš tiesų egzistuoja pagrįsta būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos (reikalavimo užtikrinimo) priemones, jis (pareiškėjas) į teismą gali kreiptis ne su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o bendra administracinių bylų teisenos tvarka. 4.2.4. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo išlaidos atlyginamos tik tokiais atvejais, jei jis įrodo, jog toks atstovavimas iš tiesų buvo būtinas (teismai, spręsdami dėl išlaidų atlyginimo, kilusio ginčo kontekste įvertina viešojo administravimo subjekto veiklos pobūdį, žmogiškuosius išteklius ir kitas reikšmingas aplinkybes). Todėl, be kita ko, siekiant kuo labiau supaprastinti ir pagreitinti procesą, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad išduodant teismo įsakymą pareiškėjo su pareiškimo pateikimu susijusios (bylinėjimosi) išlaidos yra nepriteisiamos. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus bei 2 dalį aptariami reikalavimai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami, o pats pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo būtų paduodamas naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, todėl nėra patiriamos pašto (dokumentų siuntimo), kopijavimo išlaidos.
Kita vertus, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad minėtų (su pareiškimo išduoti teismo įsakymą pateikimu susijusių) išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, kai skolininkas pareiškia prieštaravimą ir pareiškėjas teismui nustatyta tvarka ir terminais pateikia prašymą (pareiškimą) pagal bendras teisenos taisykles. Toks reguliavimas papildomai skatintų skolininką nereikšti pretenzijos, jei reikalavimas yra pagrįstas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos reguliavimo pasekmės aptartos šio Aiškinamojo rašto 4 dalyje. Neigiamų pasekmių iš esmės nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti įstatymą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų iš esmės nereikės, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turėtų įvertinti, ar, įsigaliojus įstatymui, yra būtina keisti, pildyti Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, patvirtintą teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332.
1R-332. Siekiant taikyti įsakymo procedūrą administracinėje teisenoje, atskiruose įstatymuose, numatančiuose atitinkamas pinigines prievoles (jų mokėjimą, išieškojimą), turi būti eksplicitiškai numatyta galimybė reikalauti priteisti įsiskolinimus teismo įsakymu. Šiuo aspektu atkreipiame dėmesį, kad yra teikiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio priėmimas ir įsigaliojimas sudarytų prielaidas supaprastinto proceso tvarka nagrinėti reikalavimus dėl vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo įgyvendinimui teisingumo ministras turės patvirtinti bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formas (priimti naują įsakymą arba papildyti šiuo metu galiojantį teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 362 „Dėl civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo“). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis procesas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į šio Aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytas aplinkybes, siūlytina, įsigaliojus įstatymui, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą reguliuojančiame specialiame Atliekų tvarkymo įstatymo 301
straipsnyje įtvirtinti, kad dėl nesumokėtų rinkliavų priteisimo gali būti kreipiamasi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu rašoma žyma „Projektas Lyginamasis variantas“ keistina į žymą – „Projekto lyginamasis variantas“ . 2. Teikiamo projekto pavadinime vietoje žodžių
rašytinas žodis
. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsnio pavadinimo. 3. Teikiamo projekto 1 straipsnio esmėje žodis „dalį“ keistinas žodžiu „dalies“. 4. Keičiamo įstatymo penktojo skirsnio pavadinime žodis
keistinas žodžiu
. 5. Siūlomo įtvirtinti naujo 1314 straipsnio
„vykdomas“ . 6. Keičiamo įstatymo 1316 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodžiai „elektronines ryšių priemones“ keistini žodžiais
„elektroninių ryšių priemonėmis“. 7. Diskutuotina, ar projekto 2 straipsnyje kartu su specialiomis
įstatymo įsigaliojimo nuostatomis neturėtų būti nustatyta jo įgyvendinimo tvarka. 8. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu sukuriamas naujas administracinių bylų teisenos institutas (naujas įstatymo skirsnis), tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto įgaliojimais, ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-05 Nr. S-2018-7294 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 II dalies II skyriaus papildymo penktuoju skirsniu įstatymo projektą XIIIP-2639 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, siekdami teisinio aiškumo, teikiame toliau nurodytas pastabas:
straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, jog pareiškėjo teikiamame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyti surenkamųjų ar kitų sąskaitų numeriai, kredito įstaigų rekvizitai, mokėtojo, įmokų kodai ir (ar) kita informacija, reikalinga skolininkui tinkamai įvykdyti reikalavimą. Tačiau 1314 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje informaciją, kuri turi būti nurodyta teismo įsakyme, reikalaujama pateikti tik pareiškėjo pavadinimą, buveinę ir kodą. Skolininkas, gavęs pranešimo išduoti teismo įsakymą kopiją ir teismo įsakymo patvirtintą kopiją, turi teisę per dvidešimt dienų sumokėti priteistas sumas ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad 1314 straipsnio 2 dalies 3 punktas turi būti papildytas reikalavimu nurodyti pareiškėjo atsiskaitomąsias sąskaitas ir rekvizitus. Skolininkas reikalavimus vykdo teismo įsakymo pagrindu, todėl būtent šiame dokumente turėtų būti nurodyta visa informacija, kuria vadovaujantis skolininkas galetų tinkamai įvykdyti reikalavimą. 2.
straipsnio 2 dalies
straipsnio 6 ir 7 punktus. 3. Projektu siūlomo įtvirtinti 1311 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje žodis „įstatymo“ keistinas žodžiu „įsakymo“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
103 STRAIPSNIO IR II DALIES II SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-10 Nr. XIIIP-2639(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės Justina Grigaravičienė Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Svetlana Zamara. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto lyginamojo varianto pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu rašoma žyma „Projektas Lyginamasis variantas“ keistina į žymą – „Projekto lyginamasis variantas“ . Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-152 2.
Teikiamo projekto pavadinime vietoje žodžių
rašytinas žodis
keistinas žodžiu „dalies“. Pritarti
žodis
keistinas žodžiu
2018-10-15 (1314 )
straipsnio
„vykdomas“ . Pritarti
2018-10-15 (1316 )
straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodžiai „elektronines ryšių priemones“ keistini žodžiais „elektroninių ryšių priemonėmis“. Pritarti
įstatymo įsigaliojimo nuostatomis neturėtų būti nustatyta jo įgyvendinimo tvarka. Pritarti Norint pradėti taikyti šį institutą reikia ir Teisingumo ministro įsakymų, ir techninių sprendimų (atitinkamų LITEKO funkcijų - jos yra bendrosios kompetencijos teismams, bet gali reikėti šiek tiek koreguoti administraciniams teismams). Projekto 2 straipsnis dėstytinas taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priimta šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2018-10-15 8.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu sukuriamas naujas administracinių bylų teisenos institutas (naujas įstatymo skirsnis), tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto įgaliojimais, ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti
gauta
Teisingumo ministerijos 2019-01-15 (1314 )
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 II dalies II skyriaus papildymo penktuoju skirsniu įstatymo projektą XIIIP-2639 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, siekdami teisinio aiškumo, teikiame toliau nurodytas pastabas:
siūlomo įtvirtinti 1312 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, jog pareiškėjo teikiamame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyti surenkamųjų ar kitų sąskaitų numeriai, kredito įstaigų rekvizitai, mokėtojo, įmokų kodai ir (ar) kita informacija, reikalinga skolininkui tinkamai įvykdyti reikalavimą. Tačiau 1314 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje informaciją, kuri turi būti nurodyta teismo įsakyme, reikalaujama pateikti tik pareiškėjo pavadinimą, buveinę ir kodą. Skolininkas, gavęs pranešimo išduoti teismo įsakymą kopiją ir teismo įsakymo patvirtintą kopiją, turi teisę per dvidešimt dienų sumokėti priteistas sumas ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad 1314 straipsnio
atsiskaitomąsias sąskaitas ir rekvizitus. Skolininkas reikalavimus vykdo teismo įsakymo pagrindu, todėl būtent šiame dokumente turėtų būti nurodyta visa informacija, kuria vadovaujantis skolininkas galėtų tinkamai įvykdyti reikalavimą.
Nepritarti Kartu su teismo įsakymu išsiunčiamas ir pareiškimas, kuriame privaloma nurodyti sąskaitas, įmokų kodus ir visą kitą informaciją, reikalingą tinkamai reikalavimą įvykdyti. Todėl šių duomenų perkėlimas į teismo įsakymą yra perteklinis; yra ir klaidos tikimybė perkeliant šiuos duomenis.. Be to, kiek tai susiję su formaliais reikalavimais teismo įsakymo turiniui, manytume, kad CPK ir ABTĮ nuostatos turėtų būti kiek įmanoma vienodesnės. Analogiškos nuostatos, kaip pateiktos projekte yra įtvirtintos ir Civilinio proceso kodekso 436 straipsnyje. 10. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-01-15 (131
2Analogišku tikslu, atsižvelgiant į 1312 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktą, siūlytume papildyti 1314 straipsnio 6 ir 7 punktus. Nepritarti Analogiškos nuostatos, kaip pateiktos projekte yra įtvirtintos ir Civilinio proceso kodekso 436 straipsnyje. 11. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-01-15 (1311 ) (4)
3Projektu siūlomo įtvirtinti 1311 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje žodis „įstatymo“ keistinas žodžiu „įsakymo“. Pritarti
12Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė (1311 ) (2) (3) Projekto 1 straipsniu pildomame ANK 1311 str. 2 d. 3 p. vartojama sąvoka „fizinio asmens“ derintina su ANK 1314 str. 2 d. 4 p., 1315 str. 3 d. vartojama sąvoka „fizinio asmens (skolininko )“. Nes iš esmės kalbama apie tą patį subjektą. Pritarti
131 3 str. 2 d. yra nurodyta, kad „Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu <...> pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas“. Nors formuluotė yra identiška CPK 435 str. vartojamai, tačiau, atsižvelgiant į ABTĮ 83 str. 1 d.
vietoj žodžio „aiškiai“ rašyti „akivaizdžiai“. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. O piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą. Pritarti
str. 4 d. nurodyta, kad jeigu yra tam tikros aplinkybės „teismas<...> panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. “ Kituose straipsniuose nurodoma, kad teismo įsakymas yra išduodamas. Todėl šioje dalyje vietoj žodžio „priimtas“ vartotina „išduotas“. Ta pati pastaba taikytina 1315 str. 1 d. 4 p. ir 1316 str. 8 d. Pritarti
šio straipsnio 4 d., tiek kituose projekto straipsniuose bei pačiame skirsnio pavadinime yra skirtingai įvardijamas „pareiškimas“. Vienur jis vadinamas
„pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, kitur – „pareiškimas išduoti
teismo įsakymą“ arba tiesiog vadinamas „pareiškimu“. Reikėtų suvienodinti. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė (1315 )
1315 straipsnio 1 d. 1 p. yra nustatytas reikalavimas apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui, tačiau nieko nekalbama apie teismo įsakymo įvykdymą patvirtinančių dokumentų pateikimą teismui. Tuo tarpu 1316 str. 7 d. jau toks reikalavimas yra įtvirtinamas. Nuostatos tarpusavyje derintinos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SV‑S‑1004 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą , Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII‑1029 II dalies II skyriaus papildymo penktuoju skirsniu įstatymo projektui
(toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
suteikti galimybę viešojo administravimo subjektams ar atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintiems asmenims supaprastinta tvarka, pasinaudojant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo institutu, išieškoti į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus mokėtinas (grąžintinas) sumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės doktrinoje išskiriami pagrindiniai administracinio proceso tikslai yra: pirma, užtikrinti administracinių subjektinių asmens teisių gynimą (žmogaus teisių gynimą nuo viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, valstybės tarnautojų teisių gynimą nuo administracijos savivalės ir savivaldos institucijų teisių gynimą nuo valstybės institucijų neteisėtų veiksmų); antra, užtikrinti viešosios valdžios veiklos teisėtumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
teisių ypatumus atskirų kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad teisės pasinaudoti teismo įsakymo išdavimo procedūra suteikimas tik viešojo administravimo subjektams ar atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintiems asmenims neatitiktų administracinio proceso tikslų ir principų, pažeistų administracinio proceso šalių procesinių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Reglamentuojant analogišką institutą civiliniame procese, neišskiriama kokia nors konkreti kategorija asmenų, galinčių paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 431 straipsnis), be to, yra galimybė paduoti pareiškimą dėl panašių piniginių reikalavimų, kaip ir administraciniame procese, pavyzdžiui, kylančių iš darbo santykių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti, įtvirtinant galimybę kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ne tik viešojo administravimo subjektams ar atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintiems, bet visiems asmenims.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
1) piniginių sumų išmokėjimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar pinigų fondų pagrindas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, paprastai priimamas išnagrinėjus asmens prašymą (grąžinti mokesčio permoką; skirti pensiją, pašalpą; išmokėti socialinio draudimo išmokas ir kt.); šis sprendimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais;
2) klausimai, ar sumos grąžintos, išmokėtos, šių sumų dydžiai ir kiti reikšmingi aspektai nustatomi norminiuose aktuose nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektų atliekamų administracinių procedūrų metu; kadangi išduodant teismo įsakymą reikalavimo pagrįstumas nevertinamas, labai didelė tikimybė, kad viešojo administravimo subjektas pareikš prieštaravimą, nes (1) jau yra jo neigiamas sprendimas dėl atsisakymo grąžinti ar išmokėti atitinkamas sumas;
(2) reikia atlikti administracines procedūras reikalavimo pagrįstumui patikrinti;
3) akivaizdu, kad teismo įsakymas netinka reikalavimams dėl žalos priteisimo (CK 6.271 str.), taip pat atvejais, kai reikalaujama suma kildinama iš galimo įstatymo ar kito norminio teisės akto neteisėtumo. Taigi, teismo įsakymas potencialiai galėtų būti išduodamas tik tokiais atvejais, kai priimdamas sprendimą tenkinti prašymą dėl atitinkamų sumų išmokėjimo ar grąžinimo, viešojo administravimo subjektas jo veiklą reglamentuojančių norminių aktų nustatytais terminais neišmoka sprendime nurodytų sumų. Tačiau šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti, kad viešojo administravimo subjektas savo paties sprendimo išmokėti atitinkamas sumas nustatytais terminais neįvykdo per klaidą arba dėl to, kad sumų gavėjas nepateikę duomenų, reikalingų sprendimui įvykdyti.
Neabejotina, kad tokiu atveju asmeniui pasiteiravus, paraginus ar pareikalavus sprendime nurodytas sumas išmokėti, šios sumos būtų išmokėtos. Atitinkamai teismo įsakymas nėra reikalingas (nėra ir praktikos pavyzdžių, kurie iliustruotų ar pagrįstų teismo įsakymo būtinybę aptariamu aspektu). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(131
projektu naujai dėstomo ABTĮ 1311 straipsnio
punkte vartojama sąvoka
„atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo“ yra neaiški
ir neapibrėžta teisės aktuose. Jei nebūtų atsižvelgta į šio nutarimo 1 punkte išdėstytą pastabą, vertinant tai, kad pagal Įstatymo projektu siūlomą reglamentavimą, atsižvelgiant į susijusį
atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2640, pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo būtų taikomi išieškant rinkliavas, siūlytina minėto straipsnio
punkto nuostatas tikslinti, pavyzdžiui, vartojant ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje esančią formuluotę „paslaugas teikiančios organizacijos“. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę pasinaudoti Teismo įsakymo institutu viešojo administravimo subjektui ir įstatymų nustatytais atvejais įgaliotiems asmenims, kuriems bus suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1311 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „bendras administracinių bylų nagrinėjimo taisykles“ derintina su šio straipsnio 4 dalyje ir ABTĮ (pavyzdžiui, 121, 1222 straipsniuose) vartojama formuluote „ bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles“. Ši pastaba taikytina ir
131
straipsnio 3 daliai ir 6 dalies paskutiniam sakiniui. Pritarti
(1311 )
projektu naujai dėstomo ABTĮ 1311 straipsnio 4 dalyje vietoje sąvokos „laikinosios apsaugos priemonės“ vartotina ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „reikalavimo užtikrinimo priemonės“, o vietoje žodžio „įstatymo“ įrašytinas žodis „įsakymo“. Pritarti
aiškumo ir atsižvelgiant į ABTĮ (pavyzdžiui, 32, 1263 straipsnių) nuostatas, siūlytina Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1312 straipsnio 2 dalyje ir 1313 straipsnio 2 dalyje pateikti nuorodą į konkrečius ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies punktus, nustatančius reikalavimus skundo (prašymo, pareiškimo) formai ir turiniui, ir atsisakyti ABTĮ nebūdingų formuluočių „bendrųjų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų pareiškimo turiniui ir formai“, „bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai“. Atsižvelgiant į šią pastabą peržiūrėtina ir Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1316 straipsnio
1312 str. 2 dalyje pateiktinos nuorodos į ABTĮ 24 str. 2 d. 1, 3, 11 p. ir 3 d. Dėl 1313 str. 2 d. išbrauktini žodžiai „bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai,“, nes yra nuoroda į 1312 str. Dėl 1316 str. 2 d. – pateiktina nuoroda į ABTĮ 24 str., išskyrus 2 d. 3, 5–9 p. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. sausio 16 d. Nr.
Nr. 37 (1312 )
straipsnio
straipsnio 2 dalies 10 punkte. Nepritarti Analogiškai, kaip yra projekte yra ir CPK. Tikslinga palikti taip, kaip pateikta projekte, nes pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo teikiami per el. ryšių priemones ir priedai segami atskirai, tad labai svarbu, kad pareiškėjas nepamirštų jų įvardinti pareiškime. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(1313 )
projektu naujai dėstomo ABTĮ 1313 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina išbraukti žodžius „gali būti“. Nepritarti Siūlytina palikti žodžius „gali būti“, nes priešingu atveju nuostata imperatyviai įpareigotų teisėją visais atvejais per 1 dieną nuo pareiškimo gavimo išduoti teismo įsakymą kai „<...> pareiškimas atitinka <...> nustatytus reikalavimus“. Tai iš esmės reikštų kad jau sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą turi būti išspręstas klausimas dėl pačio įsakymo išdavimo. Manome, kad, be kita ko, įvertinus teisėjų darbo krūvius, toks reikalavimas būtų nepagrįstas. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
dalį pareiškimas paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama (pavyzdžiui, pateikiant nuorodas į atitinkamus kitus šio įstatymo straipsnius, jų dalis ir
(ar) punktus). Pritarti Siūlytina 4 dalį dėstyti taip: „4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra išduotas, ir pareiškimą palieka nenagrinėtą arba, esant šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytiems pagrindams, bylą nutraukia. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.“
2019 m. sausio 16 d. Nr.
Nr. 37 (1313 )
atskiri reikalavimai, Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1313 straipsnio
formuluotę „paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo“. Pritarti
(1314 )
straipsnio 6 dalyje po žodžių „per tris darbo dienas“ siūlytina įrašyti žodžius „nuo jo įsiteisėjimo“. Pritarti
(1314 )
straipsnio
nuostatomis, siūlytina jų atsisakyti ir atitinkamai papildyti ABTĮ 16 straipsnį. Nepritarti Teismo įsakymui yra skiriamas atskiras skirsnis, kuriame koncentruotai yra išdėstoma tai, kas su Teismo įsakymu yra susiję, todėl nereikėtų išsklaidyti nuostatų per kelis straipsnius. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
terminai, skirti proceso dalyvių procesiniams veiksmams atlikti,
nustatyti kalendorinėmis dienomis (ABTĮ 42 straipsnio 2 dalis, 50 straipsnio 3 dalis), siūlytina patikslinti
1315 straipsnio 1 dalies
straipsnio 2 ir 3 dalis ir nurodyti terminus kalendorinėmis dienomis. Pritarti Nors projekte nuostatos ir įtvirtina kalendorines dienas, tačiau žodžio „kalendorinių“ įrašymas atitiktų kitose ABTĮ nuostatose vartojamas formuluotes. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(1315 )
13.
37 (1315 )
projektu naujai dėstomo ABTĮ 1315 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlytina nurodyti ne prievolės, o reikalavimo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (atsižvelgiant į Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1316 straipsnio
(1315 )
Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1315 straipsnio 2 dalyje pateikti nuorodą ne į Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką, taikytiną skolininkui įteikiant pagal šį kodeksą išduoto teismo įsakymo ir susijusių dokumentų kopijas, o į ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teismo šaukimų įteikimą (išskyrus įteikimą viešo paskelbimo būdu, kuris netaikomas ir civiliniame procese). Tokiu atveju Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ1315 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio. Nepritarti Nuoroda į CPK nustatytą įteikimo tvarką nėra savitikslė. Iš tiesų CPK nustato platesnį ratą įteikimo būdų (pvz., CPK 123 str. 3, 4 d,, 117 str.), kurie nėra numatyti ABTĮ 74 str. Be to, jau yra susiformavusi ilgametė ir nuosekli bendrosios kompetencijos teismų praktika dėl dokumentų skolininkui įteikimo; Paminėtina ir tai, kad, nuoroda į CPK pateikiama ir kituose ABTĮ nuostatose (ABTĮ 1 str. 2 d.; 40 str. 5 d.; 47 str. 6 d.; 85 str.; 99 str. ir kt.). 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(1315 )
Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1315 straipsnio
sakiniu, po žodžio „gyvenamąją“ įrašyti žodžius „ir darbo“. Pritarti
Atsižvelgiant į ABTĮ 23 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad dėl rinkliavų išieškojimo paslaugas teikiančios organizacijos kreipiasi į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą su prašymais, siūlytina Įstatymo projektu naujai dėstomame ABTĮ (1314 straipsnio
straipsnio 3–6 dalyse) vietoje sąvokos
„prašymas (pareiškimas)“ vartoti „prašymas“. Pritarti
straipsnio 3, 4 ir 6 dalių nuostatos numato teisę pateikti prašymą (pareiškimą) pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles, tačiau ABTĮ bendrosios nuostatos (23 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalis) suteikia pareiškėjui galimybę rinktis, ar su prašymu kreiptis į administracinių ginčų komisiją, ar į teismą. Atsižvelgiant į tai,
projektu naujai dėstomo ABTĮ1316 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys tikslintinos, aiškiai nurodant kreipimąsi į teismą. Pritarti
straipsnio
turėtų būti papildytas ir galiojančio ABTĮ 103 straipsnis. Pritarti
straipsnis pildytinas 11 punktu:
„11) jeigu panaikinamas teismo įsakymas dėl to, kad
skolininkas per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą įvykdė teismo įsakymą ir raštu pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Keičiant ABTĮ 103 str., atitinkamai koreguotinas ir projekto pavadinimas. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(1316 )
sąvokų vartojimo nuoseklumo, Įstatymo projektu naujai dėstomo ABTĮ 1316 straipsnio
20.
373
projekto 2 straipsnyje nurodyta įsigaliojimo data derintina su susijusio Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2640 įsigaliojimo data. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –10 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė