Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) įdarbinimas su pagalba.“
išdėstyti taip: „2. Užimtumo rėmimo priemonės yra šios:
1) aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;
2) neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės;
3) užimtumo didinimo programos;.“2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos
paslaugos teikiamos šiems asmenims:
1) nedirbantiems asmenims;
2) asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
3) savarankiškai dirbantiems asmenims;
4) nedarbingiems asmenims;
taip: ,,2. Šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos šiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje:
1) bedarbiams;
2) nedarbingiems asmenims;
32) užimtiems asmenims.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti jį taip:
„4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo
kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) nedarbingo asmens;
43) besimokančio asmens;
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) bedarbis sukanka teisės aktais nustatytą
senatvės pensijos amžių arba pripažįstamas nedarbingu;“. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu:
„30¹straipsnis. Įdarbinimo su pagalba paslaugos
straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą susirasti darbą, atitinkantį jų gebėjimus ir poreikius bei įsitvirtinti darbo vietoje. 2. Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:
1) paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimas;
2) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
3) lydimoji pagalba įsidarbinus. 3. Paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimo tikslas – nustatyti kokių reikia paslaugų ir
(ar) priemonių šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir
konkrečioje darbo vietoje. Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodyto asmens negalios pobūdį, turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbinę aplinką, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. 4. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba. 5.
užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau nei 12 kalendorinių mėnesių. 6. Užimtumo tarnyba paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimui, pagalbai atliekant įsidarbinimo procedūras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.“
1Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 2 vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių dydžio, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus).
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose punkte;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte;
32) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo
išdėstyti taip:
„3. Asmeniui vienu metu gali būti taikoma tik
viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų remiamojo įdarbinimo priemonių. Pakartotinai remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, išskyrus atvejus, kai asmuo buvo atleistas dėl sveikatos būklės.“
išdėstyti taip:
„2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems
asmenims, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte punktuose nurodytiems bedarbiams sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“
išdėstyti taip: „3.
Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
1) iki 6 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 2–10 punktuose;
2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;
3) 2) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo
Pakeisti 45 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytų asmenų, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir – 3 punktuose nurodytų bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;“. 9 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti
asmenys, kurie registruoti teritorinėje darbo biržoje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio, 2 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;“. 10 straipsnis. Įstatymo papildymas 47¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 47¹ straipsniu: „47¹ straipsnis. Neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės
1Neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės,
kuriomis siekiama padėti neįgaliems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes, yra šios:
1) subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;
2) subsidija transporto išlaidoms; 2.
Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai:
1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
3) neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai;
4) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“
papildymas 47² straipsniu Papildyti Įstatymą 47² straipsniu: „47² straipsnis. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti
kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti, darbdaviui gali būti skiriama subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti. 2.
aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti dydis vienam neįgaliam darbuotojui negali būti didesnis kaip 4,65 subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius. 3. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, sudaro 80 procentų šių išlaidų sumos. 4. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis, sudaro
aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti gali būti skiriama šioms išlaidoms padengti:
1) tiflotechniškai aplinkai įrengti;
2) kitiems specialiems įrenginiams, įrangai, be kurių neįgalus darbuotojas dėl negalios nepajėgtų patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pirkti, projektuoti, gaminti ir montuoti (įrengti). 6. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai pritaikyti turi būti visiškai panaudota ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atsiskaityta iki kalendorinių metų gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 47³ straipsniu: „47³straipsnis. Subsidija transporto išlaidoms 1.
Jeigu darbdavys organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas 40 procentų neviršijantis darbingumo lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šiems neįgaliems darbuotojams dirbti namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų, darbdaviui gali būti skiriama subsidija transporto degalų išlaidoms. 2. Subsidija transporto išlaidoms gali būti skirta transporto priemonės degalų (benzino, dyzelino, dujų) išlaidoms padengti, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) su neįgaliaisiais sudarytos nuotolinio darbo sutartys, jei darbdavys organizuoja šiems neįgaliesiems dirbti namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų;
2) darbdavys organizuoja neįgalių darbuotojų vežimą į darbą ir iš darbo. 3. Transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidos negali viršyti ne didesniam kaip 80 kilometrų atstumui nuo neįgalių darbuotojų gyvenamosios vietos iki darbovietės įveikti reikalingų išlaidų. Transporto priemonės degalų normos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.
gali sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų visų mėnesio transporto išlaidų ir gali būti ne didesnis kaip:
1) 0,78 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, jei darbdavys organizuoja nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų ar jiems dirbti reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų;
2) 1,16 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jei darbdavys organizuoja nuo 21 iki 30 neįgalių darbuotojų ar jiems dirbti reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų;
3) 1,55 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, jei darbdavys organizuoja 31 ir daugiau neįgalių darbuotojų ar jiems dirbti reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įdarbinti subsidijuojant arba asmenims, kuriems buvo organizuotas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti, yra taikomos nuo 2019 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narys Tomas Tomilinas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – išplėsti užimtumo rėmimo priemones, taikomas įdarbinant socialiai pažeidžiamas grupes, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis. Įstatymo projekte siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų integraciją į atvirą darbo rinką. 2. Įstatymų projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius
Darbo rinkos paslaugos teritorinėse darbo biržose registruotiems negalią turintiems asmenims teikiamos bendra tvarka. Šiuo metu Lietuvoje veikia 187 socialinės įmonės, iš kurių 61 – neįgaliųjų socialinės įmonės. Socialinėse įmonėse dirba 7237 tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai, iš kurių 6896 – neįgalūs darbuotojai ir 341
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymu.
Socialinei įmonei skiriama šių rūšių valstybės pagalba: 1) subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms; 2) subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti; 3) subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Be šių rūšių valstybės pagalbos, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma valstybės pagalba: 1) subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; 2) subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms; 3) subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Šiame įstatyme nustatytomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis: 1) parama mokymuisi; 2) parama judumui; 3) remiamasis įdarbinimas; 4) parama darbo vietoms steigti, yra siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatyta, kad organizuojant remiamojo įdarbinimo priemonę – įdarbinimą subsidijuojant, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms (toliau – subsidija darbo užmokesčiui) iš dalies kompensuoti.
Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 2 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidija darbo užmokesčiui, įdarbinus subsidijuojant asmenis, kuriems nustatytas iki 25 pocentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumas, mokama neterminuotai, įdarbinus asmenis, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis – iki 24 mėnesių, įdarbinus asmenis, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis – iki 6 mėnesių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant skatinti negalią turinčių asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, teritorinės darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba) teikiamas paslaugas labiau pritaikant individualiems neįgaliųjų poreikiams, Įstatymo projektu siūloma nustatyti naujas įdarbinimo su pagalba paslaugas: paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimas; pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šios paslaugos būtų teikiamos neįgaliesiems, kuriems atsižvelgiant į įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, reikalinga pagalba įsidarbinti.
Siūloma numatyti, kad būtų atliekamas paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimas, kurio tikslas nustatyti kokių reikia paslaugų ir (ar) priemonių konkretaus asmens darbui konkrečioje darbo vietoje. Siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba, būtų padedama įsidarbinimo procedūrų metu. Asmeniui įsidarbinus, siekiant užtikrinti, kad jis išlaikytų darbą ir jo neprarastų, būtų teikiama lydimoji pagalba. Šios pagalbos tikslas padėti asmeniui rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių jis gali netekti darbo. Užimtumo tarnyba paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimui, pagalbai atliekant įsidarbinimo procedūras Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka galėtų pasitelkti trečiuosius asmenis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti diferencijuotą maksimalų remiamojo įdarbinimo priemonių subsidijos darbo užmokesčiui ir apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti, dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, nustatomi skirtingi leistinos subsidijos dydžiai kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbuotojams. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.
I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius pakeitimus, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti sąvokos „nedarbingas asmuo“. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad remiamasis įdarbinimas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, išskyrus atvejus, kai asmuo buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Siūloma nustatyti, kad įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytus asmenis, mokama subsidija sudaro 75 procentus apskaičiuotų lėšų, įdarbinus asmenis nurodytus 25 straipsnio 2–10 punktuose – 50 procentų apskaičiuotų lėšų. Siekiant skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų užimtumą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemonę – įdarbinimas subsidijuojant, kai įdarbinamas Užimtumo tarnybos siųstas asmuo, kuriam nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama neterminuotai per visą jų darbo laikotarpį. Įdarbinus asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo
būti mokama iki 6 mėnesių. Siekiant darbingo amžiaus neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką, Įstatymo projektu siūloma nustatyti naujas, analogiškas numatytoms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme, neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemones: 1) subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; 2) subsidija transporto išlaidoms.
Paraiškas dėl šių priemonių įgyvendinimo galėtų teikti darbdaviai: 1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; 2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; 3) neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai; 4) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Siekiant kompensuoti darbdavio išlaidas kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti, Įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti teikimo sąlygas.
Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti dydis vienam neįgaliam darbuotojui negalėtų būti didesnis kaip 4,65 subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti gali būti skiriama šioms išlaidoms padengti: 1) tiflotechniškai aplinkai įrengti; 2) kitiems specialiems įrenginiams, įrangai, be kurių neįgalus darbuotojas dėl negalios nepajėgtų patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pirkti, projektuoti, gaminti ir montuoti (įrengti). Siūloma nustatyti, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, sudarytų
neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis, sudarytų 70 procentų šių išlaidų sumos. Siūloma nustatyti, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai pritaikyti turėtų būti visiškai panaudota ir su Vyriausybės įgaliota institucija atsiskaityta iki kalendorinių metų gruodžio 15 d.
Vyriausybės įgaliotos institucijos motyvuotu sprendimu šis terminas galėtų būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijos transporto išlaidoms teikimo sąlygas. Jeigu darbdavys organizuotų dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas 40 procentų neviršijantis darbingumo lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šiems neįgaliems darbuotojams dirbti namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų, darbdaviui gali būti skiriama subsidija transporto degalų išlaidoms. Siūloma nustatyti, kad subsidija transporto išlaidoms galėtų būti skirta transporto priemonės degalų (benzino, dyzelino, dujų) išlaidoms padengti, jei būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) su neįgaliaisiais sudarytos nuotolinio darbo sutartys, jei darbdavys organizuoja šiems neįgaliesiems dirbti namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 2) darbdavys organizuoja neįgalių darbuotojų vežimą į darbą ir iš darbo. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad subsidija transporto išlaidoms būtų skiriama ir mokama transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidoms, reikalingoms įveikti ne didesnį kaip 80 kilometrų atstumą nuo neįgalių darbuotojų gyvenamosios vietos iki darbovietės. 80 kilometrų atstumas yra nustatytas atsižvelgiant į vidutinį Lietuvos Respublikos apskrities dydį – 6 530 km², pagal kurį vienos apskrities pervažiavimo atstumas vidutiniškai sudaro 80 kilometrų.
Įstatymo projektu siūloma diferencijuoti subsidijos transporto išlaidoms mokėjimą atsižvelgiant į dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių: 0,78 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jei darbdavys organizuoja nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 1,16 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jei darbdavys organizuoja nuo 21 iki 30 neįgalių darbuotojų ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 1,55 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, jei darbdavys organizuoja 31 ir daugiau neįgalių darbuotojų vežimą ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad subsidijos transporto išlaidoms dydis sudarytų ne daugiau kaip 70 procentų visų mėnesio transporto išlaidų. Siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, asmenims, kurie iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos buvo įdarbinti subsidijuojant arba asmenims, kuriems buvo organizuotas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti, yra taikomos nuo 2019 m. gegužės 1 d. 5.
Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą nenumatoma neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslą ir jo plėtrą priimti įstatymai veiks teigiamai, nes siūlomos naujos neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės sudarys sąlygas į darbo rinką integruoti daugiau negalią turinčių asmenų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11.
juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto įsigaliojimo patvirtinti Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-394 „Dėl Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus. Priėmus Įstatymo projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto įsigaliojimo patvirtinti Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. Nr. A1-348 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „užimtumas“, „neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės“, „subsidija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
LR Seimo narys Tomas Tomilinas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01 Nr. S-2018-7097 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP2621 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP2621, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL
2018-10-05
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
išvardintos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina vietoj žodžių ,,aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės ir užimtumo didinimo programos“ įrašyti žodžius ,,užimtumo rėmimo priemonės“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio
(nebelieka 5 punkto), kartu turėtų būti pakeista šio straipsnio 6 dalis, t.y. joje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalies 5 punktą. 3. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamas įstatymas pildomas 30¹ straipsniu, kurio 2 dalies 3 punkte numatoma įdarbinimo su pagalba paslauga – lydimoji pagalba įsidarbinus. Toje pačioje 5 dalyje taip pat numatyta, kad teikiant šią paslaugą asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iš esmės yra pakartojamos įstatymo projekto nuostatos ir šios paslaugos turinys nėra atskleidžiamas, todėl vertinant siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kokio pobūdžio ir kokios apimties pagalba turima omeny. Be to, sąlyga „išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo“ yra labai nekonkreti ir vertinamojo pobūdžio.
Neaišku, kas identifikuotų minėtas problemas ir kas turėtų kreiptis dėl šių problemų sprendimo. Taip pat siūlytina šioje dalyje, siekiant teisinio aiškumo, nurodyti, nuo kada būtų skaičiuojamas 12 kalendorinių mėnesių terminas. 4. Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys, kadangi neaišku, kokią taisyklę siekiama nustatyti. 5. Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio
darbuotojui ir dėl to numatyta darbdaviui pareiga perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidinant 1,289 karto, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyto minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje neatsispindi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai (šio straipsnio lyginamasis variantas parengtas ne pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią 42 straipsnio 2 dalies redakciją). 6. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi dėstomoje keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje praleistas šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies redakcijoje esantis šios dalies antrasis sakinys, kurio pagal projekto lyginamąjį variantą nesiūloma atsisakyti. 7.
keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pakartotinai remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, išskyrus atvejus, kai asmuo buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad tokio atleidimo pagrindo kaip ,,atleidimas dėl sveikatos būklės“ Darbo kodeksas nenumato, todėl siūloma nuostata tikslintina šiuo aspektu. Antra, svarstytina, ar tokia nustatoma išimtimi dėl remiamojo įdarbinimo priemonių taikymo pakartotinai asmenims, kurie buvo atleisti dėl sveikatos būklės, nebus piktnaudžiaujama, kadangi sutrumpinus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminą iki 6 mėnesių, neįgalieji, kuriems nustatytas 30 procentų ir didesnis darbingumo lygis, galėtų grįsti savo prašymą atleisti iš darbo dėl ligos ar neįgalumo besibaigiant šiam terminui, kad galėtų vėliau pakartotinai pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemone. 8. Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 47¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti sąlygas darbdaviams, kurie galėtų teikti paraiškas dėl šiame straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei keičiamas įstatymas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato baudų ar nuobaudų galiojimo, todėl reikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atitinkamai siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Be to, 47¹straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus reikėtų įrašyti nuorodą į šio straipsnio 1 dalį, kadangi šią dalį sudaro du punktai. 9. Svarstytina, ar neturėtų būti numatyta darbdavių atskaitomybė nepanaudojus arba netinkamai panaudojus subsidijas, suteikiamas pagal įstatymo projektu pildomus 47² ir 47³ straipsnius, kaip, pvz., tai yra numatyta keičiamo įstatymo 44 straipsnyje. 10.
nustatyti neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemones, svarstytina ar nereikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies nuostatų dėl neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonių įgyvendinimo organizavimo ir kontrolės. 11. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, išbraukiant jame skaičių „47⁴“, nes tokiu straipsniu keičiamas įstatymas nėra pildomas;
2) įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnyje, 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje pakeitimo esmėje atitinkamus žodelius „jį“ ir „ją“ reikėtų rašyti prieš žodį „išdėstyti“;
3) įstatymo projekto 12 straipsniu pildomame keičiamo įstatymo 47³ straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis žodis
„degalų“. 12. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma
nustatyti naujas neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemones, kurios bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad reikėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
2019-07-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji
asmenys: G. Skaistė – Seimo narė, R. Kudžmienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktorė, E. Merkininkienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja, J. Bernatavičius – Ministro Pirmininko patarėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Liugienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, J. Valalytė – Užimtumo tarnybos direktorė, J. Stankevičienė – Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja, Ž. Žubrickaitė – Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vyr. specialistė, T. Zasas – Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistas, S. Kunigonytė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė, D. Burokienė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos narys, I. Tarvydienė
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, L. Bilotas – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, M. Zakarka – Vento Nuovo lobistas, I.
Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė, H. Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė, J. Ivančenko – Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodomos visos užimtumo rėmimo priemonės, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina vietoj žodžių ,,aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės ir užimtumo didinimo programos“ įrašyti žodžius ,,užimtumo rėmimo priemonės“. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
yra keičiama įstatymo 22 straipsnio 4 dalies punktų numeracija (nebelieka 5 punkto), kartu turėtų būti pakeista šio straipsnio 6 dalis, t.y. joje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalies 5 punktą. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
straipsniu, kurio 2 dalies 3 punkte numatoma įdarbinimo su pagalba paslauga – lydimoji pagalba įsidarbinus.
Toje pačioje 5 dalyje taip pat numatyta, kad teikiant šią paslaugą asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iš esmės yra pakartojamos įstatymo projekto nuostatos ir šios paslaugos turinys nėra atskleidžiamas, todėl vertinant siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kokio pobūdžio ir kokios apimties pagalba turima omeny. Be to, sąlyga „išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo“ yra labai nekonkreti ir vertinamojo pobūdžio. Neaišku, kas identifikuotų minėtas problemas ir kas turėtų kreiptis dėl šių problemų sprendimo. Taip pat siūlytina šioje dalyje, siekiant teisinio aiškumo, nurodyti, nuo kada būtų skaičiuojamas 12 kalendorinių mėnesių terminas. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys, kadangi neaišku, kokią taisyklę siekiama nustatyti. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio ir sveikatos draudimo įmokos bus perkeltos iš darbdavio darbuotojui ir dėl to numatyta darbdaviui pareiga perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidinant 1,289 karto, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyto minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje neatsispindi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai (šio straipsnio lyginamasis variantas parengtas ne pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią 42 straipsnio 2 dalies redakciją). Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje praleistas šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies redakcijoje esantis šios dalies antrasis sakinys, kurio pagal projekto lyginamąjį variantą nesiūloma atsisakyti. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pakartotinai remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, išskyrus atvejus, kai asmuo buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad tokio atleidimo pagrindo kaip ,,atleidimas dėl sveikatos būklės“ Darbo kodeksas nenumato, todėl siūloma nuostata tikslintina šiuo aspektu.
Antra, svarstytina, ar tokia nustatoma išimtimi dėl remiamojo įdarbinimo priemonių taikymo pakartotinai asmenims, kurie buvo atleisti dėl sveikatos būklės, nebus piktnaudžiaujama, kadangi sutrumpinus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminą iki 6 mėnesių, neįgalieji, kuriems nustatytas 30 procentų ir didesnis darbingumo lygis, galėtų grįsti savo prašymą atleisti iš darbo dėl ligos ar neįgalumo besibaigiant šiam terminui, kad galėtų vėliau pakartotinai pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemone. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
8Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 47¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti sąlygas
darbdaviams, kurie galėtų teikti paraiškas dėl šiame straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei keičiamas įstatymas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato baudų ar nuobaudų galiojimo, todėl reikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atitinkamai siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Be to, 47¹straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus reikėtų įrašyti nuorodą į šio straipsnio 1 dalį, kadangi šią dalį sudaro du punktai. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 9. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
darbdavių atskaitomybė nepanaudojus arba netinkamai panaudojus subsidijas, suteikiamas pagal įstatymo projektu pildomus 47² ir 47³ straipsnius, kaip, pvz., tai yra numatyta keičiamo įstatymo 44 straipsnyje. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 10. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 10.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemones, svarstytina ar nereikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies nuostatų dėl neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonių įgyvendinimo organizavimo ir kontrolės. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05
11Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, išbraukiant jame skaičių „47⁴“, nes tokiu straipsniu keičiamas įstatymas nėra pildomas;
2) įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnyje, 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje pakeitimo esmėje atitinkamus žodelius „jį“ ir
„ją“ reikėtų rašyti prieš žodį „išdėstyti“;
3) įstatymo projekto 12 straipsniu pildomame keičiamo įstatymo 47³ straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis žodis „degalų“. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 12. LR Seimo kanceliarijos
naujas neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemones, kurios bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad reikėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos, išvadą. Atsižvelgti LRV išvada buvo gauta. 13. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2018-10-16 Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 derinimo:
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP2621, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos negalios forumas (LNF) (2018-12-19 Nr. G-2018-12110)
<…> Būtina:
reabilitacijos sistemą pritaikant ją individualiems negalios poreikiams ir priartinant prie darbo rinkos, nes dabartinė sistema nukreipta daugiausiai į gebėjimų ugdymą nesiejant to su darbo vieta, todėl neužtikrina tvaraus įsidarbinimo. 2. Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertai vasaros metu kartu su Užimtumo tarnyba parengė profesinės reabilitacijos modelio keitimo pasiūlymus-modelį, kuris apima: a. Atvejo vadybos principų taikymą kiekvienam potencialiam darbo rinkos dalyviui su negalia; b. Darbo vietos įvertinimą: darbuotojo su negalia gebėjimų/galimybių ir darbo vietos keliamų reikalavimų įvertinimas ir palyginimas; išvadų bei rekomendacijų dėl darbo vietos pritaikymo ir/ar subsidijos poreikio parengimą; c. Darbo vietos/proceso pritaikymą; d. Apmokymą darbo vietoje; e. Lydimosios pagalbos organizavimo užtikrinimą. 3. Diegti kvotų sistemą, leisiančią ne tik socialinių įmonių darbdaviams legaliai ieškoti darbuotojų su negalia (pvz. darbo skelbimuose);
dalyvauti socialinėms įmonėms viešuosiuose pirkimuose (taip bus sustabdytas dvigubas darbo vietos apmokėjimas);
ir atitikimą darbuotojui su negalia ir tokiu būdu užtikrinti efektyvų valstybės lėšų skyrimą darbo užmokesčio subsidijai nesvarbu, kur žmogus su negalia dirba ar yra užimtas. 6.
nuostatas dėl užimtumo sistemų rėmimo skirtumų;
sistemą;
Komisijos parengtą Atskirties grupių įdarbinimo koncepcijos įgyvendinimą (STT rekomendacija). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad po ilgų nebendradarbiavimo metų, ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, t.y. ministras Linas Kukuraitis dirba su LNF ir konsultuojasi. Taip pat glaudžiai dirbame su Užimtumo tarnyba ir visi kryptingai siekiame žmonių su negalia įsidarbinimo didėjimo. Norime pažymėti, kad dabartiniai reforminiai siūlymai yra parengti konsultuojantis su neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis. Seimo narys Tomas Tomilimas Seimui yra pateikęs Socialinių įmonių, Užimtumo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas. Tačiau pabrėžiame, kad pagrindinis reformų tikslas turi būti didėjantis žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje rodiklis su reikiama (jeigu tai būtina) pagalba ar parama. Įvertinta Komitetas siūlo LNF pateiktą poziciją papildomai įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reformuojant neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemą, profesinės reabilitacijos sistemą, rengiant įstatymų projektus. Tačiau Komitetas siūlo Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1531(2) reglamentuoti įdarbinimo su pagalba paslaugas, kurias sudarytų:
1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
2) lydimoji pagalba įsidarbinus. Žr. komiteto išvadą ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-1531(2). Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2621 Komitetas siūlo atmesti (žr. komiteto sprendimą). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2019-02-04 Nr. G-2019-1000) (Ta pati antikorupcinio vertinimo išvada įstatymų projektams Nr. XIIIP-1530-1532 ir Nr. XIIIP-2617-2621.
XIIIP-2617-2621. Visa išvada įdėta į komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1530.) LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, LR Seimo socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
<...>
Atlikę projektų Nr. XIIIP-2617 – 2621 antikorupcinį vertinimą antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba vertina teisės aktų projektų nuostatas pagal kompetenciją, siekdama nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, tačiau nevertina teisės akto poveikio ekonomikai, socialinei aplinkai. Tobulinant šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat siūlome atsižvelgti į Vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23 (TAR, 2019-01-25, Nr. 1157) Nutarimas Nr. 52 dėl įstatymų projektų
<...> Vyriausybė nutaria:
socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491
Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2621) tikslui – skatinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje bei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2621 siūlomam nustatyti individualizuotos valstybės pagalbos teikimo, įdarbinant neįgaliuosius socialinėse įmonėse ar šio statuso neturinčiose įmonėse ir kitose organizacijose, mechanizmui, vertinant neįgaliojo pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir individualiai nustatant, kokių paslaugų ir (ar) priemonių jam reikia darbui konkrečioje darbo vietoje, bet siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime registruotu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1530 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1531 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1531). 2. <...>
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 nuostatas, kuriomis siūloma reglamentuoti naujas įdarbinimo su pagalba paslaugas, prognozuojama, kad kasmet reikės apie 17 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
<...>
Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2621 siūloma atmesti ir pritarti Vyriausybės pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1531(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Ekonomikos komitetas, 2019-01-30 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴straipsniais įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2621 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat Vyriausybės 2019-01-23 Nutarimo Nr. 52 nuostatas, kurioms Komitetas pritarė. Taip pat siūlyti numatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą, t.y. 2021 m. sausio 1 d.
Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2621 siūloma atmesti ir pritarti Vyriausybės pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1531(2). 2. LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, 2019-02-05 Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2621 siūloma atmesti ir pritarti Vyriausybės pateiktam bei komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1531(2). 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-2621 atmesti. Argumentai: 1) Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2621) yra lydimasis Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617, kurį Komitetas siūlo atmesti, todėl tolesnis įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 svarstymas yra netikslingas. Be to, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 nuostatų, kuriomis siūloma reglamentuoti naujas įdarbinimo su pagalba paslaugas, įgyvendinimui pilna apimtimi, prognozuojama, kad kasmet reikės apie 17 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tokios sumos valstybės biudžete nenumatoma.
2) Komitetas siūlo pritarti Vyriausybės pateiktam ir komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1531(2) (taip pat reglamentuojančiam įdarbinimo su pagalba paslaugas, tačiau ne tokia apimtimi kaip numatyta projekte Nr. XIIIP-2621), kuris yra lydintis Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1530 (Komitete pritarta patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
2019-01-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovė Simona Kunigonytė, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos atstovas Aivaras Šidla ir lobistas Mantas Zakarka, Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Natalija Tarvydienė ir Vitaresta Projektai, UAB direktorė Jovita Ratkevičienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovės Henrika Varnienė ir Dovilė Juodkaitė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Žydrūnas Plytnikas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos grupės vyr. patarėjas Marius Rakštelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05202 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodomos visos užimtumo rėmimo priemonės, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina vietoj žodžių ,,aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės ir užimtumo didinimo programos“ įrašyti žodžius ,,užimtumo rėmimo priemonės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-0522 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi yra keičiama įstatymo 22 straipsnio 4 dalies punktų numeracija (nebelieka 5 punkto), kartu turėtų būti pakeista šio straipsnio 6 dalis, t.y. joje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalies 5 punktą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 30¹ Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamas įstatymas pildomas 30¹ straipsniu, kurio 2 dalies 3 punkte numatoma įdarbinimo su pagalba paslauga – lydimoji pagalba įsidarbinus. Toje pačioje 5 dalyje taip pat numatyta, kad teikiant šią paslaugą asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iš esmės yra pakartojamos įstatymo projekto nuostatos ir šios paslaugos turinys nėra atskleidžiamas, todėl vertinant siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kokio pobūdžio ir kokios apimties pagalba turima omeny. Be to, sąlyga „išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo“ yra labai nekonkreti ir vertinamojo pobūdžio. Neaišku, kas identifikuotų minėtas problemas ir kas turėtų kreiptis dėl šių problemų sprendimo.
Taip pat siūlytina šioje dalyje, siekiant teisinio aiškumo, nurodyti, nuo kada būtų skaičiuojamas 12 kalendorinių mėnesių terminas. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 30¹ Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys, kadangi neaišku, kokią taisyklę siekiama nustatyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1336 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinio ir sveikatos draudimo įmokos bus perkeltos iš darbdavio darbuotojui ir dėl to numatyta darbdaviui pareiga perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidinant 1,289 karto, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyto minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje neatsispindi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai (šio straipsnio lyginamasis variantas parengtas ne pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią 42 straipsnio 2 dalies redakciją). Pritarti iš dalies Įstatymo projektu Nr. XIIIP-2621 vietoje buvusio vieno dydžio, kurio negali viršyti subsidija darbo užmokesčiui, siūloma nustatyti du diferencijuotus dydžius, todėl jie neturėtų būti patikslinami atsižvelgiant į koeficientą 1,289. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-0541 Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi dėstomoje keičiamo įstatymo
41 straipsnio 3 dalies redakcijoje esantis šios dalies antrasis sakinys, kurio pagal projekto lyginamąjį variantą nesiūloma atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-0541 Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalimi dėstomoje keičiamo įstatymo
įdarbinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, išskyrus atvejus, kai asmuo buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad tokio atleidimo pagrindo kaip ,,atleidimas dėl sveikatos būklės“ Darbo kodeksas nenumato, todėl siūloma nuostata tikslintina šiuo aspektu. Antra, svarstytina, ar tokia nustatoma išimtimi dėl remiamojo įdarbinimo priemonių taikymo pakartotinai asmenims, kurie buvo atleisti dėl sveikatos būklės, nebus piktnaudžiaujama, kadangi sutrumpinus subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminą iki 6 mėnesių, neįgalieji, kuriems nustatytas 30 procentų ir didesnis darbingumo lygis, galėtų grįsti savo prašymą atleisti iš darbo dėl ligos ar neįgalumo besibaigiant šiam terminui, kad galėtų vėliau pakartotinai pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemone. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 47¹2 Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 47¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti sąlygas darbdaviams, kurie galėtų teikti paraiškas dėl šiame straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei keičiamas įstatymas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato baudų ar nuobaudų galiojimo, todėl reikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Atitinkamai siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Be to, 47¹straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus reikėtų įrašyti nuorodą į šio straipsnio 1 dalį, kadangi šią dalį sudaro du punktai. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 Svarstytina, ar neturėtų būti numatyta darbdavių atskaitomybė nepanaudojus arba netinkamai panaudojus subsidijas, suteikiamas pagal įstatymo projektu pildomus 47² ir 47³ straipsnius, kaip, pvz., tai yra numatyta keičiamo įstatymo 44 straipsnyje. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05494 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemones, svarstytina ar nereikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio
organizavimo ir kontrolės. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti formuluotes. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, išbraukiant jame skaičių „47⁴“, nes tokiu straipsniu keičiamas įstatymas nėra pildomas;
2) įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnyje, 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje pakeitimo esmėje atitinkamus žodelius „jį“ ir
„ją“ reikėtų rašyti prieš žodį „išdėstyti“;
3) įstatymo projekto 12 straipsniu pildomame keičiamo įstatymo 47³ straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis žodis „degalų“. Pritarti 12.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti naujas neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemones, kurios bus finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad reikėtų gauti Lietuvos Respublikos
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2018-10-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Lietuvos neįgaliųjų forumas“ 2018-12-19 Nr. G-2018-12110
Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas” (toliau - LNF), atstovaujanti daugiau nei 300 000 žmonių su negalia ir jų šeimų interesams, informuoja apie viešoje erdvėje pasirodžiusią tendencingą informaciją, susijusią su socialinių įmonių reforma, profesinės reabilitacijos sistema ir užimtumo įstatymo pakeitimais.
Primename, kad neįgaliųjų bendruomenės atstovai jau keletą metų siekia pakeisti esamą situaciją, nes ji netenkina mūsų interesų ir neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijos nuostatų bei rekomendacijų Lietuvai. 2018 m. gruodžio 12 d. socialiniame tinkle Facebook paskyroje Socialinės įmonės (@socimones) pateikta informacija apie galimą organizuoti piketą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų valstybės institucijų ir siūlymas visiems nepritariantiems socialinių įmonių reformai siųsti laiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui su žodžiu NE. Be to, pranešime viešai neadekvačiai eskaluojama Norvegijos ekonominė parama su žmogaus teisėmis dirbančioms organizacijoms yra nelogiškas ir galimai vertintinas kaip piktybiškas elgesys šalies donorės atžvilgiu. Toliau išdėstome argumentus, lėmusius Lietuvos negalios organizacijų forumo poziciją dabar veikiančios žmonių su negalia įdarbinimo sistemos atžvilgiu ir reikalavimus dėl būtinų reformų. 1. Lietuvoje yra apie 245 000 žmonių su negalia, iš jų apie 164 000 darbingo amžiaus. Dirba - tik apie 27 procentus (ES vidurkis - apie 40 proc.). Lietuvoje nedirba apie 70 proc. žmonių su negalia. Pagrindinės priežastys, lemiančios tokį aukštą nedarbą yra paslaugų ir pagalbos trūkumas įsidarbinimo procese.
Tokios kaip lydimosios pagalbos (ne visiems) nebuvimą, kai kuriais atvejais darbo proceso koregavimo priimant darbuotojus su negalia. Aukštą nedarbą taip pat lemia menkas darbdavių supratimas apie žmonių su negalia darbines galimybes. Kol kas žmonių su negalia įdarbinimo problema sprendžiama tik epizodinėmis užimtumo organizavimo veiklomis, nesuderintomis su motyvacija įsidarbinti ir išmokų mokėjimo sistema. Tokia kryptis neorientuota į neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką ir integraciją visuomenėje. Lietuvoje yra trys žmonių su negalia užimtumo formos: Darbas atviroje rinkoje, darbas (ar užimtumas) socialinėse įmonėse, užimtumas/darbas dienos centruose. Valstybės parama žmonių su negalia įdarbinimui/užimtumui yra skiriama per Socialinių įmonių bei Užimtumo įstatymus, taip pat užimtumo funkcijas atlieka žmonių su negalia dienos centrai. Tačiau finansavimas/subsidijavimas šioms skirtingoms užimtumo formoms skiriasi. 1. Už užimtumą/darbą dienos centruose žmonės su negalia (su įvairia negalia, tame tarpe ir sunkia) susimoka iš savo pajamų. Vadinasi, tam, kad galėtų užsiimti darbine veikla, žmonės su negalia perka sau darbo/užimtumo vietą. (tokių neįgaliųjų yra apie
(lengvos ar vidutinės negalios), kurie įsidarbina socialinėse įmonėse, darbdaviams mokamos darbo užmokesčio subsidijos. Taigi, sunkios negalios žmonės už savo darbą/užimtumą dienos centre susimoka patys, o lengvesnės negalios žmonės, kurie su nedidele pagalba (arba visai be jos) gali dirbti, valstybės politikos yra nukreipiami į uždaras socialines įmones, kurioms mokamos milžiniškos subsidijos. Subsidijos, kitaip nei pagalbos paslaugos darbo vietoje, yra parama verslui, o ne patiems žmonėms su negalia - tokia yra ir viena iš Specialiųjų tyrimo tarnybos vertinimo išvadų (Socialinėse įmonėse dirba 5887 darbuotojai su negalia (2018 m. lapkričio mėn. duomenys).
dirba dauguma žmonių su negalia, taip pat galima gauti subsidijas darbo užmokesčiui, tačiau atviros darbo rinkos darbdaviai, kitaip nei socialinių įmonių, ja naudotis gali labai ribotai dėl žemiau dėstomų priežasčių. Ne socialinėse įmonėse dirba 42 194 žmonės su negalia, tačiau subsidijuojamas darbo užmokestis tik 574 darbuotojams (2018 m. lapkričio mėn. duomenys) Tokia valstybės politika yra galimai diskriminuojanti dalį žmonių su negalia ir pažeidžianti jų teisę į darbą. ŽMONIŲ SU NEGALIA UŽIMTUMAS (1 pav.)
žmonių su negalia populiacija (pasiskirstymas pagal darbingumo grupes) 2 pav. Nėra statistinių duomenų, kiek žmonių su negalia dirba turėdami slaugą ar priežiūrą. Slauga ar priežiūra yra skiriama Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos esant sveikatos sutrikimams, reikalaujantiems papildomos išorinės priežiūros (Plačiau: http://www.negalia.lt/naudingainfo/specialieji-poreikiai/prieziuros-pagalbos-islaidu-tiksline-kompensacija/). LNF atliktos apklausos pagrindu galima įvardinti, kad daugiau nei 400 žmonių su sunkia negalia ir su slauga/priežiūra dirba atviroje darbo rinkoje ir tik darbdavių/šeimos narių iniciatyva suteikiamos papildomos pagalbos paslaugos - asistavimas dėl sveikatos (apsitarnauti higienos srityje, atvykti į darbą ir pan.) Tačiau socialinėse įmonėse tokios negalios žmonės praktiškai nedirba, nes pačių socialinių įmonių veikla neorientuota įdarbinti šios negalios žmones ir suteikti jiems pagalbą (tą rodo pav. 5). Socialinėse įmonės dirba 5887 darbuotojai su negalia.
Daugiau nei pusė (per 3000 darbuotojų) socialinėse įmonėse dirbančių žmonių su negalia yra įdarbinti patalpų valymo srityje (valytojais), populiarios veiklos kitose įmonėse yra medienos apdirbimas ir baldų gamyba, pastatų statyba, rekonstrukcija ir restauravimas, keletas įmonių užsiima miško kirtimo darbais. Šios veiklos rūšys bendrąja prasme nesuderinamos su negalia, tačiau šiose įmonėse gali dirbti žmonės, kurių darbinė veikla nėra įtakojama negalios, t.y. valytojai su negalia išvalo patalpas taip pat kaip ir valytojas be negalios ir pan. Būtina pažymėti, kad dabar veikiančios socialinės įmonės neatitinka Socialinių įmonių įstatyme apibrėžto tikslo - “Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį” https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.235368/SYQSnwxNDt) nes nevertinami darbuotojo gebėjimai, ar prarastas profesinės kompetencijos, ar prarastas bendrasis darbingumas. Daroma prielaida, kad visi neįgalieji yra šio įstatymo objektai, tačiau tam prieštarauja esama situacija, kada daugiau nei 40 000 žmonių su negalia dirba be jokių subsidijų ir be jokių pagalbos formų apskritai. 3. Dabartinė valstybės parama neadekvačiai orientuota į žmonių su negalia koncentraciją socialinėse įmonėse, neužtikrinant žmonėms su negalia teisės dirbti atviroje darbo rinkoje. Tai rodo ne tik Socialinių įmonių ir Užimtumo įstatymo neproporcingas rėmimas (35 mln. vs 3,5 mln.), tačiau ir paslaugų/pagalbos priemonių neįteisinimas užimtumo įstatyme lyginant su socialinių įmonių įstatymu.
Pavyzdžiui, Socialinės įmonėse įstatymu užtikrinama galimybė įdarbinti asistentą (gestų kalbos vertėją) ir gauti valstybės subsidiją šioms išlaidoms padengti, o užimtumo įstatyme tokios nuostatos nėra. Tik socialinės įmonės gali darbo skelbimuose įvardinti, kad ieško darbuotojo su negalia, tačiau ne socialinės įmonės to negali daryti, tai traktuojama kaip galima diskriminacija. Dabartinė užimtumo sistema-modelis veikia daugiau nei
galima teigti, kad ji yra neefektyvi (sukurtas pagalbos modelis neužtikrina įvairios negalios žmonių su negalia įtraukimo į darbo rinką), per brangi (esamų rezultatų kontekste), ir yra galimai diskriminuojantis žmonių su negalia valstybės paramos/pagalbos teikimo atžvilgiu (dalis žmonių su negalia už savo galimai nenašų darbą dienos centruose sumoka iš savo pajamų (tame tarpe ir negalios pašalpų, našlaičio pensijos ir darbinių pajamų, jeigu įsidarbintų). Reikia pažymėti, kad valstybės parama socialinėms įmonėms nesibaigia socialinių įmonių įstatymu. Jie gauna ir kitas lengvatas, kurios išaugina Socialinių įmonių finansavimą iki 50 000
paslaugas viešųjų pirkimų būdu iš socialinių įmonių. Tokiu būdu už įsteigtą (lengvos ir vidutinės negalios) neįgaliajam darbo vietą valstybė sumoka ir antrą kartą:
teikimas įvairioms užimtumo formoms: {Socialinių įmonių įstatymo finansavimas: apie 35 mln. – 50 mln. Eur (5887 darbuotojų); Užimtumo įstatymo finansavimas: apie 3,5 mln. Eur (574 darbuotojų); Užimtumo dienos centruose finansavimas: valstybė surenka apie 1,5 mln. Eur (apie 15000 potencialių darbuotojų (su savo įmokomis) preliminariais duomenimis}. 4.
apimčių - Socialinės įmonės nuolat atleidžia darbuotojus su negalia, taigi tai nėra saugi ir stabili darbo vieta. Remiantis LNF gaunamais skundais iš socialinėse įmonėse dirbančių darbuotojų, žmonėms su negalia socialinėse įmonėse suteikiami tokie pat darbo krūviai, kaip ir kitiems dirbantiesiems, neorganizuojama jokia pagalba (lydėjimas ir pan.), jokios papildomos socialinės integracijos priemonės ir darbuotojai su negalia tiesiog iškrenta. 4 pav. Darbo sutarčių socialinėse įmonėse nutraukimo tendencijos Socialinėse įmonėse (pav. Patalpų valymo veikla užsiimančiose) atleidžiama iki 49 proc. darbuotojų ir iškritęs iš socialinės įmonės - žmogus su negalia netenka galimybių gauti jam (pagal poreikį) reikalingą pagalbą įsidarbinti ir išlikti kitoje darbo vietoje, nes Užimtumo įstatymas to neužtikrina. Vien 2018 metais buvo panaikintas socialinės įmonės statusas 10-čiai įmonių ir dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia socialinėse įmonėse sumažėjo iki 5 880 darbuotojų (sumažėjo apie 1 tūkst. neįgaliųjų). Kokia pagalba buvo suteikta tiems jau atleistiems žmonėms su negalia? Nes remiantis socialinių įmonių įstatymo nuostata galėtume teigti, kad atleisti darbuotojai negalėjo niekur kitur dirbti - tik socialinėse įmonėse ir kad jie nepajėgūs konkuruoti darbo rinkoje, taip pat praradę profesines ir darbines kompetencijas ir t.t. Koks įstatymas gina šiuos žmones su negalia ir padeda jiems įsidarbinti ir nebeiškristi iš darbo rinkos? 5. Socialinių įmonių įstatyme reglamentuojamos paramos socialinėms įmonėms kryptys - apie 90 proc. visų socialinėms įmonėms skiriamų lėšų panaudojama darbo užmokesčiui subsidijuoti. Nepaisant to, kad įstatyme yra įteisintos kitos pagalbos priemonės ir joms skirtina finansinė parama, mažai naudojamos asmeninio asistento, darbo vietų steigimo, transporto, darbo aplinkos pritaikymo išlaidos. Reikia pažymėti, kad darbo užmokestis subsidijuojamas už jau atliktą darbą.
Ir galima teigti, kad darbo užmokesčio subsidijos skyrimas socialinėms įmonėms neatitinka Socialinių įmonių įstatymo nuostatų. 5 pav. (2017 m duomenys)
remiasi Europiniu reglamentu, t.y. KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2014 (toliau Reglamentas), kuris apima tiek darbo užmokesčio subsidijavimą, tiek įvairių pagalbos formų organizavimą įvairioms pažeidžiamoms grupėms, taip pat ir žmonėms su negalia. Reikia pažymėti, kad Reglamentas 33 str. 3 punktu įtvirtina nuostatą, kad darbo užmokesčio subsidija negali būti naudojama didėjant darbuotojų skaičiui, t.y. Skirti darbo užmokesčio subsidijas galima tada, kai įmonė atitinka sąlygą: “Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi, per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, negalios, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.” Išskyrus tuos atvejus, kada pagalbos gavėjas (t.y. socialinė įmonė) užtikrina globojamąjį užimtumą. Tačiau tokiu atveju užimtumas turėtų būti sietinas su globos/slaugo/priežiūros reikalaujančiais neįgaliaisiais. 7. 2018 metų sausio 1 d. STT pateikė išvadą dėl Socialinių įmonių teisinio reglamentavimo. Socialinių įmonių įstatymas sudaro sąlygas neefektyviam ir neskaidriam valstybės lėšų naudojimui.
Išvadoje pažymima, kad:
Prezidentės D. Grybauskaitės, Vyriausybės, Seimo narių įgyvendinti šią valstybės prisiimtą atsakomybę keisti esamą situaciją, kad būtų užtikrintos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai, už kurių įgyvendinimą LR Vyriausybė privalės atsiskaityti: “Komitetas reiškia didelį susirūpinimą dėl bendrai taikomos sąvokos „nedarbingumas“ ir dėl to matomo žemo neįgaliųjų užimtumo lygio ir susirūpinimą dėl nekintamai akcentuojamos segreguotos darbo aplinkos, tokios kaip socialinės įmonės, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos.
Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pašalinti „nedarbingumo“ sąvoką, taikomą neįgaliesiems, ir parengti bei įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, skirtas neįgaliųjų užimtumui padidinti atviroje darbo rinkoje, panaikinus segreguotas darbo aplinkas ir nukreipus investicijas taip, kad būtų skatinamas profesinis rengimas, galimybė naudotis pritaikymais darbo vietoje, tinkamų sąlygų patalpose sudarymas ir privačių bei valstybinių darbdavių mokymas, kaip nustatyta Darnaus vystymosi tikslo Nr. 8 8.5 uždavinyje.” Nuo ateinančių metų sąvoka
“nedarbingas” yra panaikinama, tačiau visos kitos rekomendacijos nuostatos
iki šio nepradedamos įgyvendinti. 9. Dar 2016 m. Prezidentė D. Grybauskaitė kalbėdama apie rudens Seimo sesiją siūlė pirmiausia užkirsti kelią piktnaudžiavimui socialinių įmonių statusu: “tokios įmonės įdarbina žmones su nedidele socialine negalia ir naudojasi mokesčių lengvatomis, o valstybė iš esmės kompensuoja tokių neįgalių asmenų darbo užmokestį. Pačios įmonės retai investuoja į neįgalius darbuotojus, be to, dažniausiai įdarbina tik tuos, kurie lengvai galėtų pritapti darbo rinkoje ir paprastoje įmonėje. Dažnai tai valymo paslaugų įmonės. Lietuvoje yra apie 47 tūkst. žmonių su negalia, iš jų socialinėse įmonėse dirba - apie 6 tūkst. 92 proc. šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų nueina tik darbo užmokesčio mokėjimui.
Tai reiškia, kad įmonės nesiekia pritaikyti darbo vietos žmogui su negalia ir nekelia sau kitų tikslų”... 10. Teikiame išvadas ir siūlymus, parengtus konsultuojantis su Lietuvos negalios organizacijų forumo nariais:
dirbti, tačiau socialinių įmonių įstatymas neužtikrina jų darbo stabilumo. Darbo užmokesčio subsidijų priemonė, kuriai finansuoti atitenka apie 90 proc. visų neįgaliųjų užimtumui skiriamų lėšų, iš esmės, visą naštą dėl neįgaliųjų įdarbinimo perkelia darbdaviams, kurie neturi žinių ir/ar gebėjimų kaip užtikrinti neįgaliųjų tvarų įsidarbinimą. Subsidijavimo priemonė gali tik iš dalies išspręsti darbo našumo problemą, ir tik tada, kai visos kitos galimybės išnaudotos. Tačiau kitų sprendimų (darbo vietos /procesų pritaikymas; apmokymas darbo vietoje, lydimoji pagalba, darbdavių švietimas ir konsultavimas) neieškoma, nes nėra sukurta atitinkamų paslaugų. Didelė darbuotojų kaita socialinėse įmonėse atspindi, kad nėra reikiamos pagalbos ir požiūrio įdarbinant neįgalųjį, bei puikiai iliustruoja darbo vietos subsidijavimo priemonės neefektyvumą.
Reglamento nuostatų dėl žmonių su negalia rėmimo subsidijuojant darbo užmokestį, todėl teiksime alternatyvią nuomonę Europos Komisijai apie Reglamento įgyvendinimą Lietuvoje, kas gali sudaryti prielaidas Lietuvai ES lėšų grąžinimą. Būtina: 1.
Būtina:
reabilitacijos sistemą pritaikant ją individualiems negalios poreikiams ir priartinant prie darbo rinkos, nes dabartinė sistema nukreipta daugiausiai į gebėjimų ugdymą nesiejant to su darbo vieta, todėl neužtikrina tvaraus įsidarbinimo. 2. Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertai vasaros metu kartu su Užimtumo tarnyba parengė profesinės reabilitacijos modelio keitimo pasiūlymus-modelį, kuris apima: a. Atvejo vadybos principų taikymą kiekvienam potencialiam darbo rinkos dalyviui su negalia; b. Darbo vietos įvertinimą: darbuotojo su negalia gebėjimų/galimybių ir darbo vietos keliamų reikalavimų įvertinimas ir palyginimas; išvadų bei rekomendacijų dėl darbo vietos pritaikymo ir/ar subsidijos poreikio parengimą; c. Darbo vietos/proceso pritaikymą; d. Apmokymą darbo vietoje; e. Lydimosios pagalbos organizavimo užtikrinimą. 3. Diegti kvotų sistemą, leisiančią ne tik socialinių įmonių darbdaviams legaliai ieškoti darbuotojų su negalia (pvz. darbo skelbimuose);
dalyvauti socialinėms įmonėms viešuosiuose pirkimuose (taip bus sustabdytas dvigubas darbo vietos apmokėjimas);
vertinimą ir atitikimą darbuotojui su negalia ir tokiu būdu užtikrinti efektyvų valstybės lėšų skyrimą darbo užmokesčio subsidijai nesvarbu, kur žmogus su negalia dirba ar yra užimtas. 6. Panaikinti diskriminacines nuostatas dėl užimtumo sistemų rėmimo skirtumų;
nustatymo sistemą;
Komisijos parengtą Atskirties grupių įdarbinimo koncepcijos įgyvendinimą (STT rekomendacija). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad po ilgų nebendradarbiavimo metų, ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, t.y. ministras Linas Kukuraitis dirba su LNF ir konsultuojasi. Taip pat glaudžiai dirbame su Užimtumo tarnyba ir visi kryptingai siekiame žmonių su negalia įsidarbinimo didėjimo.
Norime pažymėti, kad dabartiniai reforminiai siūlymai yra parengti konsultuojantis su neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis. Seimo narys Tomas Tomilinas Seimui yra pateikęs Socialinių įmonių, Užimtumo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas. Tačiau pabrėžiame, kad pagrindinis reformų tikslas turi būti didėjantis žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje rodiklis su reikiama (jeigu tai būtina) pagalba ar parama. Atsižvelgti Konkretūs pasiūlymai nėra suformuluoti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2019-01-23 Nutarimas Nr. 52 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7–11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2619, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2621) tikslui – skatinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje bei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2621 siūlomam nustatyti individualizuotos valstybės pagalbos teikimo, įdarbinant neįgaliuosius socialinėse įmonėse ar šio statuso neturinčiose įmonėse ir kitose organizacijose, mechanizmui, vertinant neįgaliojo pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir individualiai nustatant, kokių paslaugų ir (ar) priemonių jam reikia darbui konkrečioje darbo vietoje, bet siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime registruotu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1530 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1531 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1531). 2.<...> 3.Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, įvertinus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 siūlomas nuostatas, papildomų valstybės biudžeto lėšų einamaisiais ir artimiausiais
nereikės. Priėmus Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617, prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti 2019 m. bus 25 mln. eurų (bus sutaupyta 9 mln. eurų), 2020 m. – 7 mln. eurų (bus sutaupyta 30 mln. eurų), 2021 m. – 7 mln. eurų (bus sutaupyta
nuostatas, kuriomis siūloma reglamentuoti naujas įdarbinimo su pagalba paslaugas, prognozuojama, kad kasmet reikės apie 17 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Prognozuojama, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1530 nuostatoms įgyvendinti
17,6 mln. eurų (bus sutaupyta 23,4 mln. eurų), 2021 m. – 14,8 mln. eurų (bus sutaupyta 29,2 mln. eurų). Įstatymo projekto Nr.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-2621 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat Vyriausybės 2019-01-23 Nutarimo Nr. 52 nuostatas, kurioms Komitetas pritarė. Taip pat siūlyti numatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą, t.y 2021 m. sausio 1 d. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Markauskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė