Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2) neįgaliųjų socialinei įmonei;. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narys Tomas Tomilinas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17,18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti išnagrinėjus praktikoje kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, pateiktas 2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl nekintamai akcentuojamos segreguotos darbo aplinkos kaip socialinės įmonės (toliau – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai).
Įstatymų projektuose siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama skatinti neįgaliųjų integraciją į atvirą darbo rinką ir sunkiausią negalią turinčių neįgaliųjų užimtumą bei užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą socialinių įmonių tikslą – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius
Atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos suvestinės ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą ir valstybės pagalbos lėšų panaudojimą už 2018 m. sausio–rugpjūčio mėnesius duomenis (toliau – ataskaita apie socialinių įmonių veiklą), Lietuvoje veikia 182 socialinės įmonės, iš kurių 61
Socialinių įmonių skaičius nuo 2004 m. išaugo 14 kartų, tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius – 11 kartų, tačiau valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms išaugo net 26 kartus. Nors Įstatymas nustato du skirtingus socialinių įmonių tipus – socialinę įmonę ir neįgaliųjų socialinę įmonę bei šešias tikslines grupes, kurių įdarbinimas socialinėje įmonėje yra remiamas valstybės biudžeto lėšomis, socialinėse įmonėse dirba tik neįgalūs darbuotojai, kurie atsižvelgiant į ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenis, sudaro 91 procentą tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, ir vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai. Kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys socialinėse įmonėse nėra įdarbinami. Valstybės pagalbos teikimo laikotarpis socialinėje įmonėje įdarbinus neįgalų darbuotoją nėra diferencijuojamas atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančio darbuotojo negalią. Todėl nors neįgalieji, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, socialinėje įmonėje įgiję reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius galėtų be valstybės pagalbos integruotis atviroje darbo rinkoje, valstybės pagalba jiems yra teikiama neterminuotą laikotarpį, kol jie dirba socialinėje įmonėje. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) 2018 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje dirba tik 28 procentai visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Nors valstybės pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumą ir užtikrinti asmenų pajėgumą įgyvendinti įgytą profesinę kvalifikaciją ar įgūdžius, socialinėse įmonėse neterminuotai remiamas neįgalių asmenų, sukakusių pensinį amžių, įdarbinimas.
Valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis yra 9 kartus didesnė, nei valstybės teikiama pagalba socialinės įmonės statuso neturinčioms įmonėms, įdarbinančioms negalią turinčius asmenis atviroje darbo rinkoje. Socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo turi tenkinti Įstatyme nustatytus reikalavimus dėl socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių. Darbuotojai, priklausantys Įstatyme nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi. Darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, neįgaliųjų socialinėje įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir neįgaliųjų tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius negali būti mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Įstatymas, be neįgaliųjų tikslinei grupei priklausančių asmenų, nustato ir kitas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes (ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaiką ir kt.).
Šioms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų įdarbinimas yra remiamas valstybės, tačiau socialinėms įmonėms nėra nustatytas reikalavimas įdarbinti kitoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Juridiniam asmeniui, kuris netenkina neįgaliųjų socialinei įmonei Įstatyme nustatyto reikalavimo įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, kurie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, gali būti suteikiamas socialinės įmonės statusas, kai įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklauso lengviausią negalią turintys darbuotojai, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų neviršijantis darbingumo lygis. Vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai, ir vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis neįgalų šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai, yra priskiriami nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms dar vienus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo socialinėje įmonėje, ar ne.
Įstatyme nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio ir tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms įdarbinus neįgalų darbuotoją yra skiriama ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus ši subsidija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo.
Jeigu socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinių grupių asmenų nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį. Subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, kompensacijos dydis sudaro 75 procentus; už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 70 procentų; už kiekvieną lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 60 procentų; už kiekvieną Įstatymo
asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją – 50 procentų nurodytos sumos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Pirkimuose, kuriuose dalyvauja neįgaliųjų socialinės įmonės, pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kitais atvejais – tiekėjo patvirtinta deklaracija
rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad socialinėse įmonėse daugiausiai dirba neįgalūs darbuotojai, kurie, atsižvelgiant į ataskaitos apie socialinių įmonių veiklą duomenis, sudaro 91 procentą tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, ir vyresni kaip 50 metų asmenys, taip pat įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai ir siekiant skatinti negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų integraciją į atvirą darbo rinką, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama įdarbinus darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis. Neįgalūs darbuotojai, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, t. y. neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebus priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriama senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, jei nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, kurie netekto darbingumo pensijos gavimo metu sukako senatvės pensijos amžių, netekto darbingumo pensija yra didesnė nei paskirtoji senatvės pensija. Kadangi Įstatymo projektu Nr. 1 numatoma socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskirti tik neįgalius darbingo amžiaus darbuotojus, atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, tik 3 procentai darbingo amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis dirba. Siekiant skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų užimtumą ir atsižvelgiant į 2014 m. birželio
pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) globojamo užimtumo apibrėžimą, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinei grupei priklausantys darbuotojai, t.y. neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių socialinės įmonės darbuotojų skaičiaus. Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų užimtumą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti diferencijuotą subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėjimo laikotarpį.
Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, įdarbinus neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis būtų mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po įdarbinimo. Už kiekvieną nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantį asmenį, išskyrus neįgalius darbuotojus, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, skiriama kompensacija sudarytų 50 procentų nurodytos sumos. Už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, ar sunkus neįgalumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudarytų 75 procentus nurodytos sumos. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti vienodą subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensavimo procentą, koks yra siūlomas teikiamame Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴straipsniais įstatymo projekte. Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2019 m. gegužės 1 d. Iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos socialinėse įmonėse įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, ši nuostata būtų taikoma nuo 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad valstybės pagalba socialinei įmonei gali būti skiriama tik įdarbinus sunkiausią negalią turinčius asmenis, t.y. neįgaliuosius, kuriems nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, Įstatymo projekte Nr.
1, Įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms valstybės pagalbos rūšims, siūloma palikti Įstatyme nustatytą valstybės pagalbos dydį ir kompensavimo procentą, jei yra įdarbinami asmenys, kuriems yra nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti diferencijuotą maksimalų subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, siūloma nustatyti skirtingus leistinos subsidijos dydžius kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbuotojams. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus). Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžimo, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinės įmonės statusą turintiems tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr.
organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektai, išskyrus anksčiau aptartų siūlymų pereinamųjų laikotarpių nuostatas, įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. Priėmus Įstatymų projektus, tikimasi:
1) užtikrinti, kad besisteigiančios ir veikiančios socialinės įmonės siektų Įstatyme nustatyto socialinių įmonių tikslo – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį;
2) padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų sunkiausią negalią turinčių asmenų skaičių;
3) nuo segreguotos darbo aplinkos pereiti prie integracijos į atvirą darbo rinką modelio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, gali kilti šios neigiamos pasekmės:
1Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių,
nebūtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms ir nustačius, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms būtų priskiriami tik neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, ne visos socialinės įmonės gali būti pajėgios padidinti darbuotojų skaičių, kad atitiktų nustatytus reikalavimus.
Siekdamos išlaikyti socialinės įmonės statusą, socialinės įmonės gali atleisti įdarbintus neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ar kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus, kad į jų vietą priimtų neįgalius darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. 2. Atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams, išskyrus neįgaliuosius, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, būtų skiriama ne ilgiau šešis mėnesius, galimas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų atleidimas, kai valstybės pagalba už šiuos įdarbintus neįgalius darbuotojus nebebus teikiama. Socialinės įmonės rinkoje veikia ir kaip rinkos dalyviai, todėl turi prisiimti ir veiklos vykdymo riziką, kuri yra verslo sudedamoji dalis. Iš valstybės gaunama parama negali būti vienintelis socialinių įmonių lėšų šaltinis.
Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, siūloma, kad iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos socialinėse įmonėse įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, ši nuostata būtų taikoma nuo 2019 m. gegužės 1 d. Iš socialinių įmonių atleistiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, bus taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslą ir jo plėtrą įstatymas ilgalaikėje perspektyvoje įtakos teigiamai, nes teisinio reguliavimo priemonėmis bus nuosekliai pereinama nuo segreguotos darbo aplinkos prie integracijos į atvirą darbo rinką modelio, bus sudarytos sąlygos į atvirą darbo rinką integruotis didesniam skaičiui socialiai pažeidžiamų asmenų. Todėl įmonėse bus įdarbinta daugiau sunkią negalią turinčių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, įsteigta daugiau darbo vietų, kas įtakos šių asmenų grįžimą į atvirą darbo rinką, skatins jų socialinę integraciją bei mažins socialinę atskirtį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamas Įstatymo projektas Nr. 2 – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Įstatymo projektas Nr.
pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – kurie yra Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamieji teisės aktai. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ pakeitimo projektą ir iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr.
A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 2 ir Įstatymo projektą Nr. 3, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik sunkiausią negalią turintiems darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymų projektus prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms 2019 m. sudarys – 25 mln., 2020 ir 2021 – po 7 mln. Eur. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinė įmonė“, „valstybės pagalba“, „subsidija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
LR Seimo narys Tomas Tomilinas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01 Nr. S-2018-7097 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2618 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgiant į Projektu siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 35 straipsnis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1532 ), kuriuo taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-07-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji
asmenys: G. Skaistė – Seimo narė, R. Kudžmienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktorė, E. Merkininkienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja, J. Bernatavičius – Ministro Pirmininko patarėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Liugienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, J. Valalytė – Užimtumo tarnybos direktorė, J. Stankevičienė – Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja, Ž. Žubrickaitė – Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vyr. specialistė, T. Zasas – Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistas, S. Kunigonytė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė, D. Burokienė – Dirbančių neįgaliųjų asociacijos narys, I. Tarvydienė – Socialinių įmonių asociacijos vadovė, E. Žakaris – VšĮ Aksida vadovas, V. Giedraitis – Socialinių įmonių asociacijos narys, D. Kučinskienė – UAB „Atropa“ vadovė, G. Bartkus – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas, A. Šidla – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, L. Bilotas – Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos narys, M. Zakarka – Vento Nuovo lobistas, I. Rizgelė – Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė, H. Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė, J.
Ivančenko – Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-05 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618: Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1532), kuriuo taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
Įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 siūloma atmesti ir pritarti anksčiau registruotam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1532. 2. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2018-10-10 Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618 derinimo: Išnagrinėję LR Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgiant į Projektu siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 35 straipsnis. Įvertinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-01-23 (TAR, 2019-01-25, Nr. 1157) Nutarimas Nr. 52 dėl įstatymų projektų
<...> Vyriausybė nutaria:
socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491
Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2621) tikslui – skatinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje bei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2621 siūlomam nustatyti individualizuotos valstybės pagalbos teikimo, įdarbinant neįgaliuosius socialinėse įmonėse ar šio statuso neturinčiose įmonėse ir kitose organizacijose, mechanizmui, vertinant neįgaliojo pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir individualiai nustatant, kokių paslaugų ir (ar) priemonių jam reikia darbui konkrečioje darbo vietoje, bet siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime registruotu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1530 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1531 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1531).
<...>
Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2618 siūloma atmesti ir pritarti anksčiau registruotam Vyriausybės parengtam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1532. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Ekonomikos komitetas, 2019-02-04 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritaria anksčiau užregistruotam Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam analogiškam įstatymo projektui
teisių komisija, 2019-02-06 Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės pastabas.
Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. komiteto sprendimą). 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 atmesti. Argumentai: 1) šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2618) yra lydimasis Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617, kurį Komitetas siūlo atmesti, todėl tolesnis įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618 svarstymas yra netikslingas. 2) Komitetas siūlo pritarti anksčiau užregistruotam Vyriausybės pateiktam analogiškam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1532, kuris yra lydintis Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1530 (Komitete pritarta patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530(2);
3) šiam projektui svarstyti paskirtas papildomas Seimo Ekonomikos komitetas įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 taip pat siūlo atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2019-01-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovė Simona Kunigonytė, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos atstovas Aivaras Šidla ir lobistas Mantas Zakarka, Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Natalija Tarvydienė ir Vitaresta Projektai, UAB direktorė Jovita Ratkevičienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovės Henrika Varnienė ir Dovilė Juodkaitė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministras Žydrūnas Plytnikas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos grupės vyr. patarėjas Marius Rakštelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-05 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1532), kuriuo taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 23 straipsnio
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2018-10-10 Išnagrinėję Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgiant į Projektu siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-11-20 Nr. g-2018-10938 Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui Prašymai neįgaliųjų dirbančių socialinėse ir socialinėse neįgaliųjų įmonėse Dirbantieji socialinėse ir socialinėse neįgaliųjų įmonėse baiminasi netekti darbo dėl šiuo metu Seimui pateiktų socialinių įmonių įstatymo projektų ir teikia prašymus su parašais. Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui, Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui
Mes, žemiau pasirašę socialinių įmonių neįgalieji, prašome atmesti Lietuvos Respublikos Socialinių įmonių Įstatymo Nr. IX -225l 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2617, kadangi jis sukeltų visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių bankrotą ir daugiau kaip 7000 dirbančių neįgaliųjų netektų darbo. Vyriausybės pateiktą Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1530, prašome priimti su pakeitimais, nustatančiais, kad:
draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 40 proc. neviršijantis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįglumo lygis, būtų mokama neterminuotai;
draudimo įmokoms neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45 - 55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįglumo lygis - 24 mėnesius šį terminą skaičiuojant nuo įstatymo įsigaliojimo ar jų įsidarbinimo po įstatymo įsigaliojimo dienos. (28 parašai). Atsižvelgti Nėra suformuluota pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2618. 2. Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ 2018-12-19 Nr. G-2018-12110
Asociacija „Lietuvos negalios organizacijų forumas” (toliau - LNF), atstovaujanti daugiau nei 300 000 žmonių su negalia ir jų šeimų interesams, informuoja apie viešoje erdvėje pasirodžiusią tendencingą informaciją, susijusią su socialinių įmonių reforma, profesinės reabilitacijos sistema ir užimtumo įstatymo pakeitimais. Primename, kad neįgaliųjų bendruomenės atstovai jau keletą metų siekia pakeisti esamą situaciją, nes ji netenkina mūsų interesų ir neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijos nuostatų bei rekomendacijų Lietuvai.
tinkle Facebook paskyroje Socialinės įmonės (@socimones) pateikta informacija apie galimą organizuoti piketą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų valstybės institucijų ir siūlymas visiems nepritariantiems socialinių įmonių reformai siųsti laiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui su žodžiu NE. Be to, pranešime viešai neadekvačiai eskaluojama Norvegijos ekonominė parama su žmogaus teisėmis dirbančioms organizacijoms yra nelogiškas ir galimai vertintinas kaip piktybiškas elgesys šalies donorės atžvilgiu. Toliau išdėstome argumentus, lėmusius Lietuvos negalios organizacijų forumo poziciją dabar veikiančios žmonių su negalia įdarbinimo sistemos atžvilgiu ir reikalavimus dėl būtinų reformų. 1. Lietuvoje yra apie 245 000 žmonių su negalia, iš jų apie 164 000 darbingo amžiaus. Dirba - tik apie 27 procentus (ES vidurkis - apie 40 proc.). Lietuvoje nedirba apie 70 proc. žmonių su negalia. Pagrindinės priežastys, lemiančios tokį aukštą nedarbą yra paslaugų ir pagalbos trūkumas įsidarbinimo procese. Tokios kaip lydimosios pagalbos (ne visiems) nebuvimą, kai kuriais atvejais darbo proceso koregavimo priimant darbuotojus su negalia. Aukštą nedarbą taip pat lemia menkas darbdavių supratimas apie žmonių su negalia darbines galimybes. Kol kas žmonių su negalia įdarbinimo problema sprendžiama tik epizodinėmis užimtumo organizavimo veiklomis, nesuderintomis su motyvacija įsidarbinti ir išmokų mokėjimo sistema. Tokia kryptis neorientuota į neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką ir integraciją visuomenėje. Lietuvoje yra trys žmonių su negalia užimtumo formos: Darbas atviroje rinkoje, darbas (ar užimtumas) socialinėse įmonėse, užimtumas/darbas dienos centruose.
Valstybės parama žmonių su negalia įdarbinimui/užimtumui yra skiriama per Socialinių įmonių bei Užimtumo įstatymus, taip pat užimtumo funkcijas atlieka žmonių su negalia dienos centrai. Tačiau finansavimas/subsidijavimas šioms skirtingoms užimtumo formoms skiriasi. 1. Už užimtumą/darbą dienos centruose žmonės su negalia (su įvairia negalia, tame tarpe ir sunkia) susimoka iš savo pajamų. Vadinasi, tam, kad galėtų užsiimti darbine veikla, žmonės su negalia perka sau darbo/užimtumo vietą. (tokių neįgaliųjų yra apie 15 000)
ar vidutinės negalios), kurie įsidarbina socialinėse įmonėse, darbdaviams mokamos darbo užmokesčio subsidijos. Taigi, sunkios negalios žmonės už savo darbą/užimtumą dienos centre susimoka patys, o lengvesnės negalios žmonės, kurie su nedidele pagalba (arba visai be jos) gali dirbti, valstybės politikos yra nukreipiami į uždaras socialines įmones, kurioms mokamos milžiniškos subsidijos. Subsidijos, kitaip nei pagalbos paslaugos darbo vietoje, yra parama verslui, o ne patiems žmonėms su negalia - tokia yra ir viena iš Specialiųjų tyrimo tarnybos vertinimo išvadų (Socialinėse įmonėse dirba 5887 darbuotojai su negalia (2018 m. lapkričio mėn. duomenys). 3. Atviroje darbo rinkoje, kur dirba dauguma žmonių su negalia, taip pat galima gauti subsidijas darbo užmokesčiui, tačiau atviros darbo rinkos darbdaviai, kitaip nei socialinių įmonių, ja naudotis gali labai ribotai dėl žemiau dėstomų priežasčių. Ne socialinėse įmonėse dirba
darbuotojams (2018 m. lapkričio mėn. duomenys) Tokia valstybės politika yra galimai diskriminuojanti dalį žmonių su negalia ir pažeidžianti jų teisę į darbą. ŽMONIŲ SU NEGALIA UŽIMTUMAS (1 pav.) 2.
Bendrai darbingo amžiaus žmonių su negalia populiacija (pasiskirstymas pagal darbingumo grupes) 2 pav. Nėra statistinių duomenų, kiek žmonių su negalia dirba turėdami slaugą ar priežiūrą. Slauga ar priežiūra yra skiriama Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos esant sveikatos sutrikimams, reikalaujantiems papildomos išorinės priežiūros (Plačiau: http://www.negalia.lt/naudingainfo/specialieji-poreikiai/prieziuros-pagalbos-islaidu-tiksline-kompensacija/). LNF atliktos apklausos pagrindu galima įvardinti, kad daugiau nei 400 žmonių su sunkia negalia ir su slauga/priežiūra dirba atviroje darbo rinkoje ir tik darbdavių/šeimos narių iniciatyva suteikiamos papildomos pagalbos paslaugos - asistavimas dėl sveikatos (apsitarnauti higienos srityje, atvykti į darbą ir pan.) Tačiau socialinėse įmonėse tokios negalios žmonės praktiškai nedirba, nes pačių socialinių įmonių veikla neorientuota įdarbinti šios negalios žmones ir suteikti jiems pagalbą (tą rodo pav. 5) Socialinėse įmonės dirba 5887 darbuotojai su negalia. Daugiau nei pusė (per 3000 darbuotojų) socialinėse įmonėse dirbančių žmonių su negalia yra įdarbinti patalpų valymo srityje (valytojais), populiarios veiklos kitose įmonėse yra medienos apdirbimas ir baldų gamyba, pastatų statyba, rekonstrukcija ir restauravimas, keletas įmonių užsiima miško kirtimo darbais. Šios veiklos rūšys bendrąja prasme nesuderinamos su negalia, tačiau šiose įmonėse gali dirbti žmonės, kurių darbinė veikla nėra įtakojama negalios, t.y. valytojai su negalia išvalo patalpas taip pat kaip ir valytojas be negalios ir pan.
Būtina pažymėti, kad dabar veikiančios socialinės įmonės neatitinka Socialinių įmonių įstatyme apibrėžto tikslo - “Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį” https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.235368/SYQSnwxNDt) nes nevertinami darbuotojo gebėjimai, ar prarastas profesinės kompetencijos, ar prarastas bendrasis darbingumas. Daroma prielaida, kad visi neįgalieji yra šio įstatymo objektai, tačiau tam prieštarauja esama situacija, kada daugiau nei 40 000 žmonių su negalia dirba be jokių subsidijų ir be jokių pagalbos formų apskritai. 3. Dabartinė valstybės parama neadekvačiai orientuota į žmonių su negalia koncentraciją socialinėse įmonėse, neužtikrinant žmonėms su negalia teisės dirbti atviroje darbo rinkoje. Tai rodo ne tik Socialinių įmonių ir Užimtumo įstatymo neproporcingas rėmimas (35 mln. vs 3,5 mln.), tačiau ir paslaugų/pagalbos priemonių neįteisinimas užimtumo įstatyme lyginant su socialinių įmonių įstatymu. Pavyzdžiui, Socialinės įmonėse įstatymu užtikrinama galimybė įdarbinti asistentą (gestų kalbos vertėją) ir gauti valstybės subsidiją šioms išlaidoms padengti, o užimtumo įstatyme tokios nuostatos nėra. Tik socialinės įmonės gali darbo skelbimuose įvardinti, kad ieško darbuotojo su negalia, tačiau ne socialinės įmonės to negali daryti, tai traktuojama kaip galima diskriminacija.
Dabartinė užimtumo sistema-modelis veikia daugiau nei
galima teigti, kad ji yra neefektyvi (sukurtas pagalbos modelis neužtikrina įvairios negalios žmonių su negalia įtraukimo į darbo rinką), per brangi (esamų rezultatų kontekste), ir yra galimai diskriminuojantis žmonių su negalia valstybės paramos/pagalbos teikimo atžvilgiu (dalis žmonių su negalia už savo galimai nenašų darbą dienos centruose sumoka iš savo pajamų (tame tarpe ir negalios pašalpų, našlaičio pensijos ir darbinių pajamų, jeigu įsidarbintų). Reikia pažymėti, kad valstybės parama socialinėms įmonėms nesibaigia socialinių įmonių įstatymu. Jie gauna ir kitas lengvatas, kurios išaugina Socialinių įmonių finansavimą iki 50 000 000 Eur per metus. Tokia suma susidaro valstybiniam sektoriui perkant paslaugas viešųjų pirkimų būdu iš socialinių įmonių. Tokiu būdu už įsteigtą (lengvos ir vidutinės negalios) neįgaliajam darbo vietą valstybė sumoka ir antrą kartą:
įvairioms užimtumo formoms: {Socialinių įmonių įstatymo finansavimas: apie 35 mln. – 50 mln. Eur (5887 darbuotojų); Užimtumo įstatymo finansavimas: apie 3,5 mln. Eur (574 darbuotojų); Užimtumo dienos centruose finansavimas: valstybė surenka apie 1,5 mln. Eur (apie 15000 potencialių darbuotojų (su savo įmokomis) preliminariais duomenimis}. 4. Nepaisant finansavimo apimčių - Socialinės įmonės nuolat atleidžia darbuotojus su negalia, taigi tai nėra saugi ir stabili darbo vieta.
Remiantis LNF gaunamais skundais iš socialinėse įmonėse dirbančių darbuotojų, žmonėms su negalia socialinėse įmonėse suteikiami tokie pat darbo krūviai, kaip ir kitiems dirbantiesiems, neorganizuojama jokia pagalba (lydėjimas ir pan.), jokios papildomos socialinės integracijos priemonės ir darbuotojai su negalia tiesiog iškrenta. 4 pav. Darbo sutarčių socialinėse įmonėse nutraukimo tendencijos Socialinėse įmonėse (pav. Patalpų valymo veikla užsiimančiose) atleidžiama iki 49 proc. darbuotojų ir iškritęs iš socialinės įmonės - žmogus su negalia netenka galimybių gauti jam (pagal poreikį) reikalingą pagalbą įsidarbinti ir išlikti kitoje darbo vietoje, nes Užimtumo įstatymas to neužtikrina. Vien 2018 metais buvo panaikintas socialinės įmonės statusas 10-čiai įmonių ir dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia socialinėse įmonėse sumažėjo iki 5 880 darbuotojų (sumažėjo apie 1 tūkst. neįgaliųjų). Kokia pagalba buvo suteikta tiems jau atleistiems žmonėms su negalia? Nes remiantis socialinių įmonių įstatymo nuostata galėtume teigti, kad atleisti darbuotojai negalėjo niekur kitur dirbti - tik socialinėse įmonėse ir kad jie nepajėgūs konkuruoti darbo rinkoje, taip pat praradę profesines ir darbines kompetencijas ir t.t. Koks įstatymas gina šiuos žmones su negalia ir padeda jiems įsidarbinti ir nebeiškristi iš darbo rinkos? 5. Socialinių įmonių įstatyme reglamentuojamos paramos socialinėms įmonėms kryptys - apie 90 proc. visų socialinėms įmonėms skiriamų lėšų panaudojama darbo užmokesčiui subsidijuoti. Nepaisant to, kad įstatyme yra įteisintos kitos pagalbos priemonės ir joms skirtina finansinė parama, mažai naudojamos asmeninio asistento, darbo vietų steigimo, transporto, darbo aplinkos pritaikymo išlaidos. Reikia pažymėti, kad darbo užmokestis subsidijuojamas už jau atliktą darbą.
Ir galima teigti, kad darbo užmokesčio subsidijos skyrimas socialinėms įmonėms neatitinka
socialinėms įmonėms pasiskirstymas pagal dotacijos rūšis
Europiniu reglamentu, t.y. KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 651/2014 (toliau Reglamentas), kuris apima tiek darbo užmokesčio subsidijavimą, tiek įvairių pagalbos formų organizavimą įvairioms pažeidžiamoms grupėms, taip pat ir žmonėms su negalia. Reikia pažymėti, kad Reglamentas 33 str. 3 punktu įtvirtina nuostatą, kad darbo užmokesčio subsidija negali būti naudojama didėjant darbuotojų skaičiui, t.y. Skirti darbo užmokesčio subsidijas galima tada, kai įmonė atitinka sąlygą: “Jei įdarbinus asmenis, atitinkamos įmonės grynasis darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi, per pastaruosius dvylika mėnesių, nepadidėja, etatas ar etatai tampa laisvi dėl savanoriško išėjimo iš darbo, negalios, išėjimo į pensiją dėl amžiaus, savanoriško darbo laiko sumažinimo arba teisėto atleidimo dėl netinkamo elgesio, o ne dėl atleidimo iš darbo dėl etatų mažinimo.” Išskyrus tuos atvejus, kada pagalbos gavėjas (t.y. socialinė įmonė) užtikrina globojamąjį užimtumą. Tačiau tokiu atveju užimtumas turėtų būti sietinas su globos/slaugo/priežiūros reikalaujančiais neįgaliaisiais. 7. 2018 metų sausio 1 d. STT pateikė išvadą dėl Socialinių įmonių teisinio reglamentavimo. Socialinių įmonių įstatymas sudaro sąlygas neefektyviam ir neskaidriam valstybės lėšų naudojimui.
Išvadoje pažymima, kad:
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau Konvencija) ir tuo pripažino, kad prisiims įsipareigojimus užtikrinti konvencijos nuostatų įgyvendinimą. Reikia pažymėti, kad nuo pat Konvencijos ratifikavimo užimtumo sistema žmonėms su negalia nebuvo keičiama, todėl prašome Prezidentės D. Grybauskaitės, Vyriausybės, Seimo narių įgyvendinti šią valstybės prisiimtą atsakomybę keisti esamą situaciją, kad būtų užtikrintos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai, už kurių įgyvendinimą LR Vyriausybė privalės atsiskaityti: “Komitetas reiškia didelį susirūpinimą dėl bendrai taikomos sąvokos „nedarbingumas“ ir dėl to matomo žemo neįgaliųjų užimtumo lygio ir susirūpinimą dėl nekintamai akcentuojamos segreguotos darbo aplinkos, tokios kaip socialinės įmonės, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos.
Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pašalinti „nedarbingumo“ sąvoką, taikomą neįgaliesiems, ir parengti bei įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, skirtas neįgaliųjų užimtumui padidinti atviroje darbo rinkoje, panaikinus segreguotas darbo aplinkas ir nukreipus investicijas taip, kad būtų skatinamas profesinis rengimas, galimybė naudotis pritaikymais darbo vietoje, tinkamų sąlygų patalpose sudarymas ir privačių bei valstybinių darbdavių mokymas, kaip nustatyta Darnaus vystymosi tikslo Nr. 8 8.5 uždavinyje.” Nuo ateinančių metų sąvoka
“nedarbingas” yra panaikinama, tačiau visos kitos rekomendacijos nuostatos
iki šio nepradedamos įgyvendinti. 9. Dar 2016 m. Prezidentė D. Grybauskaitė kalbėdama apie rudens Seimo sesiją siūlė pirmiausia užkirsti kelią piktnaudžiavimui socialinių įmonių statusu: “tokios įmonės įdarbina žmones su nedidele socialine negalia ir naudojasi mokesčių lengvatomis, o valstybė iš esmės kompensuoja tokių neįgalių asmenų darbo užmokestį. Pačios įmonės retai investuoja į neįgalius darbuotojus, be to, dažniausiai įdarbina tik tuos, kurie lengvai galėtų pritapti darbo rinkoje ir paprastoje įmonėje. Dažnai tai valymo paslaugų įmonės. Lietuvoje yra apie 47 tūkst. žmonių su negalia, iš jų socialinėse įmonėse dirba - apie 6 tūkst. 92 proc. šiam tikslui skiriamų valstybės lėšų nueina tik darbo užmokesčio mokėjimui.
Tai reiškia, kad įmonės nesiekia pritaikyti darbo vietos žmogui su negalia ir nekelia sau kitų tikslų”... 10. Teikiame išvadas ir siūlymus, parengtus konsultuojantis su Lietuvos negalios organizacijų forumo nariais:
Lietuvoje, kas gali sudaryti prielaidas Lietuvai ES lėšų grąžinimą. Būtina: 1.
Būtina:
reabilitacijos sistemą pritaikant ją individualiems negalios poreikiams ir priartinant prie darbo rinkos, nes dabartinė sistema nukreipta daugiausiai į gebėjimų ugdymą nesiejant to su darbo vieta, todėl neužtikrina tvaraus įsidarbinimo. 2. Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertai vasaros metu kartu su Užimtumo tarnyba parengė profesinės reabilitacijos modelio keitimo pasiūlymus-modelį, kuris apima: a. Atvejo vadybos principų taikymą kiekvienam potencialiam darbo rinkos dalyviui su negalia; b. Darbo vietos įvertinimą: darbuotojo su negalia gebėjimų/galimybių ir darbo vietos keliamų reikalavimų įvertinimas ir palyginimas; išvadų bei rekomendacijų dėl darbo vietos pritaikymo ir/ar subsidijos poreikio parengimą; c. Darbo vietos/proceso pritaikymą; d. Apmokymą darbo vietoje; e. Lydimosios pagalbos organizavimo užtikrinimą. 3. Diegti kvotų sistemą, leisiančią ne tik socialinių įmonių darbdaviams legaliai ieškoti darbuotojų su negalia (pvz. darbo skelbimuose);
dalyvauti socialinėms įmonėms viešuosiuose pirkimuose (taip bus sustabdytas dvigubas darbo vietos apmokėjimas);
ir atitikimą darbuotojui su negalia ir tokiu būdu užtikrinti efektyvų valstybės lėšų skyrimą darbo užmokesčio subsidijai nesvarbu, kur žmogus su negalia dirba ar yra užimtas. 6. Panaikinti diskriminacines nuostatas dėl užimtumo sistemų rėmimo skirtumų;
sistemą;
Komisijos parengtą Atskirties grupių įdarbinimo koncepcijos įgyvendinimą (STT rekomendacija). Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad po ilgų nebendradarbiavimo metų, ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, t.y. ministras Linas Kukuraitis dirba su LNF ir konsultuojasi. Taip pat glaudžiai dirbame su Užimtumo tarnyba ir visi kryptingai siekiame žmonių su negalia įsidarbinimo didėjimo.
Norime pažymėti, kad dabartiniai reforminiai siūlymai yra parengti konsultuojantis su neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis. Seimo narys Tomas Tomilinas Seimui yra pateikęs Socialinių įmonių, Užimtumo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas. Tačiau pabrėžiame, kad pagrindinis reformų tikslas turi būti didėjantis žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje rodiklis su reikiama (jeigu tai būtina) pagalba ar parama. Atsižvelgti Konkretūs pasiūlymai nėra suformuluoti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2019-01-23 Nutarimas Nr. 52 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-947 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7–11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2618, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2619, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹, 47¹, 47², 47³, 47⁴ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-2621 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIIP-2621) tikslui – skatinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą atviroje darbo rinkoje bei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-2621 siūlomam nustatyti individualizuotos valstybės pagalbos teikimo, įdarbinant neįgaliuosius socialinėse įmonėse ar šio statuso neturinčiose įmonėse ir kitose organizacijose, mechanizmui, vertinant neįgaliojo pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir individualiai nustatant, kokių paslaugų ir (ar) priemonių jam reikia darbui konkrečioje darbo vietoje, bet siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Seime registruotu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1530 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 35, 41, 42 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1531 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1531). <...>. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2618 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritaria anksčiau užregistruotam Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam analogiškam įstatymo projektui (Nr. XIIIP-1532). 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Markauskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė