Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas paskutinę kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų valdomų akcijų (dalių, pajų), balsų balsavimo teisių ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui šio Įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka.“
21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21.
Tikslinė teritorija
1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;
2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;
3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;
4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;
5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;
6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams kaip ši sąvoka apibrėžta Pelno mokesčio įstatyme.“
27¹ dalimi:
„27¹. Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau –
kontroliuojamasis užsienio vienetas) – užsienio vienetas, kuriame nuolatinis Lietuvos gyventojas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis paskutinę to užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.
Jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas
apskaičiuojamos ir įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. 2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą. 3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. 13 straipsnis. Pozityviosios pajamos
nuostatas, jeigu:
1) kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba
2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų ir
3) kontroliuojamojo užsienio vieneto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis nei 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Taikant šį punktą, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Taikant šį punktą, į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu kontroliuojamasis užsienio vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, kurioje šis kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas. 3.
3Pasyviosios pajamos pagal šį straipsnį suprantamos kaip:
1) palūkanos ir kitos iš finansinio turto gaunamos pajamos;
2) honorarai ir bet kurios kitos pajamos iš intelektinės nuosavybės;
3) pajamos iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir nuolatiniam Lietuvos gyventojui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo pajamos;
4) pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;
5) vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamos. 4. Į pozityviąsias pajamas neįtraukiama:
leidžiamais atskaitymais ar iš pajamų atimamomis patirtomis išlaidomis pagal šį Įstatymą ir kurias kontroliuojamasis užsienio vienetas yra gavęs iš nuolatinio Lietuvos gyventojo;
2) paskirstyti proporcingai nuolatinio Lietuvos gyventojo valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui, tačiau neišmokėti šiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui dividendai, jeigu jie neviršija prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 5 dalį, ir išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu šie dividendai per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius neišmokėti, visi per tą laiką apskaičiuoti dividendai įtraukiami į pozityviąsias pajamas. 5. Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas, gali būti atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su tų pajamų uždirbimu, pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.
Jeigu apskaičiuojama neigiama suma, ši suma nemažina nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų. 6. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas turi daugiau kaip vieną kontroliuojamąjį užsienio vienetą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai. 7. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 8. Kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu tos pajamos, kurių pagrindu šie dividendai išmokėti, buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos. Tačiau jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai viršija pajamas, kurios buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos, dividendų dalis, viršijanti nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviąsias pajamas, apmokestinama kaip pajamos iš paskirstytojo pelno. 9. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas perleidžia savo turimą kontroliuojamojo užsienio vieneto dalį ir bet kuri iš perleidimo gautų pajamų dalis anksčiau buvo įtraukta į pozityviąsias pajamas, apskaičiuojant už šias pajamas mokėtino pajamų mokesčio sumą, ta pajamų dalis nėra laikoma nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta informacija apie tiesiogiai, ar netiesiogiai ar kartu su susijusiais asmenimis valdomas kontroliuojamųjų užsienio vienetų akcijas (dalis, pajus), balsavimo teises ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo užsienio vieneto pavadinimas ir buveinės adresas, kontroliuojamojo užsienio vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo užsienio vieneto balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudaryta sudariusi ir taikoma taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis sutartį, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.“
straipsnio 3 dalį. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo pozityviųjų pajamų. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2614ES(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas paskutinę kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai šio nuolatinio Lietuvos gyventojo turimų valdomų akcijų (dalių, pajų), balsų balsavimo teisių ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.“
21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21.
Tikslinė teritorija
1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;
2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;
3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;
4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;
5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;
6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams kaip ši sąvoka apibrėžta Pelno mokesčio įstatyme.“
27¹ dalimi:
„27¹. Kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau –
kontroliuojamasis užsienio vienetas) – užsienio vienetas, kuriame nuolatinis Lietuvos gyventojas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis paskutinę šio užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.
Jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas
apskaičiuojamos ir įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. 2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą. 3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. 13 straipsnis. Pozityviosios pajamos
nuostatas, jeigu:
1) kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje arba
2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų šio kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų ir
3) kontroliuojamojo užsienio vieneto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Taikant šį punktą, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Taikant šį punktą, į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, kurioje šis kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas. 3.
3Pasyviosiomis pajamomis pagal šį straipsnį laikoma:
1) palūkanos ir kitos iš finansinio turto gaunamos pajamos;
2) honorarai ir bet kurios kitos pajamos iš intelektinės nuosavybės;
3) pajamos iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir nuolatiniam Lietuvos gyventojui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo pajamos;
4) pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;
5) vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamos. 4. Į pozityviąsias pajamas neįtraukiama:
Įstatymą leidžiamais atskaitymais ar iš pajamų atimamomis patirtomis išlaidomis ir kurias kontroliuojamasis užsienio vienetas yra gavęs iš nuolatinio Lietuvos gyventojo;
2) paskirstyti proporcingai nuolatinio Lietuvos gyventojo valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui, tačiau neišmokėti šiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui dividendai, kurie neviršija prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 5 dalį, ir išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu šie dividendai per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius neišmokėti, visi per tą laiką apskaičiuoti dividendai įtraukiami į pozityviąsias pajamas. 5. Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas, gali būti atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su tų pajamų uždirbimu, pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.
Jeigu apskaičiuojama neigiama suma, ši suma nemažina nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų. 6. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas turi daugiau kaip vieną kontroliuojamąjį užsienio vienetą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai. 7. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą. 8. Kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu pajamos, kurių pagrindu šie dividendai išmokėti, buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos. Tačiau jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai viršija pajamas, kurios buvo įtrauktos į šio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos, išmokėtų dividendų dalis, viršijanti nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviąsias pajamas, apmokestinama kaip pajamos iš paskirstytojo pelno. 9. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas perleidžia turimą kontroliuojamojo užsienio vieneto dalį ir bet kuri iš perleidimo gautų pajamų dalis anksčiau buvo įtraukta į pozityviąsias pajamas, apskaičiuojant už šias pajamas mokėtino pajamų mokesčio sumą, ta pajamų dalis nėra laikoma nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta informacija apie tiesiogiai, ar netiesiogiai ar kartu su susijusiais asmenimis valdomas kontroliuojamųjų užsienio vienetų akcijas (dalis, pajus), balsavimo teises ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo užsienio vieneto pavadinimas ir buveinės adresas, kontroliuojamojo užsienio vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo užsienio vieneto balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus toje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudaryta sudariusi ir taikoma taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis sutartį, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.“
straipsnio 3 dalį. 3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo pozityviųjų pajamų. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
iX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio Pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ
iX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTŲ
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Pelno mokesčio įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, nuostatas dėl savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimo ir mokesčių surinkimo gerinimo, nustatant papildomas kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemones atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų rezultatus. Pelno mokesčio įstatymo projektas parengtas perkeliant ir įgyvendinant dalį 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL 2016 L 193, p. 1) (toliau – Direktyva), nuostatų, kurių perkėlimo terminas pagal Direktyvos 11 straipsnį yra 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. Direktyvos nuostatas, reglamentuojančias palūkanų ribojimo taisyklės (angl. Interest limitation rule), bendrosios kovos su piktnaudžiavimu taisyklės (angl. General anti-abuse rule) ir kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto (toliau – kontroliuojamasis užsienio vienetas) pajamų apmokestinimo taisyklės (angl. Controlled foreign company rule) taikymą, taip pat įgyvendinant ES principus, nukreiptus prieš žalingą mokesčių praktiką.
Pelno mokesčio įstatymo projektas parengtas taip pat atsižvelgiant ir į EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtinto projekto dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting – BEPS) 3 veiksmo
„Efektyvių kontroliuojamųjų užsienio vienetų taisyklių projektavimas“ (angl. „Designing
Effective Controlled Foreign Company Rules“) rekomendacijas kontroliuojamųjų užsienio vienetų apmokestinimo srityje, 4 veiksmo „Bazės erozijos, pasitelkiant palūkanų atskaitymus ir kitas finansines priemones, ribojimas“ (angl. „Limiting Base Erosion Involving Interest Deductions and Other Financial Payments“) rekomendacijas palūkanų atskaitymo ribojimo srityje bei 5 veiksmo „Efektyvesnė kova su žalinga mokesčių praktika – atsižvelgiant į skaidrumą ir turinį“ (angl. „Countering Harmful Tax Practices More Effectively, Taking into Account Transparency and Substance“) minimalų standartą žalingos mokesčių praktikos srityje, kuriuos Lietuva, kaip EBPO narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti. Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės taikomos ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams, todėl kartu teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, siekiant teisinio aiškumo siūloma visas su nuolatinių Lietuvos gyventojų pozityviųjų pajamų apskaičiavimu susijusias nuostatas, analogiškas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo projekto nuostatoms, išdėstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Įstatymų projektų tikslai:
1) užkirsti kelią pelno mokesčio bazės erozijai ir pelno perkėlimui, vykstančiam dėl pelną mažinančių palūkanų mokėjimų tarp apmokestinamųjų vienetų (toliau – vienetas) grupės vienetų ir kitų vienetų ir skatinti didesnį verslo finansavimą naudojant nuosavą kapitalą.
Tuo tikslu Pelno mokesčio įstatyme nustatoma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė;
nebūtų pasinaudota tais atvejais, kai yra siekiama mokestinės naudos, ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių sandorio, ūkinės operacijos ar pan. tikslų. Tuo tikslu Pelno mokesčio įstatyme nustatoma bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė;
pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo taisyklių taikymui, siekiant didinti prevenciją tais atvejais, kai Lietuvos apmokestinamojo vieneto (toliau – Lietuvos vienetas) ar nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos dirbtinai perkeliamos į kontroliuojamuosius užsienio apmokestinamuosius vienetus ar tam tikras Lietuvos vieneto nuolatines buveines, įregistruotas ar kitaip organizuotas mažesnio apmokestinimo lygio valstybėse. Tuo tikslu keičiamas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis, nustatant individualaus vertinamojo pobūdžio sąlygas taikyti pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisykles, ir praplečiama šiuo metu taikomų pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtis, įtraukiant ir Lietuvos vienetų nuolatines buveines, kurių pajamos neįtraukiamos į pelno mokesčio bazę pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;
Tuo tikslu tikslinamos galiojančią pelno mokesčio lengvatą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui reglamentuojančios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas
Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nėra nuostatų, ribojančių palūkanų atskaitymą, atsižvelgiant į vieneto apmokestinamojo pelno dydį.
Tačiau Pelno mokesčio įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos kitos palūkanų atskaitymą ribojančios taisyklės, kurios pagal Direktyvos preambulės 6 dalį, taip pat pagal EBPO BEPS 4 veiksmo rekomendacijas galėtų būti taikomos kaip Pelno mokesčio įstatymo projektu siūlomą taisyklę papildančios taisyklės:
1) taikoma kapitalo nepakankamumo (angl. thin capitalization) taisyklė – už kontroliuojamojo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamojo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų. Taisyklė netaikoma, jeigu Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta ir sandoriui vykstant tarp nesusijusių asmenų. Taip pat taisyklė netaikoma finansinėms įstaigoms, teikiančioms finansinės nuomos (lizingo) paslaugas;
2) prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskirtos tik tos palūkanų sąnaudos, kurios susijusios su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu ar kitos ekonominės naudos gavimu;
3) taikomas ištiestosios rankos principas, pagal kurį kontroliuojamųjų sandorių kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o atlikus kontroliuojamuosius sandorius uždirbtas pelnas arba gautos pajamos neturi skirtis nuo pelno, kuris būtų uždirbtas, ar pajamų, kurios būtų gautos, atlikus sandorį tikrąja rinkos kaina (iš pajamų gali būti atskaitomos tik rinkos sąlygomis mokamos palūkanos);
4) taikomi išskaičiuojamieji mokesčiai prie pajamų šaltinio palūkanoms, išmokamoms į ne Europos ekonominės erdvės valstybes, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių.
Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nuostoliai iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti taikant pelno mokesčio lengvatą pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą formulę, atskaitomi bendra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, nustatyta perkėlus 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2015 L 21, p. 1), nuostatas, taikoma tik iš užsienio apmokestinamųjų vienetų (toliau – užsienio vienetas) gaunamiems ir užsienio vienetams išmokamiems dividendams.
Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės taikomos Lietuvos vienetui, kontroliuojančiam užsienio vienetą, t. y. neapima tam tikrų Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių užsienio valstybėse, ir taikomos tik tuo, jeigu:
1) užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas vadinamajame baltajame sąraše nurodytose valstybėse arba zonose, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras (taisyklės taikomos ir tam Lietuvos vienetui, kuris kontroliuoja tikslinėje teritorijoje įregistruotą ar kitaip organizuotą kontroliuojamąjį užsienio vienetą);
2) užsienio vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančiojo Lietuvos vieneto pajamas tvarka, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšys nustatytos atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Kontroliuojamuoju užsienio vienetu laikomas užsienio vienetas, kuriame Lietuvos vienetas arba nuolatinis Lietuvos gyventojas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai, netiesiogiai arba kartu su susijusiais asmenims (kai paties tiesiogiai valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų) valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti. Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės netaikomos, jeigu:
išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais;
kontroliuojančiojo vieneto pajamų (t. y. taikoma de minimis išimtis).
Į pozityviąsias pajamas neįtraukiamos kontroliuojamojo užsienio vieneto aktyvios veiklos pajamos (t. y. kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos, išskyrus palūkanų pajamas, autorinius atlyginimus, finansinės nuomos (lizingo) bei turto vertės padidėjimo pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, įskaitant dividendus (iš kitų vienetų gautus dividendus ir kontroliuojančiajam Lietuvos vienetui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus), jeigu:
1) kontroliuojamajame užsienio vienete dirba tiek darbuotojų, kiek jų paprastai reikia kontroliuojamojo užsienio vieneto veiklai užtikrinti valstybėje arba zonoje, kurioje šis vienetas įsteigtas arba kitokiu būdu organizuotas, ir
2) ne daugiau kaip 10 procentų kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų uždirbta arba gauta iš ne tos valstybės arba zonos, kurioje kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas arba kitaip organizuotas, šaltinių, ir
3) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos, uždirbtos arba gautos sudarant sandorius su nepriklausomais (nesusijusiais) asmenimis, sudaro daugiau kaip 50 procentų visų kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamų. Pagal galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kontroliuojančiojo vieneto mokestiniu laikotarpiu.
Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis visais atvejais sutampa su kalendoriniais metais, o mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančiojo Lietuvos vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pelno mokesčio įstatymo projektu, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, siūloma nustatyti palūkanų atskaitymo ribojimo taisykles, pagal kurias vienetas galėtų atskaityti palūkanų sąnaudas:
a) neviršijančias palūkanų pajamų ir
b) viršijančias palūkanų pajamas, tačiau ne didesnes kaip 30 proc. vieneto apmokestinamojo EBITDA, t. y. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, padidinto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų atskaitymo sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas.
Pelno mokesčio įstatymo projektu, siekiant sumažinti administracinę naštą ir eliminuoti mažesnės rizikos sandorius, siūloma leisti atskaityti 3
tuo atveju, kai palūkanų sąnaudos viršija 30 proc. vieneto EBITDA. Nors pagal EBPO rekomendacijas palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė turėtų riboti palūkanų atskaitymą apie 13 proc. visų palūkanų sąnaudas patiriančių vienetų, o Lietuvoje tai atitiktų 500 000 EUR palūkanų sąnaudų ribą, Pelno mokesčio įstatymo projekte pasirinkta Direktyvoje nustatyta maksimali leidžiama atskaityti palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma, įvertinus ir kitų šiuo metu jau taikomų palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklių poveikį. Taip pat taisyklės būtų netaikomos vienetams, neturintiems kitų susijusių vienetų (juridinių asmenų), nes tokie vienetai iš esmės nekelia mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rizikos.
Jeigu vienetas priklauso vienetų grupei, EBITDA ir leidžiama atskaityti palūkanų sąnaudų suma būtų apskaičiuojama bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvoje, o vieneto atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, dalis nuo vienetų grupei taikant šio straipsnio nuostatas leidžiamos atskaityti palūkanų sąnaudų sumos apskaičiuojama proporcingai to vieneto palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, daliai nuo vienetų grupės vienetų, kurių palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, palūkanų pajamas viršijančios palūkanų sąnaudų sumos. Į vienetų grupę šios taikylės taikymo tikslais neturėtų būti įtraukiamos finansų įstaigos ir draudimo įmonės, kurioms palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės netaikomos, tokiu būdu užtikrinant, kad mišrioje vienetų grupėje (kurioje yra ir finansų įstaiga ar draudimo įmonė) esantiems vienetams nebūtų suteikiama galimybė atskaityti didesnes, nei nustatyti apribojimai, palūkanų sąnaudas dėl didelio apmokestinamojo EBITDA (žemo palūkanų sąnaudų ir EBITDA santykio), atsirandančio dėl vienetų grupėje esančios finansų įstaigos ar draudimo įmonės (tokių įstaigų ar įmonių palūkanų pajamos paprastai viršija palūkanų sąnaudas). Šis atvejis, kaip viena iš galimų mokesčių piktnaudžiavimo rizikų, taikant palūkanų ribojimo taisyklę bendrai visai įmonių grupei, yra identifikuotas ir EBPO BEPS 4 veiksmo rekomendacijose. Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, tikslinamas (praplečiamas) vienetų grupės apibrėžimas, įtraukiant ir vienetus, valdomus netiesiogiai, taip pat vienetus, kuriuose patronuojantysis vienetas tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma vienetų grupės vienetams, kurių finansinės ataskaitos patenka į vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, suteikti galimybę atskaityti visas palūkanų sąnaudas, jeigu vienetas gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis nėra mažesnis daugiau nei 2 procentiniais punktais už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis. Visas turtas ir įsipareigojimai vertinami taikant tą patį metodą (tuos pačius apskaitos standartus), kaip ir sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė nebūtų taikoma palūkanoms pagal sandorius, sudarytus iki šios taisyklės įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai po taisyklės įsigaliojimo pakeičiamos sandorio sąlygos (sandorio trukmė ar suma). Įvertinus viešųjų infrastruktūros projektų svarbą Lietuvai, taip pat atsižvelgiant į mažą mokesčių piktnaudžiavimo riziką, vykdant tokių projektų finansavimą, siūloma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės netaikyti palūkanoms pagal paskolas, skirtas ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams, kurių tikslas yra sukurti, modernizuoti, valdyti ir (arba) prižiūrėti turtą, skirtą viešiesiems interesams tenkinti, finansuoti, kai projekto vykdytojas, jo turtas yra, palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos Europos Sąjungoje.
Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad palūkanų ribojimo taisyklė neužkirs kelio ir neribos sklandaus Lietuvai svarbių ilgalaikių viešųjų infrastruktūros projektų finansavimo ir įgyvendinimo. Taikant šią išimtį, pajamos, gautos iš ilgalaikio viešosios infrastruktūros projekto, nebūtų įtraukiamos į apmokestinamąjį EBITDA. Atsižvelgiant į finansų įstaigų ir draudimo įmonių veiklos specifiką, taip pat įvertinus tai, kad finansų įstaigų ir draudimo įmonių palūkanų sąnaudos paprastai neviršija palūkanų pajamų, ir tai, kad šiems sektoriams jau yra taikomi griežti kapitalo sudėties reikalavimai, siūloma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės šiems vienetams netaikyti. EBPO BEPS 4 veiksmo rekomendacijose pateikiami 2 atvejai, kai finansų įstaigos ir draudimo įmonės kelia reikšmingą BEPS riziką, atlikdamos palūkanų mokėjimus. Vienas iš atvejų, kai mišrioje vienetų grupėje esantys vienetai gali atskaityti didesnes palūkanų sąnaudas dėl didesnio EBITDA, kaip paaiškinta pirmiau, sprendžiamas eliminuojant finansų įstaigas ir draudimo įmones iš vienetų grupės, kuriai palūkanų apribojimai taikomi bendrai. Kitas atvejis, kai paskolos su atskaitomomis palūkanomis panaudojamos neapmokestinamųjų pajamų srautui užtikrinti, jau yra išspręstas taikant šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Įvertinus galimus atvejus, kai vieneto apmokestinamasis EBITDA yra žemas arba neigiamas, o veikla, kuri finansuojama naudojant skolintą kapitalą, bus pelninga tik ateinančiais laikotarpiais, siūloma sudaryti galimybes perkelti nepanaudotą (neatskaitytą) palūkanų sąnaudų sumą, kuri kitais Pelno mokesčio įstatyme nustatytais atvejais galėtų būtų atskaitoma iš pajamų, į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laikotarpį ir atskaityti iš tų mokestinių laikotarpių pajamų taikant tuos pačius Pelno mokesčio įstatymo projektu siūlomus apribojimus. Siekiant užtikrinti, kad į taisyklės taikymo apimtį patektų visi mokėjimai, ekonomiškai lygiaverčiai palūkanoms, tokiu būdu sumažinant galimą mokesčių piktnaudžiavimo riziką, siūloma tik šios taisyklės taikymo tikslais praplėsti palūkanų sąvoką ir jomis taip pat laikyti:
su vieneto paskolomis, palūkanas;
pasikeitimo sumą. Pelno mokesčio įstatymo projektu siūlomos taisyklės neriboja kitų palūkanų atskaitymo ribojimų taisyklių, nustatytų Pelno mokesčio įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, taikymo.
Atsižvelgiant į EPBO ir ES principus žalingos mokesčių praktikos srityje Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma tikslinti galiojančią pelno mokesčio lengvatą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui reglamentuojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, t. y.:
Taisyklė padės užtikrinti, kad pelno mokesčio lengvatomis ir kitomis apmokestinimo išimtimis nebus pasinaudota tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos, ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių darinio (t. y. sandorio, ūkinės operacijos ar pan.) ar kelių darinių tikslų. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį, t. y. būtų vertinami ir atskiri, pavieniai tam tikro darinio etapai ar dalys, nedarant poveikio likusiems darinio etapams ar dalims, tokiu būdu užtikrinant, kad prieš mokesčių piktnaudžiavimą nukreipta priemonė būtų taikoma proporcingai. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais, jeigu jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Taisyklė skirta, kad būtų užkirstas kelias mokesčių piktnaudžiavimo atvejams, kai vienetai pasinaudoja tam tikromis lengvatinėmis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir, Pelno mokesčio įstatyme nesant specialiųjų prieš mokesčių piktnaudžiavimą taikytinų nuostatų, išvengia apmokestinimo arba reikšmingai jį sumažina. Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti pozityviųjų pajamų apmokestinimo modelį:
a) praplėsti šiuo metu taikomų pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtį, t. y. taisykles taikyti ir Lietuvos vienetams, turintiems nuolatinių buveinių, kurių pajamos neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (kontroliuojamasis užsienio vienetas ir Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė, kurios pajamos neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tikslais būtų laikomos kontroliuojamaisiais užsienio subjektais).
Tokiu būdu sumažėtų mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rizika, kai veikla perkeliama į užsienio valstybėse, kuriose yra santykinai mažesnis pelno apmokestinimas, esančias Lietuvos vieneto nuolatines buveines. Taip pat siūloma kontroliuojamaisiais užsienio vienetais, be kita ko, laikyti visus užsienio vienetus, kuriuose Lietuvos vienetas kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, nepriklausomai nuo paties Lietuvos vieneto tiesiogiai valdomos dalies dydžio;
b) perkelti Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba Lietuvos nuolatinio gyventojo pajamas tvarką ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr.
apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba Lietuvos nuolatinio gyventojo pajamas tvarkos ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių patvirtinimo“, į Pelno mokesčio įstatymą, siekiant atsisakyti tam tikrų nuostatų dubliavimosi ir užtikrinti teisinį reglamentavimą įstatymo lygmeniu;
c) atsisakyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 24 „Dėl Užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, ir Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašų patvirtinimo“ patvirtintų sąrašų, nustatant individualaus vertinamojo pobūdžio sąlygas taikyti pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisykles Pelno mokesčio įstatyme. Siūloma, kad pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės visais atvejais būtų taikomos Lietuvos vienetams, valdantiems kontroliuojamuosius užsienio vienetus, įregistruotus ar kitaip organizuotus tikslinėse teritorijose.
Lietuvos vienetams, valdantiems kitose užsienio valstybėse esančius kontroliuojamuosius užsienio subjektus, taisyklės būtų taikomos tik tuo atveju, jeigu tenkinamos 2 sąlygos:
minimis sąlyga, ar kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos iš pasyvios veiklos viršija 1/3 visų jo mokestinio laikotarpio pajamų. Tuo atveju, jeigu ši sąlyga tenkinama,
mokestis, apskaičiuotas nuo jo pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis nei 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo jo pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Tuo atveju, jeigu tenkinamos abi sąlygos, toliau į pozityviąsias pajamas būtų įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos, kurios apimtų:
1) palūkanas ir kitas iš finansinio turto gaunamas pajamas;
2) honorarus ir bet kurias kitas pajamas iš intelektinės nuosavybės;
3) pajamas iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir Lietuvos vienetui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir turto vertės padidėjimo pajamas iš akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo;
4) pajamas iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;
prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamas.
Tokiu būdu būtų sukuriamas aiškesnis teisinis reglamentavimas, įtvirtinant visas su pozityviųjų pajamų apskaičiavimu ir apmokestinimu susijusias nuostatas įstatymo lygmeniu, kartu perkeliamomis Direktyvos nuostatomis didinant pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo efektyvumą: pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės būtų taikomos ne tik mažo nominalaus pelno mokesčio tarifo valstybėse įregistruotus ar kitaip organizuotus subjektus valdantiems Lietuvos vienetams, bet apimtų ir mažo apmokestinimo lygio valstybes, kuriose mažesnį apmokestinimo lygį dažnai nulemia taikomos mokesčių lengvatos, siaurinančios pelno mokesčio ar analogiško mokesčio bazę.
Be to, pakeičiant šiuo metu taikomą pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo de minimis išimtį Direktyvoje nustatyta de minimis išimtimi, kai prievolė apskaičiuoti pozityviąsias pajamas vertinama pagal kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų sudėtį, būtų suderinamos vidaus teisės aktų nuostatos su Direktyvos nuostatomis, taip pat sudaromos sąlygos, kad pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės būtų taikomos tik didesnės mokesčių vengimo rizikos atvejais, o kartu nedidinama administracinė našta (netenkinus pirmiau nurodytos de minimis išimties sąlygos, nereikėtų lyginti pajamų apmokestinimo pagal užsienio valstybėje ir Lietuvoje taikomas pelno mokesčio taisykles ir apmokestinti pozityviųjų pajamų);
d) siekiant netaikyti pozityviųjų pajamų apmokestinimo tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas vykdo faktinę ekonominę veiklą užsienio valstybėje, siūloma, į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvos nuostatas, nustatyti taisyklių taikymo išimtį, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti toje valstybėje.
Šios nuostatos nebūtų taikomos, jei kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje;
e) perkeliant Direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų, kai perleidžiama kontroliuojamojo užsienio vieneto dalis arba per nuolatinę buveinę vykdoma veikla, nustatyti, kad iš tokio perleidimo gautos pajamos (ar jų dalis), kurios anksčiau buvo įtrauktos į Lietuvos vieneto pajamas kaip pozityviosios pajamos, yra neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad kontroliuojamųjų užsienio subjektų pajamos būtų įtraukiamos į tą Lietuvos vieneto mokestį laikotarpį, kurį baigiasi kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis, o nuolatinių Lietuvos gyventojų mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio diena. Tokiu būdu būtų nustatyta paprastesnė pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tvarka, kai kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba kitokiu nei kalendoriniai metai Lietuvos vienetui nustatytu mokestiniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės taikomos ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams, siekiant teisinio aiškumo, siūloma visas su nuolatinių Lietuvos gyventojų pozityviųjų pajamų apskaičiavimu susijusias nuostatas, analogiškas Pelno mokesčio įstatymo projekto nuostatoms, išdėstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, atsisakant Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme esančios nuorodos į Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
Priėmus Pelno mokesčio įstatymo projektą, vienetai būtų skatinami naudoti nuosavą kapitalą savo veiklai finansuoti. Taikant apribojimus, sumažėtų vienetų atskaitomų palūkanų sąnaudų suma. Didesnis poveikis būtų įmonėms, naudojančioms skolintą kapitalą savo veiklai finansuoti. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymų projektus, turės būti:
aktai:
kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas tvarkos ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių patvirtinimo“;
sausio 24 d. įsakymas Nr.
įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, ir Užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatos, sąrašų patvirtinimo“;
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymai, susiję su pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio administravimu;
institucijos nustatyti projektų priskyrimo prie ilgalaikių viešosios infrastruktūros projektų kriterijai ir tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Priėmus Įstatymų projektus, numatomas nežymiai teigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms (pavyzdžiui, nustačius palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklę, valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio per metus padidėtų apie 0,4 mln. eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai
„Palūkanos“, „EBITDA“, „vienetų grupė“, „viešoji infrastruktūra“, „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, „nuostoliai“, „pozityviosios pajamos“, „mokestinė nauda“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 8, 13, 27 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-10-12 Nr. XIIIP-2614 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 8, 13, 27 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-11-23 Nr. XIIIP-2614(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsniŲ Pakeitimo įstatymO PROEJKTO NR. XIIIP-2614ES 2018-11-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-10-12) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6 Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui bei Komiteto išvadoms. ir par 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-2614ES(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė