Projekto lyginamasis variantas
7, 8 IR 12
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių
gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms darbo dienoms, kad būtų galima atlikti procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, jeigu procesinių veiksmų jų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų darbo dienų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;“. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų darbo dienų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylos nagrinėjimo teisme;“. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
nauju 3 punktu: „3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių darbo dienų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkių parų darbo dienų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vitalijus Gailius Povilas Urbšys Dainius Gaižauskas
7, 8 IR 12
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ikiteisminiam tyrimui atlikti, užtikrinti ikiteisminio tyrimo kokybę, efektyviau naudoti biudžeto asignavimus, skirtus ikiteisminio tyrimo funkcijai. 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) pakeitimams, kuriais buvo panaikinta teisė iš bausmės atlikimo vietų perkelti su laisvės apribojimu susijusias bausmes atliekančius asmenis į policijos areštines ir tardymo izoliatorius ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, policijos įstaigų pareigūnai, atliekantys ikiteisminius tyrimus, susidūrė su dideliais sunkumais organizuojant ir atliekant proceso veiksmus. Turimais 2016 m. birželio mėn. duomenimis, šalies policijos įstaigose buvo atliekami ne mažiau kaip 299 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose 349 proceso dalyviai (įtariamieji, liudytojai, nukentėjusieji) atliko su laisvės apribojimu susijusias bausmes. Vien per laikotarpį nuo šių metų balandžio 1 d. iki birželio 1 d. pareigūnai į laisvės atėmimo įstaigas vyko 175 kartus, atliko įvairius proceso veiksmus: įtarimo pateikimas, įtariamojo ir liudytojų apklausos, akistatos, paskelbimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, asmens atpažinimas, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas. Tokia situacija sudaro sąlygas neracionaliai naudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ikiteisminio tyrimo įstaigose, taip pat sudaro kliūtis baudžiamojo proceso greitumo, jo išsamumo principams, nustatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje, ir proceso ekonomiškumo principui įgyvendinti.
Aptariamas teisinis reglamentavimas taip pat apsunkina BPK 2 straipsnyje nustatytos prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigos per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką vykdymą – apsunkinamas procesinių veiksmų planavimas ir atlikimas, neproporcingai pailginama ikiteisminio tyrimo trukmė. Policijos įstaigų, nutolusių nuo laisvės atėmimo vietų, pareigūnai, dėl didelių laiko ir materialinių sąnaudų negalintys vykti į minėtas įstaigas, yra priversti teikti atskiruosius pavedimus kitų teritorijų policijos įstaigoms, dėl ko akivaizdžiai nukenčia pasirinkta ikiteisminio tyrimo taktika ir procesinių veiksmų kokybė. Dažnai pasitaiko atvejų, kai, atlikus proceso veiksmą, iškyla būtinybė atlikti nemažai kitų veiksmų, susijusių su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl pareigūnams tenka pakartotinai vykti į laisvės atėmimo įstaigas. Pavyzdžiui, bylą tiriantis pareigūnas, prašydamas atlikti laisvės atėmimo vietoje esančio asmens apklausą ir nežinodamas, kokias aplinkybes parodys apklausiamasis, neturi galimybės visų klausimų atskirajame pavedime surašyti iš anksto. Atliekant kai kuriuos ikiteisminio tyrimo ar proceso veiksmus ne visada galima juos atlikti nuvykus į laisvės atėmimo vietą per vieną dieną (pavyzdžiui, įtariamojo supažindinimas su didelės apimties ikiteisminio tyrimo medžiaga, baigus šį ikiteisminį tyrimą).
Tokiais atvejais, atsižvelgiant į BPK nustatytą įtariamųjų, kitų proceso dalyvių (taip pat ir tų, kurie atlieka bausmę pataisos įstaigose) procesinę teisę susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, neproduktyviai išnaudojamas tokius veiksmus atliekančių pareigūnų darbo laikas, ikiteisminio tyrimo įstaigų finansiniai ištekliai, susiję su kasdieniu pareigūnų važiavimu į pataisos namus, ar kitos su pareigūnų komandiravimu tokioms funkcijoms atlikti susijusios išlaidos. Taikant draudimą nuteistąjį perkelti proceso veiksmams prarandama galimybė atlikti dalį proceso veiksmų – atlikti parodymų patikrinimą vietoje, parodyti atpažinimui daiktus, kurių nėra galimybės atgabenti į pataisos namus, atlikti apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar užtikrinti nuteistojo įtariamojo dalyvavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo (nukentėjusiojo) apklausoje. Be to, ypač didelių organizacinių sunkumų kyla tuomet, kai proceso veiksmą reikia atlikti ne tik su laisvės atėmimo vietoje esančiu proceso dalyviu, tačiau ir su laisvėje esančiais proceso dalyviais (gynėjo dalyvavimas, akistata, eksperimentas, asmens parodymas atpažinti). SVĮ nustatyti terminai, kuriems iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių gali būti perkelti nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, ir terminai, kuriems suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti į policijos įstaigos areštinę, labai apsunkina perkėlimą (konvojavimą) vykdančių įstaigų veiklą, sudaro sąlygas neefektyviai naudoti biudžeto asignavimus.
Tokia padėtis ne tik labai padidina Viešojo saugumo tarnybos konvojavimo funkcijai vykdyti reikalingų valstybės biudžeto lėšų ir žmogiškųjų išteklių poreikį, bet ir apsunkina tinkamą kitų Viešojo saugumo tarnybai pavestų funkcijų vykdymą, nes, siekiant užtikrinti tinkamą konvojavimo funkcijos vykdymą, turi būti naudojamos ir kitas funkcijas privalančių vykdyti Viešojo saugumo tarnybos padalinių pajėgos, taip pat labai išaugo transporto išlaikymo išlaidos, numatoma, kad jos padidės dar 40 proc. Užtikrinant visų konvojuojamų asmenų pristatymą į paskirties punktus pagal šiuo metu vykdomus planinio konvojaus maršrutus, beveik dvigubai padidėjo konvojaus sargybų skaičius, nes planinis konvojus, kuris buvo vykdomas 1 kartą per savaitę, dabar yra vykdomas 2 kartus. Konvojuojamų asmenų perdavimas Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnų žinion užtrunka ilgesnį laiką, o konvojaus vykdymas trunka vidutiniškai nuo 9 val. iki 12 val. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gauna daug nusiskundimų iš pačių suimtųjų, nuteistųjų, sulaikytųjų dėl vykdomo daugkartinio vežiojimo. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – pakeisti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas nustatant galimybę perkelti iš bausmės atlikimo vietų su laisvės apribojimu susijusias bausmes atliekančius asmenis į policijos areštines ir tardymo izoliatorius ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, nustatyti ilgesnius tokio perkėlimo terminus. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Vitalijus Gailius. Projekto rengėjas Seimo narys Vitalijus Gailius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra nustatytos galimybės iš bausmės atlikimo vietų perkelti su laisvės apribojimu susijusias bausmes atliekančius asmenis į policijos areštines ir tardymo izoliatorius ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Suimtieji, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis gali būti perkelti į policijos areštines ir tardymo izoliatorius penkioms dienoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę perkelti (laikyti) policijos areštinėje ir tardymo izoliatoriuje suimtus, nuteistus arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis asmenis, kai tai būtina ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Be to siūloma nustatyti, kad suimti, nuteisti arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis asmenys gali būti laikomi areštinėje ar tardymo izoliatoriuje iki 5 darbo dienų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas sudarys palankesnes sąlygas ikiteisminiams tyrimams atlikti, greitesniam nusikalstamų veikų atskleidimui ir ištyrimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 5-V-139 ,,Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų biudžeto asignavimų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: areštinė, tardymo izoliatorius, ikiteisminio tyrimo veiksmai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Vitalijus Gailius Povilas Urbšys Dainius Gaižauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
policijos areštinėje ir tardymo izoliatoriuje suimtus, nuteistus arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis asmenis, kai tai yra būtina ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti; taip pat ilginami tokių asmenų laikymo areštinėje ar tardymo izoliatoriuje terminai (past.
Pabrėžtina, kad Įstatymas Nr. XII-1819 buvo priimtas Vyriausybės siūlymu (žr. –projektą Nr. XIIP-3022). Projekto Nr. XIIP-3022 rengėjai (Teisingumo ministerija) aiškinamajame rašte detaliai išdėstė teiktų pataisų motyvus (cituojama): „<...> CPT vizitų (2008 m., 2012 m.) Lietuvoje ataskaitose itin griežtai kritikuojama šiuo metu SVĮ įtvirtinta galimybė perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iš tardymo izoliatorių į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti bei itin ilgas tokio perkėlimo maksimalus terminas (iki 15 parų). Pavyzdžiui, 2012 m.
Pavyzdžiui,
užtikrinti, kad toks perkėlimas būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau, kadangi praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), savo 3-je periodinėje ataskaitoje apie Lietuvą (2014 m.) rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu keičiamos nuostatos gali pažeisti tarptautinius įsipareigojimus bei rekomendacijas. Be to, keltina abejonė, ar įstatymą Nr. XII-1819 priimti paskatinusios priežastys per daugiau nei pusės metų laikotarpį prarado aktualumą. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados (past. – pabraukta mūsų). 2. Teikiamu projektu siekiama pakeisti suimtų ar nuteistų asmenų, perkeltų ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti į areštinę ar tardymo izoliatorių, laikymo terminus – vietoje „5 parų“ nustatant „5 darbo dienas“. Tokiu būdu terminas yra pailginamas, be to, pakeičiama jo skaičiavimo metodika. Manytina, kad laikymo areštinėje ar tardymo izoliatoriuje skaičiavimas darbo dienomis yra nepagrįstas, nes tai nedera su bausmių ar procesinių prievartos priemonių skaičiavimo kriterijais ir ypatumais. Pažymėtina, kad arešto bausmės terminas skaičiuojamas paromis (BK 49 straipsnio 2 dalis), terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 50 straipsnio
straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į skirtingų prievartos priemonių įskaitymo taisykles.
BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai <...>“. Atsižvelgiant į tai, „darbo dienų“ termino skaičiavimo įvedimas gali išbalansuoti esamą laisvės atėmimo bausmės (prievartos priemonės) skaičiavimo (ir įskaitymo) sistemą. Taip pat, svarstytina, ar asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje ar areštinėje terminų skaičiavimas „darbo dienomis“ būtų etiškas. 3. Atsižvelgiant į teikiamo projekto specifiką (projektas yra susijęs su kelių institucijų kompetencijos sritimi; be to, būtina keisti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan.), jo pabaigoje turi būti straipsnis, nustatantis įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Rekomenduotina vadovautis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų penktojo skirsnio nuostatomis. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje „procesinių veiksmų“ terminas keičiamas „ikiteisminio tyrimo veiksmų“ terminu[2], bet šie terminai analogiškai nėra sukeičiami įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Liucija Schulte-Ebbert P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] [1] Žr. Įstatymo Nr. XII-1819 23 straipsnio 2 dalį. [2] Past. – „ikiteisminio tyrimo veiksmų“ terminas taip pat vartojamas teikiamo projekto 2, 3 ir 4 straipsniuose.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2016-12-29 Nr. S-2016-8471 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-261 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑261 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis dėl projekto. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
Simulik; komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vadovė Simona Mesonienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. patarėjas Jevgenijus Kuzma, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo sistemos skyriaus patarėjas Rimvydas Laukis; Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Bernotienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys;
LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojamo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška; Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2017-01-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti galimybę perkelti (laikyti) policijos areštinėje ir tardymo izoliatoriuje suimtus, nuteistus arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis asmenis, kai tai yra būtina ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti; taip pat ilginami tokių asmenų laikymo areštinėje ar tardymo izoliatoriuje terminai (past.
Nr. XII-1819 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1819), ir įsigaliojusį 2016 m. balandžio 1 d.[¹] Pabrėžtina, kad Įstatymas Nr. XII-1819 buvo priimtas Vyriausybės siūlymu (žr. –projektą Nr. XIIP-3022). Projekto Nr. XIIP-3022 rengėjai (Teisingumo ministerija) aiškinamajame rašte detaliai išdėstė teiktų pataisų motyvus (cituojama):
„<...> CPT vizitų (2008 m., 2012 m.) Lietuvoje ataskaitose itin
griežtai kritikuojama šiuo metu SVĮ įtvirtinta galimybė perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iš tardymo izoliatorių į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti bei itin ilgas tokio perkėlimo maksimalus terminas (iki 15 parų). Pavyzdžiui, 2012 m. CPT vizito Lietuvoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuva privalo užtikrinti, kad toks perkėlimas būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau, kadangi praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), savo 3-je periodinėje ataskaitoje apie Lietuvą (2014 m.) rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu keičiamos nuostatos gali pažeisti tarptautinius įsipareigojimus bei rekomendacijas. Be to, keltina abejonė, ar įstatymą Nr. XII-1819 priimti paskatinusios priežastys per daugiau nei pusės metų laikotarpį prarado aktualumą. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados (past. – pabraukta mūsų). Pritarti
nuteistų asmenų, perkeltų ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti į areštinę ar tardymo izoliatorių, laikymo terminus – vietoje „5 parų“ nustatant „5 darbo dienas“. Tokiu būdu terminas yra pailginamas, be to, pakeičiama jo skaičiavimo metodika. Manytina, kad laikymo areštinėje ar tardymo izoliatoriuje skaičiavimas darbo dienomis yra nepagrįstas, nes tai nedera su bausmių ar procesinių prievartos priemonių skaičiavimo kriterijais ir ypatumais. Pažymėtina, kad arešto bausmės terminas skaičiuojamas paromis (BK
skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 50 straipsnio 1 dalis), suėmimo terminas skaičiuojamas mėnesiais ir dienomis (BPK 127 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į skirtingų prievartos priemonių įskaitymo taisykles.
BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai <...>“. Atsižvelgiant į tai, „darbo dienų“ termino skaičiavimo įvedimas gali išbalansuoti esamą laisvės atėmimo bausmės (prievartos priemonės) skaičiavimo (ir įskaitymo) sistemą. Taip pat, svarstytina, ar asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje ar areštinėje terminų skaičiavimas „darbo dienomis“ būtų etiškas. Iš esmės pritarti
(projektas yra susijęs su kelių institucijų kompetencijos sritimi; be to, būtina keisti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan.), jo pabaigoje turi būti straipsnis, nustatantis įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Rekomenduotina vadovautis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų penktojo skirsnio nuostatomis. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje
„procesinių veiksmų“ terminas keičiamas „ikiteisminio tyrimo veiksmų“ terminu[²], bet šie terminai analogiškai
nėra sukeičiami įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje. Pritarti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑261 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis dėl projekto. Pritarti 3.
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. sausio
dėl Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų. 1. Dėl ilgesnių suimtųjų perkėlimo į policijos areštines terminų nustatymo Informuojame, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio teisinio reguliavimo, pagal kurį suimtųjų perkėlimo iš tardymo izoliatorių į policijos areštines, o taip pat nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų ir areštinių į policijos areštines dėl bylų nagrinėjimo teisme terminas buvo sutrumpintas nuo 15 iki 5 parų, tikslas – įgyvendinti Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) vizitų (2008 m., 2012 m.) Lietuvoje ataskaitose pateiktas rekomendacijas keisti teisinį reguliavimą taip, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų perkėlimas į policijos areštines būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai tai daryti yra būtina ir kad toks perkėlimas truktų kaip įmanoma trumpiau. Atkreiptinas dėmesys, kad CPT 2016 m. spalio 5 – 15 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje[1] akcentuojama, kad nurodyti įstatymo pakeitimai nėra pakankami, kad būtų tinkamai įgyvendinti tarptautiniai standartai[2], todėl CPT rekomendavo imtis tolesnių veiksmų, siekiant visiškai atsisakyti praktikos tardymo izoliatoriuose laikomus suimtuosius laikinai perkėlinėti į policijos areštines.
Komiteto nuomone, suimtųjų laikinas patalpinimas į policijos areštines galimas tik išimtiniais atvejais ir tik ypatingai trumpą laiką, t. y. jie ten neturėtų būti laikomi nakties metu. 2. Dėl nuteistųjų perkėlimo į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti Informuojame, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) numato galimybę atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir fiksuoti šių veiksmų eigą ir rezultatus naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 179, 183, 188 ir 189 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad visose laisvės atėmimo vietų įstaigose yra įrengtos garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, aktyvesnis šių priemonių naudojimas baudžiamajame procese (nuotolinė įtariamojo, liudytojo apklausa ar jų dalyvavimas teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu) iš esmės prisidėtų prie spartesnio ir rezultatyvesnio ikiteisminio tyrimo atlikimo. Kartu, siekiant visiškai pašalinti ikiteisminio tyrimo įstaigoms galimai kylančias problemas atliekant tokius procesinius veiksmus, kurių nėra galimybių atlikti tardymo izoliatoriuje (pavyzdžiui, parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas ir pan.), svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą taip, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomi nuteistieji galėtų būti šių veiksmų atlikimui išsivežami iš minėtų įstaigoje, o, atlikus reikiamus procesinius veiksmus, tą pačią dieną sugrąžinami atgal.
Teisingumo ministerijos nuomone, toks teisinis reguliavimas visiškai atitiktų CPT rekomendacijas, o kartu būtų palengvintas ir ikiteisminių tyrimų organizavimo procesas. Pritarti
pasiūlymai. 6.1. Sprendimas:
7Balsavimo rezultatai: už – nėra, prieš - nėra;
susilaikė - 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808 [1] CPT 2016 m. spalio 5 – 15 d. vizito Lietuvoje ataskaitos 10 rekomendacija https://rm.coe.int/pdf/16807843ca. [2] Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 10.2 papunktis.
DĖL
2,
2020-05-20
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Tauras Rutkūnas; Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017- 01-03 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti galimybę perkelti (laikyti) policijos areštinėje ir tardymo izoliatoriuje suimtus, nuteistus arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis asmenis, kai tai yra būtina ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti; taip pat ilginami tokių asmenų laikymo areštinėje ar tardymo izoliatoriuje terminai (past. – nustatomas „5 darbo dienų“ terminas vietoje „5 parų“).
Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šiomis projekto nuostatomis didžiąja dalimi siekiama sugrąžinti teisinį reguliavimą, pakeistą 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 34, 37, 38, 41, 42, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1819 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1819), ir įsigaliojusį 2016 m. balandžio 1 d.[1] Pabrėžtina, kad Įstatymas Nr. XII-1819 buvo priimtas Vyriausybės siūlymu (žr. –projektą Nr. XIIP-3022). Projekto Nr. XIIP-3022 rengėjai (Teisingumo ministerija) aiškinamajame rašte detaliai išdėstė teiktų pataisų motyvus (cituojama):
„<...> CPT vizitų (2008 m., 2012 m.) Lietuvoje ataskaitose itin
griežtai kritikuojama šiuo metu SVĮ įtvirtinta galimybė perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iš tardymo izoliatorių į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti bei itin ilgas tokio perkėlimo maksimalus terminas (iki 15 parų). Pavyzdžiui, 2012 m. CPT vizito Lietuvoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuva privalo užtikrinti, kad toks perkėlimas būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau, kadangi praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), savo 3-je periodinėje ataskaitoje apie Lietuvą (2014 m.) rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines.“ Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu keičiamos nuostatos gali pažeisti tarptautinius įsipareigojimus bei rekomendacijas. Be to, keltina abejonė, ar įstatymą Nr. XII-1819 priimti paskatinusios priežastys per daugiau nei pusės metų laikotarpį prarado aktualumą. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados (past. – pabraukta mūsų). Pritarti Paprašyta Teisingumo ministerijos nuomonės. Įstatymas Nr. XII-1819 buvo priimtas Vyriausybės siūlymu (žr. –projektą Nr. XIIP-3022). Projekto Nr. XIIP-3022 rengėjai Teisingumo ministerija,
nuteistų asmenų, perkeltų ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti į areštinę ar tardymo izoliatorių, laikymo terminus – vietoje „5 parų“ nustatant „5 darbo dienas“. Tokiu būdu terminas yra pailginamas, be to, pakeičiama jo skaičiavimo metodika. Manytina, kad laikymo areštinėje ar tardymo izoliatoriuje skaičiavimas darbo dienomis yra nepagrįstas, nes tai nedera su bausmių ar procesinių prievartos priemonių skaičiavimo kriterijais ir ypatumais.
Pažymėtina, kad arešto bausmės terminas skaičiuojamas paromis (BK
skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 50 straipsnio 1 dalis), suėmimo terminas skaičiuojamas mėnesiais ir dienomis (BPK 127 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į skirtingų prievartos priemonių įskaitymo taisykles. BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai <...>“. Atsižvelgiant į tai, „darbo dienų“ termino skaičiavimo įvedimas gali išbalansuoti esamą laisvės atėmimo bausmės (prievartos priemonės) skaičiavimo (ir įskaitymo) sistemą. Taip pat, svarstytina, ar asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje ar areštinėje terminų skaičiavimas „darbo dienomis“ būtų etiškas. Pritarti
į teikiamo projekto specifiką (projektas yra susijęs su kelių institucijų kompetencijos sritimi; be to, būtina keisti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan.), jo pabaigoje turi būti straipsnis, nustatantis įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Rekomenduotina vadovautis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų penktojo skirsnio nuostatomis. Pritarti
dėmesys, kad teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje „procesinių veiksmų“ terminas keičiamas
„ikiteisminio tyrimo veiksmų“ terminu[2], bet šie terminai analogiškai nėra
sukeičiami įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje.
prie LR teisingumo ministerijos 2017- 01-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑261 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau sutinkame su
pastabomis dėl projekto. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2019-03-20 Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. sausio 30 d. prašymą, teikiame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę dėl Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų. 1.
policijos areštines terminų nustatymo Informuojame, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio teisinio reguliavimo, pagal kurį suimtųjų perkėlimo iš tardymo izoliatorių į policijos areštines, o taip pat nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų ir areštinių į policijos areštines dėl bylų nagrinėjimo teisme terminas buvo sutrumpintas nuo 15 iki 5 parų, tikslas – įgyvendinti Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) vizitų (2008 m., 2012 m.) Lietuvoje ataskaitose pateiktas rekomendacijas keisti teisinį reguliavimą taip, truktų kaip kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų perkėlimas į policijos areštines būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai tai daryti yra būtina ir kad toks perkėlimas truktų kaip įmanoma trumpiau. Atkreiptinas dėmesys, kad CPT 2016 m. spalio 5 – 15 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje[1] akcentuojama, kad nurodyti įstatymo pakeitimai nėra pakankami, kad būtų tinkamai įgyvendinti tarptautiniai standartai[2], todėl CPT rekomendavo imtis tolesnių veiksmų, siekiant visiškai atsisakyti praktikos tardymo izoliatoriuose laikomus suimtuosius laikinai perkėlinėti į policijos areštines. Komiteto nuomone, suimtųjų laikinas patalpinimas į policijos areštines galimas tik išimtiniais atvejais ir tik ypatingai trumpą laiką, t. y. jie ten neturėtų būti laikomi nakties metu. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos dėl suimtųjų ir(ar) nuteistųjų perkėlimo ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti sureguliuotos Vyriausybės pateiktuose ir komiteto patobulintuose įstatymo projektuose XIIIP-3868(2), XIIIP-3870(2). 2. Teisingumo ministerija
nuteistųjų perkėlimo į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti Informuojame, kad nuo 2016 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) numato galimybę atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir fiksuoti šių veiksmų eigą ir rezultatus naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 179, 183, 188 ir 189 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad visose laisvės atėmimo vietų įstaigose yra įrengtos garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, aktyvesnis šių priemonių naudojimas baudžiamajame procese (nuotolinė įtariamojo, liudytojo apklausa ar jų dalyvavimas teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu) iš esmės prisidėtų prie spartesnio ir rezultatyvesnio ikiteisminio tyrimo atlikimo. Kartu, siekiant visiškai pašalinti ikiteisminio tyrimo įstaigoms galimai kylančias problemas atliekant tokius procesinius veiksmus, kurių nėra galimybių atlikti tardymo izoliatoriuje (pavyzdžiui, parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas ir pan.), svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą taip, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomi nuteistieji galėtų būti šių veiksmų atlikimui išsivežami iš minėtų įstaigoje, o, atlikus reikiamus procesinius veiksmus, tą pačią dieną sugrąžinami atgal. Teisingumo ministerijos nuomone, toks teisinis reguliavimas visiškai atitiktų CPT rekomendacijas, o kartu būtų palengvintas ir ikiteisminių tyrimų organizavimo procesas. Pritarti Siūlomas reguliavimas numatytas Vyriausybės pateiktame ir komiteto patobulintame įstatymo projekte XIIIP-3868(2)
prokuratūra 2019-09-19 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-261, šiam projektui pritaria, pastabų pagal kompetenciją neturi. Atsižvelgti 4.
departamentas 2019-09-20 Informuojame, kad įvertinome pateiktą derinti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-261 (toliau
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2019-05-16 *
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastaba, Teisingumo ministerijos nuomonė, CPT rekomendacijos)
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą XIIIP-261 atmesti, atsižvelgiant į Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Teisingumo ministerijos nuomonę, bei Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) rekomendacijas (https://rm.coe.int/pdf/16807843ca.). Pažymėtina, kad terminų laikymo areštinėje ar tardymo izoliatoriuje skaičiavimas darbo dienomis yra nepagrįstas, nes tai nedera su bausmių ar prievartos priemonių procesinių terminų skaičiavimo kriterijais ir ypatumais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų perkėlimas ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti yra Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo dalykas , o nuostatos dėl suimtųjų ir(ar) nuteistųjų perkėlimo ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti sureguliuotos Vyriausybės pateiktuose ir komiteto patobulintuose įstatymo projektuose XIIIP-3870(2), XIIIP-3868(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Stasys Šedbaras, Petras Valiūnas. 10.
narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [1] CPT 2016 m. spalio 5 – 15 d. vizito Lietuvoje ataskaitos 10 rekomendacija https://rm.coe.int/pdf/16807843ca. [2] Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 10.2 papunktis.