Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 41 straipsnio 3 dalies pakeitimas
41 straipsnį taip:
įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. 2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas
2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. 3. Miško žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miško žemės sklypo buvimo vietą.
Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miško žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miško žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miško žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. 4. Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos.
Kitu atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 5. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, šioje dalyje nurodytoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. 6.
turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. 7. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Viktoras Rinkevičius Kęstutis Mažeika Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis Kęstutis Bacvinka Aurimas Gaižiūnas Kazys Starkevičius Vytautas Kamblevičius
Projekto Nr. XIIIP-2599(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per
teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės rugsėjo1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 rugpjūčio31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
DĖL
2018 m. d. Nr. Vilnius 1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektas parengtas siekiant neleisti miško žemės sklypų savininkams, piktnaudžiauti savo, kaip pardavėjų padėtimi ir sudaryti galimybę, pirmumo teise, miško žemės sklypą įsigyti asmenims, kurie pageidauja įsigyti ne tik visą parduodamos miško žemės ,,paketą‘‘, o tik besiribojančią valdą. Pagal dabar galiojantį įstatymą yra užkertamos galimybės asmenims, kurie dėl finansinių ar kitų priežasčių negali įsigyti visos parduodamos miško žemės ,,paketo‘‘ o tik besiribojančios miško žemės valdą. Projekto tikslas: suvienodinti miško žemės įsigijimo sąlygas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengimą inicijuoja Seimo narys Viktoras Rinkevičius ( [email protected] )
teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad miško žemės sklypo savininkui yra draudžiama nustatyti miško žemės sklypo pardavimo sąlygas, numatančias, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miško žemės sklypais. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad miško žemės sklypo savininkui būtų draudžiama nustatyti miško žemės sklypo pardavimo sąlygas, numatančias, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miško žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miško žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos Įstatymo projekto priėmimo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos mažinimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos smulkiajam medienos perdirbimo verslui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Visi būtinieji pakeitimai išdėstyti šiame įstatymo projekte. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 11.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui bus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai ir juos iki nurodytų įsigaliojimo datų turėtų priimti ir patvirtinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Iki šiol išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,miško žemės sklypas‘‘ , ,,draudžiama‘‘, ,,pardavimo sąlygos‘‘. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kilus neaiškumams galime tiesiogiai kreiptis į Įstatymo projekto iniciatorius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Viktoras Rinkevičius Kęstutis Mažeika Gintautas Kindurys Vytautas Rastenis Kęstutis Bacvinka Aurimas Gaižiūnas Kazys Starkevičius Vytautas Kamblevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01 Nr. S-2018-7097 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2599 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2599 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 41 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „miško žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miško žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miško žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos dėl šių priežasčių:
Pirma, nėra aiškus formuluotės „parduodamą miško žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą“ turinys, nes neaišku, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties - miškų ūkio ar žemės ūkio - parduodamas žemės sklypas turimas omeny. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio
siūloma įrašyti formuluotes „miško žemės savininkas“, „miško žemės sklypas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas miško žeme yra laikomas ne tik miškų ūkio paskirties žemės sklypas, bet ir ne miškų ūkio paskirties žemėje esanti miško žemė. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę , todėl projekto nuostatose vartojant minėtas sąvokas nėra aiškus šio straipsnio 3 dalies nuostatų turinys bei santykis su reglamentavimu, nustatytu kitose keičiamo įstatymo 41 straipsnio struktūrinėse dalyse. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima suprasti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma tobulinti keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui - miškų ūkio žemės paskirties žemės sklypo, besiribojančio su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, savininkui. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik aukščiau nurodytu atveju, bet ir Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, t.y., kai parduodama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis kitam šio žemės sklypo bendraturčiui Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi pagal projekto nuostatas bendraturtis jam priklausančią miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį galėtų siūlyti pirkti kitam to paties žemės sklypo bendraturčiui nustatydamas sąlygą, kad sklypo dalis parduodama tik kartu su kitais pardavėjui nuosavybės teise valdomais ir besiribojančiais tarpusavyje miškų ūkio paskirties žemės sklypais. Pažymėtina, kad dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis. Pirmenybės teisės įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti bendrosios nuosavybės teisės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinamumo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
3K-3-451/2009). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Civilinio kodekso 4.79 straipsnio tikslus ir šio straipsnio esmę. Svarstytina, ar projektą nereikėtų patobulinti taip, kad jis atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus ir uždavinius. Be to, projektu siūloma apriboti miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę savo nuožiūra nustatyti parduodamo turto - miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytas viešasis interesas, dėl kurio siūloma nustatyti tokius ribojimus, ar toks ribojimas yra būtinas. Minėtame rašte nurodyta, kad ,,pagal galiojantį įstatymą yra užkertamos galimybės asmenims, kurie dėl finansinių ar kitų priežasčių negali įsigyti visos parduodamos miško žemės ,,paketo“ o tik besiribojančios miško žemės valdą“. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai yra pakankami nustatyti aukščiau minėtus apribojimus, bei, ar nebūtų pažeista miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavėjų ir pirmenybės teisę įsigyti tokius sklypus turinčių asmenų interesų pusiausvyra. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas parduodantis savo turtą asmuo suinteresuotas gauti kuo didesnę kainą už parduodamą turtą. Pagal projekto nuostatas kelių miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkui būtų apribota galimybė visus savo žemės sklypus parduoti kaip vieną miškų ūkio paskirties žemės sklypų kompleksą vienam pirkėjui, siekiant gauti galimai didžiausią kainą. Todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu, nebūtų nepagrįstai apribotos miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų teisės disponuoti savo turtu.
Trečia, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus siūlomos nustatyti išimties „kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje“ turinys, nes neaišku, ar parduodami žemės sklypai turi ribotis tik vienas su kitu, ar visi šie žemės sklypai turi ribotis ir su pirmumo teise įsigyjančio asmens nuosavybės teise turimu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, ar gali būti suprantama dar kaip kitaip (pavyzdžiui, su galimo pirkėjo turimu žemės sklypu ribojasi tik vienas parduodamas žemės sklypas, kuris ribojasi su kitais parduodamais žemės sklypais, tačiau pastarieji nesiriboja su pirkėjo turimu žemės sklypu, ir pan.)
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
pavadinime žodis
„pakeitimo“ rašytinas atskiros eilutės centre;
rojekto 1 straipsnio pavadinime brauktina formuluotė „3 dalies“;
reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“;
reikėtų atsisakyti viso keičiamo įstatymo 41 straipsnio dėstymo, nes jame pakanka išdėstyti tik keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies siūlomą naująją redakciją;
pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“;
straipsnio 2 dalį“. 3. Pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima suprasti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma tobulinti keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui - miškų ūkio žemės paskirties žemės sklypo, besiribojančio su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, savininkui. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik aukščiau nurodytu atveju, bet ir Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, t. y., kai miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis parduodama kitam šio žemės sklypo bendraturčiui Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi pagal projekto nuostatas bendraturtis jam priklausančią miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį galėtų siūlyti pirkti kitam to paties žemės sklypo bendraturčiui nustatydamas sąlygą, kad sklypo dalis parduodama tik kartu su kitais pardavėjui nuosavybės teise valdomais ir besiribojančiais su žemės sklypu, kurio dalis yra parduodama, miškų ūkio paskirties žemės sklypais. Pažymėtina, kad dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis.
Pirmenybės teisės įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti bendrosios nuosavybės teisės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinamumo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 4.79 straipsnio tikslus ir šio straipsnio esmę, nes projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apsunkinta bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurią bendraturtis galėtų įsigyti tik kartu su kitu besiribojančiu ar besiribojančiais žemės sklypais, t. y., pardavimo kaina būtų didesnė, nei tuo atveju, jeigu jam būtų siūloma pirkti vien tik miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų patobulinti taip, kad jis atitiktų aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus ir uždavinius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto
DĖL
1
2019-04-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys:
Giedrius Surplys - žemės ūkio ministras, Ausma Miškinienė, Evaldas Gustas - žemės ūkio viceministrai, Nerijus Kupstaitis - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausias patarėjas, Laima Kasparavičiūtė – ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-10-03 ) 1(41)
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos dėl šių priežasčių: Pirma, nėra aiškus formuluotės „parduodamą miško žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą“ turinys, nes neaišku, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties - miškų ūkio ar žemės ūkio - parduodamas žemės sklypas turimas omeny. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj formuluočių „žemės savininkas“, „žemės sklypas“ siūloma įrašyti formuluotes „miško žemės savininkas“, „miško žemės sklypas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas miško žeme yra laikomas ne tik miškų ūkio paskirties žemės sklypas, bet ir ne miškų ūkio paskirties žemėje esanti miško žemė. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę, todėl projekto nuostatose vartojant minėtas sąvokas nėra aiškus šio straipsnio 3 dalies nuostatų turinys bei santykis su reglamentavimu, nustatytu kitose keičiamo įstatymo 41 straipsnio struktūrinėse dalyse. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima suprasti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma tobulinti keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui - miškų ūkio žemės paskirties žemės sklypo, besiribojančio su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, savininkui.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik aukščiau nurodytu atveju, bet ir Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, t.y., kai parduodama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis kitam šio žemės sklypo bendraturčiui Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi pagal projekto nuostatas bendraturtis jam priklausančią miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį galėtų siūlyti pirkti kitam to paties žemės sklypo bendraturčiui nustatydamas sąlygą, kad sklypo dalis parduodama tik kartu su kitais pardavėjui nuosavybės teise valdomais ir besiribojančiais tarpusavyje miškų ūkio paskirties žemės sklypais. Pažymėtina, kad dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis. Pirmenybės teisės įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti bendrosios nuosavybės teisės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinamumo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
3K-3-451/2009). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Civilinio kodekso 4.79 straipsnio tikslus ir šio straipsnio esmę. Svarstytina, ar projektą nereikėtų patobulinti taip, kad jis atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus ir uždavinius. Be to, projektu siūloma apriboti miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę savo nuožiūra nustatyti parduodamo turto - miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytas viešasis interesas, dėl kurio siūloma nustatyti tokius ribojimus, ar toks ribojimas yra būtinas. Minėtame rašte nurodyta, kad ,,pagal galiojantį įstatymą yra užkertamos galimybės asmenims, kurie dėl finansinių ar kitų priežasčių negali įsigyti visos parduodamos miško žemės ,,paketo“ o tik besiribojančios miško žemės valdą“. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai yra pakankami nustatyti aukščiau minėtus apribojimus, bei, ar nebūtų pažeista miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavėjų ir pirmenybės teisę įsigyti tokius sklypus turinčių asmenų interesų pusiausvyra. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas parduodantis savo turtą asmuo suinteresuotas gauti kuo didesnę kainą už parduodamą turtą. Pagal projekto nuostatas kelių miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkui būtų apribota galimybė visus savo žemės sklypus parduoti kaip vieną miškų ūkio paskirties žemės sklypų kompleksą vienam pirkėjui, siekiant gauti galimai didžiausią kainą. Todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai apribotos miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų teisės disponuoti savo turtu.
Trečia, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus siūlomos nustatyti išimties „kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje“ turinys, nes neaišku, ar parduodami žemės sklypai turi ribotis tik vienas su kitu, ar visi šie žemės sklypai turi ribotis ir su pirmumo teise įsigyjančio asmens nuosavybės teise turimu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, ar gali būti suprantama dar kaip kitaip (pavyzdžiui, su galimo pirkėjo turimu žemės sklypu ribojasi tik vienas parduodamas žemės sklypas, kuris ribojasi su kitais parduodamais žemės sklypais, tačiau pastarieji nesiriboja su pirkėjo turimu žemės sklypu, ir pan.). Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-10-03)2
2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
centre;
dalies“; 2.3. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip:
„Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“;
straipsnio 3 dalies siūlomą naująją redakciją;
reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“;
įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-10-03 ) * 3.
Pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta 2019-02-27. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ( 2018-10-15 ) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2599 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2599 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti. Atsižvelgiant į tai, kad neaiškus Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytos nuostatos „išskyrus atvejus, kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje“ turinys, ir norint suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik kai Civilinio kodekso
nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.
I-6714 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2599; 6.2. P asiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pasiūlymus ir pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
1
2019-06-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Petras Nevulis, Kęstutis Mažeika,Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Patarėjas Donatas Vaikasas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-10-03 )1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 41 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „miško žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miško žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miško žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos dėl šių priežasčių: Pirma, nėra aiškus formuluotės „parduodamą miško žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą“ turinys, nes neaišku, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties - miškų ūkio ar žemės ūkio - parduodamas žemės sklypas turimas omeny. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj formuluočių „žemės savininkas“, „žemės sklypas“ siūloma įrašyti formuluotes „miško žemės savininkas“, „miško žemės sklypas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas miško žeme yra laikomas ne tik miškų ūkio paskirties žemės sklypas, bet ir ne miškų ūkio paskirties žemėje esanti miško žemė. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę, todėl projekto nuostatose vartojant minėtas sąvokas nėra aiškus šio straipsnio 3 dalies nuostatų turinys bei santykis su reglamentavimu, nustatytu kitose keičiamo įstatymo 41 straipsnio struktūrinėse dalyse. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima suprasti, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma tobulinti keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui - miškų ūkio žemės paskirties žemės sklypo, besiribojančio su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, savininkui.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik aukščiau nurodytu atveju, bet ir Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, t.y., kai parduodama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis kitam šio žemės sklypo bendraturčiui Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi pagal projekto nuostatas bendraturtis jam priklausančią miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį galėtų siūlyti pirkti kitam to paties žemės sklypo bendraturčiui nustatydamas sąlygą, kad sklypo dalis parduodama tik kartu su kitais pardavėjui nuosavybės teise valdomais ir besiribojančiais tarpusavyje miškų ūkio paskirties žemės sklypais. Pažymėtina, kad dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis. Pirmenybės teisės įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti bendrosios nuosavybės teisės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinamumo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
3K-3-451/2009). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Civilinio kodekso 4.79 straipsnio tikslus ir šio straipsnio esmę. Svarstytina, ar projektą nereikėtų patobulinti taip, kad jis atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus ir uždavinius. Be to, projektu siūloma apriboti miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko teisę savo nuožiūra nustatyti parduodamo turto - miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytas viešasis interesas, dėl kurio siūloma nustatyti tokius ribojimus, ar toks ribojimas yra būtinas. Minėtame rašte nurodyta, kad ,,pagal galiojantį įstatymą yra užkertamos galimybės asmenims, kurie dėl finansinių ar kitų priežasčių negali įsigyti visos parduodamos miško žemės ,,paketo“ o tik besiribojančios miško žemės valdą“. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai yra pakankami nustatyti aukščiau minėtus apribojimus, bei, ar nebūtų pažeista miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavėjų ir pirmenybės teisę įsigyti tokius sklypus turinčių asmenų interesų pusiausvyra. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas parduodantis savo turtą asmuo suinteresuotas gauti kuo didesnę kainą už parduodamą turtą. Pagal projekto nuostatas kelių miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkui būtų apribota galimybė visus savo žemės sklypus parduoti kaip vieną miškų ūkio paskirties žemės sklypų kompleksą vienam pirkėjui, siekiant gauti galimai didžiausią kainą. Todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai apribotos miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų teisės disponuoti savo turtu.
Trečia, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus siūlomos nustatyti išimties „kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje“ turinys, nes neaišku, ar parduodami žemės sklypai turi ribotis tik vienas su kitu, ar visi šie žemės sklypai turi ribotis ir su pirmumo teise įsigyjančio asmens nuosavybės teise turimu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, ar gali būti suprantama dar kaip kitaip (pavyzdžiui, su galimo pirkėjo turimu žemės sklypu ribojasi tik vienas parduodamas žemės sklypas, kuris ribojasi su kitais parduodamais žemės sklypais, tačiau pastarieji nesiriboja su pirkėjo turimu žemės sklypu, ir pan.). Pritarti Žr. į Vyriausybės išvadoje pasiūlytą šio straipsnio išdėstymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-10-03)2
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
pavadinime žodis „pakeitimo“ rašytinas atskiros eilutės centre;
straipsnio pavadinime brauktina formuluotė „3 dalies“;
straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“;
straipsnyje reikėtų atsisakyti viso keičiamo įstatymo 41 straipsnio dėstymo, nes jame pakanka išdėstyti tik keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies siūlomą naująją redakciją;
straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“;
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-10-03 ) 3.
Pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atskirais atvejais pirmenybės teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę turi valstybė. Tokios žemės pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi valstybei įgyvendinant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią miškų ūkio paskirties žemę, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta 2019-02-27. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ( 2018-10-15 ) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2599 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2019-02-27)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2599 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti. Atsižvelgiant į tai, kad neaiškus Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytos nuostatos „išskyrus atvejus, kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje“ turinys, ir norint suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2019-04-10 pritarti Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-6714 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2599; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pasiūlymus ir pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas : pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-6714 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2599 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas (2019-06-12) 2 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
gegužės rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 rugpjūčio
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-6714 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė