Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, simbolika, ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų
sprendžia savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Į savivaldybės rinkimų komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Į rinkimų komisiją negali būti siūlomas asmuo, kuris dėl jo netinkamo pareigų atlikimo buvo neatestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai balsavimo punktai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose juose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu specialiame balsavimo punkte, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;“. 6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu išankstinio balsavimo laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie išankstinio balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Laivuose esantys rinkėjai, kurie išankstinio balsavimo paštu
laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę.
Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2. Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriais, elektroninio pašto adresas);“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriais, elektroninio pašto adresas;“. 3. Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 6 punktu: „6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis šio įstatymo reikalavimus.“
3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nustato rinkimų komiteto susirinkimo sušaukimo tvarką, renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių);“. 5. Papildyti 38 straipsnio 5 dalį 4 punktu: „4) vykdo kitus rinkimų komiteto pavedimus, neprieštaraujančius šiam ir kitiems įstatymams.“ 6.
Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus arba panašus į jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimą, prekės ženklą ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti raštišką aukščiau nurodytų asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą. Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys.
Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“
ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija; rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka;“. 2.
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kiekvieno keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 3. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dokumentą, patvirtinantį, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai patys sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;“. 12 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 35 dienoms iki rinkimų. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42 straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
straipsnio pakeitimas 1.
52 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus
ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis kandidatų sąrašams (sąrašų atstovams) suteikiamas laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi tarp kandidatų sąrašų. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos finansuojamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausioji rinkimų komisija:
Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į kandidatų sąrašų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, suteikia papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, įstatymų nustatyta tvarka parinkusi rengėjus ir skleidėjus bei patvirtinusi tokios rinkimų agitacijos rengimo taisykles, kuriose nustatomos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, programa, transliavimo būdas, formatas, trukmė ir laikas.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“. 14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1.
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
2Jeigu asmuo yra kandidatas,
per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti. Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30
valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame balsuojama specialiu paštu specialiai balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas Rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, specialių ženklų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“18 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo paštu vokus, specialius ženklus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau kaip likus 12 valandų iki išankstinio balsavimo pradžios rinkimų dieną. 2.
ir balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. 3. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.“19 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų
komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje specialiame balsavimo punkte. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. 20 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose).
Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako pašto vadovas.Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais.
Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. 4. Šio įstatymo 71, 72, 73 ir 74 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Pašto darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 8. Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įteikia pašto darbuotojui komisijos nariui. Šis, gavęs įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 9. Komisijos nariui draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra numatyta šio įstatymo 72, 73, 74 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
ir ją išdėstyti taip: „5.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms. kartu su paštu balsavusių rinkėjų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai. 2. Papildyti 68 straipsnį 10 dalimi: „10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“22 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip likus 4 dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.“
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“24 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį“. 2. Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“25 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“ 2.
Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas., ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“26 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose paštu ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai.
Jie Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 3. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai. 4. 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovai ar jų įgalioti asmenys pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5. 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 68 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 6. 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 7. 6.
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 8. 7. Prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 79 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“27 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių balsavimo vokais rinkėjų balsai.“
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis.
Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
balsavimo paštu vokais paduoti balsai:
balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą;
perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame balsavimo paštu voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, toks balsavimo paštu vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio balsavimo paštu voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis balsavimo paštu vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko balsavimo paštu vokas pripažįstamas netinkamu.
Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi balsavimo paštu voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 78 straipsnio reikalavimus. 2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą. 3.
už kandidatų sąrašus paduoti balsai, visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką. 4. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais.
Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių
rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“30 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu balsavimo vokais – neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu);“. 31 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas 1.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ar į rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse, ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2.Pakeisti 83 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-2586(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, simbolika, ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų priima
sprendimus savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka,. vertina Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiojiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.“
16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai balsavimo punktai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose juose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu specialiame balsavimo punkte, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“
18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;“. 5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus
komisijai. Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų dienos, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat Lietuvos Respublikos dDiplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu vokeais, nebus skaičiuojamas.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriais, elektroninio pašto adresas);“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriais, elektroninio pašto adresas;“. 3. Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis
šio įstatymo reikalavimus.“
3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustato rinkimų komiteto susirinkimo sušaukimo
tvarką, renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių);“. 5. Papildyti 38 straipsnio 5 dalį 4 punktu: „4) vykdo kitus rinkimų komiteto pavedimus, neprieštaraujančius šiam ir kitiems įstatymams.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.
Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos apie rinkimų komitetą informuojantį rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimui, prekės ženklui ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti rašytinį šių asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą. Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam (skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui) raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas.
Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kiekvieno keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 3.
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dokumentą, patvirtinantį, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai patys sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;“. 12 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 35 dienoms iki rinkimų dienos. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42 straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų programų rengimo išlaidas.
Rinkimų agitacijai skirtų laidų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas.“
52 straipsnio 3 dalies1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų programų rengėjus ir transliuotojus;“. 3. Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“. 14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų dienos, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus
informavimo priemonė, kuri negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi 1.
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 2. Jeigu asmuo yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos jam draudžiama agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30
valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame balsuojama specialiu paštu tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas Rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, specialių ženklų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“18 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo paštu vokus, specialius ženklus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo iš anksto pradžios rinkimų dieną. 2.
ir balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. 3. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.“19 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų
komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje specialiame balsavimo punkte. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. 20 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose).
Balsuoti paštu galima specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako pašto vadovas.Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais.
Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, kuris balsuodamas ją įdeda į išorinį balsavimo voką. 4. Šio įstatymo 71, 72, 73 ir 74 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5.
darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 8. Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įteikia pašto darbuotojui komisijos nariui. Šis, gavęs įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 9. Komisijos nariui draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra numatyta šio įstatymo 72, 73, 74 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10.
10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“21 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai. 2. Papildyti 68 straipsnį 10 dalimi: „10.
Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“22 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse
įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos 1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos. 3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.“23 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip likus 4 dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“24 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos. 2. Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. 4. Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 5.
rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas). 6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas. 8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus. 9.
Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.”
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“26 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“27 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“ 2.
Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas., ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“28 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose paštu ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai.
Jie Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 3. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai. 4. 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovai ar jų įgalioti asmenys pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5. 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 68 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 6. 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 7. 6.
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 8. 7. Prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 79 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“29 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris
(kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių balsavimo vokais rinkėjų balsai.“
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis.
Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
balsavimo paštu vokais paduoti balsai:
balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą;
perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame balsavimo paštu voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, toks balsavimo paštu vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio balsavimo paštu voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis balsavimo paštu vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko balsavimo paštu vokas pripažįstamas netinkamu.
Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi balsavimo paštu voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 78 straipsnio reikalavimus. 2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą. 3.
už kandidatų sąrašus paduoti balsai, visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką. 4. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais.
Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių
rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“32 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu balsavimo vokais – neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu);“. 33 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas 1.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ar į rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse, ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 83 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-2586(3) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, simbolika, ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų priima
sprendimus savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka,. vertina Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiojiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.“
16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos
priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai balsavimo punktai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose juose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu specialiame balsavimo punkte, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“
18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;“. 5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus
komisijai. Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų dienos, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat Lietuvos Respublikos dDiplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu vokeais, nebus skaičiuojamas.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriais, elektroninio pašto adresas);“. 2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriais, elektroninio pašto adresas;“. 3. Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
„6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis
šio įstatymo reikalavimus.“
3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nustato rinkimų komiteto susirinkimo sušaukimo
tvarką, renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių);“. 5. Papildyti 38 straipsnio 5 dalį 4 punktu: „4) vykdo kitus rinkimų komiteto pavedimus, neprieštaraujančius šiam ir kitiems įstatymams.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.
Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos apie rinkimų komitetą informuojantį rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimui, prekės ženklui ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti rašytinį šių asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą. Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam (skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui) raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas.
Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kiekvieno keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją;“. 3.
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) dokumentą, patvirtinantį, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai patys sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;“. 12 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 35 dienoms iki rinkimų dienos. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42 straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų programų rengimo išlaidas.
Rinkimų agitacijai skirtų laidų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas.“
52 straipsnio 3 dalies1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų programų rengėjus ir transliuotojus;“. 3. Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“. 14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų dienos, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus
informavimo priemonė, kuri negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1.
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose, ar organizacijose ar organuose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266). 2. Jeigu asmuo yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame balsuojama specialiu paštu tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas Rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, specialių ženklų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“18 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo paštu vokus, specialius ženklus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo iš anksto pradžios rinkimų dieną. 2.
ir balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. 3. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.“19 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų
komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje specialiame balsavimo punkte. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. 20 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose).
Balsuoti paštu galima specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako pašto vadovas.Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais.
Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, kuris balsuodamas ją įdeda į išorinį balsavimo voką. 4. Šio įstatymo 71, 72, 73 ir 74 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5.
darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 8. Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įteikia pašto darbuotojui komisijos nariui. Šis, gavęs įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 9. Komisijos nariui draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra numatyta šio įstatymo 72, 73, 74 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10.
10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“21 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai. 2. Papildyti 68 straipsnį 10 dalimi: „10.
Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“22 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse
įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos 1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos. 3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.“23 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip likus 4 dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“24 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos. 2. Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. 4. Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 5.
rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas). 6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas. 8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus. 9.
Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.”
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“26 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“27 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.“ 2.
Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas., ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“28 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose paštu ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai.
Jie Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 3. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai. 4. 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovai ar jų įgalioti asmenys pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5. 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 68 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 6. 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 7. 6.
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 8. 7. Prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 79 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“29 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris
(kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių balsavimo vokais rinkėjų balsai.“
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis.
Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
balsavimo paštu vokais paduoti balsai:
balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą;
perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame balsavimo paštu voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, toks balsavimo paštu vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio balsavimo paštu voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis balsavimo paštu vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko balsavimo paštu vokas pripažįstamas netinkamu.
Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi balsavimo paštu voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 78 straipsnio reikalavimus. 2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą. 3.
už kandidatų sąrašus paduoti balsai, visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių, pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš sprendimų:
rinkimų komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
sprendimą dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką. 4. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais.
Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių
rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“32 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu balsavimo vokais – neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu);“. 33 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas 1.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ar į rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse, ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 83 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 69,
43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir
39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pagrindinis rinkimų įstatymų pakeitimų tikslas – suvienodinti visuose rinkimuose rinkimų organizavimo procedūras, sąlygas. Šiuo metu galiojantys rinkimų įstatymai tas pačias procedūras reglamentuoja skirtingai. Toks reglamentavimas sukelia problemas ypatingai tada, kai vienu metu vyksta keli rinkimai. Taip pat pakeitimų reikalauja nusistovėjusi praktika ir kai kurie neatitikimai. Rinkimų įstatymai numato pareiškinių dokumentų teikimo pradžią
Pagal galiojančius įstatymus Vyriausioji rinkimų komisija privalo paskelbti kandidatus, kandidatų sąrašus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, bet dar negalima spausdinti rinkimų biuletenių, leidinių, kandidatų plakatų, nes kandidatai 25–28 dienos (rinkimų įstatymuose skirtingi terminai) iki rinkimų turi teisę atšaukti pareiškinius dokumentus, todėl siūloma nustatyti vienodą terminą pareiškinių dokumentų atšaukimui – 35 dienos. Būtina patikslinti ir detalizuoti kandidatų naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygas ir tvarką. Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja apie 16 tūkstančių kandidatų, tačiau politinės kampanijos dalyviu yra laikomi ne visi kandidatai atskirai, o kandidatų sąrašas. Lygiomis sąlygomis naudotis nacionaliniu radiju ir televizija turi būti užtikrinta ne kiekvienam sąraše esančiam kandidatui, o kandidatų sąrašams. Atitinkamai lygiateisiškumas turi būti užtikrintas ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus. Rinkimų įstatymuose siūloma suvienodinti išorinės reklamos skleidimo ir rinkimų agitacijos draudimo sąlygas, kadangi net ir nedideli skirtumai vienu metu vykstant kelioms kampanijoms trikdo tiek rinkėjus, tiek rinkimų dalyvius, nes rinkėjams sunkiau identifikuoti, kad daromas pažeidimas, o rinkimų dalyvis nepažeisdamas vieno rinkimų įstatymo gali pažeisti kitą. Siūloma patikslinti kompromituojančios medžiagos ir atsakomosios nuomonės skelbimo bei kandidatų pasisakymų tiesioginiame eteryje tais atvejais, kai jie turi pranešti svarbias žinias dėl einamų pareigų, reguliavimą bei išplėsti draudimą agitacijai naudotis tarnybine padėtimi įtraukiant ir Europos Sąjungos institucijas, organizacijas.
Visuomeninio rinkimų komiteto pavadinimas padeda rinkėjams ne tik juos atpažinti, atskirti nuo kitų kandidatus keliančių kolektyvinių subjektų, bet ir spręsti apie jų vertybes, idėjas, siekius, galimas sąsajas su įvairiais juridiniais asmenimis ir pan. Kartais net ir neprisidedant prie juridinio asmens veiklos siekiama pasinaudoti jo turimu įdirbiu, vardu. Siekiant daugiau skaidrumo ir sąžiningumo rinkimų, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus arba panašus į jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimą, prekės ženklą ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti raštišką aukščiau nurodytų asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą. Priėmus pirmą kartą rinkimų įstatymus, išankstinio balsavimo – balsavimo pašto skyriuose, balsavimo namuose ir sudarytuose specialiuose paštuose organizavimo ir vykdymo funkcijos buvo pavestos valstybės įmonei Lietuvos paštas. Tuo metu tai buvo vienintelė įmonė, turinti savo skyrių tinklą visoje Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos paštas nėra vienintelė įmonė, teikianti siuntimo paslaugas. Daugelį rinkimų įstatymuose Lietuvos paštui priskiriamų funkcijų (organizuoti ir vykdyti rinkimus sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo įstaigose) gali atlikti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos paštui už 2014 m. Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus sumokėjo 423,5 tūkst. eurų, už 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus – 180 tūkst. eurų, už 2016 m. Seimo rinkimus – daugiau kaip 395 tūkst. eurų.
Pagal Lietuvos pašto paslaugų didėjančius įkainius, artėjantys 2019 m. vien tik savivaldybių tarybų rinkimai pareikalautų 5 kartus didesnių lėšų. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijoms perimti Lietuvos pašto atliekamus darbus nebūtų sudėtinga, nes komisijų nariai ir dabar dalyvauja, prižiūri ir padeda pašto darbuotojams balsuojant sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo vietose. Lėšas, kurias Vyriausioji rinkimų komisija skiria apmokėti Lietuvos paštui už jo teikiamas paslaugas, galima būtų skirti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Siekiant efektyvaus šių rinkimų komisijų darbo, jos turėtų būti sudaromos iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios;
Lietuvos paštas paslaugoms, kurias šiuo metu gali atlikti pačios rinkimų komisijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Rinkimų komisijos nustatytais terminais leidžia rinkimų programų leidinius, todėl siūloma, kad kandidatai ir partijos kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktų ir trumpas rinkimų programas;
Rinkimų komisijos nustatytais terminais leidžia rinkimų programų leidinius, todėl siūloma, kad kandidatai ir partijos kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktų ir trumpas rinkimų programas;
kai jie turi pranešti svarbias žinias dėl einamų pareigų, reglamentavimas. Išplečiamas draudimas agitacijai naudotis tarnybine padėtimi įtraukiant ir Europos Sąjungos institucijas ir organizacijas;
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtų įstatymų įtaka korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiems įstatymams įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priėmus įstatymus papildomų išlaidų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra: „rinkimai“,
„rinkimų komisija“, „pareiškiniai dokumentai“, „visuomeninis rinkimų komitetas“,
„rinkimų agitacija“, „specialus balsavimo punktas“, „balsavimas vokais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 16, 17, 18, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2586 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 16, 17, 18, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2586 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (toliau – Įstatymas) 52 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma numatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, o Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitaciją vykdo iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pažymėtina, kad nėra aišku į kieno gautą finansavimą turi būti atsižvelgiama nustatant agitacijos transliacijos taisykles. Be to, Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad papildomai Vyriausioji rinkimų komisija transliacijos laiką gali pirkti iš kitų transliuotojų.
Vertinant šią nuostatą taip pat nėra aišku į kieno gautą finansavimą turi būti atsižvelgiama bei iš kokių asignavimų turėtų būti atsiskaitoma už šias paslaugas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad transliavimo eteryje laiko pirkimui netaikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (6 straipsnio 2 punktas), o šie pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai koreguotina Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija transliuotoją parenka įstatymų nustatyta tvarka. 2. Siūlytume suderinti Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 54 straipsnio
vartojamomis sąvokomis. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos SESV vadinamos Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organais, o Europos Sąjungos pareigūnai vadinami Europos Sąjungos pareigūnais ir kitais tarnautojais. 3. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas Protokolas Nr.
Sąjungos privilegijų ir imunitetų, kurio 11 straipsnio a punkte numatyta, kad Sąjungos pareigūnams kiekvienos valstybės narės teritorijoje „pagal Sutarčių nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėl Europos Sąjungos Teismo jurisdikcijos spręsti ginčus tarp Sąjungos ir jos pareigūnų bei kitų tarnautojų suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijos dėl jų veiksmų, atliktų einant pareigas, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas“. Atsižvelgdami į tai, Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad „[š]į straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266)“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Lietuvos RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 5, 13, 16, 17, 18, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad savivaldybių rinkimų komisijos ne tik tirtų rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, bet ir spręstų dėl jų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojanti šios dalies redakcija numato, kad savivaldybių rinkimų komisijos tik tiria rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina (t.y. sprendžia) Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat apie nustatytą papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Įtvirtinus teikiamą šios nuostatos pakeitimą kiltų teisės normų kolizija – dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų spręstų ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir savivaldybių rinkimų komisijos. 2.
nuoroda yra netiksli), kurioje yra numatyta kas gali būti siūlomas į rinkimų komisiją (į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu, neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų, turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo pastaruosius trejus metus atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimus, siūloma papildyti reikalavimu kas negali būti siūlomas į rinkimų komisiją – asmuo dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos. Taigi, šios nuostatos pagal savo prasmę nedera tarpusavyje, be to, pareiga atestuoti į rinkimų komisijas siūlomus asmenis nėra numatyta: kas ir kada atestuoja, kokios pareigos ar veikla yra vertinami, kokia atestavimo procedūra ir pan. 3. Projekto 4 straipsniu teikiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies pakeitimas vertintinas kaip perteklinis, nes nuostata, numatanti, kad „Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai“ jau yra išdėstyta keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies galiojančioje redakcijoje. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio trečiajame sakinyje formuluotėje „balsavimo, išankstinio balsavimo laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą“ pirmąjį kartą vartojamas žodis „balsavimo“ ir po jo einantis skyrybos ženklas kablelis brauktini kaip pertekliniai. 5. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje žodį „vokais“ reikia pakeisti į žodį „voku“, nes vienas balsas gali būti gautas tik vienu voku. 6.
straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje siūlytina tikslinti juridinio asmens pavadinimą apibūdinantį požymį „panašus“, nes toks požymis yra pernelyg neapibrėžtas ir gali būti interpretuojamas, vertinamas ir taikomas subjektyviai. 7. Projekto 10 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje žodžiai „aukščiau nurodytų asmenų“ keistini į „šių asmenų“. 8. Projekto 10 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūlomas naujas rinkimų komiteto registracijos panaikinimo pagrindas „rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių“ yra perteklinis, nes tame pačiame punkte nustatytas pagrindas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas apima neteisėtų finansavimo šaltinių naudojimą. 9. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma pareiga pateikti „trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“ yra neaiški ir tikslintina. Jei turėta omenyje programos pateikimo tvarka, tai nuoroda į VRK nustatytą atskirą pateikimo tvarką nėra suprantama, nes šiam dokumentui turėtų būti taikomi bendri pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos reikalavimai, nustatyti įstatyme. Jei turimi omenyje reikalavimai programos turiniui ar formai, tai jie, o ne „tvarka“ ir turėtų būti įvardijami. 10. Projekto 11 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai dokumentą, patvirtinantį, kad jie patys sumokėjo rinkimų užstatą. Neaišku kaip būtų aiškinama šios nuostatos formuluotė „jie patys sumokėjo“ – ar turimos omenyje partijai, rinkimų komiteto nariams, kandidatams priklausančios (asmeninės) lėšos, ar fiziškai perduoti pinigai, ar kt.
Be to, rinkimų užstato sumokėjimo šaltinis turėtų būti nustatytas keičiamo įstatymo 42 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų užstatą. 11. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostata, kad laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones suteikiamas kandidatų sąrašų „atstovams“ yra neaiški ir tikslintina. Vartojama sąvoka gali reikšti ir atstovą rinkimams, ir kitokį atstovą, o pastaruoju atveju būtų neaiškus atstovavimo pagrindas ir įgaliojimų suteikimo atstovauti kandidatų sąrašui tvarka
keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatoje, numatančioje, kad Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, nurodyta sąlyga „atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą“ yra perteklinė, nes, akivaizdu, kad Vyriausioji rinkimų komisija derindama su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, turės įvertinti ne tik čia numatytas, bet ir daugiau aplinkybių sąlygosiančių rinkimų agitacijos programas.
Be to, neaišku kaip vertinti nuostatą „atsižvelgdama į <...> gautą finansavimą“, nes skiriami biudžeto asignavimai turėtų užtikrinti pakankamą rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones finansavimą siekiant, kad būtų užtikrinta rinkėjo teisė susipažinti su visais kandidatais ir jų programomis. Be to, reikėtų patikslinti formuluotes - „rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles“, „rinkimų agitacijos formatą <...>“ atsižvelgiant į pirmą šios dalies sakinį, kuriame įvardijamos „specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos“. Taip pat neaiški 2 dalies nuostata, kad Lietuvos nacionalinis radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos finansuojamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, nes neaišku, kas bus valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausioji rinkimų komisija ar Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatoje kurioje numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė suteikti papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, reikėtų padaryti išimtį tam atvejui, kai rinkimų agitacijai skirtos laidos rengiamos Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, nes tokiu atveju, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija turi suderinti su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles. Vietoj formuluotės
„rinkimų agitacija“ reiktų vartoti formuluotę „rinkimų agitacijai skirtos
laidos“. 13. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma tikslinti kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusį subjektą kompromituojančios medžiagos vėliausio (paryškinta mūsų) paskelbimo terminą nustatant iki rinkimų likusias ne „5 dienas“, o „ne mažiau kaip 5 dienas“. Logikos požiūriu toks pasiūlymas yra ydingas, nes galiojančios įstatymo redakcijos terminas 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies vėliausias terminas „5 dienos“ reiškia, kad kompromituojančią medžiagą galima skelbti bet kada, tačiau vėliausiai likus
logikos požiūriu gali reikšti bet kurią dieną ankstesnę nei 5 dienos iki rinkimų, ir šios nuostatos santykis su žodžiu „vėliausiai“ gali būti traktuojamas, pavyzdžiui, kaip draudimas skelbti kompromituojančią medžiagą 50 dienų iki rinkimų. 14.
keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas“. Nelabai aišku, kaip reikėtų suprasti terminą „svarbios žinios“ bei koks subjektas įvertintų, ar pranešimas laikytinas svarbiomis žiniomis. Čia vartojama formuluotė „ir kandidatas“ suponuoja, kad dėl tiesiogiai transliuojamos agitacijos atsakomybė kiltų ir kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginio eterio metu teikiamą informaciją kontroliuoti praktiškai neįmanoma, todėl neaišku, kodėl siūloma atsakingais laikyti ir kitus asmenis, bei tai, kokie asmenys turimi mintyje. 15. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies ir projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatose formuluotės „specialiai balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose“ vartojimas yra abejotinas, vertintinas kaip idem per idem. 16. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos. Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos
„balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose,
išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. 17. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad rinkimų komisijų narių dalyvavimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, esančiuose rinkimų apylinkės teritorijoje, organizuoja tos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas „kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija“.
Tai reiškia, kad visų apylinkės specialiųjų balsavimo punktų veiklos užtikrinimas tenka tik vienos apylinkės rinkimų komisijos nariams (be galimybės pasitelkti kitų apylinkių, kuriose tokių balsavimo punktų nėra, ir veiklos krūvis atitinkamai mažesnis) komisijų narius. Įvertinus tai, kad apylinkių komisijų nariams projektu perduodamos ir pašto darbuotojų funkcijos, svarstytina, ar visos apylinkių komisijos bus pajėgios susitvarkyti su pagal naują teisinį reguliavimą tenkančiu darbo krūviu. 18. Projekto
įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje bei projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 74 straipsnio
rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas, tačiau išankstinio balsavimo lakšto turinys niekur projekto tekste neatskleidžiamas, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. 19.
atitinkamai 72 straipsnio 3 dalyje, 73 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 67 straipsnio 8 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką. Pagal keičiamo įstatymo 79 straipsnio 1 dalies
voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima. 20. Projekto
rinkimų biuletenių nurodoma ir specialių ženklų apskaita, tačiau straipsnio pavadinimo, pagal kurį turėtų būti straipsnyje turėtų būti reglamentuojama tik balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita, projektu keisti nesiūloma. 21. Projekto 20 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje bandoma apibrėžti, kad
„išankstinis balsavimas“ yra balsavimas specialiuose balsavimo punktuose,
balsavimas iš anksto bei balsavimas namuose, tačiau projekto tekste „balsavimas iš anksto“, „išankstinis balsavimas“ vartojamos įvairiai ir nenuosekliai. 22. Projektas yra alternatyvus Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 17, 38, 39, 45, 52, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui reg.
Nr. XIIIP-2561. 23. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto įregistravimo Seime, jo pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvadoje išdėstytose pastabose gali būti netikslumų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Lietuvos RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai dokumentą, patvirtinantį, kad jie patys sumokėjo rinkimų užstatą. Reikalavimas koks subjektas privalo sumokėti rinkimų užstatą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 42 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų užstatą Vertinamame straipsnyje (reglamentuojančiame pareiškinius dokumentus) turėtų būti nurodyti kitų įstatymo nuostatų įvykdymą įrodantys dokumentai, o ne tų nuostatų įvykdymo būdas, t.y. jei norima nustatyti, kad rinkimų užstatas turi būti sumokėtas iš partijai ar rinkimų komiteto nariams ar kandidatams priklausančios sąskaitos, į kurią po rinkimų, esant nustatytoms sąlygoms, būtų grąžinamas rinkimų užstatas, reikėtų taip ir formuluoti aptariamą projekto nuostatą bei atitinkamai dėstyti projektu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį. 2. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame balsuojama tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose <...>“.
Čia vartojama sąvoka „tik balsavimui sudaryti specialūs balsavimo punktai“ derintina su kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka „specialūs balsavimo punktai“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamą redakciją („pastate <...> sudarytuose <...> punktuose“) galima suprasti, kad viename pastate galėtų būti sudaryti keli balsavimo punktai. Kažin, ar praktiškai viename pastate būtų sudarytas daugiau nei vienas balsavimo punktas, todėl projekto tekstas tikslintinas ir šiuo aspektu. 3. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje siūloma nauja sąvoka „išankstinio balsavimo lakštas“. Pagal projektu siūlomas nuostatas išankstinio balsavimo lakštas būtų būtinas visais atvejais balsuojant ne rinkimų dieną, o jį atspausdinti galėtų tik rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo). Išankstinio balsavimo lakšto sąvoka vartojama toliau projekte reglamentuojant balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, taip pat reglamentuojamas lakšto atspausdinimas ir įteikimas šiuose punktuose balsuojantiems rinkėjams. Atkreipiame dėmesį, kad išankstinio balsavimo lakšto atspausdinimas ir įteikimas rinkėjui niekaip neaptariamas keičiamo įstatymo 68 straipsnyje, reglamentuojančiame balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto.
Balsuodamas šiais būdais rinkėjas privalo į išorinį balsavimo paštu voką įdėti rinkėjo kortelę, kuri yra išankstinio balsavimo lakšto dalis, todėl manytume, kad lakšto atspausdinimas ir įteikimas rinkėjui turėtų būti aptartas ir keičiamo įstatymo
keičiamoje įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „balsavimas iš anksto", apimanti balsavimą savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose, tuo tarpu galiojančio įstatymo 68 straipsnyje bei kitose nuostatose (kurių šia apimtimi keisti nesiūloma) ir projekto 20 straipsniu keičiamoje įstatymo 67 straipsnio 10 dalyje sąvoka „balsavimas iš anksto“ vartojama kaip reiškianti balsavimą savivaldybėje – kitokį balsavimo būdą, nei balsavimas namuose ar specialiuose balsavimo punktuose. Siūlytume projekte nurodant visus balsavimo ne balsavimo apylinkėje būdus – balsavimą namuose, iš anksto ar specialiuose balsavimo punktuose – įvardinti kaip „balsavimą balsavimo vokais“, juo labiau, kad tokia sąvoka šia prasme vartojama ir keičiamo įstatymo 79, 80 straipsniuose. 5. Diskutuotina, ar projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nereikėtų patikslinti, kokia informacija apie rinkėją pateikiama pirmojoje balsavimo lakšto dalyje. Be to, reikėtų suvienodinti sąvokų
„balsavimo lakštas“, „lakštas“ vartojimą. 6. Projekto 22 straipsniu
keičiamo įstatymo 69 straipsnyje siekiama įtvirtinti papildomas balsavimo vietas užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Šių vietų pavadinimas (prie diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos) sudaro prielaidų manyti, kad turimi mintyje savarankiški juridiniai asmenys (analogija – įstaiga prie ministerijos).
Tačiau iš projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas, akivaizdu, jog tokių balsavimo vietų įsteigimas tėra balsavimo užsienyje organizavimo ypatumas ir šios vietos savarankiškų juridinių asmenų statuso neturi, todėl svarstytina, ar apskritai šias vietas reikėtų įvardyti rinkimų įstatyme, o jei būtų toks poreikis, svarstytina jas įvardinti kitu terminu, nesuponuojančiu šių vietų subjektinio savarankiškumo. 7. Jei būtų apsispręsta papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tiesioginio įvardijimo neatsisakyti, reikėtų atitinkamai dėstyti keičiamo įstatymo 71 straipsnio pavadinimą (jame nurodyti ir papildomas balsavimo vietas užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos). 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 83 punktu, projekto 24 straipsniu keičiamas įstatymo 71 straipsnis nauja redakcija turėtų būti dėstomas, jei būtų keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. Atsižvelgiant, kad keičiamos keturios dalys iš devynių, pakanka dėstyti tik keičiamas dalis Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80,
2018-10-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo antroji sekretorė Jolanta Samuolytė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės informacijos skyriaus vyr. specialistė Erika Šalčiuvienė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinio direktoriaus patarėjas Armen Airapetian, LRT Naujienų tarnybos direktorė Inga Larionovaitė, LRT teisininkė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Lietuvos pašto Paslaugų departamento vadovė Edvarda Reičiūnaitė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Olga Kilkinova ir Vilius Semeška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių rinkimų komisijos ne tik tirtų rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, bet ir spręstų dėl jų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojanti šios dalies redakcija numato, kad savivaldybių rinkimų komisijos tik tiria rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina (t.y. sprendžia) Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat apie nustatytą papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Įtvirtinus teikiamą šios nuostatos pakeitimą kiltų teisės normų kolizija – dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų spręstų ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir savivaldybių rinkimų komisijos. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 1). Pritarti
2018-09-28 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (projekto tekste nurodoma
gali būti siūlomas į rinkimų komisiją (į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu, neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų, turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo pastaruosius trejus metus atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimus, siūloma papildyti reikalavimu kas negali būti siūlomas į rinkimų komisiją – asmuo dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos. Taigi, šios nuostatos pagal savo prasmę nedera tarpusavyje, be to, pareiga atestuoti į rinkimų komisijas siūlomus asmenis nėra numatyta: kas ir kada atestuoja, kokios pareigos ar veikla yra vertinami, kokia atestavimo procedūra ir pan. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 2). Pritarti Analogiška norma yra įtvirtinta Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, tačiau praktikoje nepasitvirtino. Siūlome šią nuostatą išbraukti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu teikiamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies pakeitimas vertintinas kaip perteklinis, nes nuostata, numatanti, kad „Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai“ jau yra išdėstyta keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies galiojančioje redakcijoje. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr.
XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 3). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai Sumažinus komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio trečiajame sakinyje formuluotėje
„balsavimo, išankstinio balsavimo laikotarpiu ir rinkimų dieną negali
sugrįžti į Lietuvą“ pirmąjį kartą vartojamas žodis „balsavimo“ ir po jo einantis skyrybos ženklas kablelis brauktini kaip pertekliniai. Pritarti iš dalies Redakcinio pobūdžio pastaba. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje žodį „vokais“ reikia pakeisti į žodį „voku“, nes vienas balsas gali būti gautas tik vienu voku.
Nepritarti Sąvoka „balsavimas vokais“ yra balsavimo būdas, tai yra nurodoma, kaip, kokiu būdu rinkėjas balsuoja. Nurodoma daugiskaita, nes yra mažasis ir didysis balsavimo vokai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
tikslinti juridinio asmens pavadinimą apibūdinantį požymį „panašus“, nes toks požymis yra pernelyg neapibrėžtas ir gali būti interpretuojamas, vertinamas ir taikomas subjektyviai. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 4). Pritarti Išbraukti žodį
„panašus“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
„aukščiau nurodytų asmenų“ keistini į „šių asmenų“. Tokia pat
Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 5). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
siūlomas naujas rinkimų komiteto registracijos panaikinimo pagrindas „rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių“ yra perteklinis, nes tame pačiame punkte nustatytas pagrindas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas apima neteisėtų finansavimo šaltinių naudojimą. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
(TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 6). Pritarti Išbraukti projekto 10 straipsnio 7 dalį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-28 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. 7. Projekto 4 straipsnio 6 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 38 straipsnį papildyti 8 dalimi ir joje nustatyti, kad „Rinkimų komiteto nariai kartu su prašymu įregistruoti rinkimų komitetą pateikia deklaraciją apie savo ryšius su juridiniais asmenimis. Šios deklaracijos formą tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad čia vartojamas terminas „ryšiai su juridiniais asmenimis“ yra plačiai ir įvairiai interpretuotino turinio (nuosavybė, narystė, darbo santykiai ir t.t.), todėl ši projekto nuostata vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 7). Pritarti Pastaba nebeaktuali. Projekte Nr. XIIIP-2586 keičiamo įstatymo 38 straipsnio minimos dalies nėra. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatoma pareiga pateikti „trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“ yra neaiški ir tikslintina. Jei turėta omenyje programos pateikimo tvarka, tai nuoroda į VRK nustatytą atskirą pateikimo tvarką nėra suprantama, nes šiam dokumentui turėtų būti taikomi bendri pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos reikalavimai, nustatyti įstatyme. Jei turimi omenyje reikalavimai programos turiniui ar formai, tai jie, o ne
„tvarka“ ir turėtų būti įvardijami. Tokia pat
Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr.
XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 8). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatytus reikalavimus;“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
siūloma nustatyti, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai dokumentą, patvirtinantį, kad jie patys sumokėjo rinkimų užstatą. Neaišku kaip būtų aiškinama šios nuostatos formuluotė „jie patys sumokėjo“ – ar turimos omenyje partijai, rinkimų komiteto nariams, kandidatams priklausančios (asmeninės) lėšos, ar fiziškai perduoti pinigai, ar kt. Be to, rinkimų užstato sumokėjimo šaltinis turėtų būti nustatytas keičiamo įstatymo 42 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų užstatą. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 9). Nepritarti Sąvoka
„kandidatai patys sumokėjo“ rinkimų užstatą reiškia, kad rinkimų užstatas turėtų
būti sumokėtas iš partijai ar rinkimų komiteto nariams ar kandidatams priklausančios sąskaitos, į kurią po rinkimų, esant nustatytoms sąlygoms, būtų grąžinamas rinkimų užstatas. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnyje reglamentuojami pareiškiniai dokumentai. Dokumentas, patvirtinantis, kad yra kandidatų sumokėtas rinkimų užstatas, yra priskiriamas pareiškiniams dokumentams. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2813 11.
Projekto
rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones suteikiamas kandidatų sąrašų „atstovams“ yra neaiški ir tikslintina. Vartojama sąvoka gali reikšti ir atstovą rinkimams, ir kitokį atstovą, o pastaruoju atveju būtų neaiškus atstovavimo pagrindas ir įgaliojimų suteikimo atstovauti kandidatų sąrašui tvarka. Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 13 (12)
2018-09-2813 1,2,
13 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatoje, numatančioje, kad Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, nurodyta sąlyga „atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą“ yra perteklinė, nes, akivaizdu, kad Vyriausioji rinkimų komisija derindama su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, turės įvertinti ne tik čia numatytas, bet ir daugiau aplinkybių sąlygosiančių rinkimų agitacijos programas. Be to, neaišku kaip vertinti nuostatą „atsižvelgdama į <...> gautą finansavimą“, nes skiriami biudžeto asignavimai turėtų užtikrinti pakankamą rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones finansavimą siekiant, kad būtų užtikrinta rinkėjo teisė susipažinti su visais kandidatais ir jų programomis.
Be to, reikėtų patikslinti formuluotes - „rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles“, „rinkimų agitacijos formatą <...>“ atsižvelgiant į pirmą šios dalies sakinį, kuriame įvardijamos „specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos“. Taip pat neaiški 2 dalies nuostata, kad Lietuvos nacionalinis radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos finansuojamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, nes neaišku, kas bus valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausioji rinkimų komisija ar Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šio straipsnio
suteikti papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, reikėtų padaryti išimtį tam atvejui, kai rinkimų agitacijai skirtos laidos rengiamos Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, nes tokiu atveju, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija turi suderinti su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles. Vietoj formuluotės „rinkimų agitacija“ reiktų vartoti formuluotę „rinkimų agitacijai skirtos laidos“. Pritarti Tikslinga palikti šiuo metu įstatyme galiojančias nuostatas, jas suderinus su Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pasliūlymas:
Pakeisti projekto
taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams (sąrašų atstovams) suteikiamas laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones.
Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi tarp kandidatų sąrašų. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus, jiems (kandidatų sąrašų atstovams) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas.“ Išbraukti projekto 13 straipsnio 2 dalį. Projekto 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis. Pakeisti projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į kandidatų sąrašų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, suteikia papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, įstatymų nustatyta tvarka parinkusi rengėjus ir skleidėjus bei patvirtinusi tokios rinkimų agitacijos rengimo taisykles, kuriose nustatomos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, programa, transliavimo būdas, formatas, trukmė ir laikas Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų programų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles.“
kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusį subjektą kompromituojančios medžiagos vėliausio (paryškinta mūsų) paskelbimo terminą nustatant iki rinkimų likusias ne „5 dienas“, o „ne mažiau kaip 5 dienas“. Logikos požiūriu toks pasiūlymas yra ydingas, nes galiojančios įstatymo redakcijos terminas 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies vėliausias terminas „5 dienos“ reiškia, kad kompromituojančią medžiagą galima skelbti bet kada, tačiau vėliausiai likus 5 dienoms iki rinkimų. Tuo tarpu siūloma konstrukcija
„ne mažiau 5 dienos“ logikos požiūriu gali reikšti bet kurią dieną ankstesnę
nei 5 dienos iki rinkimų, ir šios nuostatos santykis su žodžiu „vėliausiai“ gali būti traktuojamas, pavyzdžiui, kaip draudimas skelbti kompromituojančią medžiagą 50 dienų iki rinkimų. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 10). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki rinkimų ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.“
„Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų
pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas“. Nelabai aišku, kaip reikėtų suprasti terminą
„svarbios žinios“ bei koks subjektas įvertintų, ar pranešimas laikytinas
svarbiomis žiniomis. Čia vartojama formuluotė „ir kandidatas“ suponuoja, kad dėl tiesiogiai transliuojamos agitacijos atsakomybė kiltų ir kitiems asmenims.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginio eterio metu teikiamą informaciją kontroliuoti praktiškai neįmanoma, todėl neaišku, kodėl siūloma atsakingais laikyti ir kitus asmenis, bei tai, kokie asmenys turimi mintyje. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561 (toliau – TDXIIIP-2561), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. (TDXIIIP-2561 pastaba Nr. 11). Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme taip pat yra norma „pranešti svarbių žinių“, siūloma keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalį dėstyti nenukrypstant nuo galiojančios redakcijos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl
einamų pareigų kandidatui yra Jeigu asmuo yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, jam draudžiama agituoti. Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas.“
straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatose formuluotės
„specialiai balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose“
vartojimas yra abejotinas, vertintinas kaip idem per idem. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2820
iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos.
Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos „balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose, išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. Pritarti Sąvoką „užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose“ pakeisti į sąvoką „specialiuose balsavimo punktuose“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2820
galiojančio įstatymo nuostatos, kad rinkimų komisijų narių dalyvavimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, esančiuose rinkimų apylinkės teritorijoje, organizuoja tos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas „kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija“. Tai reiškia, kad visų apylinkės specialiųjų balsavimo punktų veiklos užtikrinimas tenka tik vienos apylinkės rinkimų komisijos nariams (be galimybės pasitelkti kitų apylinkių, kuriose tokių balsavimo punktų nėra, ir veiklos krūvis atitinkamai mažesnis) komisijų narius. Įvertinus tai, kad apylinkių komisijų nariams projektu perduodamos ir pašto darbuotojų funkcijos, svarstytina, ar visos apylinkių komisijos bus pajėgios susitvarkyti su pagal naują teisinį reguliavimą tenkančiu darbo krūviu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas.
Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.“
2018-09-2820
keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje bei projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalyje įvardijami išankstinio balsavimo lakštai nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas, tačiau išankstinio balsavimo lakšto turinys niekur projekto tekste neatskleidžiamas, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas.
Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką.“
įstatymo atitinkamai 72 straipsnio 3 dalyje, 73 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 67 straipsnio 8 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką.
Pagal keičiamo įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima. Įvertinta Keičiamuose straipsniuose nustatyta, kad įstaigų, kuriuose numatoma steigti specialius balsavimo punktus, vadovai, rinkėjams įteikia išankstinio balsavimo lakštus, kurių viena iš dalių yra rinkėjo kortelė, todėl komisijos narys, aptarnaujantis rinkėją, privalo paaiškinti rinkėjui visą balsavimo procedūrą, tame tarpe ir tai, kad atplėšta nuo išankstinio balsavimo lakšto kortelė įdedama į išorinį balsavimo voką. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir rinkimų biuletenių nurodoma ir specialių ženklų apskaita, tačiau straipsnio pavadinimo, pagal kurį turėtų būti straipsnyje turėtų būti reglamentuojama tik balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita, projektu keisti nesiūloma Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 75 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „75 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita“
3
apibrėžti, kad „išankstinis balsavimas“ yra balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, balsavimas iš anksto bei balsavimas namuose, tačiau projekto tekste „balsavimas iš anksto“, „išankstinis balsavimas“ vartojamos įvairiai ir nenuosekliai.
Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 19(18). 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reg. Nr. XIIIP-2561. Įvertinta
2018-09-28 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2561, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2586. 12. Projektas yra alternatyvus Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 13, 16, 17, 18, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70,
reg. Nr. XIIIP-2586. Įvertinta
pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvadoje išdėstytose pastabose gali būti netikslumų. Įvertinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2018-10-05 Atkreipiame dėmesį, kad pateikti pasiūlymai dėl šio projekto (Nr.
XIIIP-2560), taip pat taikytini ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo projektui, todėl, jei būtų nuspręsta į pateiktus pasiūlymus atsižvelgti, maloniai prašytume atitinkamai patikslinti Rinkimų į Europos
televizija 2018-10-0516 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) išnagrinėjo LR Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo, LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo ir LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimų projektus ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Teikiami siūlymai susiję su specialių rinkimų agitacijai skirtų programų LRT ir šių programų finansavimu. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymų projektuose formuluotė „Vyriausioji rinkimų <...>komisija numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką“ yra keistina. LRT įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad LRT Taryba nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, programų transliavimo trukmę, tvirtina programų sudėtį ir jos pakeitimus. LR Visuomenės informavimo įstatyme (toliau - VIĮ) nustatyta, kad programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką Atsižvelgiant į tai, Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) negali įtakoti nei konkrečios LRT programos, nei jos struktūros (programų tvarkaraščiui), nei „agitacijos vietos“ konkrečioje LRT programoje. Taip pat teikiame pastabas dėl siūlomų finansavimo šaltinių už programų, skirtų rinkimų agitacijai, pakeitimų.
Nesutinkame su tokiu keičiamu reguliavimu, kai rinkimų agitacijoms skirtų programų rengimo ir transliavimo kaštus norima perkelti LRT. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nei aiškinamuosiuose raštuose prie siūlomų pataisų, nei kituose prie jų pridėtuose dokumentuose nėra niekaip pagrindžiamas toks sprendimas. Norime priminti, kad dar 2018 m. birželio mėn. LRT iškėlė klausimą, kuris buvo susijęs su 2016 m. Seimo rinkimų metu priimtu 2016-09-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu R-6-552/2016. Šiuo sprendimu be kita ko buvo konstatuota, kad kandidatų į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose teisės nemokamai naudotis LRT apimtis ir realizavimo būdas nebūtinai turi atitikti tas pačias sąlygas, kurios sudaromos kandidatams į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje, todėl VRK įpareigotina sudaryti galimybę kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose pasinaudoti Seimo rinkimų įstatymo 51 str. įtvirtinta teise nemokamai naudotis LRT. Teismas taip pat konstatavo, kad VRK veiksmai, kuriais sudaroma galimybė įgyvendinti įstatyme numatytą teisę vienai kandidatų grupei (daugiamandatėje apygardoje) apribojant tokią teisę kitos kandidatų grupes (vienmandatėje apygardoje) atžvilgiu pažeidžia lygiateisiškumo principą tarp pačių kandidatų grupių. Siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo tarp kandidatų grupių, LRT programų, skirtų agitacijai, rengimo ir transliavimo kontekste kyla problema dėl padidėsiančių apimčių realizavimo. Akivaizdu, kad LRT išlaidos tokioms pareigoms įgyvendinti padidės, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais. Todėl siūlymas perkelti agitacijai skirtų programų kūrimo sąnaudas LRT yra neproduktyvus. Be to, LRT, kaip ir kiti LR valstybės biudžeto asignavimų valdytojai jau yra atlikęs biudžeto planavimo, parengimo ir pateikimo atitinkamoms institucijoms procedūras.
Likus ganėtinai trumpam laiko tarpui iki 2019 metais numatytų trijų rinkimų, kuriuose Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimai numatyti dviem rinkiminiais etapais, neatitiktų LR teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyto proporcingumo principo, reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti – juk VRK, kaip biudžeto asignavimų valdytoja, turėjo numatyti atitinkamas lėšas, tame tarpe ir skirtas rinkimų agitacijai LRT, 2019 m. rinkimams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir pastabas, LRT teikia šiuos su rinkimų agitacijai skirtomis LRT programomis susijusius pasiūlymus aptartiems įstatymų projektams (t.y. atitinkamų straipsnių 1 ir 2 dalims):
Dėl Rinkimų i Europos Parlamentą įstatymo 52 str. pakeitimo:
52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose
dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis kandidatų sąrašams (sąrašų atstovams) suteikiamas laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.
Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi tarp kandidatų sąrašų. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos taisykles, kuriose nustatoma specialių rinkimų agitacijai skirtų programų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje transliavimo tvarka, rinkimų agitacijos formatas, trukmė ir laikas.“
išdėstyti taip: „2. Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos programos finansuojamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Nepritarti Komitetas nusprendė palikti šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas. Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 13. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Povilas Urbšys 2018-10-03 N Argumentai: Savivaldybių tarybų rinkimuose yra siūloma leisti sudaryti koalicijas ne tik tarp partijų sąrašų, bet ir tarp partijų ir rinkimų komitetų sąrašų bei tik rinkimų komitetų sąrašų (projektas Nr. XIIIP-2600). Kadangi rinkimų komitetai dalyvauja ir rinkimuose į Europos Parlamentą, siūlau, kad ir šiuose rinkimuose jungtiniuose sąrašuose galėtų dalyvauti rinkimų komitetai.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 12 straipsniu: „12 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato
įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau kaip 21 dienai.“
2Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu politinė partija arba rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų.“ Nepritarti Rinkimų komitetas, kaip rinkimuose dalyvaujantis subjektas, buvo apibrėžtas siekiant suteikti galimybę rinkėjams, kurie nenori dalyvauti politinių partijų veikloje, tačiau siekia dalyvauti rinkimuose kaip nepriklausomi, nepartiniai kandidatai. Rinkimų komitetai steigiami tik konkretiems rinkimams ir, siekiant atriboti juos nuo politinių partijų, jų teisiniai statusai yra skirtingi. Sudarius koaliciją tarp rinkimų komiteto ir politinės partijos butų komplikuotas teisinis reguliavimas ir atsakomybės nustatymas. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 2, susilaikė – 3. 2. Seimo narys Povilas Urbšys 2018-10-03 N Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 13 straipsniu:
„13 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas Jungtiniai
kandidatų sąrašai
partijos ir (arba) rinkimų komitetai gali sudaryti koalicijas ir sujungti savo kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą. Tam jos Jungtiniam kandidatų sąrašui sudaryti koalicijos dalyvių atstovai privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis kandidatų sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti.
Jungtiniame kandidatų sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų ir (arba) rinkimų komitetų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis kandidatų sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija ir (arba) rinkimų komitetas negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje. 2. Jungtiniam kandidatų sąrašui yra prilyginamas partijos ir
(arba) rinkimų komiteto kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai (kitoms partijoms) arba kitam rinkimų komitetui (kitiems rinkimų komitetams).“
straipsniu. Nepritarti Žr. argumentus prie 1 pasiūlymo. 3. Seimo narys Povilas Urbšys 2018-10-03 N Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 15 straipsniu:
„15 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia: partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame kandidatų sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.“
atitinkamai 16–31 straipsniais. Nepritarti Žr. argumentus prie 1 pasiūlymo. 4.
Povilas Urbšys 2018-10-03 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos
partijos, (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;“. 12. Pakeisti 80 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 3. Pakeisti 80 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) balsavimo vokais gautų balsų, paduotų
už kiekvienos partijos, (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;“. 4. Pakeisti 80 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) iš viso už kiekvienos partijos, (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.“
išdėstyti taip: „3. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 1 pasiūlymo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas:
Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-10-086 N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2018 m. spalio 5 d. pastabas, pareikštas įstatymo projektui XIIIP-2560 ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antro turo data sutaps su rinkimų į Europos Parlamentą data bei siekiant suderinti įstatymų, reglamentuojančius tuos pačius procesus, nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse.
Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat Lietuvos Respublikos dDiplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.“
2018-10-0825 N Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos. 3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.“ Pritarti 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-10-0826 Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive,
jeigu jie ne mažiau kaip likus 4 dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“
2018-10-0827 N Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Balsavimo organizavimas
suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos. 2. Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 3.
kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. 4. Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas). 6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas. 8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus. 9.
atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai - Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.”
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2586(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė