Projekto lyginamasis variantas
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54,
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto (toliau – rinkimų komitetas), kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia savivaldybių rinkimų komisijos Lietuvos Respublikos Vvyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir išankstiniame balsavime kitais šiame įstatyme numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Į rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu (netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų įstatymų ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimą. Į rinkimų komisijos narius negali būti siūlomas asmuo, kuris dėl jo netinkamo pareigų atlikimo buvo neatestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.“
dalimi: „5. Rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų.“
14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjams balsavimą namuose;“. 8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje nurodoma:
organizuoti suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos;
pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties);
komisijai už valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;
Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.“
straipsnio pakeitimas 1.
32 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsiant praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais paštu arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkimų dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo savivaldybės rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios savivaldybės rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas pašto balsavimo voke, nebus skaičiuojamas.“
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis šio įstatymo reikalavimus.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje dienos. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus arba panašus į jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimą, prekės ženklą ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti raštišką aukščiau nurodytų asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą.
Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė (raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma (įrašomos) rinkimų biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“ 3.
Pakeisti 35 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis įstatymas ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; rinkimų komitetą atsisakoma registruoti arba panaikinama jo politinės kampanijos dalyvio registracija; rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių.“
ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų likus 85 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų likus 45 65 dienoms. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra partijos, rinkimų komiteto ar paties keliamo kandidato sumokėtas rinkimų užstatas, arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pažymą, kad šis užstatas yra sumokėtas. Taip pat partija, rinkimų komitetas gali pateikti rinkimų programą.“
5 punktu: „5) trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka;“
6 punktu: „6) kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją ir trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“ 5.
Pakeisti 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra jo paties sumokėtas
rinkimų užstatas, taip pat gali pateikti trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Partija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, gavę rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir organizuoti rinkėjų parašų rinkimą. Rinkėjas visus savo duomenis ir parašo datą rinkėjų parašų rinkimo lape įrašo pats ir pasirašo. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo negali savo duomenų pats įrašyti ir pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas (išskyrus asmenį, renkantį parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Renkant rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar kitokį smurtą ar kitaip paveikti rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra surinktas šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas ir Ppartija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus) ne vėliau kaip iki rinkimų likus 40 45 dienųoms privalo grąžinti savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų rinkimo lapų grąžinimo aktą.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas, kandidatas ne vėliau kaip iki rinkimų likus 25
dalį. Apie tai partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas – notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Naujus pareiškinius dokumentus, kai keičiama kandidatų eilė kandidatų sąraše, galima teikti iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos.“13 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija Teisės aktų registre savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus, kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.“14 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus, kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, kandidatams jiems (kandidatų sąrašų atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis suteikiamas laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles atskirai kandidatų sąrašams ir kandidatams į savivaldybių tarybų narius – merus, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą. iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos finansuojamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija laidų paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.“
netekusia galios 48 straipsnio 3 dalį. 3. Kandidatų diskusijos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją finansuojamos, valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. 4. Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausioji rinkimų komisija:
rinkimų komisija, atsižvelgdama į kandidatų ir kandidatų sąrašų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, suteikia papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, įstatymų nustatyta tvarka parinkusi rengėjus ir skleidėjus bei patvirtinusi tokios rinkimų agitacijos rengimo taisykles atskirai kandidatų sąrašams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, kuriose nustatomos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, programa, transliavimo būdas, formatas, trukmė ir laikas.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus programą, kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia savivaldybės rinkimų komisija per 20 dienų nuo šių programų pateikimo. Rinkimų programa, kuri savivaldybės rinkimų komisijai pateikta pavėluotai ir dėl to nebuvo paskelbta, negali būti skelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų.“
netekusiu galios 48 straipsnio 10 dalies 7 punktą. 7) vietose, kurios nenumatytos šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus iki rinkimų ne mažiau kaip 5 dienoms, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus iki rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę.
Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatų sąrašą ar kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, – likus iki rinkimų ne mažiau kaip 5 dienoms, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus iki rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių), rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių institucijose ar Europos Sąjungos įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau, partijai ar rinkimų komitetui, iškeltam ar išsikėlusiam į savivaldybės tarybos narius – merus kandidatui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti. Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas. Asmuo, kuris eina pareigas valstybės, savivaldybių institucijose ar įstaigose ir kartu yra kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik per spaudos konferenciją. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą agitacija ar agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo kortelių, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos, atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo pažymėjimų, kandidatų sąrašų, kandidatų plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), rinkimų biuletenių (taip pat balsavimo iš anksto biuletenių), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, blankų, kitų dokumentų ir antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų pristatymas
1.
Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus ir specialius ženklus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius –apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios. 2. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame straipsnyje nustatytu laiku.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose specialiuose balsavimo punktuose (toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2.
specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas apylinkės, Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavime paštu balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. 3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. 4. Šio įstatymo 66,
rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.
Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Pašto darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. Balsuojant specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenių išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu voką;
5) užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką. 7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui) apylinkės rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 9.
nariams, rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose. 10. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 11. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 12. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip
mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje.
Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms. kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 8, ir 9 ir 10 dalių nuostatos.“
straipsnį 10 dalimi: „10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Specialiame balsavimo punkte pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnyje 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.“ 2.
Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.“ 2.
Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.“
netekusia galios 69 straipsnio 4 dalį. 4. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai. 3.
straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7 ir 8 dalimis. 4. Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5 4. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių
rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.“
ir ją išdėstyti taip:
„6 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos,
išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams.“
ir ją išdėstyti taip:
„7 6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų
dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, vokų priėmimo kvitai, pirmosios balsavimo lakšto dalys, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.“
ir ją išdėstyti taip:
„9 8. Prieš pradedant skaičiuojant skaičiuoti rinkėjų balsus, iš savivaldybės rinkimų komisijos gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai
balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius rinkimų biuletenius. Skaičiuodama komisija visus rinkimų biuletenius gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduotus balsus ir papildomai išskirti negaliojančių biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų rinkimų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.) rinkimų biuleteniai. Apie tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai.
Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir saugomas (saugomi). Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus gavo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsai.“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir
kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas“
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir balsuojant namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;“. 3. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas.
Ant vidinio (vidinių) balsavimo voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;“. 4. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“;“. 5. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) baigus peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis arba daugiau kaip vienas daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis paštu ar namuose balsavimo vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.“
straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3.
Po to, kai yra suskaičiuoti balsavimo patalpoje, paštu ir namuose balsavimo vokais už kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai, kai visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį ir ši protokolo dalis yra pasirašyta komisijos narių, pirmininko ir rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, rinkimų biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš šių sprendimų:“. 29 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavimo vokų skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) paštu balsavimo vokais gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus, skaičius;“. 3. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12) paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;“. 4.
dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) paštu balsavimo vokais gautų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;“
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavimo vokų skaičius, bendras balsuojant kurjerių paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;“. 6. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) paštu balsavimo vokais gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba balsavo už kelis kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;“. 7. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;“. 8. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) paštu balsavimo vokais gautų už kiekvieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus paduotų balsų skaičius;“. 9. Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių. Visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių skaičių.“
Pakeisti 75 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu biuleteniai, neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);“. 31 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.“
Pakeisti 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-2585(2) lyginamasis variantas
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54,
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų politinės partijos (toliau – partija), visuomeninio rinkimų komiteto (toliau – rinkimų komitetas), kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir priima dėl jų sprendimus savivaldybių rinkimų komisijos Lietuvos Respublikos Vvyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais balsuojant iš anksto – savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „5. Rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 6 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių.“
16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjams balsavimą namuose;“. 8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje nurodoma:
organizuoti suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos;
pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties);
rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;
Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.“
straipsnio pakeitimas
„32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat
rinkimų dieną 1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsiantdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais paštu arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo savivaldybės rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios savivaldybės rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas pašto voke balsavimo vokais, nebus skaičiuojamas.“
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis šio įstatymo reikalavimus.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje dienos. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą informuojantį rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimui, prekės ženklui ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti rašytinį šių asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą.
Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų šio įstatymo reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė (raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma (įrašomos) rinkimų biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“
ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 85 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas.
Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų dienos likus 45 65 dienoms. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus
dokumentus:“. 3. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra partijos, rinkimų komiteto ar paties keliamo kandidato sumokėtas rinkimų užstatas, arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pažymą, kad šis užstatas yra sumokėtas. Taip pat partija, rinkimų komitetas gali pateikti rinkimų programą.“
5 punktu: „5) trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 5. Papildyti 36 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją ir trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus.“
straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra jo paties sumokėtas
rinkimų užstatas, taip pat gali pateikti trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Partija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, gavę rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir organizuoti rinkėjų parašų rinkimą.
Rinkėjas visus savo duomenis ir parašo pasirašymo datą rinkėjų parašų rinkimo lape įrašo pats ir pasirašo. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo negali savo duomenų pats įrašyti ir pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas (išskyrus asmenį, renkantį parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Renkant rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar kitokį smurtą ar kitaip paveikti rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra surinktas šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas ir Ppartija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus) ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus 40 45 dienųoms privalo grąžinti savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų rinkimo lapų grąžinimo aktą.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas, kandidatas ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus
dokumentus ar jų dalį. Apie tai partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas – notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Naujus pareiškinius dokumentus, kai keičiama kandidatų eilė kandidatų sąraše, galima teikti iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos.“13 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija Teisės aktų registre savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus, kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.“14 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis.
Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.“
netekusia galios 48 straipsnio 3 dalį. 3. Kandidatų diskusijos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją finansuojamos, valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. 4. Buvusias 48 straipsnio 4 – 14 dalis laikyti atitinkamai 3 – 13 dalimis. 5. Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 3. Vyriausioji rinkimų komisija:
ir transliuotojus;
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 6. Kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus programą, kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia savivaldybės rinkimų komisija per 20 dienų nuo šių programų pateikimo.
Rinkimų programa, kuri savivaldybės rinkimų komisijai pateikta pavėluotai ir dėl to nebuvo paskelbta, negali būti skelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų.“
netekusiu galios 48 straipsnio 9 dalies 7 punktą. 7) vietose, kurios nenumatytos šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, likus iki rinkimų
rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatų sąrašą ar kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, likus iki rinkimų 5 dienoms, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus iki rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių), rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis.
naudotis tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau, partijai ar rinkimų komitetui, iškeltam ar išsikėlusiam į savivaldybės tarybos narius – merus kandidatui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmuo, kuris eina pareigas valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose ir kartu yra kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, tai jis gali padaryti tik per spaudos konferenciją. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos jam draudžiama agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą agitacija ar agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo kortelių, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos, atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo pažymėjimų, kandidatų sąrašų, kandidatų plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), rinkimų biuletenių (taip pat balsavimo iš anksto biuletenių), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, blankų, kitų dokumentų ir antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų pristatymas
1.
Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus ir specialius ženklus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius –apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios. 2. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame straipsnyje nustatytu laiku.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę ir paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodami rinkimų biuleteniai. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas. Balsuojant paštu specialiuose balsavimo punktuose, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenių išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
1.
Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose specialiuose balsavimo punktuose (toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas apylinkės, Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose balsavimo punktuose. Už balsavime paštu balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3.
biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. 3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, kuris balsuodamas ją įdeda į išorinį balsavimo voką. 4.
4Šio įstatymo 66,
rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Pašto darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. Balsuojant specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenių išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu voką;
5) užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką. 7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui) apylinkės rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 9.
nariams, rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose. 10. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 11. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 12. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip
mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje.
Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms. kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 8, ir 9 ir 10 dalių nuostatos.“
straipsnį 10 dalimi: „10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Specialiame balsavimo punkte pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnyje 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos likus
sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.“ 2.
Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos likus
balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių
ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. 3.
vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 4. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai. 5 4. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai ar jų įgalioti asmenys paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 6 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 7 6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, vokų priėmimo kvitai, pirmosios balsavimo lakšto dalys, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui.
Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 87. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 9 8. Prieš pradedant skaičiuojant skaičiuoti rinkėjų balsus, iš savivaldybės rinkimų komisijos gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius rinkimų biuletenius. Apylinkės rinkimų komisija Sskaičiuodama komisija rinkimų biuletenius, visus rinkimų biuletenius gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduotus balsus ir papildomai išskirti negaliojančių biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius.
Iš visų rinkimų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.) rinkimų biuleteniai. Apie tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir saugomas (saugomi). Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus gavo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsai.“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir
kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir balsuojant namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;“. 3.
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas. Ant vidinio (vidinių) balsavimo voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;“. 4. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“;“. 5. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) baigus peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis arba daugiau kaip vienas daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis paštu ar namuose balsavimo vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.“
straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3. Po to, kai yra suskaičiuoti balsavimo patalpoje, paštu ir namuose balsavimo vokais už kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai, kai visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį ir ši protokolo dalis yra pasirašyta komisijos narių, pirmininko ir rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, rinkimų biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš šių sprendimų:“. 30 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavimo vokų skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;“. 2.
dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) paštu balsavimo vokais gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus, skaičius;“. 3. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12) paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;“. 4. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) paštu balsavimo vokais gautų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;“. 5. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavimo vokų skaičius, bendras balsuojant kurjerių paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;“. 6. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) paštu balsavimo vokais gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba balsavo už kelis kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;“. 7. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;“. 8. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) paštu balsavimo vokais gautų už kiekvieną
kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus paduotų balsų skaičius;“. 9. Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių.
Visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių skaičių.“
Pakeisti 75 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu neantspauduoti biuleteniai (gauti paštu biuleteniai, neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);“. 32 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
77 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ar į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmąją ir antrąją dalis (dalį) įrašyti visi duomenys, ar jie neprieštarauja vieni kitiems, ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos turimus duomenis, tai yra išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų rinkimų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis, vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, ar yra visi reikalingi parašai, ar prie protokolų pridėtos visos juose nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 77 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.“
Pakeisti 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-2585(3) lyginamasis variantas
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54,
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų politinės partijos (toliau – partija), visuomeninio rinkimų komiteto (toliau – rinkimų komitetas), kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir priima dėl jų sprendimus savivaldybių rinkimų komisijos Lietuvos Respublikos Vvyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais balsuojant iš anksto – savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „5. Rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 95 dienoms iki rinkimų dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 6 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių.“
16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjams balsavimą namuose;“. 8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje nurodoma:
organizuoti suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos;
pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties);
rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;
Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.“
straipsnio pakeitimas „32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną 1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija, nustačiusi, kad šis rinkėjas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsiantdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais paštu arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali balsuoti kitoje savo savivaldybės rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios savivaldybės rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas pašto voke balsavimo vokais, nebus skaičiuojamas.“
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis šio įstatymo reikalavimus.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje dienos. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą informuojantį rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimui, prekės ženklui ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti rašytinį šių asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą.
Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų šio įstatymo reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė (raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma (įrašomos) rinkimų biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“
ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 85 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas.
Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų dienos likus 45 65 dienoms. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus
dokumentus:“. 3. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra partijos, rinkimų komiteto ar paties keliamo kandidato sumokėtas rinkimų užstatas, arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pažymą, kad šis užstatas yra sumokėtas.; Taip pat partija, rinkimų komitetas gali pateikti rinkimų programą.“
5 punktu: „5) trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus;“. 5. Papildyti 36 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6) kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją ir trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus.“
straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra jo paties sumokėtas
rinkimų užstatas, taip pat gali pateikti trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Partija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, gavę rinkėjų parašų rinkimo lapus, turi teisę per visuomenės informavimo priemones daryti atitinkamus pranešimus ir organizuoti rinkėjų parašų rinkimą.
Rinkėjas visus savo duomenis ir parašo pasirašymo datą rinkėjų parašų rinkimo lape įrašo pats ir pasirašo. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo negali savo duomenų pats įrašyti ir pasirašyti, jo prašymu tai padaro kitas rinkėjas (išskyrus asmenį, renkantį parašus). Šis faktas turi būti pažymėtas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtintas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Renkant rinkėjų parašus, draudžiama papirkti rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už rinkėjo parašą, naudoti psichologinį ar kitokį smurtą ar kitaip paveikti rinkėjo valią pasirašyti ar nepasirašyti parašų rinkimo lape. Jeigu iki rinkimų likus ne daugiau kaip 41 dienai nėra surinktas šio įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas ir Ppartija, rinkimų komitetas, išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus rinkėjų parašų rinkimo lapus (taip pat ir nepanaudotus) ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus 40 45 dienųoms privalo grąžinti savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija surašo rinkėjų parašų rinkimo lapų grąžinimo aktą.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas, kandidatas ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus
dokumentus ar jų dalį. Apie tai partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas – notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Naujus pareiškinius dokumentus, kai keičiama kandidatų eilė kandidatų sąraše, galima teikti iki šiame įstatyme nustatyto pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos.“13 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija Teisės aktų registre savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus, kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.“14 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis.
Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.“
netekusia galios 48 straipsnio 3 dalį. 3. Kandidatų diskusijos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją finansuojamos, valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. 4. Buvusias 48 straipsnio 4 – 14 dalis laikyti atitinkamai 3 – 13 dalimis. 5. Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 3. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka, parenka diskusijų laidų programų rengėjus ir transliuotojus;
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 6. Kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus programą, kandidatų sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia savivaldybės rinkimų komisija per 20 dienų nuo šių programų pateikimo.
Rinkimų programa, kuri savivaldybės rinkimų komisijai pateikta pavėluotai ir dėl to nebuvo paskelbta, negali būti skelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų.“
netekusiu galios 48 straipsnio 9 dalies 7 punktą. 7) vietose, kurios nenumatytos šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, likus iki rinkimų
rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatų sąrašą ar kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, likus iki rinkimų 5 dienoms, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus iki rinkimų 10 dienų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių), rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis.
naudotis tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose, ar organizacijose ar organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, ir valstybės ir kitiems tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau, partijai ar rinkimų komitetui, iškeltam ar išsikėlusiam į savivaldybės tarybos narius – merus kandidatui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266). 2. Asmuo, kuris eina pareigas valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose ir kartu yra kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, tai jis gali padaryti tik per spaudos konferenciją. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti.
Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą agitacija ar agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis.
Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas Rinkėjo kortelių, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos, atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo pažymėjimų, kandidatų sąrašų, kandidatų plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), rinkimų biuletenių (taip pat balsavimo iš anksto biuletenių), vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, blankų, kitų dokumentų ir antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius ir formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų pristatymas
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus ir specialius ženklus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų biuletenius –apylinkių rinkimų komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios. 2. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą ir atsako už jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą šiame straipsnyje nustatytu laiku.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę ir paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodami rinkimų biuleteniai. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.
Balsuojant paštu specialiuose balsavimo punktuose, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenių išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose specialiuose balsavimo punktuose (toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Vykdant naujus rinkimus, juose turinčių teisę balsuoti rinkėjų balsavimą tose savivaldybėse, kuriose rinkimų komisijos nesudaromos, organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2.
specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako atitinkamo pašto vadovas apylinkės, Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose balsavimo punktuose. Už balsavime paštu balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. 3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos.
Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, kuris balsuodamas ją įdeda į išorinį balsavimo voką. 4. Šio įstatymo 66,
rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Pašto darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. Balsuojant specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose, rinkėjo kortelėje pažymima apie rinkimų biuletenių išdavimą ir rinkėjo kortelė grąžinama rinkėjui. 6.
balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu voką;
5) užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką. 7. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir rinkimų biuleteniais) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui (rinkimų dokumentus išdavusiam asmeniui) apylinkės rinkimų komisijos nariui, išdavusiam jam rinkimų dokumentus. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, šį voką rinkėjo akivaizdoje užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo šių veiksmų negali atlikti pats, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 9. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo paštu vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šio įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose. 10. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 11. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo rinkimų apygardas Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 12.
balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį arba šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip
mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje šios savivaldybės rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda apylinkių rinkimų komisijoms. kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais Namuose ir iš anksto balsavusių rinkėjų sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4, 5, 6, 8, ir 9 ir 10 dalių nuostatos.“
straipsnį 10 dalimi: „10.
Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 64 straipsnyje 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka.
Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip 2 apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenius privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Rinkimų komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos likus
sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą arba parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos likus
balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybė, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įrašytas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.“
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių
ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto skyriaus vadovas apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. 3. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 4.
dienai iki rinkimų dienos, pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo grąžina nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai. 5 4. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyrių vadovai ar jų įgalioti asmenys paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 6 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 7 6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai, vokų priėmimo kvitai, pirmosios balsavimo lakšto dalys, specialūs ženklai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 87. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 9 8. Prieš pradedant skaičiuojant skaičiuoti rinkėjų balsus, iš savivaldybės rinkimų komisijos gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.“
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius rinkimų biuletenius. Apylinkės rinkimų komisija Sskaičiuodama komisija rinkimų biuletenius, visus rinkimų biuletenius gali suskirstyti į grupes pagal rinkėjų už kandidatų sąrašus, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduotus balsus ir papildomai išskirti negaliojančių biuletenių grupę. Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų biuletenius, nustatomi rinkėjų už kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai ir negaliojančių biuletenių skaičius. Iš visų rinkimų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių (nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu antspauduoti ir pan.) rinkimų biuleteniai. Apie tokius rinkimų biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuoti du kartus. Antrą kartą patikrinti, ar biuletenių grupės sudarytos pagal rinkėjų padarytas žymas, ir rinkimų biuletenius perskaičiuoti turi kiti komisijos nariai.
Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti rinkimų biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir saugomas (saugomi). Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustatė, kiek kandidatų sąrašai, kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus gavo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsai.“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir
kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir balsuojant namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;“. 3. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja, ir vokas neatplėšiamas.
Ant vidinio (vidinių) balsavimo voko (vokų) būtina pažymėti, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas;“. 4. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“;“. 5. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) baigus peržiūrėti visus paštu gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis arba daugiau kaip vienas daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis paštu ar namuose balsavimo vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai savivaldybės rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.“
straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3.
Po to, kai yra suskaičiuoti balsavimo patalpoje, paštu ir namuose balsavimo vokais už kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus paduoti balsai, kai visi duomenys yra įrašyti į balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį ir ši protokolo dalis yra pasirašyta komisijos narių, pirmininko ir rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės rinkimų komisijai, kad mandatų balsai yra suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti balsus, paduotus už kandidatus (pirmumo balsus). Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, rinkimų biuleteniai, kurie turi būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiajame voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš šių sprendimų:“. 30 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavimo vokų skaičius, bendras balsuojant paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;“. 2. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) paštu balsavimo vokais gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatų sąrašą arba balsavo už kelis sąrašus, skaičius;“. 3. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12) paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatų sąrašą, skaičius;“. 4.
dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) paštu balsavimo vokais gautų už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;“. 5. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavimo vokų skaičius, bendras balsuojant kurjerių paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;“. 6. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) paštu balsavimo vokais gautų biuletenių, kuriais rinkėjai nebalsavo nė už vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba balsavo už kelis kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;“. 7. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių, kuriais rinkėjai balsavo už vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, skaičius;“. 8. Pakeisti 74 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) paštu balsavimo vokais gautų už kiekvieną
kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus paduotų balsų skaičius;“. 9. Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pagal rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti rinkimų biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad rinkimų biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių. Visų rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu balsavimo vokais gautų rinkimų biuletenių skaičių.“
Pakeisti 75 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai (gauti paštu biuleteniai, neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);“. 32 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
77 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ar į rinkimų apylinkės daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo pirmąją ir antrąją dalis (dalį) įrašyti visi duomenys, ar jie neprieštarauja vieni kitiems, ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos turimus duomenis, tai yra išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, visų rinkimų biuletenių skaičių pagal pirmąją ir antrąją protokolo dalis, vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, ar yra visi reikalingi parašai, ar prie protokolų pridėtos visos juose nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 77 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.“
Pakeisti 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali priimti sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 69,
43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir
39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pagrindinis rinkimų įstatymų pakeitimų tikslas – suvienodinti visuose rinkimuose rinkimų organizavimo procedūras, sąlygas. Šiuo metu galiojantys rinkimų įstatymai tas pačias procedūras reglamentuoja skirtingai. Toks reglamentavimas sukelia problemas ypatingai tada, kai vienu metu vyksta keli rinkimai. Taip pat pakeitimų reikalauja nusistovėjusi praktika ir kai kurie neatitikimai. Rinkimų įstatymai numato pareiškinių dokumentų teikimo pradžią
Pagal galiojančius įstatymus Vyriausioji rinkimų komisija privalo paskelbti kandidatus, kandidatų sąrašus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, bet dar negalima spausdinti rinkimų biuletenių, leidinių, kandidatų plakatų, nes kandidatai 25–28 dienos (rinkimų įstatymuose skirtingi terminai) iki rinkimų turi teisę atšaukti pareiškinius dokumentus, todėl siūloma nustatyti vienodą terminą pareiškinių dokumentų atšaukimui – 35 dienos. Būtina patikslinti ir detalizuoti kandidatų naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygas ir tvarką. Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja apie 16 tūkstančių kandidatų, tačiau politinės kampanijos dalyviu yra laikomi ne visi kandidatai atskirai, o kandidatų sąrašas. Lygiomis sąlygomis naudotis nacionaliniu radiju ir televizija turi būti užtikrinta ne kiekvienam sąraše esančiam kandidatui, o kandidatų sąrašams. Atitinkamai lygiateisiškumas turi būti užtikrintas ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus. Rinkimų įstatymuose siūloma suvienodinti išorinės reklamos skleidimo ir rinkimų agitacijos draudimo sąlygas, kadangi net ir nedideli skirtumai vienu metu vykstant kelioms kampanijoms trikdo tiek rinkėjus, tiek rinkimų dalyvius, nes rinkėjams sunkiau identifikuoti, kad daromas pažeidimas, o rinkimų dalyvis nepažeisdamas vieno rinkimų įstatymo gali pažeisti kitą. Siūloma patikslinti kompromituojančios medžiagos ir atsakomosios nuomonės skelbimo bei kandidatų pasisakymų tiesioginiame eteryje tais atvejais, kai jie turi pranešti svarbias žinias dėl einamų pareigų, reguliavimą bei išplėsti draudimą agitacijai naudotis tarnybine padėtimi įtraukiant ir Europos Sąjungos institucijas, organizacijas.
Visuomeninio rinkimų komiteto pavadinimas padeda rinkėjams ne tik juos atpažinti, atskirti nuo kitų kandidatus keliančių kolektyvinių subjektų, bet ir spręsti apie jų vertybes, idėjas, siekius, galimas sąsajas su įvairiais juridiniais asmenimis ir pan. Kartais net ir neprisidedant prie juridinio asmens veiklos siekiama pasinaudoti jo turimu įdirbiu, vardu. Siekiant daugiau skaidrumo ir sąžiningumo rinkimų, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus arba panašus į jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimą, prekės ženklą ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti raštišką aukščiau nurodytų asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą. Priėmus pirmą kartą rinkimų įstatymus, išankstinio balsavimo – balsavimo pašto skyriuose, balsavimo namuose ir sudarytuose specialiuose paštuose organizavimo ir vykdymo funkcijos buvo pavestos valstybės įmonei Lietuvos paštas. Tuo metu tai buvo vienintelė įmonė, turinti savo skyrių tinklą visoje Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos paštas nėra vienintelė įmonė, teikianti siuntimo paslaugas. Daugelį rinkimų įstatymuose Lietuvos paštui priskiriamų funkcijų (organizuoti ir vykdyti rinkimus sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo įstaigose) gali atlikti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos paštui už 2014 m. Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus sumokėjo 423,5 tūkst. eurų, už 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus – 180 tūkst. eurų, už 2016 m. Seimo rinkimus – daugiau kaip 395 tūkst. eurų.
Pagal Lietuvos pašto paslaugų didėjančius įkainius, artėjantys 2019 m. vien tik savivaldybių tarybų rinkimai pareikalautų 5 kartus didesnių lėšų. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijoms perimti Lietuvos pašto atliekamus darbus nebūtų sudėtinga, nes komisijų nariai ir dabar dalyvauja, prižiūri ir padeda pašto darbuotojams balsuojant sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo vietose. Lėšas, kurias Vyriausioji rinkimų komisija skiria apmokėti Lietuvos paštui už jo teikiamas paslaugas, galima būtų skirti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Siekiant efektyvaus šių rinkimų komisijų darbo, jos turėtų būti sudaromos iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios;
Lietuvos paštas paslaugoms, kurias šiuo metu gali atlikti pačios rinkimų komisijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Rinkimų komisijos nustatytais terminais leidžia rinkimų programų leidinius, todėl siūloma, kad kandidatai ir partijos kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktų ir trumpas rinkimų programas;
Rinkimų komisijos nustatytais terminais leidžia rinkimų programų leidinius, todėl siūloma, kad kandidatai ir partijos kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktų ir trumpas rinkimų programas;
kai jie turi pranešti svarbias žinias dėl einamų pareigų, reglamentavimas. Išplečiamas draudimas agitacijai naudotis tarnybine padėtimi įtraukiant ir Europos Sąjungos institucijas ir organizacijas;
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtų įstatymų įtaka korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiems įstatymams įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priėmus įstatymus papildomų išlaidų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra: „rinkimai“,
„rinkimų komisija“, „pareiškiniai dokumentai“, „visuomeninis rinkimų komitetas“,
„rinkimų agitacija“, „specialus balsavimo punktas“, „balsavimas vokais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 64, 65, 66,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad dėl rinkėjų ir rinkimo teisę turinčių asmenų papirkimo faktų „sprendžia“ savivaldybių rinkimų komisijos, o šiuos faktus „vertina“ Vyriausioji rinkimų komisija (toliau - VRK). Norma tikslintina, nes nėra aiškus „sprendimo“ ir „vertinimo“ turinys bei skirtumas tarp šių funkcijų, taigi nėra aiški ir skirtingų rinkimų komisijų kompetencija šiuo klausimu bei jos atribojimas. 2. Projekto 2 straipsnyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis) pirmą kartą vartojama keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje nevartota ir nei keičiamame įstatyme, nei projekte neapibrėžta sąvoka „išankstinis balsavimas“. Ši sąvoka taip pat vartojama keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje (projekto 21 straipsnis) jos pagrindu naudojant „išankstinio balsavimo lakšto“ sąvoką. Siūlytume šios neapibrėžtos ir esmės nevartojamos sąvokos atsisakyti ir vartoti projekto 21 straipsnyje vartojamą sąvoką „balsavimas balsavimo vokais“, vartojamą ir projekto 28 straipsniu keičiame įstatymo 73 straipsnyje. Be to, pažymime, kad „išankstinio balsavimo“ sąvoka galėti būti klaidinamai panaši į kitokį turinį turinčią (reiškiančią balsavimą savivaldybėje) keičiamame įstatyme ir projekte vartojamą
„balsavimo iš anksto“ sąvoką. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo
įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į rinkimų komisijos narius „kuris <...> buvo neatestuotas <...> rinkimų komisijos“.
Pažymime, kad „atestavimo“ sąvoka nei keičiamame įstatyme nei projekte nėra apibrėžta ar vartojama, o įstatymu neapibrėžtu pagrindu asmens teisės negali būti ribojamos, todėl šios nuostatos turėtų būti atsisakyta arba įstatyme turėtų būti apibrėžta „atestavimo“ sąvoka, pagrindai, tvarka, pasekmės ir pan. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma vėliausią savivaldybių rinkimų komisijų sudarymo datą nuo 74 dienų prieš rinkimus prailginti iki 95 dienų. Tai reiškia, kad daugiau nei ketvirtadaliu pailgėja minimalus savivaldybių rinkimų komisijų narių darbo laikotarpis, o jų darbas yra apmokamas iš rinkimų organizavimui skirtų lėšų. Taigi, įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos, nors projekto aiškinamajame rašte klaidingai teigiama, kad tokių lėšų nereikės, ir jokie su tuo susiję skaičiavimai nėra pateikiami. 5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalų apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių – 5. Atsižvelgiant į keičiamo straipsnio struktūrą, minimalus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičius turėtų būti nustatomas 15 straipsnio 1 dalyje, o 6 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sumažinus komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje bei toliau projekte sąvoka „partija“ keistina į
„politinė partija“. 7. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje
(keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis) vartojamas terminas „rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais“ tikslintinas jį suderinant su 2 dalyje ir kitur projekte vartojamu terminu „rinkėjo balsas, gautas balsavimo voke“. 8.
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje siūlytina tikslinti juridinio asmens pavadinimą apibūdinantį požymį „panašus“, nes toks požymis yra pernelyg neapibrėžtas ir gali būti interpretuojamas, vertinamas ir taikomas subjektyviai. 9. Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje žodžiai „aukščiau nurodytų asmenų“ keistini į „šių asmenų“. 10. Projekto 10 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punkte siūlomas naujas rinkimų komiteto registracijos panaikinimo pagrindas „rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių“ yra perteklinis, nes tame pačiame punkte nustatytas pagrindas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas apima neteisėtų finansavimo šaltinių naudojimą. 11. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas baigiasi likus 65 dienoms iki rinkimų. Šis terminas nedera su kitomis keičiamo įstatymo 36 bei 37 straipsnyje nustatytomis pareiškinių dokumentų pateikimo bei kandidatų registravimo procedūromis. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalis įpareigoja politinę partiją pareiškinius dokumentus pateikti ne vėliau, kaip likus 65 dienoms iki rinkimų (t.y. terminas nustatomas tas pats, kaip ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimui). Pagal 37 straipsnio 2 dalį VRK per 7 dienas po politinės partijos pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose, o politinė partija, teikdama keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus turi pateikti ir šią pažymą (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi, minėta pažyma gali būti gauta 7 dienomis vėliau, nei ją privaloma pateikti teikiant kandidatų pareiškinius dokumentus. 12.
dalyse (keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 4 dalies 4 punktas) nustatomas reikalavimas, kad rinkimų užstatą privalo sumokėti pati politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų užstatą. 13. Projekto 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse (keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai, 4 dalies 4 punktas) nustatoma pareiga pateikti „trumpą rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“ yra neaiški ir tikslintina. Jei turėta omenyje programos pateikimo tvarka, tai nuoroda į VRK nustatytą atskirą pateikimo tvarką nėra suprantama, nes šiam dokumentui turėtų būti taikomi bendri pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos reikalavimai, nustatyti įstatyme. Jei turimi omenyje reikalavimai programos turiniui ar formai, tai jie, o ne „tvarka“ ir turėtų būti įvardijami. 14. Projekto 14 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones suteikiamas kandidatų sąrašų
„atstovams“ yra neaiški ir tikslintina. Vartojama sąvoka gali reikšti ir
atstovą rinkimams, ir kitokį atstovą, o pastaruoju atveju būtų neaiškus atstovavimo pagrindas ir įgaliojimų suteikimo atstovauti kandidatų sąrašui tvarka. 15. 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostata, kad VRK rinkimų agitacijai „numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą <...> transliuotojo kanaluose“ yra nesuprantama. Lingvistiškai vertinant, taip būtų suteikiama teisė VRK nustatyti kurioje konkrečioje transliuotojo programų tinklelio vietoje ar net kurioje konkrečioje laidoje būtų skirtas laikas agitacijai, tačiau tokia teisė nederėtų su VRK kompetencija. Vertinama nuostata tikslintina aiškiau apibrėžiant „programos“ turinį. 16.
(keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis ir 50 straipsnio 1 dalis) siūloma tikslinti kandidatą ar jį iškėlusį subjektą kompromituojančios medžiagos vėliausio (paryškinta mūsų) paskelbimo terminą nustatant iki rinkimų likusias ne „5 dienas“, o „ne mažiau kaip 5 dienas“. Logikos požiūriu toks pasiūlymas yra ydingas, nes galiojančios įstatymo redakcijos terminas 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies vėliausias terminas „5 dienos“ reiškia, kad kompromituojančią medžiagą galima skelbti bet kada, tačiau vėliausiai likus 5 dienoms iki rinkimų. Tuo tarpu siūloma konstrukcija „ne mažiau 5 dienos“ logikos požiūriu gali reikšti bet kurią dieną ankstesnę nei 5 dienos iki rinkimų, ir šios nuostatos santykis su žodžiu „vėliausiai“ gali būti traktuojamas, pavyzdžiui, kaip draudimas skelbti kompromituojančią medžiagą 50 dienų iki rinkimų. 17. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies redakcija tikslintina, nes siūloma formuluotė apima tik valstybės ir savivaldybių institucijas (neskaitant įstaigų ir organizacijų) bei Europos Sąjungos įstaigas ir organizacijas (neskaitant institucijų). 18. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje neaišku kas yra „svarbios žinios“, kam jos turi būti svarbios ir kaip tas svarbumas nustatomas, su kuo siejamas kandidatas ir jo einamos pareigos – su visuomenės informavimo priemone, pranešimu, žinia, ir kam draudžiama agituoti – visuomenės informavimo priemonei ar kandidatui. Be to, kiek galima suprasti iš šios nuostatos konstrukcijos, ji galėtų būti vertinama kaip polinės reklamos skleidimo reikalavimas, kuris turėtų būti nustatytas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme. 19. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies konstrukcija „išorinė politinė reklama, iškabinta <...> iki prasidedant <...> draudimui“ yra nesuprantama bei praktikoje nepritaikoma.
Pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio 9 dalį išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Neaišku, kaip gali būti „iškabintas“ garso ar vaizdo įrašas ar transliacija, asmenų apranga (pavyzdžiui, marškinėliai) ir pan. bei kaip būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, kada asmuo apsirengė politinę reklamą skleidžiančią aprangą ir kada su ja pasirodė viešai. 20. Projektu siūloma atsisakyti balsavimo paštu būdo ir pačios sąvokos, tačiau ji vartojama keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje, 69 straipsnio 9 dalyje, 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kurių projektu keisti nesiūloma. 21. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje tikslintina kokių įstaigų vadovų teikimas turimas omenyje. 22. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje svarstytina, ar nereikėtų tikslinti kokias balsavimo valandas (ne anksčiau, ne vėliau kaip) ir kiek jų (ne mažiau kaip) rinkimų komisija turėtų nustatyti, kad būtų tinkamai užtikrinama rinkėjų teisė balsuoti. 23. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos. Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos „balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose, išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. 24.
įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad rinkimų komisijų narių dalyvavimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, esančiuose rinkimų apylinkės teritorijoje, organizuoja tos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas „kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija“. Tai reiškia, kad visų apylinkės specialiųjų balsavimo punktų veiklos užtikrinimas tenka tik vienos apylinkės rinkimų komisijos nariams (be galimybės pasitelkti kitų apylinkių, kuriose tokių balsavimo punktų nėra, ir veiklos krūvis atitinkamai mažesnis) komisijų narius. Įvertinus tai, kad apylinkių komisijų nariams projektu perduodamos ir pašto darbuotojų funkcijos, svarstytina, ar visos apylinkių komisijos bus pajėgios susitvarkyti su pagal naują teisinį reguliavimą tenkančiu darbo krūviu. 25. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje siūloma nauja sąvoka „išankstinio balsavimo lakštas“, vartojama toliau projekte reglamentuojant balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, tačiau neatskleidžiamas jos turinys, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. 26. Projekto 22 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos reglamentuoja patalpą (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką, o jų įgyvendinimas rinkėjui balsuojant namuose nebūtų įmanomas. 27.
keičiamo įstatymo 65 straipsnio 7 dalyje siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto (savivaldybės patalpose) taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 10 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos nustato draudimą rinkėjams išsinešti rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. Nėra suprantama, kuo pagrįstas toks nesąžiningo balsavimo ar balsavimo kontrolės prevenciją užtikrinančio reikalavimo diferencijavimas priklausomai nuo balsavimo būdu, t.y. kodėl šios nuostatos neturėtų būti taikomos balsuojant
straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo atitinkamai 66 straipsnio 3 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 64 straipsnio 6 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies 4 punkto nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką. Pagal keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima. 29.
įstatymo 69 straipsnis turėtų būti visas dėstoma nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė jo dalių. 30. Projekto 26 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje greta balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių nurodoma ir specialių ženklų apskaita, tačiau straipsnio pavadinimo, pagal kurį turėtų būti straipsnyje turėtų būti reglamentuojama tik balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita, projektu keisti nesiūloma. 31. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 75 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad negaliojančiais pripažįstami rinkimų biuleteniai, antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu, atsisakant galiojančio įstatymo nuostatos dėl balsavimo vokuose gautų ir antspauduotų (bet kurios) savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu biuletenių. Atkreipiame dėmesį, kad specialiuose balsavimo punktuose, taip pat namuose ir iš anksto gali balsuoti rinkėjai, kurių rinkėjo kortelėje nurodyta kita tos pačios savivaldybės arba kitos savivaldybės rinkimų apylinkė, todėl balsavimo vokais gauti tokių rinkėjų biuleteniai negali būti antspauduoti tos rinkimų apylinkės antspaudu, nes juos išduoda ne ta rinkimų apylinkė. Ši iš esmės balsavimo vokais galimybę ribojanti nuostata turi būti tikslinama, arba projektu turėtų būti aiškiai nustatyta pareiga kiekviename specialiame balsavimo punkte, kiekvienoje balsavimo iš anksto vietoje ir kiekvienoje rinkimų apylinkėje, užtikrinančioje balsavimą namuose, turėti pakankamą kiekį kiekvienos Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotų rinkimų biuletenių. 32. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto įregistravimo Seime, jo pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvadoje išdėstytose pastabose gali būti netikslumų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P.
Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2585 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75,
Įstatymo projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymu, kaip ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu, užtikrinama aktyvioji ir pasyvioji Lietuvos Respublikoje gyvenančių kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisė. Atitinkamai Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į savivaldybės rinkimų komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu.
Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės nuostatomis rinkimų organizavimas yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bei į tai, kad organizuojant rinkimus į Europos Parlamentą rinkimų komisijos nariu gali būti kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siūlytume apsvarstyti, ar tokia teisė negalėtų būti nustatyta ir Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. 2. Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Įstatymo
rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, o Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitaciją vykdo iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku į kieno gautą finansavimą turi būti atsižvelgiama nustatant agitacijos transliacijos taisykles. Be to, Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad papildomai Vyriausioji rinkimų komisija transliacijos laiką gali pirkti iš kitų transliuotojų. Vertinant šią nuostatą taip pat nėra aišku į kieno gautą finansavimą turi būti atsižvelgiama bei iš kokių asignavimų turėtų būti atsiskaitoma už šias paslaugas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad transliavimo eteryje laiko pirkimui netaikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (6 straipsnio 2 punktas), o šie pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai koreguotina Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija transliuotoją parenka įstatymų nustatyta tvarka. 3. Siūlytume suderinti Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamoje Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) vartojamomis sąvokomis. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos SESV vadinamos Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organais, o Europos Sąjungos pareigūnai vadinami Europos Sąjungos pareigūnais ir kitais tarnautojais. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas Protokolas Nr. 7 Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, kurio 11 straipsnio a punkte numatyta, kad Sąjungos pareigūnams kiekvienos valstybės narės teritorijoje „pagal Sutarčių nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėl Europos Sąjungos Teismo jurisdikcijos spręsti ginčus tarp Sąjungos ir jos pareigūnų bei kitų tarnautojų suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijos dėl jų veiksmų, atliktų einant pareigas, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas“.
Atsižvelgdami į tai, Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamoje Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūlytume numatyti, kad „[š]į straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266)“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 62, 64, 65,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsniu keičiamoje įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „balsavimas iš anksto", apimanti balsavimą savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose, tuo tarpu galiojančio įstatymo 65 straipsnyje bei kitose nuostatose (kurių šia apimtimi keisti nesiūloma) ir projekto 21 straipsniu keičiamoje įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje bei projekto 22 straipsniu keičiamose įstatymo 64 straipsnio 5 ir 11 dalyse sąvoka „balsavimas iš anksto“ vartojama kaip reiškianti balsavimą savivaldybėje
Pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį VRK per 7 dienas po politinės partijos pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose, o politinė partija, teikdama keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus turi pateikti ir šią pažymą (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nenustačius vėliausio termino politinėms partijoms pateikti pareiškinius dokumentus, ši pažyma gali būti gauta vėliau, nei ją privaloma pateikti teikiant kandidatų pareiškinius dokumentus (nors politinė partija teikdama savo pareiškinius dokumentus nebus pažeidusi įstatymo nustatytų terminų), todėl svarstytina nustatyti įstatyme numatytas procedūras atitinkantį vėliausią terminą politinėms partijoms pateikti pareiškinius dokumentus. 3. Projekto 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse (keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 4 dalies 4 punktas) nustatomas reikalavimas, koks subjektas privalo sumokėti rinkimų užstatą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų užstatą.
Vertinamame straipsnyje (reglamentuojančiame pareiškinius dokumentus) turėtų būti nurodyti kitų įstatymo nuostatų įvykdymą įrodantys dokumentai, o ne tų nuostatų įvykdymo būdas, t.y. jei norima nustatyti, kad rinkimų užstatas turi būti sumokėtas iš partijai ar rinkimų komiteto nariams ar kandidatams priklausančios sąskaitos, į kurią po rinkimų, esant nustatytoms sąlygoms, būtų grąžinamas rinkimų užstatas, reikėtų taip ir formuluoti aptariamą projekto nuostatą ją išdėstant keičiamo įstatymo 39 straipsnyje. 4. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies konstrukcija „išorinė politinė reklama, iškabinta <...> iki prasidedant <...> draudimui“ yra neaiški bei gali sukelti praktinio taikymo problemų. Pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio
politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Neaišku, kaip gali būti „iškabintas“ garso ar vaizdo įrašas ar transliacija, asmenų apranga (pavyzdžiui, marškinėliai) ir pan. bei kaip būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, kada asmuo apsirengė politinę reklamą skleidžiančią aprangą ir kada su ja pasirodė viešai. Pažymime, kad jei turėta omenyje, pavyzdžiui, stacionariai įrengta vaizdinė politinė reklama, ar tokia išorinė politinė reklama, kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais, įstatyme tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta.
Taip pat pažymime, kad nuoroda į jau galiojančią panašią ar analogišką kito įstatymo nuostatą ne tik nelaikytina teisiniu argumentu, pagrindžiančiu vertinamą nuostatą, bet ir yra iš principo ydinga ir neatitinkanti visuotinai pripažįstamo teisės principo, kad iš neteisės negali kilti teisė (ex iniuria ius non oritur). 5. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje siūloma nauja sąvoka „išankstinio balsavimo lakštas“. Pagal projektu siūlomas nuostatas išankstinio balsavimo lakštas būtų būtinas visais atvejais balsuojant ne rinkimų dieną, o jį atspausdinti galėtų tik rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo). Išankstinio balsavimo lakšto sąvoka vartojama toliau projekte reglamentuojant balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, taip pat reglamentuojamas lakšto atspausdinimas ir įteikimas šiuose punktuose balsuojantiems rinkėjams. Atkreipiame dėmesį, kad išankstinio balsavimo lakšto atspausdinimas ir įteikimas rinkėjui niekaip neaptariamas keičiamo įstatymo 65 straipsnyje, reglamentuojančiame balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto. Balsuodamas šiais būdais rinkėjas privalo į išorinį balsavimo paštu voką įdėti rinkėjo kortelę, kuri yra išankstinio balsavimo lakšto dalis, todėl manytume, kad lakšto atspausdinimas ir įteikimas rinkėjui turėtų būti aptartas ir keičiamo įstatymo 65 straipsnyje. 6. Svarstytina, ar projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje nereikėtų patikslinti, kokia informacija apie rinkėją pateikiama pirmojoje balsavimo lakšto dalyje. Be to, projekte reikėtų suvienodinti sąvokų „balsavimo lakštas“, „lakštas“ vartojimą. 7.
keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies konstrukcija „balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose“ yra nesuprantama ir tikslintina logikos požiūriu. 8. Projekto 23 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos reglamentuoja patalpą (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Rinkėjui balsuojant namuose rinkimų komisija ar jos nariai negali užtikrinti tokios patalpos (vietos) egzistavimo, rinkėjo namuose jos gali tiesiog nebūti, todėl jei turėta omenyje, kad komisijos nariai turėtų užtikrinti balsavimo slaptumą, tai ir turėtų būti nurodyta apibrėžiant rinkimų komisijos narių veiksmus, o ne reikalavimus patalpai.. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 62, 64, 65,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsniu keičiamoje įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „balsavimas iš anksto", apimanti balsavimą savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose, tuo tarpu galiojančio įstatymo 65 straipsnyje bei kitose nuostatose (kurių šia apimtimi keisti nesiūloma) ir projekto 21 straipsniu keičiamoje įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje bei projekto 22 straipsniu keičiamose įstatymo 64 straipsnio 5 ir 11 dalyse sąvoka „balsavimas iš anksto“ vartojama kaip reiškianti balsavimą savivaldybėje
Pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį VRK per 7 dienas po politinės partijos pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose, o politinė partija, teikdama keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus turi pateikti ir šią pažymą (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nenustačius vėliausio termino politinėms partijoms pateikti pareiškinius dokumentus, ši pažyma gali būti gauta vėliau, nei ją privaloma pateikti teikiant kandidatų pareiškinius dokumentus (nors politinė partija teikdama savo pareiškinius dokumentus nebus pažeidusi įstatymo nustatytų terminų), todėl svarstytina nustatyti įstatyme numatytas procedūras atitinkantį vėliausią terminą politinėms partijoms pateikti pareiškinius dokumentus. 3. Projekto 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse (keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 4 dalies 4 punktas) nustatomas reikalavimas, koks subjektas privalo sumokėti rinkimų užstatą, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų užstatą.
Vertinamame straipsnyje (reglamentuojančiame pareiškinius dokumentus) turėtų būti nurodyti kitų įstatymo nuostatų įvykdymą įrodantys dokumentai, o ne tų nuostatų įvykdymo būdas, t.y. jei norima nustatyti, kad rinkimų užstatas turi būti sumokėtas iš partijai ar rinkimų komiteto nariams ar kandidatams priklausančios sąskaitos, į kurią po rinkimų, esant nustatytoms sąlygoms, būtų grąžinamas rinkimų užstatas, reikėtų taip ir formuluoti aptariamą projekto nuostatą ją išdėstant keičiamo įstatymo 39 straipsnyje. 4. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies konstrukcija „išorinė politinė reklama, iškabinta <...> iki prasidedant <...> draudimui“ yra neaiški bei gali sukelti praktinio taikymo problemų. Pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio
politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Neaišku, kaip gali būti „iškabintas“ garso ar vaizdo įrašas ar transliacija, asmenų apranga (pavyzdžiui, marškinėliai) ir pan. bei kaip būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, kada asmuo apsirengė politinę reklamą skleidžiančią aprangą ir kada su ja pasirodė viešai. Pažymime, kad jei turėta omenyje, pavyzdžiui, stacionariai įrengta vaizdinė politinė reklama, ar tokia išorinė politinė reklama, kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais, įstatyme tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta.
Taip pat pažymime, kad nuoroda į jau galiojančią panašią ar analogišką kito įstatymo nuostatą ne tik nelaikytina teisiniu argumentu, pagrindžiančiu vertinamą nuostatą, bet ir yra iš principo ydinga ir neatitinkanti visuotinai pripažįstamo teisės principo, kad iš neteisės negali kilti teisė (ex iniuria ius non oritur). 5. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje siūloma nauja sąvoka „išankstinio balsavimo lakštas“. Pagal projektu siūlomas nuostatas išankstinio balsavimo lakštas būtų būtinas visais atvejais balsuojant ne rinkimų dieną, o jį atspausdinti galėtų tik rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo). Išankstinio balsavimo lakšto sąvoka vartojama toliau projekte reglamentuojant balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, taip pat reglamentuojamas lakšto atspausdinimas ir įteikimas šiuose punktuose balsuojantiems rinkėjams. Atkreipiame dėmesį, kad išankstinio balsavimo lakšto atspausdinimas ir įteikimas rinkėjui niekaip neaptariamas keičiamo įstatymo 65 straipsnyje, reglamentuojančiame balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto. Balsuodamas šiais būdais rinkėjas privalo į išorinį balsavimo paštu voką įdėti rinkėjo kortelę, kuri yra išankstinio balsavimo lakšto dalis, todėl manytume, kad lakšto atspausdinimas ir įteikimas rinkėjui turėtų būti aptartas ir keičiamo įstatymo 65 straipsnyje. 6. Svarstytina, ar projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje nereikėtų patikslinti, kokia informacija apie rinkėją pateikiama pirmojoje balsavimo lakšto dalyje. Be to, projekte reikėtų suvienodinti sąvokų „balsavimo lakštas“, „lakštas“ vartojimą. 7.
keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies konstrukcija „balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose“ yra nesuprantama ir tikslintina logikos požiūriu. 8. Projekto 23 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos reglamentuoja patalpą (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Rinkėjui balsuojant namuose rinkimų komisija ar jos nariai negali užtikrinti tokios patalpos (vietos) egzistavimo, rinkėjo namuose jos gali tiesiog nebūti, todėl jei turėta omenyje, kad komisijos nariai turėtų užtikrinti balsavimo slaptumą, tai ir turėtų būti nurodyta apibrėžiant rinkimų komisijos narių veiksmus, o ne reikalavimus patalpai.. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 64, 65, 66, 67, 68, 69,
2018-10-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo antroji sekretorė Jolanta Samuolytė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės informacijos skyriaus vyr. specialistė Erika Šalčiuvienė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinio direktoriaus patarėjas Armen Airapetian, LRT Naujienų tarnybos direktorė Inga Larionovaitė, LRT teisininkė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Lietuvos pašto Paslaugų departamento vadovė Edvarda Reičiūnaitė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Olga Kilkinova ir Vilius Semeška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad dėl rinkėjų ir rinkimo teisę turinčių asmenų papirkimo faktų
„sprendžia“ savivaldybių rinkimų komisijos, o šiuos faktus „vertina“
Vyriausioji rinkimų komisija (toliau - VRK). Norma tikslintina, nes nėra aiškus „sprendimo“ ir „vertinimo“ turinys bei skirtumas tarp šių funkcijų, taigi nėra aiški ir skirtingų rinkimų komisijų kompetencija šiuo klausimu bei jos atribojimas. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562 (toliau – TDXIIIP-2562), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 1). Pritarti
keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje nevartota ir nei keičiamame įstatyme, nei projekte neapibrėžta sąvoka „išankstinis balsavimas“. Ši sąvoka taip pat vartojama keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje (projekto 21 straipsnis) jos pagrindu naudojant „išankstinio balsavimo lakšto“ sąvoką. Siūlytume šios neapibrėžtos ir esmės nevartojamos sąvokos atsisakyti ir vartoti projekto 21 straipsnyje vartojamą sąvoką „balsavimas balsavimo vokais“, vartojamą ir projekto 28 straipsniu keičiame įstatymo 73 straipsnyje. Be to, pažymime, kad „išankstinio balsavimo“ sąvoka galėti būti klaidinamai panaši į kitokį turinį turinčią (reiškiančią balsavimą savivaldybėje) keičiamame įstatyme ir projekte vartojamą „balsavimo iš anksto“ sąvoką. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr.
XIIIP-2562 (toliau – TDXIIIP-2562), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 2). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (išankstiniame balsavime balsuojant iš anksto – savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose - kitais šiame įstatyme numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.“
1
apribojimą kandidatui į rinkimų komisijos narius „kuris <...> buvo neatestuotas <...> rinkimų komisijos“. Pažymime, kad „atestavimo“ sąvoka nei keičiamame įstatyme nei projekte nėra apibrėžta ar vartojama, o įstatymu neapibrėžtu pagrindu asmens teisės negali būti ribojamos, todėl šios nuostatos turėtų būti atsisakyta arba įstatyme turėtų būti apibrėžta
„atestavimo“ sąvoka, pagrindai, tvarka, pasekmės ir pan. Tokia pat
Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562 (toliau – TDXIIIP-2562), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 3). Pritarti Analogiška norma yra įtvirtinta Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, tačiau praktikoje nepasitvirtino. Siūlome šią nuostatą išbraukti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
savivaldybių rinkimų komisijų sudarymo datą nuo 74 dienų prieš rinkimus prailginti iki 95 dienų.
Tai reiškia, kad daugiau nei ketvirtadaliu pailgėja minimalus savivaldybių rinkimų komisijų narių darbo laikotarpis, o jų darbas yra apmokamas iš rinkimų organizavimui skirtų lėšų. Taigi, įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos biudžeto lėšos, nors projekto aiškinamajame rašte klaidingai teigiama, kad tokių lėšų nereikės, ir jokie su tuo susiję skaičiavimai nėra pateikiami. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562 (toliau – TDXIIIP-2562), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 4). Įvertinta Savivaldybių rinkimų komisijų narių darbo laikotarpis prasideda ne nuo jų sudarymo dienos, o nuo rašytinio pasižadėjimo davimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija priimti sprendimą dėl šių komisijų sudarymo turi kuo anksčiau, nes tik sudarius komisijas ir paskyrus jų pirmininkus galima organizuoti mokymus ir pasižadėjimų priėmimą, kad likus 85 d. iki rinkimų savivaldybių rinkimų komisijos galėtų priiminėti kandidatų pareiškinius dokumentus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
minimalų apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių – 5. Atsižvelgiant į keičiamo straipsnio struktūrą, minimalus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičius turėtų būti nustatomas 15 straipsnio 1 dalyje, o 6 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sumažinus komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562 (toliau – TDXIIIP-2562), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 5).
5). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“ Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba
pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai Sumažinus komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“
sąvoka „partija“ keistina į „politinė partija“.
Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 6). Pritarti Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įvesti trumpinį (politinė partija – toliau partija)
1
terminas „rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais“ tikslintinas jį suderinant su 2 dalyje ir kitur projekte vartojamu terminu „rinkėjo balsas, gautas balsavimo voke“. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 7). Pritarti iš dalies Sąvoka „balsavimas vokais“ yra balsavimo būdas, tai yra nurodoma, kaip, kokiu būdu rinkėjas balsuoja. Nurodoma daugiskaita, nes yra mažasis ir didysis balsavimo vokai. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
tikslinti juridinio asmens pavadinimą apibūdinantį požymį „panašus“, nes toks požymis yra pernelyg neapibrėžtas ir gali būti interpretuojamas, vertinamas ir taikomas subjektyviai. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 8). Pritarti Išbraukti žodį „panašus“
2
„aukščiau nurodytų asmenų“ keistini į „šių asmenų“. Tokia pat
Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 9). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2810 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. 10. Projekto
dalimi ir joje nustatyti, kad „Rinkimų komiteto nariai kartu su prašymu įregistruoti rinkimų komitetą pateikia deklaraciją apie savo ryšius su juridiniais asmenimis, kurios formą tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad čia vartojamas terminas „ryšiai su juridiniais asmenimis“ yra plačiai ir įvairiai interpretuotino turinio (nuosavybė, narystė, darbo santykiai ir t.t.), todėl ši projekto nuostata vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. Įvertinta Pastaba nebeaktuali. Projekte Nr. XIIIP-2585 10 straipsnio minimos dalies nėra. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūlomas naujas rinkimų komiteto registracijos panaikinimo pagrindas „rinkimų komitetas ar jo narių veikla buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių“ yra perteklinis, nes tame pačiame punkte nustatytas pagrindas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas apima neteisėtų finansavimo šaltinių naudojimą. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 11). Pritarti Išbraukti projekto 10 straipsnio 3 dalį. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatyti, kad kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas baigiasi likus
bei 37 straipsnyje nustatytomis pareiškinių dokumentų pateikimo bei kandidatų registravimo procedūromis.
Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalis įpareigoja politinę partiją pareiškinius dokumentus pateikti ne vėliau, kaip likus 65 dienoms iki rinkimų (t.y. terminas nustatomas tas pats, kaip ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimui). Pagal 37 straipsnio 2 dalį VRK per 7 dienas po politinės partijos pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose, o politinė partija, teikdama keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus turi pateikti ir šią pažymą (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi, minėta pažyma gali būti gauta 7 dienomis vėliau, nei ją privaloma pateikti teikiant kandidatų pareiškinius dokumentus. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 12). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies dėstomąją dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 65 dienoms, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punktas, 4 dalies 4 punktas) nustatomas reikalavimas, kad rinkimų užstatą privalo sumokėti pati politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas, yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomas keičiamo įstatymo 39 straipsnyje, reglamentuojančiame rinkimų užstatą. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr.
13). Nepritarti Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnyje reglamentuojami pareiškiniai dokumentai. Dokumentas, patvirtinantis, kad yra paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas, yra priskiriamas pareiškiniams dokumentams. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2811 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. 14. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 ir 6 punktai turi būti dėstomi atskiromis projekto
Redakcinio pobūdžio pastaba. Pastaba neaktuali projektui Nr. XIIIP-2585. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“ yra neaiški ir tikslintina. Jei turėta omenyje programos pateikimo tvarka, tai nuoroda į VRK nustatytą atskirą pateikimo tvarką nėra suprantama, nes šiam dokumentui turėtų būti taikomi bendri pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos reikalavimai, nustatyti įstatyme. Jei turimi omenyje reikalavimai programos turiniui ar formai, tai jie, o ne „tvarka“ ir turėtų būti įvardijami. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 15). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka nustatytus reikalavimus;“.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją ir trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatytus reikalavimus.“ Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra jo paties sumokėtas
rinkimų užstatas, trumpą rinkimų programą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatytus reikalavimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją.“
1
laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones suteikiamas kandidatų sąrašų „atstovams“ yra neaiški ir tikslintina. Vartojama sąvoka gali reikšti ir atstovą rinkimams, ir kitokį atstovą, o pastaruoju atveju būtų neaiškus atstovavimo pagrindas ir įgaliojimų suteikimo atstovauti kandidatų sąrašui tvarka. Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento 18(15) pastabos. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2814 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. 16. Projekto
straipsnio dalys turi būti keičiamos atskiromis projekto 14 straipsnio dalimis, o kiekvienoje dalyje turi būti išdėstoma formuluojamą pakeitimą atitinkanti jo esmė. Įvertinta Redakcinio pobūdžio pastaba. Pastaba neaktuali projektui Nr. XIIIP-2585. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2814 1, 2, 4 15.
agitacijai „numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą <...> transliuotojo kanaluose“ yra nesuprantama. Lingvistiškai vertinant, taip būtų suteikiama teisė VRK nustatyti kurioje konkrečioje transliuotojo programų tinklelio vietoje ar net kurioje konkrečioje laidoje būtų skirtas laikas agitacijai, tačiau tokia teisė nederėtų su VRK kompetencija. Vertinama nuostata tikslintina aiškiau apibrėžiant „programos“ turinį. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 17). Pritarti Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo tikslinga aptariamas nuostatas suvienodinti su šiuo metu galiojančiomis Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pasliūlymas:
Pakeisti projekto 14 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų
sąrašus ir kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas.
Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. , kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (kandidatų sąrašų atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiamas laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus.“ Pakeisti projekto 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos
nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles atskirai kandidatų sąrašams ir kandidatams į savivaldybių tarybų narius – merus, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitaciją vykdo iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.“ Projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „4 3.
Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka, parenka diskusijų programų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles. , atsižvelgdama į kandidatų ir kandidatų sąrašų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, suteikia papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, įstatymų nustatyta tvarka parinkusi rengėjus ir skleidėjus bei patvirtinusi tokios rinkimų agitacijos rengimo taisykles atskirai kandidatų sąrašams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, kuriose nustatomos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, programa, transliavimo būdas, formatas, trukmė ir laikas .“
2018-09-2814 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. 18. Projekto
būti ne panaikinamas, o pripažįstamas netekusiu galios. Įvertinta Redakcinio pobūdžio pastaba. Pastaba neaktuali projektui Nr. XIIIP-2585. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-28 15,16
straipsnio 1 dalis) siūloma tikslinti kandidatą ar jį iškėlusį subjektą kompromituojančios medžiagos vėliausio (paryškinta mūsų) paskelbimo terminą nustatant iki rinkimų likusias ne „5 dienas“, o „ne mažiau kaip 5 dienas“.
Logikos požiūriu toks pasiūlymas yra ydingas, nes galiojančios įstatymo redakcijos terminas 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies vėliausias terminas „5 dienos“ reiškia, kad kompromituojančią medžiagą galima skelbti bet kada, tačiau vėliausiai likus 5 dienoms iki rinkimų. Tuo tarpu siūloma konstrukcija „ne mažiau 5 dienos“ logikos požiūriu gali reikšti bet kurią dieną ankstesnę nei 5 dienos iki rinkimų, ir šios nuostatos santykis su žodžiu „vėliausiai“ gali būti traktuojamas, pavyzdžiui, kaip draudimas skelbti kompromituojančią medžiagą 50 dienų iki rinkimų. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 19). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus iki rinkimų ne mažiau kaip 5 dienoms, ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Kandidato atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą.
Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“ Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, rinkimų komitetą, iškėlusius kandidatų sąrašą ar kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus iki rinkimų ne mažiau kaip 5 dienoms, ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai (vienam iš jos skyrių), rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.“
2018-09-2817 Pastaba pateikta projektui Nr.
XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. 20. Projekto
redakcija tikslintina, nes siūloma formuluotė apima tik valstybės ir savivaldybių institucijas (neskaitant įstaigų ir organizacijų) bei Europos
2
dalyje neaišku kas yra „svarbios žinios“, kam jos turi būti svarbios ir kaip tas svarbumas nustatomas, su kuo siejamas kandidatas ir jo einamos pareigos – su visuomenės informavimo priemone, pranešimu, žinia, ir kam draudžiama agituoti – visuomenės informavimo priemonei ar kandidatui. Be to, kiek galima suprasti iš šios nuostatos konstrukcijos, ji galėtų būti vertinama kaip polinės reklamos skleidimo reikalavimas, kuris turėtų būti nustatytas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 21). Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme taip pat yra norma „pranešti svarbių žinių“, siūloma keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalį dėstyti nenukrypstant nuo galiojančios redakcijos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų
pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti.
Asmuo, kuris eina pareigas valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose ir kartu yra kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, jam draudžiama agituoti. Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“
politinė reklama, iškabinta <...> iki prasidedant <...> draudimui“ yra nesuprantama bei praktikoje nepritaikoma. Pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio 9 dalį išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Neaišku, kaip gali būti „iškabintas“ garso ar vaizdo įrašas ar transliacija, asmenų apranga (pavyzdžiui, marškinėliai) ir pan. bei kaip būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, kada asmuo apsirengė politinę reklamą skleidžiančią aprangą ir kada su ja pasirodė viešai. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 22). Nepritarti Analogiška nuostata yra įtvirtinta Seimo rinkimų 56 straipsnio 1 dalyje. Ši išimtis taikoma reklamai, kurią sudėtinga pašalinti arba reikia pakankami daug resursų (pvz., visų plakatų nuėmimui). Garso ir vaizdo įrašus galima išjungti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-28 21, 27,32 20.
Projektu siūloma atsisakyti balsavimo paštu būdo ir pačios sąvokos, tačiau ji vartojama keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje, 69 straipsnio 9 dalyje,
Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 23). Pritarti Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 69 straipsnio 9 dalis šiame projekte yra keičiama. Buvusius projekto 21-32 straipsnius laikyti atitinkamai 22-33 straipsniais. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstaigų vadovų teikimas turimas omenyje. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 24). Pritarti
nereikėtų tikslinti kokias balsavimo valandas (ne anksčiau, ne vėliau kaip) ir kiek jų (ne mažiau kaip) rinkimų komisija turėtų nustatyti, kad būtų tinkamai užtikrinama rinkėjų teisė balsuoti. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 25). Nepritarti Nustatyti įstatyme konkrečias valandas yra netikslinga, nes įstaigos labai skiriasi rinkėjų skaičiumi, savo specifika ir pan., tad konkrečių valandų nurodymas gali įnešti painiavą. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos.
Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos „balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose, išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 26). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose šių įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo specialiuose balsavimo punktuose išlaidos užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“
2018-09-2822 24.
Projekto
galiojančio įstatymo nuostatos, kad rinkimų komisijų narių dalyvavimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, esančiuose rinkimų apylinkės teritorijoje, organizuoja tos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas „kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija“. Tai reiškia, kad visų apylinkės specialiųjų balsavimo punktų veiklos užtikrinimas tenka tik vienos apylinkės rinkimų komisijos nariams (be galimybės pasitelkti kitų apylinkių, kuriose tokių balsavimo punktų nėra, ir veiklos krūvis atitinkamai mažesnis) komisijų narius. Įvertinus tai, kad apylinkių komisijų nariams projektu perduodamos ir pašto darbuotojų funkcijos, svarstytina, ar visos apylinkių komisijos bus pajėgios susitvarkyti su pagal naują teisinį reguliavimą tenkančiu darbo krūviu. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 27). Pritarti Pasiūlymas:
„2. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako
apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, rinkimų komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.“
„išankstinio balsavimo lakštas“, vartojama toliau projekte reglamentuojant
balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, tačiau neatskleidžiamas jos turinys, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele.
Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 28). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
įgyvendinant išankstiniame balsavime balsavime iš anksto (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką.“
2 26.
Projekto
nustatyti, kad balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos reglamentuoja patalpą (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką, o jų įgyvendinimas rinkėjui balsuojant namuose nebūtų įmanomas. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 29). Nepritarti Balsuojant namuose, komisijos nariai taip pat turi užtikrinti, kad rinkėjas turėtų galimybę netrukdomas užpildyti biuletenį. Tam įstatyme yra nurodyta „vieta“. Komisijos nariai turėtų pasitraukti atokiau ir leisti rinkėjui užpildyti biuletenį, nestebint, kaip jis jį pildo. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto (savivaldybės patalpose) taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 10 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos nustato draudimą rinkėjams išsinešti rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. Nėra suprantama, kuo pagrįstas toks nesąžiningo balsavimo ar balsavimo kontrolės prevenciją užtikrinančio reikalavimo diferencijavimas priklausomai nuo balsavimo būdu, t. y. kodėl šios nuostatos neturėtų būti taikomos balsuojant 65 straipsnyje nustatytais būdais. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 30). Nepritarti Balsuojant 65 straipsnyje nustatytu būdu draudimas rinkėjams išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims yra nustatytas 65 straipsnio 9 dalyje. 32.
įstatymo atitinkamai 66 straipsnio 3 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 64 straipsnio 6 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies 4 punkto nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką. Pagal keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 31). Įvertinta Keičiamuose straipsniuose nustatyta, kad įstaigų, kuriuose numatoma steigti specialius balsavimo punktus, vadovai, rinkėjams įteikia išankstinio balsavimo lakštus, kurių viena iš dalių yra rinkėjo kortelė, todėl komisijos narys, aptarnaujantis rinkėją, privalo paaiškinti rinkėjui visą balsavimo procedūrą, tame tarpe ir tai, kad atplėšta nuo išankstinio balsavimo lakšto kortelė įdedama į išorinį balsavimo voką. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2827 29.
Projekto
nauja redakcija, nes keičiama daugiau nei pusė jo dalių. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 32). Pritarti
balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių nurodoma ir specialių ženklų apskaita, tačiau straipsnio pavadinimo, pagal kurį turėtų būti straipsnyje turėtų būti reglamentuojama tik balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita, projektu keisti nesiūloma. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 33). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 69 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita“
negaliojančiais pripažįstami rinkimų biuleteniai, antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu, atsisakant galiojančio įstatymo nuostatos dėl balsavimo vokuose gautų ir antspauduotų (bet kurios) savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu biuletenių. Atkreipiame dėmesį, kad specialiuose balsavimo punktuose, taip pat namuose ir iš anksto gali balsuoti rinkėjai, kurių rinkėjo kortelėje nurodyta kita tos pačios savivaldybės arba kitos savivaldybės rinkimų apylinkė, todėl balsavimo vokais gauti tokių rinkėjų biuleteniai negali būti antspauduoti tos rinkimų apylinkės antspaudu, nes juos išduoda ne ta rinkimų apylinkė.
Ši iš esmės balsavimo vokais galimybę ribojanti nuostata turi būti tikslinama, arba projektu turėtų būti aiškiai nustatyta pareiga kiekviename specialiame balsavimo punkte, kiekvienoje balsavimo iš anksto vietoje ir kiekvienoje rinkimų apylinkėje, užtikrinančioje balsavimą namuose, turėti pakankamą kiekį kiekvienos Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotų rinkimų biuletenių. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2562, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2585. (TDXIIIP-2562 pastaba Nr. 34). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 75 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu neantspauduoti
biuleteniai;“. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto įregistravimo Seime, jo pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvadoje išdėstytose pastabose gali būti netikslumų. Įvertinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
televizija 2018-10-0514 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) išnagrinėjo LR Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo, LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo ir LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimų projektus ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Teikiami siūlymai susiję su specialių rinkimų agitacijai skirtų programų LRT ir šių programų finansavimu. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymų projektuose formuluotė „Vyriausioji rinkimų <...>komisija numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką“ yra keistina. LRT įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad LRT Taryba nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, programų transliavimo trukmę, tvirtina programų sudėtį ir jos pakeitimus. LR Visuomenės informavimo įstatyme (toliau - VIĮ) nustatyta, kad programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką Atsižvelgiant į tai, Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) negali įtakoti nei konkrečios LRT programos, nei jos struktūros (programų tvarkaraščiui), nei „agitacijos vietos“ konkrečioje LRT programoje. Taip pat teikiame pastabas dėl siūlomų finansavimo šaltinių už programų, skirtų rinkimų agitacijai, pakeitimų. Nesutinkame su tokiu keičiamu reguliavimu, kai rinkimų agitacijoms skirtų programų rengimo ir transliavimo kaštus norima perkelti LRT. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nei aiškinamuosiuose raštuose prie siūlomų pataisų, nei kituose prie jų pridėtuose dokumentuose nėra niekaip pagrindžiamas toks sprendimas. Norime priminti, kad dar 2018 m. birželio mėn. LRT iškėlė klausimą, kuris buvo susijęs su 2016 m.
Seimo rinkimų metu priimtu 2016-09-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu R-6-552/2016. Šiuo sprendimu be kita ko buvo konstatuota, kad kandidatų į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose teisės nemokamai naudotis LRT apimtis ir realizavimo būdas nebūtinai turi atitikti tas pačias sąlygas, kurios sudaromos kandidatams į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje, todėl VRK įpareigotina sudaryti galimybę kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose pasinaudoti Seimo rinkimų įstatymo 51 str. įtvirtinta teise nemokamai naudotis LRT. Teismas taip pat konstatavo, kad VRK veiksmai, kuriais sudaroma galimybė įgyvendinti įstatyme numatytą teisę vienai kandidatų grupei (daugiamandatėje apygardoje) apribojant tokią teisę kitos kandidatų grupes (vienmandatėje apygardoje) atžvilgiu pažeidžia lygiateisiškumo principą tarp pačių kandidatų grupių. Siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo tarp kandidatų grupių, LRT programų, skirtų agitacijai, rengimo ir transliavimo kontekste kyla problema dėl padidėsiančių apimčių realizavimo. Akivaizdu, kad LRT išlaidos tokioms pareigoms įgyvendinti padidės, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais. Todėl siūlymas perkelti agitacijai skirtų programų kūrimo sąnaudas LRT yra neproduktyvus. Be to, LRT, kaip ir kiti LR valstybės biudžeto asignavimų valdytojai jau yra atlikęs biudžeto planavimo, parengimo ir pateikimo atitinkamoms institucijoms procedūras.
Likus ganėtinai trumpam laiko tarpui iki 2019 metais numatytų trijų rinkimų, kuriuose Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimai numatyti dviem rinkiminiais etapais, neatitiktų LR teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyto proporcingumo principo, reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti – juk VRK, kaip biudžeto asignavimų valdytoja, turėjo numatyti atitinkamas lėšas, tame tarpe ir skirtas rinkimų agitacijai LRT, 2019 m. rinkimams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir pastabas, LRT teikia šiuos su rinkimų agitacijai skirtomis LRT programomis susijusius pasiūlymus aptartiems įstatymų projektams (t.y. atitinkamų straipsnių 1 ir 2 dalims):
pakeitimas
ją išdėstyti taip: ,,1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus, kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, kandidatams jiems (kandidatų sąrašų atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis suteikiamas laikas rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo
taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.
Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos taisykles atskirai kandidatų sąrašams ir kandidatams į savivaldybių tarybų narius – merus, kuriose numatoma specialių rinkimų agitacijai skirtų programų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje transliavimo tvarka, rinkimų agitacijos formatas, trukmė ir laikas. iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos programos finansuojamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausioji rinkimų komisija laidų paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.
<...>“
Nepritarti Komitetas nusprendė aptariamas nuostatas suvienodinti su šiuo metu galiojančiomis Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatomis. Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 18. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2585(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė