Projekto lyginamasis variantas
12, 14, 15, 16, 26, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 61, 62,
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtų kandidato ar jį iškėlusios politinės partijos (toliau – partija) simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų asmeniui, kuris numatomas kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau – partija), iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar kandidatui į Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo pastaruosius trejus metus atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimus. Į rinkimų komisiją negali būti siūlomas asmuo, kuris dėl jo netinkamo pareigų atlikimo buvo neatestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;“. 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai.
Be to, sudaromas piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašas. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie išankstinio balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne
mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie išankstinio balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną 1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų balsuoti du kartus arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“
straipsnio keitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 85 dienųoms ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė partijos, jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie jo paties sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių užstatą. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Kandidatas į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu atšaukti savo pareiškinius dokumentus likus ne mažiau kaip 15 35 dienųoms iki rinkimų dienos.
Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į Respublikos Prezidentus registravimo gali priimti tik tuo atveju, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje dalyvauja kandidatas į Respublikos Prezidentus ir jeigu iki rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 13 dienų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat privačių interesų deklaraciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją; šie dokumentai gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje specialiame balsavimo punkte. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. 13 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas 1.
ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus
sąrašą, kandidatams į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės nemokamai dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamose specialiose rinkimų agitacijai skirtose laidose. Šių laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir trukmę nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kandidatų į Respublikos Prezidentus diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos finansuojamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
3Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Vyriausioji rinkimų komisija:
Prezidentus lygiateisiškumo principas Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, suteikia papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, įstatymų nustatyta tvarka parinkusi rengėjus ir skleidėjus bei patvirtinusi tokios rinkimų agitacijos rengimo taisykles, kuriose nustatomos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, programa, transliavimo būdas, formatas, trukmė ir laikas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 47 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, ar savivaldybių institucijose ar Europos Sąjungos ir įstaigose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 2. Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų pareigų kandidatui į Respublikos Prezidentus yra draudžiama agituoti.
Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui į Respublikos Prezidentus dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik per spaudos konferenciją. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.“
Pakeisti 49 straipsnio1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama paštu specialiai balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, rinkimų jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 51 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus, specialius ženklus ir surašo jų priėmimo aktą. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja rinkimų biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą. 3. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios. 4.3. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 20 dienų iki rinkimų, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.“
vokų, specialių ženklų išspausdinimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.“
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 52 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas.
Paštu Balsavimo vokais gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
1Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiuose paštuose įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako pašto vadovas . apylinkės Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose.
Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3 Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. 4. Šio įstatymo 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas apylinkės rinkimų komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 8. Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui apylinkės rinkimų komisijos nariui. Pašto darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos narys, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 9. Pašto darbuotojui Apylinkės rinkimų komisijos nariui draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra nustatyta šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš pašto specialaus balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10.
10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigoje esančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo punktuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 63 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje. 2.
bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. 3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. , ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos. 5. Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos. 6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai
nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti į paštą iš anksto arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į
namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais.
Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
straipsnį 10 dalimi: „10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 65 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto vadovas apylinkės rinkimų komisijų pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, komisijai. 3.
3Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus,
vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai. 4. 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5. 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 64 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 6. 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 7. 6. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 8. 7. Prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 68 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir gauti paštu balsavusių rinkėjų balsai.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo
vokais rinkėjų apskaita ir jų paduotų balsų skaičiavimas 1.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu ir balsavimo vokais paduoti balsai:
visus išorinius balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažįstamas netinkamu.
Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 72 straipsnio reikalavimus. 2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.“
Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“
1.
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 72 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų
komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.“
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 78 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo parengia ir išleidžia knygą apie Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-2584(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtųos kandidato ar jį iškėlusios politinės partijos (toliau – partija) simbolika, ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų asmeniui, kuris numatomas kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau – partija), iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar kandidatui į Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus
tiria ir priima dėl jų sprendimus savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka,. o vertina Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiojiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.“
Pakeisti 14 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų
komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 nariai.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.
Jeigu ne mažiau kaip trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;“. 5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų dienos perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to, sudaromas piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašas. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.“
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų dienos, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos dDiplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas (papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.“7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė
įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.“8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius
rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
1Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo,
bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų balsuoti du kartus arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu vokeais, nebus skaičiuojamas.“9 straipsnis. 35 straipsnio keitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus
iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 85 dienųoms ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.“10 straipsnis. 36 straipsnio keitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė partijos, jų
sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie jo paties sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių užstatą. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kandidatas į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu atšaukti
savo pareiškinius dokumentus likus ne mažiau kaip 15 35 dienųoms iki rinkimų dienos.
Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į Respublikos Prezidentus registravimo gali priimti tik tuo atveju, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje dalyvauja kandidatas į Respublikos Prezidentus ir jeigu iki rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 13 dienų.“11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms iki
rinkimų dienos, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat privačių interesų deklaraciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją; šie dokumentai gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“12 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų
komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje specialiame balsavimo punkte. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. 13 straipsnis.
13 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į
Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principas į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės nemokamai dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamose specialiose rinkimų agitacijai skirtose laidose. Šių laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir trukmę nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.“
46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kandidatų į Respublikos Prezidentus diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.“
3Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų programų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles;
Prezidentus lygiateisiškumo principas.“14 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 47 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų
agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės,
ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose, taip pat valstybinėse nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 2. Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, valstybinėse nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui į Respublikos Prezidentus dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis svarbių žinių, jam draudžiama agituoti. Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta. tai jis gali padaryti tik per spaudos konferenciją. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.“
Pakeisti 49 straipsnio1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama paštu specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, rinkimų jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“16 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 51 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1Savivaldybių rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus rinkimų biuletenius,
ir balsavimo vokus, specialius ženklus ir surašo jų priėmimo aktą. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja rinkimų biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą. 3. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios. 4.3.
įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 20 dienų iki rinkimų dienos, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.“
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir vokų, specialių ženklų išspausdinimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.“17 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 52 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas. Paštu Balsavimo vokais gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.“18 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiuose paštuose šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos.
Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos specialiuose balsavimo punktuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako pašto vadovas . apylinkės Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą.
Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką. 4. Šio įstatymo 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai.
Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas apylinkės rinkimų komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 8. Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui apylinkės rinkimų komisijos nariui. Pašto darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos narys, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 9. Pašto darbuotojui Apylinkės rinkimų komisijos nariui draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra nustatyta šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš pašto specialaus balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11.
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“19 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse
įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos. 3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.“20 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“21 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos. 2. Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. 4. Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 5.
Respublikos diplomatinių atstovybių, ir konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei, ir konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas). 6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas. 8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus. 9.
Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai - Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo
sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigoje esančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“23 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo
punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“24 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 63 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
savo bausmės vykdymo įstaigoje. 2.
rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. 3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. , ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos. 5. Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos. 6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“25 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos
laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti į paštą iš anksto arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
2Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams,
kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais.
Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
straipsnį 10 dalimi:
„10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo
vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“26 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. apylinkių rinkimų komisijos pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto vadovas apylinkės rinkimų komisijų pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai ir karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais.
Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, rinkimų komisijai. 3. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai. 4. 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5. 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 64 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 6. 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 7. 6. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 8. 7.
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 68 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir gauti paštu balsavusių rinkėjų balsai.“27 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų
apskaita ir jų paduotų balsų skaičiavimas
skaičiuoti balsavimo paštu ir balsavimo vokais paduoti balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus paštu ir namuose gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 72 straipsnio reikalavimus. 2.
antspauduotas vidinis balsavimo vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.“28 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 29 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 72 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja
apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.“30 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 78 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo parengia ir išleidžia knygą apie Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Nr. XIIIP-2584(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,45 euro), pažymėtųos kandidato ar jį iškėlusios politinės partijos (toliau – partija) simbolika, ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų asmeniui, kuris numatomas kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau – partija), iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar kandidatui į Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas rinkėjams.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus
tiria ir priima dėl jų sprendimus savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka,. o vertina Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiojiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.“
Pakeisti 14 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą, ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, specialiuose balsavimo punktuose, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;“. 3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų
komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 nariai.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.
Jeigu ne mažiau kaip trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių.“4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu organizuoja balsavimą specialiuose balsavimo punktuose visuose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiuose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;“. 5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų dienos perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to, sudaromas piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašas. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.“
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų dienos, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos dDiplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas (papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.“7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė
įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu iš anksto laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.“8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius
rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
1Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo,
bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų balsuoti du kartus arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 2.
rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu vokeais, nebus skaičiuojamas.“9 straipsnis. 35 straipsnio keitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus
iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 85 dienųoms ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.“10 straipsnis. 36 straipsnio keitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė partijos, jų
sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie jo paties sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių užstatą. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kandidatas į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu atšaukti
savo pareiškinius dokumentus likus ne mažiau kaip 15 35 dienųoms iki rinkimų dienos.
Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į Respublikos Prezidentus registravimo gali priimti tik tuo atveju, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje dalyvauja kandidatas į Respublikos Prezidentus ir jeigu iki rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 13 dienų.“11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms iki
rinkimų dienos, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat privačių interesų deklaraciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją; šie dokumentai gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“12 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų
komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje specialiame balsavimo punkte. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. 13 straipsnis.
13 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į
Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principas į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės nemokamai dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamose specialiose rinkimų agitacijai skirtose laidose. Šių laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir trukmę nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.“
46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kandidatų į Respublikos Prezidentus diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.“
3Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų programų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles;
Prezidentus lygiateisiškumo principas.“14 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 47 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų
agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės,
ar savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, ir įstaigose, organizacijose ar organuose, taip pat valstybinėse nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ar kitiems tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266). 2. Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, valstybinėse nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui į Respublikos Prezidentus dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis svarbių žinių, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti.
Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta. tai jis gali padaryti tik per spaudos konferenciją. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.“15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama paštu specialiai tik balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) specialiuose balsavimo punktuose šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, rinkimų jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“16 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 51 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas 1.
Savivaldybių rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus rinkimų biuletenius, ir balsavimo vokus, specialius ženklus ir surašo jų priėmimo aktą. 2. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja rinkimų biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą. 3. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios. 4.3. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 20 dienų iki rinkimų dienos, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.“
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir vokų, specialių ženklų išspausdinimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.“17 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 52 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas. Paštu Balsavimo vokais gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.“18 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose 1.
Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose balsavimo punktuose galima specialiuose paštuose šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos specialiuose balsavimo punktuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Už balsavimo paštu specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako pašto vadovas . apylinkės Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai. 3. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su rinkimų dokumentais.
Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų komisijai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką. 4.
patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. 5. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas apylinkės rinkimų komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje. 6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 8. Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto darbuotojui apylinkės rinkimų komisijos nariui. Pašto darbuotojas Apylinkės rinkimų komisijos narys, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą. 9.
draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra nustatyta šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš pašto specialaus balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. 10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis. 11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“19 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse
įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos. 3.
3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.“20 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne
anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“21 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos. 2. Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 3.
piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą. 4. Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, ir konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei, ir konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10 3 dienųas). 6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose
Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas. 8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus. 9.
Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai - Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose. 2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo
sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai. 5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį. 6. Komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. 7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigoje esančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“23 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo
punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.“24 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 63 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
savo bausmės vykdymo įstaigoje. 2.
rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų balsavimo punktų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį. 3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. , ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles išankstinio balsavimo lakštus arba jas juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. 4. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos. 5. Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos. 6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.“25 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos
laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti į paštą iš anksto arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
2Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams,
kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais.
Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
straipsnį 10 dalimi:
„10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo
vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.“26 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 65 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Balsavimo paštu vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. apylinkių rinkimų komisijos pirmininkai. Apskaitos duomenis pašto vadovas apylinkės rinkimų komisijų pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai ir karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais.
Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, rinkimų komisijai. 3. Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai. 4. 3. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos. 5. 4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 64 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda paštui pašto paslaugų teikėjams. 6. 5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus. 7. 6. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais. 8. 7.
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 68 straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir gauti paštu balsavusių rinkėjų balsai.“27 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Balsavusių pašto balsavimo vokais rinkėjų
apskaita ir jų paduotų balsų skaičiavimas
skaičiuoti balsavimo paštu ir balsavimo vokais paduoti balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo paštu vokais“ arba „BPV“, o apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus paštu ir namuose gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 72 straipsnio reikalavimus. 2.
antspauduotas vidinis balsavimo vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.“28 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;“. 29 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;“. 2. Pakeisti 72 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja
apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.“30 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo parengia ir išleidžia knygą apie Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 69,
43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir
39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 70, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pagrindinis rinkimų įstatymų pakeitimų tikslas – suvienodinti visuose rinkimuose rinkimų organizavimo procedūras, sąlygas. Šiuo metu galiojantys rinkimų įstatymai tas pačias procedūras reglamentuoja skirtingai. Toks reglamentavimas sukelia problemas ypatingai tada, kai vienu metu vyksta keli rinkimai. Taip pat pakeitimų reikalauja nusistovėjusi praktika ir kai kurie neatitikimai. Rinkimų įstatymai numato pareiškinių dokumentų teikimo pradžią
Pagal galiojančius įstatymus Vyriausioji rinkimų komisija privalo paskelbti kandidatus, kandidatų sąrašus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, bet dar negalima spausdinti rinkimų biuletenių, leidinių, kandidatų plakatų, nes kandidatai 25–28 dienos (rinkimų įstatymuose skirtingi terminai) iki rinkimų turi teisę atšaukti pareiškinius dokumentus, todėl siūloma nustatyti vienodą terminą pareiškinių dokumentų atšaukimui – 35 dienos. Būtina patikslinti ir detalizuoti kandidatų naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis sąlygas ir tvarką. Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja apie 16 tūkstančių kandidatų, tačiau politinės kampanijos dalyviu yra laikomi ne visi kandidatai atskirai, o kandidatų sąrašas. Lygiomis sąlygomis naudotis nacionaliniu radiju ir televizija turi būti užtikrinta ne kiekvienam sąraše esančiam kandidatui, o kandidatų sąrašams. Atitinkamai lygiateisiškumas turi būti užtikrintas ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus. Rinkimų įstatymuose siūloma suvienodinti išorinės reklamos skleidimo ir rinkimų agitacijos draudimo sąlygas, kadangi net ir nedideli skirtumai vienu metu vykstant kelioms kampanijoms trikdo tiek rinkėjus, tiek rinkimų dalyvius, nes rinkėjams sunkiau identifikuoti, kad daromas pažeidimas, o rinkimų dalyvis nepažeisdamas vieno rinkimų įstatymo gali pažeisti kitą. Siūloma patikslinti kompromituojančios medžiagos ir atsakomosios nuomonės skelbimo bei kandidatų pasisakymų tiesioginiame eteryje tais atvejais, kai jie turi pranešti svarbias žinias dėl einamų pareigų, reguliavimą bei išplėsti draudimą agitacijai naudotis tarnybine padėtimi įtraukiant ir Europos Sąjungos institucijas, organizacijas.
Visuomeninio rinkimų komiteto pavadinimas padeda rinkėjams ne tik juos atpažinti, atskirti nuo kitų kandidatus keliančių kolektyvinių subjektų, bet ir spręsti apie jų vertybes, idėjas, siekius, galimas sąsajas su įvairiais juridiniais asmenimis ir pan. Kartais net ir neprisidedant prie juridinio asmens veiklos siekiama pasinaudoti jo turimu įdirbiu, vardu. Siekiant daugiau skaidrumo ir sąžiningumo rinkimų, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra tapatus arba panašus į jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimą, prekės ženklą ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti raštišką aukščiau nurodytų asmenų arba prekės ženklo savininko sutikimą. Priėmus pirmą kartą rinkimų įstatymus, išankstinio balsavimo – balsavimo pašto skyriuose, balsavimo namuose ir sudarytuose specialiuose paštuose organizavimo ir vykdymo funkcijos buvo pavestos valstybės įmonei Lietuvos paštas. Tuo metu tai buvo vienintelė įmonė, turinti savo skyrių tinklą visoje Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos paštas nėra vienintelė įmonė, teikianti siuntimo paslaugas. Daugelį rinkimų įstatymuose Lietuvos paštui priskiriamų funkcijų (organizuoti ir vykdyti rinkimus sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo įstaigose) gali atlikti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos paštui už 2014 m. Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus sumokėjo 423,5 tūkst. eurų, už 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus – 180 tūkst. eurų, už 2016 m. Seimo rinkimus – daugiau kaip 395 tūkst. eurų.
Pagal Lietuvos pašto paslaugų didėjančius įkainius, artėjantys 2019 m. vien tik savivaldybių tarybų rinkimai pareikalautų 5 kartus didesnių lėšų. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijoms perimti Lietuvos pašto atliekamus darbus nebūtų sudėtinga, nes komisijų nariai ir dabar dalyvauja, prižiūri ir padeda pašto darbuotojams balsuojant sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose ir bausmių vykdymo vietose. Lėšas, kurias Vyriausioji rinkimų komisija skiria apmokėti Lietuvos paštui už jo teikiamas paslaugas, galima būtų skirti savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Vyriausioji rinkimų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Siekiant efektyvaus šių rinkimų komisijų darbo, jos turėtų būti sudaromos iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios;
Lietuvos paštas paslaugoms, kurias šiuo metu gali atlikti pačios rinkimų komisijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Rinkimų komisijos nustatytais terminais leidžia rinkimų programų leidinius, todėl siūloma, kad kandidatai ir partijos kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktų ir trumpas rinkimų programas;
Rinkimų komisijos nustatytais terminais leidžia rinkimų programų leidinius, todėl siūloma, kad kandidatai ir partijos kartu su pareiškiniais dokumentais pateiktų ir trumpas rinkimų programas;
kai jie turi pranešti svarbias žinias dėl einamų pareigų, reglamentavimas. Išplečiamas draudimas agitacijai naudotis tarnybine padėtimi įtraukiant ir Europos Sąjungos institucijas ir organizacijas;
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtų įstatymų įtaka korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiems įstatymams įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priėmus įstatymus papildomų išlaidų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra: „rinkimai“,
„rinkimų komisija“, „pareiškiniai dokumentai“, „visuomeninis rinkimų komitetas“,
„rinkimų agitacija“, „specialus balsavimo punktas“, „balsavimas vokais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
NR. I-28 8, 12, 14, 15, 16, 26, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57,
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių rinkimų komisijos ne tik tirtų rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, bet ir spręstų dėl jų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojanti šios dalies redakcija numato, kad savivaldybių rinkimų komisijos tik tiria rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina (t.y. sprendžia) Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat apie nustatytą papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Įtvirtinus teikiamą šios nuostatos pakeitimą kiltų teisės normų kolizija – dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų spręstų ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir savivaldybių rinkimų komisijos. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad negali būti siūlomas į rinkimų komisiją asmuo, kuris dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos. Tačiau pažymėtina, kad pareiga atestuoti į rinkimų komisijas siūlomus asmenis šiame įstatyme nėra numatyta, taip pat nenumatyta, kas ir kada (po rinkimų ar prieš rinkimus) atestuoja, kokios pareigos (veikla) yra vertinamos, kas laikoma netinkamu pareigų ėjimu, kokia atestavimo procedūra ir pan.
dalies nuostatoje, numatančioje, kad apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai, žodį „mažiausiai“ siūlome pakeisti įprastai teisės aktuose vartojama formuluote „ne mažiau kaip“. Be to, pagal turinį šią nuostatą reiktų dėstyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, kurioje dėstomi bendrieji apylinkių rinkimų komisijų sudarymo klausimai. 4. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio
būti gautas tik vienu voku. 5. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio
Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie jo paties sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių užstatą. Neaišku, kaip būtų aiškinama šios nuostatos formuluotė „jo paties sumokėtą“ – ar turimos omenyje jo asmeninės lėšos, ar jo paties fiziškai perduoti pinigai, ar kt. 6.
1 dalies nuostatoje, numatančioje, kad Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, nurodyta sąlyga „atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą“ yra perteklinė, nes, akivaizdu, kad Vyriausioji rinkimų komisija derindama su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, turės įvertinti ne tik čia numatytas, bet ir daugiau aplinkybių, sąlygosiančių rinkimų agitacijos programas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiamoje nuostatoje neliko esminio reikalavimo - paskirstyti laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų lygiateisiškumo principas. Be to, neaišku, kaip vertinti nuostatą „atsižvelgdama į <...> gautą finansavimą“, nes skiriami biudžeto asignavimai turėtų užtikrinti pakankamą rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones finansavimą siekiant, kad būtų užtikrinta rinkėjo teisė susipažinti su visais kandidatais ir jų programomis. Be to, reikėtų patikslinti formuluotes - „rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles“, „rinkimų agitacijos formatą <...>“, atsižvelgiant į pirmą šios dalies sakinį, kuriame įvardijamos „specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos“.
Taip pat neaiški 2 dalies nuostata, numatanti, kad Lietuvos nacionalinis radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos finansuojamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, nes neaišku, kas bus valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausioji rinkimų komisija ar Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, kurioje numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė suteikti papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, reiktų padaryti išimtį tam atvejui, kai rinkimų agitacijai skirtos laidos rengiamos Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, nes tokiu atveju, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija turi suderinti su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles. Taip pat neaišku, apie kokį „papildomą“ finansavimą čia kalbama. Vietoj formuluotės „rinkimų agitacija“ reiktų vartoti formuluotę
„rinkimų agitacijai skirtos laidos“. 7. Projekto 14 straipsniu dėstoma keičiamo
įstatymo 47 straipsnio 1 dalies redakcija tikslintina, nes siūloma formuluotė apima tik valstybės ir savivaldybių institucijas (neskaitant įstaigų) bei Europos Sąjungos įstaigas (neskaitant institucijų), be to pati nuostata „ar Europos Sąjungos ir įstaigose“ suformuluota su klaidomis. 8.
aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl galėtų būti įvairiai interpretuojama, jos įgyvendinimas būtų apsunkintas. 9. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio
balsavimo punktuose“ vartojimas yra abejotinas, vertintinas kaip idem per idem. 10. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje tikslintina kokių įstaigų vadovų teikimas turimas omenyje. 11. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje svarstytina, ar nereikėtų tikslinti kokias balsavimo valandas (ne anksčiau, ne vėliau kaip) ir kiek jų (ne mažiau kaip) rinkimų komisija turėtų nustatyti, kad būtų tinkamai užtikrinama rinkėjų teisė balsuoti. 12. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos. Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos „balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose, išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. 13. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje bandoma apibrėžti, kad „išankstinis balsavimas“ yra balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, balsavimas iš anksto bei balsavimas namuose, tačiau projekto tekste „balsavimas iš anksto“, „išankstinis balsavimas“ vartojamos įvairiai ir nenuosekliai
straipsnio 1 dalyje formuluotė „įstaigų vadovų teikimu“ neaiški – apie kokias įstaigas kalbama bei kam adresuotą ir kokio turinio teikimą. 15.
straipsnio 3 dalyje, 20 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje bei projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje įvardijami išankstinio balsavimo lakštai nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas, tačiau išankstinio balsavimo lakšto turinys niekur projekto tekste neatskleidžiamas, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. 16. Projekto 23 straipsniu, 21 straipsnio 2 dalimi,
straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 57 straipsnio 8 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką. Pagal keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima.
keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje greta balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių nurodoma ir specialių ženklų apskaita, tačiau straipsnio pavadinimo, pagal kurį turėtų būti straipsnyje turėtų būti reglamentuojama tik balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita, projektu keisti nesiūloma. 18. Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje formuluotėje „apylinkės rinkimų komisijų pirmininkas“ vietoje žodžio „komisijų“ įrašyti žodį „komisijos“. 19. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto įregistravimo Seime, jo pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvadoje išdėstytose pastabose gali būti netikslumų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-21
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 12, 14, 15, 16, 26, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2584 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8, 12, 14, 15, 16, 26, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2584 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 46 straipsnio 1 ir
agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, o Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitaciją vykdo iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pažymėtina, kad nėra aišku į kieno gautą finansavimą turi būti atsižvelgiama nustatant agitacijos transliacijos taisykles. Be to, Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad papildomai Vyriausioji rinkimų komisija transliacijos laiką gali pirkti iš kitų transliuotojų.
Vertinant šią nuostatą taip pat nėra aišku į kieno gautą finansavimą turi būti atsižvelgiama bei iš kokių asignavimų turėtų būti atsiskaitoma už šias paslaugas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad transliavimo eteryje laiko pirkimui netaikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (6 straipsnio 2 punktas), o šie pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai koreguotina Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausioji rinkimų komisija transliuotoją parenka įstatymų nustatyta tvarka. 2. Siūlytume suderinti Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamoje Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) vartojamomis sąvokomis. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos SESV vadinamos Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir organais, o Europos Sąjungos pareigūnai vadinami Europos Sąjungos pareigūnais ir kitais tarnautojais. 3. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas Protokolas Nr.
Sąjungos privilegijų ir imunitetų, kurio 11 straipsnio a punkte numatyta, kad Sąjungos pareigūnams kiekvienos valstybės narės teritorijoje „pagal Sutarčių nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėl Europos Sąjungos Teismo jurisdikcijos spręsti ginčus tarp Sąjungos ir jos pareigūnų bei kitų tarnautojų suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijos dėl jų veiksmų, atliktų einant pareigas, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas“. Atsižvelgdami į tai, Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamoje Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlytume numatyti, kad „[š]į straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266)“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 69, 72
2018-10-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai:
Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo antroji sekretorė Jolanta Samuolytė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės informacijos skyriaus vyr. specialistė Erika Šalčiuvienė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinio direktoriaus patarėjas Armen Airapetian, LRT Naujienų tarnybos direktorė Inga Larionovaitė, LRT teisininkė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Lietuvos pašto Paslaugų departamento vadovė Edvarda Reičiūnaitė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Olga Kilkinova ir Vilius Semeška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-281 Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių rinkimų komisijos ne tik tirtų rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, bet ir spręstų dėl jų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojanti šios dalies redakcija numato, kad savivaldybių rinkimų komisijos tik tiria rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina (t.y. sprendžia) Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat apie nustatytą papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Įtvirtinus teikiamą šios nuostatos pakeitimą kiltų teisės normų kolizija – dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų spręstų ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir savivaldybių rinkimų komisijos. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560 (toliau – TDXIIIP-2560), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. (TDXIIIP-2560 pastaba Nr. 1). Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad negali būti siūlomas į rinkimų komisiją asmuo, kuris dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Tačiau pažymėtina, kad pareiga atestuoti į rinkimų komisijas siūlomus asmenis šiame įstatyme nėra numatyta, taip pat nenumatyta, kas ir kada (po rinkimų ar prieš rinkimus) atestuoja, kokios pareigos (veikla) yra vertinamos, kas laikoma netinkamu pareigų ėjimu, kokia atestavimo procedūra ir pan. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. (TDXIIIP-2560 pastaba Nr. 2). Pritarti Analogiška norma yra įtvirtinta Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Praktikoje ji nepasiteisino, todėl siūlome ją išbraukti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatoje, numatančioje, kad apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai, žodį
„mažiausiai“ siūlome pakeisti įprastai teisės aktuose vartojama formuluote
„ne mažiau kaip“. Be to, pagal turinį šią nuostatą reiktų dėstyti keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, kurioje dėstomi bendrieji apylinkių rinkimų komisijų sudarymo klausimai. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. (TDXIIIP-2560 pastaba Nr. 3). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui.
Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 nariai.“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai
2018-09-28 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. 4.
straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis pildoma nuostata, numatančia, kad <...> sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir kitoms balsavimo vietoms užsienyje, o 2 šio straipsnio dalis reglamentuoja „kitų balsavimo vietų užsienyje“ požymius - „kitos balsavimo užsienyje vietos turi atitikti Užsienio reikalų ministerijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms keliamus reikalavimus. Sprendimą dėl šiame straipsnyje nurodytų kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priima užsienio reikalų ministras, raštu suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija.“ Vertinant projekto nuostatas, visų pirma, pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalis neatitinka straipsnio, kuriame ji dėstoma, turinio – straipsnis vadinasi „Savivaldybių rinkėjų sąrašai“, todėl aprašinėti „kitas balsavimo vietas užsienyje“ šiame straipsnyje netinka. Antra, čia dėstomas reikalavimas kitoms balsavimo užsienyje vietoms atitikti Užsienio reikalų ministerijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms keliamus reikalavimus teisine prasme neįmanomas, nes pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 7 straipsnyje pateiktą Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sąvoką tai yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai. Taigi, prilyginti tokiai institucijai galima būtų tik įstatymo nustatyta tvarka įsteigtą tapačią instituciją, o ne abstrakčią sąvoką „vieta“.
Be to, Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme neturėtų būti kalbama apie balsavimo vietų užsienyje tinkamumą referendumui vykdyti, nes tai yra Referendumo įstatymo reguliavimo objektas. Pritarti Žr. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus Nr. 1 – 9. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-28 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ir kita balsavimo vieta užsienyje sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Atsižvelgiant į tai, kad diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą yra nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija, už šioje dalyje numatytą pareigą būtų atsakingas institucijos vadovas. O kaip užtikrintų teisę rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu „kita balsavimo vieta užsienyje“ nėra aišku, nes „vieta“ – tai nėra įstaiga, institucija ar kitas juridinis asmuo, turintis įstatyme nustatytas galias įgyvendinti jiems pavestas funkcijas. Analogiška pastaba teiktina dėl „kitos balsavimo vietos užsienyje“ galimybių įgyvendinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatytą funkciją likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje, ir konsulinėje įstaigoje ir kitoje balsavimo vietoje užsienyje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Pritarti Žr. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus Nr. 1 – 9. 6.
straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje žodį „vokais“ reikia pakeisti į žodį „voku“, nes vienas balsas gali būti gautas tik vienu voku. Pritarti iš dalies Sąvoka „balsavimas vokais“ yra balsavimo būdas, tai yra nurodoma, kaip, kokiu būdu rinkėjas balsuoja. Nurodoma daugiskaita, nes yra mažasis ir didysis balsavimo vokai. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje yra siūloma nustatyti, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie jo paties sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių užstatą. Neaišku, kaip būtų aiškinama šios nuostatos formuluotė „jo paties sumokėtą“ – ar turimos omenyje jo asmeninės lėšos, ar jo paties fiziškai perduoti pinigai, ar kt. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. (TDXIIIP-2560 pastaba Nr. 6). Įvertinta Sąvoka „jo paties sumokėtas“ užstatas reiškia, kad kandidatas turėtų sumokėti iš jam priklausančios sąskaitos. Į tą pačią sąskaitą yra grąžinamas rinkimų užstatas po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2813 1, 2, 3 6.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatoje, numatančioje, kad Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, nurodyta sąlyga „atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą“ yra perteklinė, nes, akivaizdu, kad Vyriausioji rinkimų komisija derindama su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, turės įvertinti ne tik čia numatytas, bet ir daugiau aplinkybių, sąlygosiančių rinkimų agitacijos programas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teikiamoje nuostatoje neliko esminio reikalavimo - paskirstyti laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų lygiateisiškumo principas. Be to, neaišku, kaip vertinti nuostatą „atsižvelgdama į <...> gautą finansavimą“, nes skiriami biudžeto asignavimai turėtų užtikrinti pakankamą rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones finansavimą siekiant, kad būtų užtikrinta rinkėjo teisė susipažinti su visais kandidatais ir jų programomis. Be to, reikėtų patikslinti formuluotes - „rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles“, „rinkimų agitacijos formatą <...>“, atsižvelgiant į pirmą šios dalies sakinį, kuriame įvardijamos „specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos“.
Taip pat neaiški
rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos laidos finansuojamos iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, nes neaišku, kas bus valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausioji rinkimų komisija ar Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šio straipsnio
suteikti papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, reiktų padaryti išimtį tam atvejui, kai rinkimų agitacijai skirtos laidos rengiamos Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, nes tokiu atveju, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija turi suderinti su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles. Taip pat neaišku, apie kokį „papildomą“ finansavimą čia kalbama. Vietoj formuluotės „rinkimų agitacija“ reiktų vartoti formuluotę „rinkimų agitacijai skirtos laidos“. Pritarti Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlome aptariamas nuostatas suvienodinti su šiuo metu galiojančiomis Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus
kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės nemokamai dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamose specialiose rinkimų agitacijai skirtose laidose.
Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos per visuomenės informavimo priemones taisykles, kuriose numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką, atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principas.“ Pakeisti projekto 13 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitaciją vykdo iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.“ Pakeisti projekto 13 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų programų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles. , atsižvelgdama į kandidatų skaičių, technines galimybes ir gautą finansavimą, suteikia papildomai laiko rinkimų agitacijai per visuomenės informavimo priemones, įstatymų nustatyta tvarka parinkusi rengėjus ir skleidėjus bei patvirtinusi tokios rinkimų agitacijos rengimo taisykles, kuriose nustatomos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, programa, transliavimo būdas, formatas, trukmė ir laikas.“
2018-09-2814 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. 7. Projekto
tikslintina, nes siūloma formuluotė apima tik valstybės ir savivaldybių institucijas (neskaitant įstaigų) bei Europos Sąjungos įstaigas (neskaitant institucijų), be to pati nuostata „ar Europos Sąjungos ir įstaigose“ suformuluota su klaidomis. Pritarti
2018-09-2814
8.
Projekto
painus, netikslus, dėl ko nuostata neatitinka teisinio aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl galėtų būti įvairiai interpretuojama, jos įgyvendinimas būtų apsunkintas. Tokia pat Teisės departamento pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. (TDXIIIP-2560 pastaba Nr. 7). Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme taip pat yra norma „pranešti svarbių žinių“, siūloma keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį dėstyti nenukrypstant nuo galiojančios redakcijos. Pakeisti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų pareigų kandidatui į Respublikos Prezidentus yra Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui į Respublikos Prezidentus dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, jam draudžiama agituoti. Jei nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas ir kandidatas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.“
„specialiai balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose“
vartojimas yra abejotinas, vertintinas kaip idem per idem.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama specialiai tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
2018-09-2816 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. 8. Projekto 13 straipsniu keičiama įstatymo 51 straipsnio 4 dalis, tačiau išskyrus jungtuko
„ir“ išbraukimą jokie kiti pakeitimai nedaromi. Manytina, kad į šią nuostatą,
atsižvelgiant į projekto keičiamų normų nuoseklumą, po žodžių „konsulinėse įstaigose“ turėtų būti įrašyti žodžiai „kitose balsavimo vietose užsienyje“. Pritarti iš dalies Žr. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus Nr. 1 – 9. 13.
2018-09-2818
įstaigų vadovų teikimas turimas omenyje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo išlaidos užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“
2018-09-2818
nereikėtų tikslinti kokias balsavimo valandas (ne anksčiau, ne vėliau kaip) ir kiek jų (ne mažiau kaip) rinkimų komisija turėtų nustatyti, kad būtų tinkamai užtikrinama rinkėjų teisė balsuoti. Nepritarti Nustatyti įstatyme konkrečias valandas yra netikslinga, nes įstaigos labai skiriasi rinkėjų skaičiumi, savo specifika ir pan., tad konkrečių valandų nurodymas gali įnešti painiavą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2818
12.
Projekto
iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos. Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos „balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose, išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. Pritarti Sąvoka
„užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose“ keičiama į sąvoką „specialiuose balsavimo punktuose“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2018-09-2818
„išankstinis balsavimas“ yra balsavimas specialiuose balsavimo punktuose,
balsavimas iš anksto bei balsavimas namuose, tačiau projekto tekste
„balsavimas iš anksto“, „išankstinis balsavimas“ vartojamos įvairiai ir
nenuosekliai. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame
balsavime iš anksto (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje.
Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką.“
2018-09-2818
vadovų teikimu“ neaiški – apie kokias įstaigas kalbama bei kam adresuotą ir kokio turinio teikimą. Pritarti Pastaba analogiška Teisės departamento pastabai Nr. 13(10). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2818
keičiamo įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje bei projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje įvardijami išankstinio balsavimo lakštai nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas, tačiau išankstinio balsavimo lakšto turinys niekur projekto tekste neatskleidžiamas, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. Pritarti Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 16(13). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-2821 Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-2560, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2584. 9. Projekto 16 straipsniu keičiama įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl balsavimo komisijos kitoje balsavimo vietoje užsienyje sudarymo sprendimą priima užsienio reikalų ministras.
Ši nuostata diskutuotina, nes neaišku, iš kokių asmenų (darbuotojų, piliečių ar kt. asmenų) užsienio reikalų ministras turėtų sudaryti balsavimo komisiją ir ar toks uždavinys būtų įgyvendinamas. Pritarti Žr. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus Nr. 1 – 9. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atitinkamai 61 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 57 straipsnio 8 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką. Pagal keičiamo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima.
Įvertinta Keičiamuose straipsniuose nustatyta, kad įstaigų, kuriuose numatoma steigti specialius balsavimo punktus, vadovai, rinkėjams įteikia išankstinio balsavimo lakštus, kurių viena iš dalių yra rinkėjo kortelė, todėl komisijos narys, aptarnaujantis rinkėją, privalo paaiškinti rinkėjui visą balsavimo procedūrą, tame tarpe ir tai, kad atplėšta nuo išankstinio balsavimo lakšto kortelė įdedama į išorinį balsavimo voką. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir rinkimų biuletenių nurodoma ir specialių ženklų apskaita, tačiau straipsnio pavadinimo, pagal kurį turėtų būti straipsnyje turėtų būti reglamentuojama tik balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita, projektu keisti nesiūloma. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 65 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų
biuletenių apskaita“
2018-09-2826
„apylinkės rinkimų komisijų pirmininkas“ vietoje žodžio „komisijų“ įrašyti
žodį „komisijos“. Pritarti
pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvadoje išdėstytose pastabose gali būti netikslumų. Įvertinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2018-10-05 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8, 12, 15, 25, 27, 31, 35, 36, 38, 40, 47, 49, 51, 58, 59, 60, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2560 (toliau – projektas), teikia šias pastabas ir siūlymus:
keičiama Prezidento rinkimų įstatymo (toliau - įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „<...> sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir kitoms balsavimo vietoms užsienyje.<...>“ Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnis yra papildomas 2 dalimi nustatančia, kad: „Kitos balsavimo užsienyje vietos turi atitikti Užsienio reikalų ministerijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms keliamus reikalavimus. Sprendimą dėl šiame straipsnyje nurodytų kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priima užsienio reikalų ministras, raštu suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija.“ Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas pateiktoje išvadoje dėl šio projekto straipsnio yra atkreipęs dėmesį, kad „kitos balsavimo vietos užsienyje“ negali būti prilygintos Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje, nes jos neatitinka Diplomatinės tarnybos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sąvokos. Teisės departamento nuomone prilyginti tokiai institucijai galima būtų tik įstatymo nustatyta tvarka įsteigtą tapačią instituciją, o ne abstrakčią sąvoką „vietą“.
Ministerijos atstovai dalyvaudami Seimo sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti posėdžiuose siūlė nustatyti, kad „kitos balsavimo vietos užsienyje“ būtų traktuojamos ne kaip savarankiškos balsavimo vietos užsienyje su atskirai jose sudaroma balsavimo komisija ir rinkėjų sąrašais ir kt., bet nustatyti, kad užsienio reikalų ministro teikimu, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu jos veiktų neatsiejamai nuo Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas. Pavyzdžiui, jei Užsienio reikalų ministerija nustatytų, kad Jungtinėje Karalystėje dėl joje gyvenančios gausios ir aktyvios Lietuvos Respublikos piliečių bendruomenės būtų tikslinga sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos piliečiams balsuoti ne tik Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone, bet taip pat ir Lidso mieste, tokiu atveju, užsienio reikalų ministro teikimu, Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pritarti papildomai balsavimo vietai Lidse. Pažymėtina, kad šiam ministerijos atstovų pasiūlymui darbo grupėje buvo pritarta, todėl projekto 4 straipsnio siūlome atsisakyti, nes atsižvelgus į šiame punkte išdėstytus argumentus, keičiamo įstatymo 25 straipsnio formuluotė atitiktų šiuo metu nustatytą galiojantį reglamentavimą. Pritarti
ministerija
užsienyje sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu“.
Mūsų nuomone būtų tikslinga nustatyti, kad rinkėjų sąrašai būtų sudaromi tik Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, tuo atveju jei būtų patvirtinta papildoma balsavimo vieta užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turėtų būti sudaromas vienas bendras rinkėjų sąrašas. Atsižvelgdami į tai, siūlome projekto 5 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, išdėstyti taip: “5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė, ir konsulinė įstaiga ir kita balsavimo vieta užsienyje sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos dDiplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir kitoje balsavimo vietoje užsienyje, prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas (papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti. “ Pritarti 3.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
vietos užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nesiūloma traktuoti kaip savarankiškai veikiančios balsavimo vietos užsienyje, nes tai nebūtų įsteigta nauja įstaiga, siūlome nustatyti, kad balsavimo laikas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos būtų susietas su Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytu laiku balsavimui. Siūlome projekto 14 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 58 straipsnis, išdėstyti taip: „14 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos
balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose arba kitose balsavimo vietose užsienyje šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2.
gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba kitai balsavimo vietai užsienyje, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos. 3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba kitą papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.“
ministerija
įstatymo 59 straipsnis, išdėstyti taip: „15 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai),
esantys laive, jeigu jie ne anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje arba kitoje papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“
ministerija 2018-10-0521
balsavimo vietos užsienyje kaip savarankiškos balsavimo vietos užsienyje teiktinas ir dėl projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 1 dalies pakeitimo. Siūlome projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį palikti nepakeistą, paliekant šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Pritarti
ministerija 2018-10-0521
6.
Atsižvelgdami į pasiūlymą neišskirti „kitos balsavimo vietos užsienyje” kaip savarankiškos balsavimo vietos užsienyje, projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią nuostatą, kad „Dėl balsavimo komisijos kitoje balsavimo vietoje užsienyje sprendimą priima užsienio reikalų ministras“ dėl jos prarasto aktualumo siūlome išbraukti, nes atskira komisija papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos neturėtų būti sudaroma. Siekdami užtikrinti reikalingus žmogiškuosius išteklius dėl tinkamo balsavimo organizavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, siūlome projekto 16 straipsniu keičiamoje įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad balsavimo komisijos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose galėtų būti sudaromos ir iš užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Pažymėtina, kad šiam pasiūlymui buvo pritarta ir Seimo sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti posėdyje. Siūlome projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 60 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos
pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių.
Dėl balsavimo komisijos kitoje balsavimo vietoje užsienyje sudarymo sprendimą priima užsienio reikalų ministras. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
ministerija 2018-10-0521
straipsnio 5 dalyje siūlome nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą. Minėtu straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje taip pat siūlome nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose arba papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų nustatytų balsavimo jose dienų skaičių „ne mažiau kaip 3 dienų“. Užsienio reikalų ministerijos turimais rinkimų organizavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose statistiniais duomenimis, rinkėjai pirmenybę teikia balsavimui paštu (pirmame balsavimo ture paštu balsuoja apie 60 proc. rinkėjų, antrame – apie 80 proc.), o atvykę į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą aktyviausiai balsuoja rinkimų dieną. Atsižvelgdami į tai ir siekdami racionalaus valstybės lėšų panaudojimo, siūlome nustatytą 10 dienų terminą sutrumpinti iki 3 dienų. Pažymėtina, kad šiam pasiūlymui buvo taip pat pritarta darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti posėdyje.
Atsižvelgdami į šiame punkte išdėstytus argumentus, siūlome projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 60 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų
ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, ir konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei, ir konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10
ministerija 2018-10-0521
papildomos balsavimo vietos užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų veiktų ne kaip savarankiškos „kitos balsavimo vietos užsienyje“, siūlome projekto 16 straipsniu keičiamoje įstatymo 60 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Atsižvelgdami į tai, siūlome projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 60 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, o kitose balsavimo vietose užsienyje – užsienio reikalų ministro sudarytų balsavimo komisijų pirmininkai.
Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
ministerija 2018-10-0521
mechanizmą dėl balsavimo organizavimo papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų ir žmogiškųjų išteklių skyrimą iš vidinių Užsienio reikalų ministerijos išteklių balsavimui užsienyje organizuoti, siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 60 straipsnį papildyti 9 dalimi:
„9. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai - Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus).
Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“
ministerija
šio projekto, taip pat taikytini ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo projektui, todėl, jei būtų nuspręsta į pateiktus pasiūlymus atsižvelgti, maloniai prašytume atitinkamai patikslinti Rinkimų į Europos
televizija 2018-10-0513 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) išnagrinėjo LR Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo, LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo ir LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimų projektus ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Teikiami siūlymai susiję su specialių rinkimų agitacijai skirtų programų LRT ir šių programų finansavimu. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymų projektuose formuluotė „Vyriausioji rinkimų <...>komisija numato konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo kanaluose, jos transliavimo būdą, rinkimų agitacijos formatą, trukmę ir laiką“ yra keistina.
LRT įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad LRT Taryba nustato LRT radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, programų transliavimo trukmę, tvirtina programų sudėtį ir jos pakeitimus. LR Visuomenės informavimo įstatyme (toliau - VIĮ) nustatyta, kad programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką Atsižvelgiant į tai, Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) negali įtakoti nei konkrečios LRT programos, nei jos struktūros (programų tvarkaraščiui), nei „agitacijos vietos“ konkrečioje LRT programoje. Taip pat teikiame pastabas dėl siūlomų finansavimo šaltinių už programų, skirtų rinkimų agitacijai, pakeitimų. Nesutinkame su tokiu keičiamu reguliavimu, kai rinkimų agitacijoms skirtų programų rengimo ir transliavimo kaštus norima perkelti LRT. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nei aiškinamuosiuose raštuose prie siūlomų pataisų, nei kituose prie jų pridėtuose dokumentuose nėra niekaip pagrindžiamas toks sprendimas. Norime priminti, kad dar 2018 m. birželio mėn. LRT iškėlė klausimą, kuris buvo susijęs su 2016 m. Seimo rinkimų metu priimtu 2016-09-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu R-6-552/2016.
Šiuo sprendimu be kita ko buvo konstatuota, kad kandidatų į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose teisės nemokamai naudotis LRT apimtis ir realizavimo būdas nebūtinai turi atitikti tas pačias sąlygas, kurios sudaromos kandidatams į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje, todėl VRK įpareigotina sudaryti galimybę kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose pasinaudoti Seimo rinkimų įstatymo 51 str. įtvirtinta teise nemokamai naudotis LRT. Teismas taip pat konstatavo, kad VRK veiksmai, kuriais sudaroma galimybė įgyvendinti įstatyme numatytą teisę vienai kandidatų grupei (daugiamandatėje apygardoje) apribojant tokią teisę kitos kandidatų grupes (vienmandatėje apygardoje) atžvilgiu pažeidžia lygiateisiškumo principą tarp pačių kandidatų grupių. Siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo tarp kandidatų grupių, LRT programų, skirtų agitacijai, rengimo ir transliavimo kontekste kyla problema dėl padidėsiančių apimčių realizavimo. Akivaizdu, kad LRT išlaidos tokioms pareigoms įgyvendinti padidės, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais. Todėl siūlymas perkelti agitacijai skirtų programų kūrimo sąnaudas LRT yra neproduktyvus. Be to, LRT, kaip ir kiti LR valstybės biudžeto asignavimų valdytojai jau yra atlikęs biudžeto planavimo, parengimo ir pateikimo atitinkamoms institucijoms procedūras.
Likus ganėtinai trumpam laiko tarpui iki 2019 metais numatytų trijų rinkimų, kuriuose Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimai numatyti dviem rinkiminiais etapais, neatitiktų LR teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyto proporcingumo principo, reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti – juk VRK, kaip biudžeto asignavimų valdytoja, turėjo numatyti atitinkamas lėšas, tame tarpe ir skirtas rinkimų agitacijai LRT, 2019 m. rinkimams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir pastabas, LRT teikia šiuos su rinkimų agitacijai skirtomis LRT programomis susijusius pasiūlymus aptartiems įstatymų projektams (t.y. atitinkamų straipsnių 1 ir 2 dalims):
Dėl LR Prezidento rinkimų įstatymo 46 str. pakeitimo:
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės nemokamai dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamose specialiose rinkimų agitacijai skirtose programose laidose. Šių laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir trukmę nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, patvirtina rinkimų agitacijos taisykles, kuriose numatoma specialių rinkimų agitacijai skirtų programų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje transliavimo tvarka, rinkimų agitacijai skirtų programų formatas, trukmė ir laikas.“ 2.
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kandidatų į Respublikos Prezidentus diskusijos per
radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamos specialios rinkimų agitacijai skirtos programos finansuojamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. <...> “ Nepritarti Komitetas nusprendė aptariamas nuostatas suvienodinti su šiuo metu galiojančiomis Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatomis. Žr. pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 8. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Komiteto išvadoms. 2. Prašyti šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2584(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė