Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 2 punktu ir išdėstyti jį taip: „2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
straipsnio pakeitimas
dalimi: „1¹. Aglomeracija
dalimi: „1². Gyventojų ekvivalentas – sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas gyventojų ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS₅) yra
3Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Atsiskaitomieji geriamojo Geriamojo vandens apskaitos prietaisai – abonentų ir (ar) vartotojų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį.“
4Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4.
Atsiskaitomieji nuotekų Nuotekų apskaitos prietaisai – abonentų ir (ar) vartotojų išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už išleistas nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas).“
dalimi: „5¹. Centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, į kurią patenkančios nuotekos nukreipiamos į miestų, miestelių, kaimų nuotekų valymo įrenginius.“
dalimi: „5². Centralizuotoji geriamojo vandens tiekimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, kuria tiekiamas geriamasis vanduo miestams, miesteliams, kaimams.“
dalimi: „8¹. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas
ir išdėstyti ją taip: „10. Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, atsiskaitomieji geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros.“
ir išdėstyti ją taip: „12.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas – savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos aglomeracijos, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, nurodomos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapai (eiga, eiliškumas) ir finansavimo šaltiniai.“
ir išdėstyti ją taip: „16. Individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas arba geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, arba nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiam, įrengiančiam ir (ar) prižiūrinčiam asmeniui.“
dalimi: „16¹. Nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginiai – įrenginiai, kuriais valomos ir (ar) kuriuose kaupiamos nuotekos “
dalimi: „16². Reguliuojamoji veikla – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir kuriai (išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymui) reikalinga licencija.“
13Papildyti 3 straipsnį 30¹dalimi:
„30¹. Taršos šaltinis
Pakeisti 3 straipsnio 37 dalį ir išdėstyti ją taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (toliau – Vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
punktu:
13) „atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus;“
straipsnio 13 punktą laikyti atitinkamai 14 punktu. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 9 punktą.
„9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;“
10 punktą ir išdėstyti jį taip: „10) nustato baudų sankcijų skyrimo taisykles, skiria baudas sankcijas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;“
17 punktą ir išdėstyti jį taip: „17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;“
nauju 18 punktu: „18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;“
9 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu: „19. atlieka geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimus;“
9 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijas;“
18 punktą laikyti atitinkamai 21 punktu. 8.
9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Šios pajamos turi sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;“
2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;“
dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „3) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;“ 11.
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą.“5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
2) administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;
tarybos, tvirtindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, tarybos sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;
tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;
tarybos paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;
tarybos tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
6) 7) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
7) 8) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
8) 9) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
10) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio ap
skaičiavimo metodika, tvirtina geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį;“
11) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas arba savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prižiūri ir užtikrina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkyt
ojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
19) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
21) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą;
institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
2) administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;
tarybos, tvirtindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, tarybos sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;
tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;
tarybos paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;
tarybos tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
6) 7) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
7) 8) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
8) 9) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
10) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, tvirtina geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įreng
imo, eksploatavimo užmokestį;“
11) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas arba savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prižiūri ir užtikrina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų
(įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
19) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
21) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą;
institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas
institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose teritorijose rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose vietovės lygmens teritorijų arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentuose dokumentą. 2. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai visi savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. 3.
aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. 4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis. 5. Į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų:
1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje;
2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;
3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos. 7 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
ir išdėstyti ją taip: „3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba kitame vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose dokumente ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.“
ir išdėstyti ją taip: „4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6, ir 8 ir 13¹ dalyse ir šio įstatymo
ir išdėstyti ją taip: „13.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir
(arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje (išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį) geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir
(ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą tam tikros kategorijos abonentams ir vartotojams.“
13¹ dalimi: „13¹.
Aglomeracijoje asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir kai toks asmuo neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Gavęs žemės savininko sutikimą, -nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius.
Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą.“
ir išdėstyti ją taip: „18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima, geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos, nuotekos iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidžiamos į geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.“
ir išdėstyti ją taip: „19.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas norėdamas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas galėtų atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą.
Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 valandos į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir
(arba) nuotekų apskaitos prietaisų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.“
straipsnio pakeitimas 1.
20 straipsnio pakeitimas
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);“
nauju 11 punktu: „11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui reikalavimus;“
2 dalį nauju 12 punktu: „12) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, sudariusius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų tvarkymo;“
2 dalį nauju 13 punktu: „13) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „21 straipsnis. Nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius parduodančių, įrengiančių, ir
(ar) prižiūrinčių asmenų, Nnuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisės ir pareigos ir šiems asmenims taikomi reikalavimai
paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie:
1) turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą.
Nuotekų transportavimo reikalavimai vykdomi vadovaujantis Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše nustatytais reikalavimais;. 2) atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. 2. Nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Už individualiųjų nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 3. Geriamojo vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys gali išleisti išvalytas nuotekas į paviršinius vandens telkinius vadovaudamiesi Vandens įstatyme nustatytais nuotekų išleidimo reikalavimais. 4.
vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys privalo:
1) teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus;
2) vykdyti nuotekų tvarkymo stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti nuotekų tvarkymo stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir kitą valdomą turtą, reikalingą nuotekų tvarkymui;
4) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus;
5) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis;
6) aglomeracijos ribose surinktas nuotekas perduoti tik į tos pačios aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius;
7) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, individualiai tvarkančius nuotekas. 5. Siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantys, įrengiantys ir (ar) prižiūrintys asmenys privalo teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie parduotų ir įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir (arba) įrengimo vietą. 6.
įrenginius parduodantys, įrengiantys, ir (ar) prižiūrintys asmenys turi teisę iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį perteklinį dumblą paimti ir panaudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių įvedimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui), atitinkamai likusį perteklinį ir veikloje nepanaudotą dumblą perduodant nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 7. Nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantys, įrengiantys ir (ar) prižiūrintys asmenys privalo iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį ir surinktą perteklinį dumblą naudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių įvedimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui ar pakeitimui), o likusį veikloje nepanaudotą dumblą perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) teisės aktų nustatyta tvarka registruoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti projektuoti, įrengti, konservuoti ir likviduoti Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus;
aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) teisės aktų nustatyta tvarka registruoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti projektuoti, įrengti, konservuoti ir likviduoti Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus;
aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama
sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
6) aglomeracijoje per 9 mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama
sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
6) aglomeracijoje per 9 mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas, per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoja asmenį, nurodydama 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos privaloma sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiu, įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
atiduoti nuotekas ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualių nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas, per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoja asmenį, nurodydama 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos privaloma sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiu, įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
atiduoti nuotekas ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualių nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra pasirašęs sutartis su daugiau kaip vienu nuotekas transportuojančiu asmeniu, asmenys nuotekas gali atiduoti vienam iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytų individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėjų pasirinktinai.
Asmenys už individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas apmoka individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduoda nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius;
9) užtikrinti, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, o savivaldybių tarybų patvirtintose aglomeracijose individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas
(arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. 2. Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo.
Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarka abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai patalpų ar teritorijos savininkas nesutinka įsileisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atstovų, kai sugadintas ar kitaip pažeistas geriamojo vandens apskaitos prietaisas, atsiskaitomasis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. 4.
geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekisai nustatomias pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. 5. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, paviršinių nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas apie tai informuoja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją. Ši institucija privalo vykdyti kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.
Abonentai, kuriems geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, privalo sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Jeigu abonentas atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. 6. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai sudaro sutartis su šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiais nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis. 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais ir turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Paviršinių nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina vykdomos veiklos paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Kainų nustatymas
nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais. 2.
šiuo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje. 4. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles. Paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos.
Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų patirti eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti. 5. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 5. 6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų metų reguliavimo laikotarpiui. 6. 7.
teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, numatomos būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos;
atskyrimo taisyklėmis, nustatoma licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža;
4) įvertinamos įvertinama būtinosios po suderintų investicinių projektų veiklos plano įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudosų ir pardavimo įtaka kainos augimui pokyčiui;
5) vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašu, nustatomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodikliai. 7. 8. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) įvertinamos įvertinama būtinosios po suderintų investicinių projektų veiklos plano, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla, įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudosų ir pardavimo įtaka kainos augimui pokyčiui;
2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla. 8. 9. Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. 9. 10.
vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms tvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos suderina kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildoma informacija, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir
(arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Derindama kainų projektus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, taip pat nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais. 10.
nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai keičiami, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Ši komisija peržiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, įvertinusi geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose atliktus pakeitimus bei įtaką kainų augimui, priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. Apie priimtą sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informuoja atitinkamą savivaldybę ir geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją. 11. Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms. 12. Savivaldybių tarybų nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos perskaičiuojamos kiekvienais metais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos. 13. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą.
Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto gavimo dienos suderina perskaičiuotų kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir
(arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas. 14. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, įvertina, ar savivaldybių tarybai nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų.
Nustačiusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai tokį planą privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms. 15.
vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas šio straipsnio 9 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nepateikia derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų arba savivaldybės taryba šio straipsnio 9 10 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nenustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ar nevykdo šio straipsnio 16 dalyje nustatytų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui. 16.
kainų ir energetikos kontrolės komisija kontroliuoja, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal metodiką ir šio straipsnio 6 ir 7 ir 8 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, taip pat ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai suderino su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant šio straipsnio
nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitų susijusių būtinųjų sąnaudų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius 1 mėnesį pašalintų arba šio įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas kainas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius 1 mėnesį nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo. 17. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų bazinių kainų derinimo. 18. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis.
Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. 19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 20. Abonentai ir vartotojai į tam tikras kategorijas skirstomi atsižvelgiant į vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, atsiskaitymą už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą. 21. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, šių paslaugų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Nuotekų valymo kainos už savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, pateikia savivaldybės tarybai tvirtinti savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, skiriamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti. 22.
nuotekų užterštumas, kurį viršijus konkretiems abonentams skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 23. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuojamų kainų derinimo skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.“
papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu:
„34¹ straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų
tvarkymo įmonių veiklos patikrinimai
kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimus. Asmenų duomenys privalo būti tvarkomi ir saugomi vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atlikdama patikrinimus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę:
1) pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, asmens duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpas duoti paaiškinimų;
3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją, asmens duomenis ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vardu:
1) nekliudomai įeiti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija;
2) pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pareikalavus, paaiškinimus duoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6.
geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę:
1) informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją apie neteisėtus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje svarstant patikrinimo aktą. 7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose. 8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 9.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgaliotais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio įstatymo nustatytos sankcijos. 10. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, jos įgaliotiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti asmens duomenis, reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 11.
straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio
kontrolės komisijai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo
paslaugas tvarka
vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius. 3.
geriamojo Geriamojo vandens apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose)) įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą skaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir tvirtinamas savivaldybės taryboje. ,Atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo. įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 4. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytus atvejus. 5. Jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamojo vandens tiekimo paslaugas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. 6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju.
Tokiu atveju, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu, įformintu raštu, nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, įskaitant skirtumą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ir apie šį sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. 7. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenįatsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka. 8. Priimtų tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines nuotekas, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų Nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu jo lėšomis arba tais atvejais, kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas.
Abonentams, savo lėšomis įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias ius nuotekų apskaitos prietaisus, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų įsirengtų nuotekų apskaitos prietaisų ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis. Abonentui atsiskaitant už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą, nuotekų mėginiai imami nepertraukiamai kasdien, už nuotekų mėginių paėmimą ir tyrimus sumoka abonentas. 9. Abonentais ir vartotojas, kuriems pagal šio straipsnio 8 dalį gali būti įrengtas atsiskaitomasis nuotekų apskaitos prietaisas, pageidaujantys už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti pagal faktiškai išleidžiamą nuotekų kiekį, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui teikia prašymą įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą, kad už nuotekų tvarkymo paslaugas būtų galima atsiskaityti pagal jo rodmenis. Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o jeigu yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jeigu abonentai arba vartotojai ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sutartyje nesusitaria kitaip. 10.
vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. 11. Atsiskaitomuosius Nuotekų apskaitos prietaisus įrengia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis (išskyrus šio straipsnio
pageidavimu). Atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 12 11. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo sudaryti galimybę abonentams ir vartotojams už jiems patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatytais atsiskaitymo būdais (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip). Atsiskaitymo būdą pasirenka abonentas ir vartotojas. 13. 12. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugas sąlygos nustatomos Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 14. 13. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 35¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 35¹ straipsniu: „35 ¹straipsnis.
Už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių vartotojo skolų ir permokų apmokėjimo tvarka Dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi vartotojo skola už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas laikotarpį. Permoka už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.“
Pakeisti Dešimto skirsnio pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
Pakeisti 38 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „38 straipsnis. Baudos Sankcijos ir jų skyrimo tvarka „1.
Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams už vykdant licencijuojamą veiklą padarytus pažeidimus, kurie per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
3) už veiklos saugumo, efektyvumo, patikimumo, nediskriminavimo principų pažeidimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2. Baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 3.
geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. Sprendimą skirti baudą priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 4. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo sukeltas pasekmes;
4) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas buvo baustas bauda. 7. Skiriamos baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 8. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, priėmusi sprendimą svarstyti baudos skyrimo klausimą, privalo per 5 darbo dienas informuoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, kuriam baudos skyrimo klausimas bus svarstomas, ir nurodyti baudos skyrimo klausimo svarstymo datą. 9.
svarstymo datą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki baudos skyrimo klausimo svarstymo datos. 10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant baudos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama bauda, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, baudos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. Baudų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Baudų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 11. Sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, baudos negali būti skiriamos. 12. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta bauda, vykdymo. 13. Sprendimas skirti baudą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti skundžiamas teismui. 14. Sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laikotarpį įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. 15. Įsigaliojus sprendimui skirti baudą, paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama per 30 kalendorinių dienų.
vykdomasis dokumentas. Sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 17. Skundą dėl sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, pažeidusiam šio įstatymo nuostatas, būtų akivaizdžiai per didelė, nes būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą. 18. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi, licencijos turėtojas nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių veiksmų padarinius ir atlygino žalą, bauda, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, gali būti neskiriama, o apsiribojama rašytine pastaba.“ „1.
Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą reguliuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2. Baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.
vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 34¹straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudą iki 0,5 procentų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamos veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudą iki 6 000 eurų. 4. Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 3 procento metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas.
Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti įspėjimą, neskirdama baudos. 6. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams bei paviršinių nuotekų tvarkytojams skiriamos sankcijos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo sukeltas pasekmes;
4) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas bei paviršinių nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8.
aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas bei paviršinių nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba padarė pažeidimą, dėl kurio per paskutinius 12 mėnesių geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei paviršinių nuotekų tvarkytojui buvo skirta sankcija. 9. Skiriamos sankcijos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant sankcijos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešima, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 11. Sankcijos skyrimo klausimo svarstymas posėdyje yra viešas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iniciatyva ar geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovo ar
(ir) jo įgalioto asmens motyvuotu prašymu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūriniu sprendimu gali paskelbti žodinį sankcijos skyrimo klausimo svarstymo posėdį uždaru, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia apsaugoti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo komercines paslaptis, asmens duomenis ar kitą konfidencialią informaciją. Uždarame Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo neatskleisti posėdžio metu sužinotos komercinės paslapties, asmens duomenų ar kitos konfidencialios informacijos.
Už tokios informacijos atskleidimą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 13. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 14. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 15. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir terminais. 16. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 17. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 18. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. 19. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.“
papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priedas
m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL
pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Savivaldybės tarybos pakeičia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustato aglomeracijų ribas iki 2021 m. kovo mėn. 1 d. 4.
straipsnyje išdėstyta įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalies redakcija, įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta 20 straipsnio 2 dalies 13 punkto redakcija, įstatymo 21 straipsnyje išdėstyta 4 dalies 6 punkto redakcija ir įstatymo 11 straipsnyje išdėstyta 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija įsigalioja 2021 m. kovo mėn. 1 d. 5. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiūlo vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis atitinkančias šio įstatymo nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusios vartotojo skolos išieškomos ir permokos grąžinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis
Projekto Nr. XIIIP-2577(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹, 35¹ STRAIPSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Šis įstatymas reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas
Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo arba organizacija ar jų padalinys. 3.
(ar) vartotojų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį. 4. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai – abonentų ir (ar) vartotojų išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už išleistas nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas). 4. 5. Bazinis nuotekų užterštumas – nuotekų teršalų koncentracija, atitinkanti didžiausią leidžiamą buitinių ir paviršinių nuotekų teršalų koncentraciją. 5. Centralizuotoji geriamojo vandens tiekimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, kuria tiekiamas geriamasis vanduo miestams, miesteliams, kaimams. 6. Centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, į kurią patenkančios nuotekos nukreipiamos į miestų, miestelių, kaimų nuotekų valymo įrenginius. 5 7. Garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – savivaldybės institucija, vykdanti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas. 7 8. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, vykdomas savivaldybės institucijos, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas. 9.
ir (arba) vartotojų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį. 8 10. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. 9 11. Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (arba) vartotojams. 10 12. Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, atsiskaitomieji geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. 13. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas – veiklos planavimo dokumentas, kuris sudaromas ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui,\ ir kuriame numatomos geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos plėtros kryptys, terminai ir reikalingos investicijos
geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, kurią viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis, kurie kreipiasi. 15.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas – savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos aglomeracijos, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, nurodomos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapai (eiga, eiliškumas) ir finansavimo šaltiniai. 13 16. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antraisiais ir trečiaisiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 14 17. Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. 18. Gyventojų ekvivalentas – sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti.
Vienas gyventojų ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS₅) yra
nustatyta tvarka geriamojo vandens ėmimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais ir naudojimas asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Individualiai išgautas geriamasis vanduo negali būti skiriamas viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti. 16 20. Individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas arba geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui arba nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiam asmeniui. 17 21. Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų. 18 22.
18 22. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. 23. Nuotekų apskaitos prietaisai – abonentų ir (arba) vartotojų išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už išleistas nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas). 19 24. Nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir
(arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. 20 25. Nuotekų transportavimo paslaugų teikimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas individualiųjų nuotekų surinkimas, transportavimas ir išleidimas į geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. 21 26. Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas. 22 27.
kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. 23 28. Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdomas abonentų ir (arba) vartotojų nuotekų tvarkymas pagal sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, nuotekų tvarkymas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, kai abonentų ar vartotojų nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas. 29. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginiai – įrenginiai, kuriais valomos ir
(arba) kuriuose kaupiamos nuotekos. 24 30. Nuotekų valymo kaina už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą – konkretiems abonentams apskaičiuota papildoma kaina už nuotekų valymą, kai abonentų nuotekų teršalų koncentracijos yra didesnės už nustatytas bazines koncentracijas ir (arba) kurių sudėtyje yra savitosios nuotekų taršos komponentų. 25 31. Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). 26 32.
vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. 27 33. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui abonentams nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antraisiais ir trečiaisiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 28 34. Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje. 29 35. Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas) – viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, teikiantis paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. 36. Reguliuojamoji veikla – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir kuriai (išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymui) reikalinga licencija. 30 37.
nuotekų tarša – teršiančių medžiagų, kurių bazinė koncentracija, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, nebuvo nustatyta ir kurių koncentracija viršija Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas ribines koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų surinkimo sistemą, ir didžiausias leidžiamas koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į gamtinę aplinką, buvimas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamose nuotekose. 38. Taršos šaltinis – aplinką teršiantis infrastruktūros objektas. 31 39. Urbanizuotos teritorijos paviršiaus valdytojas – abonentas, nuosavybės teise valdantis ar kitaip naudojantis teritoriją, kurioje susidaro paviršinės nuotekos. 32 40. Vartotojas – fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir
(arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. 33 41. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė. 34 42.
vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ir (arba) viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione. 35 43. Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas (toliau – viešojo geriamojo vandens tiekimo regionas) – teritorija, atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą – apskritį ir jos ribas, kurioje savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. 36 44. Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija (toliau – viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija) – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas plotas, kuriame savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. 37 45.
Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (toliau – Vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnį nauju 13 punktu:
„13) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus;“. 2. Buvusį 6 straipsnio 13 punktą laikyti 14 punktu. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
„9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;“
2Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nustato baudų sankcijų skyrimo taisykles, skiria baudas sankcijas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;“. 4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu: „18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;“. 5. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu: „19) atlieka geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimus;“. 6. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijas;“. 7. Buvusį 9 straipsnio 1 dalies 18 punktą laikyti atitinkamai 21 punktu. 8.
taip: „1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Šios pajamos turi sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;“. 9. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;“. 10. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;“. 11.
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą.“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;
paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;
paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;
tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
6) 7) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
7) 8) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
8) 9) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiav
imo metodika, tvirtina geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį;
11) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas arba savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prižiūri ir užtikrina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, pav
iršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą;
direktoriai ar jų įgalioti asmenys turi atlikti savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir pateikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
1) tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;
paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;
paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;
tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
6) 7) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
7) 8) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
8) 9) tarybos organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, tvirtina geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eks
ploatavimo užmokestį;
11) tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas arba savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prižiūri ir užtikrina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų (įskaitan
t paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;
administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą;
direktoriai ar jų įgalioti asmenys turi atlikti savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir pateikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka;
institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas
teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose teritorijose rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose vietovės lygmens teritorijų arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentuose dokumentą. 2. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai visi savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. 3.
centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. 4. Aglomeracijose, kuriose nuotekų valymo įrenginių nuotekose bendras fosforo kiekis ir bendras azoto kiekis sumažinamas bent po 75 procentus, individualiems nuotekų valymo įrenginiams nebūtina taikyti reikalavimų, išdėstytų šio įstatymo 12 straipsnio
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis. 5. 6.
savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų:
1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje;
2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;
3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos.“7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų
statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba kitame vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose dokumente ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.
Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.“
2Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam
geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6, ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.“
3Pakeisti 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir
(arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą tam tikros kategorijos abonentams ir vartotojams.“
4Pakeisti 16 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima, geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos, nuotekos iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidžiamos į geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 16 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją norėdamas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir
(arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui, ar paimti nuotekų mėginius), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas galėtų atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą.
Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 valandos į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.“8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);“. 2. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus;“. 3. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 12 punktu: „12) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, sudariusius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų tvarkymo;“. 4. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 13 punktu: „13) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir
(arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens ir
(arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčių asmenų, Nnuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisės ir pareigos ir šiems asmenims taikomi reikalavimai
nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie:
1) turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą. Nuotekų transportavimo reikalavimai vykdomi vadovaujantis Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše nustatytais reikalavimais;.
nustatytus reikalavimus. 2. Nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Už individualiųjų nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 3. Geriamojo vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys gali išleisti išvalytas nuotekas į paviršinius vandens telkinius vadovaudamiesi Vandens įstatyme nustatytais nuotekų išleidimo reikalavimais. 4.
4Geriamojo vandens netiekiantys,
tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys privalo:
1) teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus;
2) vykdyti nuotekų tvarkymo stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti nuotekų tvarkymo stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka;
3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir kitą valdomą turtą, reikalingą nuotekų tvarkymui;
4) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus;
5) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis;
nuotekų valymo įrenginius;
aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis su kuriais pasirašytos individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūros ir (arba) nuotekų ir (arba) valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo) išvežimo sutartys. 5. Siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys privalo teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir (arba) jų įrengimo vietą. 6.
asmenys turi teisę iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį perteklinį dumblą paimti ir panaudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių perdavimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui), atitinkamai likusį perteklinį ir veikloje nepanaudotą dumblą perduodant nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 7. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys privalo iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį ir surinktą perteklinį dumblą naudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių perdavimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui ar pakeitimui), o likusį veikloje nepanaudotą dumblą perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.“10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka
suderinus datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ,bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (arba) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui ar paiimti nuotekų mėginius.“11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) teisės aktų aplinkos ministro nustatyta tvarka projektuoti, įrengti, registruoti, konservuoti ir likviduoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti Aplinkos ministerijos;
2) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus; siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) per 12
iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame sklype) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
1) teisės aktų aplinkos ministro nustatyta tvarka projektuoti, įrengti, registruoti, konservuoti ir likviduoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti Aplinkos ministerijos;
2) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus; siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) per 12
iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame sklype) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama
sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
5) užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir
(arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo arba kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius įrengiančiu, ir
(ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
6) atiduoti nuotekas ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
5) užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir
(arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo arba kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius įrengiančiu, ir
(ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
6) atiduoti nuotekas ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra pasirašęs sutartis su daugiau kaip vienu nuotekas transportuojančiu asmeniu, asmenys nuotekas gali atiduoti vienam iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytų individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėjų pasirinktinai.
Asmenys už individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas apmoka individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduoda nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius;
(arba) individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, o savivaldybių tarybų patvirtintose aglomeracijose individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų reikalavimų. Aglomeracijose, kuriose nuotekų valymo įrenginių nuotekose bendras fosforo kiekis ir bendras azoto kiekis sumažinamas bent po 75 procentus , individualiems nuotekų valymo įrenginiams nebūtina taikyti reikalavimų, išdėstytų šiame punkte.“12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas
tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. 2.
sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo. Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarka abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai patalpų ar teritorijos savininkas nesutinka įsileisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atstovų, kai sugadintas ar kitaip pažeistas geriamojo vandens apskaitos prietaisas, atsiskaitomasis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. 4.
viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekisai nustatomias pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. 5. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, paviršinių nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas apie tai informuoja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją. Ši institucija privalo vykdyti kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.
Abonentai, kuriems geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, privalo sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas abonentui jo buveinės adresu arba oficialioje interneto svetainėje skelbiamu elektroninio pašto adresu išsiunčia pasirašyti paruoštą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Jeigu abonentas negrąžina geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui pasirašytos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties per 20 darbo dienų nuo jos išsiuntimo dienos arba raštu pateikia atsisakymą pasirašyti šią sutartį, laikoma, kad abonentas atsisako pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. 6. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai sudaro sutartis su šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiais nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis.“13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų
kaina nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais ir turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Paviršinių nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina vykdomos veiklos paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Kainų nustatymas
tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais. 2. Vadovaudamosi šiuo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje. 4. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles. Paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip trejų 3 metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos.
Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų patirti eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti. 5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų metų reguliavimo laikotarpiui. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jeigu šios geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti. 5. 6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų 3 metų reguliavimo laikotarpiui. 6. 7.
teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, numatomos būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos;
2) vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėmis, nustatoma licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža;
4) įvertinamos būtinosios veiklos plano įgyvendinimo sąnaudos ir įtaka kainos augimui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;
lyginamosios analizės aprašu, nustatomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodikliai. 7. 8. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
1) įvertinamos būtinosios veiklos plano, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla, įgyvendinimo sąnaudos ir įtaka kainos augimui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;
2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla;
3) atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla. 8. 9. Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. 9. 10.
vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms tvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto projektų gavimo dienos suderina kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildoma informacija, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Derindama kainų projektus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, taip pat nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais. 10.
tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai keičiami, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Ši komisija peržiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, įvertinusi geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose atliktus pakeitimus bei įtaką kainų augimui, priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. Apie priimtą sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informuoja atitinkamą savivaldybę ir geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją. 11. Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms. 12. Savivaldybių tarybų nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos perskaičiuojamos kiekvienais metais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos. 13. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą.
Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto projektų gavimo dienos suderina perskaičiuotų kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir
(arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas. 14. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, įvertina, ar savivaldybių tarybai nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų.
Nustačiusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai tokį planą privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms. 15.
tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas šio straipsnio 9 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nepateikia derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų arba savivaldybės taryba šio straipsnio 9 10 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nenustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ar nevykdo šio straipsnio 16 dalyje nustatytų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui. 16.
kontrolės komisija kontroliuoja, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal metodiką ir šio straipsnio 6 ir 7 ir 8 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, taip pat ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai suderino su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės tarybos pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant šio straipsnio
nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitų susijusių būtinųjų sąnaudų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius 1 mėnesį pašalintų arba šio įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas kainas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius vieną mėnesį nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo. 17. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų bazinių kainų derinimo. 18.
tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. 19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 20. Abonentai ir vartotojai į tam tikras kategorijas skirstomi atsižvelgiant į vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, atsiskaitymą už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą. 21. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, šių paslaugų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Nuotekų valymo kainos už savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, pateikia savivaldybės tarybai tvirtinti savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, skiriamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti. 22.
viršijus konkretiems abonentams skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 23. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuojamų kainų derinimo skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.“15 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių veiklos patikrinimai
ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimus. Asmenų duomenys privalo būti tvarkomi ir saugomi vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atlikdama patikrinimus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę:
atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, asmens duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpas duoti paaiškinimų;
jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
asmenimis, kurių paslaugomis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija naudosis atlikdama patikrinimą;
komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vardu:
nuotekų tvarkytojo ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
patikrinimo veiksmams atlikti;
institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4.
ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo:
bendradarbiautų su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija;
atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
kontrolės komisijai pareikalavus, paaiškinimus duoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpose;
geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo patalpose ar teritorijoje;
įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6.
nuotekų tvarkytojas turi teisę:
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
prieduose nurodytos informacijos;
svarstant patikrinimo aktą. 7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas teises ir pareigas. 8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 9.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgaliotais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir
bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio įstatymo nustatytos sankcijos. 10. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, jos įgaliotiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir
informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 11.
tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“16 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo
paslaugas tvarka
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius. 3.
vandens apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą skaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir jo dydį tvirtina savivaldybės taryba. ,Atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo. įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 4. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytus atvejus. 5. Jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamojo vandens tiekimo paslaugas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. 6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju.
Tokiu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru rašytiniu susitarimu, nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, įskaitant skirtumą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ir apie šį sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. 7. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka. 8. Priimtų tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines nuotekas, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų Nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu jo lėšomis arba tais atvejais, kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas.
Abonentams, savo lėšomis įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias ius nuotekų apskaitos prietaisus, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus, ir bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų įsirengtų nuotekų apskaitos prietaisų ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis. Abonentui atsiskaitant už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą, nuotekų mėginiai imami nepertraukiamai kasdien, už nuotekų mėginių paėmimą ir tyrimus sumoka abonentas. 9. Abonentais ir vartotojas, kuriems pagal šio straipsnio 8 dalį gali būti įrengtas atsiskaitomasis nuotekų apskaitos prietaisas, pageidaujantys už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti pagal faktiškai išleidžiamą nuotekų kiekį, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui teikia prašymą įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą, kad už nuotekų tvarkymo paslaugas būtų galima atsiskaityti pagal jo rodmenis. Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o jeigu yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jeigu abonentai arba vartotojai ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sutartyje nesusitaria kitaip. 10.
nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. 11. Atsiskaitomuosius Nuotekų apskaitos prietaisus įrengia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, kai nuotekų apskaitos prietaisą įrengiamas abonentas pageidavimu). Atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 12 11. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo sudaryti galimybę abonentams ir vartotojams už jiems patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatytais atsiskaitymo būdais (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip). Atsiskaitymo būdą pasirenka abonentas ir vartotojas. 13. 12. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugas sąlygos nustatomos Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 14. 13. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.“17 straipsnis. Įstatymo papildymas 35¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 35¹ straipsniu: „35 ¹straipsnis.
Už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių vartotojo skolų ir permokų apmokėjimo tvarka Dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi vartotojo skola už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už 2 mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas laikotarpį. Permoka už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.“18 straipsnis. Dešimtojo skirsnio pakeitimas Pakeisti dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Baudos Sankcijos ir jų skyrimo tvarka „1.
Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams už vykdant licencijuojamą veiklą padarytus pažeidimus, kurie per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2. Baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 3.
veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. Sprendimą skirti baudą priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 4. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
sunkinančias aplinkybes. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas buvo baustas bauda. 7. Skiriamos baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 8. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, priėmusi sprendimą svarstyti baudos skyrimo klausimą, privalo per 5 darbo dienas informuoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, kuriam baudos skyrimo klausimas bus svarstomas, ir nurodyti baudos skyrimo klausimo svarstymo datą. 9.
tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki baudos skyrimo klausimo svarstymo datos. 10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant baudos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama bauda, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, baudos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. Baudų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Baudų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 11. Sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, baudos negali būti skiriamos. 12. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta bauda, vykdymo. 13. Sprendimas skirti baudą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti skundžiamas teismui. 14. Sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laikotarpį įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. 15. Įsigaliojus sprendimui skirti baudą, paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama per 30 kalendorinių dienų.
Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 17. Skundą dėl sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, pažeidusiam šio įstatymo nuostatas, būtų akivaizdžiai per didelė, nes būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą. 18. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi, licencijos turėtojas nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių veiksmų padarinius ir atlygino žalą, bauda, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, gali būti neskiriama, o apsiribojama rašytine pastaba.“ „1.
Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 3. Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 34¹straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudą iki 0,5 procentų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamosios veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudą iki 6 000 eurų. 4. Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 3 procentų metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas.
Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti įspėjimą, neskirdama baudos. 6. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams skiriamos sankcijos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8.
tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba padarė pažeidimą, dėl kurio per paskutinius 12 mėnesių geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui buvo skirta sankcija. 9. Skiriamos sankcijos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir
sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant sankcijos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama sankcija, vadovas ir (arba) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešima, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 11. Sankcijos skyrimo klausimo svarstymas posėdyje yra viešas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iniciatyva ar geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovo ar (ir) jo įgalioto asmens motyvuotu prašymu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūriniu sprendimu gali paskelbti žodinį sankcijos skyrimo klausimo svarstymo posėdį uždaru, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia apsaugoti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo komercines paslaptis, asmens duomenis ar kitą konfidencialią informaciją. Uždarame Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo neatskleisti posėdžio metu sužinotos komercinės paslapties, asmens duomenų ar kitos konfidencialios informacijos.
Už tokios informacijos atskleidimą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 13. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 14. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 15. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir terminais. 16. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 17. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 18. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. 19. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.“
Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priedas
1. 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Savivaldybės tarybos iki 2021 m. kovo 1 d. pakeičia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustato aglomeracijų ribas. 4.
straipsnio 4 dalyje išdėstyto Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 13 punktas ir įstatymo
m. kovo 1 d. 5. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiūlo vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis atitinkančias šio įstatymo nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusios vartotojų skolos išieškomos ir permokos grąžinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aglomeracijoje įrengtiems nuotekų valymo įrenginiams, šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIIP-2577(3) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas
urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti
vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginiais
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo arba organizacija ar jų padalinys. 3.
geriamojo vandens apskaitos prietaisai – abonentų ir (ar) vartotojų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį. 4. Atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai – abonentų ir (ar) vartotojų išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už išleistas nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas). 4. 5. Bazinis nuotekų užterštumas – nuotekų teršalų koncentracija, atitinkanti didžiausią leidžiamą buitinių ir paviršinių nuotekų teršalų koncentraciją. 5. Centralizuotoji geriamojo vandens tiekimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, kuria tiekiamas geriamasis vanduo miestams, miesteliams, kaimams. 6. Centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema – geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama vamzdynų sistema, į kurią patenkančios nuotekos nukreipiamos į miestų, miestelių, kaimų nuotekų valymo įrenginius. 5
institucija, vykdanti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas. 7
geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas, vykdomas savivaldybės institucijos, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas. 9.
vandens apskaitos prietaisai – abonentų ir (arba) vartotojų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį. 8
10Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo,
teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. 9
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (arba) vartotojams. 10
infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, atsiskaitomieji geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. 13. Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas – veiklos planavimo dokumentas, kuris sudaromas ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui,\ ir kuriame numatomos geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos plėtros kryptys, terminai ir reikalingos investicijos11
sutartis – geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, kurią viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis, kurie kreipiasi. 15.
(arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antraisiais ir trečiaisiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 14
vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. 18. Gyventojų ekvivalentas – sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti.
Vienas gyventojų ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS₅) yra 60 gramų. 15
aktų nustatyta tvarka geriamojo vandens ėmimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais ir naudojimas asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Individualiai išgautas geriamasis vanduo negali būti skiriamas viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti. 16
ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas arba geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui arba nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiam asmeniui. 17
tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų. 18 22.
18
vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. 23. Nuotekų apskaitos prietaisai – abonentų ir (arba) vartotojų išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už išleistas nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas). 19
infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. 20
nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas. 22 27.
22
komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. 23
nuotekų tvarkytojo vykdomas abonentų ir (arba) vartotojų nuotekų tvarkymas pagal sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, nuotekų tvarkymas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, kai abonentų ar vartotojų nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas. 29. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginiai – įrenginiai, kuriais valomos ir (arba) kuriuose kaupiamos nuotekos. 24
konkretiems abonentams apskaičiuota papildoma kaina už nuotekų valymą, kai abonentų nuotekų teršalų koncentracijos yra didesnės už nustatytas bazines koncentracijas ir (arba) kurių sudėtyje yra savitosios nuotekų taršos komponentų. 25
(išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). 26 32.
26
infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. 27
reguliavimo laikotarpiui abonentams nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, antraisiais ir trečiaisiais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 28
kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje. 29
tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas) – viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, teikiantis paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. 36. Reguliuojamoji veikla – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir kuriai (išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymui) reikalinga licencija. 30 37.
30
37Savitoji nuotekų tarša – teršiančių medžiagų, kurių bazinė koncentracija,
vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, nebuvo nustatyta ir kurių koncentracija viršija Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas ribines koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų surinkimo sistemą, ir didžiausias leidžiamas koncentracijas medžiagų, išleidžiamų į gamtinę aplinką, buvimas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamose nuotekose. 38. Taršos šaltinis – aplinką teršiantis infrastruktūros objektas. 31
valdytojas – abonentas, nuosavybės teise valdantis ar kitaip naudojantis teritoriją, kurioje susidaro paviršinės nuotekos. 32
vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir
(arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. 33
valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė. 34 42.
34
geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ir (arba) viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione. 35
(toliau – viešojo geriamojo vandens tiekimo regionas) – teritorija, atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą – apskritį ir jos ribas, kurioje savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. 36
(toliau – viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija) – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas plotas, kuriame savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. 37 45.
37
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (toliau
straipsnį nauju 13 punktu: „13) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus;“. 2. Buvusį 6 straipsnio 13 punktą laikyti 14 punktu. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 9 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
„9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;“
straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nustato baudų sankcijų skyrimo taisykles, skiria baudas sankcijas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;“. 4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu: „18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tvirtina Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;“. 5. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu: „19) atlieka geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimus;“. 6. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijas;“. 7. Buvusį 9 straipsnio 1 dalies 18 punktą laikyti atitinkamai 21 punktu. 8.
9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Šios pajamos turi sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;“. 9. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šios dalies
kontrolės komisijos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;“. 10. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;“. 11.
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą.“. 5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;2
3) tarybos, tvirtindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;3
4) tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;4
5) tarybos paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;5
6) tarybos tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
10) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiav
imo metodika, tvirtina geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį;
teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;10
12) administracijų direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas arba savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;11
geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;12
14) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;13
15) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;14
procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, pav
iršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;16
vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą;
22) administracijos direktoriai ar jų įgalioti asmenys turi atlikti savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir pateikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka;7
23) institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje Savivaldybių:
paviršines nuotekas) infrastruktūros plėtros planus;
infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai;2
3) tarybos, tvirtindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose planus, sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;3
4) tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą;4
5) tarybos paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;5
6) tarybos tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus;
nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
nustatyta Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas;
infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą;
10) tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika, tvirtina geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eks
ploatavimo užmokestį;
teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;10
12) administracijų direktoriai tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas arba savivaldybės (savivaldybių) valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;11
geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų sprendinių įgyvendinimą vykdymą,;12
14) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;13
15) administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys užtikrina vandenviečių apsaugos zonų steigimą nustatymą teisės aktų nustatyta tvarka;14
procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;
asmenys teikia informaciją apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir informuoja visuomenę apie geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, paviršinių nuotekų tvarkytojus, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų (įskaitan
t paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų kokybę, sąlygas ir kainas;16
vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kai viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui sustabdomas ar panaikinamas veiklos licencijos galiojimas;
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius;
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą;
22) administracijos direktoriai ar jų įgalioti asmenys turi atlikti savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir pateikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka;7
23) institucijos atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas
1Savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus,
planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose teritorijose rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose vietovės lygmens teritorijų arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentuose dokumentą. 2. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai visi savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. 3.
neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Reikalavimas individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų netaikomas, jei nustatoma, kad į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius miestų nuotekų valymo įrenginius patenkančiose nuotekose bendras fosforo kiekis ir bendras azoto kiekis sumažinamas bent po 75 procentus. 4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis. 5.
savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų:
ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje;
įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;
ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba kitame vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose dokumente ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.
Šioje sutartyje turi būti numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6, ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.“
straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio
įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą tam tikros kategorijos abonentams ir vartotojams.“
straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima, geriamojo
vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos, nuotekos iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidžiamos į geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka.“
straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją norėdamas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir
(arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui, ar paimti nuotekų mėginius), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas galėtų atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą.
Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 valandos į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.“
1.
straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);“. 2. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 11 punktu: „11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus;“. 3. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 12 punktu: „12) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, sudariusius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų tvarkymo;“. 4. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 13 punktu: „13) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo
įrenginius prižiūrinčių asmenų, Nnuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisės ir pareigos ir šiems asmenims taikomi reikalavimai
transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie:
1) turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą. Nuotekų transportavimo reikalavimai vykdomi vadovaujantis Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše nustatytais reikalavimais;.
2) atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. 2. Nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Už individualiųjų nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 3. Geriamojo vandens netiekiantys, tačiau nuotekų tvarkymo paslaugas teikiantys asmenys gali išleisti išvalytas nuotekas į paviršinius vandens telkinius vadovaudamiesi Vandens įstatyme nustatytais nuotekų išleidimo reikalavimais. 4.
asmenys privalo:
šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus;
tvarkymo stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka;
3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir kitą valdomą turtą, reikalingą nuotekų tvarkymui;
tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus;
apskaičiuotomis kainomis;
6) aglomeracijos ribose surinktas nuotekas perduoti tik į tos pačios aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius;
7) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis su kuriais pasirašytos individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūros ir (arba) nuotekų ir (arba) valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo) išvežimo sutartys. 5. Siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys privalo teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir (arba) jų įrengimo vietą. 6.
valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys turi teisę iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį perteklinį dumblą paimti ir panaudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių perdavimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui), atitinkamai likusį perteklinį ir veikloje nepanaudotą dumblą perduodant nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 7. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys privalo iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį ir surinktą perteklinį dumblą naudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių perdavimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui ar pakeitimui), o likusį veikloje nepanaudotą dumblą perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ,bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (arba) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui ar paiimti nuotekų mėginius.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
įrengti, registruoti, konservuoti ir likviduoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti Aplinkos ministerijos;
išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus; siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) per
iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame sklype) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų.
Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo:
įrengti, registruoti, konservuoti ir likviduoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį, jį naudoti Aplinkos ministerijos;
išgaunamą ir naudojamą geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkomas nuotekas teikti informaciją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
3) per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus; siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginius aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) per
iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame sklype) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo arba kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
(dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir
(arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo arba kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;
(dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir
(arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra pasirašęs sutartis su daugiau kaip vienu nuotekas transportuojančiu asmeniu, asmenys nuotekas gali atiduoti vienam iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytų individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėjų pasirinktinai.
Asmenys už individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas apmoka individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, kuriam atiduoda nuotekas transportuoti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius;
7) užtikrinti, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimus, o savivaldybių tarybų patvirtintose aglomeracijose individualusis nuotekų tvarkymas atitiktų nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų reikalavimų.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas
vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. 2. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo.
Asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Šie asmenys turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarka abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai patalpų ar teritorijos savininkas nesutinka įsileisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atstovų, kai sugadintas ar kitaip pažeistas geriamojo vandens apskaitos prietaisas, atsiskaitomasis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. 4.
nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekisai nustatomias pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. 5. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, paviršinių nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas apie tai informuoja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančią instituciją. Ši institucija privalo vykdyti kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.
Abonentai, kuriems geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, privalo sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas abonentui jo buveinės adresu arba oficialioje interneto svetainėje skelbiamu elektroninio pašto adresu išsiunčia pasirašyti paruoštą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Jeigu abonentas negrąžina geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui pasirašytos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties per 20 darbo dienų nuo jos išsiuntimo dienos arba raštu pateikia atsisakymą pasirašyti šią sutartį, laikoma, kad abonentas atsisako pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. 6. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai sudaro sutartis su šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiais nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis.“
Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais ir turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su paviršinių nuotekų tvarkymo veikla ir paslaugų organizavimu abonentams, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Paviršinių nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina vykdomos veiklos paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Kainų nustatymas
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais principais. 2. Vadovaudamosi šiuo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje. 4. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles. Paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip trejų 3 metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos.
Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų patirti eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti. 5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų metų reguliavimo laikotarpiui. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jeigu šios geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti. 5. 6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų 3 metų reguliavimo laikotarpiui. 6. 7.
vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos;
atskyrimo taisyklėmis, nustatoma licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė;
protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža;
įgyvendinimo sąnaudos ir įtaka kainos augimui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;
5) vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašu, nustatomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodikliai. 7. 8. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais:
būtinosios veiklos plano, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla, įgyvendinimo sąnaudos ir įtaka kainos augimui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;
2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla;
protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla. 8. 9. Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. 9. 10.
10Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai,
vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms tvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto projektų gavimo dienos suderina kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildoma informacija, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Derindama kainų projektus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, taip pat nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais. 10.
nuotekų tvarkytojų veiklos ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai keičiami, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Ši komisija peržiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, įvertinusi geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir
(arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose atliktus pakeitimus bei įtaką kainų augimui, priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. Apie priimtą sprendimą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informuoja atitinkamą savivaldybę ir geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją. 11. Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms. 12. Savivaldybių tarybų nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos perskaičiuojamos kiekvienais metais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotos bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos. 13. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia savivaldybių taryboms perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą.
Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų kainų projektą, vadovaudamiesi Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo bazinių kainų projekto projektų gavimo dienos suderina perskaičiuotų kainų projektus. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir
(arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotų bazinių kainų projektą, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų perskaičiuotas bazines kainas. 14. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, įvertina, ar savivaldybių tarybai nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų.
Nustačiusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai tokį planą privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms. 15.
nuotekų tvarkytojas šio straipsnio 9 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nepateikia derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų, kiekvienais metais peržiūrimų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektų arba savivaldybės taryba šio straipsnio 9
tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ar nevykdo šio straipsnio 16 dalyje nustatytų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę inicijuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų apskaičiavimą ir vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui. 16.
savivaldybių tarybų nustatytos ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal metodiką ir šio straipsnio 6 ir 7 ir 8 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, taip pat ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai suderino su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės tarybos pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant šio straipsnio 6 ir 7 ir 8 dalyse nustatytus kainų nustatymo principus, arba nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitų susijusių būtinųjų sąnaudų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius 1 mėnesį pašalintų arba šio įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas kainas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius vieną mėnesį nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo. 17. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui ir savivaldybei apie priimtus sprendimus dėl geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuotų bazinių kainų derinimo. 18.
viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. 19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 20. Abonentai ir vartotojai į tam tikras kategorijas skirstomi atsižvelgiant į vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, atsiskaitymą už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą. 21. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, šių paslaugų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaudamasis Nuotekų valymo kainos už savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, pateikia savivaldybės tarybai tvirtinti savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, skiriamos naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti. 22.
papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 23. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuojamų kainų derinimo skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.“
Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių veiklos patikrinimai
kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimus. Asmenų duomenys privalo būti tvarkomi ir saugomi vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atlikdama patikrinimus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę:
1) pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, asmens duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpas duoti paaiškinimų;
3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją, asmens duomenis ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;
8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vardu:
1) nekliudomai įeiti į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;
5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;
6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo:
1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija;
2) pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;
3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pareikalavus, paaiškinimus duoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patalpose;
4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo patalpose ar teritorijoje;
5) vykdyti kitus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6.
geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę:
1) informuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją apie neteisėtus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;
2) apskųsti neteisėtus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus;
3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;
4) dalyvauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje svarstant patikrinimo aktą. 7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas teises ir pareigas. 8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus). Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 9.
ir energetikos kontrolės komisijos ir jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo tinkamai bendradarbiauti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgaliotais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio įstatymo nustatytos sankcijos. 10. Tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, jos įgaliotiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti asmens duomenis, reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos įgalioti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 11.
straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinamas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio
kontrolės komisijai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka
patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius. 3.
pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą skaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir jo dydį tvirtina savivaldybės taryba. ,Atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo. įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 4. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytus atvejus. 5. Jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamojo vandens tiekimo paslaugas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir
vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. 6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju.
Tokiu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru rašytiniu susitarimu, nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, įskaitant skirtumą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ir apie šį sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. 7. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka. 8. Priimtų tvarkyti nuotekų, išskyrus paviršines nuotekas, kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Atsiskaitomieji nuotekų Nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami abonento pageidavimu jo lėšomis arba tais atvejais, kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms ir šis kiekis nepatenka į nuotekas.
Abonentams, savo lėšomis įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias ius nuotekų apskaitos prietaisus, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus, ir bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų įsirengtų nuotekų apskaitos prietaisų ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis. Abonentui atsiskaitant už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą, nuotekų mėginiai imami nepertraukiamai kasdien, už nuotekų mėginių paėmimą ir tyrimus sumoka abonentas. 9. Abonentais ir vartotojas, kuriems pagal šio straipsnio
už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti pagal faktiškai išleidžiamą nuotekų kiekį, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui teikia prašymą įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą, kad už nuotekų tvarkymo paslaugas būtų galima atsiskaityti pagal jo rodmenis. Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o jeigu yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jeigu abonentai arba vartotojai ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sutartyje nesusitaria kitaip. 10.
nuotekų atidavimo riba įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. 11. Atsiskaitomuosius Nuotekų apskaitos prietaisus įrengia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis (išskyrus šio straipsnio
pageidavimu). Atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. 12
sudaryti galimybę abonentams ir vartotojams už jiems patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatytais atsiskaitymo būdais (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip). Atsiskaitymo būdą pasirenka abonentas ir vartotojas. 13. 12. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugas sąlygos nustatomos Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 14. 13. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 35¹ straipsniu: „35 ¹straipsnis.
Už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių vartotojo skolų ir permokų apmokėjimo tvarka Dėl geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi vartotojo skola už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už 2 mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas laikotarpį. Permoka už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojui skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.“
Pakeisti dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
SANKCIJŲ SKYRIMO TVARKA“. 19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Baudos Sankcijos ir jų skyrimo tvarka „1.
Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams už vykdant licencijuojamą veiklą padarytus pažeidimus, kurie per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
3) už veiklos saugumo, efektyvumo, patikimumo, nediskriminavimo principų pažeidimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių licencijuojamos veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2. Baudos nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 3.
3. Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. Sprendimą skirti baudą priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 4. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo sukeltas pasekmes;
4) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas buvo baustas bauda. 7. Skiriamos baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 8. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, priėmusi sprendimą svarstyti baudos skyrimo klausimą, privalo per 5 darbo dienas informuoti geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, kuriam baudos skyrimo klausimas bus svarstomas, ir nurodyti baudos skyrimo klausimo svarstymo datą. 9.
baudos skyrimo svarstymo datą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per
kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant baudos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama bauda, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, baudos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. Baudų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Baudų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 11. Sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, baudos negali būti skiriamos. 12. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta bauda, vykdymo. 13. Sprendimas skirti baudą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti skundžiamas teismui. 14. Sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu per tą laikotarpį įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. 15. Įsigaliojus sprendimui skirti baudą, paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama per 30 kalendorinių dienų.
skirti baudą yra vykdomasis dokumentas. Sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 17. Skundą dėl sprendimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, pažeidusiam šio įstatymo nuostatas, būtų akivaizdžiai per didelė, nes būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą. 18. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nepadarė esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi, licencijos turėtojas nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių veiksmų padarinius ir atlygino žalą, bauda, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, gali būti neskiriama, o apsiribojama rašytine pastaba.“ „1.
Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio;
2) už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemą, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 2.
nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 3. Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, jos įgaliotų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 34¹straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 34¹straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudą iki 0,5 procentų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamosios veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skiria baudą iki 6 000 eurų. 4. Asmenims, vykdantiems geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą neturint geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 3 procentų metinių veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas.
Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti įspėjimą, neskirdama baudos. 6. Geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams skiriamos sankcijos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo sukeltas pasekmes;
4) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8.
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą arba padarė pažeidimą, dėl kurio per paskutinius 12 mėnesių geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui buvo skirta sankcija. 9. Skiriamos sankcijos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 10. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant sankcijos skyrimo klausimą dalyvauja geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam gali būti skiriama sankcija, vadovas ir (arba) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir pasiaiškinti. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui turi būti suteikta teisė pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos.
Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą, laiką ir negautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tinkamu pranešimu laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešima, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi neatvykimo į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas, priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 11. Sankcijos skyrimo klausimo svarstymas posėdyje yra viešas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iniciatyva ar geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovo ar (ir) jo įgalioto asmens motyvuotu prašymu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūriniu sprendimu gali paskelbti žodinį sankcijos skyrimo klausimo svarstymo posėdį uždaru, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia apsaugoti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo komercines paslaptis, asmens duomenis ar kitą konfidencialią informaciją. Uždarame Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo neatskleisti posėdžio metu sužinotos komercinės paslapties, asmens duomenų ar kitos konfidencialios informacijos.
Už tokios informacijos atskleidimą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. 13. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. 14. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 15. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka ir terminais. 16. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 17. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 18. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. 19. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.“20 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priedas
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).“21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir 4 dalis, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2019 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Savivaldybės tarybos iki 2021 m. kovo 1 d. pakeičia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustato aglomeracijų ribas. 4.
įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje išdėstyto Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 13 punktas ir įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto 21 straipsnio 4 dalies 6 punktas įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. 5. Viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2019 m. gruodžio
tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis atitinkančias šio įstatymo nuostatas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusios vartotojų skolos išieškomos ir permokos grąžinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aglomeracijoje įrengtiems nuotekų valymo įrenginiams, šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais ir priedu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino 2017 m. vasario 16 d. gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2193 dėl netinkamo direktyvos įgyvendinimo. Europos Komisija oficialiu pranešimu informavo, kad, išnagrinėjusi Lietuvos nurodytas teisės aktų nuostatas ir pateiktus paaiškinimus, padarė išvadą, kad Lietuva nesilaikė direktyvos 3, 4 ir 15 straipsnių ir I priedo A, B ir D dalių, o aglomeracijų, turinčių daugiau kaip
reikalavimų. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti aiškesnį reglamentavimą, kuris atitiktų direktyvos reikalavimus. Įstatymo projekto uždaviniais siekiama:
aglomeraciją, kurioje geriamasis vanduo tiekiamas centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginiais;
savivaldybių tarybos ir įtvirtintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane;
išgavimo ir individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginių registravimo informacinę sistemą. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto rengimas inicijuotas gavus Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2193 dėl netinkamo direktyvos įgyvendinimo. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagrindiniai LR teisės aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau –Įstatymas), jo įgyvendinamieji teisės aktai, Vietos savivaldos įstatymas ir Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa, patvirtinta Vyriausybės 2017 m. vasario
Vietos savivaldos įstatymo 6 str., geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių administracijos direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas.
Savivaldybės, planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, rengia ir tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose nustatant viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas (į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų) savivaldybės turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas (3 str. 17 d., 12 str.).
tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose turi būti nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, numatyta, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas. Atsižvelgiant į tai, šiame plane numatoma, kada ir kokiais būdais tam tikrose savivaldybės teritorijose bus tiekiamas kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, tačiau galiojančiame įstatyme nėra įtvirtinta kas yra aglomeracija, kurioje pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos <..>“ arba „kai nuotėkų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį“. Savivaldybės paviršinių nuotekų tvarkymo plėtrą numato vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (12 str. 1d.). Aglomeracijos apibrėžimas įtvirtintas LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente, tačiau nėra įtvirtintos pareigos apsibrėžti aglomeracijų ribas.
Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kuris turi pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus) arba pagal Įstatymo 21 straipsnį nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie turi atitikti specialius reikalavimus, t. y. turėti nuosavybės teise ar teisėtai valdyti nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą, atitikti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas.
Įstatymas numato pareigą asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir (arba) tvarkantiems nuotekas, per 12 mėnesių prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros: kai individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos. Pastebėtina, kad ši pareiga įsigalioja, kai yra visos išvardytos 4 aplinkybės. Pagal Įstatymo 34 straipsnio nuostatas geriamojo vandens tiekėjai veiklos sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles.
Paviršinių nuotekų tvarkytojai veiklos sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto
Įstatymo projektu įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktą, Įstatymo projektas papildomas nuostata, kad šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą. Įstatymo projekto
Įstatymo projektas papildomas naujomis sąvokomis.
1) Direktyvoje vartojama aglomeracijos sąvoka
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį „urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“, to paties straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad „urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“.
Pažymėtina, kad pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad visose aglomeracijose būtų miesto nuotėkų surinkimo sistemos <..>“ arba „kai nuotėkų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį“, atsižvelgiant į tai aglomeracijos teritorija siejama su centralizuotai tiekiama nuotekų tvarkymo paslauga. Lietuvos geologijos tarnybos žemės gelmių registro duomenimis, 2018 m. balandžio 12 d. buvo registruoti 19364 vandens gavybos gręžiniai, kurių savininkas yra identifikuotas, iš jų 15221 gręžinys priklauso fiziniam asmeniui arba fizinių asmenų grupei. Pažymėtina, kad netinkamai prižiūrimi ir apleisti gręžiniai yra potencialiai taršūs objektai. Todėl siekiant užtikrinti saikingą požeminio vandens naudojimą, požeminio vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo ir užteršimo, racionaliau išnaudoti sukurtos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros pajėgumus, aglomeracijos teritorija siejama su centralizuotai tiekiama ar numatoma tiekti geriamojo vandens tiekimo sistema.
2) Įstatymo projekte įtvirtinama „gyventojų ekvivalentas“ sąvoka, t. y. sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas gyventojo ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS₅) yra 60 g. Pažymėtina, kad vykdant ūkinę veiklą aglomeracijoje susidarančios nuotekos yra įskaičiuojamos į gyventojų ekvivalentą, todėl ūkine veikla užsiimantys subjektai taip pat pateks į aglomeraciją. 3) Siekiant užtikrinti direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekte įtvirtinama „centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema“, o siekiant užtikrinti požeminio vandens naudojimą, įtvirtinama sąvoka „centralizuotoji geriamojo vandens tiekimo sistema“. Šių nuostatų reglamentavimas užtikrins racionaliau išnaudoti sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pajėgumus, mažinti aplinkos teršimą individualiai tvarkomomis nuotekomis, prisidės prie saikingo požeminio vandens naudojimo ir geresnės požeminio vandens išteklių apsaugos. 4) Pakoreguotos „atsiskaitomieji geriamojo vandens paskaitos prietaisai“ ir „atsiskaitomieji nuotekų apskaitos prietaisai“ sąvokos, atsisakant perteklinio žodžio „atsiskaitomasis“, nes vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina.
Atsižvelgiant į tai, visi apskaitos prietaisai, kurie naudojami atsiskaitymui su vartotoju, turi būti atsiskaitomieji ir metrologiškai patikrinti. 5) Įvertinant tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymas pirmiausia sietinas su miestų, miestelių ir šalia jų esančiomis teritorijomis, todėl pakoreguojama „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas“ sąvoka. Tokiu atveju įtvirtinama galimybė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą rengti ne tik savivaldybės, bet ir vietovės lygmens. Numatoma, kad šiame plane turėtų būti nustatytos aglomeracijos. Taip pat numatoma, kad paviršinių nuotekų tvarkymo plėtra galėtų būti numatyta šiame plane. 6) Atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas ir plėtra vykdoma pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planus, Įstatymo projekte įtvirtinama „Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas“ sąvoka.
Pažymėtina, kad Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planas yra įmonės veikos planas, kuris sudaromas 3 metų laikotarpiui ir kuriame aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kurio organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės organizuodamos geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų suteikimą savivaldybės teritorijoje, rengia ir vadovaujasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planais, kuriuose nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas. ir nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas siekiant gyventojus aprūpinti teisės aktuose nustatytus visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiomis nepertraukiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Pažymėtina, kad savivaldybės rengiami ir tvirtinami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai yra geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planų pagrindas, todėl abejuose planuose turi būti numatytos plėtros kryptys, terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad infrastruktūros plėtros plane numatomi finansavimo šaltiniai, t. y. (valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, Europos Sąjungos fondų lėšos ir pan.), o veiklos plane numatomos investicijos (piniginės lėšos). 7) Siekiant užtikrinti direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekte įvirtintos naujos „Nuotekų valymo ir
(ar) kaupimo įrenginiai“, „Taršos šaltinis“ sąvokos.
nuotekų tvarkymas yra licencijuojama veikla, o paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo veiklai nereikia licencijos, tačiau šios paslaugos kainą taip pat reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Įstatymo projektas papildomas sąvoka „Reguliuojamoji veikla“. Įstatymo projekto 3–5 straipsnis (Institucijų (Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir savivaldybių institucijų) kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje) Įstatymo 6 straipsnis papildomas nuostata, suteikiančia teise Aplinkos ministerijai patvirtinti aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus, kuriais vadovaujantis savivaldybės turės nusistatyti ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose patvirtinti aglomeracijų teritorijų ribas. Kriterijai bus įtvirtinti LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų ar abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų ginčų sprendimas ne teismo tvarka reglamentuotas Įstatymo 37 straipsnyje, o vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnyje, Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punktas pripažįstamas netekusiu galios.
Įvertinant tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ir energetikos sektoriaus reguliavimo principai panašūs, remiantis šilumos ūkyje taikomu principu, kad savivaldybės taryba (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
komisijos patvirtintą metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, Įstatymo projekte įtvirtinamas toks pat principas ir nustatoma Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pareiga tvirtinti Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir prižiūrėti, kaip ji taikoma, o savivaldybės tarybai vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika, tvirtinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Tokiu atveju tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, tiek geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestis savivaldybių tarybose turės būti tvirtinamas vienu metu. Pažymėtina, kad siūlomas naujas reglamentavimas abonentų ir vartotojų finansiniams interesams jokios įtakos neturės.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija tvirtinti Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir derinti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, numatant, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro ne tik geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, bet ir paviršinių nuotekų tvarkytojų 0,3 procento praėjusių metų paviršinių nuotekų tvarkymo pajamų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kaip geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnį atlieka reguliuojamų įmonių veiklos patikrinimus. Analogiška priežiūros priemonė taikoma ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamoms energetikos įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suvienodinti nuostatas su Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 22 punktu, prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų funkcijų Įstatymo projekte numatoma papildoma funkcija – atlikti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimus. Pažymėtina, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įvertinus 0,3 proc. įmokas nuo paviršinių nuotekų tvarkymo pajamų, kaip būtinąsias sąnaudas, šiuo metu Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje suderintų paviršinių nuotekų tvarkytojų kainos padidėtų vidutiniškai 0,001 Eur/m³ (atskirais atvejais nuo 0,0003 Eur/m³ iki 0,0009 Eur/m³), tai yra suapvalinus praktiškai galutinei kainai įtakos neturėtų.
Teritorijų planavimo
teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius“, atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai. Atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 17 d. priimto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių įstatymo nuostatas, kurios įsigalios 2019 m. lapkričio 1 d., kiek tai susiję su savivaldybės valdomos įmonės sąvokos nustatymu, Įstatymo projekte, kaip ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte „savivaldybės kontroliuojamų įmonių“ sąvoka pakeičiama į „savivaldybės valdomos įmonės“ sąvoką.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Įstatymo projekte numatoma, kad savivaldybių tarybos vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko dalyvio teises ir pareigas arba administracijų direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas.
Įstatymo projektu savivaldybių administratorių direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims numatomos pareigos, susijusios su direktyvos tinkamu įgyvendinimu: administracijų direktoriai užtikrina, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nustatytų sprendinių įgyvendinimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina, kad tik tose aglomeracijų dalyse, kuriose centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduotų naudos aplinkai ir centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, individualus nuotekų tvarkymas turi atitikti nuotekų išvalymą iki reikalavimų, teisės aktais nustatytų tai aglomeracijai.
Įstatymo projektu savivaldybių administratorių direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims numatomos pareigos, susijusios su direktyvos tinkamu įgyvendinimu: administracijų direktoriai užtikrina, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nustatytų sprendinių įgyvendinimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys kas 10 metų įvertina, ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinką realią situaciją ir, esant poreikiui, inicijuoja minėto plano keitimą; administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu užtikrina, kad tik tose aglomeracijų dalyse, kuriose centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduotų naudos aplinkai ir centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, individualus nuotekų tvarkymas turi atitikti nuotekų išvalymą iki reikalavimų, teisės aktais nustatytų tai aglomeracijai. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, savivaldybės tarybos patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų.“ Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr.
D1-885 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, rengiant ar keičiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiųjų planą, plano rengėjai, bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje privalo išnagrinėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvas vadovaujantis Taisyklių priedu. Atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvų ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimą (parengti ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaitą). Alternatyvas pagrįsti ekonominiais skaičiavimais ir poveikiu aplinkai. Ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita turi būti suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Aplinkos ministerija. Ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita teikiama derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Aplinkos ministerijai. Sprendimai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdo (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vamzdynais, individualių geriamojo vandens gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių įrengimo /statymo) priimami išnagrinėjus alternatyvas. Turi būti parenkamas ekonomiškai tinkamiausias (priimtiniausias) ir aplinkosauginiu požiūriu saugiausias būdas.
Parenkant būdą, reikia įvertinti sprendimo poveikį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimui/mažėjimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Aplinkos ministerijai buvo pateikti 4 infrastruktūros plėtros planai, kuriuose atlikti ekonominiai skaičiavimai ir poveikis aplinkai dėl pasirinkto paslaugų teikimo būdo, todėl Įstatymo projekte įtvirtinamos nuostatos, jau yra įgyvendinamos. Pažymėtina, kad Europos Komisija, įvertindama, kaip Lietuvoje laikomasi direktyvos nuostatų, pateikė pastabą, kad ne visos Lietuvos savivaldybės yra patvirtinusios taisykles, kuriomis būtų išsamiai reglamentuojamos individualių nuotekų tvarkymo sistemų (toliau – ITS), įskaitant ITS kontrolės, tikrinimo, duomenų fiksavimo ir tvarkymo, sutarčių sudarymo ir registracijos taisykles, ir nėra vieningos ITS registracijos sistemos. Įvertinant tai ir tai, kad savivaldybės skirtingai reglamentuoja individualiojo geriamojo vandens išgavimo ir individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginių registravimo tvarką, naudojimą, apskaitą ir kontrolę, kad skirtingų sistemų administravimas neracionalus ir sunkiai prieinamas kitiems vartotojams, siekiant užtikrinti, kad visos ITS tvarkomos nuotekos atitiktų reikalavimus, planuojama kurti vieningą ITS registravimo informacinę sistemą. ITS registravimo informacinė sistema veiktų prie šiuo metu veikiančios informacinės sistemos „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS
„AIVIKS“). Atsižvelgiant į tai ir siekiant
užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, Įstatymo projekte numatoma pareiga administracijų direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims teikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų tvarkymo įrenginius.
Įvertinant tai, kad gyventojų skaičių pokyčiai įtakoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninius rodiklius. Didėjant gyventojų skaičiui savivaldybėje, didėja geriamojo vandens sąnaudos ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikis ir atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, kas 10 metų įvertų ar geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos atitinka realią situaciją ir esant poreikiui, inicijuotų minėto plano keitimą. Įstatymo projekto 6 straipsnis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas, organizavimas) Pažymėtina, kad savivaldybės, planuodamos geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, rengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose turi nustatyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo teritorijas. Įgyvendinant direktyvos nuostatas, Įstatymo projektu papildoma, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose taip pat turėtų būti nustatytos aglomeracijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra atskiros infrastruktūros ir jų plėtra galima nepriklausomai viena nuo kitos, Įstatymo projektu numatoma, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti planuojama tiek rengiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, tiek rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą (pvz., detalųjį, bendrąjį planą ir pan.) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Iki šiol buvo numatyta siekiamybė užtikrinti 95 procentams viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba, kad jie turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.
Atsižvelgiant į direktyvos nuostatų perkėlimą, į siekį užtikrinti saikingą požeminio vandens naudojimą ir geresnį požeminio vandens išteklių apsaugą, Įstatymo projektas papildomas nauja nuostata, kad kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir
(arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Šiuo metu Įstatyme nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš išvardintų trijų kriterijų. Įvertinant tai, kad gyvenamosios vietovės samprata apibūdinta LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, šio įstatymo 1 str. nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių <...> gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves.
Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai <...>“, t. y. visa mūsų šalies teritorija susideda iš gyvenamųjų vietovių. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte sukonkretinama ir numatoma, kad „į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų <...>“. Pažymėtina, kad šiuo metu Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas trečiasis kriterijus – „kai gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų“ praktikoje nebuvo taikomas, todėl atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti darnų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymą, bei įvertinant tai, kad planuojama infrastruktūros plėtra turi apimti tiek jau užstatytas (urbanizuotas), tiek ir numatytas užstatyti teritorijas (urbanizuojamas). Įstatymo projekte trečiasis kriterijus numatomas, kaip „teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos“. Įstatymo projekto 7 straipsnis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba, priežiūra ir naudojimas) Šiuo metu Įstatyme įtvirtinta, kad vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą tam tikros kategorijos abonentams ir vartotojams.
Tačiau toks reglamentavimas nebuvo konkretus, todėl geriamojo vandens tiekėjai skirtingai traktuodavo, kokios sąnaudos įskaičiuojamos į prijungimo sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, kad vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) bus nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis.
Įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir
(ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją), praktikoje dažnai kildavo diskusijų iki kurios išvardintos turto ribos geriamojo vandens tiekėjas turi nutiesti infrastruktūrą ir įrengti įvadus ir išvadus (pvz., vartotojai pageidaudavo nutiesti infrastruktūrą iki sklype esančios individualaus namo nuotekų valyklos, nors geriamojo vandens tiekėjas pagal įstatymo nuostatas turėdavo nutiesti pareigą iki pirmos pagal nuosavybę esančios turto ribos t. y. sklypo) atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte konkretizuojama vieta, t. y. esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros (tai gali būti ir sklypo riba, o, jei jos nėra, – visi kiti išvardinti aspektai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas neturės įtakos abonentų ar vartotojų papildomiems finansavimo kaštams, prisijungiant prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Įstatymo projektas papildomas nauju 16 straipsnio 13¹punktu, kuriuo numatoma, kad aglomeracijoje, asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo ribos), kai individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Gavus žemės savininko sutikimą, nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių (t. y. asmens nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje iki įrenginio, kuris neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų), esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros Tokiu atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, įrengiama asmeniui nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, tik turint raštišką sutikimą (panašiai kaip numatyta Žemės įstatyme) su žemės savininku.
Pažymėtina, kad asmeniui atsisakius jog viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas tiestų infrastruktūrą, privalėtų nusitiesti infrastruktūrą savo lėšomis. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, įrengimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami įprastus, šiuo metu naudojamus finansavimo šaltinius (t. y, abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas, kreditai, Europos Sąjungos fondų lėšos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos arba užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų ir Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos). Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tiesimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise (panauda) priklausytų žemės savininkui, kuris būtų atsakingas už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą. Jei žemės savininkas būtų valstybė ar savivaldybė, tokiu atveju nutiesta infrastruktūra priklausys geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kaip ir dabar numatyta Įstatyme, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra įrengiama valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Įvertinant tai, kad tam tikru atveju infrastruktūra priklausytų asmeniui, o Įstatymo 16 straipsnio
nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus konkrečius atvejus, Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalis, papildoma ir šia išimtimi. Įstatymo projekto 8-11 straipsniai (Penktasis skirsnis. Asmenų teisės ir pareigos) Direktyva nustato, jog visos konkrečioje aglomeracijoje susidarančios nuotekos turi būti išvalomos iki tai konkrečiai aglomeracijai taikomų reikalavimų. Todėl konkrečioje aglomeracijoje surinktos nuotekos ir/ar dumblas turi būti valomi tos aglomeracijos NVĮ. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte numatoma, kad aglomeracijos ribose surinktas nuotekas perduoti tik į tos pačios aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius.
Įvertinant tai, kad savivaldybės skirtingai reglamentuoja ITS naudojimą, apskaitą ir kontrolę, kad skirtingų sistemų administravimas neracionalus ir sunkiai prieinamas kitiems vartotojams, siekiant užtikrinti, kad visos ITS tvarkomos nuotekos atitiktų reikalavimus, planuojama nustatyti vieningą ITS registravimo informacinę sistemą. ITS registravimo informacinė sistema veiktų prie šiuo metu veikiančios informacinės sistemos „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“). Informacinės sistemos informacija bus naudojama ITS apskaitai ir kontrolei, kad būtų užtikrintas direktyvos įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatomos pareigos savivaldybėms, geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantiems, įrengiantiems ir (ar) prižiūrintiems asmenims teikti duomenis (apie asmenis, individualiai tvarkančius nuotekas, apie parduotų ir įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir (arba) įrengimo vietą) aplinkos ministro nustatyta tvarka. Direktyvos 3 str. 1 d. nustatyta, kad „kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatoma, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus, kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai ir kiti asmenys, kurie turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą. Šiuo metu Įstatyme buvo nustatyta papildoma pareiga „atitikti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata praktikoje retai įgyvendinama, jos atsisakoma. Individualių biologinių nuotekų valymo įrenginių tinkamo funkcionavimo viena iš esminių sąlygų – gamintojo nustatyto reikiamo dumblo kiekio palaikymas. Kai individualus nuotekų valymo įrenginys pradedamas eksploatuoti, dirbtinai į jį įrenginio paleidimo metu turi būti įpilamas pradiniam jo veikimui būtinas dumblo kiekis, kuris įprastai yra atvežamas iš kito perteklinį dumblo kiekį turinčio nuotekų valymo įrenginio.
Įstatymo projekto 9 straipsnyje numatoma, kad nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantys, įrengiantys ir (ar) prižiūrintys asmenys turi teisę surinkti iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį perteklinį dumblo kiekį ir privalo iš individualius nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančių asmenų tokiuose įrenginiuose susidarantį ir surinktą perteklinį dumblą naudoti tik naujų nuotekų valymo įrenginių įvedimui į eksploataciją, eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių remontui (reikiamo dumblo kiekio papildymui ar pakeitimui), o likusį veikloje nepanaudotą dumblą perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam ar centralizuotai aglomeracijoje nuotekas tvarkančiam asmeniui ar geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas (išskyrus aglomeracijoje), numatoma pareiga per 9 mėnesius (šiuo metu Įstatyme nustatytas 12 mėnesių laikotarpis, tačiau pagal kitų šalių patirtį ir realią praktiką užtenka ir mažesnio laikotarpio, todėl Projekte numatomas 9 mėnesių laikotarpis) sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teises ar kitaip pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklus prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros: kai individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas aglomeracijoje, kai individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos, ir raštu atsisakius, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą asmens nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, numatoma pareiga per
tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas (išskyrus aglomeracijoje), numatoma pareiga per 9 mėnesius (šiuo metu Įstatyme nustatytas 12 mėnesių laikotarpis, tačiau pagal kitų šalių patirtį ir realią praktiką užtenka ir mažesnio laikotarpio, todėl Projekte numatomas 9 mėnesių laikotarpis) sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teises ar kitaip pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklus prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros: kai individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos Asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir
(arba) individualiai tvarkantiems nuotekas aglomeracijoje, kai individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (arba) nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų; kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą nepašalinami teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimai; kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui; kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos, ir raštu atsisakius, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą asmens nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, numatoma pareiga per
tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama
prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Apibendrinant, asmenys individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, tiek viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, tiek aglomeracijoje įgyja pareigą prisijungti prie geriamojo vandens tiekėjo infrastuktūros, kai yra įstatyme išvardintos visos aplinkybes, išskyrus asmenims aglomeracijoje nustatyta papildoma aplinkybė,
Įstatymo projekto
tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sudarymas ir nutraukimas) Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo reglamentavimą, nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas vykdomas abonentui ir geriamojo vandens tiekėjui sudarius sutartį arba, jei sutartis nesudaryta, tačiau abonento valdomi nuotekų tvarkymo įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, laikoma, kad viešoji geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta. Vadovaujantis šia nuostata, abonentai dažnai nesutinka pasirašyti viešosios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarties, motyvuodami sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad savitoji ir padidėjusi nuotekų tarša yra specifinė tarša, kurios nekontroliavimas gali įtakoti geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros sugadinimą bei aplinkos teršimą, todėl siekiant išvengti šių pasekmių Vyriausybės 2007 m. sausio
tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 17 punkte nustatyta, kad abonento ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sudarytoje sutartyje turi būti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nustatytas abonentui leidžiamas išleisti nuotekų užterštumas ir nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių. Tačiau abonentai atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, motyvuodami, kad jų sutartis laikoma sudaryta nuo nuotekų tvarkymo komunikacijų prijungimo prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir netikslinga papildomai pasirašyti naujos sutarties.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad konkretiems abonentams, kuriems geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas ir kurie moka papildomą nuotekų valymo kainą už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą, nes jų nuotekų teršalų koncentracija yra didesnė už nustatytas bazines koncentracijas ir (ar) sudėtyje yra savitosios nuotekų taršos komponentų, dėl šios paslaugos teikimo būtų sudaryta rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis. Tokiu atveju būtų užtikrinta abonentų ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teisėtų interesų apsauga ir išvengta galimo neigiamo poveikio aplinkai. Siekiant neapkrauti sutarčių ir nenumatyti perteklinio reikalavimo, atsisakoma konkrečių nuostatų, kurias reglamentuoja kiti teisės aktai. Įstatymo projekto 14-15 straipsniai (Sąnaudų apskaita ir kontrolė. Kainų nustatymas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai ) Įstatymo 34 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma įvertinat būtinąsias veiklos plano įgyvendinimo sąnaudas ir įtaką kainų augimui. Pažymėtina, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vertindama ūkio subjektų veiklos planus, ir ūkio subjektai, teikdami kainų projektus derinimui, skirtingai interpretuoja šią Įstatymo nuostatą.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte papildomai nustatoma, „kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, <...> reikalingos investicijos <..> geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir po šių priemonių įgyvendinimo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų patirti eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai <...>“. Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atliekamos investicijos sukuria ne tik sąnaudų pokyčius, bet ir pardavimų pokyčius, tai yra įvykdžius plėtrą, prie teikiamų paslaugų prisijungia nauji vartotojai, kurių dėka išauga parduodamų paslaugų kiekis, o jo išaugimas turi įtakos kainai, todėl tai būtina įvertinti derinant kainas. Įstatymo projektu tvirtinama, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje numatytas 30 kalendorinių dienų laikotarpis savivaldybių taryboms nustatyti kainas po suderinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte numatomas analogiškas laikotarpis (1 mėnuo) pažeidimams ištaisyti.
Tiek energetikos sektoriaus, tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimo ir kainodaros principai yra iš esmės vienodi – abiejų sektorių veiklos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taikydama analogiškas priežiūros priemones ir mechanizmus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamai įgyvendinti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus, ypač lygiateisiškumo principą, kad tiek Įstatymo, tiek Energetikos įstatymo nuostatos, susijusios su atitinkamų priežiūros priemonių taikymo procedūrinėmis nuostatomis, būtų vienodos, kad priežiūros priemonių procedūriniai reikalavimai būti taikomi vienodi visiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamiems subjektams, Įstatymo projektas papildomas nauju 34¹ straipsniu, kuris reglamentuoja geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos patikrinimų reikalavimus bei procedūras. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos papildomos atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 24¹ straipsnio nuostatas. Įstatymo projekto
patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka) Šiuo metu Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo ir patikros sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą“, tačiau realiai praktikoje apskaitos prietaisų įrengimo eksploatavimo ir patikros sąnaudos atsispindėdavo sąskaitoje atskiroje eilutėje, todėl tai vartotojams sukeldavo papildomų neaiškumų.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą būtų skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir patvirtintas savivaldybės tarybos. Tokiu atveju tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, tiek geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestis savivaldybių tarybose turės būti tvirtinamas vienu metu. Pažymėtina, kad siūlomas naujas reglamentavimas abonentų ir vartotojų finansiniams interesams jokios įtakos neturės.
Įstatymo projekte išsamiau reglamentuojama geriamojo vandens tiekimo tvarka, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vietą pasirenka įvade, tokiu atveju geriamojo vandens tiekėjas neturėtų pareigos įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisų butuose ir kitose patalpose (išskyrus įgytų pareigą įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisą įvade), todėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu turėtų nuspręsti, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis (pagal apskaitos prietaisus, butų ar kitų patalpų plotą, ir t. t.), ir apie pasirinktą sprendimą privalėtų pranešti raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Šiuo metu Įstatymo
įrengti nuotekų apskaitos prietaisus dviem alternatyviais atvejais: esant abonento pageidavimui arba kai abonentas per kalendorinius metus daugiau negu pusę patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms, ir šis kiekis nepatenka į nuotekas. Pažymėtina, kad antru atveju nustatyta pareiga praktiškai neįgyvendinama, kadangi, jei nėra įrengto nuotekų apskaitos prietaiso, viešasis geriamojo vandens tiekėjas neturi informacijos ir negali nustatyti, ar daugiau negu pusė abonentui patiekto vandens kiekio nepatenka į nuotekų kiekį. Kai šią informaciją viešajam tiekėjui pateikia pats abonentas, laikoma, kad nuotekų apskaitos prietaisas įrengiamas abonento pageidavimu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami tik abonento pareikalavimu. Tokiu atveju abonentų interesai bus visiškai užtikrinti.
Įstatymo projekto 17-20 straipsniai (Už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių vartotojo skolų ir permokų apmokėjimo tvarka, Dešimtas skirsnis. Ginčų ir skundų nagrinėjimas, Sankcijų skyrimo tvarka, Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) Siekiant panašių santykių teisinio reguliavimo nuoseklumo vartotojų atžvilgiu visuose sektoriuose, Įstatymo projektas papildomas nauju straipsniu, reglamentuojančiu apmokėjimo tvarką už suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas susidariusių vartotojo skolas ir permokas. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) 2016 m. gegužės 30 d. rekomendacijoje Nr. 01/2016 „Dėl ACER ir nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo užtikrinimo“ konstatavo, jog nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumas turi būti užtikrintas ir kituose sektoriuose, kuriuose atliekama nacionalinio reguliavimo funkcija. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nacionalinei reguliavimo institucijai vykdant keleto sektorių reguliavimą, bendrieji reguliavimo principai bei priemonės, tokios kaip reguliuojamos veiklos patikrinimai ar sankcijų skyrimas, turėtų būti vienodi visiems reguliuojamiems sektoriams. Atitinkamai Įstatymo projekto 38 straipsnis yra patobulintas atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 36 straipsnį, kuriuo vadovaujantis sankcijos yra skiriamos energetikos įmonėms. Pažymėtina, kad iš esmės yra keičiamos ir papildomos sankcijos skyrimo procedūrinės nuostatos, papildomai įvertinant praktikoje taikant Įstatymo nuostatas iškilusias problemas, tokias kaip poveikio priemonių taikymo spraga reguliuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą vykdantiems subjektams ir kt.
Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamos informacijos ir duomenų teisingumo nustatymas yra būtinas, siekiant tinkamai įvertinti įmonės veiklą, todėl Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai yra reikalinga gauti informaciją bei duomenis iš kitų iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių bei fizinių asmenų, kurie gali turėti patikrinimui reikalingą informaciją. Atitinkamai, skatinant šiuos asmenis tinkamai bendradarbiauti ir teikti visą turimą informaciją, siūlytina nustatyti Projekte nurodytas sankcijas už tokios informacijos nepateikimą. Įvertinant tai, kad sankcijos pagal savo tikslą yra skirtos atgrasyti geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus nuo pažeidimų padarymo, todėl Įstatymo projekte siūlomi sankcijų dydžiai užtikrins šio tikslo pasiekimą, neleis tikrinamoms įmonėms piktnaudžiauti veiksmais ir trukdyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai atlikti patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas papildomas nauju 35¹ straipsniu, analogiškai 2017-11-21 Energetikos įstatymui Nr. XIII-788 nustatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo susidariusios vartotojo skolos išieškomos ir permokos grąžinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat Įstatymo projekte atliekami ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu tenkanti geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, nuotekų transportavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantiems, įrengiantiems ir (ar) prižiūrintiems asmenims administracinė našta ir administracinės naštos pokytis apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 706
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl
Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ nuostatomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė, aplinkos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per teisės aktų nustatytus terminus turės priimti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus:
1) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 127 „Dėl Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
4) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-636 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
5) LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr.
D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;
7) LR aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. D1-500 „Dėl Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“;
kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“) nuostatų patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio
paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
nutarimą Nr. O3-44 „Dėl sankcijų skyrimo patvirtinimo“;
12) Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo mokesčio apskaičiavimo metodiką (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija);
energetikos kontrolės komisija). 12.
lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymo projektą, savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 000 000 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „viešasis geriamojo vandens tiekimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo nariai: Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis
12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹, 35¹ STRAIPSNIAIS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodžių „punktu“, „jį“ įrašytini žodžiai „dalimi“, „ją“. 2. Projekto 2 straipsnis tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 45 punktą, terminai straipsnyje turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. 3. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalies pirmajame sakinyje skliaustai, atidaryti po žodžių „turto ribos“, neuždaryti, todėl tekstas neaiškus. 4. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje taisytina neaiški formuluotė
„(valstybės ar savivaldybės žemės ribos)“. 5. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo
įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje, projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo terminija turi būti nuosekli, vietoj žodžių „valdomoje žemėje“ įrašytini žodžiai „valdomame sklype“. 6. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ministras priima ir pasirašo įsakymus, vietoj žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“. 7.
turi sudaryti sąlygas prijungti jiems“ įrašytina formuluotė „asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jam“. 8. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
į Civilinio kodekso sutarčių teisės nuostatas, vietoje žodžių junginio
„pasirašyti sutartį“ vartoti žodžių junginį „sudaryti sutartį“. 9. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
abonentas „atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį“. Šiuo atveju būtina formalizuoti abonento atsisakymą sudaryti sutartį, nes toks atsisakymas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes – geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. 10. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
kainos pokyčiui“ taisytina, nes jos turinys neaiškus. 11. Projekto 14 straipsnyje dėstomame įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinamos bazinių kainų nustatymo taisyklės. Neaišku, kodėl vienur vartojamas terminas „kiekvienais metais peržiūrimos bazinės kainos“, o kitur - „kiekvienais metais perskaičiuotos bazinės kainos“, „kiekvienais metais perskaičiuojamos kainos“. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 12. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
taryboje“ įrašytina formuluotė „jo dydį tvirtina savivaldybės taryba“. 13. Projekto 21 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „2 dalį“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „2 ir 4 dalis“. 14.
„išdėstyta <...> dalies redakcija“, „išdėstyta <...> punkto
redakcija“ įrašytinos formuluotės „išdėstyta <...> dalis“, „išdėstytas <...> punktas“, o vietoje formuluotės „įstatymo 21 straipsnyje išdėstyta“ įrašytina formuluotė „įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto 21 straipsnio“. 15. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01 Nr. S-2018-7097 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respubilikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1), 35(1) straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2577 atitikties europos sąjungos teisei Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1), 35(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2577 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 2, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
3 dalies redakcija:
„3. Kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų
surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, tokiose planu išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir
(arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Reikalavimas individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų netaikomas, jei nustatoma, kad į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius miestų nuotekų valymo įrenginius patenkančiose nuotekose bendras fosforo kiekis ir bendras azoto kiekis sumažinamas bent po 75 procentus.“ Projekto nuostatos tobulintinos.
Pirma, analizuojamos straipsnio dalies pirmojo ir antrojo sakinių nuostatos reguliuoja skirtingus dalykus: pirmojo sakinio – sąlygas, kurioms esant gali būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, antrojo - viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų netaikymas individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose. Nurodytuose sakiniuose išdėstytos nuostatos perkelia skirtinguose Direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų tvarkymo straipsniuose išdėstytas nuostatas: pirmojo sakinio - Direktyvos 91/271/EEB 3 straipsnio 1 dalies[1], antrojo sakinio - Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio 4 dalies[2]. Atsižvelgiant į tai, siūlytume analizuojamos straipsnio dalies pirmojo ir antrojo sakinių nuostatas išdėstyti atskirose straipsnio dalyse. Antra, Lietuva nuo 2004 m. gegužės 1 d. taiko Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio 2, 3 ir 8 dalių nuostatas. Pastebėtina, kad Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurias siūloma perkelti į analizuojamą projektą, yra alternatyvios 5 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms[3]. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija yra jautri azotui ir fosforui zona.
Taigi neaišku, kaip bus įgyvendinamos kartu viena kitai alternatyvios ir dėl to vargu ar galimos tarpusavyje suderinti (nustato skirtingus individualiems valymo įrenginiams taikomus reikalavimus valant nuotekas) iš Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio perkeltos nuostatos, neaišku, kas ir kada nuspręs, kurios nuostatos turi būti taikomos. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kokius reikalavimus turi atitikti individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai, jei nustatoma, kad į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius miestų nuotekų valymo įrenginius patenkančiose nuotekose bendras fosforo kiekis ir bendras azoto kiekis sumažinamas bent po 75 procentus. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Trečia, pastebėtina, kad Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio 2 dalyje, kurią Lietuva yra pasirinkusi taikyti nuo 2004 m. gegužės
jautrias zonas išleidžiamos į nuotekų surinkimo sistemas patekusios miesto nuotekos būtų išvalytos taikant griežtesnius reikalavimus nei 4 straipsnyje tose aglomeracijose, kurios turi daugiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalentų. Tuo tarpu projekte tai niekaip neatsispindi. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Priimtas įstatymas turėtų įsigalioti 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tą pačią dieną įsigalioja ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1629, kuriuo keičiamo įstatymo 3 straipsnis yra papildytas naujomis dalimis, taigi tą pačią dieną įsigalios du įstatymai, kuriuose bus skirtingai išdėstytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio nuostatos.
Priimant įstatymą būtina į tai atsižvelgti, pvz. inkorporuoti į analizuojamą projektą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1629 padarytus 3 straipsnio pakeitimus ir nustatyti kitą, vėlesnę, projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo datą, pvz. 2019 m. gegužės 2 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Direktyvos 91/271/EEB 3 straipsnio 1 dalis: „<...> Kai nuotėkų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl to, kad tokia sistema neduotų naudos aplinkai, arba dėl to, kad ji per daug brangiai kainuotų, yra naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios užtikrina tokį pat aplinkos apsaugos lygį.” [2] Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio 4 dalis: „4. Jautriose zonose, kur galima įrodyti, kad į visus toje zonoje esančius miesto nuotėkų valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose bendras fosforo kiekis sumažinamas bent 75 % bei bendras azoto kiekis sumažinamas bent 75 %, individualiems nuotėkų valymo įrenginiams nebūtina taikyti reikalavimų, išdėstytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse“. [3] Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio 2 dalis: „2. Valstybės narės užtikrina, kad miesto nuotėkos, patenkančios į nuotėkų surinkimo sistemas iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10 000 g.e., prieš išleidžiant į jautrias zonas ne vėliau kaip nuo 1998 m. gruodžio 31 d. būtų pradėtos valyti pagal griežtesnius negu aprašyta 4 straipsnyje reikalavimus.“ 3.
Direktyvos 91/271/EEB
straipsnio 2 dalyje aprašytų miesto nuotėkų valymo įrenginių nuotėkos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. Komisija gali iš dalies keisti šiuos reikalavimus. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos laikantis 18 straipsnio
Kaimo reikalų komitetas
1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹,
ĮSTATYMO projektO NR. XIIIP-2577ES 2018-10-17
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė; padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Vandenų politikos skyrius vyr. specialistė Judita Vaišnorienė, Žemės ūkio viceministras – Darius Liutikas, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė;
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas – Bronius Miežutavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-261 Projekto 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „punktu“, „jį“ įrašytini žodžiai „dalimi“, „ją“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-262 Projekto 2 straipsnis tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 45 punktą, terminai straipsnyje turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Pritarti 3.
7(16) 3(13) Projekto 7 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalies pirmajame sakinyje skliaustai, atidaryti po žodžių „turto ribos“, neuždaryti, todėl tekstas neaiškus. Pritarti
7(16) 4(13¹) Projekto 7 straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje taisytina neaiški formuluotė „(valstybės ar savivaldybės žemės ribos)“. Pritarti
7(16) 4(131) Projekto 7 straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 131 dalyje, projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo terminija turi būti nuosekli, vietoj žodžių „valdomoje žemėje“ įrašytini žodžiai „valdomame sklype“. Pritarti
9(21)
Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ministras priima ir pasirašo įsakymus, vietoj žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“. Pritarti
11(23)
Projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte taisytina klaida: vietoj formuluotės „asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jiems“ įrašytina formuluotė „asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jam“. Pritarti
12(32) (4,5) Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei visame įstatymo tekste siūlytina, atsižvelgiant į Civilinio kodekso sutarčių teisės nuostatas, vietoje žodžių junginio „pasirašyti sutartį“ vartoti žodžių junginį „sudaryti sutartį“. Pritarti 9.
12(32)
įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos. Neaišku, kada bus laikoma, jog abonentas „atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį“. Šiuo atveju būtina formalizuoti abonento atsisakymą sudaryti sutartį, nes toks atsisakymas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes – geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. Pritarti
14(34) (7,8) (4,1) Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 8 dalies 1 punkto nuostata
„pardavimo įtaka kainos pokyčiui“ taisytina, nes jos turinys neaiškus. Pritarti
14(34) Projekto 14 straipsnyje dėstomame įstatymo
vienur vartojamas terminas „kiekvienais metais peržiūrimos bazinės kainos“, o kitur - „kiekvienais metais perskaičiuotos bazinės kainos“, „kiekvienais metais perskaičiuojamos kainos“. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
16(35)
įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „ir tvirtinamas savivaldybės taryboje“ įrašytina formuluotė „jo dydį tvirtina savivaldybės taryba“. Pritarti
1 Projekto 21 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „2 dalį“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „2 ir 4 dalis“. Pritarti 14.
4 Projekto 21 straipsnio 4 dalyje vietoje formuluočių „išdėstyta <...> dalies redakcija“, „išdėstyta <...> punkto redakcija“ įrašytinos formuluotės „išdėstyta <...> dalis“,
„išdėstytas <...> punktas“, o vietoje formuluotės „įstatymo 21
straipsnyje išdėstyta“ įrašytina formuluotė „įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto
Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Įstatymo projektas parengtas nuo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2385ES (kuris buvo pateiktas Vyriausybės) atskyrus nuostatas dėl karšto vandens reglamentavimo aspektų ir nuostatos yra identiškos Vyriausybės anksčiau parengto įstatymo projekto nuostatoms, todėl nėra tikslinga prašyti Vyriausybės išvados
16Europos teisės departamentas,
2018-10-09 Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1), 35(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2577 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Buitinių vartotojų sąjunga, 2018-10-02 Buitinių vartotojų sąjunga savo 2018-10-02 rašte Nr.
medžiagos) dėl įstatymo projekto XIIIP-2577 siūlo įstatyme nustatyti:
skirto karšto vandens ruošimui) pirkimo pardavimo vieta yra įvadas;
vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis;
už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka;
kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo (karšto) vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka;
įrengti, pakeisti, apžiūrėti ir pan. geriamo (karšto) vandens apskaitos prietaisus, Geriamo vandens pirkimo – pardavimo sutartys nesudaromos arba Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka jos nutraukiamos. Nepritarti Teikiami pasiūlymai yra dėl karšto vandens reglamentavimo aspektų, todėl yra nesusiję su šio įstatymo projekto tikslais ir turėtų būti teikiami kitam įstatymo projektui
savivaldybių asociacija, 2018-10-12 7(16) 4(13¹⁾ Lietuvos savivaldybių asociacija savo 2018-10-11 rašte Nr. (6)-SD-602 (pridedamas prie posėdžio medžiagos) dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2577, nepritaria minėtam įstatymo projektui ir jo 7 straipsnyje išdėstyto 16 straipsnio papildymui 13¹ straipsniu.
Taip pat teikia pastabą, jog įstatymo projekte nereglamentuojama tvarka dėl privataus gerbūvio atstatymo po nuotekų ir (arba) vandens tinklų tiesimo darbų. Siūloma:
dalies nuostatą, pagal kurią vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje <...> iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos;
nustatyti asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas ir individualiai išgaunančių geriamąjį vandenį, besąlyginę pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos, numatant prisijungimo terminus ir atsakomybę už įpareigojimo nevykdymą;
Vyriausybei nustatyti vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų nutiesimo bei pastatų sanitarinių techninių įrenginių įrengimo socialiai remtiniems asmenims bei šių darbų finansavimo tvarką. Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo projektui pritarti, tačiau nepritarti toms įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įpareigojami aglomeracijose savo lėšomis įrengti infrastruktūrą nuo valstybės ar savivaldybės žemės ribos iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio <...> ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. 3. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-15 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija savo 2018-10-15 rašte Nr.
(pridedamas prie posėdžio medžiagos) nesutinka su įstatymo projekto nuostatomis, kuriomis vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įpareigojami aglomeracijose savo lėšomis įrengti infrastruktūrą nuo valstybės ar savivaldybės žemės ribos iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio <...> ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pritarti
„Vilniaus vandenys“, 2018-10-15 7(16) 4(13¹⁾ UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-10-15 raštas dėl įstatymo projekto XIIIP-2577 (pridedamas prie posėdžio medžiagos). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas nutiesti infrastruktūrą privačiame sklype ir tai finansuoti iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo lėšų yra iš esmės supriešinantis visuomenę ir diskriminuojantis visus vartotojus, ypač tuos, kurie įprasta tvarka infrastruktūrą savo sklype nusitiesė savo lėšomis (pavyzdžiui, tokio asmens kaimynai), siūlytina nustatyti pareigą asmeniui, kurio nuosavybės teisės ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiesė infrastruktūrą, sumokėti už šios infrastruktūros nutiesimą (atlyginti patirtas išlaidas) ir perimti infrastruktūrą šio asmens nuosavybėn, bei nustatyti tokių išlaidų kompensavimo mechanizmą socialiai remtiniems asmenims iš valstybės arba savivaldybių biudžeto. Manytina, kad šis pasiūlymo variantas išspręstų anksčiau aptartas problemas:
supriešinta, būtų išvengiama vienu asmenų diskriminacija kitų atžvilgiu, nes finansinė pagalba būtų teikiama tik tiems asmenims, kuriems jos iš tiesų reikia – atitinkantiems remtino asmens kriterijus; 2.
Asmenys reguliavimu nebūtų skatinami daryti aplinkosaugos pažeidimų ir tyčia nesijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai tam sudarytos sąlygos, ir teršti aplinką;
reguliavimo nuoseklumas, kaip tai ir numatyta Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje: viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams priklausys infrastruktūra, esanti valstybės ar savivaldybės valdomoje žemėje, o privatiems asmenims – esanti privačioje žemėje. Siūlome: pakoreguoti normos dalį ir išdėstyti ją taip: „<...>Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka žemės savininkas, o tuo atveju, jeigu jis atitinka socialiai remtino asmens kriterijus – išlaidos apmokamos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto pagal [atsakingos institucijos] patvirtintą kompensacijų tvarką geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir
tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) nuosavybės teise ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą“. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
žodžius „regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjas“, kadangi įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, koks tai objektas ir jo įteisinimas gali apriboti savivaldybių kompetenciją vykdant viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojo funkcijas. Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 13 punktuose žodžius „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);“ Nepritarti Sąvoka „Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“ yra įtvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 29 d. 2. Seimo narys Povilas Urbšys, 2018-10-11 8(20)
dalį nauju 11 punktu: „11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui reikalavimus;“ Pritarti Pasiūlymo formuluotė identiška įstatymo projekte esančiam 20 str. 2 d. 11 p. 3. Seimo narys Povilas Urbšys, 2018-10-11 8(20)
Papildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu: „12) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, sudariusius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų tvarkymo;“ Pritarti Pasiūlymo formuluotė identiška įstatymo projekte esančiam 20 str. 2 d. 12 p. 4. Seimo narys Povilas Urbšys, 2018-10-11 8(20)
straipsnio 2 dalį nauju 13 punktu: „13) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“ Nepritarti Sąvoka „Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“ yra įtvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 29 d. 5. Seimo narys Povilas Urbšys, 2018-10-11 9(21)
Pasiūlymas susijęs su 1 pasiūlymu. Pasiūlymas: „9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje žodžius „regioninis geriamojo vandens tiekėjas“:
paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus.
Už individualiųjų nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.“ Nepritarti Sąvoka „Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“ yra įtvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 29 d. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2577 ES ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas, Aurimas Gaidžiūnas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-11-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos advokatė Beata Vilienė, UAB „Vilniaus vandenys“ Teisės skyriaus atitikties ekspertė Marija Grigaravičienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „punktu“, „jį“ įrašytini žodžiai „dalimi“, „ją“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“ 45 punktą, terminai straipsnyje turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalies pirmajame sakinyje skliaustai, atidaryti po žodžių „turto ribos“, neuždaryti, todėl tekstas neaiškus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje taisytina neaiški formuluotė „(valstybės ar savivaldybės žemės ribos)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
114
4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje, projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo terminija turi būti nuosekli, vietoj žodžių „valdomoje žemėje“ įrašytini žodžiai „valdomame sklype“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ministras priima ir pasirašo įsakymus, vietoj žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-2611 7.
Projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte taisytina klaida: vietoj formuluotės „asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jiems“ įrašytina formuluotė „asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei visame įstatymo tekste siūlytina, atsižvelgiant į Civilinio kodekso sutarčių teisės nuostatas, vietoje žodžių junginio „pasirašyti sutartį“ vartoti žodžių junginį „sudaryti sutartį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos. Neaišku, kada bus laikoma, jog abonentas „atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį“. Šiuo atveju būtina formalizuoti abonento atsisakymą sudaryti sutartį, nes toks atsisakymas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes – geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 8 dalies 1 punkto nuostata „pardavimo įtaka kainos pokyčiui“ taisytina, nes jos turinys neaiškus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomame įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinamos bazinių kainų nustatymo taisyklės. Neaišku, kodėl vienur vartojamas terminas „kiekvienais metais peržiūrimos bazinės kainos“, o kitur - „kiekvienais metais perskaičiuotos bazinės kainos“, „kiekvienais metais perskaičiuojamos kainos“. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-2616 12.
Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „ir tvirtinamas savivaldybės taryboje“ įrašytina formuluotė „jo dydį tvirtina savivaldybės taryba“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „2 dalį“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „2 ir 4 dalis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje vietoje formuluočių „išdėstyta <...> dalies redakcija“, „išdėstyta <...> punkto redakcija“ įrašytinos formuluotės
„išdėstyta <...> dalis“, „išdėstytas <...> punktas“, o vietoje
formuluotės „įstatymo 21 straipsnyje išdėstyta“ įrašytina formuluotė
„įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto 21 straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Projektu siūlomas reguliavimas yra toks pat, koks buvo siūlomas Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr. XIIIP-2385ES, todėl nėra tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. Be to, projektas turėtų būtų svarstomas ir priimtas kuo skubiau, kad būtų užtikrintas tinkamas Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas. 16. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-10-09 * Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1), 35(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2577 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
3 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, susipažinusi su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymas) 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais projektu, projekto Nr. XIIIIP-2577 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas:
1) Kategoriškai nesutinkame su Projekto nuostatomis, kuriomis viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įpareigojami aglomeracijose savo lėšomis įrengti infrastruktūrą nuo valstybės ar savivaldybės žemės ribos iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokia nuostata ydinga dėl to, kad:
lėšų poreikis privačių pastatų pajungimams prie esamų ir naujai tiestinų vandentiekio ir nuotekų tinklų. 2012 metais Aplinkos ministerijos paruošta studija „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ šių klausimų nenagrinėjo. 1.2. Aiškinamajame rašte numatyta, jog Įstatymo įgyvendinimui savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 mln. eurų. Jokių kitų valstybės ar savivaldybių lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui poreikis nenumatytas.
Tai reiškia, jog Projekto rengėjai numatė, jog visa finansinė našta, susijusi su tinklų privačiuose tinkluose įrengimu, tenka geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams (toliau – tiekėjai arba vandentvarkos įmonės). Negana to, siūloma įtvirtinti, kad šių tinklų įrengimo sąnaudos negalės būti įtrauktos į paslaugų kainas. Dėl to siūlymas įpareigoti tiekėjus nutiesti tinklus privačiuose sklypuose laikytinas antikonstituciniu, kadangi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos (Konstitucinio Teismo 2002-01-14, 2002-12-24, 2004-12-13, 2005-07-08, 2006-12-21 ir kt. nutarimai). Projekte numatant, jog tinklų įrengimas turės būti finansuojamas iš esmės tik tiekėjų imamų kreditų lėšomis yra nepagrįstas jokia ekonomine logika, kadangi joks bankas neduos kreditų tinklų nutiesimui vien tam, kad kredito lėšomis nutiesti tinklai būtų perduoti žemės sklypų savininkams panaudai (o pagal aiškinamąjį raštą – neatlygintinai nuosavybėn). 1.3. Net jeigu tinklų privačiuose sklypuose nutiesimui ir būtų skiriama ES parama, tai reiškia, jog 50 proc., o pasibaigus 2014-2020 ES finansavimo periodui, 100 proc. tam reikalingų lėšų finansuos tiekėjai. Tai neabejotinai sudarys sąlygas vandens paslaugų kainų didėjimui, kadangi tiekėjai jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamas per vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą, negauna. 1.4. Projekto nuostata dėl tiekėjų įpareigojimo aglomeracijose savo lėšomis įrengti gyventojams tinklus privačiuose sklypuose ir perduoti sklypų savininkams panaudai, yra:
(kaimuose ir miesteliuose iki 2000 gyventojų), lyginant su gyventojais, kurie gyvena aglomeracijose. Pažymėtina, kad atstumai tarp nustatytų aglomeracijos ribų gali būti labai nežymūs.
Taip dar labiau bus didinama provincijos atskirtis;
sklypuose bus nemokamai nutiesti tinklai, su gyventojais, kurie tuos pačius darbus atliko savo lėšomis. Dėl to galimi teisėti gyventojų reikalavimai dėl patirtų prisijungimo išlaidų susigrąžinimo. 1.5. Projekte nereglamentuojami klausimai dėl privataus sklypo gerbūvio atstatymo po tinklų tiesimo darbų. Jei tai turės daryti tiekėjai, akivaizdi tiekėjų ir gyventojų ginčų, įskaitant teisminius, kilimo tikimybė (dėl sugadinto gerbūvio atstatymo, padarytos žalos įvertinimo, tinklų trasavimo žemės sklype ir t.t.). 1.6. Tiekėjų įpareigojimas savo lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose, atstatyti sugadintą gerbūvį sąlygotų ženklų tiekėjų sąnaudų išaugimą, o tai apribotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-2020 m. ES finansavimo periodo finansinę parama infrastruktūros plėtrai yra labai ribota ir neatitinka realių poreikių, Projektu siūloma papildoma prievolė tiekėjų lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose dar labiau sumažintų infrastruktūros plėtros apimtis, t.y. dalis lėšų būtų neracionaliai naudojamos infrastruktūrai privačiose valdose kurti, o ne viešosios paslaugos prieinamumui didinti, prijungiant ženkliai daugiau gyventojų ir tuo pačiu įgyvendinant Direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Direktyva 91/271/EEB). Kaip žinome, minimos direktyvos pažeidimų procedūra pradėta 2017 metais. 1.7. Tiekėjų patirtis (manytina, kad tai gali patvirtinti ir Aplinkos apsaugos agentūros) rodo, kad yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių finansiškai pajėgūs gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų tinklų .
Pirmoji – tai esantis nebaudžiamumas už aplinkos teršimą, antroji – tai žinojimas, kad po nuotekų prijungimo į tinklus išleidžiamos nuotekos bus apskaitytos ir už jų tvarkymą reiks mokėti. Projektu nesprendžiama nei dėl vienos šių priežasčių pašalinimo. 1.8. Projekte nesprendžiamos situacijos, kas eksploatuos privačiame sklype nutiestą tinklą tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas nesutiks priimti panaudai perduodamų tinklų, nesprendžiamos svetimame žemės sklype nutiestų tinklų eksploatavimo sąlygos. 1.9. Europos Komisija 2017-02-15 raštu pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl Direktyvos 91/271/EEB pažeidimo. Direktyvos 3 straipsnio ir I priedo A dalies pažeidimas visose aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentą Europos Komisijos 2017-02-15 rašte (žr. rašto 14 psl.) be kita ko grindžiamas Lietuvos Respublikoje galiojančia nuostata, kurioje įtvirtintas privalomas reikalavimas prisijungti prie nuotekų surinkimo sistemos tik tada, kai individualios ar kitokios tinkamos sistemos (ITS) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina, jog Projekte (tiek pagal Įstatymo 16 straipsnio 131 dalį, tiek pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus) numatoma pareiga prijungti/prisijungti tik tada, kai individualios ar kitokios tinkamos sistemos (ITS) neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. paliekama ta pati nuostata, dėl kurios buvimo Europos Komisija grindžia Direktyvos 91/271/EEB pažeidimą. Taigi, Projekto nuostatos nepašalina priežasčių Direktyvos 91/271/EEB pažeidimui, taigi, ji liks neįgyvendinta. 1.9. Galiausiai būtina atkreipti dėmesį, kad nei vienas energetikos sektoriaus tiekėjas savo lėšomis nėra įpareigotas nutiesti tinklus privačiuose sklypuose.
Kituose energetikos sektoriuose veikiančių tiekėjų lėšomis tinklai tiesiami tik iki privataus žemės sklypo ribos. Pastebėtina, kad vandentvarkos įmonės, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, neturėtų būti statomos į blogesnę padėtį negu kituose energetikos sektoriuose veikiantys tiekėjai. Atsižvelgdami į paminėtus argumentus, siūlome:
1) palikti šiuo metu galiojančią Projektu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies nuostatą, pagal kurią vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos;
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Tikslinga įstatymu nustatyti, kad tik nepasiturintiems gyventojams turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Be to, tikslinga nustatyti, kad tokia parama skiriama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o ne Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka. 2.
vandens tiekėjų asociacija,
4
2) Projektu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje nustatyti asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas ir individualiai išgaunančių geriamąjį vandenį, besąlyginę pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos, numatant prisijungimo terminus ir atsakomybę už įpareigojimo nevykdymą;
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-0321
3) Įstatymo įsigaliojimo nuostatomis pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų nutiesimo bei pastatų sanitarinių techninių įrenginių įrengimo socialiai remtiniems asmenims bei šių darbų finansavimo tvarką. Pritarti
vartotojų sąjunga, 2018-10-02 Esama situacija: Daugiabučių namų, kur įrengti šilumos punktai, savininkai su šilumos tiekėjais yra sudarę Šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, kuriose nustatyta, kad šilumos tiekėjas parduoda šilumą šildymui ir karštam vandeniui ruošti (pastato šilumos punkte), kad už šilumą atsiskaitoma pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymus. Centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas yra iš esmės likviduotas pastatuose įrengiant šilumos punktus, o sutartys su šilumos tiekėjais pagal Civilinį kodeksą turi įstatymo galią. Tokiu būdu daugiabučių namų su šilumos punktais savininkai iš savo pusės yra ne tik pasirinkę, taip vadinamą, apsirūpinimo karštu vandeniu antrą būdą ( be karšto vandens tiekėjo), bet, ir kas nuo jų priklauso, jį realizavę (šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas). O kadangi Civilinis kodeksas nustato:
straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos
sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.
Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. 2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. 3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. 4. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos. tai iš to seka, kad geriamo vandens tiekėjai su daugiabučių namų geriamo vandens vartotojais privalo sudaryti geriamo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo viešąsias vartojimo sutartis. O Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas, 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7d4c6120f62411e39cfacd978b6fd9bb) nustatė: 2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2014 m. spalio 31 d. pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Deja Aplinkos ministerija iki šiol to nepadarė, o geriamo vandens tiekėjai savo pareigų nevykdė, o tuo pasinaudoję šilumos tiekėjai prievartauja mokėti neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo mokestį ir iš jo pelnosi, ką vartotojai vadina Valstybiniu reketu. O Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹, 35¹straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2385ES svarstymas Seime rodo, kad ministras K. Navickas suklaidino Seimą, nes A. Miškinio peticija (Priedas 1) visai nesusijusi su Įstatymo pakeitimais. Pagal turimą informaciją ir Įstatymo pakeitimo projekto svarstymo Seime eigą, galima spręsti, kad Aplinkos ministerija jau 4 metai kaip pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją nepriima šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų todėl, kad tam priešinasi Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Tikslu pagreitinti šios problemos sprendimą siūlome Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyti:
Daugiabučiuose namuose geriamo vandens (įskaitant skirto karšto vandens ruošimui) pirkimo pardavimo vieta yra įvadas.
Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo (karšto) vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka. Jeigu abonentai ir vartotojai atsisako leisti įrengti, pakeisti, apžiūrėti ir pan. geriamo
(karšto) vandens apskaitos prietaisus, Geriamo vandens pirkimo – pardavimo sutartys nesudaromos arba Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka jos nutraukiamos. Nepritarti Teikiami pasiūlymai yra dėl karšto vandens tiekimo teisinio reguliavimo, o tai nėra susiję su projektu siūlomo reglamentavimo tikslais ir nuostatų pakeitimais. 5. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija,
3 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, susipažinusi su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymas) 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais projektu, projekto Nr. XIIIIP-2577 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas: 1.
Projekto nuostatos neužtikrina, jog Lietuva iki 2022 metų pabaigos įgyvendins Direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Nuotekų direktyva), kurios pažeidimo tyrimo procedūrą Europos Komisija pradėjo 2017-02-15 raštu. Tokia išvada darytina iš to, kad privalomas prisijungimas/pajungimas numatytas tik nuo 2021-03-01 (iki tol laiko bus rengiami specialieji planai). Taigi prijungimams/prisijungimams prie centralizuotų nuotekų tinklų paliekama nepateisinamai mažai laiko (nepilnus dvejus metus). Dėl to projekto nuostatas tikslinga pakeisti, nuo pat įstatymo įsigaliojimo numatant asmenų, individualiai išgaunančių geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkančių nuotekas, pareigą prisijungti prie centralizuotų tinklų, jei šie tinklai yra privesti prie jo turto ribos (tokios pareigos iki šiol įstatyme nebuvo), t. y. nelaukiant, kol savivaldybės specialiuose planuose nustatys aglomeracijų ribas. Be to, kategoriškai nesutinkame su Projekto nuostatomis (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 ir 13¹ dalys, 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai), kuriomis viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įpareigojami aglomeracijose savo lėšomis įrengti infrastruktūrą nuo valstybės ar savivaldybės žemės ribos iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokios nuostatos yra ydingos dėl to, kad:
realūs lėšų šaltiniai tinklų privačiuose žemės sklypuose nutiesimui.
Aiškinamajame rašte numatyta, jog Įstatymo įgyvendinimui savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 mln. eurų. Jokių kitų valstybės ar savivaldybių lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui poreikis nenumatytas. Tai reiškia, jog Projekto rengėjai numatė, jog visa finansinė našta, susijusi su tinklų privačiuose tinkluose įrengimu, tenka geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams (toliau – tiekėjai arba vandentvarkos įmonės). Negana to, siūloma įtvirtinti, kad šių tinklų įrengimo sąnaudos negalės būti įtrauktos į paslaugų kainas. Dėl to siūlymas įpareigoti tiekėjus nutiesti tinklus privačiuose sklypuose laikytinas antikonstituciniu, kadangi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos (Konstitucinio Teismo 2002-01-14, 2002-12-24, 2004-12-13, 2005-07-08, 2006-12-21 ir kt. nutarimai). Projekte numatant, jog tinklų įrengimas turės būti finansuojamas iš esmės tik tiekėjų imamų kreditų lėšomis yra nepagrįstas jokia ekonomine logika, kadangi joks bankas neduos kreditų tinklų nutiesimui vien tam, kad kredito lėšomis nutiesti tinklai būtų perduoti žemės sklypų savininkams panaudai (o pagal aiškinamąjį raštą – neatlygintinai nuosavybėn). 1.2. Net jeigu tinklų privačiuose sklypuose nutiesimui ir būtų skiriama ES parama, tai reiškia, jog 50 proc., o pasibaigus 2014-2020 ES finansavimo periodui, 100 proc. tam reikalingų lėšų finansuos tiekėjai. Tai neabejotinai sudarys sąlygas vandens paslaugų kainų didėjimui, kadangi tiekėjai jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamas per vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą, negauna. 1.3.
nuostata dėl tiekėjų įpareigojimo aglomeracijose savo lėšomis įrengti gyventojams tinklus privačiuose sklypuose ir perduoti sklypų savininkams panaudai, yra:
(kaimuose ir miesteliuose iki 2000 gyventojų), lyginant su gyventojais, kurie gyvena aglomeracijose. Pažymėtina, kad atstumai tarp nustatytų aglomeracijos ribų gali būti labai nežymūs. Taip dar labiau bus didinama provincijos atskirtis;
sklypuose bus nemokamai nutiesti tinklai, su gyventojais, kurie tuos pačius darbus atliko savo lėšomis. Dėl to galimi teisėti gyventojų reikalavimai dėl patirtų prisijungimo išlaidų susigrąžinimo. 1.4. Projekte nereglamentuojami klausimai dėl privataus sklypo gerbūvio atstatymo po tinklų tiesimo darbų. Jei tai turės daryti tiekėjai, akivaizdi tiekėjų ir gyventojų ginčų, įskaitant teisminius, kilimo tikimybė (dėl sugadinto gerbūvio atstatymo, padarytos žalos įvertinimo, tinklų trasavimo žemės sklype ir t.t.). 1.5. Tiekėjų įpareigojimas savo lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose, atstatyti sugadintą gerbūvį sąlygotų ženklų tiekėjų sąnaudų išaugimą, o tai apribotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-2020 m. ES finansavimo periodo finansinę parama infrastruktūros plėtrai yra labai ribota ir neatitinka realių poreikių, Projektu siūloma papildoma prievolė tiekėjų lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose dar labiau sumažintų infrastruktūros plėtros apimtis, t.y. dalis lėšų būtų neracionaliai naudojamos infrastruktūrai privačiose valdose kurti, o ne viešosios paslaugos prieinamumui didinti, prijungiant ženkliai daugiau gyventojų ir tuo pačiu įgyvendinant Nuotekų direktyvą. 1.6.
patirtis (manytina, kad tai gali patvirtinti ir Aplinkos apsaugos agentūros) rodo, kad yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių finansiškai pajėgūs gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų tinklų . Pirmoji – tai esantis nebaudžiamumas už aplinkos teršimą, antroji – tai žinojimas, kad po nuotekų prijungimo į tinklus išleidžiamos nuotekos bus apskaitytos ir už jų tvarkymą reiks mokėti. Projektu nesiūloma stiprinti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, o tinklų privačiuose žemės sklypuose nutiesimas tiekėjų lėšomis nepagrįstai nesiejamas su asmenų finansinės galimybės tai padaryti savo lėšomis. 1.7. Projekte nesprendžiamos situacijos, kas eksploatuos privačiame sklype nutiestą tinklą tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas nesutiks priimti panaudai perduodamų tinklų, nesprendžiamos svetimame žemės sklype nutiestų tinklų eksploatavimo sąlygos. 1.8. Galiausiai būtina atkreipti dėmesį, kad nei vienas energetikos sektoriaus tiekėjas savo lėšomis nėra įpareigotas nutiesti tinklus privačiuose sklypuose. Kituose energetikos sektoriuose veikiančių tiekėjų lėšomis tinklai tiesiami tik iki privataus žemės sklypo ribos. Pastebėtina, kad vandentvarkos įmonės, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, neturėtų būti statomos į blogesnę padėtį negu kituose energetikos sektoriuose veikiantys tiekėjai. Atsižvelgdami į paminėtus argumentus, siūlome:
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje (išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį) geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir
(arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“ Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Pritarti siūlymui įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Tikslinga nustatyti, kad tokia parama skiriama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o ne Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti siūlymui, kad teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos, todėl tikslinga atitinkamai papildyti projekto 21 straipsnio nuostatas. 6.
vandens tiekėjų asociacija,
4
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„13¹. Aglomeracijoje asmenimys, individualiai išgaunantiemys
ir naudojantiemys geriamąjį vandenį, asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiemys namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), ir kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Aglomeracijoje asmenimys, individualiai išgaunantiemys ir naudojantiemys geriamąjį vandenį, asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiemys namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), ir kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. ir kai toks asmuo neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Gavęs žemės savininko sutikimą, nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą.“ Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Pritarti siūlymui įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Tikslinga nustatyti, kad tokia parama skiriama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o ne Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka. 7.
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-1511
3) Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) (ne aglomeracijoje) per 9 mėnesius sudaryti sąlygas
(gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;“
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-1511
4) Išbraukti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Atitinkamai pakeisti po jo einančių punktų numeraciją:
vandens tiekėjų asociacija,
išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo kontrolei, tikslinga numatyti galimybę viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams patekti į abonentų teritoriją ir paimti nuotekų mėginius. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui ar paimti nuotekų mėginius.“
vandens tiekėjų asociacija,
Komisija pradėjo Nuotekų direktyvos pažeidimo tyrimo procedūrą, pažeidimą be kita ko, grindžia tuo, kad nėra išsamiai reglamentuojamos individualios nuotekų tvarkymo sistemos (toliau – ITS), įskaitant ITS kontrolės, tikrinimo, duomenų fiksavimo ir tvarkymo, sutarčių sudarymo ir registracijos taisyklės (žr. rašto 14 psl.). Įstatymo projektu šioje dalyje pažeidimas taisomas tik iš dalies. Tam, kad ITS kontrolė būtų reali, tikslinga papildyti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius ir šio įstatymo nustatyta tvarka perduotų išvežti nuotekų kiekius aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kai asmuo individualiai tvarko nuotekas, jas kaupdamas nuotekų kaupimo įrenginiuose, jis privalo perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiantiems asmenims ne mažesnį kiekį kaip suvartojo geriamojo vandens.
Jei individualiai išgaunamo ar centralizuotai jam tiekiamo geriamojo vandens apskaitos prietaisai neįrengti, šalinamų nuotekų kiekis nustatomas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį.;“
pagrindi-niame komitete
vandens tiekėjų asociacija,
4
nurodytus argumentus, siūlome pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas, projekto 21 straipsnio 4 dalį pakeičiant taip: „4. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyta įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalies redakcija, įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta 20 straipsnio 2 dalies 13 punkto redakcija, ir įstatymo 9 21 straipsnyje išdėstyta 21 straipsnio 4 dalies 6 punkto redakcija ir įstatymo 11 straipsnyje išdėstyta 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija įsigalioja 2021 m. kovo mėn. 1 d.“. Spręsti pagrindi-niame komitete
„Vilniaus vandenys“, 2018-10-155 Viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui rengiant infrastruktūros plėtros planus (prieš teikiant juos derinti), būtina atsižvelgti į jo aptarnaujamoje teritorijoje esantį poreikį infrastruktūros plėtrai. Taip pat svarbu žinoti subjektus, su kuriais ateityje iškils poreikis sudaryti nuotekų tvarkymo (išvežimo) sutartis. Siūlome papildyti normą išdėstant ją taip:
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis viešiesiems nuotekų tvarkytojams ir kitiems asmenims aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius. Nepritarti Netikslinga įstatymu nustatyti konkrečių asmenų, kuriems turi būti teikiami duomenys, nes tai – ne įstatymo, o aplinkos ministro įsakymo reguliavimo dalykas 13.
UAB „Vilniaus vandenys“,
4 Pažymėtina, kad ši nuostata iš esmės keičia esamą reguliavimą ir tarp šalių susiklostančius teisinius santykius, dėl to būtina, kad reguliavimas būtų aiškus ir išsamus, numatantis finansavimo šaltinius ir mechanizmus bei išsprendžiantis nekilnojamojo turto (infrastruktūros) valdymo klausimus. Pirma, Projekte siūlomoje normos formuluotėje „<...>nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų<...>“ nėra apibrėžta, koks subjektas turi teisę nustatyti, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir kaip ir kokiais terminais informacija apie tokį nustatyta faktą pateikiama viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Neapibrėžus šių punktų, kyla reali grėsmė, kad visas nagrinėjamoje normoje nustatytas teisinis reguliavimas praktiškai bus neįgyvendinamas. Siūlome papildyti normą, nustatant:
asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų; kaip ir kokiais terminais informacija apie tokį nustatyta faktą pateikiama viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Antra, Projekte siūlomoje normos formuluotėje nurodoma, kad „su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“. Sukuriamas prieštaringas reguliavimas, kadangi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimo šaltinis yra būtent geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, taigi šis finansavimo šaltinis negalėtų būti naudojamas. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti papildomi finansavimo šaltiniai, tačiau jie gali būti naudojami tik konkretiems Įstatyme naudojamiems tikslams:
1) kreditai geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymui finansuoti;
2) Europos Sąjungos fondų lėšos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, kurios teikiamos pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos;
4) užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų ir Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
Kadangi 1 ir 2 punktuose nurodytais lėšų šaltiniais atsižvelgiant į jų tikslinę paskirtį pasinaudoti nebus galima, o pasinaudojimas 3 ir 4 punkte numatytais šaltiniais yra abejotinas ir nepriklausantis nuo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valios, Įstatyme būtina numatyti aiškius finansavimo šaltinius. Be to, pats siūlomas reguliavimas užprogramuoja netinkamą asmenų elgesį: asmenys skatinami tyčia nesijungti prie infrastruktūros savo lėšomis ir netinkamai tvarkyti nuotekas taip teršiant aplinką, kadangi tokiu atveju, pagal siūlomą reguliavimą viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalės nutiesti infrastruktūrą savo lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas nutiesti infrastruktūrą privačiame sklype ir tai finansuoti iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo lėšų yra iš esmės supriešinantis visuomenę ir diskriminuojantis visus vartotojus, ypač tuos, kurie įprasta tvarka infrastruktūrą savo sklype nusitiesė savo lėšomis (pavyzdžiui, tokio asmens kaimynai), siūlytina nustatyti pareigą asmeniui, kurio nuosavybės teisės ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiesė infrastruktūrą, sumokėti už šios infrastruktūros nutiesimą (atlyginti patirtas išlaidas) ir perimti infrastruktūrą šio asmens nuosavybėn, bei nustatyti tokių išlaidų kompensavimo mechanizmą socialiai remtiniems asmenims iš valstybės arba savivaldybių biudžeto. Manytina, kad šis pasiūlymo variantas išspręstų anksčiau aptartas problemas:
supriešinta, būtų išvengiama vienu asmenų diskriminacija kitų atžvilgiu, nes finansinė pagalba būtų teikiama tik tiems asmenims, kuriems jos iš tiesų reikia – atitinkantiems remtino asmens kriterijus;
nebūtų skatinami daryti aplinkosaugos pažeidimų ir tyčia nesijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai tam sudarytos sąlygos, ir teršti aplinką;
reguliavimo nuoseklumas, kaip tai ir numatyta Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje: viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams priklausys infrastruktūra, esanti valstybės ar savivaldybės valdomoje žemėje, o privatiems asmenims – esanti privačioje žemėje.
Siūlome: pakoreguoti normos dalį ir išdėstyti ją taip: „<...>Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka žemės savininkas, o tuo atveju, jeigu jis atitinka socialiai remtino asmens kriterijus – išlaidos apmokamos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto pagal [atsakingos institucijos] patvirtintą kompensacijų tvarką geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) nuosavybės teise ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą“. 2 pasiūlymo variantas Kadangi faktiškai vienintelis viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo finansavimo šaltinis yra paslaugų kaina, kuri apskaičiuojama būtent įtraukiant į ją būtinąsias paslaugų teikimo sąnaudas, siūlytina ir nagrinėjamu atveju nustatyti, kad su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusių išlaidų finansavimo šaltinis yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina.
Be to, rinkoje įprasta, kad panaudos gavėjas, prižiūrintis ir remontuojantis daiktą, gauna tam tikrą atlygį už daiktą komerciniais tikslais naudojančio asmens. Taigi siūlomas reguliavimas atvers kelią precedentams, kai infrastruktūros naudotojas – klientas – gali pagrįstai reikalauti užmokesčio už infrastruktūros naudojimą iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, pavyzdžiui, mažinti jam teikiamų paslaugų kainą, atlyginti remonto ir priežiūros išlaidas ir pan. Tai visiškai neatitiktų Įstatymo tikslo – asmuo ne tik skatinamas nesijungti prie infrastruktūros, bet ir, gavęs naudoti infrastruktūrą neatlygintinai, dar galėtų gauti papildomos naudos iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad infrastruktūra (vamzdynai) yra nekilnojamasis turtas. Viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apskaitoje šis turtas priskiriamas ilgalaikio turto kategorijai, o įmonė, norėdama ilgalaikį turtą atiduoti neatlygintinai naudoti (panaudos teise) trečiajam asmeniui, patiria didelių administracinių sąnaudų, kas papildomai didina vandens kainą vartotojams. Siūlome:
ir išdėstyti ją taip: „<...>Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius.
Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą, atliekant tai savo lėšomis.“ Atitinkamai atsisakyti Projekte siūlomo Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir palikti ją esama redakcija. Pritarti iš dalies Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. 14. UAB „Vilniaus vandenys“, 2018-10-1511 Pritariame nagrinėjamoje normoje išdėstytoms nuostatoms kaip labai svarbioms aplinkosauginės aplinkos gerinimui. Vis tik manytina, kad, siekiant užtikrinti realų šios normos laikymąsi, būtina Įstatyme nurodyti atsakingą priežiūros instituciją. Siūlome: papildyti Įstatymą nurodant 23 straipsnio 2 dalies
pagrindi-niame komitete 15.
UAB „Vilniaus vandenys“, 2018-10-1514 Įstatymo Projekto 35 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o Projekto 34 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodoma, jog, nustatant paslaugų kainas, vertinama suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui, t. y. suderintos, tačiau dar nepatirtos išlaidos. Taigi pateikiamas prieštaringas reguliavimas, kai nėra aišku, ar į paslaugų kainą įtraukiamos tik jau patirtos investicinių projektų išlaidos, ar dar nepatirtos, tačiau jau suderintos su komisija. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įgyvendina dažniausiai labai didelės apimties investicinius projektus (pvz. nuotekų valyklų rekonstrukcija, infrastruktūros tiesimas atskiruose rajonuose ir pan.) ir į tai, kad pagrindinis finansavimo šaltinis yra paslaugų kaina, siūlome patikslinti nagrinėjamą normą nustatant, kad į paslaugų kainą įtraukiamos suderintos investicinių projektų išlaidos. Priešingu atveju viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai neturės galimybių kaupti lėšų patvirtintiems investiciniams projektams ir taip faktiškai bus sustabdoma projektų vykdymo veikla. Siūlome: pakoreguoti 34 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo suderinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.“ Nepritarti Nepritarti siūlymui, nes pagal jį įmonė gautų pajamas dar net nepradėjusi įgyvendinti projekto. Tai – vartotojų atžvilgiu būtų neteisinga.
Komitetas siūlo patobulinti nuostatas dėl investicijų derinimo taip, kad jomis teisiniai santykiai būtų sureguliuoti taip, kaip yra analogiškai reglamentuojami kituose energetikos sektoriuose. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-11 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau -LSA) išnagrinėjusi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo ir papildymo projektą Nr. XIIIP-2577 (toliau - Projektas) kategoriškai nesutinka su jame siūlomu pakeitimu - Projekto 16 straipsnio papildymu nauja 13¹ dalimi. LSA kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą su prašymu n e p r i t a r t i Projektui dėl žemiau pateiktų argumentų:
papildytas nauja 13¹ dalimi, kurioje siūloma įtvirtinti prievolę vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui savo lėšomis aglomeracijose gyvenantiems asmenims nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje iki privačių pastatų ar kitų statinių (vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo Šulinio, nuotekų siurblinės ir kt), O patirtos infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos negali būti įtrauktos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, kai finansavimo šaltiniai yra apibrėžti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Projekto 16 straipsnio 13l dalis laikytina antikonstitucine, kadangi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos vykdymui skirtos lėšos. Dėl žemės sklypų savininkų galimų skirtingų pageidavimų neišvengiamai kiltų ginčai, kurie pasiektų teismus.
Lėšos, skirtos infrastruktūrai plėsti, būtų naudojamos neracionaliai, kadangi būtų skirtos ne viešosios paslaugos prieinamumo didinimui, o naudojamos infrastruktūrai privačiose valdose kurti. Tai sudarys prielaidas drastiškam vandens paslaugų kainų didėjimui. 2. Projekto 16 straipsnio 13¹ dalis yra diskriminacinė gyventojų atžvilgiu, nes aglomeracijose gyvenantys negalėtų tikėtis vandens tiekimo ir nuotekų tinklų įrengimo. Taip pat būtų sukurtas precedentas, kai savo lėšomis infrastruktūrą įsirengę fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, galėtų kreiptis į viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir/ar nuotekų tvarkytojus su reikalavimu išpirkti infrastruktūros objektus, esančius valdytojo sklypo ribose. 3. Projekte nereglamentuojama tvarka dėl privataus gerbūvio atstatymo po nuotekų ir/ar vandens tinklų tiesimo darbų. LSA prašo iš esmės peržiūrėti Projektą ir atsižvelgti į savivaldybių siūlymus. Pritarti iš dalies Tikslinga pritarti įstatymo projektui su siūlomais šiais pakeitimais:
1) įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos;
2) įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui;
3) papildyti projekto 21 straipsnio nuostatas, kad būtų įgyvendintas reikalavimas, pagal kurį nustačius papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys P. Urbšys, 2018-10-108 Argumentai: Išbraukti žodžius „regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjas“, kadangi įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, koks tai objektas ir jo įteisinimas gali apriboti savivaldybių kompetenciją vykdant viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojo funkcijas. Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 13 punktuose žodžius „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);“
dalį nauju 11 punktu: „11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui reikalavimus;“
straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu: „12) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, sudariusius geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų tvarkymo;“ 4.
Papildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 13 punktu: „13) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“ Pritarti Projekto tikslai ir siūlomos nuostatos nėra susijusios su teisinių santykių, reguliuojančių „regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjo“ veiklą, keitimu, todėl tikslinga šios sąvokos projekte atsisakyti. 2. Seimo narys P. Urbšys, 2018-10-109 Argumentai:
Pasiūlymas susijęs su 1 pasiūlymu. Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje žodžius „regioninis geriamojo vandens tiekėjas“:
paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Už individualiųjų nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Pritarti Projekto tikslai ir siūlomos nuostatos nėra susijusios su teisinių santykių, reguliuojančių „regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjo“ veiklą, keitimu, todėl tikslinga šios sąvokos projekte atsisakyti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-2577 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
3 Argumentai: Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 16 straipsnio 13 dalį ir išdėstyti ją taip: „13.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje (išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį) geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“
valdymo ir savivaldybių komitetas,
4 Argumentai: Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 16 straipsnį nauja 13¹ dalimi: „13¹.
Aglomeracijoje asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio
sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Aglomeracijoje asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio
sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. ir kai toks asmuo neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Gavęs žemės savininko sutikimą, nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-0711
Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Be to, tikslinga įstatymu nustatyti asmenims pakankamą laiką, t. y. vietoje siūlomų 9 mėnesių numatant 12 mėnesių, tam, kad jie sudarytų sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „5) (ne aglomeracijoje) per 9 12 mėnesius mėnesių sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 9 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;“. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-0711
Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui.
Be to, tikslinga įstatymu nustatyti asmenims pakankamą laiką, t. y. vietoje siūlomų 9 mėnesių numatant 12 mėnesių, tam, kad jie sudarytų sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „6) aglomeracijoje per 9
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „6) aglomeracijoje per 9
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas, per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoja asmenį, nurodydama 9 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos privaloma sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;“. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-0714
Argumentai: Įstatymo Projekto 35 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o Projekto 34 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodoma, jog, nustatant paslaugų kainas, vertinama suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui, t. y. suderintos, tačiau dar nepatirtos išlaidos. Taigi pateikiamas prieštaringas reguliavimas, kai nėra aišku, ar į paslaugų kainą įtraukiamos tik jau patirtos investicinių projektų išlaidos, ar dar nepatirtos, tačiau jau suderintos su komisija. Komitetas siūlo patobulinti nuostatas dėl investicijų derinimo taip, kad jomis teisiniai santykiai būtų sureguliuoti taip, kaip yra analogiškai reglamentuojami kituose energetikos sektoriuose.
Be to, projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 9 straipsnis, nuostatose numatoma nauja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcija „20) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijas;“. Taigi šiame teisės akte bus numatyta tvarka, kokia procedūra ir kokios apimties investicijos bus derinamos ir nuo kada būtinųjų sąnaudų ir pardavimų pokyčiai bus įtraukiami į paslaugos kainą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patobulinti projekto 14 straipsniu keičiamo 34 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 14 straipsniu keičiamo 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Jeigu šios geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-0714
Atsižvelgiant į komiteto pasiūlymo Nr. 5 argumentus, tikslinga patobulinti projekto 14 straipsniu keičiamo galiojančio įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 4 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
ir jį išdėstyti taip: „4) įvertinama po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;“. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-0714
Atsižvelgiant į komiteto pasiūlymo Nr. 5 argumentus, tikslinga patobulinti projekto 14 straipsniu keičiamo galiojančio įstatymo 34 straipsnio 8 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
ir jį išdėstyti taip: „1) įvertinama po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;“. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas,
7 Argumentai: Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostata, jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, kompensuojamos atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai Seimas priima įstatymus arba Vyriausybė, vykdydama įstatymus, priima nutarimus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų metų įsipareigojimai, valstybės institucijos ir įstaigos bei savivaldybių vykdomosios institucijos patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.
Atsižvelgiant į tai, turi būti numatyta lėšų, kurių pareikalaus projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas. Pasiūlymas: Papildyti projekto 21 straipsnį 7 dalimi:
„7. Šiam įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos
savivaldybėms kasmet skiriamos arba kompensuojamos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka.“
rezultatai: už – 5 , prieš – 1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: G. Kindurys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistė Judita Vaišnorienė, Europos teisės departamento patarėjas Mykolas Ševelskis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, LVTA advokatė Beata Vilienė, Inžinierinės asociacijos atstovas Gintaras Vinikaitis, L:ietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „punktu“, „jį“ įrašytini žodžiai „dalimi“, „ją“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-262 2.
Projekto 2 straipsnis tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“ 45 punktą, terminai straipsnyje turi būti dėstomi abėcėlės tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalies pirmajame sakinyje skliaustai, atidaryti po žodžių „turto ribos“, neuždaryti, todėl tekstas neaiškus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje taisytina neaiški formuluotė „(valstybės ar savivaldybės žemės ribos)“. Pritarti Tampa nebeaktuali, nes panaikinta 13¹dalis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
114
straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje, projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo terminija turi būti nuosekli, vietoj žodžių „valdomoje žemėje“ įrašytini žodžiai „valdomame sklype“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ministras priima ir pasirašo įsakymus, vietoj žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“. Pritarti
Projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte taisytina klaida: vietoj formuluotės „asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jiems“ įrašytina formuluotė „asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-2612
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei visame įstatymo tekste siūlytina, atsižvelgiant į Civilinio kodekso sutarčių teisės nuostatas, vietoje žodžių junginio „pasirašyti sutartį“ vartoti žodžių junginį „sudaryti sutartį“. Nepritarti Komiteto argumentai: Pagal Įstatymą nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas vykdomas abonentui ir geriamojo vandens tiekėjui sudarius sutartį arba, jei sutartis nesudaryta, tačiau abonento valdomi nuotekų tvarkymo įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, laikoma, kad viešoji geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta. Vadovaujantis šia nuostata, abonentai dažnai nesutinka pasirašyti viešosios sutarties, motyvuodami sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad savitoji ir padidėjusi nuotekų tarša yra specifinė tarša, kurios nekontroliavimas gali įtakoti geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros sugadinimą bei aplinkos teršimą, todėl siekiant išvengti šių pasekmių Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo nustatyta, kad abonento ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sudarytoje sutartyje turi būti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nustatytas abonentui leidžiamas išleisti nuotekų užterštumas ir nuotekų užterštumas, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių. Todėl tam tikrais atvejai turi būtų sudarytos raštiškos sutartys tarp abonentų ir vandens tiekėjų. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-2612
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos. Neaišku, kada bus laikoma, jog abonentas „atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį“. Šiuo atveju būtina formalizuoti abonento atsisakymą sudaryti sutartį, nes toks atsisakymas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes – geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą. Pritarti Siūloma redakcija: „5. Abonentai, kuriems geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, privalo sudaryti rašytinę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas abonentui jo buveinės adresu arba oficialioje interneto svetainėje skelbiamu elektroninio pašto adresu išsiunčia pasirašyti parengtą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Jeigu abonentas negrąžina geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui pasirašytos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties per 20 darbo dienų nuo jos išsiuntimo dienos arba raštu pateikia atsisakymą pasirašyti šią sutartį, laikoma, kad jeigu abonentas atsisako pasirašyti viešąją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartį, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą."
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 8 dalies 1 punkto nuostata „pardavimo įtaka kainos pokyčiui“ taisytina, nes jos turinys neaiškus. Pritarti
ir 8 pastabai
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-2614 11.
Projekto 14 straipsnyje dėstomame įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinamos bazinių kainų nustatymo taisyklės. Neaišku, kodėl vienur vartojamas terminas „kiekvienais metais peržiūrimos bazinės kainos“, o kitur - „kiekvienais metais perskaičiuotos bazinės kainos“, „kiekvienais metais perskaičiuojamos kainos“. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Siūloma 34 str. šių dalių redakcija:
kontrolės komisija, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, įvertina, ar savivaldybių tarybai nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Nustačiusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali pareikalauti, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pateiktų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai, kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sumažins sąnaudas, kad už jo teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojų mokama suma neviršytų 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai tokį planą privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir savivaldybių institucijoms. 15.
šio straipsnio 10 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nenustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais peržiūrimų perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ar nevykdo šio straipsnio
komisija turi teisę vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais peržiūrimas perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „ir tvirtinamas savivaldybės taryboje“ įrašytina formuluotė „jo dydį tvirtina savivaldybės taryba“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „2 dalį“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „2 ir 4 dalis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje vietoje formuluočių „išdėstyta <...> dalies redakcija“, „išdėstyta <...> punkto redakcija“ įrašytinos formuluotės
„išdėstyta <...> dalis“, „išdėstytas <...> punktas“, o vietoje
formuluotės „įstatymo 21 straipsnyje išdėstyta“ įrašytina formuluotė
„įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto 21 straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-26 * 15.
Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti Projektu siūlomas reguliavimas yra toks pat, koks buvo siūlomas Vyriausybės inicijuotu įstatymo projektu Nr. XIIIP-2385 ES, todėl nėra tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. Be to, projektas turėtų būtų svarstomas ir priimtas kuo skubiau, kad būtų užtikrintas tinkamas Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas. 16. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-10-09 * Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1), 35(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2577 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-03 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, susipažinusi su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymas) 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais projektu, projekto Nr.
XIIIIP-2577 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas:
1) Kategoriškai nesutinkame su Projekto nuostatomis, kuriomis viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įpareigojami aglomeracijose savo lėšomis įrengti infrastruktūrą nuo valstybės ar savivaldybės žemės ribos iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokia nuostata ydinga dėl to, kad:
lėšų poreikis privačių pastatų pajungimams prie esamų ir naujai tiestinų vandentiekio ir nuotekų tinklų. 2012 metais Aplinkos ministerijos paruošta studija „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ šių klausimų nenagrinėjo. 1.2. Aiškinamajame rašte numatyta, jog Įstatymo įgyvendinimui savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 mln. eurų. Jokių kitų valstybės ar savivaldybių lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui poreikis nenumatytas. Tai reiškia, jog Projekto rengėjai numatė, jog visa finansinė našta, susijusi su tinklų privačiuose tinkluose įrengimu, tenka geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams (toliau – tiekėjai arba vandentvarkos įmonės). Negana to, siūloma įtvirtinti, kad šių tinklų įrengimo sąnaudos negalės būti įtrauktos į paslaugų kainas.
Dėl to siūlymas įpareigoti tiekėjus nutiesti tinklus privačiuose sklypuose laikytinas antikonstituciniu, kadangi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos (Konstitucinio Teismo 2002-01-14, 2002-12-24, 2004-12-13, 2005-07-08, 2006-12-21 ir kt. nutarimai). Projekte numatant, jog tinklų įrengimas turės būti finansuojamas iš esmės tik tiekėjų imamų kreditų lėšomis yra nepagrįstas jokia ekonomine logika, kadangi joks bankas neduos kreditų tinklų nutiesimui vien tam, kad kredito lėšomis nutiesti tinklai būtų perduoti žemės sklypų savininkams panaudai (o pagal aiškinamąjį raštą – neatlygintinai nuosavybėn). 1.3. Net jeigu tinklų privačiuose sklypuose nutiesimui ir būtų skiriama ES parama, tai reiškia, jog 50 proc., o pasibaigus 2014-2020 ES finansavimo periodui, 100 proc. tam reikalingų lėšų finansuos tiekėjai. Tai neabejotinai sudarys sąlygas vandens paslaugų kainų didėjimui, kadangi tiekėjai jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamas per vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą, negauna. 1.4. Projekto nuostata dėl tiekėjų įpareigojimo aglomeracijose savo lėšomis įrengti gyventojams tinklus privačiuose sklypuose ir perduoti sklypų savininkams panaudai, yra:
(kaimuose ir miesteliuose iki 2000 gyventojų), lyginant su gyventojais, kurie gyvena aglomeracijose. Pažymėtina, kad atstumai tarp nustatytų aglomeracijos ribų gali būti labai nežymūs. Taip dar labiau bus didinama provincijos atskirtis;
sklypuose bus nemokamai nutiesti tinklai, su gyventojais, kurie tuos pačius darbus atliko savo lėšomis. Dėl to galimi teisėti gyventojų reikalavimai dėl patirtų prisijungimo išlaidų susigrąžinimo. 1.5.
nereglamentuojami klausimai dėl privataus sklypo gerbūvio atstatymo po tinklų tiesimo darbų. Jei tai turės daryti tiekėjai, akivaizdi tiekėjų ir gyventojų ginčų, įskaitant teisminius, kilimo tikimybė (dėl sugadinto gerbūvio atstatymo, padarytos žalos įvertinimo, tinklų trasavimo žemės sklype ir t.t.). 1.6. Tiekėjų įpareigojimas savo lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose, atstatyti sugadintą gerbūvį sąlygotų ženklų tiekėjų sąnaudų išaugimą, o tai apribotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-2020 m. ES finansavimo periodo finansinę parama infrastruktūros plėtrai yra labai ribota ir neatitinka realių poreikių, Projektu siūloma papildoma prievolė tiekėjų lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose dar labiau sumažintų infrastruktūros plėtros apimtis, t.y. dalis lėšų būtų neracionaliai naudojamos infrastruktūrai privačiose valdose kurti, o ne viešosios paslaugos prieinamumui didinti, prijungiant ženkliai daugiau gyventojų ir tuo pačiu įgyvendinant Direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Direktyva 91/271/EEB). Kaip žinome, minimos direktyvos pažeidimų procedūra pradėta 2017 metais. 1.7. Tiekėjų patirtis (manytina, kad tai gali patvirtinti ir Aplinkos apsaugos agentūros) rodo, kad yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių finansiškai pajėgūs gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų tinklų . Pirmoji – tai esantis nebaudžiamumas už aplinkos teršimą, antroji – tai žinojimas, kad po nuotekų prijungimo į tinklus išleidžiamos nuotekos bus apskaitytos ir už jų tvarkymą reiks mokėti. Projektu nesprendžiama nei dėl vienos šių priežasčių pašalinimo. 1.8. Projekte nesprendžiamos situacijos, kas eksploatuos privačiame sklype nutiestą tinklą tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas nesutiks priimti panaudai perduodamų tinklų, nesprendžiamos svetimame žemės sklype nutiestų tinklų eksploatavimo sąlygos. 1.9.
Komisija 2017-02-15 raštu pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl Direktyvos 91/271/EEB pažeidimo. Direktyvos 3 straipsnio ir I priedo A dalies pažeidimas visose aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalentą Europos Komisijos 2017-02-15 rašte (žr. rašto 14 psl.) be kita ko grindžiamas Lietuvos Respublikoje galiojančia nuostata, kurioje įtvirtintas privalomas reikalavimas prisijungti prie nuotekų surinkimo sistemos tik tada, kai individualios ar kitokios tinkamos sistemos (ITS) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina, jog Projekte (tiek pagal Įstatymo 16 straipsnio 131 dalį, tiek pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus) numatoma pareiga prijungti/prisijungti tik tada, kai individualios ar kitokios tinkamos sistemos (ITS) neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. paliekama ta pati nuostata, dėl kurios buvimo Europos Komisija grindžia Direktyvos 91/271/EEB pažeidimą. Taigi, Projekto nuostatos nepašalina priežasčių Direktyvos 91/271/EEB pažeidimui, taigi, ji liks neįgyvendinta. 1.9. Galiausiai būtina atkreipti dėmesį, kad nei vienas energetikos sektoriaus tiekėjas savo lėšomis nėra įpareigotas nutiesti tinklus privačiuose sklypuose. Kituose energetikos sektoriuose veikiančių tiekėjų lėšomis tinklai tiesiami tik iki privataus žemės sklypo ribos. Pastebėtina, kad vandentvarkos įmonės, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, neturėtų būti statomos į blogesnę padėtį negu kituose energetikos sektoriuose veikiantys tiekėjai.
Atsižvelgdami į paminėtus argumentus, siūlome:
1) palikti šiuo metu galiojančią Projektu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies nuostatą, pagal kurią vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos;
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-03
2) Projektu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalyje nustatyti asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas ir individualiai išgaunančių geriamąjį vandenį, besąlyginę pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos, numatant prisijungimo terminus ir atsakomybę už įpareigojimo nevykdymą;
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-0321
3) Įstatymo įsigaliojimo nuostatomis pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų nutiesimo bei pastatų sanitarinių techninių įrenginių įrengimo socialiai remtiniems asmenims bei šių darbų finansavimo tvarką. Atsižvelgti
vartotojų sąjunga, 2018-10-02 Esama situacija: Daugiabučių namų, kur įrengti šilumos punktai, savininkai su šilumos tiekėjais yra sudarę Šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, kuriose nustatyta, kad šilumos tiekėjas parduoda šilumą šildymui ir karštam vandeniui ruošti (pastato šilumos punkte), kad už šilumą atsiskaitoma pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymus.
Centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas yra iš esmės likviduotas pastatuose įrengiant šilumos punktus, o sutartys su šilumos tiekėjais pagal Civilinį kodeksą turi įstatymo galią. Tokiu būdu daugiabučių namų su šilumos punktais savininkai iš savo pusės yra ne tik pasirinkę, taip vadinamą, apsirūpinimo karštu vandeniu antrą būdą ( be karšto vandens tiekėjo), bet, ir kas nuo jų priklauso, jį realizavę (šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas). O kadangi Civilinis kodeksas nustato:
straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos
sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. 2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. 3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. 4. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis.
Elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos. tai iš to seka, kad geriamo vandens tiekėjai su daugiabučių namų geriamo vandens vartotojais privalo sudaryti geriamo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo viešąsias vartojimo sutartis. O Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas, 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7d4c6120f62411e39cfacd978b6fd9bb) nustatė:
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2014 m. spalio 31 d. pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Deja Aplinkos ministerija iki šiol to nepadarė, o geriamo vandens tiekėjai savo pareigų nevykdė, o tuo pasinaudoję šilumos tiekėjai prievartauja mokėti neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo mokestį ir iš jo pelnosi, ką vartotojai vadina Valstybiniu reketu. O Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹, 35¹straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-2385ES svarstymas Seime rodo, kad ministras K. Navickas suklaidino Seimą, nes A. Miškinio peticija (Priedas 1) visai nesusijusi su Įstatymo pakeitimais.
Pagal turimą informaciją ir Įstatymo pakeitimo projekto svarstymo Seime eigą, galima spręsti, kad Aplinkos ministerija jau 4 metai kaip pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją nepriima šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų todėl, kad tam priešinasi Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Tikslu pagreitinti šios problemos sprendimą siūlome Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyti:
Daugiabučiuose namuose geriamo vandens (įskaitant skirto karšto vandens ruošimui) pirkimo pardavimo vieta yra įvadas. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. Abonentai ir vartotojai, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo (karšto) vandens apskaitos prietaisų, už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka. Jeigu abonentai ir vartotojai atsisako leisti įrengti, pakeisti, apžiūrėti ir pan. geriamo
(karšto) vandens apskaitos prietaisus, Geriamo vandens pirkimo – pardavimo sutartys nesudaromos arba Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatyta tvarka jos nutraukiamos. Nepritarti Teikiami pasiūlymai yra dėl karšto vandens tiekimo teisinio reguliavimo, o tai nėra susiję su projektu siūlomo reglamentavimo tikslais ir nuostatų pakeitimais. 5.
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-15 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, susipažinusi su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymas) 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais projektu, projekto Nr. XIIIIP-2577 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas:
nuostatos neužtikrina, jog Lietuva iki 2022 metų pabaigos įgyvendins Direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Nuotekų direktyva), kurios pažeidimo tyrimo procedūrą Europos Komisija pradėjo 2017-02-15 raštu. Tokia išvada darytina iš to, kad privalomas prisijungimas/pajungimas numatytas tik nuo 2021-03-01 (iki tol laiko bus rengiami specialieji planai). Taigi prijungimams/prisijungimams prie centralizuotų nuotekų tinklų paliekama nepateisinamai mažai laiko (nepilnus dvejus metus). Dėl to projekto nuostatas tikslinga pakeisti, nuo pat įstatymo įsigaliojimo numatant asmenų, individualiai išgaunančių geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkančių nuotekas, pareigą prisijungti prie centralizuotų tinklų, jei šie tinklai yra privesti prie jo turto ribos (tokios pareigos iki šiol įstatyme nebuvo), t. y. nelaukiant, kol savivaldybės specialiuose planuose nustatys aglomeracijų ribas.
Be to, kategoriškai nesutinkame su Projekto nuostatomis (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 ir 13¹ dalys, 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai), kuriomis viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įpareigojami aglomeracijose savo lėšomis įrengti infrastruktūrą nuo valstybės ar savivaldybės žemės ribos iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokios nuostatos yra ydingos dėl to, kad:
realūs lėšų šaltiniai tinklų privačiuose žemės sklypuose nutiesimui. Aiškinamajame rašte numatyta, jog Įstatymo įgyvendinimui savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 mln. eurų. Jokių kitų valstybės ar savivaldybių lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui poreikis nenumatytas. Tai reiškia, jog Projekto rengėjai numatė, jog visa finansinė našta, susijusi su tinklų privačiuose tinkluose įrengimu, tenka geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams (toliau – tiekėjai arba vandentvarkos įmonės). Negana to, siūloma įtvirtinti, kad šių tinklų įrengimo sąnaudos negalės būti įtrauktos į paslaugų kainas.
Dėl to siūlymas įpareigoti tiekėjus nutiesti tinklus privačiuose sklypuose laikytinas antikonstituciniu, kadangi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos (Konstitucinio Teismo 2002-01-14, 2002-12-24, 2004-12-13, 2005-07-08, 2006-12-21 ir kt. nutarimai). Projekte numatant, jog tinklų įrengimas turės būti finansuojamas iš esmės tik tiekėjų imamų kreditų lėšomis yra nepagrįstas jokia ekonomine logika, kadangi joks bankas neduos kreditų tinklų nutiesimui vien tam, kad kredito lėšomis nutiesti tinklai būtų perduoti žemės sklypų savininkams panaudai (o pagal aiškinamąjį raštą – neatlygintinai nuosavybėn). 1.2. Net jeigu tinklų privačiuose sklypuose nutiesimui ir būtų skiriama ES parama, tai reiškia, jog 50 proc., o pasibaigus 2014-2020 ES finansavimo periodui, 100 proc. tam reikalingų lėšų finansuos tiekėjai. Tai neabejotinai sudarys sąlygas vandens paslaugų kainų didėjimui, kadangi tiekėjai jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamas per vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą, negauna. 1.3. Projekto nuostata dėl tiekėjų įpareigojimo aglomeracijose savo lėšomis įrengti gyventojams tinklus privačiuose sklypuose ir perduoti sklypų savininkams panaudai, yra:
(kaimuose ir miesteliuose iki 2000 gyventojų), lyginant su gyventojais, kurie gyvena aglomeracijose. Pažymėtina, kad atstumai tarp nustatytų aglomeracijos ribų gali būti labai nežymūs. Taip dar labiau bus didinama provincijos atskirtis;
sklypuose bus nemokamai nutiesti tinklai, su gyventojais, kurie tuos pačius darbus atliko savo lėšomis. Dėl to galimi teisėti gyventojų reikalavimai dėl patirtų prisijungimo išlaidų susigrąžinimo. 1.4.
nereglamentuojami klausimai dėl privataus sklypo gerbūvio atstatymo po tinklų tiesimo darbų. Jei tai turės daryti tiekėjai, akivaizdi tiekėjų ir gyventojų ginčų, įskaitant teisminius, kilimo tikimybė (dėl sugadinto gerbūvio atstatymo, padarytos žalos įvertinimo, tinklų trasavimo žemės sklype ir t.t.). 1.5. Tiekėjų įpareigojimas savo lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose, atstatyti sugadintą gerbūvį sąlygotų ženklų tiekėjų sąnaudų išaugimą, o tai apribotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-2020 m. ES finansavimo periodo finansinę parama infrastruktūros plėtrai yra labai ribota ir neatitinka realių poreikių, Projektu siūloma papildoma prievolė tiekėjų lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose dar labiau sumažintų infrastruktūros plėtros apimtis, t.y. dalis lėšų būtų neracionaliai naudojamos infrastruktūrai privačiose valdose kurti, o ne viešosios paslaugos prieinamumui didinti, prijungiant ženkliai daugiau gyventojų ir tuo pačiu įgyvendinant Nuotekų direktyvą. 1.6. Tiekėjų patirtis (manytina, kad tai gali patvirtinti ir Aplinkos apsaugos agentūros) rodo, kad yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių finansiškai pajėgūs gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų tinklų . Pirmoji – tai esantis nebaudžiamumas už aplinkos teršimą, antroji – tai žinojimas, kad po nuotekų prijungimo į tinklus išleidžiamos nuotekos bus apskaitytos ir už jų tvarkymą reiks mokėti. Projektu nesiūloma stiprinti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, o tinklų privačiuose žemės sklypuose nutiesimas tiekėjų lėšomis nepagrįstai nesiejamas su asmenų finansinės galimybės tai padaryti savo lėšomis. 1.7. Projekte nesprendžiamos situacijos, kas eksploatuos privačiame sklype nutiestą tinklą tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas nesutiks priimti panaudai perduodamų tinklų, nesprendžiamos svetimame žemės sklype nutiestų tinklų eksploatavimo sąlygos. 1.8.
būtina atkreipti dėmesį, kad nei vienas energetikos sektoriaus tiekėjas savo lėšomis nėra įpareigotas nutiesti tinklus privačiuose sklypuose. Kituose energetikos sektoriuose veikiančių tiekėjų lėšomis tinklai tiesiami tik iki privataus žemės sklypo ribos. Pastebėtina, kad vandentvarkos įmonės, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, neturėtų būti statomos į blogesnę padėtį negu kituose energetikos sektoriuose veikiantys tiekėjai. Atsižvelgdami į paminėtus argumentus, siūlome:
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje (išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį) geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir
(arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir
(arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-15
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „13¹.
Aglomeracijoje asmenimys, individualiai išgaunantiemys ir naudojantiemys geriamąjį vandenį, asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiemys namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), ir kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Aglomeracijoje asmenimys, individualiai išgaunantiemys ir naudojantiemys geriamąjį vandenį, asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiemys namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), ir kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. ir kai toks asmuo neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Gavęs žemės savininko sutikimą, nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą.“ Atsižvelgti Svarstyti paskutinį LVTA pasiūlymų variantą 7.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-15
3) Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) (ne aglomeracijoje) per 9 mėnesius sudaryti sąlygas
(gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-15
3) Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) (ne aglomeracijoje) per 9 mėnesius sudaryti sąlygas
(gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama
prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;“
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-1511
4) Išbraukti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Atitinkamai pakeisti po jo einančių punktų numeraciją:
vandens tiekėjų asociacija,
išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo kontrolei, tikslinga numatyti galimybę viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams patekti į abonentų teritoriją ir paimti nuotekų mėginius. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui ar paimti nuotekų mėginius.“
vandens tiekėjų asociacija,
Komisija pradėjo Nuotekų direktyvos pažeidimo tyrimo procedūrą, pažeidimą be kita ko, grindžia tuo, kad nėra išsamiai reglamentuojamos individualios nuotekų tvarkymo sistemos (toliau – ITS), įskaitant ITS kontrolės, tikrinimo, duomenų fiksavimo ir tvarkymo, sutarčių sudarymo ir registracijos taisyklės (žr. rašto 14 psl.). Įstatymo projektu šioje dalyje pažeidimas taisomas tik iš dalies. Tam, kad ITS kontrolė būtų reali, tikslinga papildyti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius ir šio įstatymo nustatyta tvarka perduotų išvežti nuotekų kiekius aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kai asmuo individualiai tvarko nuotekas, jas kaupdamas nuotekų kaupimo įrenginiuose, jis privalo perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiantiems asmenims ne mažesnį kiekį kaip suvartojo geriamojo vandens.
Jei individualiai išgaunamo ar centralizuotai jam tiekiamo geriamojo vandens apskaitos prietaisai neįrengti, šalinamų nuotekų kiekis nustatomas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį.;“
vandens tiekėjų asociacija,
nurodytus argumentus, siūlome pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas, projekto 21 straipsnio 4 dalį pakeičiant taip: „4. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyta įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalies redakcija, įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta 20 straipsnio 2 dalies 13 punkto redakcija, ir įstatymo 9 21 straipsnyje išdėstyta 21 straipsnio 4 dalies 6 punkto redakcija ir įstatymo 11 straipsnyje išdėstyta 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija įsigalioja 2021 m. kovo mėn. 1 d.“. Atsižvelgti
„Vilniaus vandenys“, 2018-10-155 Viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui rengiant infrastruktūros plėtros planus (prieš teikiant juos derinti), būtina atsižvelgti į jo aptarnaujamoje teritorijoje esantį poreikį infrastruktūros plėtrai. Taip pat svarbu žinoti subjektus, su kuriais ateityje iškils poreikis sudaryti nuotekų tvarkymo (išvežimo) sutartis. Siūlome papildyti normą išdėstant ją taip:
20) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis viešiesiems nuotekų tvarkytojams ir kitiems asmenims aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius.
Nepritarti Pagal GVTNT įstatymo nuostatas, vandens tiekėjas rengia veiklos plėtros planus, o savivaldybės rengia infrastruktūros plėtros planus. Pažymėtina, kad viešieji vandens tiekėjai, savivaldybių valdomos įmonės, todėl, kad gauti duomenis, nebūtina tai papildomai reglamentuoti įstatyme. Manome, kad poreikis infrastruktūros plėtrai turi būti įvertintas miestų bendruosiuose planuose (urbanizuojamos teritorijos) ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose. 13. UAB „Vilniaus vandenys“,
4 Pažymėtina, kad ši nuostata iš esmės keičia esamą reguliavimą ir tarp šalių susiklostančius teisinius santykius, dėl to būtina, kad reguliavimas būtų aiškus ir išsamus, numatantis finansavimo šaltinius ir mechanizmus bei išsprendžiantis nekilnojamojo turto (infrastruktūros) valdymo klausimus. Pirma, Projekte siūlomoje normos formuluotėje „<...>nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų<...>“ nėra apibrėžta, koks subjektas turi teisę nustatyti, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir kaip ir kokiais terminais informacija apie tokį nustatyta faktą pateikiama viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
Neapibrėžus šių punktų, kyla reali grėsmė, kad visas nagrinėjamoje normoje nustatytas teisinis reguliavimas praktiškai bus neįgyvendinamas. Siūlome papildyti normą, nustatant:
asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų; kaip ir kokiais terminais informacija apie tokį nustatyta faktą pateikiama viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Antra, Projekte siūlomoje normos formuluotėje nurodoma, kad „su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“.
Sukuriamas prieštaringas reguliavimas, kadangi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimo šaltinis yra būtent geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, taigi šis finansavimo šaltinis negalėtų būti naudojamas. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti papildomi finansavimo šaltiniai, tačiau jie gali būti naudojami tik konkretiems Įstatyme naudojamiems tikslams:
1) kreditai geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymui finansuoti;
2) Europos Sąjungos fondų lėšos – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, kurios teikiamos pagal šio įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos;
4) užsienio šalių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų ir Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos. Kadangi 1 ir 2 punktuose nurodytais lėšų šaltiniais atsižvelgiant į jų tikslinę paskirtį pasinaudoti nebus galima, o pasinaudojimas 3 ir 4 punkte numatytais šaltiniais yra abejotinas ir nepriklausantis nuo viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valios, Įstatyme būtina numatyti aiškius finansavimo šaltinius. Be to, pats siūlomas reguliavimas užprogramuoja netinkamą asmenų elgesį: asmenys skatinami tyčia nesijungti prie infrastruktūros savo lėšomis ir netinkamai tvarkyti nuotekas taip teršiant aplinką, kadangi tokiu atveju, pagal siūlomą reguliavimą viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalės nutiesti infrastruktūrą savo lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas nutiesti infrastruktūrą privačiame sklype ir tai finansuoti iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo lėšų yra iš esmės supriešinantis visuomenę ir diskriminuojantis visus vartotojus, ypač tuos, kurie įprasta tvarka infrastruktūrą savo sklype nusitiesė savo lėšomis (pavyzdžiui, tokio asmens kaimynai), siūlytina nustatyti pareigą asmeniui, kurio nuosavybės teisės ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiesė infrastruktūrą, sumokėti už šios infrastruktūros nutiesimą (atlyginti patirtas išlaidas) ir perimti infrastruktūrą šio asmens nuosavybėn, bei nustatyti tokių išlaidų kompensavimo mechanizmą socialiai remtiniems asmenims iš valstybės arba savivaldybių biudžeto. Manytina, kad šis pasiūlymo variantas išspręstų anksčiau aptartas problemas:
supriešinta, būtų išvengiama vienu asmenų diskriminacija kitų atžvilgiu, nes finansinė pagalba būtų teikiama tik tiems asmenims, kuriems jos iš tiesų reikia – atitinkantiems remtino asmens kriterijus;
nebūtų skatinami daryti aplinkosaugos pažeidimų ir tyčia nesijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai tam sudarytos sąlygos, ir teršti aplinką;
reguliavimo nuoseklumas, kaip tai ir numatyta Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje: viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams priklausys infrastruktūra, esanti valstybės ar savivaldybės valdomoje žemėje, o privatiems asmenims – esanti privačioje žemėje.
Siūlome: pakoreguoti normos dalį ir išdėstyti ją taip: „<...>Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka žemės savininkas, o tuo atveju, jeigu jis atitinka socialiai remtino asmens kriterijus – išlaidos apmokamos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto pagal [atsakingos institucijos] patvirtintą kompensacijų tvarką geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) nuosavybės teise ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą“. 2 pasiūlymo variantas Kadangi faktiškai vienintelis viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo finansavimo šaltinis yra paslaugų kaina, kuri apskaičiuojama būtent įtraukiant į ją būtinąsias paslaugų teikimo sąnaudas, siūlytina ir nagrinėjamu atveju nustatyti, kad su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusių išlaidų finansavimo šaltinis yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina.
Be to, rinkoje įprasta, kad panaudos gavėjas, prižiūrintis ir remontuojantis daiktą, gauna tam tikrą atlygį už daiktą komerciniais tikslais naudojančio asmens. Taigi siūlomas reguliavimas atvers kelią precedentams, kai infrastruktūros naudotojas – klientas – gali pagrįstai reikalauti užmokesčio už infrastruktūros naudojimą iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, pavyzdžiui, mažinti jam teikiamų paslaugų kainą, atlyginti remonto ir priežiūros išlaidas ir pan. Tai visiškai neatitiktų Įstatymo tikslo – asmuo ne tik skatinamas nesijungti prie infrastruktūros, bet ir, gavęs naudoti infrastruktūrą neatlygintinai, dar galėtų gauti papildomos naudos iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad infrastruktūra (vamzdynai) yra nekilnojamasis turtas. Viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apskaitoje šis turtas priskiriamas ilgalaikio turto kategorijai, o įmonė, norėdama ilgalaikį turtą atiduoti neatlygintinai naudoti (panaudos teise) trečiajam asmeniui, patiria didelių administracinių sąnaudų, kas papildomai didina vandens kainą vartotojams. Siūlome:
ir išdėstyti ją taip: „<...>Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius.
Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą, atliekant tai savo lėšomis.“ Atitinkamai atsisakyti Projekte siūlomo Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir palikti ją esama redakcija. Nepritarti Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos ir kai jo vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų (tai patvirtina aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai arba savivaldybės įgalioti pareigūnai). Tikslinga įstatymu nustatyti, kad tik asmenims, turintiems teisę į paramą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui.
Tikslinga įstatymu nustatyti, kad aglomeracijoje, nuotekų valymo įrenginiams įrengtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai siūloma pakoreguoti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą. 4) (ne aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų.
4) (ne aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Asmenims, turintiems teisę į pinginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
Ir papildyti Įstatymo įsigaliojimo 21 straipsnį 7 dalimi “ 7. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aglomeracijoje įrengtiems nuotekų valymo įrenginiams, šios įstatymo nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.“
„Vilniaus vandenys“, 2018-10-1511 Pritariame nagrinėjamoje normoje išdėstytoms nuostatoms kaip labai svarbioms aplinkosauginės aplinkos gerinimui. Vis tik manytina, kad, siekiant užtikrinti realų šios normos laikymąsi, būtina Įstatyme nurodyti atsakingą priežiūros instituciją. Siūlome: papildyti Įstatymą nurodant 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto laikymąsi užtikrinančią priežiūros instituciją.
Nepritarti Netikslinga tik prie vieno Projekto straipsnio nurodyti priežiūros instituciją. Be to, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigos reglamentuotos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, todėl nebūtina tai papildomai reglamentuoti įstatyme. 15. UAB „Vilniaus vandenys“, 2018-10-1514 Įstatymo Projekto 35 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o Projekto 34 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodoma, jog, nustatant paslaugų kainas, vertinama suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui, t. y. suderintos, tačiau dar nepatirtos išlaidos. Taigi pateikiamas prieštaringas reguliavimas, kai nėra aišku, ar į paslaugų kainą įtraukiamos tik jau patirtos investicinių projektų išlaidos, ar dar nepatirtos, tačiau jau suderintos su komisija. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įgyvendina dažniausiai labai didelės apimties investicinius projektus (pvz. nuotekų valyklų rekonstrukcija, infrastruktūros tiesimas atskiruose rajonuose ir pan.) ir į tai, kad pagrindinis finansavimo šaltinis yra paslaugų kaina, siūlome patikslinti nagrinėjamą normą nustatant, kad į paslaugų kainą įtraukiamos suderintos investicinių projektų išlaidos. Priešingu atveju viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai neturės galimybių kaupti lėšų patvirtintiems investiciniams projektams ir taip faktiškai bus sustabdoma projektų vykdymo veikla. Siūlome: pakoreguoti 34 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo suderinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.“ Nepritarti Nepritarti siūlymui, nes pagal jį įmonė gautų pajamas dar net nepradėjusi įgyvendinti projekto. Įvertinant tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ir energetikos sektoriaus reguliavimo principai panašūs, todėl Projekto nuostatos susijusios su investicijomis turi būti reglamentuotos analogiškai kaip kituose energetikos sektoriuose. Siekiant patikslinti projekto nuostatas ir suderinus jas su VKEKK, siūloma pakeisti projekto 14 straipsniu keičiamo 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Jeigu šios geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti.“ Pakeisti projekto
ir jį išdėstyti taip: „4) įvertinama po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;“.
Pakeisti projekto
ir jį išdėstyti taip: „1) įvertinama po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;“. 16. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-23 Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, susipažinusi su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – Įstatymas) 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais projektu, projekto Nr. XIIIIP-2577 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas:
neužtikrina, jog Lietuva iki 2022 metų pabaigos įgyvendins Direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Nuotekų direktyva), kurios pažeidimo tyrimo procedūrą Europos Komisija pradėjo 2017-02-15 raštu. Tokia išvada darytina iš to, kad privalomas prisijungimas/pajungimas numatytas tik nuo 2021-03-01 (iki tol laiko bus rengiami specialieji planai). Taigi prijungimams/prisijungimams prie centralizuotų nuotekų tinklų paliekama nepateisinamai mažai laiko (nepilnus dvejus metus).
Dėl to projekto nuostatas tikslinga pakeisti, nuo pat įstatymo įsigaliojimo numatant asmenų, individualiai išgaunančių geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkančių nuotekas, pareigą prisijungti prie centralizuotų tinklų, jei šie tinklai yra privesti prie jo turto ribos (tokios pareigos iki šiol įstatyme nebuvo), t. y. nelaukiant, kol savivaldybės specialiuose planuose nustatys aglomeracijų ribas. Be to, kategoriškai nesutinkame su Projekto nuostatomis (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 ir 13¹ dalys, 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai), kuriomis viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai įpareigojami aglomeracijose savo lėšomis įrengti infrastruktūrą nuo valstybės ar savivaldybės žemės ribos iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokios nuostatos yra ydingos dėl to, kad:
privačiuose žemės sklypuose nutiesimui. Aiškinamajame rašte numatyta, jog Įstatymo įgyvendinimui savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų ribas. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 mln. eurų. Jokių kitų valstybės ar savivaldybių lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui poreikis nenumatytas. Tai reiškia, jog Projekto rengėjai numatė, jog visa finansinė našta, susijusi su tinklų privačiuose tinkluose įrengimu, tenka geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams (toliau – tiekėjai arba vandentvarkos įmonės).
Negana to, siūloma įtvirtinti, kad šių tinklų įrengimo sąnaudos negalės būti įtrauktos į paslaugų kainas. Dėl to siūlymas įpareigoti tiekėjus nutiesti tinklus privačiuose sklypuose laikytinas antikonstituciniu, kadangi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos (Konstitucinio Teismo 2002-01-14, 2002-12-24, 2004-12-13, 2005-07-08, 2006-12-21 ir kt. nutarimai). Projekte numatant, jog tinklų įrengimas turės būti finansuojamas iš esmės tik tiekėjų imamų kreditų lėšomis yra nepagrįstas jokia ekonomine logika, kadangi joks bankas neduos kreditų tinklų nutiesimui vien tam, kad kredito lėšomis nutiesti tinklai būtų perduoti žemės sklypų savininkams panaudai (o pagal aiškinamąjį raštą – neatlygintinai nuosavybėn). 1.2. Net jeigu tinklų privačiuose sklypuose nutiesimui ir būtų skiriama ES parama, tai reiškia, jog 50 proc., o pasibaigus 2014-2020 ES finansavimo periodui, 100 proc. tam reikalingų lėšų finansuos tiekėjai. Tai neabejotinai sudarys sąlygas vandens paslaugų kainų didėjimui, kadangi tiekėjai jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamas per vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą, negauna. 1.3. Projekto nuostata dėl tiekėjų įpareigojimo aglomeracijose savo lėšomis įrengti gyventojams tinklus privačiuose sklypuose ir perduoti sklypų savininkams panaudai, yra:
a) diskriminacinė, nes diskriminuoja gyventojus, gyvenančius ne aglomeracijose (kaimuose ir miesteliuose iki 2000 gyventojų), lyginant su gyventojais, kurie gyvena aglomeracijose. Pažymėtina, kad atstumai tarp nustatytų aglomeracijos ribų gali būti labai nežymūs.
Taip dar labiau bus didinama provincijos atskirtis;
b) neteisinga ir nesąžininga, nes supriešinami gyventojai, kurių privačiuose sklypuose bus nemokamai nutiesti tinklai, su gyventojais, kurie tuos pačius darbus atliko savo lėšomis. Dėl to galimi teisėti gyventojų reikalavimai dėl patirtų prisijungimo išlaidų susigrąžinimo. 1.4. Projekte nereglamentuojami klausimai dėl privataus sklypo gerbūvio atstatymo po tinklų tiesimo darbų. Jei tai turės daryti tiekėjai, akivaizdi tiekėjų ir gyventojų ginčų, įskaitant teisminius, kilimo tikimybė (dėl sugadinto gerbūvio atstatymo, padarytos žalos įvertinimo, tinklų trasavimo žemės sklype ir t.t.). 1.5. Tiekėjų įpareigojimas savo lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose, atstatyti sugadintą gerbūvį sąlygotų ženklų tiekėjų sąnaudų išaugimą, o tai apribotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014-2020 m. ES finansavimo periodo finansinę parama infrastruktūros plėtrai yra labai ribota ir neatitinka realių poreikių, Projektu siūloma papildoma prievolė tiekėjų lėšomis nutiesti tinklus privačiuose sklypuose dar labiau sumažintų infrastruktūros plėtros apimtis, t.y. dalis lėšų būtų neracionaliai naudojamos infrastruktūrai privačiose valdose kurti, o ne viešosios paslaugos prieinamumui didinti, prijungiant ženkliai daugiau gyventojų ir tuo pačiu įgyvendinant Nuotekų direktyvą. 1.6. Tiekėjų patirtis (manytina, kad tai gali patvirtinti ir Aplinkos apsaugos agentūros) rodo, kad yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių finansiškai pajėgūs gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų tinklų . Pirmoji – tai esantis nebaudžiamumas už aplinkos teršimą, antroji – tai žinojimas, kad po nuotekų prijungimo į tinklus išleidžiamos nuotekos bus apskaitytos ir už jų tvarkymą reiks mokėti.
Projektu nesiūloma stiprinti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, o tinklų privačiuose žemės sklypuose nutiesimas tiekėjų lėšomis nepagrįstai nesiejamas su asmenų finansinės galimybės tai padaryti savo lėšomis. 1.7. Projekte nesprendžiamos situacijos, kas eksploatuos privačiame sklype nutiestą tinklą tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas nesutiks priimti panaudai perduodamų tinklų, nesprendžiamos svetimame žemės sklype nutiestų tinklų eksploatavimo sąlygos. 1.8. Galiausiai būtina atkreipti dėmesį, kad nei vienas energetikos sektoriaus tiekėjas savo lėšomis nėra įpareigotas nutiesti tinklus privačiuose sklypuose. Kituose energetikos sektoriuose veikiančių tiekėjų lėšomis tinklai tiesiami tik iki privataus žemės sklypo ribos. Pastebėtina, kad vandentvarkos įmonės, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, neturėtų būti statomos į blogesnę padėtį negu kituose energetikos sektoriuose veikiantys tiekėjai. Atsižvelgdami į paminėtus argumentus, siūlome:
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje (išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį) geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“ Pritarti Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos ir kai jo vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų (tai patvirtina aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai arba savivaldybės įgalioti pareigūnai). Tikslinga įstatymu nustatyti, kad tik asmenims, turintiems teisę į paramą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. Tikslinga įstatymu nustatyti, kad aglomeracijoje, nuotekų valymo įrenginiams įrengtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į tai siūloma pakoreguoti Įstatymo
aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Asmenims, turintiems teisę į pinginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir
(arba) naudojamo turto ribose; Ir papildyti Įstatymo įsigaliojimo 21 straipsnį 7 dalimi “7. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aglomeracijoje įrengtiems nuotekų valymo įrenginiams šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.“
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-23
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „13¹.
Aglomeracijoje asmenimys, individualiai išgaunantiemys ir naudojantiemys geriamąjį vandenį, asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiemys namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), ir kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Aglomeracijoje asmenimys, individualiai išgaunantiemys ir naudojantiemys geriamąjį vandenį, asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiemys namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), ir kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. ir kai toks asmuo neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Gavęs žemės savininko sutikimą, nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus finansavimo šaltinius. Šiuo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą.“ Pritarti iš dalies Įstatymo 16 straipsnio nuostatos reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybą, priežiūrą ir naudojimą, todėl tikslinga siūlomas nuostatas reglamentuoti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatant, kad asmenys įgyja pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos ir kai jo vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų (tai patvirtina aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai arba savivaldybės įgalioti pareigūnai). Tikslinga įstatymu nustatyti, kad tik asmenims, turintiems teisę į paramą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. Tikslinga įstatymu nustatyti, kad aglomeracijoje, nuotekų valymo įrenginiams įrengtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai siūloma išbraukti 13¹ punktą ir pakoreguoti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
4) (ne aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Asmenims, turintiems teisę į pinginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
Ir papildyti Įstatymo įsigaliojimo 21 straipsnį 7 dalimi “7. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aglomeracijoje įrengtiems nuotekų valymo įrenginiams šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.“ 18.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-23
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) (ne aglomeracijoje) per 9 mėnesius sudaryti sąlygas
(gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-23
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) (ne aglomeracijoje) per 9 mėnesius sudaryti sąlygas
(gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama
prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;“ Pritarti iš dalies Žiūrėti 17 punktą. Dėl pareigos įsirengti pastato vidaus tinklus manome, kad tai perteklinis reikalavimas, nes pareiga sudaryti sąlygas prijungti vartotojo tinklus apima ir pastato vidaus infrastruktūrą, be kurios nėra tikslo prisijungti prie centralizuotų sistemų. Be to, nėra aišku, kaip praktiškai būtų įgyvendinamas šis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai siūloma pakoreguoti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
4) (ne aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Asmenims, turintiems teisę į pinginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-23
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Atitinkamai pakeisti po jo einančių punktų numeraciją:
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-2310 Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo kontrolei, tikslinga numatyti galimybę viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams patekti į abonentų teritoriją ir paimti nuotekų mėginius. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Abonentai ir vartotojai, šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta tvarka suderinus datą ir laiką, turi įleisti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbuotojo pažymėjimą, atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų įrengimą, pakeitimą, priežiūrą, patikrinti vandentiekio įvadą ir (ar) nuotekų išvadą, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui ar paimti nuotekų mėginius.“
vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-23 Europos Komisija 2017-02-15 rašte, kuriuo Komisija pradėjo Nuotekų direktyvos pažeidimo tyrimo procedūrą, pažeidimą be kita ko, grindžia tuo, kad nėra išsamiai reglamentuojamos individualios nuotekų tvarkymo sistemos (toliau – ITS), įskaitant ITS kontrolės, tikrinimo, duomenų fiksavimo ir tvarkymo, sutarčių sudarymo ir registracijos taisyklės (žr. rašto 14 psl.). Įstatymo projektu šioje dalyje pažeidimas taisomas tik iš dalies. Tam, kad ITS kontrolė būtų reali, tikslinga papildyti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo kontrolę, teikti informaciją apie nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius ir šio įstatymo nustatyta tvarka perduotų išvežti nuotekų kiekius aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kai asmuo individualiai tvarko nuotekas, jas kaupdamas nuotekų kaupimo įrenginiuose, jis privalo perduoti nuotekų transportavimo paslaugas teikiantiems asmenims ne mažesnį kiekį kaip suvartojo geriamojo vandens.
Jei individualiai išgaunamo ar centralizuotai jam tiekiamo geriamojo vandens apskaitos prietaisai neįrengti, šalinamų nuotekų kiekis nustatomas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį;“ Nepritarti Tai ne Įstatymo lygmens reglamentavimo dalykas, todėl individualiai tvarkomų nuotekų kiekio nustatymo tvarka turėtų būti reglamentuota aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje. 22. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, 2018-10-23 Atsižvelgdami į šio rašto 1 punkte nurodytus argumentus, siūlome pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas, projekto 21 straipsnio 4 dalį pakeičiant taip: „4. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyta įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalies redakcija, įstatymo 8 straipsnyje išdėstyta 20 straipsnio 2 dalies 13 punkto redakcija, ir įstatymo 9 21 straipsnyje išdėstyta 21 straipsnio 4 dalies 6 punkto redakcija ir įstatymo 11 straipsnyje išdėstyta 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija įsigalioja 2021 m. kovo mėn. 1 d.“. Pritarti iš dalies
ekologijos asociacija 2018-10-243 5¹ 5² Inžinerinės ekologijos asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, teikia pastabas ir pasiūlymus: Projekto 3 straipsnio 5¹dalyje pateiktas centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos apibrėžimas, o 3 straipsnio 5²dalis pateiktas centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo sistemos apibrėžimas, nors tiek pačiame Įstatyme (jo pavadinime) naudojama, tiek pagal bendrą logiką (pradžioje vanduo tiekiamas, o po to surenkamos nuotekos) turėtų būti naudojama atvirkštinė minėtų reiškinių numeracija. Todėl siūloma pakeisti 3 straipsnio 5¹dalies numerį į 5² ir 3 straipsnio 5²dalies numerį į 5¹.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 24. Inžinierinės ekologijos asociacija
20 Pažymėtina, kad nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodantis ir (ar) įrengiantis asmuo pats savaime nėra ir negali būti pripažintas įrenginio prižiūrinčiu asmeniu, nes įrenginio pardavimo ir (ar) įrengimo sutartyse savaime neprivalo būti ir paprastai nebūna aptariami įrenginio priežiūros aspektai. Įrenginius parduodantis ir (ar) įrengiantis asmuo gali būti pripažintas prižiūrinčiu asmeniu tik kai pasirašoma atitinkama įrenginio priežiūros sutartis. Tačiau įrenginio įrenginius parduodantis ir (ar) įrengiantis asmuo ne visada užsiima įrenginio priežiūra sutartiniu ar kt. teisėtu pagrindu. Be to, įrenginį prižiūrintis asmuo gali būti nesusijęs su įrenginio pardavimo ir (ar) įrengimo veiksmais ir norma nebus paremta realios tikrovės reiškiniais įrenginio pardavimo ir (ar) įrengimo kontekste. Todėl siūloma pakeisti normos dalį ir išdėstyti ją taip: „16. Individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas arba geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, arba nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiam, įrengiančiam ir (ar) prižiūrinčiam asmeniui.“ Pritarti Punktas tampa 20, o ne 16 25.
Inžinierinės ekologijos asociacija
21 Siūloma laikyti šį bendro pobūdžio punktą 22 punktu, o 21 punktą išdėstyti taip:
„21) administracijos direktoriai ar jų įgalioti asmenys turi atlikti
savivaldybės teritorijoje individualių valymo įrenginių inventorizaciją ir pateikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka iki 2019 m. gruodžio 31 d.“, nes individualūs valymo įrenginiai yra laisvoje apyvartoje esantys daiktai, kuriais prekiauja prekybos tinklai, įrenginiai gali būti vežami iš/į užsienį ir neįmanoma užtikrinti pilnos informacijos teikimo kitais būdais. Pritarti iš dalies Siekiant užtikrinti, kad į registrą būtų įvedami naujausi duomenys, siūlome neapsiriboti konkrečia data, bet numatyti bendrą pareigą teikti duomenis registrui, kai jis bus sukurtas. 21) administracijos direktoriai ar jų įgalioti asmenys turi atlikti savivaldybės teritorijoje individualių valymo įrenginių inventorizaciją ir pateikti duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka iki 2019 m. gruodžio 31 d.“
ekologijos asociacija
4 Siūloma papildyti Įstatymo 12 straipsnį nauju 3¹ punktu: „3¹.
Aglomeracijose, kuriose nuotekų valymo įrenginių nuotėkose bendras fosforo kiekis sumažinamas bent 75 % bei bendras azoto kiekis sumažinamas bent 75 %, individualiems nuotėkų valymo įrenginiams nebūtina taikyti reikalavimų, išdėstytų Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje“, kaip numatyta Direktyvos 91/271/EEB (dėl miesto nuotėkų valymo) 5 straipsnio 4 dalyje. Pritarti
straipsnio numeraciją
ekologijos asociacija 2018-10-2416 13¹ Pažymėtina, kad 16 str. 13¹ d. numatyti reikalavimai nebuvo numatyti ankstesniame reguliavime ir dabartiniams įrenginių savininkams (naudotojams), kaip civilinių santykių dalyviams, turi būti taikomas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas. Todėl siūloma papildyti 16 str. 13¹ d. tokiu paskutiniu sakiniu: „Nuotekų valymo įrenginiams, kurių eksploatacija prasidėjo iki Įstatymo įsigaliojimo, taikomas 10 metų pereinamasis laikotarpis Įstatymo 16 straipsnio 13¹ dalies taikymo kontekste“ Pritarti iš dalies Papildyti Įstatymo 21 straipsnį 7 dalimi
“7. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aglomeracijoje įrengtiems nuotekų
valymo įrenginiams šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.“
ekologijos asociacija
17 Siūloma nepritarti normos formuluotei, nes nenurodyta, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ir jos teikimo tvarka turi būti žinoma ir (ar) nustatyta iki normos įsigaliojimo. Po išsamios ir aiškios tvarkos nustatymo siūloma pakeisti normą ir išdėstyti ją taip: „7) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, su kuriais pasirašytos individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūros ir (ar) nuotekų ir
(ar) dumblo išvežimo sutartys“. Pritarti iš dalies Pritarti siūlomai formuluotei.
Pažymėtina, kad Projekte siūloma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti, kokią informaciją būtina pateikti, todėl formuluotė turi būti įtvirtinta projekte. 29. Inžinierinės ekologijos asociacija
5 Siūloma nepritarti normos įterpimui, nes nenurodyta kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ir jos teikimo tvarka turi būti žinoma ir (ar) nustatyta iki normos įsigaliojimo. Pateikiama informacija nebus pilna, kadangi nagrinėjama laisvoje prekyboje esanti prekė, galinti būti perkama ir iš ES valstybės narėse įregistruotų asmenų. Minėtą informaciją galėtų ir turėtų pateikti asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamojo vandens ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas. Pritarti iš dalies Užkrauti pareigą asmenims individualiai išgaunantiems ir naudojantiems nuotekų valymo įrenginius yra perteklinis reikalavimas, nes šie asmenys turi būti sudarę sutartis su vandens tiekėjais ir minėtų įrenginius įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, todėl siūloma pakoreguoti projekto 21 str. 5 dalį
„5. Siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo
priežiūrą, nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius parduodantys, įrengiantys ir (arba) prižiūrintys asmenys privalo teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie parduotų ir įrengtų nuotekų valymo įrenginių skaičių ir (arba) jų įrengimo vietą.“
ekologijos asociacija
21 Atsižvelgiant į reiškinių atsiradimo laike momentą, siūloma pakeisti normą ir išdėstyti ją taip: „1) aplinkos ministro nustatyta tvarka projektuoti, įrengti, registruoti (teisės aktų nustatyta tvarka), konservuoti ir likviduoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį;“
ekologijos asociacija
23 Siūloma nepritarti normos įterpimui, nes nenurodyta kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ir jos teikimo tvarka turi būti žinoma ir (ar) nustatyta iki normos įsigaliojimo.
Nepritarti Projekte siūloma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti, kokią informaciją būtina pateikti. 32. Inžinierinės ekologijos asociacija
27 Kaip minėta anksčiau, įrenginį parduodantis ar įrengiantis asmuo nėra įrenginio prižiūrintis asmuo kol dėl to nėra susitariama. Įrenginį prižiūrintis asmuo gali nebūti įrenginį parduodančiu ar įrengiančiu asmeniu. Taigi, norma gali neturėti realiais reiškiniais pagrįstos sąsajos su įrenginį parduodančiu ar įrengiančiu asmeniu. Todėl siūloma pakeisti normos dalį ir išdėstyti ją taip:
“7) užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo
įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir
(arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (ar) kaupimo įrenginius parduodančiu, įrengiančiu, ir (ar) įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui;” Pritarti 33.
Inžinierinės ekologijos asociacija
29 Siūloma papildyti normą paskutiniu sakiniu:
„Aglomeracijose, kuriose nuotekų valymo įrenginių nuotėkose bendras fosforo
kiekis sumažinamas bent 75 % bei bendras azoto kiekis sumažinamas bent 75 %, individualiems nuotėkų valymo įrenginiams nebūtina taikyti reikalavimų, išdėstytų šiame punkte“, kaip numatyta Direktyvos 91/271/EEB (dėl miesto nuotėkų valymo) 5 straipsnio 4 dalyje. Pritarti
Zabarauskas Europos vartotojų konsultacinės grupės Energetikos pogrupio narys, energetikos ekspertas 2018-10-2435 Pasiūlymai įstatymo 35 str. projektui (Siūlomi pakeitimai ir papildymai – geltona spalva)
„35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo
paslaugas tvarka
geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2.
patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius. 3. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus pirkimo ir pardavimo vietose (įvade , butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose)) įrengia ir naudoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas savo lėšomis. Šių apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokestį. Užmokestis už geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimą, įrengimą, eksploatavimą skaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir tvirtinamas savivaldybės taryboje. 4. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo ir pardavimo vieta yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus šio straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytus atvejus. įvadinis geriamojo vandens skaitiklis, įrengtas geriamojo vandens įvade į daugiabutį namą. 5. Jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamojo vandens tiekimo paslaugas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4.76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės. 5.
paskirsto daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkams įvadinio geriamojo vandens skaitiklio, įrengto įvade į daugiabutį namą, parodytą visą per ataskaitinį laikotarpį name suvartotą geriamojo vandens kiekį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą geriamojo vandens paskirstymo daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkams metodą. 6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Tokiu atveju, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru sutarimu, įformintu raštu, nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, įskaitant skirtumą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ir apie šį sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 6. Geriamojo vandens ir karšto vandens skaitiklius, skirtus geriamojo vandens ir karšto vandens suvartotiems kiekiams daugiabučių namų butuose ar kitose patalpose nustatyti, savo lėšomis įrengia, prižiūri ir jų tvarkingą techninę būklę užtikrina geriamojo vandens tiekėjas, jeigu butų ar kitų patalpų savininkai nenutaria kitaip. Už šių skaitiklių įrengimą ir priežiūrą geriamojo vandens tiekėjas ima skaitiklio aptarnavimo mokestį, nustatomą pagal šio mokesčio apskaičiavimo metodiką, tvirtinamą savivaldybės taryboje. Nepritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
savivaldybių asociacija, 2018-10-11 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau -LSA) išnagrinėjusi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo ir papildymo projektą Nr. XIIIP-2577 (toliau - Projektas) kategoriškai nesutinka su jame siūlomu pakeitimu - Projekto 16 straipsnio papildymu nauja 13¹ dalimi. LSA kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą su prašymu n e p r i t a r t i Projektui dėl žemiau pateiktų argumentų:
papildytas nauja 13¹ dalimi, kurioje siūloma įtvirtinti prievolę vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui savo lėšomis aglomeracijose gyvenantiems asmenims nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje iki privačių pastatų ar kitų statinių (vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo Šulinio, nuotekų siurblinės ir kt), O patirtos infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos negali būti įtrauktos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, kai finansavimo šaltiniai yra apibrėžti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Projekto 16 straipsnio 13l dalis laikytina antikonstitucine, kadangi įstatymais ar kitais teisės aktais nustatant papildomą funkciją (pareigą), turi būti numatomos vykdymui skirtos lėšos. Dėl žemės sklypų savininkų galimų skirtingų pageidavimų neišvengiamai kiltų ginčai, kurie pasiektų teismus. Lėšos, skirtos infrastruktūrai plėsti, būtų naudojamos neracionaliai, kadangi būtų skirtos ne viešosios paslaugos prieinamumo didinimui, o naudojamos infrastruktūrai privačiose valdose kurti. Tai sudarys prielaidas drastiškam vandens paslaugų kainų didėjimui. 2. Projekto 16 straipsnio 13¹ dalis yra diskriminacinė gyventojų atžvilgiu, nes aglomeracijose gyvenantys negalėtų tikėtis vandens tiekimo ir nuotekų tinklų įrengimo.
Taip pat būtų sukurtas precedentas, kai savo lėšomis infrastruktūrą įsirengę fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, galėtų kreiptis į viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir/ar nuotekų tvarkytojus su reikalavimu išpirkti infrastruktūros objektus, esančius valdytojo sklypo ribose. 3. Projekte nereglamentuojama tvarka dėl privataus gerbūvio atstatymo po nuotekų ir/ar vandens tinklų tiesimo darbų. LSA prašo iš esmės peržiūrėti Projektą ir atsižvelgti į savivaldybių siūlymus. Pritarti iš dalies
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys P. Urbšys, 2018-10-108
Išbraukti žodžius „regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjas“, kadangi įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, koks tai objektas ir jo įteisinimas gali apriboti savivaldybių kompetenciją vykdant viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojo funkcijas. Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 13 punktuose žodžius „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi privalo pasiūlyti individualiųjų nuotekų turėtojui sudaryti viešąją sutartį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas arba nurodyti individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų teikėją (teikėjus);“ 2.
Papildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu: „11) užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui reikalavimus;“
straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu: „12) siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, teikti informaciją aplinkos ministro nustatyta tvarka apie asmenis, sudariusius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl individualiųjų nuotekų tvarkymo;“
straipsnio 2 dalį nauju 13 punktu:
„13) viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir
nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo aglomeracijose tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas centralizuotomis geriamojo vandens ir (arba) nuotekų surinkimo sistemomis, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 29 (dabartinėje naujoje redakcijoje – 35) dalyje įtvirtinta sąvoka „Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau
narys P. Urbšys, 2018-10-109
Argumentai: Pasiūlymas susijęs su 1 pasiūlymu. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje žodžius „regioninis geriamojo vandens tiekėjas“:
paslaugas teikiantys asmenys, jeigu nuotekų transportavimo paslaugas teikia ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas, privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl individualiųjų nuotekų transportavimo ir išleidimo į šio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sutartis su asmenimis, kuriems teikia nuotekų transportavimo paslaugas. Sutartys sudaromos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose nustatytus reikalavimus. Už individualiųjų nuotekų tvarkymą nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys apmoka geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Nepritarti Komiteto argumentai:
Sąvoka „Regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“ yra apibrėžta tiek galiojančiame įstatyme, turėtų būti apibrėžta ir šiame projekte. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2018-10-17 Pritarti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2577 ES ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti 2.
valdymo ir savivaldybių komitetas
3 Argumentai: Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 16 straipsnio 13 dalį ir išdėstyti ją taip: „13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje (išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį) geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas, esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.“ Pritarti Pritariama, kad įstatyme turi būti nustatyta pareiga geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nutiesti infrastruktūrą iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos, todėl pagal komiteto siūlymą pakoreguoti 16 straipsnio 13 dalį, išbraukiant žodžių junginius „(išskyrus šio straipsnio 13¹numatytą atvejį)“. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
4 Argumentai: Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos.
Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 16 straipsnį nauja 13¹ dalimi: „13¹.
Aglomeracijoje asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Aglomeracijoje asmenims, individualiai išgaunantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį asmeninėms, šeimos ir namų ūkio reikmėms ir (arba) individualiai tvarkantiems namų ūkyje nuotekas, kai yra visos šios aplinkybės: kai vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kai vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (sklypo riba), kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, per šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir
(ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. ir kai toks asmuo neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo raštu pasiūlyti nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą jų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Gavęs žemės savininko sutikimą, nutiesia minėtą infrastruktūrą nuo turto ribos (valstybės ar savivaldybės žemės ribos) iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo vandentiekio šulinio, nuotekų priėmimo šulinio, nuotekų siurblinės (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo įrenginių, esančių arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimu ir prijungimu susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, naudodami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir
tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir prijungimo sąnaudos netraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
Asmens, nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nutiesta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai valdyti (panauda) ir jis tampa atsakingu už nutiestos infrastruktūros techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą.“ Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Pritariama, jog Įstatyme tikslinga nustatyti, kad asmenys įgyja pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir
(arba) naudojamo turto ribos. Taip pat pritariama, kad nepasiturintiems gyventojams būtų skiriama socialinė parama infrastruktūros tiesimui, tačiau parama turėtų būti skiriama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka.
Nepritariama, kad siūlomos nuostatos būtų reglamentuotos 13¹ punkte, nes atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 16 straipsnio nuostatos reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybą, priežiūrą ir naudojimą, todėl tikslinga panaikinti 13¹ punktą, o siūlomas nuostatas reglamentuoti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatant, kad asmenys įgyja pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos ir kai jo vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų (tai patvirtina aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai arba savivaldybės įgalioti pareigūnai). Tikslinga įstatymu nustatyti, kad tik asmenims, turintiems teisę į paramą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo nustatyta tvarka būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir
(arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis LR aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-847 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatomis, visi individualūs nuotekų valymo įrenginiai turės valyti azoto ir fosforo junginius ir minėto įsakymo nuostatos bus taikomos nuo 2030 m. sausio d., tikslinga įstatymu nustatyti, kad aglomeracijoje, nuotekų valymo įrenginiams įrengtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, tikslinga Įstatyme atsisakyti galimybės asmenims, (individualiai tvarkantiems nuotekas ir išgaunantiems vandenį) pasitaisyti, kai per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę nustatomi teisės aktų pažeidimai.
Atsižvelgiant į tai siūloma išbraukti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą: „3) per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus.“, atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją ir Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) (ne aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai siūloma išbraukti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą: „3) per valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų nurodytą terminą pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių individualųjį geriamojo vandens išgavimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, nuostatų pažeidimus.“, atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją ir Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) (ne aglomeracijoje) per 12 9 mėnesių mėnesius sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 3 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 12 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi prisijungti sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir
(arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Asmenims, turintiems teisę į pinginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose;
Papildyti Įstatymo įsigaliojimo 21 straipsnį
„7. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aglomeracijoje
įrengtiems nuotekų valymo įrenginiams šio įstatymo nuostatos taikomos nuo
valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-07
Argumentai: Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos.
Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Be to, tikslinga įstatymu nustatyti asmenims pakankamą laiką, t. y. vietoje siūlomų 9 mėnesių numatant 12 mėnesių, tam, kad jie sudarytų sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „5) (ne aglomeracijoje) per 9 12 mėnesius mėnesių sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas) ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, ir toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, asmens individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo neatitikties teisės aktų reikalavimams, kai vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, privalo per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoti asmenį, nurodydama 9 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;“. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir realią praktiką užtenka 9 mėnesių laikotarpio, kad asmenys gautų iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas ir nutiestų geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Dėl pareigos įsirengti pastato vidaus tinklus manoma, kad tai perteklinis reikalavimas, nes pareiga sudaryti sąlygas prijungti vartotojo tinklus apima ir pastato vidaus infrastruktūrą, be kurios nėra tikslo prisijungti prie centralizuotų sistemų. Be to, nėra aišku, kaip praktiškai būtų įgyvendinamas šis reikalavimas.
Atsižvelgiant, į kad nepasiturintiems asmenims, paramos tiekimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo nuostatos, todėl netikslinga kurti naują mechanizmą, kad parama būtų skiriama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-0711
Tikslinga įstatymu nustatyti asmenų pareigą prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros tais atvejais, kai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai nutiesti iki jų žemės sklypo ribos. Taip pat tikslinga įstatymu nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir (ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Be to, tikslinga įstatymu nustatyti asmenims pakankamą laiką, t. y. vietoje siūlomų 9 mėnesių numatant 12 mėnesių, tam, kad jie sudarytų sąlygas prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „6) aglomeracijoje per 9
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „6) aglomeracijoje per 9
vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje ir įsirengti pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus bei sanitarinius-techninius prietaisus) prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas nutiesti iki turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio, ar daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų geriamojo vandens išgavimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo reikalavimų, toks asmuo neįvykdo šios dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų ir raštu atsisako, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nutiestų infrastuktūrą jam nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje. Ši pareiga galioja, kai yra visos šiame punkte išvardytos aplinkybės.
Nepasiturintiems gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir
(ar) pastato vidaus vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimui. Savivaldybė, gavusi atsakingų institucijų išvadas, per 5 darbo dienas registruotu laišku informuoja asmenį, nurodydama 9 12 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos privaloma sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;“. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai:
Pritariama pateiktam siūlymui, kad nepasiturintiems asmenims gali būti skiriama parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: "4) <...>Asmenims, turintiems teisę į pinginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui. asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose.“ Nepritariama siūlomam 12 mėnesių laikotarpiui, nes atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir realią praktiką užtenka 9 mėnesių laikotarpio, kad asmenys gautų iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo prisijungimo sąlygas ir nutiestų geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Ir nepritariama dėl pareigos įsirengti pastato vidaus tinklus, nes tai perteklinis reikalavimas, Pareiga sudaryti sąlygas prijungti vartotojo tinklus apima ir pastato vidaus infrastruktūrą, be kurios nėra tikslo prisijungti prie centralizuotų sistemų. Be to, nėra aišku, kaip praktiškai būtų įgyvendinamas šis reikalavimas. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-0714
Argumentai: Įstatymo Projekto 35 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o Projekto 34 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodoma, jog, nustatant paslaugų kainas, vertinama suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui, t. y. suderintos, tačiau dar nepatirtos išlaidos.
Taigi pateikiamas prieštaringas reguliavimas, kai nėra aišku, ar į paslaugų kainą įtraukiamos tik jau patirtos investicinių projektų išlaidos, ar dar nepatirtos, tačiau jau suderintos su komisija. Komitetas siūlo patobulinti nuostatas dėl investicijų derinimo taip, kad jomis teisiniai santykiai būtų sureguliuoti taip, kaip yra analogiškai reglamentuojami kituose energetikos sektoriuose. Be to, projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 9 straipsnis, nuostatose numatoma nauja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcija
„20) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei
investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijas;“. Taigi šiame teisės akte bus numatyta tvarka, kokia procedūra ir kokios apimties investicijos bus derinamos ir nuo kada būtinųjų sąnaudų ir pardavimų pokyčiai bus įtraukiami į paslaugos kainą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patobulinti projekto 14 straipsniu keičiamo 34 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 14 straipsniu keičiamo 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai numatomas investicijas privalo derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Būtinųjų sąnaudų ir pardavimo pokyčiai po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Jeigu šios geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-0714
Atsižvelgiant į komiteto pasiūlymo Nr. 5 argumentus, tikslinga patobulinti projekto 14 straipsniu keičiamo galiojančio įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 4 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
ir jį išdėstyti taip: „4) įvertinama po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;“. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-0714
Atsižvelgiant į komiteto pasiūlymo Nr. 5 argumentus, tikslinga patobulinti projekto 14 straipsniu keičiamo galiojančio įstatymo 34 straipsnio 8 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
ir jį išdėstyti taip: „1) įvertinama po suderintų investicinių projektų įgyvendinimo numatomų patirti būtinųjų sąnaudų ir pardavimo įtaka kainos pokyčiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka suderinamos investicijos;“. Pritarti 9.
valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-11-0721 Argumentai: Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostata, jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, kompensuojamos atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai Seimas priima įstatymus arba Vyriausybė, vykdydama įstatymus, priima nutarimus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų metų įsipareigojimai, valstybės institucijos ir įstaigos bei savivaldybių vykdomosios institucijos patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus. Atsižvelgiant į tai, turi būti numatyta lėšų, kurių pareikalaus projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 21 straipsnį 7 dalimi:
„7. Šiam įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos
savivaldybėms kasmet skiriamos arba kompensuojamos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komiteto argumentai: Siūlymas perteklinis, nes lėšos savivaldybėms visuomet numatomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹, 35¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2577, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2577 (2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė