Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
19 dalimi: „19. Veterinarijos gydytojas rezidentas – veterinarijos gydytojas, studijuojantis pagal veterinarijos studijų krypties veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programą.“
dalimi: „20. Veterinarinės medicinos rezidentūra – universitetinės veterinarijos krypties studijos, skirtos asmenims, turintiems veterinarijos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį, (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją.“
dalimi: „21. Veterinarinės medicinos rezidentūros bazė – universitetas, vykdantis veterinarinės medicinos rezidentūrą, ir (ar) jo įvertintas ir parinktas juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programos praktinei daliai vykdyti.“
laikyti 22 dalimi. 2 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
VETERINARIJA Veterinarijos praktika IR VETERINARINĖS MEDICINOS REZIDENTŪRA“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Veterinarinės medicinos rezidentūra
rezidentūrą sudaro teorinė ir praktinė dalys.
Veterinarijos gydytojas rezidentas veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje(-ėse) atlieka veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programos praktinę dalį pagal atitinkamą veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programą tik prižiūrimas veterinarijos gydytojo rezidento vadovo, turinčio veterinarijos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį (arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), veterinarijos praktikos licenciją ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą veterinarinės medicinos praktikos srityje, kuri atitinka veterinarinės medicinos rezidento siekiamą įgyti veterinarinės medicinos praktikos rūšies specializaciją. 2. Veterinarinės medicinos rezidentūros bazė su veterinarijos gydytoju rezidentu sudaro terminuotą darbo sutartį ir jis įdarbinamas veterinarijos gydytoju rezidentu veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje. Veterinarijos gydytojui rezidentui mokama pareiginė alga, kuri apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatomo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Veterinarijos gydytojui rezidentui taikomas pareiginės algos koeficientas – 7,6. Veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga mokama iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga gali būti mokama ir iš kitų lėšų. Veterinarinės medicinos rezidentūros vietų, į kurias priimtiems asmenims pareiginė alga mokama iš Žemės ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias veterinarijos medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Lėšos veterinarinės medicinos rezidentūros bazėms paskirstomos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Veterinarijos gydytojas rezidentas – veterinarijos
gydytojas, studijuojantis pagal veterinarinės medicinos studijų krypties rezidentūros studijų programą.“
2Buvusią 2 straipsnio 15 dalį laikyti 18 dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 19 dalimi:
„19. Veterinarinės medicinos rezidentūra –
universitetinės veterinarinės medicinos studijų krypties studijos, skirtos asmenims, turintiems veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją.“
4Papildyti 2 straipsnį 20 dalimi:
„20. Veterinarinės medicinos rezidentūros bazė –
universitetas, vykdantis veterinarinės medicinos rezidentūrą, ir (ar) kitas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka universiteto įvertintas ir parinktas juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programos praktinei daliai vykdyti.“
atitinkamai 21 ir 22 dalimi. 2 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Veterinarijos praktika ir veterinarinės medicinos rezidentūra“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis. Veterinarinės medicinos rezidentūra
sudaro teorinė ir praktinė dalys.
Veterinarijos gydytojas rezidentas veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje (bazėse) atlieka veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programos praktinę dalį pagal atitinkamą veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programą tik prižiūrimas veterinarijos gydytojo rezidento vadovo, turinčio veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį (arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), veterinarijos praktikos licenciją ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą veterinarinės medicinos praktikos srityje, kuri atitinka veterinarinės medicinos rezidento siekiamą įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją. 2. Veterinarinės medicinos rezidentūros bazė su veterinarijos gydytoju rezidentu sudaro terminuotą darbo sutartį ir jis įdarbinamas veterinarijos gydytoju rezidentu veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje. Veterinarijos gydytojui rezidentui mokama pareiginė alga, kuri apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, nustatomo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Veterinarijos gydytojui rezidentui taikomas pareiginės algos koeficientas – 7,6. Veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga mokama iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Veterinarinės medicinos rezidentūros vietų, į kurias priimtiems asmenims pareiginė alga mokama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias veterinarijos medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. Lėšos veterinarinės medicinos rezidentūros bazėms paskirstomos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“
2019 m. sausio 1 d. 2.
iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas 2018-11-14
PAKEITIMO ĮSTATYMo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1413 1 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo PROJEKTŲ
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1412 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1413 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Projektai) rengimo priežastys:
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, veterinarinės medicinos rezidentai, skirtingai nei medicinos gydytojai rezidentai ar gydytojai odontologai rezidentai, neturi galimybės studijų metu dirbti ir gauti pareiginę algą, socialinio draudimo įmokas, jiems neskaičiuojamas darbo stažas bei apribojamos socialinės garantijos (nedarbingumo (ligos), motinystės, tėvystės pašalpos, pensijų kaupimas). Dėl šios situacijos veterinarinės medicinos rezidentūros studijos yra mažiau patrauklios, nors veterinarijos gydytojai, baigę veterinarinės medicinos rezidentūrą ir įgiję specialiosios praktikos žinias, yra reikalingi ir paklausūs maisto saugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės užtikrinimo sistemoje.
Medicinos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų rezidentūros nuostatos, susijusios su rezidentų įdarbinimu, yra įtvirtintos įstatymuose (Lietuvos Respublikos medicinos praktikos ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymuose). Atsižvelgiant į tai, parengti Projektai, kuriuose reglamentuojami darbo santykiai tarp veterinarijos gydytojo rezidento ir veterinarinės medicinos rezidentūros bazės bei įtvirtinamos nuostatos dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo veterinarijos gydytojos rezidento pareiginei algai mokėti. Siekiant pagerinti veterinarijos gydytojų rezidentų, dirbančių rezidentūros bazėse, socialines garantijas, nustatoma, kad veterinarijos gydytojų rezidentų, priimtų į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, parama būtų sudėtinė jiems mokamo darbo užmokesčio (jiems dirbant pagal darbo sutartis rezidentūros bazėse), nuo kurio būtų mokamos socialinio draudimo įmokos, dalis. Siūlomais pakeitimais būtų didinamos veterinarijos gydytojų rezidentų socialinės garantijos, t. y. padidėtų motinystės, nedarbingumo
(ligos) išmokos, didėtų pensijų kaupimas ir pan. bei būtų sudaromos geresnės sąlygos tobulinti veterinarijos gydytojo praktinius gebėjimus. Projektų tikslas – įteisinti darbo santykius tarp veterinarijos gydytojo rezidento ir veterinarinės medicinos rezidentūros bazės ir gerinti veterinarijos gydytojų rezidentų socialines garantijas. Projektų uždaviniai:
veterinarijos gydytojo rezidento, veterinarinės medicinos rezidentūros ir veterinarinės medicinos rezidentūros bazės sąvokas. 2.
nustatyti, kad veterinarijos gydytojas rezidentas studijų metu įdarbinamas rezidentūros bazėje ir pareiginė alga jam mokama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3. Suvienodinti veterinarinės medicinos rezidentūros, medicinos rezidentūros ir odontologijos rezidentūros studijų sąlygas, susijusias su darbu rezidentūros bazėse rezidentūros studijų metu. 4. Apjungti veterinarijos gydytojų rezidentų gaunamas pajamas ir atitinkamai nustatyti veterinarijos gydytojui rezidentui taikomą pareiginės algos koeficientą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektų rengėja – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu veterinarinės medicinos rezidentūrą reglamentuoja Veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 149 ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo”, kurie nustato studijų programų vykdymo reikalavimus ir jų priežiūros tvarką. Tačiau nėra teisės akto, kurio pagrindu veterinarijos gydytojai rezidentai būtų įdarbinami veterinarinės medicinos rezidentūros studijų metu veterinarinės medicinos rezidentūros bazėse; nėra suformuota valstybės biudžeto asignavimų veterinarijos gydytojos rezidento pareiginei algai mokėti skyrimo teisinė bazė, dėl ko veterinarinės medicinos rezidentūros studijų laikotarpis neįskaitomas į specialųjį darbo stažą; neužtikrinamos socialinės garantijos; pagal darbo sutartį rezidentūros bazėje nedirbančiam veterinarijos gydytojui rezidentui apribojama galimybė tobulinti praktinius gebėjimus.
Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinimo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr.
doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ nustatyta, kad visiems nuolatinės studijų formos studentams, studijuojantiems pagal profesinių studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos biudžeto lėšomis, kas mėnesį teikiama parama studijoms. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tačiau stipendija ar kita parama joms nepriskiriama, todėl nukenčia minėtos veterinarijos gydytojų rezidentų socialinės garantijos. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1413, priimtu 2018-06-30, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis papildyta
netaikomas gydytojams rezidentams ir gydytojams odontologams rezidentams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektais siūlomos priemonės:
santykius tarp veterinarijos gydytojo rezidento ir veterinarinės medicinos rezidentūros bazės, kad veterinarijos gydytojai rezidentai gautų apmokėjimą už jų rezidentūros metu atliekamas veiklas. Veterinarijos gydytojo rezidento darbo užmokestis būtų mokamas iš Žemės ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. 2. Sujungti veterinarijos gydytojų rezidentų gaunamas pajamas. Mokslo ir studijų įstatyme nustatoma, kad veterinarijos gydytojams rezidentams parama nemokama. 3.
kurias priimtiems asmenims pareiginė alga mokama iš Žemės ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičius neturi viršyti tais metais vientisąsias veterinarinės medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus. 4. Nustatyti veterinarijos gydytojų rezidentų darbo užmokesčio koeficientą, kad jų darbo užmokestis atitiktų šių specialistų orų darbo užmokestį. Teigiami rezultatai:
pakeitimus, būtų užtikrinamas aukšto lygio profesinės kvalifikacijos veterinarijos gydytojų, reikalingų maisto saugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės užtikrinimo sistemoje, rengimas ir veterinarinių paslaugų teikimas. 2. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, būtų suvienodintos veterinarinės medicinos rezidentūros, medicinos rezidentūros ir odontologijos rezidentūros studijų sąlygos, susijusios su darbu rezidentūros bazėse rezidentūros studijų metu. 3. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, būtų didinamos veterinarijos gydytojų rezidentų socialinės garantijos, t. y. tokiems asmenims padidėtų motinystės, nedarbingumo, ligos išmokų dydžiai, didėtų pensijų kaupimas ir pan. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projektuose siūlomos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Projektams įgyvendinti reikės:
veterinarijos gydytojo rezidento pareiginei algai mokėti, skyrimo veterinarinės medicinos rezidentūros bazėms tvarkos aprašą. 2. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo”, kuriuo patvirtinti Veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros nuostatai. 3. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ Šie teisės aktai turi būti priimti iki įstatymų projektų įsigaliojimo. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų poreikis veterinarijos gydytojo rezidento pareiginei algai mokėti priklauso nuo to, kiek rezidentų einamaisiais biudžetiniais metais bus priimta į veterinarinės medicinos rezidentūros studijų vietas. Remiantis paskutiniųjų trejų metų priimtų veterinarinės medicinos rezidentų skaičiumi (2016–2017 m. – 16 asmenų; 2017–2018 m. – 13; 2018–2019 – 12 (planuojamas skaičius; tikslus skaičius paaiškės pasibaigus priėmimo etapui), lėšų poreikis rezidentų pareiginei bazinei algai mokėti yra (jeigu 2019–2020 ir 2020–2021 būtų priimta į veterinarinės medicinos studijas po 14 asmenų kasmet): 2019 m. – 335 tūkst. Eur; 2020 m. – 343 tūkst. Eur;
poreikį įtraukti Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai, skiriami rezidentų paramai, kurie, atsižvelgiant į tai, kad veterinarijos gydytojui rezidentui parama nebus mokama, o bus mokama pareiginė alga, iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų turi būti perskirstyti į Žemės ūkio ministerijos asignavimus. 2019 metais Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose veterinarinės medicinos rezidentų paramai skirta 110 tūkst. Eur. Papildomas lėšų poreikis (2019 m. – 225 tūkst. Eur) veterinarijos gydytojo rezidento pareiginei algai mokėti būtų tenkinamas iš Žemės ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projektų žodžiai: „veterinarija“, „veterinarijos gydytojas“, „universitetinės studijos“, „rezidentūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
variante – ir įstatymo priėmimo vietos rekvizitų. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis pildomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 ir 20 dalys derintinos su Bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr.
368, nuostatomis: 2.1. keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžių „veterinarijos studijų krypties veterinarinės medicinos“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos studijų krypties“; 2.2. keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje vietoj žodžių „veterinarijos krypties studijos“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos studijų krypties studijos“, o vietoj žodžių „veterinarijos mokslų magistro“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos magistro“; 2.3. atsižvelgiant į „veterinarijos gydytojo rezidento“ sąvokos apibrėžtyje vartojamą „veterinarijos gydytojo“ sąvoką, galbūt tikslinga keičiamame įstatyme atskirai nurodyti ir veterinarijos gydytojo statusą apibūdinančius požymius, t.y. projektu keičiamame įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti ir „veterinarijos gydytojo“ sąvoką, nurodant, kad tai asmuo, baigęs veterinarinės medicinos studijų krypties vientisąsias studijas bei įgijęs veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį ir veterinarijos gydytojo profesinę kvalifikaciją (arba lygiavertę veterinarinės medicinos studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją). Atitinkamai „veterinarinės medicinos rezidentūros“ sąvoka galėtų būti dėstoma taip: „trečiosios pakopos universitetinės veterinarinės medicinos krypties studijos, skirtos veterinarijos gydytojams, siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją“. 3.
straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali būti „universiteto įvertintas ir parinktas juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė)“. Pažymėtina, kad šių sąvokų turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (žr. Švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. ISAK-969/V-445) pretenduoti tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali veterinarinės klinikos, laboratorijos, moksliniai centrai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai, gyvūninių žaliavų perdirbimo įmonės, maisto ir pašarų gamybos įmonės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės, bitininkystės ūkiai, kitos įstaigos, kuriose vykdoma veterinarinė veikla. Iš siūlomų nuostatų galima suprasti kad subjektais, galinčiais tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis, galės tapti bet kokios nuosavybės formos įstaigos, o tai kelia abejonių dėl šių įstatymo projekto nuostatų atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kadangi visais atvejais veterinarijos gydytojui rezidentui profesinės praktikos šiose įstaigose metu būtų mokama pareiginė alga iš valstybės biudžeto lėšų. Mūsų nuomone, veterinarinės medicinos rezidentūros bazė, kuriai būtų skiriami valstybės biudžeto asignavimai rezidentų pareiginei algai mokėti, turėtų būti parenkama ir įgalinama tokią funkciją vykdyti būtent kompetentingų valstybės institucijų, skiriančių valstybės biudžeto lėšas, sprendimu.
Tuo tarpu siūlomas įstatyminis reguliavimas, pagal kurį žemės ūkio ministras būtų įpareigojamas skirti valstybės biudžeto asignavimus rezidentų pareiginei algai mokėti pačių universitetų pagal jų nustatytus kriterijus parinktiems privatiems ūkio subjektams, būtų ydingas, kaip nederantis su bendraisiais valstybės turto bei finansų efektyvaus ir tinkamo naudojimo principais. Siūlome vadovautis Medicinos praktikos įstatyme bei Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtintu principu, pagal kurį rezidentūros bazė yra universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti medicinos rezidentūrą. 4. Projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauja“. 5. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje nereikėtų nurodyti kokia tvarka organizuojama veterinarinės medicinos rezidentūros teorinė dalis. 6. Įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „veterinarijos mokslų magistro“ įrašytini žodžiai
„veterinarinės medicinos magistro“. 7. Derinant
projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „rūšies“. 8. Įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga gali būti mokama ir iš kitų lėšų. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos turinys bei paskirtis.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, nustatydama konkretų veterinarijos gydytojo rezidento pareiginės algos dydį, tuo pačiu įsipareigoja ją apmokėti būtent valstybės biudžeto lėšomis. Jei veterinarijos gydytojas rezidentas negauna valstybės biudžeto lėšų, o jo darbas pagal darbo sutartį praktinės veiklos vietoje apmokamas iš kitų lėšų, pvz. privataus ūkio subjekto lėšomis, šį apmokėjimą vadinti pareigine alga, kurios dydis nustatytas įstatymu, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymo nuostatą patikslinti, aiškiai nurodant iš kokių lėšų dar gali būti mokama įstatymo nustatyto dydžio veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga. 9. Įstatymo projekte neatskleistas klausimas, kokią teisinę reikšmę turės veterinarinės medicinos rezidentūra ir specializacijos įgijimas, nes norint verstis privačia veterinarijos praktika bei įgyti veterinarijos praktikos licenciją užtenka turėti veterinarijos gydytojo profesinę kvalifikaciją, t.y. būti baigus tik vientisąsias veterinarinės medicinos studijas. 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto baigiamosiose nuostatose reikėtų nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai pagal su veterinarijos gydytojais rezidentais iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis jų darbo užmokestis yra mažesnis arba didesnis nei tas, kurį siūloma nustatyti įstatymo projektu. 11. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-92, kuriuo yra siūloma reglamentuoti analogiškus teisinius santykius, kaip ir teikiamu projektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2018-11-14
Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, biuro patarėjai Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Žemė ūkio ministras – Giedrius Surplys, Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėja - Zita Duchovskienė, Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė - Skirmantė Smalskytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris - Mindaugas Malakauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanė - Prof. dr. Vita Riškevičienė, Ministro Pirmininko patarėjas Žemės ūkio klausimais – Aleksandras Muzikevičius, ŠMM Studijų skyriaus vyr. specialistė Agnė Tautkutė-Šturo, Žemės ūkio rūmų direktorius - Sigitas Dimaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26
įstatymo priėmimo datos, o projekto lyginamajame variante – ir įstatymo priėmimo vietos rekvizitų. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-26
1(2) 1(15) N 2.
1(2) 1(15)
ir 2 dalimis pildomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 ir 20 dalys derintinos su Bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368, nuostatomis:
medicinos“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos studijų krypties“;
žodžiai „veterinarinės medicinos studijų krypties studijos“, o vietoj žodžių „veterinarijos mokslų magistro“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos magistro“;
gydytojo rezidento“ sąvokos apibrėžtyje vartojamą „veterinarijos gydytojo“ sąvoką, galbūt tikslinga keičiamame įstatyme atskirai nurodyti ir veterinarijos gydytojo statusą apibūdinančius požymius, t.y. projektu keičiamame įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti ir „veterinarijos gydytojo“ sąvoką, nurodant, kad tai asmuo, baigęs veterinarinės medicinos studijų krypties vientisąsias studijas bei įgijęs veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį ir veterinarijos gydytojo profesinę kvalifikaciją (arba lygiavertę veterinarinės medicinos studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją).
Atitinkamai „veterinarinės medicinos rezidentūros“ sąvoka galėtų būti dėstoma taip: „trečiosios pakopos universitetinės veterinarinės medicinos krypties studijos, skirtos veterinarijos gydytojams, siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją“. Pritarti iš dalies Veterinarijos gydytojo sąvoka vartojama, kaip ji apibrėžta Farmacijos įstatyme, todėl nepritarta pasiūlymui šiame įstatyme įtvirtinti papildomą veterinarijos gydytojo sąvoką. Pažymėtina, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 10 dalimi medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra yra profesinės studijos. Rezidentūra nuo 2009 m. nėra priskiriama prie trečiosios pakopos studijų. Dėl LRS TD pastabos dėl „veterinarinės medicinos rezidentūros“ sąvokos – pritarta. Pasiūlymas: „2. Papildyti 2 straipsnį nauja 19 dalimi:
„19. Veterinarinės medicinos rezidentūra – universitetinės veterinarinės medicinos
studijų krypties studijos, skirtos asmenims, turintiems veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją.“
Teisės departamento išvada 2018-09-26
1(2) 3(20) 3.
1(2) 3(20)
projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali būti „universiteto įvertintas ir parinktas juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė)“. Pažymėtina, kad šių sąvokų turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (žr. Švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro
medicinos rezidentūros bazėmis gali veterinarinės klinikos, laboratorijos, moksliniai centrai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai, gyvūninių žaliavų perdirbimo įmonės, maisto ir pašarų gamybos įmonės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės, bitininkystės ūkiai, kitos įstaigos, kuriose vykdoma veterinarinė veikla. Iš siūlomų nuostatų galima suprasti kad subjektais, galinčiais tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis, galės tapti bet kokios nuosavybės formos įstaigos, o tai kelia abejonių dėl šių įstatymo projekto nuostatų atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kadangi visais atvejais veterinarijos gydytojui rezidentui profesinės praktikos šiose įstaigose metu būtų mokama pareiginė alga iš valstybės biudžeto lėšų. Mūsų nuomone, veterinarinės medicinos rezidentūros bazė, kuriai būtų skiriami valstybės biudžeto asignavimai rezidentų pareiginei algai mokėti, turėtų būti parenkama ir įgalinama tokią funkciją vykdyti būtent kompetentingų valstybės institucijų, skiriančių valstybės biudžeto lėšas, sprendimu.
Tuo tarpu siūlomas įstatyminis reguliavimas, pagal kurį žemės ūkio ministras būtų įpareigojamas skirti valstybės biudžeto asignavimus rezidentų pareiginei algai mokėti pačių universitetų pagal jų nustatytus kriterijus parinktiems privatiems ūkio subjektams, būtų ydingas, kaip nederantis su bendraisiais valstybės turto bei finansų efektyvaus ir tinkamo naudojimo principais. Siūlome vadovautis Medicinos praktikos įstatyme bei Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtintu principu, pagal kurį rezidentūros bazė yra universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti medicinos rezidentūrą. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-26
1(2)4
pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauja“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-26
(13¹)
aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje nereikėtų nurodyti kokia tvarka organizuojama veterinarinės medicinos rezidentūros teorinė dalis. Nepritarti Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 13 dalį rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.248. Šis aprašas nustato veterinarinės medicinos rezidentūros organizavimo, vykdymo ir priežiūros tvarką. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr.
(13¹)
pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„veterinarijos mokslų magistro“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos
magistro“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-26
(13¹)
įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „rūšies“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2018-09-26
(13¹)
pildomoje keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga gali būti mokama ir iš kitų lėšų. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos turinys bei paskirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, nustatydama konkretų veterinarijos gydytojo rezidento pareiginės algos dydį, tuo pačiu įsipareigoja ją apmokėti būtent valstybės biudžeto lėšomis. Jei veterinarijos gydytojas rezidentas negauna valstybės biudžeto lėšų, o jo darbas pagal darbo sutartį praktinės veiklos vietoje apmokamas iš kitų lėšų, pvz. privataus ūkio subjekto lėšomis, šį apmokėjimą vadinti pareigine alga, kurios dydis nustatytas įstatymu, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymo nuostatą patikslinti, aiškiai nurodant iš kokių lėšų dar gali būti mokama įstatymo nustatyto dydžio veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga. Pritarti
Teisės departamento išvada
klausimas, kokią teisinę reikšmę turės veterinarinės medicinos rezidentūra ir specializacijos įgijimas, nes norint verstis privačia veterinarijos praktika bei įgyti veterinarijos praktikos licenciją užtenka turėti veterinarijos gydytojo profesinę kvalifikaciją, t.y. būti baigus tik vientisąsias veterinarinės medicinos studijas.
Nepritarti Europos Sąjungos šalyse veterinarijos gydytojų, baigusių veterinarinės medicinos rezidentūrą, veiklos nereglamentuoja profesinės normos ir nesuteikiamos išskirtinės teisės atlikti tam tikras funkcijas ar užimti pareigas, nors ir rezidentūros studijų metu įgyjama veterinarijos gydytojo profesinė kvalifikacija pagal pasirinktą veterinarinės medicinos praktikos specializaciją. Norint užtikrinti Europos mastu vieningą aukšto lygio profesinės kvalifikacijos veterinarijos gydytojų rengimą ir veterinarinių paslaugų teikimą, Lietuvoje taip pat nėra tikslinga numatyti ir įteisinti veterinarijos gydytojų, baigusių rezidentūrą, profesines normas, būdingas kiekvienai profesinės kvalifikacijos rūšiai. Būtina stiprinti veterinarijos gydytojų rengimą formuojant bendrą šalies veterinarijos gydytojų kompetenciją gyvūnų gydymo, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kontrolės, zoonozių kontrolės ir kitose veterinarijos srityse. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
baigiamosiose nuostatose reikėtų nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai pagal su veterinarijos gydytojais rezidentais iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis jų darbo užmokestis yra mažesnis arba didesnis nei tas, kurį siūloma nustatyti įstatymo projektu. Nepritarti Veterinarijos gydytojams rezidentams šiuo metu darbo užmokestis nemokamas, todėl nėra poreikio įteisinti siūlomą nuostatą. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti 1. 14.
departamento išvada
šiuo metu Seime yra svarstomas Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-92, kuriuo yra siūloma reglamentuoti analogiškus teisinius santykius, kaip ir teikiamu projektu. Pritarti Šiuos projektus siūloma sujungti į vieną ir Seimui pateikti svarstyti patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2572(2). 2.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572:
įdarbinti veterinarinės medicinos rezidentus jų rezidentūros studijų metu, mokant jiems atlyginimą iš valstybės biudžeto, taip pat įsteigti Universiteto gyvūnų klinikas, įstatymo įsigaliojimą numatant 2017 m. sausio 1 d. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomai skirti lėšų iš valstybės biudžeto. Taigi, įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos valstybės biudžeto lėšos turi būti numatytos jau 2017 metų valstybės biudžete, kurio projektas įstatymų nustatyta tvarka jau yra pateiktas svarstyti Seimui. Antra, projektu yra siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2016 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Manytina, kad šis terminas nėra protingas minėtiems teisės aktams parengti ir priimti. Atsižvelgiant į tai, manome, kad dėl šio įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto bei laipsnio nesuteikiančių studijų programų planuotojos, nuomonė. Nepritarti Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), kuriame numatyta: įstatymo nuostatų įsigaliojimas nuo 2019 m. ir lėšos veterinarinės medicinos rezidentūrai planuojamos nuo 2019 m. 2.2.
Teisės departamento išvada
1(2) 4(20) Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572:
dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali būti „kita įstaiga“. Pažymėtina, kad sąvokos „kita įstaiga“ turinys nėra aiškus, nes nei įstatymo projekte, nei Įstatyme ši sąvoka nėra apibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (žr. Švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. ISAK-969/V-445) pretenduoti tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali veterinarinės klinikos, laboratorijos, moksliniai centrai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai, gyvūninių žaliavų perdirbimo įmonės, maisto ir pašarų gamybos įmonės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės, bitininkystės ūkiai, kitos įstaigos, kuriose vykdoma veterinarinė veikla. Iš siūlomų nuostatų galima suprasti kad subjektais, galinčiais tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis, galės tapti bet kokios nuosavybės formos įstaigos, o tai kelia abejonių dėl šių įstatymo projekto nuostatų atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kadangi visais atvejais veterinarijos gydytojui rezidentui profesinės praktikos šiose įstaigose metu būtų mokama pareiginė alga iš valstybės biudžeto lėšų. Pritarti Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), ir teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas, kurio 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad rezidentūros bazės atrenkamos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, kurioje bus aiškiai nurodyta kokios įstaigos gali tapti rezidentūros bazėmis. 2.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(2) 1,4 Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
pildomo keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarijos gydytojas rezidentas veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje verstis veterinarijos praktika pagal veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programą gali tik turėdamas veterinarijos praktikos licenciją. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarijos gydytojo rezidento bazinei pareiginei algai mokėti Žemės ūkio ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Keičiamo įstatymo
Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis asmuo turi teisę savarankiškai verstis privačia veterinarijos praktika. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokia pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį veterinarijos forma – privačia ar valstybine – būtų laikoma veterinarijos gydytojo rezidento veterinarijos praktika veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „praktikos bazėje“ turinys. Pritarti Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), ir Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2572(2)), kurio 1 straipsnio 1 ir 4 dalyse apibrėžta veterinarijos gydytojo rezidento, veterinarinės medicinos rezidentūros bazės sąvokos. Pažymėtina, kad Rezidentūroje studijuojantiems asmenims nėra privaloma turėti veterinarijos gydytojo licenciją. 2.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572:
reikšmę turės veterinarinės medicinos rezidentūra, norint verstis privačia veterinarijos praktika, taip pat jos privalomumas.
Nepritarti Europos Sąjungos šalyse veterinarijos gydytojų, baigusių veterinarinės medicinos rezidentūrą, veiklos nereglamentuoja profesinės normos ir nesuteikiamos išskirtinės teisės atlikti tam tikras funkcijas ar užimti pareigas, nors ir rezidentūros studijų metu įgyjama veterinarijos gydytojo profesinė kvalifikacija pagal pasirinktą veterinarinės medicinos praktikos specializaciją. Norint užtikrinti Europos mastu vieningą aukšto lygio profesinės kvalifikacijos veterinarijos gydytojų rengimą ir veterinarinių paslaugų teikimą, Lietuvoje taip pat nėra tikslinga numatyti ir įteisinti veterinarijos gydytojų, baigusių rezidentūrą, profesines normas, būdingas kiekvienai profesinės kvalifikacijos rūšiai. Būtina stiprinti veterinarijos gydytojų rengimą formuojant bendrą šalies veterinarijos gydytojų kompetenciją gyvūnų gydymo, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kontrolės, zoonozių kontrolės ir kitose veterinarijos srityse. 3. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
1(2) Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse (minėto įstatymo naujos redakcijos Nr. XII-2534, įsigaliosiančios 2017 m. sausio 1 d., 7 straipsnio 1 ir 2 dalys) nustatyta, kad aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos, taip pat aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. Taigi universitetinės aukštosios mokyklos gali būti tiek valstybinės, tiek nevalstybinės.
Atsižvelgdami į tai, siūlome suderinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir Projekto nuostatas ir Projektu papildomo Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo
vartoti bendresnį terminą „universitetinė aukštoji mokykla“. Pritarti Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572) ir teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2572(2), kurio 1 straipsnyje siūlomos sąvokos ir kitos įstatymo nuostatos suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybės 2018-08-06 Nutarimas Nr. 777 Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: Pritarti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-92 (toliau – Įstatymo projektas). Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektus, kuriais bus siūloma nustatyti Įstatymo projekto tikslą atitinkantį teisinį reguliavimą, analogišką teisiniam reguliavimui, nustatytam Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr.
I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1410, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1411 ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1412. Pažymėtina, kad šiais įstatymais nuo 2019 m. sausio 1 d. yra didinamos rezidentūros bazėse dirbančių gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų socialinės garantijos. Pritarti Vyriausybė jau pateikė įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2572) kartu su lydinčiaisiais projektais. Siūloma projektus Nr. XIIIP-92 ir XIIIP-2572 sujungti ir Seimui pateikti vieną XIIIP-2572(2)). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-09-19 Nr. 106-P- 464 Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: Argumentai: siūloma pakeisti šio įstatymo įsigaliojimo datą, kadangi data tapo neaktuali. Pasiūlymas:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 9 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20168 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti Šis įstatymo projektas (Nr.
XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu Veterinarijos įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), kurio 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įstatymo įsigaliojimo datos patikslintos. 1.2. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2018-09-19 Nr. 106-P- 46 Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572:
Sprendimas: Iš esmės pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti Pagrindiniam komitetui atsižvelgti į tai, kad šiuo metu Vyriausybėje yra svarstomas analogiškas Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintieji įstatymų projektai, kurie yra įrašyti į Vyriausybės programą. Pritarti Vyriausybė jau pateikė įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2572) kartu su lydinčiaisiais projektais. Siūloma projektus Nr. XIIIP-92 ir XIIIP-2572 sujungti ir Seimui pateikti vieną XIIIP-2572(2)). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektui (Nr. XIIIP-2572(2)) (Projektas sujungtas su Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-92) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –, susilaikė –. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis ir Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2572(2)), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)