Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS nedarbo socialinio draudimo įstatymO
1Papildyti 5 straipsnio 1 dalį, išdėstant taip:
1Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, taip pat asmenys, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia: Seimo narė Gintarė Skaistė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Dabartiniame LR Nedarbo socialinio draudimo įstatyme Nr. IX-1904 egzistuoja nuostata, kad teisės į nedarbo draudimo išmoką neturi pagal nuolatinės formos studijų programas aukštojoje mokykloje studijuojantis ar besimokantis bendrojo ugdymo ar pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmuo, nepaisant to kad yra sukaupęs nedarbo draudimo stažą. Tokia nuostata skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos. Situacija darbo rinkoje keičiasi, vis didesnė dalis studentų derina studijas ir darbą. Aukštosios ir profesinės mokyklos dažnai siūlo nuolatinės formos studijas, kuomet paskaitos vyksta vakarais. Studijuojančių asmenų galimybės derinti darbą ir studijas keičiasi ir dėl naujų technologijų, kurios leidžia dirbti nuotoliniu būdu ar laisvu grafiku. Todėl šiandien didelė dalis nuolatinės formos studijas pasirinkusių asmenų dirba. Nors dirbdami nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius (tame tarpe nedarbo draudimo), tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Siekiant teisingesnės socialinio draudimo sistemos, svarbu užtikrinti ne tik studijuojančių asmenų galimybes prisidėti prie socialinio draudimo sistemos mokant mokesčius, bet užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą ir ieškant naujo. Rengiant šį įstatymo projektą buvo apžvelgti analogiški nedarbo draudimo įstatymai kitose Europos Sąjungos šalyse. Pvz., Estijoje pagal Darbo rinkos paslaugų ir išmokų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį asmuo negali būti įregistruojamas kaip bedarbis, jei jis yra dieninių studijų studentas, išskyrus atvejus, kai asmuo besimokantis dieninėse studijose arba dieniniuose profesiniuose mokymuose per paskutinius 12 mėnesių ne mažiau kaip 180 dienų dirbo arba yra akademinėse atostogose.
Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 26 straipsnio nuostatas nedarbo išmoka Estijoje yra skiriama bedarbiams, kurie iki įsiregistravimo bedarbiu per paskutinius 12 mėnesių ne mažiau kaip 180 dienų dirbo arba vykdė veiklą prilyginamą darbui, ir kurių pajamos yra mažesnės nei bedarbio pašalpos dienos norma, padauginta iš 31. Veikla prilyginama darbui yra ir dieninės studijos švietimo įstaigoje, jei studijos yra baigtos (26 str. 3 d. 4 p.). Pagal Švedijos nedarbo draudimo įstatymą nedarbo išmokas gali gauti asmenys, kurie neteko darbo, prarado pajamas, gali dirbti ir niekas netrukdo jiems tai atlikti mažiausiai 3 valandas kiekvieną darbo dieną ir vidutiniškai 17 valandų per savaitę. Atsižvelgiant į šių dviejų šalių patirtį, šiuo įstatymo projektu siūloma užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą studijuojantiems asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3.
Galiojantis įstatymas nustato, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymo projektu siūloma, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką taip pat įgytų asmenys, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikia priimti ir LR Užimtumo įstatymo XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1099(2). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Užtikrinus bedarbio statusą didesnei grupei asmenų, reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Užtikrinus bedarbio statusą didesnei grupei asmenų, būtų reikalingos papildomos lėšos nedarbo draudimo išmokoms finansuoti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Bedarbis, studijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo
darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, taip pat asmenys, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto turinio neaišku, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią teisė į nedarbo draudimo išmoką siejama su pareiga būti įsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje ir turėti bedarbio statusą, o taip pat sąlyga, kad teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, taikoma asmenims, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar mokosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas. (past.: čia ir toliau – išskirta mūsų). Taip pat neaiškus naujai siūlomos nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 1 dalies 2 punkto norma, todėl teisinis reguliavimas šiais aspektais tobulintinas. 2.
draudimas kompensuoja dėl nedarbo ar dalinio nedarbo negautas pajamas arba jų dalį, todėl teisė į nedarbo draudimo išmoką kildinama iš to, kad apdraustajam asmeniui teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, o ne todėl, kad asmuo studijuoja ar mokosi. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos aptariamą teisinį reguliavimą paskatinusios priežastys siejamos su studentais, studijuojančiais aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas, tačiau teikiamos įstatymo projekto nuostatos reguliuotų ir mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, teisę į nedarbo draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad bedarbio teisinis statusas suponuoja asmens teisę ne tik į nedarbo draudimo išmoką, bet ir kitas bedarbiui nustatytas teises ir pareigas, iš aptariamo teisinio reguliavimo neaišku, kokia apimtimi tos teisės ir pareigos būtų taikomos. Pavyzdžiui, ar moksleivis, besimokantis pagal bendrojo ugdymo programą, turėtų bedarbiui nustatyta tvarka lankytis teritorinėje darbo biržoje, priimti pasiūlymus įsidarbinti ir kt. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nustato ne tik teisę į nedarbo draudimo išmoką, bet ir socialinę ar kitą paramą (paramą mokiniams, stipendijas studentams, išmokas vaikams, kurios mokamos mokiniams ir studentams, transporto išlaidų lengvatas), todėl svarstytina, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti pasirinktas tinkamas teisinis reguliavimas. 3. Įvertinus įstatymo projekto ir kartu siūlomo priimti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projekto (reg.
Nr.1099(2) nuostatas darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reguliavimu išimtinę teisę išsaugoti bedarbio teisinį statusą siekiama norint tęsti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą asmenims, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar mokosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, jeigu jie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Taigi, asmenų, kurie buvo registruoti bedarbiais, bet minėtų sąlygų neatitinka, nors lygiai taip pat pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, bedarbio teisinis statusas būtų panaikintas. Pažymėtina, kad bedarbio teisinį statusą turintis asmuo turi teisę ne tik į nedarbo draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, bedarbiams taikomos šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos, todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas įgyvendinti šias teises tik išimtinei studentų ir moksleivių grupei (tiems, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių), nors tarp šios grupės ir kitų studentų ar moksleivių, kurie buvo registruoti bedarbiais ir studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar mokosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, nėra esminio skirtumo, todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-945, kuris įsigalios 2018 m. spalio 1 d., Lietuvos darbo biržos pavadinimas pakeistas į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo projekto įsigaliojimo datą, įstatymo projekte turėtų būti vartojamas naujasis pavadinimas. 5. Tobulinant aptariamą teisinį reguliavimą ir siekiant tinkamai įgyvendinti siūlomas nuostatas, reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastaroji nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarus šiai pastabai taip pat turėtų būti patikslintas įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
žodžiai ,,LIETUVOS
rašytini atskiroje eilutėje, vietoj žodžio ,,PAPILDYMO“ rašytinas žodis
straipsnių vienintelės dalys nenumeruotinos; 6.3.tikslintinas projekto
straipsnio dalies keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis
„pakeitimo“, o pakeitimo esmė dėstytina taip – „Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir
ją išdėstyti taip:“;
straipsnio 1 dalį reikėtų dėstyti kabutėse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01 Nr. S-2018-7097 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-2018-7097 pateiktą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2570 (toliau – įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūlote papildyti asmenų ratą, kurie turėtų teisę į nedarbo draudimo išmoką. Prie tokių asmenų, galinčių gauti nedarbo draudimo išmoką siūlote priskirti ir asmenis, studijuojančius aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar mokosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, jei jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių; 2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Pažymime, kad šių klausimų Europos Sąjungos teisė nereguliuoja, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]