priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Referendumo įstatymas ilgą laiką nebuvo iš esmės peržiūrėtas. Daugelis įstatymo nuostatų paseno ir nebeatitinka susiklosčiusios rinkimų (referendumų) organizavimo praktikos. Referendumo įstatymo projektas yra tik dalis viso siūlomo rinkimų įstatymų pakeitimų paketo, todėl būtina suvienodinti visas rinkimų organizavimo procedūras, sąlygas bei patikslinti kai kurias nuostatas. Atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų gausą, įstatymą siūloma dėstyti nauja redakcija. Projekto tikslas
Seimo nariai, pasirašę teikiamą projektą ir priklausantys Seimo valdybos sudarytai darbo grupei referendumui dėl dvigubos pilietybės pasirengti. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai
Referendumo įstatymą, nėra aiški institucija, kuri referendumo atveju informuotų visuomenę dėl priimamo klausimo svarbos valstybės gyvenimui;
referendumo komisijos nariams;
apibrėžtos nuostatos dėl paramos referendumo komisijoms;
teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos piliečiai balsuoti užsienyje gali tik Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose;
vokai referendumo apylinkėms ir pašto skyriams pristatomi likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki balsavimo referendume dienos. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose referendumo biuleteniai ir vokai balsavimui paštu, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinami piliečiams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki balsavimo referendume dienos.
valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Taip pat tikslinamos ir kitos referendumo agitacijos sąlygos ir tvarka.
Lietuvos Respublikos pilietis.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai; atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai; yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
nuostatos. Numatoma, kad referendumo komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams referendumo organizavimo darbams atlikti. Šias darbo sutartis referendumo komisijos pirmininkas sudaro Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos referendumui organizuoti savivaldybės referendumo komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos, ir už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai. Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu, savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai.
turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašais. Įtvirtinama, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju.
Aiškiai įtvirtinama, kokie asmens duomenys naudojami sudarant rinkėjų sąrašus. Įvirtinamas draudimas daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus.
sudarant galimybę steigti papildomus balsavimo punktus. Siūloma, kad sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priimtų Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.
naudoti „rinkėjo kortelės“ sąvoką. Įtvirtinama, kad rinkėjo kortelė yra informacinė pažyma piliečiui apie referendumą, vardinis pakvietimas dalyvauti referendume. Rinkėjo korteles piliečiams perduoda ar organizuoja jų perdavimą referendumo komisijos.
pristatymui. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje referendumo biuleteniai ir vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki balsavimo referendume dienos. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas piliečiams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos.
suvienodinamos su rinkimų įstatymais) nuostatos dėl balsų skaičiavimo referendumo apylinkėse, savivaldybės komisijose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtų įstatymų įtaka korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu turės būti keičiami kiti rinkimų įstatymai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų išlaidų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra: „išorinė politinė reklama“, „rinkimai“, „referendumas“, „savivaldybių komisijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti vardu Darbo grupės vadovas Arvydas Nekrošius Ramūnas Karbauskis Antanas Vinkus Guoda Burokienė Agnė Širinskienė Bronislovas Matelis Juozas Imbrasas Žygimantas Pavilionis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje“, „pabrėždamas jų svarbą Lietuvos teisės sistemai“, priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu kaip konstitucinis įstatymas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas, 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyti konstituciniai įstatymai gali būti priimti tik pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytas konstitucinių įstatymų leidybos procedūras“. Vadovaujantis aukštesnę teisinę galią turinčiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu bei Konstitucijos 69 straipsnio trečiosios dalies norma, numatančia, kad „Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas“, projektas, kuriuo Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas dėstomas nauja redakcija, turėtų būti dėstomas kaip konstitucinis įstatymas ir turėtų būti svarstomas pagal Seimo statuto dvidešimt šeštajame¹ skirsnyje išdėstytas taisykles, galėtų būti priimtas, jeigu už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių (Konstitucijos 69 straipsnio trečioji dalis), o dabar galiojantis ordinarinis Referendumo įstatymas turėtų būti pripažintas netekusiu galios. 2.
projektu dėstomos naujos Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo redakcijos (toliau – „nauja redakcija“) 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 57 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „atlyginimo už darbą referendumo komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius“ nustato, „referendumo komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, ir narių skatinimo tvarką“ tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal jos patvirtintus tarifus „referendumo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą referendumo komisijose gauna atlyginimą“ ir „balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą“. Konstitucinio Teismo
alia jos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu (aiškinamos kitų Seimo ir Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų viešųjų finansų srityje kontekste) įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (be kita ko, darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui)“, o „Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama šių asmenų darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus“. 3. Naujos redakcijos turinys daugeliu atveju vertintinas kaip pernelyg detalių, įstatymui nebūdingų instrukcijų bei taisyklių rinkinys.
Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo (teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis), proporcingumo (pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti), efektyvumo (rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų) ir aiškumo ( teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas) principus, manytume, kad įstatyme, ypač turint mintyje, kad jis įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, reikėtų vengti pernelyg detalaus, veiklos instrukcijoms, o ne įstatymo normoms būdingo procedūrų aprašymo, ypač būdingo naujos redakcijos nuostatoms, reglamentuojančioms referendumo iniciavimą, rinkimų komisijų veiklą, balsavimą, balsų skaičiavimą. 4.
aiškinamajame rašte nurodoma, kad daugelis keičiamo įstatymo nuostatų paseno ir nebeatitinka susiklosčiusios rinkimų (referendumų) organizavimo praktikos, o projekto rengimą paskatino būtinybė suvienodinti visas rinkimų organizavimo procedūras, tačiau projektu teikiama keičiamo įstatymo nauja redakcija stokoja kai kurių rinkimų (referendumo) organizavimo aspektų, kurie yra įtvirtinti galiojančiuose rinkimų įstatymuose:
papirkimo faktų tyrimo ir vertinimo funkcija siejama tik su Vyriausiąja rinkimų komisija, nors rinkimų įstatymuose ši funkcija tam tikra apimtimi priskiriama taip pat ir savivaldybių rinkimų komisijoms;
apribojimo vykdyti agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi, kuris yra nustatytas visuose rinkimų įstatymuose. 5. Naujos redakcijos straipsniai turi būti numeruojami iš eilės, o numeracija turi būti ištisinė. Dėstomame keičiamo įstatymo tekste negali būti skirsnių, straipsnių, jų dalių ar punktų numeravimo su novelomis (pvz., naujos redakcijos 2¹, 15¹, 60¹, 78¹ straipsniai). 6. Naujos redakcijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad „referendumui siūlomo klausimo svarbą <...> sprendžia Lietuvos Respublikos piliečiai <...> ar Lietuvos Respublikos Seimas“ nėra aišku, kaip piliečiai ir Seimas sprendžia dėl klausimo svarbos – ar pasinaudodami referendumo iniciatyvos teise (tokiu atveju ši norma iš esmės vertintina kaip perteklinė ir nesukurianti teisinių pasekmių), ar kaip nors kitaip. 7. Naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje minimas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas neteko galios 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, todėl aptariama nuostata tikslintina. 8.
redakcijos 10 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad jei piliečių iniciatyvinės grupės teikiamas sprendimo tekstas yra preliminarus, „Seimo kanceliarijoje <...> turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam sprendimo tekstui parengti. Pažymime, kad referendumo organizavimas ir vykdymas yra Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinys, ši komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Nėra aišku, kodėl pagalbos iniciatyvinei grupei funkcija priskiriama ne Vyriausiajai rinkimų komisijai (ar nustatyta tvarka parinktam subjektui), o įstaigai, nesusijusiai su referendumų organizavimu ir vykdymu. Be to, nėra aiškus suteikiamos pagalbos turinys ir apimtis. 9. Naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Seimo narys savo parašą dėl siūlymo paskelbti referendumą gali atšaukti. Apie šį sprendimą jis privalo pranešti Seimui ne vėliau kaip iki Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje pradžios“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 140¹ straipsnyje Seimo nario teisė atšaukti parašą reglamentuojama kitaip nei naujoje redakcijoje, be to, reglamentuojamos ir parašo atšaukimo pasekmės, todėl siūlytina svarstyti, ar aptariama naujos redakcijos nuostata neturėtų būti suderinta su Seimo statuto 140¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis arba tiesiog pateikiama nuoroda į Seimo statutą. 10. Naujos redakcijos 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma Seimo sudaryta ekspertų grupė, tačiau nėra aišku, kokiais pagrindais ir kokiais atvejais ši grupė sudaroma, koks jos statusas ir įgaliojimai. 11. Naujos redakcijos 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad
pakeitimo įstatymas Nr.
XIII-1511, kuriuo nustatyta, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. 12. Naujos redakcijos 15 straipsnyje nustatoma, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Tokie siūlomi nustatyti referendumo skyrimo datos terminai nedera su naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalyje siūlomu nustatyti savivaldybių referendumo komisijų sudarymo terminu (jei referendumo data būtų skirta po 2 mėnesių) ir 23 straipsnio 4 dalyje nustatytais referendumo apylinkės ribų keitimo terminais (visais atvejais). 13. Naujos redakcijos 16 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje turi būti nurodoma ne rinkimų, o referendumo agitacija. 14. Naujos redakcijos 16 straipsnio 8 dalies konstrukcija „išorinė politinė reklama, iškabinta <...> iki prasidedant <...> draudimui“ yra nesuprantama bei praktikoje nepritaikoma. Pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Neaišku, kaip gali būti „iškabintas“ garso ar vaizdo įrašas ar transliacija, asmenų apranga (pavyzdžiui, marškinėliai) ir pan. bei kaip būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, kada asmuo apsirengė politinę reklamą skleidžiančią aprangą ir kada su ja pasirodė viešai. 15. Naujos redakcijos 16 straipsnio 9 dalyje vartojama formuluotė „svarba valstybės gyvenimui“ tikslintina ir derintina su Konstitucijoje ir kitose naujos redakcijos nuostatose (pavyzdžiui, 1 straipsnio 2 dalyje) vartojama formuluote
„svarba Valstybės ir Tautos gyvenimui“. 16. Naujos
redakcijos 17 straipsnyje bei toliau projekte sąvoka „partija“ keistina į „politinė partija“. 17.
redakcijos 17 straipsnio, reglamentuojančio referendumo agitacijos sąlygas ir tvarką, 1 dalyje nurodoma, kad teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, be kita ko, suteikiama visuomeninėms organizacijoms. Neaišku, koks subjektas turimas mintyje įvardijant šias organizacijas (nėra tokios teisinės formos juridinių asmenų), todėl aptariama nuostata tikslintina. 18. Įstatymo projekto tekste negali būti projekto lyginamojo varianto elementų – perbraukto išbraukiamo teksto ar paryškinto įrašomo teksto (pvz., naujos redakcijos 22, 49, 75 straipsniai). 19. Naujos redakcijos 19 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant pretendento amžių, ir toliau naujoje redakcijoje nurodant referendumo teritorijas, referendumo komisijas, referendumo biuletenius (pvz., 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 33 straipsnio
dalis, 49 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnio 1, 5, 8, 9 dalys, 60 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis, 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 65 straipsnio 4 dalis) turi būti vartojama ne „rinkimų“, o „referendumo“ sąvoka, nes keičiamas įstatymas reglamentuoja referendumo organizavimą ir vykdymą. 20. Naujos redakcijos 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į referendumo komisijos narius „kuris <...> nebuvo atestuotas <...> rinkimų komisijos“. Pažymime, kad „atestavimo“ sąvoka nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta ar vartojama, o įstatymu neapibrėžtu pagrindu asmens teisės negali būti ribojamos, todėl šios nuostatos turėtų būti atsisakyta arba įstatyme turėtų būti apibrėžta „atestavimo“ sąvoka, pagrindai, tvarka, pasekmės ir pan. 21. Naujos redakcijos
nesuprantamas nei kalbiniu, nei logikos požiūriu. 22. Naujos redakcijos 24 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalų apylinkės referendumo komisijos narių skaičių – 5.
Atsižvelgiant į straipsnio struktūrą, minimalus apylinkės referendumo komisijos narių skaičius turėtų būti nustatomas
komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių. 23. Naujos redakcijos 36 straipsnyje pirmą kartą vartojama keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje nevartota ir projekte neapibrėžta sąvoka „išankstinis balsavimas“. Ši sąvoka taip pat vartojama naujos redakcijos 41 straipsnyje, ir tik 54 straipsnio 3 dalyje jos pagrindu naudojama „išankstinio balsavimo lakšto“ sąvoka bei bandomas apibrėžti „išankstinio balsavimo“ turinys (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose). Siūlytume šios nepakankamai apibrėžtos sąvokos atsisakyti ir vartoti iš keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos bei naujos redakcijos
„balsavimo vokais“ sąvoką. Be to, pažymime, kad „išankstinio balsavimo“ sąvoka
galėti būti klaidinamai panaši į kitokį turinį turinčią (reiškiančią balsavimą savivaldybėje) keičiamame įstatyme ir projekte vartojamą „balsavimo iš anksto“ sąvoką. 24. Naujos redakcijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar kita balsavimo užsienyje vieta, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo užsienyje vietoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Kita balsavimo užsienyje vieta (ar kitos balsavimo užsienyje vietos) minima ir kitose naujos redakcijos nuostatose (47 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje ir kt.) ir tik naujos redakcijos 57 straipsnyje bandoma apibrėžti, kaip derėtų suprasti šią sąvoką, bei reglamentuoti kitų balsavimo užsienyje vietų sudarymo (ar organizavimo) taisykles. Siūlomas reglamentavimas tikslintinas šiais aspektais:
aiškiai suformuluotinos aptariamų balsavimo vietų sudarymo taisyklės bei jų statusas;
redakcijos 57 straipsnio 9 dalies nuostatoje, numatančioje, kad užsienio reikalų ministras apie poreikį komandiruoti balsavimo komisijos narius informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją iki referendumo dienos likus ne mažiau kaip vieneri metai, nurodomas vienerių metų terminas vertintinas kaip neįmanomas, atsižvelgiant į referendumo paskelbimo iniciatyvos svarstymo, sprendimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo, referendumo vykdymo terminus, todėl šis terminas tikslintinas ir derintinas su minėtais terminais;
redakcijoje vartojami skirtingi terminai „kita balsavimo užsienyje vieta“,
„kita balsavimo vieta užsienyje“, „kita balsavimo vieta, kurioje vyksta
balsavimas užsienio valstybėje“ suvienodinti, svarstytina, ar, atsižvelgiant į naujoje redakcijoje vartojamą terminiją, terminas „kita balsavimo užsienyje vieta“ neturėtų būti pakeistas tikslesniu ir aiškesniu terminu „balsavimo užsienyje punktas“. 25. Naujos redakcijos 43 straipsnio 1 dalis turi būti sunumeruota.
Joje vartojama formuluotė „pilietis, kuris raštu patvirtina, kad nėra balsavęs ar kitoje referendumo apylinkėje“ tikslintina, atsisakant žodelio “ar“. 26. Naujos redakcijos 43 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais“ tikslintinas jį suderinant su 2 dalyje ir kitur projekte vartojamu terminu „rinkėjo balsas, gautas balsavimo voke“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl naujos redakcijos 50 straipsnio 3 dalies. 27. Naujos redakcijos 43 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas rinkėjo balsavimas kitoje referendumo apylinkėje, jei abi referendumo apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo bei įvykdomos kitos nustatytos sąlygos. Nėra aišku, kodėl tokia galimybė nustatoma tik tos pačios savivaldybės referendumo apylinkėse, nes techniškai balsuojama dėl to paties klausimo visose Lietuvos Respublikos referendumo apylinkėse. Pavyzdžiui, galiojančiame Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme galimybė rinkėjui balsuoti kitoje apylinkėje nėra ribojama vienos savivaldybės teritorija. 28. Naujos redakcijos 47 straipsnio 1 dalies nuostata redaguotina kalbos požiūriu, nes vieninteliame jos sakinyje nėra nei veiksnio, nei tarinio. 29. Naujos redakcijos 49 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma sąvoka „konkretūs miestai ir rajonai“ yra neaiški ir neapibrėžta. Greičiausiai šioje normoje turėtos omenyje savivaldybės. 30. Naujos redakcijos
analogiško turinio nuostata jau yra išdėstyta šio straipsnio 1 dalyje. Aptariamoje naujos redakcijos nuostatoje įstatymų pažeidimo pasekmės turėtų būti siejamos ne su referendumo stebėtojo pažymėjimo anuliavimu, o su asmens statuso, kurį patvirtina pažymėjimas, pakeitimu, t.y. teisės stebėti referendumą apribojimu, o stebėtojo pažymėjimo anuliavimas galėtų būti tik stebėtojo statuso pasikeitimo pasekmė. 31.
redakcijos 50 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną. Tokia nuostata gali būti suprantama ir taip, kad Seimas dėl referendumo vykdymo priima du savarankiškus teisės aktus – nutarimą dėl referendumo turinio (balsavimui teikiamos nuostatos ar klausimo) ir nutarimą dėl referendumo vykdymo datų. Tai nesiderintų su naujos redakcijos 15 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, nustatančia reikalavimus Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo turiniui. 32. Naujos redakcijos 51 straipsnio 2 dalyje bei 63 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti referendumo biuletenius“. Neaišku, kodėl aptariamose nuostatose minima tik referendumo biuletenių išėmimo galimybė, nes akivaizdu, jog esant galimybei išimti referendumo biuletenius, yra nemažesnė galimybė ir juos įdėti. 33. Projektu siūloma atsisakyti balsavimo paštu būdo ir pačios sąvokos, tačiau ji vartojama naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje, 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 34. Naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje tikslintina, kokių įstaigų vadovų teikimas turimas omenyje. Aptariamos nuostatos antrasis sakinys turi būti suredaguotas kalbos požiūriu. 35. Naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje svarstytina, ar nereikėtų tikslinti kokias balsavimo valandas (ne anksčiau, ne vėliau kaip) ir kiek jų (ne mažiau kaip) referendumo komisija turėtų nustatyti, kad būtų tinkamai užtikrinama rinkėjų teisė balsuoti. 36. Naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos.
Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos „balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose, išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. 37. Naujos redakcijos 54 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad referendumo komisijų narių dalyvavimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, esančiuose referendumo apylinkės teritorijoje, organizuoja tos referendumo komisijos pirmininkas „kartu su kitų referendumo apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės referendumo komisija“. Tai reiškia, kad visų apylinkės specialiųjų balsavimo punktų veiklos užtikrinimas tenka tik vienos apylinkės referendumo komisijos nariams (be galimybės pasitelkti kitų apylinkių, kuriose tokių balsavimo punktų nėra, ir veiklos krūvis atitinkamai mažesnis, komisijų narius). Įvertinus tai, kad apylinkių komisijų nariams projektu perduodamos ir pašto darbuotojų funkcijos, svarstytina, ar visos apylinkių komisijos bus pajėgios susitvarkyti su pagal naują teisinį reguliavimą tenkančiu darbo krūviu. 38. Naujos redakcijos 54 straipsnio 3 dalyje siūloma nauja sąvoka „išankstinio balsavimo lakštas“, vartojama toliau projekte reglamentuojant balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, tačiau neatskleidžiamas jos turinys, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. 39. Naujos redakcijos 57 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys redaguotinas, atsižvelgiant į tai, kokią taisyklę siekiama jame suformuluoti. 40.
redakcijos 58 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 54 straipsnio 6 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies 4 punkto nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką. Pagal keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima. 41. Naujos redakcijos 59 straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „rinkėjo pažymėjimą kortelę“ tikslintinas išbraukiant žodį „pažymėjimas“. 42. Naujos redakcijos 59 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje tikslintina formuluotė „sudaro sąlygas piliečiams ar parvykti“ atsisakytina žodelio „ar“. 43. Naujos redakcijos 60¹ straipsnio 7 dalyje, skirtingai nei 58-60 straipsniuose, nesiūloma nustatyti, kad balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto (savivaldybės patalpose) taikomos ir šio įstatymo 54 straipsnio 9 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos nustato draudimą rinkėjams išsinešti referendumo biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Nėra suprantama, kuo pagrįstas toks nesąžiningo balsavimo ar balsavimo kontrolės prevenciją užtikrinančio reikalavimo diferencijavimas priklausomai nuo balsavimo būdų, t.y. kodėl šios nuostatos neturėtų būti taikomos ir balsuojant 60¹ straipsnyje nustatytais būdais. 44. Neaiškus naujos redakcijos 63 straipsnio 2 dalyje vartojamo termino „nenustatytos formos biuleteniai“ santykis su 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamu terminu
„nenustatyto pavyzdžio biuleteniai“. 45. Naujos
redakcijos 66 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad negaliojančiais pripažįstami rinkimų biuleteniai, antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu. Atkreipiame dėmesį, kad specialiuose balsavimo punktuose, taip pat namuose ir iš anksto gali balsuoti rinkėjai, kurių rinkėjo kortelėje nurodyta kita tos pačios savivaldybės arba kitos savivaldybės rinkimų apylinkė, todėl balsavimo vokais gauti tokių rinkėjų biuleteniai negali būti antspauduoti tos rinkimų apylinkės antspaudu, nes juos išduoda ne ta rinkimų apylinkė. Ši iš esmės balsavimo vokais galimybę ribojanti nuostata turi būti tikslinama, arba projektu turėtų būti aiškiai nustatyta pareiga kiekviename specialiame balsavimo punkte, kiekvienoje balsavimo iš anksto vietoje ir kiekvienoje rinkimų apylinkėje, užtikrinančioje balsavimą namuose, turėti pakankamą kiekį kiekvienos Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotų rinkimų biuletenių. 46. Naujos redakcijos 67 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti, kad apylinkės referendumo komisija sudeda į paketą visus referendumo biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, apylinkės referendumo rinkėjų sąrašus ir kitus referendumo dokumentus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P.
Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu dėstomos naujos keičiamo įstatymo redakcijos (toliau – nauja redakcija) 1 straipsnio 2 dalis tikslintina „svarbiausią Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimą“ nurodant ne vienaskaita, o daugiskaita, nes tokių klausimų gali būti ne vienas. 2. Naujos redakcijos 5 straipsnio 1 dalies formuluotė tikslintina – pagal teikiamą formuluotę galima suprasti, kad dalies punktuose nurodytais apskritai yra privaloma rengti referendumą (referendumo rengimo prievolė), nors turėtų būti nurodyta, kad šiais klausimais rengiami privalomieji referendumai (referendumo rūšis). 3. Naujos redakcijos 7 straipsnyje ir toliau projekte sąvoka „sprendimas“ apima referendumui teikiamą įstatymą, kitą teisės aktą, kitą spręsti teikiamą klausimą. Atsižvelgiant į tai tikslintinas naujos redakcijos 7 straipsnio pavadinimas, nes jame „sprendimas“ nurodomas kaip alternatyva įstatymų ar kitų teisės aktų priėmimui, bei šio straipsnio 4 dalis, kurioje „sprendimas“ apibrėžiamas ne taip, kaip vartojamas projekte . Straipsnio pavadinime galėtų būti nurodomas tik „sprendimas“, o straipsnio 4 dalyje turėtų būti paaiškinama, kad vartojama sąvoka „sprendimas“ apima referendumui teikiamus įstatymus, kitus teisės aktus ir spręsti siūlomus kitus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus. 4. Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalis tikslintina, nes „sprendimas“ pagal naujos redakcijos 7 straipsnį nėra alternatyva „įstatymo projektui“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 15 straipsnio 3 dalies. 5. Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys tikslintinas nurodant, kad Seimo sprendimas neskelbti referendumo įforminamas Seimo nutarimu.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 15 straipsnio 3 dalies. 6. Naujos redakcijos 18 straipsnio 8 dalies konstrukcija, numatanti išimtį iš referendumo agitacijos draudimo „išskyrus išorinę politinę reklamą iki šio referendumo agitacijos draudimo įsigaliojimo“ yra nesuprantama ir nedera su galiojančiuose rinkimų įstatymuose nustatyta analogiška išimtimi. Siūlytume išimtį apibrėžti analogiškai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatoms: „išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais“. 7. Atkreipiame dėmesį, kad naujos redakcijos 32 straipsnio 3 dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimą Seimas pakeitė 2018 m. gruodžio 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymu (projekto Nr. XIIIP-2491(3). Į šį pakeitimą turėtų būti atsižvelgta projekto 2 straipsnyje išdėstant vėliau įsigaliosiančią naujos redakcijos 32 straipsnio 2 dalies redakciją, atitinkančią minėto priimto įstatymo nuostatas. 8. Naujos redakcijos 32 straipsnio 4 dalyje reikalavimai patalpoms turėtų būti formuluojami analogiškai, kaip ir Prezidento rinkimų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje bei Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje
redakcijos 51 straipsnio 3 dalyje tikslintina projekte neapibrėžta ir nevartojama sąvoka „išankstinio balsavimo diena“. 10.
redakcijos 66 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „referendumo komisija <...> patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti referendumo biuletenius“. Neaišku, kodėl aptariamoje nuostatoje minima tik referendumo biuletenių išėmimo galimybė, nes akivaizdu, jog esant galimybei išimti referendumo biuletenius, yra nemažesnė galimybė ir juos įdėti. 11. Projektu siūloma atsisakyti balsavimo paštu būdo ir pačios sąvokos, tačiau ji vartojama naujos redakcijos 67 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 12. Naujos redakcijos 69 straipsnio 1 dalies punktas tikslintinas. Punkto formuluotė, kad negaliojančiais laikomi
„neantspauduoti referendumo komisijos antspaudu“ biuleteniai tinkama vertinant
balsavimo vokuose gautų referendumo biuletenių, kurie gali būti antspauduoti bet kurios juos išdavusios referendumo komisijos antspaudu, galiojimą. Tačiau svarstytina, ar biuletenių, rastų balsadėžėje, galiojimo kriterijumi neturėtų būti tik tos apylinkės referendumo komisijos antspaudas. Tokia abejonė kyla įvertinus naujos redakcijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatas (pradedant balsavimą referendumo apylinkėje, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas antspauduoja referendumo biuletenius ir juos išdalina komisijos nariams) bei 54 straipsnio 2 dalies nuostatas (apylinkės referendumo komisijos narys į apylinkę atvykusiam rinkėjui išduoda referendumo biuletenį), pagal kurias į referendumo apylinkės balsadėžę turėtų būti įmesti tik apylinkėje rinkimų dieną balsavusių rinkėjų biuleteniai, kurie, skirtingai nei balsuojant vokais, galėtų būti antspauduoti tik tos apylinkės referendumo komisijos antspaudu. 13. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „nuo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2018-10-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo antroji sekretorė Jolanta Samuolytė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Černevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato atstovė Reda Daniškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. kovo 15 d.
Seimas, „atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje“, „pabrėždamas jų svarbą Lietuvos teisės sistemai“, priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu kaip konstitucinis įstatymas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas, 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyti konstituciniai įstatymai gali būti priimti tik pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytas konstitucinių įstatymų leidybos procedūras“. Vadovaujantis aukštesnę teisinę galią turinčiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu bei Konstitucijos 69 straipsnio trečiosios dalies norma, numatančia, kad „Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas“, projektas, kuriuo Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas dėstomas nauja redakcija, turėtų būti dėstomas kaip konstitucinis įstatymas ir turėtų būti svarstomas pagal Seimo statuto dvidešimt šeštajame1 skirsnyje išdėstytas taisykles, galėtų būti priimtas, jeigu už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių (Konstitucijos 69 straipsnio trečioji dalis), o dabar galiojantis ordinarinis Referendumo įstatymas turėtų būti pripažintas netekusiu galios. Pritarti
2018-10-08 2.
Įstatymo projektu dėstomos naujos Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo redakcijos (toliau – „nauja redakcija“) 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 57 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „atlyginimo už darbą referendumo komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius“ nustato, „referendumo komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, ir narių skatinimo tvarką“ tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal jos patvirtintus tarifus „referendumo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą referendumo komisijose gauna atlyginimą“ ir „balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą“. Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatuota, kad „Iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu (aiškinamos kitų Seimo ir Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų viešųjų finansų srityje kontekste) įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (be kita ko, darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui)“, o „Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama šių asmenų darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus“. Pritarti Seime yra registruotas Referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 60¹ ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030, kuriame reglamentuojamas referendumo komisijų apmokėjimas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-08 3.
Naujos redakcijos turinys daugeliu atveju vertintinas kaip pernelyg detalių, įstatymui nebūdingų instrukcijų bei taisyklių rinkinys. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo (teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis), proporcingumo (pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti), efektyvumo (rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų) ir aiškumo ( teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas) principus, manytume, kad įstatyme, ypač turint mintyje, kad jis įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, reikėtų vengti pernelyg detalaus, veiklos instrukcijoms, o ne įstatymo normoms būdingo procedūrų aprašymo, ypač būdingo naujos redakcijos nuostatoms, reglamentuojančioms referendumo iniciavimą, rinkimų komisijų veiklą, balsavimą, balsų skaičiavimą. Pritarti
164 4.
Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad daugelis keičiamo įstatymo nuostatų paseno ir nebeatitinka susiklosčiusios rinkimų (referendumų) organizavimo praktikos, o projekto rengimą paskatino būtinybė suvienodinti visas rinkimų organizavimo procedūras, tačiau projektu teikiama keičiamo įstatymo nauja redakcija stokoja kai kurių rinkimų (referendumo) organizavimo aspektų, kurie yra įtvirtinti galiojančiuose rinkimų įstatymuose:
papirkimo faktų tyrimo ir vertinimo funkcija siejama tik su Vyriausiąja rinkimų komisija, nors rinkimų įstatymuose ši funkcija tam tikra apimtimi priskiriama taip pat ir savivaldybių rinkimų komisijoms;
apribojimo vykdyti agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi, kuris yra nustatytas visuose rinkimų įstatymuose. Spręsti pagrindiniame komitete Pažymėtina, kad Seimas 2018 m. spalio 16 d. po svarstymo pritarė Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2584(2) ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2586(2). Šių projektų atitinkamai 14 (keičiamo įstatymo 47) straipsnyje ir 14 (keičiamo įstatymo 54) straipsnyje yra nustatyti papildomi draudimai vykdyti agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numeruojami iš eilės, o numeracija turi būti ištisinė. Dėstomame keičiamo įstatymo tekste negali būti skirsnių, straipsnių, jų dalių ar punktų numeravimo su novelomis (pvz., naujos redakcijos 21, 151, 601, 781 straipsniai). Pritarti 6.
2
nustatant, kad „referendumui siūlomo klausimo svarbą <...> sprendžia Lietuvos Respublikos piliečiai <...> ar Lietuvos Respublikos Seimas“ nėra aišku, kaip piliečiai ir Seimas sprendžia dėl klausimo svarbos – ar pasinaudodami referendumo iniciatyvos teise (tokiu atveju ši norma iš esmės vertintina kaip perteklinė ir nesukurianti teisinių pasekmių), ar kaip nors kitaip. Pritarti
1
minimas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas neteko galios 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, todėl aptariama nuostata tikslintina. Pritarti
4
nustatoma, kad jei piliečių iniciatyvinės grupės teikiamas sprendimo tekstas yra preliminarus, „Seimo kanceliarijoje <...> turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam sprendimo tekstui parengti. Pažymime, kad referendumo organizavimas ir vykdymas yra Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinys, ši komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Nėra aišku, kodėl pagalbos iniciatyvinei grupei funkcija priskiriama ne Vyriausiajai rinkimų komisijai (ar nustatyta tvarka parinktam subjektui), o įstaigai, nesusijusiai su referendumų organizavimu ir vykdymu. Be to, nėra aiškus suteikiamos pagalbos turinys ir apimtis. Spręsti pagrindiniame komitete
2
nurodoma, kad „Seimo narys savo parašą dėl siūlymo paskelbti referendumą gali atšaukti.
Apie šį sprendimą jis privalo pranešti Seimui ne vėliau kaip iki Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje pradžios“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 1401 straipsnyje Seimo nario teisė atšaukti parašą reglamentuojama kitaip nei naujoje redakcijoje, be to, reglamentuojamos ir parašo atšaukimo pasekmės, todėl siūlytina svarstyti, ar aptariama naujos redakcijos nuostata neturėtų būti suderinta su Seimo statuto 1401 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis arba tiesiog pateikiama nuoroda į Seimo statutą. Pritarti
2
nurodoma Seimo sudaryta ekspertų grupė, tačiau nėra aišku, kokiais pagrindais ir kokiais atvejais ši grupė sudaroma, koks jos statusas ir įgaliojimai. Spręsti pagrindiniame komitete
2
nurodoma, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. spalio 5 d. įsigaliojo Referendumo įstatymo Nr. IX-929 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1511, kuriuo nustatyta, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Pritarti
212314
12Naujos redakcijos 15 straipsnyje nustatoma,
kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.
Tokie siūlomi nustatyti referendumo skyrimo datos terminai nedera su naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalyje siūlomu nustatyti savivaldybių referendumo komisijų sudarymo terminu (jei referendumo data būtų skirta po 2 mėnesių) ir 23 straipsnio 4 dalyje nustatytais referendumo apylinkės ribų keitimo terminais (visais atvejais). Pritarti
8
pirmajame sakinyje turi būti nurodoma ne rinkimų, o referendumo agitacija. Pritarti
8
konstrukcija „išorinė politinė reklama, iškabinta <...> iki prasidedant <...> draudimui“ yra nesuprantama bei praktikoje nepritaikoma. Pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Neaišku, kaip gali būti „iškabintas“ garso ar vaizdo įrašas ar transliacija, asmenų apranga (pavyzdžiui, marškinėliai) ir pan. bei kaip būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, kada asmuo apsirengė politinę reklamą skleidžiančią aprangą ir kada su ja pasirodė viešai. Nepritarti Analogiška nuostata yra įtvirtinta Seimo rinkimų 56 straipsnio 1 dalyje. Ši išimtis taikoma reklamai, kurią sudėtinga pašalinti arba reikia pakankami daug resursų (pvz., visų plakatų nuėmimui). Garso ir vaizdo įrašus galima išjungti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
vartojama formuluotė „svarba valstybės gyvenimui“ tikslintina ir derintina su Konstitucijoje ir kitose naujos redakcijos nuostatose (pavyzdžiui, 1 straipsnio 2 dalyje) vartojama formuluote „svarba Valstybės ir Tautos gyvenimui“. Pritarti 16.
projekte sąvoka „partija“ keistina į „politinė partija“. Pritarti
1
17Naujos redakcijos 17 straipsnio,
reglamentuojančio referendumo agitacijos sąlygas ir tvarką, 1 dalyje nurodoma, kad teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, be kita ko, suteikiama visuomeninėms organizacijoms. Neaišku, koks subjektas turimas mintyje įvardijant šias organizacijas (nėra tokios teisinės formos juridinių asmenų), todėl aptariama nuostata tikslintina. Spręsti pagrindiniame komitete
projekto lyginamojo varianto elementų – perbraukto išbraukiamo teksto ar paryškinto įrašomo teksto (pvz., naujos redakcijos 22, 49, 75 straipsniai). Pritarti
1
apibrėžiant pretendento amžių, ir toliau naujoje redakcijoje nurodant referendumo teritorijas, referendumo komisijas, referendumo biuletenius (pvz., 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 33 straipsnio 4 ir 5 dalys, 38 straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnio 1, 5, 8, 9 dalys, 60 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis, 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 65 straipsnio 4 dalis) turi būti vartojama ne „rinkimų“, o „referendumo“ sąvoka, nes keičiamas įstatymas reglamentuoja referendumo organizavimą ir vykdymą. Pritarti
2
siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į referendumo komisijos narius „kuris <...> nebuvo atestuotas <...> rinkimų komisijos“.
Pažymime, kad
„atestavimo“ sąvoka nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta ar
vartojama, o įstatymu neapibrėžtu pagrindu asmens teisės negali būti ribojamos, todėl šios nuostatos turėtų būti atsisakyta arba įstatyme turėtų būti apibrėžta „atestavimo“ sąvoka, pagrindai, tvarka, pasekmės ir pan. Pritarti Ši nuostata yra įtvirtinta tik Seimo rinkimų įstatyme ir praktikoje nepasiteisino, todėl siūlytina jos atsisakyti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
tikslintinas ir redaguotinas, nes jo tekstas nesuprantamas nei kalbiniu, nei logikos požiūriu. Pritarti
16
siūloma nustatyti minimalų apylinkės referendumo komisijos narių skaičių – 5. Atsižvelgiant į straipsnio struktūrą, minimalus apylinkės referendumo komisijos narių skaičius turėtų būti nustatomas 24 straipsnio 1 dalyje, o 6 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sumažinus komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių. Pritarti
4154643
vartojama keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje nevartota ir projekte neapibrėžta sąvoka „išankstinis balsavimas“. Ši sąvoka taip pat vartojama naujos redakcijos 41 straipsnyje, ir tik 54 straipsnio 3 dalyje jos pagrindu naudojama „išankstinio balsavimo lakšto“ sąvoka bei bandomas apibrėžti
„išankstinio balsavimo“ turinys (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose,
taip pat iš anksto ir namuose).
Siūlytume šios nepakankamai apibrėžtos sąvokos atsisakyti ir vartoti iš keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos bei naujos redakcijos 64 straipsnio išplaukiančią visus „išankstinio balsavimo“ būdus apimančią „balsavimo vokais“ sąvoką. Be to, pažymime, kad
„išankstinio balsavimo“ sąvoka galėti būti klaidinamai panaši į kitokį turinį
turinčią (reiškiančią balsavimą savivaldybėje) keičiamame įstatyme ir projekte vartojamą „balsavimo iš anksto“ sąvoką. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pastaboje minimuose straipsniuose apibrėžiamas „išankstinio balsavimo laikotarpis“, siūlome vietoje Teisės departamento pastaboje pasiūlytos sąvokos „balsavimo vokais“ vartoti sąvoką „balsavimo iš anksto“. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento 38 pastabos. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nurodoma, kad Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar kita balsavimo užsienyje vieta, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo užsienyje vietoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Kita balsavimo užsienyje vieta (ar kitos balsavimo užsienyje vietos) minima ir kitose naujos redakcijos nuostatose (47 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje ir kt.) ir tik naujos redakcijos 57 straipsnyje bandoma apibrėžti, kaip derėtų suprasti šią sąvoką, bei reglamentuoti kitų balsavimo užsienyje vietų sudarymo (ar organizavimo) taisykles.
Siūlomas reglamentavimas tikslintinas šiais aspektais:
1) nuosekliai ir aiškiai suformuluotinos aptariamų balsavimo vietų sudarymo taisyklės bei jų statusas;
2) naujos redakcijos 57 straipsnio 9 dalies nuostatoje, numatančioje, kad užsienio reikalų ministras apie poreikį komandiruoti balsavimo komisijos narius informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją iki referendumo dienos likus ne mažiau kaip vieneri metai, nurodomas vienerių metų terminas vertintinas kaip neįmanomas, atsižvelgiant į referendumo paskelbimo iniciatyvos svarstymo, sprendimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo, referendumo vykdymo terminus, todėl šis terminas tikslintinas ir derintinas su minėtais terminais;
3) naujoje redakcijoje vartojami skirtingi terminai „kita balsavimo užsienyje vieta“, „kita balsavimo vieta užsienyje“,
„kita balsavimo vieta, kurioje vyksta balsavimas užsienio valstybėje“
suvienodinti, svarstytina, ar, atsižvelgiant į naujoje redakcijoje vartojamą terminiją, terminas „kita balsavimo užsienyje vieta“ neturėtų būti pakeistas tikslesniu ir aiškesniu terminu „balsavimo užsienyje punktas“. Pritarti
ministerijos pasiūlymus
1
būti sunumeruota. Joje vartojama formuluotė „pilietis, kuris raštu patvirtina, kad nėra balsavęs ar kitoje referendumo apylinkėje“ tikslintina, atsisakant žodelio “ar“. Pritarti
5013 26.
Naujos redakcijos 43 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais“ tikslintinas jį suderinant su 2 dalyje ir kitur projekte vartojamu terminu „rinkėjo balsas, gautas balsavimo voke“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl naujos redakcijos 50 straipsnio 3 dalies. Nepritarti Sąvoka „balsavimas vokais“ yra balsavimo būdas, tai yra nurodoma, kaip, kokiu būdu rinkėjas balsuoja. Nurodoma daugiskaita, nes yra mažasis ir didysis balsavimo vokai. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
reglamentuojamas rinkėjo balsavimas kitoje referendumo apylinkėje, jei abi referendumo apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo bei įvykdomos kitos nustatytos sąlygos. Nėra aišku, kodėl tokia galimybė nustatoma tik tos pačios savivaldybės referendumo apylinkėse, nes techniškai balsuojama dėl to paties klausimo visose Lietuvos Respublikos referendumo apylinkėse. Pavyzdžiui, galiojančiame Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme galimybė rinkėjui balsuoti kitoje apylinkėje nėra ribojama vienos savivaldybės teritorija. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti naujos redakcijos 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Balsavimo referendume dieną pilietis, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo savivaldybės referendumo apylinkėje, jeigu abi šios savivaldybės referendumo apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių referendumo komisijos gali patvirtinti, kad pilietis nėra balsavęs nė vienoje iš referendumo apylinkių, o referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis pilietis, referendumo komisija patvirtino, kad šios referendumo apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio piliečio atvykimą balsuoti į kitą referendumo apylinkę ir piliečio balsas, jeigu bus gautas balsavimo vokeais, nebus skaičiuojamas.“
1
nuostata redaguotina kalbos požiūriu, nes vieninteliame jos sakinyje nėra nei veiksnio, nei tarinio. Pritarti
11
punkte nurodoma sąvoka „konkretūs miestai ir rajonai“ yra neaiški ir neapibrėžta. Greičiausiai šioje normoje turėtos omenyje savivaldybės. Pritarti
14
pirmojo sakinio atsisakytina kaip perteklinio, nes analogiško turinio nuostata jau yra išdėstyta šio straipsnio 1 dalyje. Aptariamoje naujos redakcijos nuostatoje įstatymų pažeidimo pasekmės turėtų būti siejamos ne su referendumo stebėtojo pažymėjimo anuliavimu, o su asmens statuso, kurį patvirtina pažymėjimas, pakeitimu, t.y. teisės stebėti referendumą apribojimu, o stebėtojo pažymėjimo anuliavimas galėtų būti tik stebėtojo statuso pasikeitimo pasekmė. Pritarti Pažymėtina, kad
įstatymo Nr.
I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1681 ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIIIP-1683, kuriuose rinkimų stebėtojų statusas reglamentuojamas kitaip. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nurodoma, kad Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną. Tokia nuostata gali būti suprantama ir taip, kad Seimas dėl referendumo vykdymo priima du savarankiškus teisės aktus – nutarimą dėl referendumo turinio (balsavimui teikiamos nuostatos ar klausimo) ir nutarimą dėl referendumo vykdymo datų. Tai nesiderintų su naujos redakcijos 15 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, nustatančia reikalavimus Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo turiniui. Spręsti pagrindiniame komitete
6321
komisijos nariais patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti referendumo biuletenius“. Neaišku, kodėl aptariamose nuostatose minima tik referendumo biuletenių išėmimo galimybė, nes akivaizdu, jog esant galimybei išimti referendumo biuletenius, yra nemažesnė galimybė ir juos įdėti. Pritarti
64113
būdo ir pačios sąvokos, tačiau ji vartojama naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje, 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti
1
tikslintina, kokių įstaigų vadovų teikimas turimas omenyje.
Aptariamos nuostatos antrasis sakinys turi būti suredaguotas kalbos požiūriu. Pritarti
prie Teisės departamento 36 pastabos
1
svarstytina, ar nereikėtų tikslinti kokias balsavimo valandas (ne anksčiau, ne vėliau kaip) ir kiek jų (ne mažiau kaip) referendumo komisija turėtų nustatyti, kad būtų tinkamai užtikrinama rinkėjų teisė balsuoti. Nepritarti Nustatyti įstatyme konkrečias valandas yra netikslinga, nes įstaigos labai skiriasi rinkėjų skaičiumi, savo specifika ir pan., tad konkrečių valandų nurodymas gali įnešti painiavą. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos. Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos „balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose, išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali
piliečiai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose).
Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose šių įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų referendumo komisijos nustatytomis (toliau – specialūs paštai) darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki balsavimo referendume dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo išlaidos užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose specialiuose balsavimo punktuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“
2
siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad referendumo komisijų narių dalyvavimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, esančiuose referendumo apylinkės teritorijoje, organizuoja tos referendumo komisijos pirmininkas „kartu su kitų referendumo apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės referendumo komisija“. Tai reiškia, kad visų apylinkės specialiųjų balsavimo punktų veiklos užtikrinimas tenka tik vienos apylinkės referendumo komisijos nariams (be galimybės pasitelkti kitų apylinkių, kuriose tokių balsavimo punktų nėra, ir veiklos krūvis atitinkamai mažesnis, komisijų narius).
Įvertinus tai, kad apylinkių komisijų nariams projektu perduodamos ir pašto darbuotojų funkcijos, svarstytina, ar visos apylinkių komisijos bus pajėgios susitvarkyti su pagal naują teisinį reguliavimą tenkančiu darbo krūviu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti naujos redakcijos 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose
organizavimą atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės referendumo komisija, organizuoja, kad apylinkių komisijų nariai dalyvautų balsuojant specialiuose balsavimo punktuose. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.“
3
siūloma nauja sąvoka „išankstinio balsavimo lakštas“, vartojama toliau projekte reglamentuojant balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, tačiau neatskleidžiamas jos turinys, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti naujos redakcijos 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
įgyvendinant išankstiniame balsavime iš anksto (balsuojant savivaldybėje, specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas.
Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne referendumo dieną, atspausdina referendumo komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne referendumo dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma referendumo komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką.“
6
antrasis sakinys redaguotinas, atsižvelgiant į tai, kokią taisyklę siekiama jame suformuluoti. Pritarti
straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 54 straipsnio 6 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies 4 punkto nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką.
Pagal keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima. Įvertinta Keičiamuose straipsniuose nustatyta, kad įstaigų, kuriuose numatoma steigti specialius balsavimo punktus, vadovai, rinkėjams įteikia išankstinio balsavimo lakštus, kurių viena iš dalių yra rinkėjo kortelė, todėl komisijos narys, aptarnaujantis rinkėją, privalo paaiškinti rinkėjui visą balsavimo procedūrą, tame tarpe ir tai, kad atplėšta nuo išankstinio balsavimo lakšto kortelė įdedama į išorinį balsavimo voką. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodžių junginys „rinkėjo pažymėjimą kortelę“ tikslintinas išbraukiant žodį „pažymėjimas“. Pritarti
3
paskutiniajame sakinyje tikslintina formuluotė „sudaro sąlygas piliečiams ar parvykti“ atsisakytina žodelio „ar“. Pritarti
balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto (savivaldybės patalpose) taikomos ir šio įstatymo 54 straipsnio 9 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos nustato draudimą rinkėjams išsinešti referendumo biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Nėra suprantama, kuo pagrįstas toks nesąžiningo balsavimo ar balsavimo kontrolės prevenciją užtikrinančio reikalavimo diferencijavimas priklausomai nuo balsavimo būdų, t.y. kodėl šios nuostatos neturėtų būti taikomos ir balsuojant 60¹ straipsnyje nustatytais būdais. Pritarti
66211
dalyje vartojamo termino „nenustatytos formos biuleteniai“ santykis su 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamu terminu „nenustatyto pavyzdžio biuleteniai“. Pritarti
12
siūloma nustatyti, kad negaliojančiais pripažįstami rinkimų biuleteniai, antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu. Atkreipiame dėmesį, kad specialiuose balsavimo punktuose, taip pat namuose ir iš anksto gali balsuoti rinkėjai, kurių rinkėjo kortelėje nurodyta kita tos pačios savivaldybės arba kitos savivaldybės rinkimų apylinkė, todėl balsavimo vokais gauti tokių rinkėjų biuleteniai negali būti antspauduoti tos rinkimų apylinkės antspaudu, nes juos išduoda ne ta rinkimų apylinkė. Ši iš esmės balsavimo vokais galimybę ribojanti nuostata turi būti tikslinama, arba projektu turėtų būti aiškiai nustatyta pareiga kiekviename specialiame balsavimo punkte, kiekvienoje balsavimo iš anksto vietoje ir kiekvienoje rinkimų apylinkėje, užtikrinančioje balsavimą namuose, turėti pakankamą kiekį kiekvienos Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotų rinkimų biuletenių. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti naujos redakcijos 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) užantspauduoti ne tos referendumo apylinkės
antspaudu ir neantspauduoti referendumo komisijos antspaudu;“. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 46.
Naujos redakcijos 67 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti, kad apylinkės referendumo komisija sudeda į paketą visus referendumo biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, apylinkės referendumo rinkėjų sąrašus ir kitus referendumo dokumentus. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2018-10-09 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2559 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Atkreipiame dėmesį į tai, kad referendumo organizavimo tikslais tvarkant rinkėjų asmens duomenis turi būti laikomasi
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatų. Siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą Įstatymo projekte turėtų būti numatyti subjektai, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslai, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principas bei duomenų saugojimo laikotarpis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nebėra šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurioje nustatytas piliečių, dalyvavusių referendume, sąrašų saugojimo laikotarpis.
Taip pat vadovaudamiesi Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su
2
Įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalyje siūlytume numatyti, kad rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu tik patikrinus rinkėjo tapatybę. Be to, siūlytume patikslinti kokiais dar būdais šie duomenys gali būti teikiami. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2018-10-1735 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2560 (toliau – projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Projekte yra vartojamas terminas „kita balsavimo vieta užsienyje“.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, vertindamas analogišką formuluotę, vartotą pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIIP-2560, 2018 m. rugsėjo 28 d. pateiktoje išvadoje atkreipė dėmesį, kad „kitos balsavimo vietos užsienyje“ negali būti prilygintos Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje, nes jos neatitinka Diplomatinės tarnybos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sąvokos. Teisės departamento nuomone, prilyginti tokiai institucijai galima būtų tik įstatymo nustatyta tvarka įsteigtą tapačią instituciją, o ne abstrakčią sąvoką „vietą“. Užsienio reikalų ministerijos atstovai, dalyvaudami Seimo sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti posėdžiuose, siūlė nustatyti, kad
„kitos balsavimo vietos užsienyje“ būtų traktuojamos ne kaip savarankiškos
balsavimo vietos užsienyje, bet kaip veikiančios prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų. Siekiant užtikrinti tinkamą referendumo organizavimą ir vykdymą, darbo grupėje buvo taip pat pritarta pasiūlymui sustiprinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų žmogiškuosius išteklius, sudarant galimybę įtraukti į balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje taip pat ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojus ir nustatyti reikalingų finansinių išteklių skyrimo mechanizmą. Darbo grupė pritarė ir Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymui sumažinti įstatyme nustatytą ne mažesnį kaip 10 dienų balsavimo dienų skaičių Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose iki ne mažiau kaip 3 dienų (šiam siūlymui pritarė ir Vyriausioji rinkimų komisija).
Siekiant nustatyti balsavimo dėl referendumo organizavimą ir vykdymą papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, manytina yra tikslinga nustatyti, kad šių vietų sąrašą užsienio reikalų ministro teikimu sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija. Prieš referendumo organizavimą ir vykdymą, Vyriausioji rinkimų komisija, patvirtindama tvarkos aprašą dėl balsavimo organizavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat nustatytų balsavimo organizavimo ir vykdymo tvarką papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų. Papildomoms balsavimo vietoms užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos veikiant ne kaip savarankiškoms balsavimo vietoms užsienyje, joje nebūtų sudaroma atskira balsavimo komisija, atskiras rinkėjų sąrašas ar skaičiuojami rinkimų biuleteniai. Manytina, kad papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos veiklai turėtų vadovauti Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, joje sudaryta balsavimo komisija. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje turėtų būti sudaromas bendras rinkėjų sąrašas, o po referendumo gauti rinkimų biuleteniai, būtų skaičiuojami kartu su Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje gautais referendumo balsavimo biuleteniais.
Vienas iš pagrindinių papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos steigimo tikslų – tai galimybės sudarymas rinkėjams referendumo balsavimo diena (-omis) ateiti ir atiduoti savo balsą jiems labiau patogioje geografinėje vietoje. Projekto nuostatose siūlome nuosekliai vartoti terminą „papildoma balsavimo vieta užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos“ vietoj termino
„kita balsavimo vieta užsienyje“ ir nuosekliai išbraukti projekte vartojamą
terminą „kita balsavimo vieta užsienyje“, kai yra sudaromos prielaidos manyti, kad tai yra savarankiška balsavimo vieta užsienyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai
Savivaldybės rinkėjų sąrašą elektroninėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą piliečio gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą piliečio gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus
komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, ir konsulinėms įstaigoms ir kitoms balsavimo vietoms užsienyje. Taip pat sudaromi piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.“
1
dalį išdėstyti taip: „1.
Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki balsavimo referendume dienos, apylinkės referendumo komisija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, ir konsulinė įstaiga ar kita balsavimo vieta užsienyje sudaro sąlygas piliečiams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais piliečiai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam laikotarpiui rinkėjo kortelėms įteikti, apylinkės referendumo komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas (papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai piliečių teisei įgyvendinti“. Pritarti
2
dalį išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, ar konsulinė įstaiga ar kita balsavimo užsienyje vieta, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo užsienyje vietoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Į šį sąrašą gali būti papildomai įrašomi piliečiai, kurie išankstinio balsavimo laikotarpiu ir balsavimo referendume dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo užsienyje vietoje papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.“
2
dalį išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, ir konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje referendumo biuleteniai ir vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki balsavimo referendume dienos. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas piliečiams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos.“;
11
dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti referendumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tik konkrečiuose miestuose ir rajonuose užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra“;
Pritarti 6.
išdėstyti taip: „55 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir konsulinės įstaigos kitose balsavimo vietose užsienyje papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės
užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, ar konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų (balsavimo vietų) darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal valandas, nustatytas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2. Referendumo dokumentus piliečiams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, ar konsulinei įstaigai ar balsavimo vietai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų (balsavimo vietų) sudarytos balsavimo komisijos. 3.
balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar kitą balsavimo vietą užsienyje papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos draudžiama išsinešti referendumo dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims. 4. Sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tinkamumo referendumui vykdyti priima Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.“
1
taip:
„1. Piliečiai (laivo įgulos nariai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip prieš 4 dienas
iki balsavimo referendume dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki balsavimo referendume dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo referendumo apylinkėje, iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo vietoje užsienyje papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“
pavadinimą išdėstyti taip: „57 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, kitose balsavimo vietose užsienyje papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ir laivuose“;
dalį išdėstyti taip: „1. Balsavimui referendume organizuoti ir paduotiems balsams skaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, kitose balsavimo vietose užsienyje ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.“ 10.
Projekto 57 straipsnio 2 dalį, siekiant užtikrinti reikalingus žmogiškuosius išteklius dėl tinkamo referendumo organizavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, siūlome išdėstyti taip: „2. Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Dėl balsavimo komisijos kitoje balsavimo vietoje užsienyje sudarymo sprendimą priima užsienio reikalų ministras. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“ Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo papildymu siekiama suderinti 57 straipsnio 2 dalį su 57 straipsnio 9 dalimi, kurioje yra nurodomi balsavimo komisijos nariai, tarp kurių skliaustuose yra paminėti ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai. 11. Projekto 57 straipsnio 5 dalyje, siekiant racionalaus valstybės lėšų panaudojimo, siūlytina nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose arba papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų nustatytų balsavimo jose dienų skaičių „ne mažiau kaip 3 dienų“, vietoj šiuo metu nustatytų „ne mažiau kaip 10 dienų“.
Užsienio reikalų ministerijos turimais rinkimų organizavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose statistiniais duomenimis, rinkėjai pirmenybę teikia balsavimui paštu (pirmame balsavimo ture paštu balsuoja apie 60 proc. rinkėjų, antrame – apie 80 proc.), o atvykę į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą aktyviausiai balsuoja rinkimų dieną. Pažymėtina, kad šiam pasiūlymui buvo pritarta Seimo sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti posėdyje. Atsižvelgdami į tai ir į pasiūlymą, kad papildomų balsavimų vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienio reikalų ministro teikimu sąrašą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome 57 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir kitų balsavimo vietų užsienyje papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei, ir konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas: ne mažiau kaip 10 dienų 3 dienas.“ 12.
Projekto 57 straipsnio 6 dalyje siūlytina nustatyti, kad už balsavimo organizavimą ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atsakytų tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Papildomai balsavimo vietai užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos veikiant ne kaip savarankiškai balsavimo vietai, joje nebūtų surašomas atskiras balsų skaičiavimo protokolas, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, pasibaigus referendumui, surašytų vieną bendrą balsų skaičiavimo protokolą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Teisės departamento pasiūlymą patikslinti 57 straipsnio 6 dalies antrą sakinį (išvados 39 punktas), siūlome projekto 57 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, kuriai yra patvirtinta kita balsavimo vieta užsienyje, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.
Už balsavimo organizavimą ir kitų nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.“
departamento išvados 24 punkto 2 papunktį, kuriame pažymėta, kad „nurodomas vienų metų terminas vertintinas kaip neįmanomas, atsižvelgiant į referendumo paskelbimo iniciatyvos svarstymo, sprendimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo, referendumo vykdymo terminus“ ir praktinius šios normos taikymo aspektus, siūlome šią nuostatą iš 57 straipsnio 9 dalies išbraukti. Siekdami nustatyti reikalingą finansavimo mechanizmą dėl referendumo organizavimo papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų ir žmogiškųjų išteklių skyrimą iš vidinių Užsienio reikalų ministerijos išteklių referendumui užsienyje organizuoti, siūlome projekto 57 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės
ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos referendumui joje organizuoti ir vykdyti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus).
Šios ir kitos išlaidos, susijusios su referendumo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti naudojimo sutartį.“
dalies kaip perteklinės ir dubliuojančios to paties straipsnio 9 dalį. Pritarti
2
15Projekto 71 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„2. Vyriausioji rinkimų komisija pagal savivaldybių referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus, gautus iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, ir konsulinių įstaigų ir kitų balsavimo vietų užsienyje nustato:“. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys P. Urbšys 2018-10-095 Argumentai: Įstatyme tiek privalomam referendumui, tiek konsultaciniam (patariamajam) referendumui inicijuoti yra nustatomas tas pats 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių skaičius. Nors šių referendumų teisinės pasekmės yra skirtingos, siūloma pataisa padidintų piliečių pasitikėjimą valstybe.
Tai sutvirtintų konstitucinę nuostatą, kad
„Lietuvos valstybę kuria tauta“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Konsultaciniai (patariamieji) referendumai Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 150 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 9 straipsnio 4 dalį:
„Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300
tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.“ Konstitucijoje nedetalizuoja, ar toks reikalavimas keliamas tik privalomam, ar ir konsultaciniam referendumui, todėl manytina, kad jis taikomas abiem atvejais. 2. Seimo narys
5 Argumentai: Siūlau, kad dėl Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų klausimų („dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai“) būtų reikalaujama ne mažesnio nei pusės referendume dalyvavusių rinkėjų, bet ne mažiau nei 1/3 visų rinkėjų palaikymo. Tokią situaciją reglamentuoja įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, todėl siūlau išbraukti 7 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį:
4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Pritarti
7 Argumentai: Pasiūlymas susijęs su 1 pasiūlymu.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia grupė. Per šio straipsnio
nustatytą kiekį piliečių parašų, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių reikalavimais, įskaitant piliečių parašų rinkimo lapus, kuriuose nėra piliečių parašų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“ Spręsti pagrindiniame komitete Pasiūlymas susijęs su Seimo nario P. Urbšio
A. Baura 2018-10-1113 Argumentai: Piliečių iniciatyvinei grupei visuomeniniais pagrindais surinkti Lietuvoje 300 tūkstančių parašų būsimam referendumui skelbti yra didžiulis iššūkis ir sudėtingas darbas. Iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinktų daugiau kaip 300 000 parašų dokumentų tvarkymo praktika parodė, kad 15 dienų termino piliečių parašų trūkumams dokumentuose pašalinti neužtenka. Siūlau nustatyti 25 dienų terminą, kuris leistų bet kuriai piliečių iniciatyvinei grupei kokybiškai pašalinti trūkumus, tai padidintų piliečių pasitikėjimą Vyriausiąja rinkimų komisija ir Lietuvos valstybe. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarus nagrinėjimas Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato iki 15 25 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo.
Per nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria, kad būtų nustatytas ilgesnis laikas, tačiau siūlo išbraukti nuostatas dėl neesminių trūkumų pašalinimo, nes tai neaiški sąvoka. (Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1). 5. Seimo narė A. Širinskienė 2018-10-16 I Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas yra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą, yra tikslintinas projekto pavadinimas Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas yra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą, yra tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalis, t. y. įstatymas negalėtų būti dėstomas nauja redakcija. Pasiūlymas: Išbraukti 1 straipsnio 1 dalį: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą Nr. IX-929 ir jį išdėstyti taip:
6sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam projektui Nr. XIIIP-2559 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, Seimo nario P.
Urbšio ir Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgdami į komiteto posėdžio metu VRK atstovų išsakytą nuomonę, kad nėra aišku, kokie trūkumai būtų laikomi neesminiais, tikslinga įstatyme palikti tik terminą surinkti trūkstamą parašų skaičių (iki 0,5 proc.). Taip pat komitetas pritarė Seimo nario A. Bauros pasiūlymui pailginti terminą šiems parašams surinkti. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato iki 15 25 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo. Per nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 16 d. po svarstymo pritarė Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2584(2) ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2586(2) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su Prezidento (ir/ar rinkimų į Europos Parlamentą) data, siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ar terminų skirtingo reguliavimo skirtinguose teisės aktuose, siūlome suvienodinti naujos redakcijos nuostatas su šiuose rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti naujos redakcijos 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 22
dėl referendumo paskelbimo gali būti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas (bet ne trumpesnis nei šiame įstatyme nustatytas). Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną.“
2018-10-18 60¹2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 16 d. po svarstymo pritarė Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2584(2) ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2586(2) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su Prezidento (ir/ar rinkimų į Europos Parlamentą) data, siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ar terminų skirtingo reguliavimo skirtinguose teisės aktuose, siūlome suvienodinti naujos redakcijos nuostatas su šiuose rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis.
Pasiūlymas: Pakeisti naujos redakcijos 60¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Balsuoti iš anksto gali piliečiai, kurie balsavimo
referendume dieną negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę. Piliečių balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės referendumo komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 22 20 valandos paskutinį pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ir ketvirtadienį ir penktadienį iki balsavimo referendume dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Referendumo biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos ar apylinkių referendumo komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės referendumo komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir referendumą bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.“ Pritarti 4.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-10-18 60¹5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 16 d. po svarstymo pritarė Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-2584(2) ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2586(2) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su Prezidento (ir/ar rinkimų į Europos Parlamentą) data, siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ar terminų skirtingo reguliavimo skirtinguose teisės aktuose, siūlome suvienodinti naujos redakcijos nuostatas su šiuose rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad naujos redakcijos 60 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti referendumo biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 60¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Balsavimo vokus ir referendumo biuletenį piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios referendumo apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki balsavimo referendume dienos nuo 8 iki 22 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimo vokus ir referendumo biuletenius piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti referendumo stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti referendumą bet kurioje referendumo apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės referendumo komisijos pirmininkui. Piliečių, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus referendumo biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: V. Kravčionok. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto patarėja Rasa Mačiulytė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-12-
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Povilas Urbšys, Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėjas Egidijus Verenius. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-10-08 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. kovo 15 d. Seimas, „atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje nustatytą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje“,
„pabrėždamas jų svarbą Lietuvos teisės sistemai“, priėmė Lietuvos Respublikos
konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu kaip konstitucinis įstatymas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas, 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyti konstituciniai įstatymai gali būti priimti tik pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytas konstitucinių įstatymų leidybos procedūras“. Vadovaujantis aukštesnę teisinę galią turinčiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu bei Konstitucijos 69 straipsnio trečiosios dalies norma, numatančia, kad „Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas“, projektas, kuriuo Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas dėstomas nauja redakcija, turėtų būti dėstomas kaip konstitucinis įstatymas ir turėtų būti svarstomas pagal Seimo statuto dvidešimt šeštajame¹ skirsnyje išdėstytas taisykles, galėtų būti priimtas, jeigu už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių (Konstitucijos 69 straipsnio trečioji dalis), o dabar galiojantis ordinarinis Referendumo įstatymas turėtų būti pripažintas netekusiu galios. Nepritarti Seimas yra įsipareigojęs priimti Referendumo konstitucinį įstatymą toks –įstatymas yra nurodytas 2012 m. priimtame Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme. Tai lyg suponuoja, kad toks įstatymas turi būti priimtas, tačiau Konstitucinis Teismas nenurodo priėmimo terminų. Kokiame valstybės raidos etape priimti konstitucinį įstatymą, kaip to reikalauja Konstitucija yra Įstatymų leidėjo valia. Pažymėtina ir tai, kad Rinkimų kodekso konstitucinis įstatymas taip pat įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, tačiau jis nepriimtas.
Šio kodekso projektų tobulinimas vyksta vangiai, o įstatymų leidėjas nuolat tobulina rinkimų įstatymų nuostatas, todėl referendumo įstatymo nuostatų fiksavimas konstituciniu įstatymu sudarytų problemų, tiek norint pakeisti susijusias nuostatas, tiek jas pritaikant praktikoje. Manytina, kad šiuo etapu, kai nustatyta ta pati referendumo ir Prezidento rinkimų data, tikslinga dėstyti Referendumo įstatymą , kaip ir iniciatoriai siūlo nauja redakcija, bei neužkirsti kelio ateityje vykdant Seimo įsipareigojimą dėl Rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo priėmimo. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018-11-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr.IX-929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2559 (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgdama į Įstatymo projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo naujoves, detalesnį referendumo organizavimo praktinių aspektų aprašymą, taip pat į nustatytą trumpą terminą pastaboms pateikti, Teisingumo ministerija teikia tik esminio pobūdžio pastabas ir pasiūlymus. 1. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip konstitucinis įstatymas yra nurodytas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. spalio 8 d. išvadoje Nr. XIIIP-2559 išdėstytai pastabai, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) turėtų būti dėstomas kaip konstitucinis įstatymas ir priimamas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytas konstitucinių įstatymų leidybos procedūras. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie 1 TD pastabos. 3.
pernelyg detalių, įstatymui nebūdingų instrukcijų bei taisyklių rinkinys. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo (teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis), proporcingumo (pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti), efektyvumo (rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų) ir aiškumo (teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas) principus, manytume, kad įstatyme, ypač turint mintyje, kad jis įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, reikėtų vengti pernelyg detalaus, veiklos instrukcijoms, o ne įstatymo normoms būdingo procedūrų aprašymo, ypač būdingo naujos redakcijos nuostatoms, reglamentuojančioms referendumo iniciavimą, rinkimų komisijų veiklą, balsavimą, balsų skaičiavimą. Nepritarti
2 Naujos redakcijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad „referendumui siūlomo klausimo svarbą <...> sprendžia Lietuvos Respublikos piliečiai <...> ar Lietuvos Respublikos Seimas“ nėra aišku, kaip piliečiai ir Seimas sprendžia dėl klausimo svarbos – ar pasinaudodami referendumo iniciatyvos teise (tokiu atveju ši norma iš esmės vertintina kaip perteklinė ir nesukurianti teisinių pasekmių), ar kaip nors kitaip. Pritarti
2018-10-083 4.
Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad daugelis keičiamo įstatymo nuostatų paseno ir nebeatitinka susiklosčiusios rinkimų (referendumų) organizavimo praktikos, o projekto rengimą paskatino būtinybė suvienodinti visas rinkimų organizavimo procedūras, tačiau projektu teikiama keičiamo įstatymo nauja redakcija stokoja kai kurių rinkimų (referendumo) organizavimo aspektų, kurie yra įtvirtinti galiojančiuose rinkimų įstatymuose:
rinkėjų papirkimo faktų tyrimo ir vertinimo funkcija siejama tik su Vyriausiąja rinkimų komisija, nors rinkimų įstatymuose ši funkcija tam tikra apimtimi priskiriama taip pat ir savivaldybių rinkimų komisijoms; Pritarti
rinkimų įstatymais. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniai turi būti numeruojami iš eilės, o numeracija turi būti ištisinė. Dėstomame keičiamo įstatymo tekste negali būti skirsnių, straipsnių, jų dalių ar punktų numeravimo su novelomis (pvz., naujos redakcijos 2¹, 15¹, 60¹, 78¹ straipsniai). Pritarti Projektas patobulintas. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
15 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.
KT36-N10/2014 pripažino, kad, pirma, Referendumo įstatymo 6 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatytas reikalavimas referendumui siūlomame sprendime kaip vieno klausimo neteikti kelių tarpusavyje savo turiniu ir pobūdžiu nesusijusių klausimų, tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų, prieštarauja Konstitucijos 9 straipsnio 1, 3 dalims, antra, Referendumo įstatymo 14 straipsnis tiek, kiek pagal jį Seimas privalo priimti nutarimą dėl referendumo paskelbimo tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas gali neatitikti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Siekiant įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, įvertintini Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 17 d. rašte Nr. V-2014-6021, adresuotame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, išdėstyti pasiūlymai dėl įstatymų nuostatų tikslinimo ir pagal juos tikslintinas Įstatymo projektas. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos
papildė 7, 9 dalimis, 13 straipsnį papildė 3 dalimi, 15 straipsnio 2 dalį patobulino, bei papildė 3 dalimi. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje minimas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas neteko galios 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, todėl aptariama nuostata tikslintina. Pritarti 9.
1943 Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos aspektu, pvz.:
Respublikos politinių partijų įstatyme vartojamą sąvoką ,,politinė partija“;
4 Naujos redakcijos 10 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad jei piliečių iniciatyvinės grupės teikiamas sprendimo tekstas yra preliminarus, „Seimo kanceliarijoje <...> turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam sprendimo tekstui parengti. Pažymime, kad referendumo organizavimas ir vykdymas yra Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinys, ši komisija yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija.
Nėra aišku, kodėl pagalbos iniciatyvinei grupei funkcija priskiriama ne Vyriausiajai rinkimų komisijai (ar nustatyta tvarka parinktam subjektui), o įstaigai, nesusijusiai su referendumų organizavimu ir vykdymu. Be to, nėra aiškus suteikiamos pagalbos turinys ir apimtis. Pritarti iš dalies Patobulinta pagal 7 straipsnio 3 dalį, kuriame pagalbos iniciatyvinei grupei funkcija priskirta
5 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2559 keičiamą Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą Nr. IX-929 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
reglamentuojamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
straipsnio 5 dalį nuoroda į Reglamentą. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, nustatančia šio įstatymo reguliavimo objektą, siūlome tikslinti Projekto 11 straipsnio 5 dalį, išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu“. Atsižvelgti
1223263951 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teisės akte turi būti nustatytas duomenų tvarkymo tikslas, todėl Įstatymo projekte siūlome įtvirtinti, kokiais tikslais tvarkomi asmens (pvz.: grupės narių, referendumo komisijų narių, stebėtojų ir pan.) duomenys. Taip pat pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą dalis asmens duomenų bus tvarkoma paskelbiant juos viešai, todėl būtina įvertinti tokių duomenų skelbimo poreikį (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekį ir proporcingumą. Siūlytume Įstatymo projekte atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, taip pat aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus (Įstatymo projekto 10, 11, 21, 24, 37 ir 49 straipsniai). Papildomai norėtume informuoti, kad siekiant suderinti galiojančias teisės aktų normas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis Teisingumo ministerija yra parengusi visų rinkimų įstatymų, tarp jų ir Referendumo įstatymo, pakeitimų įstatymų projektus. Parengti įstatymų projektai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir bus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kokie asmens duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, taip pat asmens duomenų viešo paskelbimo tikslus ir terminus. Atsižvelgti Teisingumo ministerija yra parengusi visų rinkimų įstatymų, tarp jų ir Referendumo įstatymo, pakeitimų įstatymų projektus. Parengti įstatymų projektai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kokie asmens duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, taip pat asmens duomenų viešo paskelbimo tikslus ir terminus. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir kituose rinkimų įstatymuose, todėl tikslinga derinant visų rinkimų įstatymų ir referendumo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias duomenų apsaugą, svarstyti ir priimti kartu. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Seimo narys savo parašą dėl siūlymo paskelbti referendumą gali atšaukti. Apie šį sprendimą jis privalo pranešti Seimui ne vėliau kaip iki Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje pradžios“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 140¹ straipsnyje Seimo nario teisė atšaukti parašą reglamentuojama kitaip nei naujoje redakcijoje, be to, reglamentuojamos ir parašo atšaukimo pasekmės, todėl siūlytina svarstyti, ar aptariama naujos redakcijos nuostata neturėtų būti suderinta su Seimo statuto 140¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis arba tiesiog pateikiama nuoroda į Seimo statutą. Pritarti
2
yra neesminiai trūkumai, todėl sunku juos apibrėžti. 2. Pritariame Seimo nario A. Bauros pasiūlymui, jeigu trūksta mažai parašų, pratęsti terminą iki 25 d. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato iki 15 25 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti rinkti parašus ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo.
Per papildomai nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus surinkus parašus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka. Pritarti
2 Naujos redakcijos 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma Seimo sudaryta ekspertų grupė, tačiau nėra aišku, kokiais pagrindais ir kokiais atvejais ši grupė sudaroma, koks jos statusas ir įgaliojimai. Nepritarti Seimo sprendimu sudaroma ekspertų grupė dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumu teikiamo sprendimo teksto įvertinimo ar sprendimo tekstas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Naujos redakcijos 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. spalio 5 d. įsigaliojo Referendumo įstatymo Nr. IX-929 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1511, kuriuo nustatyta, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Pritarti Projektas patobulintas pagal Referendumo įstatymo Nr. IX-929 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1511, kuriuo nustatyta, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. 17.
232514 Naujos redakcijos 15 straipsnyje nustatoma, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Tokie siūlomi nustatyti referendumo skyrimo datos terminai nedera su naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalyje siūlomu nustatyti savivaldybių referendumo komisijų sudarymo terminu (jei referendumo data būtų skirta po 2 mėnesių) ir 23 straipsnio 4 dalyje nustatytais referendumo apylinkės ribų keitimo terminais (visais atvejais). Nepritarti Projektas patobulintas pagal Referendumo įstatymo Nr. IX-929 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1511, kuriuo nustatyta, kad referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. 18. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisija
3 Pasiūlymas: Pakeisti 15¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tuo atveju, kai referendumas vykdomas praėjus ne daugiau kaip 45 60 dienomsų po Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą:“ Pritarti Atitinkamai tobulintinas ir 17 straipsnio pavadinimas. 19. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisija
1 Siūlome, jog agitacijos kampanijos pradžia būtų laikoma nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo, o ne nuo tokio nutarimo projekto pateikimo svarstyti Seimui dienos, nes tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos referendumo kampanijai tęstis neapibrėžtą laikotarpį, be to Seimas gali iš viso nepritarti Seimo narių grupės siūlymui paskelbti referendumą. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje diena ar Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą pateikimo Seimui priėmimo Seime diena yra laikoma referendumo agitacijos kampanijos pradžia.“
8 Naujos redakcijos 16 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje turi būti nurodoma ne rinkimų, o referendumo agitacija. Pritarti
8 Naujos redakcijos 16 straipsnio 8 dalies konstrukcija „išorinė politinė reklama, iškabinta <...> iki prasidedant <...> draudimui“ yra nesuprantama bei praktikoje nepritaikoma. Pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Neaišku, kaip gali būti „iškabintas“ garso ar vaizdo įrašas ar transliacija, asmenų apranga (pavyzdžiui, marškinėliai) ir pan. bei kaip būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, kada asmuo apsirengė politinę reklamą skleidžiančią aprangą ir kada su ja pasirodė viešai. Pritarti
79 Naujos redakcijos 16 straipsnio 9 dalyje vartojama formuluotė „svarba valstybės gyvenimui“ tikslintina ir derintina su Konstitucijoje ir kitose naujos redakcijos nuostatose (pavyzdžiui, 1 straipsnio 2 dalyje) vartojama formuluote „svarba Valstybės ir Tautos gyvenimui“. Pritarti
10
vykdyti agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi, kuris yra nustatytas visuose rinkimų įstatymuose. Pritarti Projekto 18 straipsnis papildytas nauja 10 dalimi. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-0819 Naujos redakcijos 17 straipsnyje bei toliau projekte sąvoka „partija“ keistina į „politinė partija“. Pritarti 25.
1 Naujos redakcijos 17 straipsnio, reglamentuojančio referendumo agitacijos sąlygas ir tvarką, 1 dalyje nurodoma, kad teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, be kita ko, suteikiama visuomeninėms organizacijoms. Neaišku, koks subjektas turimas mintyje įvardijant šias organizacijas (nėra tokios teisinės formos juridinių asmenų), todėl aptariama nuostata tikslintina. Pritarti Komitete apsispręsta keisti juridinių asmenų teisinę formą į „nevyriausybines organizacijas“. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje apibrėžiant pretendento amžių, ir toliau naujoje redakcijoje nurodant referendumo teritorijas, referendumo komisijas, referendumo biuletenius (pvz., 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 33 straipsnio 4 ir 5 dalys, 38 straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnio 1, 5, 8, 9 dalys, 60 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis, 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
sąvoka, nes keičiamas įstatymas reglamentuoja referendumo organizavimą ir vykdymą. Pritarti
2 Naujos redakcijos 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti apribojimą kandidatui į referendumo komisijos narius „kuris <...> nebuvo atestuotas <...> rinkimų komisijos“. Pažymime, kad „atestavimo“ sąvoka nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta ar vartojama, o įstatymu neapibrėžtu pagrindu asmens teisės negali būti ribojamos, todėl šios nuostatos turėtų būti atsisakyta arba įstatyme turėtų būti apibrėžta „atestavimo“ sąvoka, pagrindai, tvarka, pasekmės ir pan. Pritarti
2 Pritariame Teisės departamento pastabai, Nr. 20.
20Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Į referendumo komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ar dėl jo netinkamo pareigų atlikimo nebuvo atestuotas savivaldybės rinkimų komisijos arba Vyriausiosios rinkimų komisijos.“
5178 Įstatymo projekto tekste negali būti projekto lyginamojo varianto elementų – perbraukto išbraukiamo teksto ar paryškinto įrašomo teksto (pvz., naujos redakcijos 22,
Respublikos Suėmimo vykdymo įstatyme naudojamas sąvokas, įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 39 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio pavadinime ir 3 dalyje, 54 straipsnio 1 dalyje, 60 straipsnio 5 ir 6 dalyse po žodžio „tardymo izoliatorius“ brauktini žodžiai „(sulaikymo namai)“. Pritarti
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse sąvoka „areštinė“ vartojama laisvės atėmimo vietų įstaigai, kurioje nuteistieji atlieka arešto bausmei apibrėžti, siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte vietoj žodžio „areštinė“ siūloma vartoti žodį „policijos areštinė“.
Atsižvelgiant į tai, tikslintinos įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 39 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos ir 42 straipsnio pavadinimas. Pritarti
9 Naujos redakcijos 22 straipsnio 9 punktas tikslintinas ir redaguotinas, nes jo tekstas nesuprantamas nei kalbiniu, nei logikos požiūriu. Pritarti
6 Naujos redakcijos 24 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalų apylinkės referendumo komisijos narių skaičių – 5. Atsižvelgiant į straipsnio struktūrą, minimalus apylinkės referendumo komisijos narių skaičius turėtų būti nustatomas 24 straipsnio 1 dalyje, o 6 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sumažinus komisijos narių skaičių jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią narių skaičių. Pritarti
33593138 2.
Įstatymo projektu dėstomos naujos Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo redakcijos (toliau – „nauja redakcija“) 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 57 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „atlyginimo už darbą referendumo komisijose tvarką ir atlyginimo dydžius“ nustato, „referendumo komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, ir narių skatinimo tvarką“ tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal jos patvirtintus tarifus „referendumo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą referendumo komisijose gauna atlyginimą“ ir „balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą“. Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatuota, kad „Iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio
turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu (aiškinamos kitų Seimo ir Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų viešųjų finansų srityje kontekste) įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (be kita ko, darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui)“, o
„Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama šių asmenų darbo apmokėjimo
santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus“. Pritarti Komitete patobulintas projektas. Atlyginimas už darbą referendumo komisijos pirmininkams, pavaduotojams, nariams nustatytas šiame Įstatyme. Nuostatos suderintos su rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymų projektais. 35.
33593138 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistema, darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kriterijai, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaka darbo užmokesčiui), turi būti nustatytos įstatymu. Konstitucinis Teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama asmenų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšų, „darbo apmokėjimo santykius gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.“ Įgyvendinant minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. balandžio 27 d. užregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23,
Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-2027, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-2028, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIIIP-2029 bei Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 60¹ ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-2030 projektai, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pritarė iš esmės. Minėti įstatymų projektai šiuo metu svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, siūlytume įvertinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2030 nuostatas, susijusias su darbo apmokėjimo sąlygomis, taip pat jame pasiūlytus tarifinius atlygius, ir Įstatymo projekte numatyti, kad atlyginimas už darbą referendumo komisijose ir balsavimo komisijose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose, susijusį su referendumo organizavimu ir balsų skaičiavimu, komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams, taip pat kitiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, būtų nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme Nr. XII-198 numatytais darbo apmokėjimo dydžiais. Pritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą. Atlyginimas už darbą referendumo komisijos pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams nustatytas šiame Įstatyme Nuostatos suderintos su rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymų projektais. 36. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
4 Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas reikalauja, kad asmens duomenys būtų adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, todėl siūlytume papildomai įvertinti atskiruose Projekto 33 straipsnio 4 dalies punktuose nurodytų asmens duomenų skirtumų pagrįstumą.
Atsižvelgti Teisingumo ministerija yra parengusi visų rinkimų įstatymų, tarp jų ir Referendumo įstatymo, pakeitimų įstatymų projektus. Parengti įstatymų projektai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kokie asmens duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, taip pat asmens duomenų viešo paskelbimo tikslus ir terminus. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir kituose rinkimų įstatymuose, todėl tikslinga derinant visų rinkimų įstatymų ir referendumo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias duomenų apsaugą, svarstyti ir priimti kartu. 37. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
453 Pažymėtina, kad, kai asmens duomenų, tarp jų ir fizinio asmens gyvenamosios vietos adreso, tvarkymas grindžiamas asmens sutikimu, sutikimas turi būti gaunamas laikantis Reglamento 7 straipsnio reikalavimų. Reglamento preambulės 32 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad
„sutikimas turėtų būti duodamas aiškiu aktu patvirtinant, kad yra
suteiktas laisva valia, konkretus, informacija pagrįstas ir vienareikšmis nurodymas, kad duomenų subjektas sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys, pavyzdžiui raštiškas, įskaitant elektroninėmis priemonėmis, arba žodinis pareiškimas.
Tai galėtų būti atliekama pažymint langelį interneto svetainėje, pasirenkant informacinės visuomenės paslaugų techninius parametrus arba kitu pareiškimu arba poelgiu, iš kurio aiškiai matyti tame kontekste, kad duomenų subjektas sutinka su siūlomu jo asmens duomenų tvarkymu. Todėl tyla, iš anksto pažymėti langeliai arba neveikimas neturėtų būti laikomi sutikimu.“ Vadinasi, sutikimas visada turi būti duodamas aktyviu veiksmu. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Projekto 33 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir 5 dalį taip, kad rinkėjo gyvenamosios vietos adresas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše viešai būtų skelbiamas tik gavus rinkėjo sutikimą. Atsižvelgti Teisingumo ministerija yra parengusi visų rinkimų įstatymų, tarp jų ir Referendumo įstatymo, pakeitimų įstatymų projektus. Parengti įstatymų projektai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kokie asmens duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, taip pat asmens duomenų viešo paskelbimo tikslus ir terminus. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir kituose rinkimų įstatymuose, todėl tikslinga derinant visų rinkimų įstatymų ir referendumo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias duomenų apsaugą, svarstyti ir priimti kartu. 38.
3738785 Projekto 34 straipsnio 5 dalyje aptariamas elektroninio Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo saugojimas ir naudojimas, tačiau iš Projekto nuostatų nėra aišku, kaip saugomi savivaldybių ir referendumo apylinkės rinkėjų sąrašai. Be to, Projekto 75 straipsnyje aptariamas referendumo apylinkių, savivaldybių referendumo komisijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos protokolų saugojimas, tačiau iš Projekto nuostatų nėra aišku, kaip ir kiek laiko yra saugomi kiti referendumo dokumentai. Atsižvelgti Teisingumo ministerija yra parengusi visų rinkimų įstatymų, tarp jų ir Referendumo įstatymo, pakeitimų įstatymų projektus. Parengti įstatymų projektai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kokie asmens duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, taip pat asmens duomenų viešo paskelbimo tikslus ir terminus. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir kituose rinkimų įstatymuose, todėl tikslinga derinant visų rinkimų įstatymų ir referendumo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias duomenų apsaugą, svarstyti ir priimti kartu. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4356223 Naujos redakcijos 36 straipsnyje pirmą kartą vartojama keičiamo įstatymo galiojančioje redakcijoje nevartota ir projekte neapibrėžta sąvoka „išankstinis balsavimas“. Ši sąvoka taip pat vartojama naujos redakcijos 41 straipsnyje, ir tik 54 straipsnio 3 dalyje jos pagrindu naudojama „išankstinio balsavimo lakšto“ sąvoka bei bandomas apibrėžti „išankstinio balsavimo“ turinys (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose). Siūlytume šios nepakankamai apibrėžtos sąvokos atsisakyti ir vartoti iš keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos bei naujos redakcijos 64 straipsnio išplaukiančią visus „išankstinio balsavimo“ būdus apimančią „balsavimo vokais“ sąvoką.
Be to, pažymime, kad „išankstinio balsavimo“ sąvoka galėti būti klaidinamai panaši į kitokį turinį turinčią (reiškiančią balsavimą savivaldybėje) keičiamame įstatyme ir projekte vartojamą „balsavimo iš anksto“ sąvoką. Pritarti
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2560 (toliau – projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus. Projekte yra vartojamas terminas „kita balsavimo vieta užsienyje“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, vertindamas analogišką formuluotę, vartotą pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIIP-2560,
balsavimo vietos užsienyje“ negali būti prilygintos Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje, nes jos neatitinka Diplomatinės tarnybos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sąvokos. Teisės departamento nuomone, prilyginti tokiai institucijai galima būtų tik įstatymo nustatyta tvarka įsteigtą tapačią instituciją, o ne abstrakčią sąvoką „vietą“. Užsienio reikalų ministerijos atstovai, dalyvaudami Seimo sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti posėdžiuose, siūlė nustatyti, kad „kitos balsavimo vietos užsienyje“ būtų traktuojamos ne kaip savarankiškos balsavimo vietos užsienyje, bet kaip veikiančios prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų.
Siekiant užtikrinti tinkamą referendumo organizavimą ir vykdymą, darbo grupėje buvo taip pat pritarta pasiūlymui sustiprinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų žmogiškuosius išteklius, sudarant galimybę įtraukti į balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje taip pat ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojus ir nustatyti reikalingų finansinių išteklių skyrimo mechanizmą. Darbo grupė pritarė ir Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymui sumažinti įstatyme nustatytą ne mažesnį kaip 10 dienų balsavimo dienų skaičių Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose iki ne mažiau kaip 3 dienų (šiam siūlymui pritarė ir Vyriausioji rinkimų komisija). Siekiant nustatyti balsavimo dėl referendumo organizavimą ir vykdymą papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, manytina yra tikslinga nustatyti, kad šių vietų sąrašą užsienio reikalų ministro teikimu sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija. Prieš referendumo organizavimą ir vykdymą, Vyriausioji rinkimų komisija, patvirtindama tvarkos aprašą dėl balsavimo organizavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat nustatytų balsavimo organizavimo ir vykdymo tvarką papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų.
Papildomoms balsavimo vietoms užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos veikiant ne kaip savarankiškoms balsavimo vietoms užsienyje, joje nebūtų sudaroma atskira balsavimo komisija, atskiras rinkėjų sąrašas ar skaičiuojami rinkimų biuleteniai. Manytina, kad papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos veiklai turėtų vadovauti Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, joje sudaryta balsavimo komisija. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje turėtų būti sudaromas bendras rinkėjų sąrašas, o po referendumo gauti rinkimų biuleteniai, būtų skaičiuojami kartu su Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje gautais referendumo balsavimo biuleteniais. Vienas iš pagrindinių papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos steigimo tikslų – tai galimybės sudarymas rinkėjams referendumo balsavimo diena (-omis) ateiti ir atiduoti savo balsą jiems labiau patogioje geografinėje vietoje. Projekto nuostatose siūlome nuosekliai vartoti terminą
„papildoma balsavimo vieta užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės
atstovybės ar konsulinės įstaigos“ vietoj termino „kita balsavimo vieta užsienyje“ ir nuosekliai išbraukti projekte vartojamą terminą „kita balsavimo vieta užsienyje“, kai yra sudaromos prielaidos manyti, kad tai yra savarankiška balsavimo vieta užsienyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
Projekto 35 straipsnį išdėstyti taip: „35 straipsnis.
Savivaldybių rinkėjų sąrašai Savivaldybės rinkėjų sąrašą elektroninėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą piliečio gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą piliečio gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 29 dienoms iki balsavimo referendume dienos perduoda savivaldybės referendumo komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, ir konsulinėms įstaigoms ir kitoms balsavimo vietoms užsienyje. Taip pat sudaromi piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.“
Pritariame Užsienio reikalų ministerijos pastaboms ir pasiūlymams dėl Referendumo įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 ir 2 dalių, 49 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 55, 56, 57 straipsnių, 71 straipsnio 2 dalies. Pritarti
1 Projekto 37 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki balsavimo referendume dienos, apylinkės referendumo komisija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, ir konsulinė įstaiga ar kita balsavimo vieta užsienyje sudaro sąlygas piliečiams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais piliečiai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.
Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam laikotarpiui rinkėjo kortelėms įteikti, apylinkės referendumo komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas (papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai piliečių teisei įgyvendinti“. Pritarti
2
projekto 37 straipsnio 2 dalyje siūlytume numatyti, kad rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu tik patikrinus rinkėjo tapatybę. Be to, siūlytume patikslinti kokiais dar būdais šie duomenys gali būti teikiami. Atsižvelgti
592 Naujos redakcijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar kita balsavimo užsienyje vieta, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo užsienyje vietoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Kita balsavimo užsienyje vieta (ar kitos balsavimo užsienyje vietos) minima ir kitose naujos redakcijos nuostatose (47 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje ir kt.) ir tik naujos redakcijos
reglamentuoti kitų balsavimo užsienyje vietų sudarymo (ar organizavimo) taisykles. Siūlomas reglamentavimas tikslintinas šiais aspektais:
1) nuosekliai ir aiškiai suformuluotinos aptariamų balsavimo vietų sudarymo taisyklės bei jų statusas;
2) naujos redakcijos 57 straipsnio 9 dalies nuostatoje, numatančioje, kad užsienio reikalų ministras apie poreikį komandiruoti balsavimo komisijos narius informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją iki referendumo dienos likus ne mažiau kaip vieneri metai, nurodomas vienerių metų terminas vertintinas kaip neįmanomas, atsižvelgiant į referendumo paskelbimo iniciatyvos svarstymo, sprendimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo, referendumo vykdymo terminus, todėl šis terminas tikslintinas ir derintinas su minėtais terminais;
3) naujoje redakcijoje vartojami skirtingi terminai „kita balsavimo užsienyje vieta“, „kita balsavimo vieta užsienyje“, „kita balsavimo vieta, kurioje vyksta balsavimas užsienio valstybėje“ suvienodinti, svarstytina, ar, atsižvelgiant į naujoje redakcijoje vartojamą terminiją, terminas „kita balsavimo užsienyje vieta“ neturėtų būti pakeistas tikslesniu ir aiškesniu terminu „balsavimo užsienyje punktas“. Pritarti 45.
2 Projekto 41 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, ar
konsulinė įstaiga ar kita balsavimo užsienyje vieta, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo užsienyje vietoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti papildomai įrašomi piliečiai, kurie išankstinio balsavimo laikotarpiu ir balsavimo referendume dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo užsienyje vietoje papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.“
1 Naujos redakcijos 43 straipsnio 1 dalis turi būti sunumeruota. Joje vartojama formuluotė „pilietis, kuris raštu patvirtina, kad nėra balsavęs ar kitoje referendumo apylinkėje“ tikslintina, atsisakant žodelio “ar“. Pritarti
5213 Naujos redakcijos 43 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais“ tikslintinas jį suderinant su 2 dalyje ir kitur projekte vartojamu terminu „rinkėjo balsas, gautas balsavimo voke“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl naujos redakcijos 50 straipsnio 3 dalies. Pritarti
2 Naujos redakcijos 43 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas rinkėjo balsavimas kitoje referendumo apylinkėje, jei abi referendumo apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo bei įvykdomos kitos nustatytos sąlygos.
Nėra aišku, kodėl tokia galimybė nustatoma tik tos pačios savivaldybės referendumo apylinkėse, nes techniškai balsuojama dėl to paties klausimo visose Lietuvos Respublikos referendumo apylinkėse. Pavyzdžiui, galiojančiame Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme galimybė rinkėjui balsuoti kitoje apylinkėje nėra ribojama vienos savivaldybės teritorija. Pritarti
2 Referendume pilietis gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje visoje Lietuvos teritorijoje. Pasiūlymas: Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Balsavimo referendume dieną pilietis, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo savivaldybės referendumo apylinkėje, jeigu abi šios savivaldybės referendumo apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių referendumo komisijos gali patvirtinti, kad pilietis nėra balsavęs nė vienoje iš referendumo apylinkių, o referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis pilietis, referendumo komisija patvirtino, kad šios referendumo apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio piliečio atvykimą balsuoti į kitą referendumo apylinkę ir piliečio balsas, jeigu bus gautas balsavimo voke, nebus skaičiuojamas.“
1 Naujos redakcijos 47 straipsnio 1 dalies nuostata redaguotina kalbos požiūriu, nes vieninteliame jos sakinyje nėra nei veiksnio, nei tarinio. Pritarti
1 Redakcinio pobūdžio – trūksta sakinio dalių.
Pasiūlymas: Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybių rinkimų komisijos Rreferendumo biuletenius referendumo apylinkėms – pateikia ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios.“ Pritarti iš dalies Projektas patobulintas taip: „1. Savivaldybių rinkimų referendumo komisijos referendumo biuletenius referendumo apylinkėms pateikia ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios.“
2 Projekto 47 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, ir konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje referendumo biuleteniai ir vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki balsavimo referendume dienos. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas piliečiams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki balsavimo referendume dienos.“
2018-10-3151 Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 25 d. priėmė rinkimų įstatymų pakeitimus (Nr. XIIIP-1680(2), 1681(2), 1682(2), 1683(2)), susijusius su rinkimų stebėtojų reglamentavimu ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su rinkimų data, siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų skirtingo reguliavimo, siūlome suvienodinti Referendumo įstatymo projekto nuostatas su rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pritarti Ši nuostata ir kitos nuostatos suderintos su priimtais rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymais ( XIII-1572- XIII-1576). 51 straipsnio siūloma redakcija prie sekančios pastabos. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 Naujos redakcijos 49 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma sąvoka „konkretūs miestai ir rajonai“ yra neaiški ir neapibrėžta.
Greičiausiai šioje normoje turėtos omenyje savivaldybės. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į priimto Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo XIII-1576 nuostatas, 51 straipsnį išdėstyti taip: “1. Referendumo stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Referendumo stebėtoju negali būti tos savivaldybės, kurios teritorijoje stebėtojas turi teisę stebėti referendumą, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat referendumo komisijų nariai. 2. Referendumo stebėtojus gali siūlyti:
1) politinės partijos, grupė;
2) Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
3) tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du referendumo stebėtojus kiekvienoje referendumo apylinkėje. Prašymai dėl referendumo stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki išankstinio balsavimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti referendumo stebėtoju dėl objektyvių priežasčių. 4.
pažymėjimus išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti referendumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, visoje savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, referendumų apylinkėse;
teritorijoje arba tos savivaldybės konkrečiose referendumo apylinkėse. 5. Referendumo stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant politinių partijų, grupės ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų referendumo stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. 6. Referendumų komisijos gali atsisakyti registruoti referendumo stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti referendumo stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Referendumo stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios referendumo komisijos arba aukštesnės referendumo komisijos pirmininko. Referendumo stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti referendumo stebėtojo pažymėjimą arba apie referendumo stebėtojo registravimo panaikinimą. 7. Referendumo stebėtojams referendumo apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame įstatyme nustatyti dokumentai. 8. Referendumo stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti referendumo komisijai skaičiuojant balsus ir pildant šiame įstatyme nustatytus dokumentus.
Referendumų stebėtojas, nustatęs, kad referendumo komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į referendumo komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. 9. Referendumo stebėtojai neturi teisės daryti įtakos referendumo komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei referendumo procesą, vykdyti referendumo agitaciją. Už referendumo stebėtojo pasirengimą vykdyti referendumo stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas. 55. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
41 Projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti
referendumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tik konkrečiuose miestuose ir rajonuose užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į priimtus rinkimų įstatymo pakeitimų įstatymus, Komitetas išdėstė 51 straipsnį nauja redakcija. Patobulinto komitete projekto 51 straipsnio 4 dalies 1 punktas išdėstytas taip: „1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti referendumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, visoje savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, referendumų apylinkėse;“ 56.
4 Naujos redakcijos 49 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio atsisakytina kaip perteklinio, nes analogiško turinio nuostata jau yra išdėstyta šio straipsnio 1 dalyje. Aptariamoje naujos redakcijos nuostatoje įstatymų pažeidimo pasekmės turėtų būti siejamos ne su referendumo stebėtojo pažymėjimo anuliavimu, o su asmens statuso, kurį patvirtina pažymėjimas, pakeitimu, t.y. teisės stebėti referendumą apribojimu, o stebėtojo pažymėjimo anuliavimas galėtų būti tik stebėtojo statuso pasikeitimo pasekmė. Pritarti
1 Naujos redakcijos 50 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną. Tokia nuostata gali būti suprantama ir taip, kad Seimas dėl referendumo vykdymo priima du savarankiškus teisės aktus – nutarimą dėl referendumo turinio (balsavimui teikiamos nuostatos ar klausimo) ir nutarimą dėl referendumo vykdymo datų. Tai nesiderintų su naujos redakcijos 15 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, nustatančia reikalavimus Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo turiniui. Pritarti Patobulinto komitete projekto 52 str. 1 dalies paskutinis sakinys patobulintas. 58.
1 Atsižvelgiant į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su rinkimų data ir siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ir terminų skirtingo reguliavimo, siūlome suvienodinti įstatymo projekto nuostatas su rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 22 20 valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo gali būti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas. Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną.“
2 Prieštarauja projekto 43 straipsnio 2 daliai. Referendume pilietis gali balsuoti bet kurioje referendumo apylinkėje visos Lietuvos teritorijoje nepriklausomai nuo to, į kurios apylinkės sąrašus jis yra įrašytas. Pasiūlymas: Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pilietis balsuoja tik toje referendumo apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitaip nenustato šis Įstatymas.“
6521 Naujos redakcijos 51 straipsnio 2 dalyje bei 63 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti referendumo biuletenius“. Neaišku, kodėl aptariamose nuostatose minima tik referendumo biuletenių išėmimo galimybė, nes akivaizdu, jog esant galimybei išimti referendumo biuletenius, yra nemažesnė galimybė ir juos įdėti. Pritarti 61.
67113 Projektu siūloma atsisakyti balsavimo paštu būdo ir pačios sąvokos, tačiau ji vartojama naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje, 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti iš dalies
1 Naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje tikslintina, kokių įstaigų vadovų teikimas turimas omenyje. Aptariamos nuostatos antrasis sakinys turi būti suredaguotas kalbos požiūriu. Pritarti
1 Naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje svarstytina, ar nereikėtų tikslinti kokias balsavimo valandas (ne anksčiau, ne vėliau kaip) ir kiek jų (ne mažiau kaip) referendumo komisija turėtų nustatyti, kad būtų tinkamai užtikrinama rinkėjų teisė balsuoti. Nepritarti Įstatyme nustatytas bendras referendumo balsavimo laikas nuo 8.00-20.00. Kiti rinkimų įstatymai taip pat nenumato valandų atskirai valandų balsavimui spec. balsavimo punktuose. Nustatyti įstatyme konkrečias valandas yra netikslinga, nes įstaigos labai skiriasi rinkėjų skaičiumi, savo specifika ir pan., tad konkrečių valandų nurodymas gali įnešti painiavą. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Naujos redakcijos 54 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos tik balsavimo kariniuose vienetuose išlaidos. Atsisakius galiojančio įstatymo nuostatos, kad iš valstybės biudžeto apmokamos
„balsavimo paštu“ išlaidos lieka neaišku, kaip bus apmokamos visose kitose,
išskyrus karinius vienetus, vietose vykstančio šiame straipsnyje reglamentuojamo balsavimo vokais išlaidos. Pritarti Siūlytina išdėstyti 1 dalies paskutinį sakinį taip: “Balsavimo specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“ 65.
1 Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 25 d. priėmė rinkimų įstatymų projektus (Nr. XIIIP-2584(3), 2586 (3) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su rinkimų data ir siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ir terminų skirtingo reguliavimo, siūlome suvienodinti įstatymo projekto nuostatas su rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali piliečiai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima specialiai balsavimui sudarytuose įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis (toliau – specialūs paštai) darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki balsavimo referendume dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo išlaidos užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų Balsavimo išlaidos specialiuose balsavimo punktuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“ Pritarti 66.
2 Naujos redakcijos 54 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatos, kad referendumo komisijų narių dalyvavimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, esančiuose referendumo apylinkės teritorijoje, organizuoja tos referendumo komisijos pirmininkas „kartu su kitų referendumo apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės referendumo komisija“. Tai reiškia, kad visų apylinkės specialiųjų balsavimo punktų veiklos užtikrinimas tenka tik vienos apylinkės referendumo komisijos nariams (be galimybės pasitelkti kitų apylinkių, kuriose tokių balsavimo punktų nėra, ir veiklos krūvis atitinkamai mažesnis, komisijų narius). Įvertinus tai, kad apylinkių komisijų nariams projektu perduodamos ir pašto darbuotojų funkcijos, svarstytina, ar visos apylinkių komisijos bus pajėgios susitvarkyti su pagal naują teisinį reguliavimą tenkančiu darbo krūviu. Nepritarti Kiti rinkimų įstatymai taip pat numato analogiškas nuostatas, todėl vertinant sistemiškai, būtina suvienodinti. (Pvz. priimtame Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatyme XIII-1572 taip pat atsisakyta galiojančios nuostatos ir įstatymo 57 straipsnio 2 dalis dėstoma taip: „2. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.“) 67.
3 Naujos redakcijos 54 straipsnio 3 dalyje siūloma nauja sąvoka „išankstinio balsavimo lakštas“, vartojama toliau projekte reglamentuojant balsavimą specialiuosiuose balsavimo punktuose, tačiau neatskleidžiamas jos turinys, nėra aiški šio lakšto paskirtis bei santykis su rinkėjo kortele. Siūlytina šią dalį bei kitas projekto nuostatas, kuriose minimas išankstinio balsavimo lakštas, tikslinti aiškiai ir išsamiai apibrėžiant šio lakšto sąvoką, paskirtį, naudojimo tvarką. Pritarti
3 Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant išankstiniame balsavime (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne referendumo dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne referendumo dieną, lakštas yra būtinas. Lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką.“ Pritarti Taip pat nuostata suderinta su priimtu Įstatymu XIII-1572, kur vietoj
“ išankstiniame balsavime“ naudojama sąvoka
„balsavime balsavimo vokais.“ 69.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2018-10-1857 Projekto 55 straipsnį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir konsulinės įstaigos kitose balsavimo vietose užsienyje papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės
balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, ar konsulinėse įstaigose ar kitose balsavimo vietose užsienyje šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų (balsavimo vietų) darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal valandas, nustatytas Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku. 2. Referendumo dokumentus piliečiams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, ar konsulinei įstaigai ar balsavimo vietai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų (balsavimo vietų) sudarytos balsavimo komisijos. 3. Piliečiams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar kitą balsavimo vietą užsienyje papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos draudžiama išsinešti referendumo dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims. 4.
balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tinkamumo referendumui vykdyti priima Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.“
1 Projekto 56 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Piliečiai (laivo įgulos nariai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip prieš 4 dienas
iki balsavimo referendume dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki balsavimo referendume dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo referendumo apylinkėje, iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje ar kitoje balsavimo vietoje užsienyje papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.“
2018-10-1859 Projekto 57 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, kitose balsavimo vietose užsienyje papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ir laivuose“;
1 Projekto 57 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Balsavimui referendume organizuoti ir paduotiems
balsams skaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, kitose balsavimo vietose užsienyje ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.“ Pritarti 73.
2 Projekto 57 straipsnio 2 dalį, siekiant užtikrinti reikalingus žmogiškuosius išteklius dėl tinkamo referendumo organizavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, siūlome išdėstyti taip:
„2. Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos
pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Dėl balsavimo komisijos kitoje balsavimo vietoje užsienyje sudarymo sprendimą priima užsienio reikalų ministras. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“ Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo papildymu siekiama suderinti 57 straipsnio 2 dalį su 57 straipsnio 9 dalimi, kurioje yra nurodomi balsavimo komisijos nariai, tarp kurių skliaustuose yra paminėti ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai. Pritarti 74.
5 Projekto 57 straipsnio 5 dalyje, siekiant racionalaus valstybės lėšų panaudojimo, siūlytina nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose arba papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų nustatytų balsavimo jose dienų skaičių „ne mažiau kaip 3 dienų“, vietoj šiuo metu nustatytų „ne mažiau kaip 10 dienų“. Užsienio reikalų ministerijos turimais rinkimų organizavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose statistiniais duomenimis, rinkėjai pirmenybę teikia balsavimui paštu (pirmame balsavimo ture paštu balsuoja apie 60 proc. rinkėjų, antrame – apie 80 proc.), o atvykę į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą aktyviausiai balsuoja rinkimų dieną. Pažymėtina, kad šiam pasiūlymui buvo pritarta Seimo sudarytos darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti posėdyje. Atsižvelgdami į tai ir į pasiūlymą, kad papildomų balsavimų vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienio reikalų ministro teikimu sąrašą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome 57 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų
ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir kitų balsavimo vietų užsienyje papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei, ir konsulinei įstaigai nustato balsavimo jose dienas: ne mažiau kaip 10 dienų 3 dienas.“ Pritarti Nuostatos suderintos su priimtu įstatymu Nr. XIII-1572 75.
6 Projekto 57 straipsnio 6 dalyje siūlytina nustatyti, kad už balsavimo organizavimą ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atsakytų tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Papildomai balsavimo vietai užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos veikiant ne kaip savarankiškai balsavimo vietai, joje nebūtų surašomas atskiras balsų skaičiavimo protokolas, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, pasibaigus referendumui, surašytų vieną bendrą balsų skaičiavimo protokolą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Teisės departamento pasiūlymą patikslinti 57 straipsnio 6 dalies antrą sakinį (išvados 39 punktas), siūlome projekto 57 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, kuriai yra patvirtinta kita balsavimo vieta užsienyje, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.
Už balsavimo organizavimą ir kitų nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.“ Pritarti Derinant nuostatas su priimtais rinkimų įstatymų pakeitimų įstatymais Komitetas papildė 59 straipsnio 6 dalį paskutiniu sakiniu: „Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda referendumo dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.“
6 Naujos redakcijos 57 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys redaguotinas, atsižvelgiant į tai, kokią taisyklę siekiama jame suformuluoti. Pritarti
9 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 24 punkto
kaip neįmanomas, atsižvelgiant į referendumo paskelbimo iniciatyvos svarstymo, sprendimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo, referendumo vykdymo terminus“ ir praktinius šios normos taikymo aspektus, siūlome šią nuostatą iš 57 straipsnio 9 dalies išbraukti.
Siekdami nustatyti reikalingą finansavimo mechanizmą dėl referendumo organizavimo papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų ir žmogiškųjų išteklių skyrimą iš vidinių Užsienio reikalų ministerijos išteklių referendumui užsienyje organizuoti, siūlome projekto 57 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos referendumui joje organizuoti ir vykdyti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su referendumo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti naudojimo sutartį.“
10 Siūlome atsisakyti 57 straipsnio 10 dalies kaip perteklinės ir dubliuojančios to paties straipsnio 9 dalį. Pritarti 79.
6162333 Naujos redakcijos 58 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstaigų vadovas ir karinių vienetų vadai iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą. Atkreipiame dėmesį, kad balsuojant pagal visų keičiamų straipsnių nuostatas taikomos keičiamo įstatymo 54 straipsnio 6 dalies nuostatos, reglamentuojančias rinkėjo veiksmus su rinkimų biuleteniu ir balsavimo vokais. Projektu nesiūloma keisti šios dalies 4 punkto nuostatos, kad rinkėjas vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo voką. Pagal keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu išoriniame balsavimo voke nėra rinkėjo kortelės, laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Pažymime, kad vertinamuose straipsniuose nurodytų rinkėjų, esančių sveikatos priežiūros, bausmių vykdymų įstaigose, kariniuose vienetuose galimybės gauti ar atsispausdinti rinkėjų kortelę yra apribotos, todėl nuostatų dėl rinkėjų kortelės įteikimo šiems rinkėjams atsisakyti negalima. Nepritarti Keičiamuose straipsniuose nustatyta, kad įstaigų, kuriuose numatoma steigti specialius balsavimo punktus, vadovai, rinkėjams įteikia išankstinio balsavimo lakštus, kurių viena iš dalių yra rinkėjo kortelė, todėl komisijos narys, aptarnaujantis rinkėją, privalo paaiškinti rinkėjui visą balsavimo procedūrą, tame tarpe ir tai, kad atplėšta nuo išankstinio balsavimo lakšto kortelė įdedama į išorinį balsavimo voką. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Naujos redakcijos 59 straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „rinkėjo pažymėjimą kortelę“ tikslintinas išbraukiant žodį „pažymėjimas“. Pritarti 81.
3 Naujos redakcijos 59 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje tikslintina formuluotė „sudaro sąlygas piliečiams ar parvykti“ atsisakytina žodelio „ar“. Pritarti
2 Siūlome suvienodinti įstatymo projekto nuostatas su rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2. Balsuoti iš anksto gali piliečiai, kurie balsavimo referendume dieną negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę. Piliečių balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės referendumo komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 22 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Referendumo biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos ar apylinkių referendumo komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės referendumo komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir referendumą bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.“ Pritarti iš dalies Suvienodinant nuostatas su rinkimų įstatymų nuostatomis, pritarta balsavimo laikui nuo 8.00 iki 20.00 val.
Tačiau balsavimui iš anksto siūloma palikti iniciatorių siūlomą dienų skaičių, t. y. penkias dienas - pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį. Taip pat analogiškos nuostatos yra numatytos Prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos parlamentą įstatymų pakeitimo projektuose XIIIP-2027(2) ir XIIIP-2029(2), kuriems po svarstymo
5 Pakeisti 60¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Balsavimo vokus ir referendumo biuletenį piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios referendumo apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki balsavimo referendume dienos nuo 8 iki 22 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimo vokus ir referendumo biuletenius piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai.
Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti referendumo stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti referendumą bet kurioje referendumo apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės referendumo komisijos pirmininkui. Piliečių, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus referendumo biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“ Pritarti iš dalies Derinant su kitų įstatymų nuostatomis 5 dalyje po žodžių „balsavimo vokus įrašyti žodžius „išankstinio balsavimo lakštus“. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Naujos redakcijos 60¹ straipsnio 7 dalyje, skirtingai nei 58-60 straipsniuose, nesiūloma nustatyti, kad balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto (savivaldybės patalpose) taikomos ir šio įstatymo 54 straipsnio 9 dalies nuostatos. Pažymime, kad šios nuostatos nustato draudimą rinkėjams išsinešti referendumo biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims. Nėra suprantama, kuo pagrįstas toks nesąžiningo balsavimo ar balsavimo kontrolės prevenciją užtikrinančio reikalavimo diferencijavimas priklausomai nuo balsavimo būdų, t.y. kodėl šios nuostatos neturėtų būti taikomos ir balsuojant 60¹ straipsnyje nustatytais būdais. Nepritarti Šios nuostatos įtvirtintos atskira 60¹ 9 dalimi (patobulinto projekto 63 str.9 dalis). 85.
2 Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 25 d. priėmė rinkimų įstatymų projektus (Nr. XIIIP-2584(3), 2586 (3) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su rinkimų data ir siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ir terminų skirtingo reguliavimo, siūlome suvienodinti įstatymo projekto nuostatas su rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasiūlymas:
taip:
referendumo biuletenių apskaita
taip: „2. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir referendumo biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose tvarko atitinkamų savivaldybių apylinkių referendumų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis savivaldybės apylinkės referendumo komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo vokų ir referendumo biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai ir karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda referendumo dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, referendumo biuletenius ir balsavimo vokus su piliečių užpildytais referendumo biuleteniais. Gautus balsavimo referendume vokus su piliečių užpildytais referendumo biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki balsavimo referendume dienos persiunčia referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, komisijai.“ Pritarti iš dalies Antroje dalyje vietoje
„apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai“ turi būti „apylinkių referendumo komisijų
pirmininkai“ . 86. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
4
3Pakeisti 61 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Balsavimo vokus su piliečių užpildytais referendumo biuleteniais kurjerių tarnyba pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybės referendumo komisijų pirmininkams balsavimo referendume dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.“ Pritarti iš dalies Žodžiai „ apylinkių rinkimų komisijos keičiamos į „ apylinkių referendumo komisijos“
69211 Neaiškus naujos redakcijos 63 straipsnio 2 dalyje vartojamo termino „nenustatytos formos biuleteniai“ santykis su 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamu terminu
„nenustatyto pavyzdžio biuleteniai“. Pritarti
pavyzdžio biuleteniai“. 88. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Naujos redakcijos 66 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad negaliojančiais pripažįstami rinkimų biuleteniai, antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu. Atkreipiame dėmesį, kad specialiuose balsavimo punktuose, taip pat namuose ir iš anksto gali balsuoti rinkėjai, kurių rinkėjo kortelėje nurodyta kita tos pačios savivaldybės arba kitos savivaldybės rinkimų apylinkė, todėl balsavimo vokais gauti tokių rinkėjų biuleteniai negali būti antspauduoti tos rinkimų apylinkės antspaudu, nes juos išduoda ne ta rinkimų apylinkė. Ši iš esmės balsavimo vokais galimybę ribojanti nuostata turi būti tikslinama, arba projektu turėtų būti aiškiai nustatyta pareiga kiekviename specialiame balsavimo punkte, kiekvienoje balsavimo iš anksto vietoje ir kiekvienoje rinkimų apylinkėje, užtikrinančioje balsavimą namuose, turėti pakankamą kiekį kiekvienos Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotų rinkimų biuletenių. Pritarti 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstytas taip: „2) neantspauduoti referendumo komisijos antspaudu;“ 89.
12 Siūlytina įstatymo projektą patikslinti pagal TD pastabą Nr. 45. Pasiūlymas: Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) užantspauduoti ne tos referendumo apylinkės antspaudu ir neantspauduoti neantspauduoti referendumo komisijos antspaudu;“
1 Naujos redakcijos 67 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti, kad apylinkės referendumo komisija sudeda į paketą visus referendumo biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, apylinkės referendumo rinkėjų sąrašus ir kitus referendumo dokumentus. Pritarti
2 Projekto 71 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „2. Vyriausioji rinkimų komisija pagal savivaldybių referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus, gautus iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, ir konsulinių įstaigų ir kitų balsavimo vietų užsienyje nustato:“. Pritarti
5 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2559 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Atkreipiame dėmesį į tai, kad referendumo organizavimo tikslais tvarkant rinkėjų asmens duomenis turi būti laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatų.
Siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą Įstatymo projekte turėtų būti numatyti subjektai, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslai, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principas bei duomenų saugojimo laikotarpis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nebėra šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurioje nustatytas piliečių, dalyvavusių referendume, sąrašų saugojimo laikotarpis. Taip pat vadovaudamiesi Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti iš dalies Papildyta projekto 12 straipsnio 5 dalis, nuoroda į galiojantį Reglamentą. 93. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2018-10-31 Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11, 21, 24, 37 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 18-11357, todėl siūlytume papildomai įvertinti su šiuo pakeitimu susijusias Projekto nuostatas. Atsižvelgti Teisingumo ministerija yra parengusi visų rinkimų įstatymų, tarp jų ir Referendumo įstatymo, pakeitimų įstatymų projektus.
Parengti įstatymų projektai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kokie asmens duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, taip pat asmens duomenų viešo paskelbimo tikslus ir terminus. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir kituose rinkimų įstatymuose, todėl tikslinga derinant visų rinkimų įstatymų ir referendumo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias duomenų apsaugą, svarstyti ir priimti kartu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys Povilas Urbšys 2018-10-095 Argumentai: Įstatyme tiek privalomam referendumui, tiek konsultaciniam (patariamajam) referendumui inicijuoti yra nustatomas tas pats 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių skaičius. Nors šių referendumų teisinės pasekmės yra skirtingos, siūloma pataisa padidintų piliečių pasitikėjimą valstybe. Tai sutvirtintų konstitucinę nuostatą, kad „Lietuvos valstybę kuria tauta“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Konsultaciniai (patariamieji) referendumai
Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 150 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.“ Nepritarti Siūlymas prieštarauja LR Konstitucijai. Konstitucijos 9 straipsnis numato:
„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai
sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.“
narys Povilas
5 Argumentai: Siūlau, kad dėl Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų klausimų („dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai“) būtų reikalaujama ne mažesnio nei pusės referendume dalyvavusių rinkėjų, bet ne mažiau nei 1/3 visų rinkėjų palaikymo. Tokią situaciją reglamentuoja įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, todėl siūlau išbraukti 7 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį:
daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Nepritarti Pasiūlymo iniciatorius neteikia argumentų dėl šios nuostatos keitimo. Manytina, kad dėl sprendimo priėmimo šiuo klausimu, nereikėtų griežtinti reikalavimų dėl balsų skaičiaus referendumo sprendimui priimti. 3. Seimo narys Povilas
7 Argumentai: Pasiūlymas susijęs su 1 pasiūlymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia grupė. Per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą surinkus 300 tūkstančių šiame įstatyme nustatytą kiekį piliečių parašų, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių reikalavimais, įskaitant piliečių parašų rinkimo lapus, kuriuose nėra piliečių parašų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“ Nepritarti Pasiūlymas susijęs su 1 Seimo nario pasiūlymu, kuriam siūloma nepritarti. 4.
narys Antanas
2 Argumentai: Piliečių iniciatyvinei grupei visuomeniniais pagrindais surinkti Lietuvoje 300 tūkstančių parašų būsimam referendumui skelbti yra didžiulis iššūkis ir sudėtingas darbas. Iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinktų daugiau kaip 300 000 parašų dokumentų tvarkymo praktika parodė, kad 15 dienų termino piliečių parašų trūkumams dokumentuose pašalinti neužtenka. Siūlau nustatyti 25 dienų terminą, kuris leistų bet kuriai piliečių iniciatyvinei grupei kokybiškai pašalinti trūkumus, tai padidintų piliečių pasitikėjimą Vyriausiąja rinkimų komisija ir Lietuvos valstybe. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarus nagrinėjimas Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato iki 15 25 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo. Per nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka.“ Pritarti iš dalies Patobulintos pasiūlymo nuostatos , atsižvelgiant ir į VRK pasiūlymą. Siūloma 14 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama
neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato papildomą iki 15 25 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti piliečių parašams rinkti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo. Per šį papildomai nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus surinkus trūkstamus piliečių parašus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-10-19 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIIIP-2559 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, Seimo nario P. Urbšio ir Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritarė Komiteto siūlymams, tačiau patobulino siūlomas nuostatas, atsižvelgiant į priimtas rinkimų įstatymų pakeitimų įstatymų nuostatas (XIII-1572,XIII-1576 ir kt.). 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgdami į komiteto posėdžio metu VRK atstovų išsakytą nuomonę, kad nėra aišku, kokie trūkumai būtų laikomi neesminiais, tikslinga įstatyme palikti tik terminą surinkti trūkstamą parašų skaičių (iki 0,5 proc.). Taip pat komitetas pritarė Seimo nario A. Bauros pasiūlymui pailginti terminą šiems parašams surinkti. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama
neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato iki 15 25 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo. Per nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka.“ Pritarti iš dalies Patobulintas pasiūlymas pagal Seimo nario A. Bauros ir VRK pasiūlymą, ir 14 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: „2.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato papildomą iki 15 25 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti piliečių parašams rinkti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo. Per šį papildomai nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus surinkus trūkstamus piliečių parašus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka“. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 16 d. po svarstymo pritarė Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69,
Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2586(2) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su Prezidento (ir/ar rinkimų į Europos Parlamentą) data, siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ar terminų skirtingo reguliavimo skirtinguose teisės aktuose, siūlome suvienodinti naujos redakcijos nuostatas su šiuose rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti naujos redakcijos 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki
22 20 valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo gali būti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas (bet ne trumpesnis nei šiame įstatyme nustatytas).
Seimas atskiru nutarimu gali nustatyti, kad referendumas vyksta ne vieną dieną.“ Pritarti Komitetas , atsižvelgdamas į TD pastabą, dar patobulino paskutinį sakinį. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 16 d. po svarstymo pritarė Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69,
Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2586(2) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su Prezidento (ir/ar rinkimų į Europos Parlamentą) data, siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ar terminų skirtingo reguliavimo skirtinguose teisės aktuose, siūlome suvienodinti naujos redakcijos nuostatas su šiuose rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti naujos redakcijos 60¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Balsuoti iš anksto gali piliečiai, kurie
balsavimo referendume dieną negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę. Piliečių balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės referendumo komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 22 20 valandos paskutinį pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ir ketvirtadienį ir penktadienį iki balsavimo referendume dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta.
Referendumo biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos ar apylinkių referendumo komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės referendumo komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir referendumą bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.“ Pritarti iš dalies Pritarta dėl balsavimo laiko nuo 8 iki 20 val. Dėl siūlomų balsavime iš anksto dienų referendume sumažinimo nepritarti, nes ir kituose svarstomuose rinkimų įstatymų pakeitimų projektuose (XIIIP-2027(2), XIIIP-2030(2) numatytos penkios dienos balsavimui iš anksto. Šiems projektams Seimas po svarstymo pritarė. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2018 m. spalio 16 d. po svarstymo pritarė Prezidento rinkimų įstatymo Nr.I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69,
Europos Parlamentą įstatymo Nr.
IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2586(2) ir į tai, kad tikėtina, jog referendumo data gali sutapti su Prezidento (ir/ar rinkimų į Europos Parlamentą) data, siekiant išvengti galimai tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumo procedūrų ar terminų skirtingo reguliavimo skirtinguose teisės aktuose, siūlome suvienodinti naujos redakcijos nuostatas su šiuose rinkimų įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad naujos redakcijos 60 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti referendumo biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 60¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Balsavimo vokus ir referendumo biuletenį piliečiams, kurie įrašyti
į namuose balsuojančių referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios referendumo apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki balsavimo referendume dienos nuo 8 iki 22 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai.
Balsavimo vokus ir referendumo biuletenius piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti referendumo stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti referendumą bet kurioje referendumo apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės referendumo komisijos pirmininkui. Piliečių, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus referendumo biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.“ Pritarti Pritarti pasiūlymui dėl balsavimo laiko trukmės, tačiau nuostatos tikslintinos, derinant su kitų įstatymų nuostatomis, todėl 5 dalyje po žodžių „balsavimo vokus“ įrašytini žodžiai „išankstinio balsavimo lakštus“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2559(2). 8. Balsavimo rezultatai: „už“ – 7 , „prieš“ – nėra,
„susilaikė“ – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys
Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559(2) Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė