Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,5) parengti ir turėti objekto, kuriame laikomi ir gaminami civilinės pirotechnikos priemonės, pirotechniniai mišiniai, žaliavos, galimų avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo planus, suderintus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ar jam pavaldžiomis įstaigomis;“
2Pakeisti 15 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,2) suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ar jam pavaldžiomis įstaigomis vietą, kurioje bus naudojami F4 kategorijos fejerverkai, T2 ar P2 kategorijų civilinės pirotechnikos priemonės, ir civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo laiką;“
3Pakeisti 15 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,3) parengti ir turėti vietos, kurioje planuoja naudoti F4 kategorijos fejerverkus, T2 ar P2 kategorijų civilines pirotechnikos priemones, galimos avarijos prevencijos ir padarinių likvidavimo planą, suderintą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ar jam pavaldžiomis įstaigomis.“
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ar jam pavaldi įstaiga, ar teritorinė policijos įstaiga per vienus metus antrą kartą praneša apie nustatytus pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių civilinių pirotechnikos priemonių apyvartą, pažeidimus, padarytus asmens, turinčio leidimą platinti F2 kategorijos fejerverkus;“
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal kompetenciją kontroliuoja Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, savivaldybės administracijos direktorius.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,5) parengti ir turėti objekto, kuriame laikomi ir gaminami civilinės pirotechnikos priemonės, pirotechniniai mišiniai, žaliavos, galimų avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo planus, suderintus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ar jam pavaldžiomis įstaigomis;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ar jam pavaldžiomis įstaigomis vietą, kurioje bus naudojami F4 kategorijos fejerverkai, T2 ar P2 kategorijų civilinės pirotechnikos priemonės, ir civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo laiką;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) parengti ir turėti vietos, kurioje planuoja naudoti F4 kategorijos fejerverkus, T2 ar P2 kategorijų civilines pirotechnikos priemones, galimos avarijos prevencijos ir padarinių likvidavimo planą, suderintą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ar jam pavaldžiomis įstaigomis.“
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ar jam pavaldi įstaiga, ar teritorinė policijos įstaiga per vienus metus antrą kartą praneša apie nustatytus pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių civilinių pirotechnikos priemonių apyvartą, pažeidimus, padarytus asmens, turinčio leidimą platinti F2 kategorijos fejerverkus;“. 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal kompetenciją kontroliuoja Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, savivaldybės administracijos direktorius.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau visi kartu – įstatymų projektai) parengti įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, bus optimizuota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) organizacinė struktūra, reorganizuojant 14 PAGD pavaldžių įstaigų, jas prijungiant prie PAGD, ir trims pavaldžioms įstaigoms: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrui, Bendrajam pagalbos centrui ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklai, kurią numatoma reorganizuoti vėlesniame etape, paliekant juridinio asmens statusą.
Siekiama, kad po reorganizacijos PAGD pavaldžios įstaigos liktų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų dalimi (pagal joms suteiktą kompetenciją atliktų tam tikras priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų funkcijas), o Ugniagesių gelbėtojų mokykla tęstų civilinės saugos mokymų organizavimą. Įvertinus galiojančių įstatymų nuostatas, susijusias su PAGD pavaldžių įstaigų statuso teisiniu reguliavimu, nustatyta, kad kai kurios Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo nuostatos neatitinka PAGD optimizavimo tikslų ir po reorganizavimo planuojamos PAGD organizacinės struktūros. Įstatymų projektų tikslas – suderinti teisinio reguliavimo nuostatas, PAGD pavaldžių įstaigų - apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų – funkcijas priskiriant PAGD ir taip sudarant prielaidas jas reorganizuoti prijungiant prie PAGD. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus, atliekanti žmonių ir turto gelbėjimo darbus ir steigiama Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centruose ir gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, kai sudaromos sutartys su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas nustato:
ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos derina savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. 2. Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: atlikęs galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, viešąjį svarstymą ir, suderinęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžia įstaiga, jį tvirtina;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nustato, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų pareigūnai tiria administracinius nusižengimus ir surašo protokolus dėl šio kodekso 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 526 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų. Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas nustato apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų pareigūnų atliekamas funkcijas, susijusias su civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos saugos reikalavimų įgyvendinimu, civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrole. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr.
IX-1225 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Projektu įstatymo 7 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi ir įstatyme apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinių gelbėjimo valdybų statusą, nurodant, kad priešgaisrinę saugą Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento priskirtose teritorijose užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniai struktūriniai padaliniai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinių gelbėjimo valdybų vadovams ir jų pavaduotojams taikoma Vidaus tarnybos statuto nustatyta pareigūnų rotacija. Projektu įstatymo 16 straipsnį siūloma pakeisti nustatant, kad valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus, atliekanti žmonių ir turto gelbėjimo darbus, kurios veikla organizuojama Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centruose ir gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, kai dėl jų priešgaisrinės saugos, gaisro atžvilgiu pavojingų objektų savininkai (valdytojai) sudaro sutartis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato PAGD pavaldžių įstaigų, apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, funkciją derinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Priėmus siūlomą pakeitimą, šią funkciją atliks PAGD.
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 4 punkto nuostata, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą suderina su PAGD pavaldžia įstaiga, tikslintina, nustatant, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą suderina su PAGD. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 86 punktas apskričių priešgaisrinių gelbėjimų valdybų pareigūnams suteikia teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už šio kodekso 505 straipsnyje,
nusižengimus. Teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už tuos pačius administracinius nusižengimus kodekso 589 straipsnio
straipsnių administracinius nusižengimus atlikti 589 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, vadovaujantis kodekso 589 straipsnio 50 punktu, turi teisę institucija, kurios sudėtine dalimi taps apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio
Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmus siūlomus pakeitimus, apskričių priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms nustatytas funkcijas, susijusias su civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos saugos reikalavimų įgyvendinimu, civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrole, atliks
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą įstatymų paketą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Teikiami įstatymų projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiami įstatymų projektai neturi įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamus įstatymus, reikės keisti:
Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 966 ,,Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“; 2.
2003 m. birželio 9 d. nutarimą Nr.739 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“; 3. 2010 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 718 ,,Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 4. 2010 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 717 ,,Dėl Objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais tvarkos aprašo patvirtinimo“; 5. 2010 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 1028 ,,Dėl Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 6. 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1295 ,,Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 7. 2013 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“; 8. 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“; 9. 2001 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 490 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Reorganizavus šias valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įstaigas ir centralizavus bendrąsias funkcijas, sumažės valstybės biudžeto lėšų poreikis, panaikinus apie
apie 1,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“, „priešgaisrinė sauga“, „civilinė sauga“, „administracinių nusižengimų kodeksas“, „civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolė“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų, iniciatorių nuomone, reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
I Š
2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 104-P-
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Jolita Vasiliauskaitė, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-21
teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Bakas Komiteto biuro patarėja Jolita Vasiliauskaitė