Projekto lyginamasis variantas
straipsnių PAKEITIMO
2018
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą , padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;“
2Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
išteklių darnų vystymąsi, ugdyti asmens gebėjimą sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas , vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;“
3Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, stiprinti teigiamą požiūrį į šeimą, atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu , nuolatinį jos tautos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;“
Papildyti 5 straipsnį 5 punktu: „
su nepilnamečių mokinių atstovais pagal įstatymą ir teikia reikalingą informaciją. “3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „
asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, teigiamą požiūrį į šeimą , išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.“4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „
įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, visuomeniškumą, gebėjimą kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, profesinės kompetencijos pradmenis.“5 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 47 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:
„
mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą. “ 2.
Buvusį 47 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys Rita Tamašunienė Rima Baškienė Stasys Tumėnas Levutė Staniuvienė Arūnas Gumuliauskas Mantas Adomėnas Jonas Varkalys Laurynas Kasčiūnas Andrius Navickas Audronius Ažubalis Jurgis Razma Edmundas Pupinis Algis Strelčiūnas Paulius Saudargas Aušrinė Norkienė Agnė Bilotaitė Jaroslav Narkevič Česlav Olševski Irina Rozova Michal Mackevič Leonard Talmont
DĖL Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3,5,10,11,47 straipsnių pakeitimo Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti jį su Šeimos stiprinimo įstatymu. 2018 m. kovo 1 d. įsigaliojusiame LR Šeimos stiprinimo įstatyme numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos švietimo ir kultūros srityje turi imtis priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes (5.2.1 str.). Vienu iš pagrindinių šeimos stiprinimo įgyvendinimo principų yra įtvirtinta tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, t.y. tėvai ir globėjai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, jeigu tai neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams (3.8 str.). Be to, numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti atsakingos tėvystės ir motinystės, pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu sąlygas bei stiprinti visuomenėje teigiamą požiūrį į šeimą (4.2-3 str.). Šios nuostatos dar nėra įtvirtintos galiojančiame LR Švietimo įstatyme. Todėl parengtų įstatymo pakeitimų tikslas – įgyvendinti LR Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatas, susijusias su švietimo sistema. Dabartinės santuokų mažėjimo ir šeimos netvarumo didėjimo tendencijos rodo, jog valstybėje didėja asmenų, negebančių moraliai įsipareigoti, skaičius. Klaidingai atskiriant laisvę nuo atsakomybės, jaunimo tarpe jaučiamas nuomonių dvylipumas: iš vienos pusės labai teigiamai pasisakoma šeimos atžvilgiu ir tuo pačiu metu labai pozityviai žiūrima į kohabitaciją. Dabarties karta kuria rytdieną, todėl ypač svarbu formuoti teisingą jaunimo požiūrį į šeimą ir santuoką.
Kaimyninių valstybių ekspertai įvardina, kad ne tik konkrečios šeimos politikos priemonės, tokios kaip šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo galimybės, parama gausioms šeimoms, išplėtotos paslaugos poroms, tėvams, krizių prevencija, mokestinės lengvatos vaikus auginantiems ir pan., bet ir teigiamas visuomenės požiūris į šeimą yra labai svarbūs renkantis kurti šeimą, ar sprendžiant dėl vaikų skaičiaus (pagal pranešimus tarptautinėje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23). Labai svarbu, kad ugdymo procesas apimtų ir mokinių pasiruošimą šeimai. Būtina ugdyti teigiamą požiūrį į šeimą, atsakingą tėvystę ir motinystę, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui. Svarbu, jog švietimo sistemoje būtų ugdomas gebėjimas kurti, puosėlėti ir išsaugoti darnią šeimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
rengė Seimo nariai
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje nėra aiškiai reglamentuojamas pasiruošimo šeimai ugdymo procesas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įtvirtinama prievolė formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, stiprinti teigiamą požiūrį į atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo laikotarpiu. Nustatomas bendradarbiavimas tarp atsakingų institucijų ir nepilnamečių mokinių atstovų pagal įstatymą. Užtikrinamos platesnės tėvų teisės gauti informaciją apie pamokas ar renginius, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kurie yra vedami ne mokyklos darbuotojų, bei tėvų teisė atsisakyti tokių mokymo programų.
Šiais įstatymo pakeitimais siekiama švietimo sistemos pagalba formuoti pozityvų jaunimo požiūrį į šeimą, meilę, tarpusavio santykius. Taip pat siekiama tėvų (globėjų ir rūpintojų) aktyvesnio dalyvavimo ugdymo procesuose, glaudesnio bendradarbiavimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasėkmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tvirtesnėse šeimose užaugę vaikai yra mažiau linkę nusikalsti bei turi išugdytą tvirtesnį atsakomybės jausmą. W.B. Willcox ir 17 žymių JAV sociologų grupė pateikia 30 pastarųjų dešimtmečių socialinių mokslų išvadų apie stabilios šeimos privalumus sutuoktiniams ir šeimų nariams: stabilioje santuokoje vyrai ir moterys yra sveikesni ir ilgiau gyvena, rečiau patiria traumas ir negalią, rečiau yra priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų, lyginant su vienišais ar kohabituojančiais tėvais, yra turtingesni, ištekėjusios moterys rečiau nei vienišos ar kohabituojančios kenčia nuo depresijos, santuoka mažina riziką, kad vyras arba moteris nusikals ar taps nusikaltimo auka, ištekėjusios moterys patiria mažiau smurto nei kohabituojančios ar vienišos, šeimos iširimas reikšmingai didina savižudybės riziką. Šaltinis: Why Marriage Matters: 30 Conclusions from Social Sciences (http://www.americanvalues.org/catalog/pdfs/wmm3-30-conclusions.pdf)
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamos įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkuros pagrindų įstatymų reikalvimus. Naujų sąvokų nėra pateikta. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Nutarimo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Pasiruošimas šeimai, darni šeima, tėvystė, motinystė. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo nariai Parašas Rimantas Jonas Dagys Rita Tamašunienė Rima Baškienė Stasys Tumėnas Levutė Staniuvienė Arūnas Gumuliauskas Mantas Adomėnas Jonas Varkalys Laurynas Kasčiūnas Andrius Navickas Audronius Ažubalis Jurgis Razma Edmundas Pupinis Algis Strelčiūnas Paulius Saudargas Aušrinė Norkienė Agnė Bilotaitė Jaroslav Narkevič Česlav Olševski Irina Rozova Michal Mackevič Leonard Talmont
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-14 Nr. S-2018-6641 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2535 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2535, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 3 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį 5 punktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad derinant su kitais šio 5 straipsnio punktais, principo pavadinimas turi būti dėstomas vardininko linksniu – „bendradarbiavimas“. Be to, šiame punkte vartojama sąvoka „švietimo institucijos“ tikslintina, nes ši sąvoka nėra vartojama keičiamame Švietimo įstatyme. Taip pat svarstytina, ar bendradarbiavimas neturėtų būti taikomas ne tik nepilnamečių asmenų atstovams, bet ir patiems pilnamečiams mokiniams. 3. Projekto
tikslintina sąvoka „mokymo programą“, kadangi keičiamame Švietimo įstatyme kalbama tik apie profesinio mokymo programas. Galbūt tikslinga vartoti įstatyme vartojamą „ugdymo programų“ sąvoką. Be to, šiame punkte tikslintina sąvoka
„mokyklos darbuotojai“, kadangi ši sąvoka keičiamame Švietimo įstatyme nėra
vartojama. 4. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti numatytas vėlesnis jo įsigaliojimo terminas ir pavedimas atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi projektu yra siūloma tikslinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo paskirtį, o dėl to teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tikslinamos ir atitinkamos ugdymo programos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis @lrs.lt
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont, komiteto nariai: Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Inga Ališauskienė; kviestieji asmenys: Švietimo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis; Nacionalinio švietimo NVO tinklo koordinatoriai Judita Akromienė ir Girvydas Duoblys; Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Antanas Mikalauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2018-09-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Nesvarstyta Nuspręsta projektą atmesti. 1.1
1Atsižvelgiant į tai,
kad projekto 1 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį 5 punktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad derinant su kitais šio 5 straipsnio punktais, principo pavadinimas turi būti dėstomas vardininko linksniu – „bendradarbiavimas“. Be to, šiame punkte vartojama sąvoka „švietimo institucijos“ tikslintina, nes ši sąvoka nėra vartojama keičiamame Švietimo įstatyme.
Taip pat svarstytina, ar bendradarbiavimas neturėtų būti taikomas ne tik nepilnamečių asmenų atstovams, bet ir patiems pilnamečiams mokiniams. 1.3
pildomame keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 9 punkte tikslintina sąvoka „mokymo programą“, kadangi keičiamame Švietimo įstatyme kalbama tik apie profesinio mokymo programas. Galbūt tikslinga vartoti įstatyme vartojamą
„ugdymo programų“ sąvoką. Be to, šiame punkte tikslintina sąvoka „mokyklos
darbuotojai“, kadangi ši sąvoka keičiamame Švietimo įstatyme nėra vartojama. 1.4
projekte neturėtų būti numatytas vėlesnis jo įsigaliojimo terminas ir pavedimas atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi projektu yra siūloma tikslinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo paskirtį, o dėl to teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tikslinamos ir atitinkamos ugdymo programos. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-09-21 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2535, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nesvarstyta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir tėvų asociacija Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija palaiko grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių teikiamą Švietimo įstatymo Nr.
X I-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama Švietimo įstatymą papildyti nuostatomis „formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą“, „ugdyti asmens sugebėjimą sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą“, „stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“ ir „atsakingą tėvystę bei motinystę.“ Tokie ugdymo tikslai yra būtini siekiant suformuoti Švietimo įstatyme aprašomą„dorą, atsakingą, siekiantį žinių, patriotiškai nusiteikusį ir turintį komunikacinius gebėjimus“ asmenį. Tik iš esmės sustiprinus jaunimo rengimą šeimai Lietuvos mokyklose šie Švietimo įstatyme keliami ugdymo tikslai neliks deklaratyvūs. Nesvarstyta
savivaldybių asociacija Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo'Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11,47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2535, pritaria 3, 5,10 ir 11 straipsnių pakeitimui, tačiau iš esmės nepritaria 47 straipsnio pakeitimui, kuriuo siūloma papildyti 1 dalj nauju 9 punktu: „gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą Švietimo ir mokslo ministerija vis labiau ragina mokiniams ugdymą organizuoti kitose aplinkose, kitais būdais, įskaitant ir susitikimus su ne mokyklos darbuotojais, o tėvų sutikimai raštu būtų tikras "stabdys", nes neįmanoma kiekvienam renginiui, susitikimui surinkti visų mokinių tėvų parašus.
Visiškai žlugtų karjeros ugdymo ir profesinio konsultavimo veikla, būtų problemų dėl pilietiškumo veiklų, verslumo, nebegalėtume įsileisti į mokyklą atvažiuojančių muzikos, teatro atstovų, kurie pravestų edukacinius renginius ir `Savivaldybių nuomone, net sveikatos priežiūros specialistai, faktiškai dirbantys mokyklos patalpose, yra ne mokyklos darbuotojai, o visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, tai jie negalės vykdyti jokių prevencinių programų ir dalyvauti pamokose be tėvų sutikimo. Iš esmės pritarti Nuspręsta projektą atmesti, tačiau atsižvelgta į argumentus. 3. Švietimo NVO tinklas 2018-11-02 Rašte pateiktiems siūlymams pritaria:
Žmogaus teisių organizacijų koalicija Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga Lietuvos neįgaliųjų forumas Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras Atkreipiame jūsų dėmesį, kad LR Seimo narių grupės siūlomi LR Švietimo įstatymo 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14
, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo, švietimo ir žmogaus teisių organizacijomis. Šie pakeitimai neparemti išsamia situacijos analize, o grindžiami vienu pranešimu tarptautinėje konferencijoje („Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23) ir tendencingu JAV mokslininkų tyrimu.
Mūsų įsitikinimu siūlomos nuostatos prieštarauja LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. patvirtintai Geros mokyklos koncepcijai, kuri apibrėžia mokyklą kaip “pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti [...] mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi .” Todėl iš esmės nesutinkame su žemiau nurodytais pakeitimais. Iš esmės pritarti
atmesti, tačiau atsižvelgta į argumentus. 3.134 Įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suteikti pranašumą tik vienam šeimos modeliui, tokiu būdu nuvertinant kitus šeimos modelius, prieštarauja LR švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje įtvirtintiems vertybiniams humaniškumo, demokratiškumo ir lygių galimybių, pilietiškumo, laisvės realizavimo ir etikos, tolerancijos ir dialogiškumo principams. Mūsų nuomone siūloma 3 straipsnio 4 punkto nuostata „ stiprinti teigiamą požiūrį į <...> tėvystės ir motinystės papildomumą“ sudarytų sąlygas diskriminacijai atsirasti, įpareigodama mokyklos bendruomenę vertinti šeimas, kurias kuria tėvas ir mama, kaip pranašesnes už kitų sudėčių šeimas (vienišų tėvų ar mamų šeimas, vienos lyties šeimas, senelių auginamus vaikus ir pan.). Toks žmonių asmeninių savybių ir poreikių įvairovės, saviraiškos ir pasirinkimų laisvės ribojimas prieštarauja LR Švietimo įstatymo nuostatoms kurti socialiai teisingą švietimo sistemą.
Be to, Pedagogų kodekse numatyta, kad pedagogai privalo priimti atsakomybę už savo darbo etiką bei vadovautis darbe žmogaus teisių užtikrinimo principais – vadovautis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekti, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jų elgesiui profesinėje veikloje. Tai reiškia, kad jei įstatymo pakeitimai būtų priimti, tiek mokytojai, tiek mokiniai atsidurtų diskriminacinių nuostatų spąstuose. Taip pat ši nuostata prieštarauja Jungtinių Tautų konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 10 straipsnio c) punktui, kuriuo turi būti užtikrintas „bet kokių stereotipinių pažiūrų į vyrų ir moterų vaidmenį uždraudimas visų lygių ir formų mokyme skatinant bendrą mokymą ir kitus mokymo tipus, kurie padės pasiekti šį tikslą, ypač peržiūrint vadovėlius, mokyklų programas ir parenkant mokymo metodus“. 3.2 5, 47 Prieštaraujame ir 5 straipsnio 47 straipsnio pakeitimui
5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Šie pakeitimai, skatindami mokyklų užsidarymą, iš esmės stabdytų Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos siekio kurti šalies švietimo sistemą, kurią
“sudaro [...] tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo
įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje” įgyvendinimą. Jie prieštarauja ir Geros mokyklos koncepcijoje įtvirtintai nuostatai, kurioje sakoma: “Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius.
Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais. ” Mokykla pati nėra pajėgi užtikrinti visapusiško, aktualaus, atliepiančio visuomenės ir mokinių poreikius, švietimo, todėl siekdama organizuoti ugdymąsi, pagrįstą sąveikomis ir partnerystėmis, dialogišką, bendruomeninį, tinklinį, peržengiantį mokyklos sienas, globalų, kontekstualų, aktualų (ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas), ji privalo bendradarbiauti su išorės organizacijomis ir įvairių sričių žinovais, kurie padėtų aktualizuoti ir įvairinti ugdymo turinį. Taip pat siūlomos nuostatos prieštarauja Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje numatytam tikslui “mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus. Skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms”, ribodamos mokyklos bendruomenės teisę savarankiškai organizuoti ugdymo(si) turinį bei priimti sprendimus dėl optimalių konkrečiai mokyklos bendruomenei reikalingų ugdymo(si) formų. Dėl aukščiau nurodytų argumentų švietimo įstaigos labiau izoliuotųsi ir nesudarytų sąlygų mokiniams gauti visapusišką, kokybišką, poreikius atitinkantį šiuolaikinį švietimą. Tai neatitinka paskutiniais metais LR Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos politikos, kuria siekiama mokyklų bendruomenėms suteikti daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės už ugdymo turinį.
O sukurtos perteklinės biurokratinės kliūtys įvairioms jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, nuomonės formuotojams, visuomenės autoritetams, specialistams ir netgi politikams ribotų susitikimus su mokiniais ugdymo tikslais. Įstatymo pakeitimai taip pat apsunkintų mokyklų vadovų ir mokytojų darbą papildomais biurokratiniais reikalavimais, trikdančiais kokybiško ugdymo turinio organizavimą (pavyzdžiui, tėvų sutikimų tikrinimas, ugdymo proceso užtikrinimas tiems mokiniams, kurie tėvų sutikimo negavo ir kt.). Teisės aktų pakeitimai, susiję su vaiko gerove, pirmiausia, privalo atitikti vaiko interesus. Tačiau, mūsų įsitikinimu, siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimai yra žalingi visiems mokiniams, nes šios nuostatos apribotų jų galimybę mokyklose gauti visapusišką, aktualų ugdymą, ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, kaip numatyta Geros mokyklos koncepcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai neatitinka galiojančių Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų, prašome nepritarti šiam teisės akto projektui. 4. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba Lietuvos jaunimo organizacijų taryba prašo nepritarti Švietimo įstatymo projekto Nr. XI-1281 47 straipsnio pakeitimui. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės siūlomi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14 Nr. XIIIP-2535, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo ir švietimo organizacijomis. Švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimas, prieštarauja Geros mokyklos koncepcijos strategijai 2022, kurioje sakoma:
„Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi
kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius.
Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais“, todėl iš esmės nesutinkame su šio straipsnio pakeitimu. Iš esmės pritarti Nuspręsta projektą atmesti, tačiau atsižvelgta į argumentus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-11-13 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-11-13 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-11-13 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-11-13 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2535 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo inter alia siekiama įtvirtinti, jog vienas iš švietimo tikslų yra stiprinti teigiamą požiūrį į tėvystės ir motinystės papildomumą, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas, pažymi, jog Įstatymo projekto nuostatos galimai nėra suderinamos su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo preambulėje įtvirtintu principu, numatančiu, jog švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog: Įstatymo projektas grindžiamas teiginiu, jog tvirtesnėse šeimose užaugę vaikai yra mažiau linkę nusikalsti bei turi išugdytą tvirtesnį atsakomybės jausmą.
Nurodoma, jog stabilioje santuokoje vyrai ir moterys yra sveikesni ir ilgiau gyvena, rečiau patiria traumas ir negalią, rečiau yra priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų, lyginant su vienišais ar kohabituojančiais tėvais, yra turtingesni, ištekėjusios moterys rečiau nei vienišos ar kohabituojančios kenčia nuo depresijos, santuoka mažina riziką, kad vyras arba moteris nusikals ar taps nusikaltimo auka, ištekėjusios moterys patiria mažiau smurto nei kohabituojančios ar vienišos, šeimos iširimas reikšmingai didina savižudybės riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos statistikos departamento duomenimis [1] , 2017 metais Lietuvoje beveik 16 proc. namų ūkių (daugiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių) sudarė šeimos, kuriose vaikus augino vienišos motinos, tai yra beveik
projekto rengėjų teiginys, jog vienišų tėvų bei jų auginamų vaikų šeimos laikytinos nepilnavertėmis ir nėra suderinamos su „darnios šeimos“ samprata, formuoja lyties pagrindu nepalankų požiūrį į vienišas motinas bei prieštarauja Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Siūlytina atkreipti dėmesį, jog Įstatymo projekto nuostatose galimos stigmatizacijos formavimas įžvelgtinas ne tik tėvų, bet ir jų vaikų atžvilgiu.
Įstatymo projekto rengėjai teigia, jog vienišų ir santuokos nesudariusių tėvų auginami vaikai yra mažiau atsakingi ir labiau linkę nusikalsti bei preziumuoja, jog visuomenėje egzistuoja nepalankus požiūris į daugiavaikėse šeimose augančius vaikus, dėl to būtina „stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija), kurios tikslas gerinti vaikų gyvenimo sąlygas kiekvienoje šeimoje, nuostatos draudžia bet kokią vaiko diskriminaciją ar bausmes dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų (Konvencijos 2 str. 2 dalis). Pagal Konvencijos 16 str. 1 dalį, nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Pabrėžtina, jog analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. 1 dalyje. Iš esmės pritarti Nuspręsta projektą atmesti, tačiau atsižvelgta į argumentus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
5
Argumentai: Kadangi rašytinio sutikimo reikalavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas dėl mokytojų darbo krūvio, šios nuostatos, dar labiau didinančios administracinę naštą mokytojams, siūlau atsisakyti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 sakinį: „5 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
nauju 9 punktu:
„5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų,
renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai.
Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Iš esmės pritarti pasiūlymo argumentams Išklausius Žmogaus teisių NVO bei kitų organizacijų argumentus, projektą nuspręsta atmesti. 2. Seimo nariai Jurgis Razma 2018-09-14 Gabrielius Landsbergis 2018-10-1747 Argumentai:
Šios nuostatos siūlau atsisakyti, nes tai dar viena prievolė mokytojams, kurią sunku realizuoti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti projekto 15 straipsnį: „15 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
dalį nauju 9 punktu:
„5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų,
renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“
dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. „ Iš esmės pritarti pasiūlymo argumentams Išklausius Žmogaus teisių NVO bei kitų organizacijų argumentus, projektą nuspręsta atmesti. 6. Komiteto sprendimas ir argumentai: 6.1. Komiteto sprendimas: projektą atmesti. 6.2. Argumentai:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Nacionalinio švietimo NVO tinklo, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos argumentai dėl galimai diskriminacinių įstatymo projekto nuostatų bei nuostatų galimo prieštaravimo Geros mokyklos koncepcijos strategijai 2022, kurioje skelbiama, kad mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais.
Projektu siūloma įtraukti nuostatą dėl privalomo rašytinio tėvų sutikimo vaikams dalyvauti neprograminiuose renginiuose, kuris labai apsunkintų mokytojų darbą ir, tikėtina, reikštų, kad renginių, susitikimų su svečiais mokyklose skaičius drastiškai sumažėtų kas ribotų visapusį mokinių ugdymą, švietimą, galimybes vystyti jų kritinį mąstymą. Taip pat kyla klausimas, ko bijoma ir kodėl nepasitikima mokykla? 2. Švietimo viceministro išsakyta nuomonė – įstatymas nėra pakankamai tikslingas, o siūlomi pakeitimai dėl pagarbos šeimos vertybėms ugdymo yra pertekliniai, kadangi įstatymo projekto tikslų įgyvendinimas jau vyksta remiantis Nacionaliniu ugdymo turiniu (rengimas šeimai, atsakingai tėvystei ir t.t.), o nuostata, kuria siūlomas 11 straipsnio pakeitimas, numatant, kad vidurinio ugdymo paskirtis <...> įgyti gebėjimą kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, yra kontraversiška, kalbant apie vidurinės mokyklos moksleivius. Galimas būtų moksleivių rengimas kurti tokią šeimą – o tai jau yra numatyta Nacionaliniame ugdymo turinyje. 7. Balsavimo rezultatai: sprendimo „projektą atmesti“ balsai: už – 3, prieš – nėra, susilaikė – 1. 8. Komiteto išvadų rengėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis. Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Leonard Talmont Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė [1] https://osp.stat.gov.lt/infographs/bloc-1b.html?lang=lt
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2018-11-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: G. Kazakevičius – švietimo ir mokslo viceministras, A. Mikalauskas – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas, J. Akromienė – Švietimo tinklo koordinatorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2018-09-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 3 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas,
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį 5 punktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad derinant su kitais šio 5 straipsnio punktais, principo pavadinimas turi būti dėstomas vardininko linksniu – „bendradarbiavimas“. Be to, šiame punkte vartojama sąvoka „švietimo institucijos“ tikslintina, nes ši sąvoka nėra vartojama keičiamame Švietimo įstatyme. Taip pat svarstytina, ar bendradarbiavimas neturėtų būti taikomas ne tik nepilnamečių asmenų atstovams, bet ir patiems pilnamečiams mokiniams. Pritarti.
Pritarti. 1.3 Teisės departamentas,
pildomame keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 9 punkte tikslintina sąvoka „mokymo programą“, kadangi keičiamame Švietimo įstatyme kalbama tik apie profesinio mokymo programas. Galbūt tikslinga vartoti įstatyme vartojamą
„ugdymo programų“ sąvoką. Be to, šiame punkte tikslintina sąvoka „mokyklos
darbuotojai“, kadangi ši sąvoka keičiamame Švietimo įstatyme nėra vartojama. Pritarti. 1.4 Teisės departamentas,
numatytas vėlesnis jo įsigaliojimo terminas ir pavedimas atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi projektu yra siūloma tikslinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo paskirtį, o dėl to teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tikslinamos ir atitinkamos ugdymo programos. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-09-21 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2535, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija 2018-10-16 g-2018-9646 * Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija palaiko grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių teikiamą Švietimo įstatymo Nr.
X I-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama Švietimo įstatymą papildyti nuostatomis „formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą“, „ugdyti asmens sugebėjimą sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą“, „stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“ ir „atsakingą tėvystę bei motinystę.“ Tokie ugdymo tikslai yra būtini siekiant suformuoti Švietimo įstatyme aprašomą „dorą, atsakingą, siekiantį žinių, patriotiškai nusiteikusį ir turintį komunikacinius gebėjimus“ asmenį. Tik iš esmės sustiprinus jaunimo rengimą šeimai Lietuvos mokyklose šie Švietimo įstatyme keliami ugdymo tikslai neliks deklaratyvūs. Pritarti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
g-2018-978151 Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11,47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2535, pritaria 3, 5,10 ir 11straipsnių pakeitimui, tačiau iš esmės nepritaria 47 straipsnio pakeitimui, kuriuo siūloma papildyti1 dalį nauju 9 punktu: „gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą Švietimo ir mokslo ministerija vis labiau ragina mokiniams ugdymą organizuoti kitose aplinkose, kitais būdais, įskaitant ir susitikimus su ne mokyklos darbuotojais, o tėvų sutikimai raštu būtų tikras "stabdys", nes neįmanoma kiekvienam renginiui, susitikimui surinkti visų mokinių tėvų parašus.
Visiškai žlugtų karjeros ugdymo ir profesinio konsultavimo veikla, būtų problemų dėl pilietiškumo veiklų, verslumo, nebegalėtume įsileisti į mokyklą atvažiuojančių muzikos, teatro atstovų, kurie pravestų edukacinius renginius ir 1.1. Savivaldybių nuomone, net sveikatos priežiūros specialistai, faktiškai dirbantys mokyklos patalpose, yra ne mokyklos darbuotojai, o visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, tai jie nebegalės mokiniams vykdyti jokių prevencinių programų ir dalyvauti pamokose be tėvų sutikimo. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui. 3. Nacionalinis švietimo NVO tinklas, 2018-11-05 g-2018-10290 3,54 Atkreipiame jūsų dėmesį, kad LR Seimo narių grupės siūlomi LR Švietimo įstatymo 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14 Nr. XIIIP-2535, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo, švietimo ir žmogaus teisių organizacijomis. Šie pakeitimai neparemti išsamia situacijos analize, o grindžiami vienu pranešimu tarptautinėje konferencijoje („Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23) ir tendencingu JAV mokslininkų tyrimu. Mūsų įsitikinimu siūlomos nuostatos prieštarauja LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. patvirtintai Geros mokyklos koncepcijai, kuri apibrėžia mokyklą kaip “pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti [...] mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi .” Todėl iš esmės nesutinkame su žemiau nurodytais pakeitimais.
Įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suteikti pranašumą tik vienam šeimos modeliui, tokiu būdu nuvertinant kitus šeimos modelius, prieštarauja LR švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje įtvirtintiems vertybiniams humaniškumo, demokratiškumo ir lygių galimybių, pilietiškumo, laisvės realizavimo ir etikos, tolerancijos ir dialogiškumo principams. Mūsų nuomone siūloma 3 straipsnio 4 punkto nuostata „ stiprinti teigiamą požiūrį į <...> tėvystės ir motinystės papildomumą“ sudarytų sąlygas diskriminacijai atsirasti, įpareigodama mokyklos bendruomenę vertinti šeimas, kurias kuria tėvas ir mama, kaip pranašesnes už kitų sudėčių šeimas (vienišų tėvų ar mamų šeimas, vienos lyties šeimas, senelių auginamus vaikus ir pan.). Toks žmonių asmeninių savybių ir poreikių įvairovės, saviraiškos ir pasirinkimų laisvės ribojimas prieštarauja LR Švietimo įstatymo nuostatoms kurti socialiai teisingą švietimo sistemą. Be to, Pedagogų kodekse numatyta, kad pedagogai privalo priimti atsakomybę už savo darbo etiką bei vadovautis darbe žmogaus teisių užtikrinimo principais – vadovautis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekti, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jų elgesiui profesinėje veikloje. Tai reiškia, kad jei įstatymo pakeitimai būtų priimti, tiek mokytojai, tiek mokiniai atsidurtų diskriminacinių nuostatų spąstuose.
Taip pat ši nuostata prieštarauja Jungtinių Tautų konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 10 straipsnio c) punktui, kuriuo turi būti užtikrintas „bet kokių stereotipinių pažiūrų į vyrų ir moterų vaidmenį uždraudimas visų lygių ir formų mokyme skatinant bendrą mokymą ir kitus mokymo tipus, kurie padės pasiekti šį tikslą, ypač peržiūrint vadovėlius, mokyklų programas ir parenkant mokymo metodus“. Prieštaraujame ir 5 straipsnio 47 straipsnio pakeitimui:
„5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių)
turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Šie pakeitimai, skatindami mokyklų užsidarymą, iš esmės stabdytų Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos siekio kurti šalies švietimo sistemą, kurią “sudaro [...] tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje” įgyvendinimą. Jie prieštarauja ir Geros mokyklos koncepcijoje įtvirtintai nuostatai, kurioje sakoma: “Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius.
Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais. ” Mokykla pati nėra pajėgi užtikrinti visapusiško, aktualaus, atliepiančio visuomenės ir mokinių poreikius, švietimo, todėl siekdama organizuoti ugdymąsi, pagrįstą sąveikomis ir partnerystėmis, dialogišką, bendruomeninį, tinklinį, peržengiantį mokyklos sienas, globalų, kontekstualų, aktualų (ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas), ji privalo bendradarbiauti su išorės organizacijomis ir įvairių sričių žinovais, kurie padėtų aktualizuoti ir įvairinti ugdymo turinį. Taip pat siūlomos nuostatos prieštarauja Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje numatytam tikslui “mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus. Skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms”, ribodamos mokyklos bendruomenės teisę savarankiškai organizuoti ugdymo(si) turinį bei priimti sprendimus dėl optimalių konkrečiai mokyklos bendruomenei reikalingų ugdymo(si) formų. Dėl aukščiau nurodytų argumentų švietimo įstaigos labiau izoliuotųsi ir nesudarytų sąlygų mokiniams gauti visapusišką, kokybišką, poreikius atitinkantį šiuolaikinį švietimą. Tai neatitinka paskutiniais metais LR Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos politikos, kuria siekiama mokyklų bendruomenėms suteikti daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės už ugdymo turinį.
O sukurtos perteklinės biurokratinės kliūtys įvairioms jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, nuomonės formuotojams, visuomenės autoritetams, specialistams ir netgi politikams ribotų susitikimus su mokiniais ugdymo tikslais. Įstatymo pakeitimai taip pat apsunkintų mokyklų vadovų ir mokytojų darbą papildomais biurokratiniais reikalavimais, trikdančiais kokybiško ugdymo turinio organizavimą (pavyzdžiui, tėvų sutikimų tikrinimas, ugdymo proceso užtikrinimas tiems mokiniams, kurie tėvų sutikimo negavo ir kt.). Teisės aktų pakeitimai, susiję su vaiko gerove, pirmiausia, privalo atitikti vaiko interesus. Tačiau, mūsų įsitikinimu, siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimai yra žalingi visiems mokiniams, nes šios nuostatos apribotų jų galimybę mokyklose gauti visapusišką, aktualų ugdymą, ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, kaip numatyta Geros mokyklos koncepcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai neatitinka galiojančių Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų, prašome nepritarti šiam teisės akto projektui. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui dėl Įstatymo projekto
reglamentavimo principų įtvirtintas tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principas . 4. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2018-11-05 g-2018-102965 Lietuvos jaunimo organizacijų taryba prašo nepritarti Švietimo įstatymo projekto Nr. XI-1281 47 straipsnio pakeitimui. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės siūlomi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14 Nr.
XIIIP-2535, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo ir švietimo organizacijomis. Švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimas, prieštarauja Geros mokyklos koncepcijos strategijai 2022, kurioje sakoma: „Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais“, todėl iš esmės nesutinkame su šio straipsnio pakeitimu. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo nariai Jurgis Razma, Gabrielius Landsbergis 2018-09-145 1 Argumentai: Šios nuostatos siūlau atsisakyti, nes tai dar viena prievolė mokytojams, kurią sunku realizuoti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti projekto 15 straipsnį: „
1Papildyti 47 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:
„5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“
2Buvusį 47 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. „ Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui. 2.
Saudargas,
1 Argumentai: Kadangi rašytinio sutikimo reikalavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas dėl mokytojų darbo krūvio, šios nuostatos, dar labiau didinančios administracinę naštą mokytojams, siūlau atsisakyti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 sakinį: „
pakeitimas
nauju 9 punktu:
„5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie
nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniu paskirtam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario Pauliaus Saudargo pasiūlymą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Rastenis. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A.Dolmantienė
Švietimo IR mokslo komitetas
Nr. XIIP-2535
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Komiteto biuro patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Lina Vingrytė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pusę keičiamo įstatymo 3 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Pritarti
keičiamo įstatymo 5 straipsnį 5 punktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad derinant su kitais šio 5 straipsnio punktais, principo pavadinimas turi būti dėstomas vardininko linksniu – „bendradarbiavimas“. Be to, šiame punkte vartojama sąvoka „švietimo institucijos“ tikslintina, nes ši sąvoka nėra vartojama keičiamame Švietimo įstatyme. Taip pat svarstytina, ar bendradarbiavimas neturėtų būti taikomas ne tik nepilnamečių asmenų atstovams, bet ir patiems pilnamečiams mokiniams. Pritarti
2018-09-185 3.
Projekto 5 straipsniu pildomame keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 9 punkte tikslintina sąvoka „mokymo programą“, kadangi keičiamame Švietimo įstatyme kalbama tik apie profesinio mokymo programas. Galbūt tikslinga vartoti įstatyme vartojamą „ugdymo programų“ sąvoką. Be to, šiame punkte tikslintina sąvoka „mokyklos darbuotojai“, kadangi ši sąvoka keičiamame
numatytas vėlesnis jo įsigaliojimo terminas ir pavedimas atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi projektu yra siūloma tikslinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo paskirtį, o dėl to teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tikslinamos ir atitinkamos ugdymo programos. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2018-09-21 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2535, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė V. Vasiliauskienė 2018-10-11 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija palaiko grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių teikiamą Švietimo įstatymo Nr.
X I-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama Švietimo įstatymą papildyti nuostatomis „formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą“, „ugdyti asmens sugebėjimą sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą“, „stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“ ir „atsakingą tėvystę bei motinystę.“ Tokie ugdymo tikslai yra būtini siekiant suformuoti Švietimo įstatyme aprašomą
„dorą, atsakingą, siekiantį žinių, patriotiškai nusiteikusį ir turintį
komunikacinius gebėjimus“ asmenį. Tik iš esmės sustiprinus jaunimo rengimą šeimai Lietuvos mokyklose šie Švietimo įstatyme keliami ugdymo tikslai neliks deklaratyvūs. Atsižvelgti Švietimo įstatyme yra bendresnės sąvokos „išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi...“. Jos aprėpia teikiamas pataisas. Konkrečios ugdymo turinio formuluotės yra švietimo ir mokslo ministro įgaliojimų sritis. 2. Nacionalinio švietimo NVO tinklo koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-05 Atkreipiame jūsų dėmesį, kad LR Seimo narių grupės siūlomi LR Švietimo įstatymo 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14 Nr. XIIIP-2535, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo, švietimo ir žmogaus teisių organizacijomis. Šie pakeitimai neparemti išsamia situacijos analize, o grindžiami vienu pranešimu tarptautinėje konferencijoje („Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23) ir tendencingu JAV mokslininkų tyrimu.
Mūsų įsitikinimu siūlomos nuostatos prieštarauja LR Švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. patvirtintai Geros mokyklos koncepcijai, kuri apibrėžia mokyklą kaip “pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti [...] mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi .” Todėl iš esmės nesutinkame su žemiau nurodytais pakeitimais. Įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suteikti pranašumą tik vienam šeimos modeliui, tokiu būdu nuvertinant kitus šeimos modelius, prieštarauja LR švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje įtvirtintiems vertybiniams humaniškumo, demokratiškumo ir lygių galimybių, pilietiškumo, laisvės realizavimo ir etikos, tolerancijos ir dialogiškumo principams. Atsižvelgti Formuluotės nepateiktos. 3. Nacionalinio švietimo NVO tinklo koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-051 Mūsų nuomone siūloma 3 straipsnio 4 punkto nuostata „ stiprinti teigiamą požiūrį į <...> tėvystės ir motinystės papildomumą“ sudarytų sąlygas diskriminacijai atsirasti, įpareigodama mokyklos bendruomenę vertinti šeimas, kurias kuria tėvas ir mama, kaip pranašesnes už kitų sudėčių šeimas (vienišų tėvų ar mamų šeimas, vienos lyties šeimas, senelių auginamus vaikus ir pan.). Toks žmonių asmeninių savybių ir poreikių įvairovės, saviraiškos ir pasirinkimų laisvės ribojimas prieštarauja LR Švietimo įstatymo nuostatoms kurti socialiai teisingą švietimo sistemą. Atsižvelgti 4.
koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-05 Be to, Pedagogų kodekse numatyta, kad pedagogai privalo priimti atsakomybę už savo darbo etiką bei vadovautis darbe žmogaus teisių užtikrinimo principais – vadovautis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekti, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jų elgesiui profesinėje veikloje. Tai reiškia, kad jei įstatymo pakeitimai būtų priimti, tiek mokytojai, tiek mokiniai atsidurtų diskriminacinių nuostatų spąstuose. Atsižvelgti
koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-05 Taip pat ši nuostata prieštarauja Jungtinių Tautų konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 10 straipsnio c) punktui, kuriuo turi būti užtikrintas „bet kokių stereotipinių pažiūrų į vyrų ir moterų vaidmenį uždraudimas visų lygių ir formų mokyme skatinant bendrą mokymą ir kitus mokymo tipus, kurie padės pasiekti šį tikslą, ypač peržiūrint vadovėlius, mokyklų programas ir parenkant mokymo metodus“. Atsižvelgti
koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-055 Prieštaraujame ir 5 straipsnio 47 straipsnio pakeitimui: „5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Šie pakeitimai, skatindami mokyklų užsidarymą, iš esmės stabdytų Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos siekio kurti šalies švietimo sistemą, kurią “sudaro [...] tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje” įgyvendinimą. Jie prieštarauja ir Geros mokyklos koncepcijoje įtvirtintai nuostatai, kurioje sakoma: “Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius.
Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais. ” Mokykla pati nėra pajėgi užtikrinti visapusiško, aktualaus, atliepiančio visuomenės ir mokinių poreikius, švietimo, todėl siekdama organizuoti ugdymąsi, pagrįstą sąveikomis ir partnerystėmis, dialogišką, bendruomeninį, tinklinį, peržengiantį mokyklos sienas, globalų, kontekstualų, aktualų (ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas), ji privalo bendradarbiauti su išorės organizacijomis ir įvairių sričių žinovais, kurie padėtų aktualizuoti ir įvairinti ugdymo turinį. Atsižvelgti
koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-05 Taip pat siūlomos nuostatos prieštarauja Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje numatytam tikslui “mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus. Skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms”, ribodamos mokyklos bendruomenės teisę savarankiškai organizuoti ugdymo(si) turinį bei priimti sprendimus dėl optimalių konkrečiai mokyklos bendruomenei reikalingų ugdymo(si) formų. Atsižvelgti
koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-05 Dėl aukščiau nurodytų argumentų švietimo įstaigos labiau izoliuotųsi ir nesudarytų sąlygų mokiniams gauti visapusišką, kokybišką, poreikius atitinkantį šiuolaikinį švietimą.
Tai neatitinka paskutiniais metais LR Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos politikos, kuria siekiama mokyklų bendruomenėms suteikti daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės už ugdymo turinį. O sukurtos perteklinės biurokratinės kliūtys įvairioms jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, nuomonės formuotojams, visuomenės autoritetams, specialistams ir netgi politikams ribotų susitikimus su mokiniais ugdymo tikslais. Įstatymo pakeitimai taip pat apsunkintų mokyklų vadovų ir mokytojų darbą papildomais biurokratiniais reikalavimais, trikdančiais kokybiško ugdymo turinio organizavimą
mokiniams, kurie tėvų sutikimo negavo ir kt.). Atsižvelgti
koordinatorė Judita Akromienė 2018-11-05 Teisės aktų pakeitimai, susiję su vaiko gerove, pirmiausia, privalo atitikti vaiko interesus. Tačiau, mūsų įsitikinimu, siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimai yra žalingi visiems mokiniams, nes šios nuostatos apribotų jų galimybę mokyklose gauti visapusišką, aktualų ugdymą, ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, kaip numatyta Geros mokyklos koncepcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai neatitinka galiojančių Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų, prašome nepritarti šiam teisės akto projektui. Rašte pateiktiems siūlymams pritaria:
Žmogaus teisių organizacijų koalicija Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga Lietuvos neįgaliųjų forumas Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras Atsižvelgti 10.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas A.Mikalauskas 2018-11-025 Lietuvos jaunimo organizacijų taryba prašo nepritarti Švietimo įstatymo projekto Nr. XI-1281 47 straipsnio pakeitimui. Atkreipiame dėmesį, kad LR Seimo narių grupės siūlomi LR švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimai, užregistruoti 2018-09-14 Nr. XIIIP-2535, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo ir švietimo organizacijomis. Švietimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimas prieštarauja Geros mokyklos koncepcijos strategijai 2022, kurioje sakoma: „Mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais“, todėl iš esmės nesutinkame su šio straipsnio pakeitimu. Atsižvelgti
R.Žakaitienė 2018-10-195 Lietuvos savivaldybių asociacija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11,47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2535, pritaria 3, 5,10 ir 11 straipsnių pakeitimui, tačiau iš esmės nepritaria 47 straipsnio pakeitimui, kuriuo siūloma papildyti 1 dalį nauju 9 punktu: „gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai.
Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Švietimo ir mokslo ministerija vis labiau ragina mokiniams ugdymą organizuoti kitose aplinkose, kitais būdais, įskaitant ir susitikimus su ne mokyklos darbuotojais, o tėvų sutikimai raštu būtų tikras "stabdys", nes neįmanoma kiekvienam renginiui, susitikimui surinkti visų mokinių tėvų parašus. Visiškai žlugtų karjeros ugdymo ir profesinio konsultavimo veikla, būtų problemų dėl pilietiškumo veiklų, verslumo, nebegalėtume įsileisti į mokyklą atvažiuojančių muzikos, teatro atstovų, kurie pravestų edukacinius renginius ir 1.1. Savivaldybių nuomone, net sveikatos priežiūros specialistai, faktiškai dirbantys mokyklos patalpose, yra ne mokyklos darbuotojai, o visuomenės sveikatos biuro darbuotojai, tai jie nebegalės vykdyti mokiniams jokių prevencinių programų ir dalyvauti pamokose be tėvų sutikimo. Pritarti
Eitvydas Zurba 2018-11-111 Susipažinę su Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2535 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Dėl požiūrio į šeimą formavimo Be jokios abejonės siekis formuoti teigiamą požiūrį į šeimas yra sveikintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinti konstituciniai šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos pagrindai.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos. 1 Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.“ Ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad nepilnamečiams vaikams turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat tai, kad įstatymų leidėjas, kitos valstybės institucijos, teisės aktais reglamentuodami nepilnamečių būklę, reguliuodami kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. 2 Deja, tačiau tenka konstatuoti, kad šiame įstatymo pakeitimo projekte pasirinktos priemonės neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų tikslų ir galimai net prieštarauja lygybės, nediskriminavimo ir teisinės valstybės principams. Įstatymo projekte siūloma keisti 3 straipsnio 4 punktą, kuriame nustatomas siekis stiprinti teigiamą požiūrį į „tėvystės ir motinystės papildomumą“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios formuluotės įtvirtinimas suponuoja, kad teigiamą požiūrį siekiama formuoti tik „pilnos“ šeimos atžvilgiu (tėvas, motina, vaikai) ir taip neatsižvelgiama į šeimų įvairovę.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.). 3 Taigi, įtvirtinus tokią formuluotę, kokia ji yra numatyta dabar, ji suteiktų prielaidas kelti šio įstatymo konstitucingumo klausimą, nes jis akivaizdžiai prieštarauja šiuo metu jau susiformavusiais konstitucinei doktrinai. Pastebėtina, kad tai prieštarautų ir tarptautinei žmogaus teisių užtikrinimo praktikai, nes įstatymo pakeitimas visiškai ignoruoja ir neatsižvelgia į tos pačios lyties porų (ypatingai auginančių vaikus) poreikius. Šis įstatymo pakeitimo projektus galėtų būti panaudotas siekiant stiprinti neigiamas nuomones ir stereotipus tos pačios lyties porų atžvilgiu, taip sukuriant dar mažiau palankią aplinką mokytis vaikams, kurie auga tokiose porose. Atsižvelgti
Eitvydas Zurba 2018-11-115 Dėl biurokratinio krūvio Šiuo įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma įtvirtinti pareigą mokykloms (jų darbuotojams) privaloma tvarka pranešti tėvams apie kiekvieną užsiėmimą, kuris vedamas ne mokyklos darbuotojų.
Toks pasiūlymas stipriai apribotų mokyklų galimybę bendradarbiauti ne tik su valstybinėmis institucijomis (pvz. Policija), bet ir apribotų galimybes užsiėmus mokyklose organizuoti nevyriausybinėms organizacijoms ir aktyviems visuomenės veikėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame šio projekto rašte nurodyta, kad papildomų lėšų jo įgyvendinimui nereikės (12 punktas). Deja, tačiau tenka pastebėti, kad tokia informacija yra klaidinanti. Įstatyme yra nustatoma, kad tėvai privalo duoti rašytinį sutikimą. Tokia pareiga ne tik apsunkins tėvus (globėjus), nes jie turės išreikšti savo valią kiekvieno užsiėmimo atveju, bet ir apsunkins mokyklų darbuotojus - jie tam turės skirti žymią savo darbo laiko dalį. Tai atsilieps ir mokyklos išlaidoms, nes tai sukels papildomų kanceliarinių priemonių išlaidų. Be to, toks bereikalingų biurokratinių veiksmų įtvirtinimas tiesiogiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 6 ir 12 punktuose įtvirtintiems efektyvumo, naujovių ir atvirumo permainoms principams. Siekiant išvengti biurokratinių veiksmų ir užtikrinti maksimalų mokyklų atvirumą, siūlome punktą išdėstyti taip: „5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose), nebent tėvai raštu mokyklai išreiškė nesutikimą. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-11-13 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2535 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo inter alia siekiama įtvirtinti, jog vienas iš švietimo tikslų yra stiprinti teigiamą požiūrį į tėvystės ir motinystės papildomumą, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas, pažymi, jog Įstatymo projekto nuostatos galimai nėra suderinamos su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo preambulėje įtvirtintu principu, numatančiu, jog švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog:
Įstatymo projektas grindžiamas teiginiu, jog tvirtesnėse šeimose užaugę vaikai yra mažiau linkę nusikalsti bei turi išugdytą tvirtesnį atsakomybės jausmą. Nurodoma, jog stabilioje santuokoje vyrai ir moterys yra sveikesni ir ilgiau gyvena, rečiau patiria traumas ir negalią, rečiau yra priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų, lyginant su vienišais ar kohabituojančiais tėvais, yra turtingesni, ištekėjusios moterys rečiau nei vienišos ar kohabituojančios kenčia nuo depresijos, santuoka mažina riziką, kad vyras arba moteris nusikals ar taps nusikaltimo auka, ištekėjusios moterys patiria mažiau smurto nei kohabituojančios ar vienišos, šeimos iširimas reikšmingai didina savižudybės riziką. Atsižvelgti Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 2.
galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-11-13 Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos statistikos departamento duomenimis [1] , 2017 metais Lietuvoje beveik 16 proc. namų ūkių (daugiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių) sudarė šeimos, kuriose vaikus augino vienišos motinos, tai yra beveik 7 kartus daugiau nei vienišų tėvų (2,3 proc.). Darytina išvada, jog Įstatymo projekto rengėjų teiginys, jog vienišų tėvų bei jų auginamų vaikų šeimos laikytinos nepilnavertėmis ir nėra suderinamos su „darnios šeimos“ samprata, formuoja lyties pagrindu nepalankų požiūrį į vienišas motinas bei prieštarauja Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Siūlytina atkreipti dėmesį, jog Įstatymo projekto nuostatose galimos stigmatizacijos formavimas įžvelgtinas ne tik tėvų, bet ir jų vaikų atžvilgiu. Įstatymo projekto rengėjai teigia, jog vienišų ir santuokos nesudariusių tėvų auginami vaikai yra mažiau atsakingi ir labiau linkę nusikalsti bei preziumuoja, jog visuomenėje egzistuoja nepalankus požiūris į daugiavaikėse šeimose augančius vaikus, dėl to būtina
„stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“. Atsižvelgti
Pasiūlymas: Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-11-13 Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija), kurios tikslas gerinti vaikų gyvenimo sąlygas kiekvienoje šeimoje, nuostatos draudžia bet kokią vaiko diskriminaciją ar bausmes dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų (Konvencijos 2 str. 2 dalis). Pagal Konvencijos 16 str.
Pagal Konvencijos 16 str. 1 dalį, nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Pabrėžtina, jog analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. 1 dalyje. Pritarti Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai J. Razma, G. Landsbergis 2018-09-145 Argumentai: Šios nuostatos siūlau atsisakyti, nes tai dar viena prievolė mokytojams, kurią sunku realizuoti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti projekto 15 straipsnį: „1
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:
„5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų,
renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“
laikyti 10 punktu. „ Pritarti Pasiūlymas: Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo narys P. Saudargas 2018-10-175 Argumentai: Kadangi rašytinio sutikimo reikalavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas dėl mokytojų darbo krūvio, šios nuostatos, dar labiau didinančios administracinę naštą mokytojams, siūlau atsisakyti. Pasiūlymas: siūlau išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 sakinį: „5 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
dalį nauju 9 punktu: „5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai.
Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“ Pritarti Pasiūlymas: Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 3. LR Vyriausybės 2019-02-27 Nutarimas Nr. 1991 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1004 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2535 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
straipsnio 2 dalį turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisėtų globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (4 straipsnio 4 punktas) taip pat įtvirtintas nediskriminavimo principas, kuris numato, kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties ar kitų aplinkybių. Todėl, manome, kad daugiavaikių šeimų išskyrimas Įstatymo projekte gali sudaryti prielaidas pažeisti nediskriminavimo principą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte išbraukti žodžius „stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas“.
Taip pat siūlytina atsisakyti keičiamo Švietimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte besikartojančių nuostatų „stiprinti teigiamą požiūrį į šeimą, atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą“, kadangi keičiamo Švietimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte jau siūloma įtvirtinti nuostatą „formuoti teigiamą požiūrį į šeimą <...>“. Pritarti Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 4. LR Vyriausybės 2019-02-27 Nutarimas Nr. 1992
nuostata, vertybė, todėl, manytina, kad, Švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinant bendradarbiavimo principą, jis turėtų būti formuluojamas plačiau ir apimti ne tik švietimo įstaigos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienoje ugdymo pakopoje nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo Švietimo įstatymo nuostatomis (7‒11 straipsniai) yra įteisintas švietimo teikėjų bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), koordinuotai teikiant mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) švietimo pagalbą, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugas, o Švietimo įstatymo 19‒22 straipsniuose, reglamentuojančiuose psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos bei sveikatos priežiūros teikimą, numatomas mokyklos aktyvus bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), taip pat įvairių institucijų bendradarbiavimas, t. y. mokyklos su sveikatos priežiūros, teisėtvarkos ir kitomis institucijomis. Be to, Švietimo įstatymo
sistemai.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti Švietimo įstatymo 5 straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumą, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 5 straipsnio 5 punktą formuluoti taip: „bendradarbiavimas – švietimo sistema siekia nuoseklaus, nuolatinio mokyklos bendruomenės narių tarpusavio bei mokyklos ir kitų institucijų bendradarbiavimo“. Pritarti Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 5. LR Vyriausybės 2019-02-27 Nutarimas Nr. 1995
3. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio, nes tėvai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali ne tik dalyvauti pasirenkant ugdymo programas, bet ir gauti įvairiapusę informaciją iš mokyklos ir mokytojų, todėl Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma nuostata, kuria siekiama įtvirtinti tėvų ( globėjų, rūpintojų) teisę „gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai“, yra netikslinga ir perteklinė, o rašytinio tėvų sutikimo reikalavimas būtų sunkiai mokykloje įgyvendinamas, be to, neproporcingai ir nepagrįstai padidintų administracinę naštą mokykloms, trikdytų kokybišką ugdymo turinio organizavimą. Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę gauti informaciją apie švietimo programas, mokymo formas, o 47 straipsnio 1 dalies
(prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą ir kita, 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) gali gauti informaciją apie vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius. Atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose.
Juose nustatyta, kad mokykla organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą (88.1 papunktis), užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija (88.2 papunktis), sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi ir kitus klausimus (88.3 papunktis). Siūlomi pakeitimai apribotų mokinių galimybę mokyklose gauti visapusį, aktualų ugdymą, suteikiantį įvairių šiuolaikiniam gyvenimui būtinų kompetencijų, susietų su gyvenimo patirtimi, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje. Be to, pagal Geros mokyklos koncepciją yra skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorės organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais. Todėl apriboti įvairių žmonių įsitraukimą į mokyklos veiklą būtų žalinga mokyklos raidai. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, švietimo sėkmės veiksniu taip pat įvardijama švietimo institucijų ir visuomenės narių dinamiška sąveika kuriant sumanią visuomenę (9 punktas), o viena iš veiklos krypčių – skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms (17.2 papunktis). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Švietimo įstatymo nuostatomis neturėtų būti ribojama mokyklos galimybė kurti dinamišką, įvairiapusį, mokinių poreikius atliepiantį ugdymo turinį. Pritarti Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 6.
6Seimo narys Antanas Baura,
2019-06-131 Argumentai: Iš esmės pritariu dėl šeimos institucijos sampratos išplėsto ugdymo įtraukimui į įstatymo projektą. Tačiau siūlau išbraukti tai, kas nėra įstatymo projekto prerogatyva, taip pat siūlau vietoje stiprinti įrašyti
“ugdyti”, kadangi besimokantieji yra ugdomi. Taip pat šalia tautos apibrėžimo
siūlau įrašyti - “valstybės”, kadangi Lietuvoje gyvena ne tik lietuvių tauta
taip:
„1) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines
orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;“
taip:
„3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant krašto
ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių darnų vystymąsi, ugdyti asmens gebėjimą sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, stiprinti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;“ 3.
Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros
pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, stiprinti ugdyti teigiamą požiūrį į šeimą, atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu, nuolatinį tautos , valstybės vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 7. Seimo narys Antanas Baura, 2019-06-132 Argumentai: Perteklinis siūlymas, kadangi tai yra numatyta įstatymo 23 straipsnyje. Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsnį 5 punktu:
„5) bendradarbiavimo – švietimo institucijos ir
įstaigos nuosekliai bendradarbiauja su nepilnamečių mokinių atstovais pagal įstatymą ir teikia reikalingą informaciją. “ Pritarti Pasiūlymas: Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 8. Seimo narys Antanas Baura, 2019-06-133 Argumentai: Siūlau įrašyti ugdyti „ valstybinį mąstymą“ , kadangi besimokantieji turi įsisąmoninti, kad jie gyvena ne kažkur, o Lietuvos Respublikoje. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1.
Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti valstybinį mąstymą, tautinį sąmoningumą, teigiamą požiūrį į šeimą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 9. Seimo narys Antanas Baura, 2019-06-134 Argumentai: Siūlau įrašyti „ ir valstybinę“ brandą, kadangi piliečių be valstybės nebūna. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui
įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę , ir pilietinę ir valstybinę brandą, visuomeniškumą, gebėjimą kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, profesinės kompetencijos pradmenis.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 10. Seimo narys Antanas Baura, 2019-06-13 Argumentai:
Perteklinis siūlymas, kadangi neaišku, kas teiks tokią informaciją. Pasiūlymas:5 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
punktu:
„5) gauti informaciją apie pamokų (susitikimų,
renginių) turinį, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai. Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.“
laikyti 10 punktu. Pritarti Pasiūlymas: Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas 2018-11-15 Projektą atmesti. Argumentai: 1.
Argumentai:
1Įvertinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos,
Nacionalinio švietimo NVO tinklo, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos argumentai dėl galimai diskriminacinių įstatymo projekto nuostatų bei nuostatų galimo prieštaravimo Geros mokyklos koncepcijos strategijai 2022, kurioje skelbiama, kad mokykla yra atvira pasauliui: mokyklos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais. Projektu siūloma įtraukti nuostatą dėl privalomo rašytinio tėvų sutikimo vaikams dalyvauti neprograminiuose renginiuose, kuris labai apsunkintų mokytojų darbą ir, tikėtina, reikštų, kad renginių, susitikimų su svečiais mokyklose skaičius drastiškai sumažėtų kas ribotų visapusį mokinių ugdymą, švietimą, galimybes vystyti jų kritinį mąstymą. Taip pat kyla klausimas, ko bijoma ir kodėl nepasitikima mokykla? 2. Švietimo viceministro išsakyta nuomonė – įstatymas nėra pakankamai tikslingas, o siūlomi pakeitimai dėl pagarbos šeimos vertybėms ugdymo yra pertekliniai, kadangi įstatymo projekto tikslų įgyvendinimas jau vyksta remiantis Nacionaliniu ugdymo turiniu (rengimas šeimai, atsakingai tėvystei ir t.t.), o nuostata, kuria siūlomas 11 straipsnio pakeitimas, numatant, kad vidurinio ugdymo paskirtis <...> įgyti gebėjimą kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, yra kontraversiška, kalbant apie vidurinės mokyklos moksleivius. Galimas būtų moksleivių rengimas kurti tokią šeimą – o tai jau yra numatyta Nacionaliniame ugdymo turinyje. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-11-15 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniu paskirtam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario Pauliaus Saudargo pasiūlymą.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto išvadoms ir siūlyti Seimui Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2535 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadas, taip pat į tai, kad:
1) projektu yra siūloma tikslinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo paskirtį, ir dėl to teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tikslinamos ir atitinkamos ugdymo programos, kurių reglamentavimas yra švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimų sritis,
2) nuostata, kad „Nepilnametis mokinys gali dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą“, yra sunkiai įgyvendinama. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Papirtienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša