Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius 1 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5, 6,
straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“ 2 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių
eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas 1.
Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 4.
lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.“
Pakeisti 422 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „422 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2.
automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 6.7.
ar apsvaigimo Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio keturių šimtų dviejų tūkstančių eurų. 8. Nustatant neblaivumą dujų chromatografijos metodu, turi būti įvertinta ribinė etilo alkoholio koncentracija ir nustatyta žemiausia etilo alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse; nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu, turi būti įvertinta šio matavimo prietaiso paklaida. 7.9. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių penkerių metų.“
Pakeisti 423 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 424 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas
lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.“
2Pakeisti 427 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti
teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių penkerių metų.“7 straipsnis. 603 straipsnio pakeitimas Pakeisti 603 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „603 straipsnis.
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje,
straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Sujungti projektai Nr. XIIIP-2517 ir XIIIP-265 Jungtinio projekto XIIIP-2517(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas
asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.”
1Pakeisti 71 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Narkotinių, ar psichotropinių ar kitų
psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Narkotinių ar, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 6,
straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių ar, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“
3Pakeisti 71 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių ar, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.“
Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių
eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas
priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3.
lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.“
Pakeisti 422 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „422 straipsnis.
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų. 5.
(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 7. Neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 8. Nustatant neblaivumą dujų chromatografijos metodu, turi būti įvertinta ribinė etilo alkoholio koncentracija ir nustatyta žemiausia etilo alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse; nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu, turi būti įvertinta šio matavimo prietaiso paklaida. 6.9. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų.“
Pakeisti 423 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 424 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas
lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai
daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai 1.
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių penkerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.“
Pakeisti 603 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „603 straipsnis.
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje,
straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.“
Pakeisti 682 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti
transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą, dėl alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. kovo 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 120, 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 134¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Sprendimų, kaip efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, ir formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, paieška vis dar išlieka vienu aktualiausių visuomeninių klausimų. Per pastaruosius dešimt metų vienam šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito: vidutiniškai kasmet dėl šimto neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Panašus santykis stebimas nuo 2000 metų. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 237 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 17 ir buvo sužeisti 352 žmonės, 2016 m. – 225 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės, 2017 m. – 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių. Darytina išvada, kad, nors gerokai sumažėjo dėl neblaivių asmenų kilusių eismo įvykių skaičius, santykinai jų padaroma tokia pati žala – išlieka toks pat eismo įvykių ir juose žuvusių bei sužalotų asmenų santykis. Pažymėtina, kad 2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814 (2016 m. –
buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4 321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo. 2015 m. birželio 25 d.
Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1871 Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be to, pakeista ir BK 281 straipsnio 9 dalis, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmes (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šie pakeitimai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pagal tokį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nėra atitinkamų pasekmių, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę sunkiai apgirtęs, visais atvejais naudinga vengti patikrinimo. Susidaro ydinga situacija, kai asmens veikos kvalifikavimas priklauso ne nuo jo padarytos veikos pavojingumo, o nuo jo veiksmų atliekant neblaivumo tikrinimą, t. y. asmuo, sutinkantis tikrintis blaivumą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, vengiantis tokio patikrinimo. Pažymėtina, kad 2017 m. (nustatyti 447 vairuotojai, kurie vengė patikrinimo), palyginti su 2016 m. (nustatyti 335 vairuotojai), 25 proc. padaugėjo atsakomybėn patrauktų vairuotojų, kurie vengė neblaivumo patikrinimo, nors nuo 2017 m. atsakomybė už šį nusižengimą buvo gerokai sugriežtinta (iki 2017 m. buvo numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 3 metų, nuo 2017 m. numatyta bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 4 metų).
Papildžius BK 281 straipsnį 7 dalimi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nustačius baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) iš esmės nebuvo sugriežtinta. Dėl to ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda nuo 300 iki 450 eurų (tokio dydžio bauda galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.) už vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra atgrasanti ir nėra proporcinga, palyginti su kitais, mažesnį pavojų eismo saugumui keliančiais, nusižengimais (pvz., už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, vairavimą ANK 415 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuo 200 iki 300 eurų bauda).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 134¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengti vykdant Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018 m. kovo 6 d. posėdžio sprendimą dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Įstatymų projektais siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, suvienodinti BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas, papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) nauja kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu, ANK nustatyti adekvačias ir proporcingas sankcijas už pavojingą ir eismo saugumui tiesioginę įtaką turintį administracinį nusižengimą – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą koordinavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento (ministerijos vyriausiasis patarėjas, atliekantis departamento direktoriaus funkcijas, Rustamas Liubajevas, tel. (8 5) 271 7248, el. p. [email protected]) Visuomenės saugumo skyriaus (vedėjas Darius Vasaris, tel. 271 7138) vyriausioji specialistė Jurgita Laskevičiūtė (tel. 271 8432, el. p. [email protected]). Tiesioginis Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos kelių policijos tarnybos (viršininkas – Vytautas Grašys, tel. 8 700 59 430, el. p. [email protected]) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, tel. 8 700 59 404, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nustačius vairuotojo kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairuotojui numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – ANK 422 straipsnio 7 dalyje už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo numatyta bauda vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų.
BK 281 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmių (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Dėl to asmuo, atsisakęs tikrintis blaivumą ar vartojęs alkoholio po eismo įvykio, negali išvengti atsakomybės už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse numatytas veikas. BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse neblaivumas siejamas su alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje. SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžta neblaivumo sąvoka: „neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.
Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.“ Skirtingai nei reglamentuota SEAKĮ, tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir 7 dalis, reikia nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Pažymėtina, kad alkoholio kiekio matuoklio veikimo principas yra toks: imamas oras iš žmogaus plaučių, matuojama, kiek iškvėptame ore yra alkoholio, ir pagal tam tikrą matematinę formulę šie duomenys verčiami į alkoholio kiekį kraujyje. Pvz., Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintame alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio „Alcotest 7510“ tipo tyrimo sertifikate nurodyta, kad jis skirtas greitam alkoholio (etanolio) koncentracijos asmens iškvėptame ore matavimui ir alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimui, t. y. alkoholio koncentraciją matuojant iškvėptame ore yra apskaičiuojama alkoholio koncentracija kraujyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nevienoda ir teisminė praktika dėl alkoholio kiekio matuoklio rodmenų vertinimo. Pvz., Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje nepripažino kaip pakankamų alkoholio kiekio matuoklio rodmenų (2,28 promilių) ir pažymėjo, kad nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, kvalifikuoti būtina nustatyti alkoholio koncentraciją asmens kraujyje ir ši aplinkybė nustatoma remiantis specialisto išvada paėmus kraujo iš asmens.
Priešingai, kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas alkoholio kiekio matuoklio rodmenis (1,80 promilių) vertino kaip pakankamą įrodymą ir 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Sistemiškai vertinant atsakomybės taikymą vairuotojams, kurie pagal SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalį laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų biologinėse organizmo terpėse yra didesnė kaip 0 promilių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK nustato gerokai švelnesnę atsakomybę (bauda iki 300 eurų, teisės vairuoti atėmimas nenumatytas), nei taikoma už vairavimą, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas (bauda iki 450 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki vienų metų šešių mėnesių). Be to, atitinkamuose ANK straipsniuose (neblaivaus asmens sukeltas eismo įvykis, neblaivaus asmens pavojingas ar chuliganiškas vairavimas, neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens vairavimas transporto priemonių) neblaivumas, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, atsiranda tik nustačius vairuotojui daugiau negu 0,4 promilės alkoholio. Atsižvelgus į tai, BK projekte nesiūloma keisti esamo BK
alkoholio poveikis turi turėti aiškų neigiamą poveikį vairuotojo elgesiui ir jo gebėjimui vairuoti. ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsniuose (išskyrus ANK 422 straipsnio 7 dalį) nustatyta tokia pati atsakomybė vengiantiems neblaivumo patikrinimo ar vartojusiems alkoholį iki patikrinimo kaip ir atitinkamą veiką padariusiems neblaiviems vairuotojams.
ANK 420 straipsnio 3 dalyje pavojingai vairavusiems neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiems asmenims nustatyta bauda nuo 600 iki 850 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 2 iki 3 metų. ANK 420 straipsnio 4 dalyje chuliganiškai vairavusiems neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiems asmenims nustatyta bauda nuo 850 iki 1 200 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų. ANK 422 straipsnio 5 dalyje už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, nustatyta nuo 300 iki 450 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš esmės tokio dydžio bauda (nuo 1 000 iki 1 500 litų) buvo nustatyta 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1543 ir galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.). ANK 422 straipsnio 6 dalyje už vairavimą, kai tai daro apsvaigę asmenys, numatyta bauda nuo 300 iki 800 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 4 metų. Už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ANK 422 straipsnio 7 nustatyta nuo 1 000 iki 2 000 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 4 metų. ANK 423 straipsnio 3 dalyje už neblaivių ar apsvaigusių asmenų sukeltą eismo įvykį nustatyta bauda nuo 1 200 iki 1 400 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų. ANK 427 straipsnio 1 dalyje už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam numatyta bauda nuo 850 iki 1 500 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 4 metų. BPK 134 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.
Dokumentų paėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Iš įtariamojo gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims, kurie įtariami padarę BK 281 straipsnyje numatytas veikas, taikomas vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ši kardomoji priemonė laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Pažymėtina, kad praktikoje teismai skirtingai aiškina šios kardomosios priemonės skyrimo pasekmes asmeniui. Vieni teismai traktuoja, kad nuo dokumento paėmimo momento asmuo netenka teisės vairuoti transporto priemones (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-627-870/2017), kiti – tik kaip dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemones paėmimą, kuris neturi įtakos asmens teisei vairuoti (Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos
d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-974 panaikinta pareiga transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, t. y. net ir skyrus kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, asmuo tikrinančiam pareigūnui gali pateikti savo asmens dokumentą, kurio pakanka vairuoti transporto priemonę, jei teisė vairuoti nėra sustabdyta ar atimta. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat suvienodinti BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse bei SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas. BK projektu siūloma pakeisti BK 281 straipsnio 7 dalį ir, analogiškai kaip ir BK 281 straipsnio 9 dalyje, nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai nustatomas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tiek ir už neblaivumo patikrinimo vengimą arba vartojimą alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiuo pakeitimu bus išvengta neblaivių transporto priemonių vairuotojų piktnaudžiavimo teise, asmens veika bus kvalifikuojama pagal jo padarytą teisės pažeidimą, o ne pagal neblaivumo tikrinimo metu atliekamus asmens veiksmus (sutikimą ar atsisakymą tikrintis blaivumą). BK projektu taip pat siūloma BK 281 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jam nustatytas atitinkamas (0,41 ir daugiau promilių arba 1,51 ir daugiau promilių) neblaivumas, neišskiriant, kuriose organizmo terpėse nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Šiuo pasiūlymu siekiama suderinti BK 281 straipsnyje ir SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje numatytą reglamentavimą, supaprastinti ir pagreitinti ikiteisminio tyrimo procesą, sumažinti medicininės apžiūros atlikimo ir tiriamųjų medžiagų (kraujo) tyrimo atvejų, sumažinti valstybės biudžeto išlaidas. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje atliekamas etilo alkoholio nustatymo kraujyje tyrimas kainuoja 20 Eur, o kraujo paėmimas alkoholio kiekiui nustatyti – 5,23 Eur.
Pakeitus teisinį reglamentavimą, atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nebūtų ribojama: asmuo, nesutikęs su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, turėtų galimybę Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, nustatyta tvarka kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. ANK projektu siūloma ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsnius suderinti su BK projekte pateiktais pasiūlymais, t. y. atitinkamuose ANK straipsniuose panaikinti atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą ar jo vartojimą iki patikrinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką eismo įvykiams kilti ir tragiškoms pasekmės atsirasti, siūloma sugriežtinti atsakomybę už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad, papildžius BK 281 straipsnį 7 dalimi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nustačius baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ANK atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam iš esmės nebuvo sugriežtinta (tokio dydžio bauda galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.).
Įvertinus tai, kad neblaivių vairuotojų skaičius sumažėjo tik nežymiai (2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814, 2016 m. – 10 952 neblaivūs vairuotojai), 2017 m. dėl tokių vairuotojų kaltės įvyko 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių, manytina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda (nuo 300 iki 450 eurų) nėra atgrasanti, be to, nėra proporcinga, palyginti su kitais, mažesnį pavojų eismo saugumui keliančiais, nusižengimais (pvz., už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, vairavimą ANK 415 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuo 200 iki 300 eurų bauda). Dėl to siūloma už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vairuotojai, nustatyti nuo 800 iki 1
vairuoja transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs, pavojingumą, taip pat proporcingumą esant kitų veiką kvalifikuojančių požymių (neblaivaus ar apsvaigusio asmens pavojingas, chuliganiškas vairavimas, eismo įvykio sukėlimas ar pakartotinis vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam), atitinkamai keičiamos sankcijos ANK 420, 422, 423 ir 427 straipsniuose.
Siekiant logiškai ir proporcingai išdėstyti sankcijas, ANK 420 straipsnio 3 dalyje (už neblaivių ar apsvaigusių asmenų pavojingą vairavimą siūloma nustatyti baudą nuo 900 iki
aplinkybė, nes vien tik už vengimą tikrintis apsvaigimą (nepadarius kito nusižengimo) ANK siūloma nustatyti nuo 1000 iki 1400 eurų baudą, t. y. padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vengus tikrintis apsvaigimą, galutinė nuobauda bus skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Be to, keičiama ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija vairuotojams, kurie šioje dalyje numatytą pažeidimą padarė neturėdami teisės vairuoti, nes ANK minimalios baudos dydis už šį nusižengimą (300 eurų) vienodas su minimaliu baudos dydžiu, kai asmuo vairuoja neturėdamas teisės vairuoti ir nepadaro jokio kito Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ANK 424 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 420, 423, 424, 427 straipsnių sankcijos, kuriose nustatoma atsakomybė už atitinkamus nusižengimus, kai juos padaro neblaivus ar apsvaigęs asmuo, yra vienodos, siūloma ir ANK 422 straipsnyje nustatyti vienodą sankciją (numatant veikas vienoje straipsnio dalyje) vairuotojams, kurie vairavo neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę.
Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog tik svarbiausi teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, ANK projektu siūloma atsisakyti ANK
koncentracijos įvertinimu ir žemiausio etilo alkoholio koncentracijos biologinėse organizmo terpėse nustatymu bei reikalavimu nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu įvertinti šio matavimo prietaiso paklaidą – ši nuostata turėtų būti perkelta į įstatymą įgyvendinantį teisės aktą (pvz., Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles). Nauja redakcija dėstant ANK 422 straipsnį atitinkami techninio pobūdžio pakeitimai atlikti ANK 71 ir
formuluočių „narkotinės ar psichotropinės medžiagos“ ir „narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos“ vartojimas. Įvertinus tai, kad ANK
nuo 0 iki 0,4 promilių, o ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje – kaip neblaivumas nuo 0,4 iki 1,5 promilių, atsižvelgus į tai, jog SEAKĮ nėra neblaivumo laipsnį apibrėžiančios formuluotės, siekiant teisėkūros aiškumo, ANK projektu siūloma ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsniuose atsisakyti žodžių
„nustatytas lengvas neblaivumas“ atitinkamų straipsnių dispozicijose nurodant
tik konkrečias promiles.
Atsižvelgus į technologinę pažangą ir siekius kuo daugiau viešojo administravimo paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumą ir teisinio reguliavimo stabilumą, BPK projektu siūloma papildyti BPK nauja kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu, nustatyti, kad apribojimo naudotis asmeniui suteikta specialiąja teise laikotarpiu draudžiama naudotis šia teise. Ši kardomoji priemonė galės būti skiriama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Pareigūnas, skiriantis kardomąją priemonę, turėtų nurodyti, kokia asmens specialioji teisė yra sustabdoma, ir pateikti tokią informaciją specialiąją teisę suteikiančiai institucijai. Pažeidusiam apribojimą naudotis asmeniui suteikta specialiąja teise įtariamajam galės būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas korupcijai įtakos neturės.
Priėmus įstatymus bus užkirstas kelias piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybės neišvengiamumas atgrasins vairuotojus nuo vairavimo esant neblaiviam, dėl ko atsiras prielaidų mažėti eismo įvykių, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, skaičiui bei juose sužeistų ir žuvusių eismo dalyvių skaičiui. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr.
apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. I-306 „Dėl rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymus, papildomų biudžeto lėšų nereikės. Atsižvelgiant į tai, kad neblaivumas dėl BK 281 straipsnyje numatytų veikų galės būti nustatomas pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją atliekant tikrinimą metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis, įvertinus asmenų pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigas, medicininės apžiūros, tiriamųjų medžiagų pristatymo ir ištyrimo, pareigūnų darbo laiko sąnaudas, per
projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „apsvaigęs nuo alkoholio“, „etilo alkoholio koncentracija“, „vengia neblaivumo patikrinimo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalies dispozicija dviejose sakinio vietose po žodžio „psichotropinių“ įrašant žodžius „ar kitų psichiką veikiančių“. Atsižvelgiant į dispozicijos pakeitimus, analogiškai turėtų būti pakeistas ir ANK 71 straipsnio pavadinimas (past. –„Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“), taip pat šio straipsnio 4 dalis. 2. Teikiamo projekto 1 straipsnio lyginamajame variante netiksliai atspindimi projektu daromi pakeitimai (past. – neparodoma, kad keliose vietose po žodžio „narkotinių“ išbraukiamas jungtukas „ar“). 3. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamas ANK 420 straipsnis („Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“). ANK 420 straipsnio 3 dalies dispozicijoje (past. – kvalifikuotas pavojingas vairavimas) siūloma išbraukti nuostatą, susijusią su apsvaigimo patikrinimo vengimu, nors šio straipsnio 4 dalyje (past. – kvalifikuotas chuliganiškas vairavimas) atitinkama nuostata paliekama.
Projekto aiškinamajame rašte rengėjai nurodo tokius teikiamos pataisos motyvus (past. – cituojama, kalba neredaguota): „<...> išbraukiamas vengimas tikrintis apsvaigimą kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, nes vien tik už vengimą tikrintis apsvaigimą (nepadarius kito nusižengimo) ANK siūloma nustatyti nuo 1000 iki 1400 eurų baudą, t. y. padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vengus tikrintis apsvaigimą, galutinė nuobauda bus skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.“ Pabrėžtina, kad tokia pataisa ir jos motyvai kritikuotini. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji administracinės nuobaudos už kelis administracinius nusižengimus skyrimo taisyklė: „Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.“ ANK 420 straipsnio 3 dalyje panaikinus kvalifikuotą atsakomybę už vengimą tikrintis apsvaigimą nustačius pavojingo vairavimo faktą, keltina prielaida, kad atitinkamą veiką (-as) turėsime kvalifikuoti kaip ANK
vieną, o dvi administracines nuobaudas. Priešingu atveju, jeigu tokią veiką (-as) kvalifikuotume tik pagal vieną – pavojingesnį nusižengimą (šiuo atveju
vairavimo požymių. Veiką (-as) kvalifikavus pagal du skirtingus ANK straipsnius, akivaizdu, kad administracinė atsakomybė taptų griežtesnė, nes paskirtos nuobaudos būtų sudedamos.
Tokiu būdu sukuriama teisės spraga, kai vengiant tikrintis apsvaigimą, atsakomybė už pavojingą vairavimą taptų griežtesnė nei už chuliganišką vairavimą, nors pagal esamą ANK 420 straipsnio dalių išdėstymą turėtų būti priešingai (žr. ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalis). Be to, pastebėtina, kad ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalių dispozicijos yra kompleksinio pobūdžio, aprašančios pavojingesnes veikas už projektu keičiamą ANK 422 straipsnio 6 dalies dispoziciją („Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo“). Atsižvelgiant į tai, minimų straipsnių atitinkamų dalių sankcijos turėtų būti tarpusavyje proporcingai subalansuotos. 4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už vengimą pasitikrinti neblaivumą perkeliama iš ANK į BK, atitinkamai turėtų būti pakoreguoti šie ANK straipsniai ir jų dalys: 28 straipsnio 4 dalis, 595 straipsnio 9 punktas, 602 straipsnio 3 dalis, 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 682 straipsnio 2 dalis ir 686 straipsnio 1 dalis. 5. Teikiamo projekto 8 straipsnyje turėtų būti numatytos ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo įgyvendinimo tvarkos nuostatos. Atsižvelgtina į kartu su šiuo projektu teikiamo ir su juo betarpiškai susijusio projekto Reg. Nr. XIIIP-2515 2 straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-11-21
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Vidaus reikalų ministerijos patarėjai Jurgita Laskevičiūtė, Darius Domarkas, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-262 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiama Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalies dispozicija dviejose sakinio vietose po žodžio
„psichotropinių“ įrašant žodžius „ar kitų psichiką veikiančių“.
Atsižvelgiant į dispozicijos pakeitimus, analogiškai turėtų būti pakeistas ir ANK 71 straipsnio pavadinimas (past. –„Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“), taip pat šio straipsnio 4 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio lyginamajame variante netiksliai atspindimi projektu daromi pakeitimai (past. – neparodoma, kad keliose vietose po žodžio
„narkotinių“ išbraukiamas jungtukas „ar“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamas ANK 420 straipsnis („Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“). ANK 420 straipsnio 3 dalies dispozicijoje (past. – kvalifikuotas pavojingas vairavimas) siūloma išbraukti nuostatą, susijusią su apsvaigimo patikrinimo vengimu, nors šio straipsnio 4 dalyje (past. – kvalifikuotas chuliganiškas vairavimas) atitinkama nuostata paliekama. Projekto aiškinamajame rašte rengėjai nurodo tokius teikiamos pataisos motyvus (past. – cituojama, kalba neredaguota): „<...> išbraukiamas vengimas tikrintis apsvaigimą kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, nes vien tik už vengimą tikrintis apsvaigimą (nepadarius kito nusižengimo) ANK siūloma nustatyti nuo 1000 iki 1400 eurų baudą, t. y. padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vengus tikrintis apsvaigimą, galutinė nuobauda bus skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.“ Pabrėžtina, kad tokia pataisa ir jos motyvai kritikuotini.
ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji administracinės nuobaudos už kelis administracinius nusižengimus skyrimo taisyklė: „Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.“ ANK 420 straipsnio 3 dalyje panaikinus kvalifikuotą atsakomybę už vengimą tikrintis apsvaigimą nustačius pavojingo vairavimo faktą, keltina prielaida, kad atitinkamą veiką (-as) turėsime kvalifikuoti kaip ANK 420 straipsnio 1 dalies ir ANK 422 straipsnio 6 dalies sutaptį, ir skirti ne vieną, o dvi administracines nuobaudas. Priešingu atveju, jeigu tokią veiką (-as) kvalifikuotume tik pagal vieną – pavojingesnį nusižengimą (šiuo atveju 422 straipsnio 6 dalį), atitinkama kvalifikacija būtų nepilna, nes neapimtų pavojingo vairavimo požymių. Veiką (-as) kvalifikavus pagal du skirtingus ANK straipsnius, akivaizdu, kad administracinė atsakomybė taptų griežtesnė, nes paskirtos nuobaudos būtų sudedamos. Tokiu būdu sukuriama teisės spraga, kai vengiant tikrintis apsvaigimą, atsakomybė už pavojingą vairavimą taptų griežtesnė nei už chuliganišką vairavimą, nors pagal esamą ANK
420 straipsnio 3 ir 4 dalis).
Be to, pastebėtina, kad ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalių dispozicijos yra kompleksinio pobūdžio, aprašančios pavojingesnes veikas už projektu keičiamą ANK 422 straipsnio 6 dalies dispoziciją („Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo“). Atsižvelgiant į tai, minimų straipsnių atitinkamų dalių sankcijos turėtų būti tarpusavyje proporcingai subalansuotos. Pritarti Siūlytina projekte numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą dispoziciją
„Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių
medžiagų patikrinimo vengimas arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo“ perkelti į 5 dalį ir numatyti vienodą atsakomybę tiek apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tiek vengiančiam patikrinimo nuo tokių medžiagų. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ANK straipsniuose apsvaigimo patikrinimo vengimas yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, taikoma vienoda atsakomybė tiek apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų, tiek vengiantiems patikrinimo. Atitinkamai projekte ANK 420 straipsnio dispozicijoje būtų palikta dabar galiojanti nuostata (išskyrus nuostatas dėl neblaivumo patikrinimo vengimo ir alkoholio vartojimo iki patikrinimo) dėl apsvaigimo patikrinimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vengimo arba narkotinių, psichotropinių ar kitas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atitinkamai nuorodos į ANK 422 straipsnio 6 dalį būtų išbraukiamos šiuo projektu keičiamos ANK 71 straipsnio 1 dalies, 427 straipsnio 1 dalies dispozicijose ir 603 straipsnyje. Taip pat tikslintina 422 str. buvusios 9 d., kuri patobulintame projekte tampa 6 dalimi, atsisakant paskutiniojo sakinio, nes 6 dalis tampa 5 dalimi, o apie ją kalbama priešpaskutiniajame šios dalies sakinyje. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-26 1(N) 8(N) 10(N), 11(N), 12(N)
atsakomybė už vengimą pasitikrinti neblaivumą perkeliama iš ANK į BK, atitinkamai turėtų būti pakoreguoti šie ANK straipsniai ir jų dalys: 28 straipsnio 4 dalis, 595 straipsnio 9 punktas, 602 straipsnio 3 dalis, 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 682 straipsnio 2 dalis ir 686 straipsnio 1 dalis. Pritarti iš dalies ANK 595 str. 9 p. ir 602 str. 3 d., 686 str. 1 d. teisenos užtikrinimo prievartos priemonė - specialiosios teisės patvirtinančio dokumento paėmimas vengiant pasitikrinti neblaivumą suprantamas plačiau, nei tik dokumento patvirtinančio teisę vairuoti kelių transporto priemones paėmimą (pvz., teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę dokumentas). Analogiškai nekeistinas ir ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatytos sąlygos, kai negali būti surašomas nurodymas. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti nustatyta ne tik vairuotojams, bet visiems su eismo įvykių susijusiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į šią pastabą atitinkamai koreguotinas ir teisės akto pavadinimas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje turėtų būti numatytos ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo įgyvendinimo tvarkos nuostatos. Atsižvelgtina į kartu su šiuo projektu teikiamo ir su juo betarpiškai susijusio projekto Reg. Nr. XIIIP-2515 2 straipsnį. Pritarti 6.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė Projekto aiškinamajame rašte yra teigiama, kad BK pakeitimo projektu yra siekiama suvienodinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) ir BK vartojamas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas, o ANK pakeitimai daromi, siekiant suderinti nuostatas su pateiktas BK ir BPK pakeitimais. Atkreiptinas dėmesys, jog SEAKĮ nėra apibrėžtos apsvaigimo nei nuo alkoholio, nei nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų sąvokos, yra apibrėžta tik „neblaivumo“ sąvoka. Dar Administracinių nusižengimų kodekso tobulinimo Teisės ir teisėtvarkos komitete darbo grupėje buvo iškeltas klausimas dėl būtinybės apibrėžti „apsvaigimo“ sąvoką SEAKĮ. To iki šiol nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog SEAKĮ paliekamas „lengvo neblaivumo“ sąvokos vartojimas, nors ANK projektu tai yra braukiama: „45. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas:
1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip
įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata;“ Pritarti iš dalies Apsvaigimo sąvoka numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452.
sąvokos apibrėžtis (asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį) galėtų būti perkelta į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo naujos redakcijos projektą, kuris yra rengiamas ir derinamas Vyriausybėje. Sąvokos „Papildomas vairuotojų mokymas“ koregavimas yra atliekamas, teikiant su įstatymų paketu LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1539 1 straipsnį. 7. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė3 Projekto 3 straipsnio nuostatos yra iš esmės identiškos Seimo nario V. Gailiaus pateikto ir Komitete svarstomo projekto Nr. XIIIP-265 nuostatoms. Todėl siūlytina šiuos projektus svarstyti kartu ir teikti Seimui vieną patobulintą jungtinį projektą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam jungtiniam (sujungtų projektų Nr. XIIIP-2517 ir Nr. XIIIP-265) įstatymo projektui Nr. XIIIP-2517(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-11-21 3, 4, 6, 7 Argumentai: Komiteto patobulintame BK pakeitimo projekte Nr. XIIIP-2515(2) yra nustatyta, kad pagal BK 281¹ str. būtų baudžiamas vairuotojas, kuris „vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas“.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė kiltų tik tokiems vairuotojams, kuriems nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pagal ANK turėtų būti baudžiami tie vairuotojai, kuriems po eismo įvykio vartojusiems alkoholį buvo nustatytas daugiau nei 0,4, bet ne daugiau nei 1,51 promilių, o tais atvejais, kai nėra eismo įvykio, bet asmuo vartojo alkoholį iki patikrinimo, tuomet jam kiltų atsakomybė, jeigu būtų nustatytas daugiau nei 0,4 promilės neblaivumas. Pasiūlymas:
Siūlytina projekto 3, 4, 6, 7 straipsniais keičiamų ANK straipsnių atitinkamose dalyse po žodžio „alkoholį“ ar „alkoholio“ skliaustuose įrašyti žodžius „(nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas“ arba „(nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas)“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 9 , prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, V. Gailius, J. Sabatauskas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė