2
175
gruodžio 20 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 172 straipsnio papildymas
2 dalimi : ,,2.Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti ne daugiau kaip 20 procentų teisę į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes jūrų vandenyse.“
17 2 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3–4 dalimis. 2 straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 175 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip
40 20 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.“
2Pakeisti 175 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jei ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į
40 20 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, jei taikomas 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. ............ d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Dainius Kepenis Bronius Markauskas Ramūnas Karbauskis Simonas Gentvilas Vitalijus Gailius Juozas Baublys Jonas Liesys Viktorija Čmilytė-Nielsen Agnė Bilotaitė Petras Gražulis Vytautas Kamblevičius
DĖL
Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo, papildymo projekto tikslas yra pagerinti verslinės žvejybos sąlygas, subalansuoti žvejybos laivyno pajėgumus su prieinamaisiais žuvų ištekliais, padidinti žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1380/2013, dėl bendros žuvininkystės politikos, 22 straipsnyje numatyta pareiga valstybei narei subalansuoti žvejybos laivyno pajėgumus su žvejybos galimybėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo teisinis reguliavimas jo galiojimo metu sudarys išskirtines sąlygas dviems ūko subjektams dominuoti valdant šprotų ir strimelių žvejybos teises. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 (5) straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog „Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus 14 (2) straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.“ Toks teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas dviems ūkio subjektams (reorganizuotam ūkio subjektui kartu su dalies jo teisių perėmėju) gauti maksimalią beveik 69 procentų šprotų ir
skiriamų žvejybos galimybių.
Įvertinus tai, jog Žuvininkystės įstatymo 17(5) straipsnio 2 dalyje nurodytos 6 procentų šprotų ir 13 procentų strimelių žvejybos galimybės neskirstomos ir paliekamos rezerve, kitiems likusiems 17 ūkio subjektams paskirstoma atitinkamai 25 procentai šprotų ir 21 procentai strimelių žvejybos galimybių. Tokiu būdu šiuos žvejybos galimybių kiekius žvejoja 28 laivai iš 32 atviroje Baltijos jūroje žūklaujančių laivų. Tai dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems dviems ūkio subjektams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17(1) straipsnyje (priimto Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio
daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybių. Tokiu būdu buvo siekiama subalansuoti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis, užtikrinant žvejybos sektoriaus ilgalaikį pelningumą. 2015 m. ūkio subjektams buvo skirtos žvejybos galimybės taikant 40 procentų apribojimą ir įmonės vykdė žvejybą. Tačiau 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17(4) straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatose teigiama, kad ,,11.
Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį.“ bei „12. Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.“ Tokiu būdu leido 17 iš 19 įmonių paskirstyti atitinkamai 25 procentus šprotų ir 21 procentą strimelių žvejybos galimybių ir jas šiuo metu žvejoja 28 laivai iš 32 atviroje Baltijos jūroje žūklaujančių laivų. Tai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.1380/2013 iškeltiems tikslams – subalansavus žvejybos galimybes ir žvejybos pajėgumus, žvejybos laivynas gali tvariai naudoti gamtos išteklius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
nariai Dainius Kepenis
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: 2016 m. birželio 29 d., Nr.XII-2532 Lietuvos Respublikos Seimo priimto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nuostatos turėjo neigiamą poveikį rinkos dalyviams – beveik 69 procentų šprotų ir 66 procentus strimelių Lietuvos Respublikos Baltijos jūroje žūklaujantiems skiriamų žvejybos galimybių valdo du ūkio subjektai, o 17 iš 19 įmonių paskirstoma 25 procentai šprotų ir 21 procentai strimelių žvejybos galimybių. Esant tokiai situacijai būtina peržiūrėti teisinį reguliavimą, kuris nulemia žvejybos galimybių koncentraciją vienam ūkio subjektui.
Akivaizdu, jog Žuvininkystės įstatymo 17(5) straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintos nuostatos neatitinka žvejybos rinkoje susiklosčiusios padėties, pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį, draudžiantį monopolizuoti rinką, bei prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr.1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.1380/2013, dėl bendros žuvininkystės politikos, yra vienas iš žvejybos politiką ES reglamentuojančių teisės aktų, taikomų tiesiogiai nacionalinėje teisėje. Būtent šiame dokumente išdėstytos pagrindinės nuostatos skirtos valstybės narėms už kurių nesilaikymą gali būti skiriama Reglamento 22 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija - proporcingai sustabdytas arba nutrauktas atitinkamos Sąjungos finansinės paramos, kuriuo nustatomas finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014 –
reglamentavimas užtikrins Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1380/2013, dėl bendros žuvininkystės politikos, įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Siūloma sumažinti galimą maksimalią ūkio subjektui skiriamą 40 procentų žvejybos galimybių dalį iki 20 procentų.
Sumažintu žvejybos galimybių kiekiu padidinus
žvejybos Baltijos jūroje sektoriaus ekonominis tvarumas bei žvejybos įmonių pelningumas. Žvejybos laivuose dirba apie 200 jūrininkų. Yra žinoma, kad viena darbo vieta jūroje sukuria 3-5 darbo vietas krante, tokiu būdu sukuriama apie 1000 darbo vietų krante. Tai prisidės prie Klaipėdos regiono socialinės padėties gerinimo. Suteikus daugiau žvejybos galimybių bendrovės galės dirbti pelningiau ir tokiu būdu išsaugos ekonominį gyvybingumą. Bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17(1) straipsnyje (priimto Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 23 d., Nr.XII-1523) išdėstytų nuostatų tikslai užtikrinti žvejybos sektoriaus ilgalaikį pelningumą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Verslinė žvejyba, žuvininkystė, žvejybos kvotos, žvejybos galimybės. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Dainius Kepenis Bronius Markauskas Ramūnas Karbauskis Simonas Gentvilas Vitalijus Gailius Juozas Baublys Jonas Liesys Viktorija Čmilytė-Nielsen Agnė Bilotaitė Petras Gražulis Vytautas Kamblevičius Pareigos Parašas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2016-12-21 Nr. S-2016-8292 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 172 straipsnio papildymo ir 175 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-249 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, bet pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pateiktoms 2016 m. gruodžio 21 d. išvadoje. Taip pat teikiame pastabą dėl informacijos, nurodytos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekto nuostatomis iš esmės reguliuojamas žvejybos galimybių paskirstymas , t. y. taisyklės, kuriomis vadovaujantis Lietuvos Respublika skirsto jai suteiktas žvejybos kvotas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnio nuostatomis valstybės narės, skirstydamos joms suteiktas žvejybos galimybes, turi taikyti skaidrius ir objektyvius kriterijus. Visgi Europos Sąjungos teisės aktuose nėra nustatytos konkrečios valstybėms narėms suteiktų žvejybos kvotų paskirstymo taisyklės ir valstybės šioje srityje turi diskrecijos teisę tiek, kiek įtvirtintos nacionalinės taisyklės neprieštarauja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 nuostatoms, Europos Sąjungos sutartims ir bendriesiems Europos Sąjungos teisės principams. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
1380/2013)
žvejybos pajėgumų nustatymo, bet ne žvejybos galimybių paskirstymo klausimus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 1 dalį valstybė narė, atsižvelgdama į turimas žvejybos galimybes (t. y., žvejybos kvotas) ir į tendencijas bei remdamasi patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis , turi nustatyti priemones reguliuoti savo laivyno žvejybos pajėgumus ir, remdamasi to paties straipsnio 2 dalimi, teikia Europos Komisijai kasmetines ataskaitas apie pusiausvyrą tarp jos laivyno žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių. Tuo atveju, jei iš ataskaitos matyti, kad balanso nėra, valstybė narė parengia veiksmų, kuriais bus pasiektas balansas, planą ir jį įtraukia į teikiamą ataskaitą. Pažymėtina, kad žvejybos pajėgumų reguliavimas yra susijęs ne su kvotų nustatymu, o su žvejybos laivyne esančių laivų registracija, licencijų ir leidimų suteikimu ir panašiomis priemonėmis (kaip pavyzdys nurodytina Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė numatytomis sąlygomis laivą į laivyną įtraukti tik tuo atveju, jei iš jo išbraukiamas kitas laivas). Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Įstatymo projekto aiškinamajamo rašto 4 punkte nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013
tik tuo atveju, jei nebūtų parengtas veiksmų pasiekti balansui tarp žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių planas arba jei Europos Komisijai kartu su ataskaita pateiktas planas nebūtų vykdomas, bet ne už žvejybos galimybių paskirstymo taisykles.
Todėl manytina, kad nebūtų tikslu nurodyti, jog nepriėmus Įstatymo projekto būtų galima sulaukti aiškinamajame rašte nurodytų sankcijų – šių sankcijų atsiradimą lemtų realaus disbalanso tarp žvejybos galimybių ir laivyno žvejybos pajėgumų atveju veiksmų plano nepateikimas Europos Komisijai su kasmet teikiama ataskaita arba pateikto veiksmų plano neįgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai siūlytume tikslinti aiškinamajame rašte pateiktą informaciją. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimus , teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 172 straipsnį 2 dalimi bei, koks šių projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 176 straipsnio, reglamentuojančio teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principus, nuostatomis, t. y., nėra aišku, ar siūlomas teisės į žvejybos galimybes suteikimo apribojimas būtų taikomas ne tik Baltijos jūroje, bet ir kituose jūrų vandenyse (taip pat ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose). Taip pat šiose projekto nuostatose savo turiniu nėra aiški formuluotė „gali turėti ne daugiau kaip
į“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje siūloma dvigubai sumažinti ūkio subjektų teisę į žvejybos galimybes, t. y., siūloma nustatyti, kad „vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, <...> gali turėti teisę į ne daugiau kaip 20 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje“. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 175 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į 20 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 174 straipsnio 1 dalis nustato, kad suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis (t. y., apskaičiuojama ūkio subjekto „istorinė dalis“). Pagal keičiamo įstatymo 175 straipsnio 1 dalį suteikiant teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, ūkio subjekto „istorinė dalis“ gali būti mažinama arba didinama. Taigi, pagal keičiamą įstatymą ūkio subjekto turima „istorinė dalis“ iš esmės yra lemiamas veiksnys, siekiant gauti žvejybos galimybes. Projektu siūloma sumažinti (ne daugiau kaip 20 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje) ūkio subjektų teisę į žvejybos galimybes, tačiau kiti teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai projektu nėra keičiami. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisėkūros proporcingumo, efektyvumo bei aiškumo principus, kadangi siūlomas teisinis reguliavimas galimai neskatintų ūkio subjektų, turinčių istorinę dalį, dydžiu prilygstančią siūlomai nustatyti ribai, savo veikloje siekti veiksnių (pavyzdžiui, naudoti tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus), kurie didintų ūkio subjektui suteikiamą teisę į žvejybos galimybes; taip pat toks siūlomas teisinis reguliavimas, įvertinus keičiamo įstatymo 174 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas, galimai sąlygotų minėtų ūkio subjektų pertvarkymo galimybes. 3.
straipsnio 4 dalyje pateikta netiksli nuoroda į kitą keičiamo įstatymo straipsnį, todėl šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „nurodytus 142 straipsnio“ įrašytina formuluotė „nurodytus šio įstatymo 141 straipsnio“. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 175 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Jei ūkio subjektui“ įrašytini žodžiai „Jeigu ūkio subjektui“ ir vietoj žodžių „jei taikomas“ įrašytini žodžiai „kai taikomas šio įstatymo“. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 172 ir 175 straipsnių pakeitimo įstatymas“; 5.2. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; 5.3. reikėtų atsisakyti projekto 3 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 5.4. atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje nėra numatyta nuostatų, reglamentuojančių įstatymo taikymą. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio pavadinime žodžiai „ir taikymas“ brauktini kaip pertekliniai arba šis projekto straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą; 5.5. nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti poįstatyminių teisės aktų keisti nereikės, tačiau pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį teisės į žvejybos galimybes suteikimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnis pildytinas 2 dalimi su nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nustatant ankstesnį šios dalies įsigaliojimą, o 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 6.
atsižvelgiant į
20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 7. Kadangi projektu siūloma keisti teisės į žvejybos galimybes suteikimo principus, o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą Žemės ūkio ministerija, atlikdama žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą, formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.
Kaimo reikalų komitetas
DĖL
2017-12-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius, Komiteto biuro l. e. p. padėjėja Renata Činskienė, Seimo nario padėjėjas-sekretorius Albinas Brokorius; Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Edita Kriščiūnienė, Ministro Pirmininko patarėjas Aleksandras Muzikevičius, žemės ūkio viceministrai Artūras Bogdanovas ir Saulius Savickas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė ir Žuvininkystės politikos skyriaus vyr. specialistės Ramunė Mickuvienė ir Laima Vaitonytė, „Glimsted“ advokatas Justinas Poderis, Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ pirmininkas Algirdas Aušra, Eršketų asociacijos atstovas Vytautas Mockus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimus, teikiame šias pastabas: 1.
Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17(2) straipsnį 2 dalimi bei, koks šių projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 17(6) straipsnio, reglamentuojančio teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principus, nuostatomis, t. y., nėra aišku, ar siūlomas teisės į žvejybos galimybes suteikimo apribojimas būtų taikomas ne tik Baltijos jūroje, bet ir kituose jūrų vandenyse (taip pat ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose). Taip pat šiose projekto nuostatose savo turiniu nėra aiški formuluotė „gali turėti ne daugiau kaip
į“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-212 1,2
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17(5) straipsnio 4 dalyje siūloma dvigubai sumažinti ūkio subjektų teisę į žvejybos galimybes, t. y., siūloma nustatyti, kad „vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, <...> gali turėti teisę į ne daugiau kaip 20 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje“. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17(5) straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio
skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17(4) straipsnio 1 dalis nustato, kad suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis (t. y., apskaičiuojama ūkio subjekto „istorinė dalis“). Pagal keičiamo įstatymo 17(5) straipsnio 1 dalį suteikiant teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, ūkio subjekto
„istorinė dalis“ gali būti mažinama arba didinama. Taigi, pagal keičiamą
įstatymą ūkio subjekto turima „istorinė dalis“ iš esmės yra lemiamas veiksnys, siekiant gauti žvejybos galimybes. Projektu siūloma sumažinti (ne daugiau kaip 20 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje) ūkio subjektų teisę į žvejybos galimybes, tačiau kiti teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai projektu nėra keičiami. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisėkūros proporcingumo, efektyvumo bei aiškumo principus, kadangi siūlomas teisinis reguliavimas galimai neskatintų ūkio subjektų, turinčių istorinę dalį, dydžiu prilygstančią siūlomai nustatyti ribai, savo veikloje siekti veiksnių (pavyzdžiui, naudoti tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus), kurie didintų ūkio subjektui suteikiamą teisę į žvejybos galimybes; taip pat toks siūlomas teisinis reguliavimas, įvertinus keičiamo įstatymo 17(4) straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas, galimai sąlygotų minėtų ūkio subjektų pertvarkymo galimybes. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17(5) straipsnio 4 dalyje pateikta netiksli nuoroda į kitą keičiamo įstatymo straipsnį, todėl šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „nurodytus 14(2) straipsnio“ įrašytina formuluotė „nurodytus šio įstatymo 14(1) straipsnio“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17(5) straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių
„Jei ūkio subjektui“ įrašytini žodžiai „Jeigu ūkio subjektui“ ir vietoj žodžių
„jei taikomas“ įrašytini žodžiai „kai taikomas šio įstatymo“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-21 1,3
5Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17(2) ir 17(5) straipsnių pakeitimo įstatymas“;
straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
atsisakyti projekto 3 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. 5.4. atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje nėra numatyta nuostatų, reglamentuojančių įstatymo taikymą. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio pavadinime žodžiai „ir taikymas“ brauktini kaip pertekliniai arba šis projekto straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą;
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti poįstatyminių teisės aktų keisti nereikės, tačiau pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį teisės į žvejybos galimybes suteikimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnis pildytinas 2 dalimi su nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, nustatant ankstesnį šios dalies įsigaliojimą, o 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje reikėtų nustatyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
projektu siūloma keisti teisės į žvejybos galimybes suteikimo principus, o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą Žemės ūkio ministerija, atlikdama žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą, formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, 2016-12-20 Priekrantės žuvininkystės ūkio subjektai dar kartą (2015-04-21; 2016-10-24 Nr. R17-1460 ir t. t.) kreipiasi į Jus gerb. valdžios atstovus su prašymu ir siūlymu:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės pasirašytus įsakymus: 2016 m. spalio 27 d. įsakymą Nr.
3D-636 „Dėl perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 3D-680 „Dėl didžiausio leidžiamų naudoti statomųjų tinklų kiekio (metrais) priekrantės žvejybos baruose patvirtinimo“. 2. 2016 m. gruodžio 21 d. vyksiančiame Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdyje, kuriame bus skirstomos perleidžiamosios teisės naudoti Verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai 2017 – 2019 metams, Perleidžiamąsias teises naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai skirstyti tik 2017 metams vadovaujantis, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 10, 11, 13, 17, 17(1), 18, 21, 24, 27, 29, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 46, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 17(2), 17(3), 17(4), 17(5), 17(6), 17(7), 17(8), 17(9), 17(10), 17(11) straipsniais ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 2016 m. birželio 29 d. Nr. XII-2532, 17(3) straipsnio 4 p. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km. 3. Ryšium su tuo, kad atlikti žuvininkystės tyrimų duomenys nėra išsamūs (nenustatyta kiek žuvies sugauta priekrantės bare ir kiek jos pagauta už priekrantės baro ribų, visa tai skaičiuojama empiriškai pritaikius koeficientą, neatsižvelgta į žvejų turimas galimybes žvejoti bare, nepadaryta korekcija meteorologinių sąlygų atžvilgiu.
Visa tai buvo išsakyta susitikimuose su tyrimų rengėjais) reikėtų juos atlikti išsamiau 2017 m. ir tada ruošti įsakymus „Dėl Perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir „Dėl didžiausio leidžiamų naudoti statomųjų tinklų kiekio (metrais) priekrantės žvejybos baruose patvirtinimo“. Nepritarti Siūloma keisti žemės ūkio ministro įsakymus, o ne Žuvininkystės įstatymą. 2. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, 2016-12-21 Priekrantės žuvininkystės ūkio subjektai dar kartą (2015-04-21; 2016-10-24 Nr. R17-1460 ir t. t.) kreipiasi į Jus gerb. valdžios atstovus su prašymu ir siūlymu:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės pasirašytus įsakymus: 2016 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 3D-636 „Dėl perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 3D-680 „Dėl didžiausio leidžiamų naudoti statomųjų tinklų kiekio (metrais) priekrantės žvejybos baruose patvirtinimo“. 2.
2. 2016 m. gruodžio 21 d. vyksiančiame Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdyje, kuriame bus skirstomos perleidžiamosios teisės naudoti Verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai 2017 – 2019 metams, Perleidžiamąsias teises naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai skirstyti tik 2017 metams vadovaujantis, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 10, 11, 13, 17, 17(1), 18, 21, 24, 27, 29, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 46, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 17(2), 17(3), 17(4), 17(5), 17(6), 17(7), 17(8), 17(9), 17(10), 17(11) straipsniais ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas 2016 m. birželio 29 d. Nr. XII-2532, 17(3) straipsnio 4 p. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km. 3. Ryšium su tuo, kad atlikti žuvininkystės tyrimų duomenys nėra išsamūs (nenustatyta kiek žuvies sugauta priekrantės bare ir kiek jos pagauta už priekrantės baro ribų, visa tai skaičiuojama empiriškai pritaikius koeficientą, neatsižvelgta į žvejų turimas galimybes žvejoti bare, nepadaryta korekcija meteorologinių sąlygų atžvilgiu. Visa tai buvo išsakyta susitikimuose su tyrimų rengėjais) reikėtų juos atlikti išsamiau 2017 m. ir tada ruošti įsakymus „Dėl Perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir „Dėl didžiausio leidžiamų naudoti statomųjų tinklų kiekio (metrais) priekrantės žvejybos baruose patvirtinimo“. Nepritarti Siūloma keisti žemės ūkio ministro įsakymus, o ne Žuvininkystės įstatymą. 3.
„Baltijos žvejas“, 2016-12-22 Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“ vienija žvejybą Baltijos jūroje vykdančias įmones (toliau - Asociacija). Tarp Asociacijos narių yra žvejybą Baltijos jūroje vykdančios įmonės UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“. Asociacija buvo informuota apie 2016 m. gruodžio 20 d. įregistruotą žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-I756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-249) (toliau - Projektas). Projektu siūloma iš esmės keisti daugiau kaip 3 metus rengto ir su ministerijomis suderinto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau - Įstatymas), priimto
principus. Projektas savo siūlymais yra analogiškas ir atkartojantis konkretaus ūkio subjekto, t. y. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintoju asociacijos, 2015-10-06 siūlymus, teiktus įstatymo svarstymo Kaimo reikalų komitete metu, kuriems komitetas pagristai nepritarė. Asociacija, atsižvelgusi į Projekto turinį bei 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadą Nr. XIIIP-249 (toliau - Išvada), kuria iš esmės nepritarta Projekte nustatytam teisiniam reguliavimui, teikia šį raštą, kuriuo prašo Lietuvos Respublikos Seimo nariu nepritarti Projekto pateikimui. Šis prašymas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Pirma, Projektas yra nukreiptas konkrečiai prieš dvi žvejybą Baltijos jūroje vykdančias įmones, kas akivaizdžiai prieštarauja investicijų apsaugos, Konstituciniams teisėtų lūkesčių, proporcingumo principams, kas yra konstatuota ir Išvada; Antra, siūlomas įvesti 20 procentų rinkos apribojimas akivaizdžiai yra niekuo nepagrįstas.
Iš Pasiūlymo turinio bei jo aiškinamojo rašto turinio nėra aišku, kodėl siūlomas būtent 20 procentų ribojimas; Trečia, kaip pažymėta Išvadoje, siūlomas įvesti ribojimas neskatina ūkio subjektų konkurencijos, naudojimo aplinkai mažiau žalą darančių žvejybos būdų bei neskatinantis vykdyti žuvies iškrovimų Lietuvoje;
Ketvirta, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai numato teisę ūkio subjektams susijungti, įsigyti kitus juridinius asmenis. Numačius 20 proc. rinkos dalies apribojimą minėtos teisės būtų iš esmės pažeistos. Penkta, jokiuose Lietuvos Respublikos ūkio sektoriuose nėra taikomi draudimai ūkio subjektams viršyti tam tikrą rinkos dalį. Šešta, numačius
ūkinės veiklos laisvė bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai. Taip pat akcentuotina, jog pasiūlymo aiškinamajame rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija:
Baltijos jūroje vykdančių įmonių skaičių;
darbuotojų skaičių;
Asociacijos narių turimų kvotų dalis. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo narių prašome nepritarti Projekto pateikimui. Pritarti
4Lietuvos verslo konfederacija,
2016-12-27 Š. m. gruodžio
papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-249) (toliau - Projektas).
Projektu siūloma iš esmės keisti daugiau kaip 3 metus rengto ir su ministerijomis suderinto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau - {statymas), priimto 2016 m. birželio 29 d., nuostatas, numatančias žvejybos kvotų skirstymo principus. Siūloma sumažinti galimą maksimalią ūkio subjektui skiriamą 40 procentų žvejybos galimybių dalį iki 20 procentų. Lietuvos verslo konfederacijos (toliau - LVK), didžiausios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios verslo organizacijos Lietuvoje, nuomone, šiuo Projektu siūlomos pataisos atkartoja konkretaus ūkio subjekto, t. y., Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos 2015 m. spalio 6 d. (priimto Įstatymo svarstymo metu) teiktus siūlymus, kuriems LR Seimo Kaimo reikalų komitetas tuomet pagrįstai nepritarė. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog šiuo metu galiojantis LR Žuvininkystės įstatymo teisinis reguliavimas buvo priimtas po ilgų ir argumentuotų diskusijų su visais rinkos dalyviais, kurių metų buvo suderintos pozicijos bei atsižvelgta į abiejų pusių prašymus ir esamos rinkos galimybes. Dėl šių priežasčių, LVK nuomone, aiškinamajame Projekto rašte nurodytas įstatymo pataisų tikslas
„subalansuoti žvejybos laivyno pajėgumus su prieinamaisiais žuvų
ištekliais" jau yra įgyvendintas, o projektu siūlomi pakeitimai įvestų perteklinius apribojimus, kurie trukdytų efektyviam rinkos funkcionavimui. Palaikome Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ 2016 m. gruodžio 22 d. siųstame rašte išdėstytus argumentus, prieštaraujančius Projekte siūlomoms pataisoms. Pritardami LR Seimo kanceliarijos teisės departamento š. m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. XIIIP-249 pateiktai rekomendacijai prašome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti LR Vyriausybės išvadą. Pritarti
asociacija ir Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“, 2016-12-30 (2) Žuvininkystės įstatymo Nr.
VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-249) kuo skubesnis svarstymas ir priėmimas yra svarbus žvejų bendruomenei, kadangi 2017 metais gali dar būti skirstomos papildomos ir rezerve likusios žvejybos galimybės. Tai atsilieps žvejybos įmonių ekonominei padėčiai. Bet koks Žuvininkystės įstatymo Nr. V III-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-249) svarstymo atidėjimas blogina žvejų padėtį. Sudėtinga suvokti Kaimo reikalų komiteto sprendimą prašyti Vyriausybės išvados kadangi projektą vienas iš pasirašiusių yra Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, tokiu būdu yra žinoma Vyriausybės pozicija. Taipogi Žuvininkystės įstatymo projektą (Nr. XIIIP-249) pasirašė ir Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Minėjome, kad Žuvininkystės įstatymo projekto (Nr. XIIIP-249) tikslas yra pagerinti daugumą sudarančią smulkiųjų Baltijos jūros žvejų padėtį, padidinti žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą. Sunku įžvelgti galimas korupcijos apraiškas siekiant gerinti visos žvejų bendruomenės verslo sąlygas, todėl kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio vertinimo išvados vertintinas pertekliniu, kuris vilkina įstatymo projekto priėmimą. Seimo statuto 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Seimo statuto 48 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesijų darbų programas, todėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas turi galimybę pareikalauti iš Kaimo reikalų komiteto pateikti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 12 d. posėdžiui išvadas dėl svarstomo Žuvininkystės įstatymo Nr.
VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamiesi Seimo statuto 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko prašome: I. Paraginti Lietuvos Respublikos Kaimo reikalų komitetą pateikti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 12 d. posėdžiui išvadas dėl svarstomo Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. II. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 12 d. plenariniame posėdyje Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-I756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Nepritarti Siūloma projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka nelaukiant Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadų. 6. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“, 2017-01-30 Asociacija Vyriausybės prašo nepritarti įstatymo projektui bei Nutarimo projektui, kadangi jie prieštarauja:
aktų reikalavimams;
užsienio investicijų apsaugos principams;
3Konstituciniams ūkinės veiklos laisvės bei teisinės valstybės principams,
proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktams; Nepritarti Siūlymai teikiami pirminiam Vyriausybės nutarimo projektui. 7. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-02-01 Projektui po pateikimo praeitų metų pabaigoje buvo taikyta ypatinga skuba, priėmimas planuotas jau 2017 m. sausio 12 d., nepaliekant protingo termino svarstymui komitetuose.
Visgi, po aštrių diskusijų, 2016 m. gruodžio 28 d. LR Seimo kaimo reikalų komiteto posėdyje nutarta prašyti Vyriausybės išvados dėl Projekto prieš tęsiant svarstymus pavasario sesijoje. Vyriausybės išvadą patikėta rengti Žemės ūkio ministerijai, kuri, pagal LVK turimą informaciją, neatsiliepė į raštiškus LVK narių žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos
„Baltijos žvejas“ prašymus rengti viešas konsultacijas dėl Projekte siūlomo
reguliavimo ir rengiamo Vyriausybės nutarimo šiuo klausimu. Pažymėtina, jog ši asociacija taip pat nebuvo pakviesta dalyvauti ir pirminiame Projekto rengimo procese. LVK taip pat nebuvo pakviesta dalyvauti konsultacijose dėl šio Projekto, nors jau ne vienerius metus aktyviai teikiame pasiūlymus šio Įstatymo tobulinimui. Tokia valstybės institucijų praktika mums kelia pagrįstas abejones dėl teisėkūros proceso skaidrumo ir socialinio dialogo efektyvumo, nors XVII-osios Vyriausybės programoje įsipareigota šiuos dalykus vystyti. Taip pat pažymėtina, jog Žemės ūkio ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime, kuriuo iš esmės pritariama minėtam Projektui, siūloma leistiną koncentraciją mažinti ne iki 20 proc., o jau iki 25 proc., nes, remiantis Vyriausybės nutarimo projektu, taip būtų atkurtas socialinis teisingumas. LVK nuomone, Vyriausybės nutarimo projekte siūlomas reguliavimas yra neargumentuotas, nesiremia jokiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir ignoruoja tiek LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento, tiek Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos išvadas, kuriose atvirai abejojama, ar siūlomas reguliavimas atitiktų teisėkūros proporcingumo, efektyvumo bei aiškumo principus.
Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos savo išvadose dėl šio Projekto yra konstatavęs, jog Projektas yra paremtas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 22-uoju straipsniu, kuris „reguliuoja žvejybos pajėgumų nustatymo, bet ne žvejybos galimybių paskirstymo klausimus. <...> Pažymėtina, kad žvejybos pajėgumų reguliavimas yra susijęs ne su kvotų nustatymu, o su žvejybos laivyne esančių laivų registracija, licencijų ir leidimų suteikimu ir panašiomis priemonėmis“ . Remiantis šiuo Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos aiškinimu, galima teigti, jog Projektas yra paremtas iškreipta argumentacija. Remiantis pateiktais argumentais, prašome prieš teikiant Vyriausybės išvadą dėl Žuvininkystės įstatymo nr. VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. nr. XIIIP-249) LR Seimui, dėl šiame projekte siūlomo reguliavimo surengti viešas konsultacijas Žemės ūkio ministerijoje, įtraukiant visas suinteresuotas puses. Nepritarti Siūlymai teikiami pirminiam Vyriausybės nutarimo projektui. 8. Žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose asociacija, 2017-02-02 Visų pirma pažymime, jog pritariame Nutarimo projekte numatytam koncentracijos limitų netaikymui žvejybos tolimuosiuose žvejybos sektoriuje. 2016 m. gruodžio
Nr.
XIIIP-249 (toliau - Išvada) konstatuota, jog dėl Projekto teisinio neaiškumo jame nustatytas 20 procentų koncentracijos limitas galimai būtų taikomas ir žvejybai tolimuosiuose žvejybos rajonuose, nors Projekto aiškinamajame rašte apie žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose apskritai nėra kalbama ir jos nesiekiama reguliuoti , teikia šią poziciją dėl Projekto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Asociacija bei jos nariai:
Nutarimo projekte numatytam koncentracijos limitų netaikymui žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose sektoriuje;
Respublikos žemės ūkio ministerijos, kaip Nutarimo projekto rengėjos, prašo panaikinti Nutarimo projekto 2 punkte nustatytą draudimą, kuriuo ribojama reorganizacija. Nepritarti Siūlymai teikiami pirminiam Vyriausybės nutarimo projektui. 9. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“, 2017-03-15 Žvejybos teisių koncentracija yra labai svarbus faktorius. Mūsų žiniomis, nė vienoje ES valstybėje ūkio subjektai neturi didesnės nei 10 procentų žvejybos teisių koncentracijos. Prašome LR Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-249 įsigaliojimą taikyti jau nuo
teises pagal naujai taikomą 25 proc. apribojimą ir suteikti jas nuo 2018 m. bei LR Žuvininkystės įstatyme išsamiai aprašyti įmonių reorganizacijos metu perduodamų atskaitos duomenų tvarką kad būtų išvengta manipuliavimo duomenimis siekiant padidinti žvejybos galimybes. Nepritarti Siūlymai teikiami pirminiam Vyriausybės nutarimo projektui. 10. Advokatų kontora „Glimstedt“ Bernotas ir partneriai, 207-04-03 Asociacija Vyriausybės prašo įpareigoti Ministerija iš esmės tobulinti Nutarimo projektą jame formuojant nepritarimą Įstatymo projektui, kadangi:
projektas prieštarauja Vyriausybės programai ; 2.
Įstatymo projektas prieštarauja ilgalaikiai bei nuosekliai žuvininkystės politikai ;
projektas prieštarauja nuosekliai ir ilgalaikei Ministerijos bei Vyriausybės pozicijai žuvininkystės srityje ;
projektas prieštarauja įstatymams bei Konstitucijos nuostatoms, investicijų apsaugos principui, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principams bei ES teisei; Nepritarti Siūlymai teikiami pirminiam Vyriausybės nutarimo projektui. 11. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“, 2017-04-26 Asociacija, susipažinusi su Naujuoju nutarimo projektu, jam iš esmės nepritaria ir prašo ji tobulinti formuojant jame nepritarimą Įstatymo projektui, kadangi:
1Įstatymo projektas prieštarauja Vyriausybės programai;
2Įstatymo projektas prieštarauja įstatymams bei Konstitucijos nuostatoms,
investicijų apsaugos principui, proporcingumo bei teisėtu lūkesčiu principams bei ES teisei
politikai bei Ministerijos bei Vyriausybės pozicijai žuvininkystės srityje;
partnerių pastabas bei su jais nederintas taip iš esmės pažeidžiant visą eilę Vyriausybės įpareigojimų, teiktu Ministerijai;
nutarimo projekte pateikti teiginiai neatitinka tikrovės; Nepritarti Siūlymai teikiami Vyriausybės nutarimo projektui. 12. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“, 2017-06-28 Asociacija Vyriausybės prašo įpareigoti Ministeriją iš esmės tobulinti Nutarimo projektą jame formuojant nepritarimą Įstatymo projektui , kadangi Įstatymo projekte pateikta informacija yra klaidinanti bei neatitinkanti tikrovės (dėl Įstatymo projekto tikslų, uždavinių bei esamos situacijos).
Atsižvelgus į tai, jog Nutarimo projekte yra pateikiami aiškūs siūlymo nesvarstyti Įstatymo projektą argumentai bei nepateiktas nei vienas argumentas, kodėl Nutarimo projektu yra iš esmės pritariama Įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašome:
Žemės ūkio ministeriją pateikti Vyriausybei 2016 metų Lietuvos laivyno ataskaitą apie pusiausvyrą tarp jos laivyno žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių (angl. - Annual report 2015 to achieve a sustainable balance between fishing capacity and fishing opportunities), 2017 m. gegužės 31 d. pateiktą Europos Komisijai;
Žemės ūkio ministeriją tobulinti Nutarimo projektą jame formuojant nepritarimą Įstatymo projektui. Nepritarti Siūlymai teikiami Vyriausybės nutarimo projektui. 13. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“, 2017-12-19 P r a š o m e Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetą priimti sprendimą g r ą ž i n t i to b u - l i n t i LR žemės ūkio ministerijai LR Žuvininkystės įstatymą , kadangi siūlomas Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimas prieštarauja pateiktoms pagrindinio komiteto išvadoms. Be to, 2017 m. liepos 10 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-451 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, kuriai jau yra pavesta parengti Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jį pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovybei iki 2018 m. I ketvirčio pabaigos.
I ketvirčio pabaigos. Nepritarti Įstatymo projektą pateikė Seimo nariai, o ne Žemės ūkio ministerija, todėl Žemės ūkio ministerijai nesant įstatymo projekto iniciatoriumi, Seimo statuto 150 str. 1 d. 5 p. „grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti“ netaikomas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-01-06 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2016-12-28 prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-249 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu siekiama ūkio subjektams sumažinti teisę į žvejybos galimybes (ne daugiau kaip
galimybių Baltijos jūroje). Taip siekiama subalansuoti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis, užtikrinti žvejybos sektoriaus ilgalaikį pelningumą ir suteikti galimybę gauti teisę į žvejybos galimybes platesniam ūkio subjektų ratui, kartu mažinti galimybes minėtas teises gauti išskirtines sąlygas turintiems dviem ūkio subjektams, todėl esminių pastabų ar pasiūlymų dėl projekto neturime. Pažymime, kad:
1) Analizuodami teisinį reguliavimą, susijusį su žvejybos kvotų paskirstymo procesu, išskyrus šį projektą, pastebime tendenciją, kad prieš kasmetinių kvotų paskirstymą kiekvienu parengtu projektu siekiama skaidrinti žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo procedūras, tačiau nustatant ar keičiant žvejybos galimybių skirstymo principus kai kuriomis nuostatomis siekiama sudaryti išskirtines sąlygas tam tikriems ūkio subjektams.
2) Atlikę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 17(1), 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 17(2), 17(3), 17(4), 17(5), 17(6), 17(7), 17(8), 17(9), 17(10), 17(11) straipsniais ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2532 antikorupcinį vertinimą, pateikėme nuomonę, kad teisinis reguliavimas sukuria išskirtines sąlygas vienam ūkio subjektui gauti teises į žvejybos galimybes ir sustiprina istoriškumo principo dominavimą, kuris iš visų nustatytų teisės į žvejybos galimybes suteikimo principų leistų užimti dominuojančią vietą žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje vienam ar keliems ūkio subjektams. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-01- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-249 (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, bet pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pateiktoms 2016 m. gruodžio 21 d. išvadoje. Taip pat teikiame pastabą dėl informacijos, nurodytos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Įstatymo projekto nuostatomis iš esmės reguliuojamas žvejybos galimybių paskirstymas , t. y. taisyklės, kuriomis vadovaujantis Lietuvos Respublika skirsto jai suteiktas žvejybos kvotas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnio nuostatomis valstybės narės, skirstydamos joms suteiktas žvejybos galimybes, turi taikyti skaidrius ir objektyvius kriterijus. Visgi Europos Sąjungos teisės aktuose nėra nustatytos konkrečios valstybėms narėms suteiktų žvejybos kvotų paskirstymo taisyklės ir valstybės šioje srityje turi diskrecijos teisę tiek, kiek įtvirtintos nacionalinės taisyklės neprieštarauja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 nuostatoms, Europos Sąjungos sutartims ir bendriesiems Europos Sąjungos teisės principams. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013)
rašte, reguliuoja žvejybos pajėgumų nustatymo, bet ne žvejybos galimybių paskirstymo klausimus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 1 dalį valstybė narė, atsižvelgdama į turimas žvejybos galimybes (t. y., žvejybos kvotas) ir į tendencijas bei remdamasi patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis , turi nustatyti priemones reguliuoti savo laivyno žvejybos pajėgumus ir, remdamasi to paties straipsnio 2 dalimi, teikia Europos Komisijai kasmetines ataskaitas apie pusiausvyrą tarp jos laivyno žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių. Tuo atveju, jei iš ataskaitos matyti, kad balanso nėra, valstybė narė parengia veiksmų, kuriais bus pasiektas balansas, planą ir jį įtraukia į teikiamą ataskaitą.
Pažymėtina, kad žvejybos pajėgumų reguliavimas yra susijęs ne su kvotų nustatymu, o su žvejybos laivyne esančių laivų registracija, licencijų ir leidimų suteikimu ir panašiomis priemonėmis (kaip pavyzdys nurodytina Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė numatytomis sąlygomis laivą į laivyną įtraukti tik tuo atveju, jei iš jo išbraukiamas kitas laivas). Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Įstatymo projekto aiškinamajamo rašto 4 punkte nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalies 3 pastraipoje įtvirtintos sankcijos taikytinos tik tuo atveju, jei nebūtų parengtas veiksmų pasiekti balansui tarp žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių planas arba jei Europos Komisijai kartu su ataskaita pateiktas planas nebūtų vykdomas, bet ne už žvejybos galimybių paskirstymo taisykles. Todėl manytina, kad nebūtų tikslu nurodyti, jog nepriėmus Įstatymo projekto būtų galima sulaukti aiškinamajame rašte nurodytų sankcijų – šių sankcijų atsiradimą lemtų realaus disbalanso tarp žvejybos galimybių ir laivyno žvejybos pajėgumų atveju veiksmų plano nepateikimas Europos Komisijai su kasmet teikiama ataskaita arba pateikto veiksmų plano neįgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai siūlytume tikslinti aiškinamajame rašte pateiktą informaciją. Pritarti
3Žemės ūkio ministerija,
2017-05-09 Žemės ūkio ministerija teikia savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-249 (toliau – Įstatymo projektas). 1. Žemės ūkio ministerija laikosi nuomonės, kad Įstatymo projektas ne iki galo įgyvendina Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa),
Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-249“ projektu (toliau – Nutarimo projektas) siūlome Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Nesutinkame su teiginiu, kad Įstatymo projektas prieštarauja Vyriausybės programai. Vyriausybės programos antrajame skirsnyje yra numatyta tausojanti ir įtrauki plėtra. Pagal Vyriausybės programos 198 punktą „tausojančios ir įtraukios plėtros koncepcija apima teisingumo, lygių galimybių, orių darbo sąlygų ir aplinką tausojančios ekonominės veiklos principus. Lygios galimybės – tai verslo ir gyventojų prieigos prie rinkų ir išteklių bei nešališko ir kompetentingo reguliavimo užtikrinimas. Kartu svarbiausioji tausojančios ir įtraukios plėtros sąlyga yra socialinė verslo atsakomybė – verslo suvokimas, kad jis taip pat reikšmingai formuoja visuomenės mikroklimatą, ir todėl, greta pelno siekimo, ilgalaikiam ir darniam verslui būtina ne tik nepažeisti įstatymų, bet ir laikytis jų dvasios, etinių standartų, siekti teisines normas viršijančių visuomeninių tikslų, tokių kaip sveikesnė, draugiškesnė visuomenė, gyventi palankesnė aplinka, laimingesni darbuotojai.“ Nesilaikant šių principų, plėtra tampa netvari dėl kylančios socialinės ir politinės įtampos, galimų konfliktų ir gamtos išteklių eikvojimo.
Žuvų ištekliai yra riboti, teisės į žvejybos galimybes yra paskirstomos iš esmės vadovaujantis istoriniu principu, be to, naujas ūkio subjektas gali registruoti žvejybos laivą ir pradėti verslinę žvejybą tik vietoj savo registruotą žvejybos laivą arba laisvą žvejybos pajėgumą pardavusio ūkio subjekto, todėl laisva rinka šiame sektoriuje beveik neveikia, o verslo ir gyventojų prieiga prie išteklių yra labai apribota. Be to, susipriešinus dėl žvejybos kvotų paskirstymo verslinės žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje veikiančioms įmonėms, yra kilusi socialinė ir politinė įtampa, plėtra tapusi netvari. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis tokioje uždaroje rinkoje neturėtų būti taikoma įprastinė dominavimo prezumpcija (t. y. 40 proc.), reikėtų nustatyti mažesnę teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje ribą vienam ūkio subjektui, tokiu būdu sudarant geresnes sąlygas tausiai ir įtraukiai plėtrai. 2. Nuo 2015 metų Žuvininkystės įstatyme buvo numatyta 40 proc. individualių žvejybos galimybių riba vienam ūkio subjektui. Iki tol įstatymu visai nebuvo ribojamos vienam ūkio subjektui suteikiamos individualios žvejybos galimybės, o Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.
3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“, 2013–2014 metais galiojo 80 proc. žvejybos kvotų riba vienam ūkio subjektui. Taigi 2015 metais buvo nustatyta per pusę mažesnė žvejybos kvotų riba vienam ūkio subjektui (sumažinta nuo 80 iki 40 proc.). Tokiu apribojimu Seimas siekė išvengti išskirtinės monopolinės padėties susidarymo tarp ūkio subjektų ir suteikti galimybę visoms įmonėms plėtoti verslą. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus Jūsų rašte nurodyti teiginiai, kad Įstatymo projektas prieštarauja ilgalaikei ir nuosekliai žuvininkystės politikai, yra nevisai pagrįsti. 3. Žemės ūkio ministerija sutinka, kad Įstatymo projekte nustatytas 20 proc. koncentracijos limitas vienam ūkio subjektui yra nepagrįstas ir kad Įstatymo projektas negali įsigalioti 2017 m., nes tokiu atveju būtų pažeisti teisėti ūkio subjektų lūkesčiai. Tačiau pasibaigus suteiktų teisių į žvejybos galimybes galiojimui, ūkio subjektams bus iš naujo suteikiamos teisės į žvejybos galimybes 2020 ir vėlesniems metams, kurios gali būti paskirstytos pagal kitus, negu šiuo metu yra nustatyta Žuvininkystės įstatyme, principus. Jūsų teiginys, kad 20 proc. teisės į žvejybos galimybes apribojimas vienam ūkio subjektui reiškia ūkio subjektų turimų turtinių teisių nusavinimą, yra visiškai nepagrįstas, nes Įstatymo projekto įsigaliojimą nukėlus iki kito teisių į žvejybos galimybes paskirstymo 2020 ir vėlesniems metams, šiuo metu ūkio subjektų turimos teisės į žvejybos galimybes bus įgyvendintos, kadangi jos galioja 3 kalendorinius metus – 2017, 2018, 2019 metus. Seimas turi teisę keisti galiojančius įstatymus keisdamas ir ūkio subjektų veiklos sąlygas.
Berlington Hungary Tanácsadó és Szolgáltató kft ir kt. prieš Magyar Állam (C-98/14) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasisakė, kad teisinio saugumo principu, kuris susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principu, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms. Tačiau ūkio subjektas negali tikėtis, jog teisės aktai liks visiškai nepakeisti, ir gali ginčyti tik tokio pakeitimo įgyvendinimo tvarką. Nutarimo projektas buvo grąžintas Vyriausybės kanceliarijos Žemės ūkio ministerijai tobulinti. Kadangi Nutarimo projektas buvo pakeistas, kai kurios Jūsų rašte pateiktos pastabos yra nebeaktualios. Pataisytas pagal Vyriausybės kanceliarijos pastabas Nutarimo projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir socialiniams partneriams ir šiuo metu taisomas pagal gautas pastabas. Nutarimo projektu siūloma pritarti Įstatymo projektui, tačiau jo nesvarstyti Seime, nes jis ne iki galo įgyvendina Vyriausybės programą ir neišsprendžia verslinės žvejybos sektoriaus problemų. Pritarti Informacija teikiami Vyriausybės nutarimo projektui. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-07-05 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17(2) straipsnio papildymo ir 17(5) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-249 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių: 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 105.4 papunkčio nuostatas, turi parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – Žuvininkystės įstatymas) pakeitimo įstatymo projektą. Keisti Žuvininkystės įstatymą reikia tam, kad būtų suderinti žvejybos pajėgumai su žvejybos galimybėmis ir taip užtikrintas kiekvieno laivyno segmento ilgalaikis pelningumas, nustatyti skaidrūs ir objektyvūs žvejybos galimybių skirstymo kriterijai, kurie leistų deramai atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinės ir ekonominės sanglaudos ir darnios plėtros poreikius. Įstatymo projekte numatytų teisinio reglamentavimo pakeitimų nepakanka šiai Vyriausybės programos nuostatai įgyvendinti. Nepritarti Vyriausybės nutarimas neaiškus, juo Įstatymo projektui pritariama, tačiau siūloma jo nesvarstyti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) svarstoma byla C-540/16, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p.
22), 17 straipsnis ir 2 straipsnio 5 dalies c punktas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsnius, aiškintini taip, kad valstybei narei naudojantis 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta diskrecija draudžiama pasirinkti jai paskirtų žvejybos kvotų paskirstymo metodą, lemiantį nevienodas sąlygas šioje srityje veiklą vykdantiems ūkio subjektams varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jei toks metodas yra pagrįstas skaidriu ir objektyviu kriterijumi. Nuo Teisingumo Teismo išaiškinimo byloje C-540/16 gali priklausyti reikiamų Žuvininkystės įstatymo pakeitimų pobūdis ir apimtis. Nepritarti Vyriausybės nutarimas neaiškus, juo Įstatymo projektui pritariama, tačiau siūloma jo nesvarstyti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
ištekliai riboti, teisės į žvejybos galimybes paskirstomos iš esmės vadovaujantis istoriniu principu, be to, naujas ūkio subjektas gali registruoti žvejybos laivą ir pradėti verslinę žvejybą tik vietoj savo registruotą žvejybos laivą arba laisvą žvejybos pajėgumą pardavusio ūkio subjekto, todėl laisva rinka verslinės žvejybos jūrų vandenyse sektoriuje praktiškai neveikia. Tokioje uždaroje rinkoje neturėtų būti taikoma įprastinė dominavimo prezumpcija (tai yra 40 procentų), reikėtų nustatyti mažesnę teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje ribą vienam ūkio subjektui, laikantis konstitucinio proporcingumo principo. Pažymėtina, kad siūlymas Žuvininkystės įstatymo 17(5) straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti konkrečią teisės į 20 procentų žvejybos galimybių Baltijos jūroje ribą vienam ūkio subjektui Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįstas pakankamai aiškiais ir objektyviais duomenimis, jame nepateikta ir jokių argumentų dėl apribojimo tolimuosiuose žvejybos rajonuose nustatymo.
Be to, Žuvininkystės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios teisių į žvejybos galimybes sistemą, įsigaliojo tik 2016 m. lapkričio 1 d., todėl vertinti realų šios sistemos ir šiuo metu taikomų apribojimų poveikį verslinės žvejybos jūrų vandenyse sektoriui dar anksti. Vien tik sumažinus vieno ūkio subjekto turimos teisės į žvejybos galimybes apribojimą, nebus pasiekti Vyriausybės programoje užsibrėžti tikslai. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse sektoriaus problemas spręsti reikėtų keičiant daugiau, nei siūloma Įstatymo projekte, Žuvininkystės įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai kiekybiškai žymūs ir neaišku, kaip jie paveiktų žvejybos Baltijos jūroje sektorių; žvejybai tolimuosiuose žvejybos rajonuose šie pakeitimai atsilieptų neigiamai. Reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio, nes įsigaliojus šiam straipsniui gali būti nepasinaudota Lietuvos žvejybos galimybėmis tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Kadangi Žuvininkystės įstatymo 172 straipsnis taikomas visiems jūrų vandenims, vieno ūkio subjekto turimos teisės į žvejybos galimybes apribojimas iki 20 procentų būtų taikomas ir žvejybai tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Tolimuosiuose žvejybos rajonuose vykdantiems verslinę žvejybą ūkio subjektams toks pasiūlymas visiškai nepriimtinas dėl šių priežasčių:
dalis Lietuvai skiriamų žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose galimybių labai mažos, kad jas apsimokėtų išnaudoti su keliais žvejybos laivais. Netgi kelių rūšių žuvų žvejybos galimybes išnaudoja vienas laivas.
Pavyzdžiui, Lietuvai 2017 metais skirtos šios žvejybos tam tikruose Atlanto vandenyno rajonuose galimybės: 10 tonų melsvųjų molvų, 18 tonų rombinių rajožuvių, 37 tonos juodųjų paltusų, 159 tonos atlantinių skumbrių, 98 tonos raudonųjų plekšnių. Jeigu tokios mažos žvejybos galimybės būtų išskaidytos po 20 procentų ir paskirstytos skirtingoms įmonėms, pajamos iš sugautų žuvų pardavimo nepadengtų nuplaukimo į tolimuosius žvejybos rajonus sąnaudų, taigi veikla būtų nuostolinga. 3.2. Skiriamų kiekvienai Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybei narei, tarp jų ir Lietuvai, žvejybos pačiame tolimiausiame žvejybos rajone – Pietų Ramiajame vandenyne – galimybių nepakanka nė vienai iš jų, todėl susitarusios jos sujungia visas turimas galimybes ir žvejoja paeiliui kas keleri metai. Pavyzdžiui, Lietuvai 2016 metais skirta Peru stauridžių kvota – 4 917 tonų, o visai ES – 28 100 tonų. Žvejybos Pietų Ramiajame vandenyne sąnaudos – apie 9 mln. eurų, o stauridžių 1 kilogramo kaina – nuo 22 iki 88 centų, todėl tik visos ES žvejybos kvotos pakanka tokioms sąnaudoms padengti ir pelningai veiklai užtikrinti. 3.3. Šiuo metu tolimuosiuose žvejybos rajonuose su Lietuvos valstybės vėliava žvejoja tik 5 įmonės. Žvejybos laivai pritaikyti gaudyti tam tikrų rūšių žuvis, įmonės pasiskirsčiusios žvejybos rajonus. Jeigu visos žvejybos galimybės būtų išskaidytos po 20 procentų, įmonės nepretenduotų į tas žvejybos galimybes, kuriomis negali pasinaudoti, nes neturi įrangos, ir plaukioti tarp skirtingų žvejybos rajonų didelius atstumus neturint pakankamai didelių žvejybos galimybių yra nuostolinga. Nepritarti Vyriausybės nutarimas neaiškus, juo Įstatymo projektui pritariama, tačiau siūloma jo nesvarstyti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-07-05 4.
Pagal Žuvininkystės įstatymo 17(4) straipsnio 12 dalį „reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis“. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato, kaip turi būti paskirstomos teisės ir pareigos skaidymo būdu reorganizuojamo ūkio subjekto teisių ir pareigų perėmėjams. Pavyzdžiui, paskirsčius reorganizuoto skaidymo būdu ūkio subjekto duomenis jo teises ir pareigas perėmusiems ūkio subjektams pagal atskirų laivų sugautų žuvų kiekius, suteikiant teisę į žvejybos galimybes pagal Žuvininkystės įstatymo 17(4) straipsnį viena įmonė gali pasirinkti tuos 3 metus, kuriais prieš reorganizavimą buvusi įmonė daugiausia žuvų sugavo jai atitekusiu laivu, kita įmonė gali pasirinkti kitus 3 metus, kuriais daugiausia žuvų sugauta jai perduotu laivu. Taigi po reorganizavimo tęsiančioms veiklą skirtingus 3 metus pasirinkusioms įmonėms įskaityti reorganizuotos įmonės sugautų žuvų kiekių duomenys kartu sudėti būtų didesni už buvusios iki reorganizavimo įmonės duomenis bet kuriuo iš pasirenkamų 3 metų periodu. Vadinasi, reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmę ūkio subjektai kartu gali gauti daugiau teisių į žvejybos galimybes, negu galėtų gauti prieš reorganizavimą buvusi viena įmonė, jeigu nebūtų reorganizuota ir nebūtų Žuvininkystės įstatymo 17(5) straipsnio 4 dalyje nustatyto apribojimo.
Jeigu suteikiamų teisių į žvejybos galimybes padidėtų vieniems ūkio subjektams, kiti ūkio subjektai jų gautų mažiau, negu turėtų būti suteikta pagal atskaitos duomenis, todėl nepakeitus Žuvininkystės įstatymo 17(4) straipsnio 12 dalies ir nenustačius, kaip turėtų būti įskaitomi reorganizuotų jungimo ir skaidymo būdais ūkio subjektų duomenys skaičiuojant reorganizuotų ūkio subjektų teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų atskaitos duomenis, skirstant teises į žvejybos galimybes, galėtų būti pažeistas proporcingumo principas ir kitų asmenų teisės. Įstatymo projektas neturėtų būti svarstomas kartu nepakeičiant ir Žuvininkystės įstatymo 17(4) straipsnio 12 dalies. Nepritarti Vyriausybės nutarimas neaiškus, juo Įstatymo projektui pritariama, tačiau siūloma jo nesvarstyti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Žuvininkystės įstatymo 17(7) straipsnio 6 dalies 3 punktą „jei ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos galimybes Baltijos jūroje, negu nustatyta šio įstatymo 17(5) straipsnio 4 dalyje, teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti šio įstatymo 17(5) straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, panaikinama“. Sumažinus Žuvininkystės įstatymo 17(5) straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, kaip siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnyje, keli ūkio subjektai turėtų teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes, negu būtų apribota.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs –
„neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių
apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise ( inter alia 2003 m. kovo 4 d.,
pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių ( inter alia
(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. KT1-N1/2017), todėl siūlomi ūkio subjektų veiklos ribojimai turėtų būti skirti ateičiai. Pagal Žuvininkystės įstatymo 17(2) straipsnio 2 dalį ūkio subjektams yra suteiktos teisės į žvejybos galimybes 3 kalendoriniams metams ir jos turėtų būti išlaikytos nustatytą laiką.
Ūkio subjektams suteiktų 3 kalendoriniams metams (2017, 2018, 2019 metams) teisių į žvejybos galimybes galiojimo pabaigoje, tai yra 2019 metų pabaigoje, turės būti iš naujo paskirstytos teisės į žvejybos galimybes kitam laikotarpiui, kad nuo
teises į 2020 ir vėlesnių metų žvejybos galimybes. Siekiant nepažeisti ūkio subjektų teisėtų lūkesčių, Įstatymo projekto nuostatos turėtų įsigalioti 2019 m. lapkričio 1 dieną. Be to, turėtų būti nustatyta, kad jos taikomos suteikiant teises į 2020 ir vėlesnių metų žvejybos galimybes, kai pagal ūkio subjektų turimas teises į žvejybos galimybes jau bus paskirstytos visos 2017–2019 metų žvejybos galimybės. Prieš 3 mėnesius iki Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo turėtų būti priimti ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, kad ūkio subjektai galėtų pasirengti jų veiklos reguliavimo pokyčiams. Nepritarti Vyriausybės nutarimas neaiškus, juo Įstatymo projektui pritariama, tačiau siūloma jo nesvarstyti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta, nepateikta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius