Projekto lyginamasis variantas
8,
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
taip:
„1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti
daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti
vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 11¹ straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“. 3 straipsnis. 11² straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes,
dalyvauja organizuojant šių pakuočių atliekų priėmimą, užtikrina, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“. 2. Pakeisti įstatymo 11² straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) susitarimais su šio įstatymo 8 straipsnio 2
dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais ar kitų vietų, nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, valdytojais grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
straipsnį 11 dalimi ir išdėstyti ją taip: „11. Jei administratorių yra daugiau nei vienas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras nustato administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarką“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d. 2. Aplinkos ministerija šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pakeitimams įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė,
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pakuočių pardavėjai turi organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. 4.
daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo, jei ne toliau kaip 150 m atstumu miestuose, o kaimų ir miestelių vietovėse ne toliau kaip 500 m atstumu, kitas pakuočių pardavėjas organizuoja tokių pakuočių surinkimą. Tokiu atveju pakuočių pardavėjas privalo gerai matomoje vietoje iškabinti informaciją apie artimiausią pakuočių priėmimo vietą.“
straipsnio pakeitimas
11² straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes, dalyvauja organizuojant šių pakuočių atliekų priėmimą, skatina, kad kiekvieno kaimo seniūnijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys.“
11² straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) susitarimais su šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais pakuočių pardavėjais ar kitų vietų, nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, valdytojais grindžiamas galimybes atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Virginija Vingrienė,
projekto tikslai ir uždaviniai Nuo 2016 m. vasario 1 d. įvesta užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema, reglamentuojama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu. Užstato pakuočių atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas susietas su šių pakuočių pardavimo vietomis, pareigą taikant diferencijuotai – miestuose pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių prekybos plotas 300 kv. m ir daugiau, kaimo vietovėse visoms be išimties pardavimo vietoms. 2017 m. spalio
d., miestelių ir kaimo parduotuvėms taip pat įvedamas pareigos dalyvauti sistemoje slenkstis – 60 kv. m prekybos plotas. Įstatymas numato, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina užstato pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis, kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir surenkamų pakuočių atliekų kiekį, arba kompensuoja pardavėjams jų patirtas šio pobūdžio sąnaudas. Šie ekonominiai veiksniai lėmė, jog miestų parduotuvėse naudojamos automatizuoto pakuočių atliekų priėmimo priemonės – vadinamieji taromatai, o daugumoje miestelių ir kaimo parduotuvių vykdomas rankinis priėmimas. Priimant grąžinamas gėrimų užstato pakuotes, pardavėjai, atliekantys tai rankiniu būdu, lyginant su pardavėjais, aptarnaujančiais automatizuoto surinkimo priemones - taromatus, yra diskriminacinėse sąlygose. Užstato sistemos administratoriaus nustatytas mažas ir išlaidų pardavėjams nepadengiantis rankinio priėmimo sąnaudų kompensavimo tarifas (EUR/vnt.), kai tuo tarpu pardavėjams, atliekantiems surinkimą taromatais, faktiškai garantuojamas pelnas.
Rankinio priėmimo proceso higieninių sąlygų užtikrinimas yra sudėtingas, o kartais ir net neįmanomas. Negana to, reikalingas santykinai didelis pakuočių tvarkymui skiriamas plotas (lyginant su visu prekybos plotu), ženkliai sumažinamas prekybos ploto panaudojimo efektyvumas. Priimant rankiniu būdu, jei pardavėjas nustato, jog grąžinama pakuotė dalyvauja užstato sistemoje, vartotojui grąžinamas užstatas, tačiau tai nereiškia, kad konkreti pakuotė užstato sistemos administratoriaus bus apskaityta kaip tinkama, o pardavėjui bus apmokėta – pakuotės „tinkamumas“ nustatomas tik užstato sistemos administratoriaus skaičiavimo centre. Pažymėtina, kad priimta pataisa (įsigalioja nuo 2019-05-01) dėl minimalaus ploto (60 m²) kaimo parduotuvėms privalomai priimti grąžinamas pakuotes aukščiau išvardintų sąlygų faktiškai nepašalina ir nuo prievolės išlaisvina tik nežymią kaimo prekybininkų dalį. Užstato už pakuočių atliekas sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams. Patogiomis grąžinti užstato pakuotes vietomis yra ne vien jų pardavimo vietos. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Pakuočių surinkimas ne vien jų pardavimo vietose kaimo vietovėse ir miesteliuose leistų efektyviai ir centralizuotai spręsti užstato grąžinimo problemas, kylančias dėl ribotų parduotuvių plotų ir nepakankamai kompensuojamų rankinio surinkimo sąnaudų. Ypač svarbu ieškoti išeičių einant užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių plėtros keliu.
Šiuo metu komitetai svarsto įstatymo pakeitimo, siūlančio į užstato sistemą įtraukti vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą (pataisai pritarta po pateikimo dar
perdirbimui teikiant švarią ir kokybišką žaliavą. Antra – užstato už pakuotes sistema yra puiki priemonė kelti visuomenės aplinkosauginę kultūrą, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą, tinkamus atliekų rūšiavimo įgūdžius, tad surinkimo priemonių prieinamumas vartotojams turi būti kuo platesnis. Užstato už pakuotes sistema, lyginant su kitomis atliekų surinkimo sistemomis, pagrįsta išskirtiniu apskaitos bruožu – tiksliu priimamų (grąžinamų) pakuočių vienetų skaičiaus vertinimu. Tai pasiekiama naudojant automatizuotas apskaitos priemones, vadinamuosius taromatus, arba rankiniu būdu priimtas pakuotes perskaičiuojant automatizuotame skaičiavimo centre. Apskaitos informacijos nešėjas – pakuotės etiketėje esantis specialus užstato sistemos ženklas ir prekės brūkšninis kodas. Tai reiškia, jog konkretus užstato sistemos administratorius, sudarydamas pavedimo sutartis su gamintojais ir importuotojais, sudaro tik jo administruojamoje sistemoje dalyvaujančių pakuočių informacinį registrą, o jo valdomos automatizuotos priemonės priima ir apskaito tik pakuotes, informacija apie kurias yra registre. Esant keliems užstato sistemos administratoriams, vieningos ir patogios vartotojams užstato pakuočių grąžinimo sistemos veikimas galimas tik administratoriams tarpusavyje bendradarbiaujant arba teisės aktais nustatant jų tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką. Priešingu atveju užstato sistemos administravimo rinkoje gali veikti tik dominuojančią persvarą pradiniu sistemos veikimo laikotarpiu įgijęs administratorius.
Užstato sistemos įvedimas nėra tik išoriškai paprastas vartotojams nustatyto užstato dydžio – 10 centų už pakuotę „palikimo ir grąžinimo“ veiksmas, bet ir papildomi pakuočių žymėjimo, administravimo, surinkimo sąnaudų ir kiti kaštai. Konkurencijos nebuvimas lėmė nepagrįstai aukštą užstato sistemos kainą. Parengus ir patvirtinus siūlomam įstatymo papildymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus ir pradėjus veikti kito užstato administratoriaus sistemai, gėrimų pakuočių užstato sistemos veikla – pakuočių priėmimas iš vartotojų ir užstato grąžinimas Lietuvoje nesutriks, konkurencija lems didesnį sistemos administravimo atvirumą gamintojams ir importuotojams bei prekybininkams, jų pasirinkimo laisvės apribojimų panaikinimą, išaugusį patogumą vartotojams, atsirandant papildomoms ir efektyvesnėms pakuočių priėmimo vietoms, užstato sistemos kaštų mažėjimą vartotojams, gamintojams ir importuotojams. Tam, kad būtų užtikrinamos aiškios ir sklandžios užstato sistemos administratorių konkurencijos sąlygos, poįstatyminiam teisės aktui, nustatančiam administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, siūlytinas viešosios sutarties principo taikymas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis yra parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11¹, 11² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Įstatymo projekto tikslas – keisti įstatymo nuostatas, kuriomis būtų panaikinta prievolė kaimo parduotuvėms priimti grąžinamas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas ir būtų nustatoma galimybė užstato sistemos administratoriui kiekvienos kaimo seniūnijos teritorijoje įrengti bent po vieną automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginį, įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis, papildyti įstatymą nuostata, numatančia užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių veiklos derinimą ir tarpusavio veiklos principus detalizuoti įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 8 straipsnio „Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje“ 2 d. nustatyta, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik bendrojo ploto (ne prekybos ploto!) riba yra 90 kv. m. 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui Nr.
XIII-681 (priimtas 2017-10-12), nuo pareigos priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą bus atleisti vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjams, kuriems taikomos išimtys, liks teisė dalyvauti užstato sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik kitos prekybos ploto ribos – nuo pareigos atleidžiami pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turi pareigą (įstatymo 11² str. 2 d. 4 p.) aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo lėšomis užtikrina automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą ir techninę priežiūrą arba kompensuoja pakuočių pardavėjams jų įsigytų ir (ar) išsinuomotų automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių, atitinkančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus nustatytus techninius reikalavimus, remonto bei techninės priežiūros sąnaudas.
Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius įstatymu nustatytos pareigos aprūpinti šių pakuočių pardavėjus pakuotėms priimti skirtomis priemonėmis neturi (įstatymo 11¹ str.). Galiojanti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcija vienkartinių ir daugkartinių užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių grąžinimą sieja tik su jų prekybos vietomis (8 str. 3 ir 4 d.) – pardavėjai privalo priimti visas pakuočių atliekas ir pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne ir organizuoti vienkartinių pakuočių atliekų ir (ar) daugkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija (pakeitimai 2014-05-08 Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-864) nenumato kelių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo reglamentavimo bei taip sudaro ilgalaikę teisinio vakuumo situaciją. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projekte siūloma panaikinti pareigą (paliekant teisę) kaimo vietovių pardavėjams priimti rankiniu būdu grąžinamas daugkartines ir vienkartines pakuotes, o daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams nustatyti pareigą užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių ir vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Šiuo įstatymo pakeitimu būtų pašalintos kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomos diskriminacinės užstato pakuočių priėmimo sąlygos. Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Susitarimais su šių vietų valdytojais užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius taip pat, kaip ir su prekybos vietų valdytojais (įstatyme nurodytais pakuočių pardavėjais) galėtų pagrįsti galimybes atlikti įstatyme jam nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuočių užstato sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams, tad surinkimo priemonių prieinamumas jiems turi būti kuo platesnis. Siūloma papildyti įstatymo 11² straipsnį nauja 11 dalimi, reglamentuojančia kelių veikiančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimą ir atsiskaitymą viešosios sutarties taisyklių pagrindu, įpareigojant Aplinkos ministeriją iki įstatymo papildymo įsigaliojimo dienos parengti Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarkos aprašą bei koreguoti kitus galiojančius įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įstatymo papildymu pašalinamos teisinės kliūtys vieningam kelių Aplinkos ministerijos leidimus vykdyti užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas turinčių ūkio subjektų veikimui, užtikrinant konkurenciją ūkinėje veikloje, didinant pakuočių užstato sistemos patogumą ir kaštų vartotojams bei gamintojams ir importuotojams mažėjimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai kaimo vietovėse, nes būtų pašalintos diskriminacinės mažmeninės prekybos, naudojantis rankiniu užstato pakuočių priėmimu, sąlygos, išlaikant galimybes vartotojams grąžinti pakuotes tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. Užstato pakuočių grąžinimo galimybės ne tik prekybos vietose leistų užtikrinti patogesnes ir sklandesnes grąžinimo sąlygas ne tik vartotojams, bet ir viešojo maitinimo ir pan. ūkio subjektams.
Patvirtinus įstatymo papildymu numatomą kelių užstato sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, būtų sukurta vieninga informacinė užstato pakuočių gražinimo sistema, atverianti kelią realiai administratorių konkurencijai, skaidrumui, užstato sistemos administravimo kaštų gamintojams ir importuotojams bei vartotojams mažėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą įstatymo papildymo projektą, reikės parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarkos aprašo patvirtinimo“, keisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. D1-791 „Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aplinkos apsauga, pakuočių atliekos, užstato sistema. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
projekto tikslai ir uždaviniai Nuo 2016 m. vasario 1 d. įvesta užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema, reglamentuojama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu. Užstato pakuočių atliekų priėmimas ir užstato grąžinimas susietas su šių pakuočių pardavimo vietomis, pareigą taikant diferencijuotai – miestuose pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių prekybos plotas 300 kv. m ir daugiau, kaimo vietovėse visoms be išimties pardavimo vietoms. 2017 m. spalio
d., miestelių ir kaimo parduotuvėms taip pat įvedamas pareigos dalyvauti sistemoje slenkstis – 60 kv. m prekybos plotas. Įstatymas numato, jog užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius aprūpina užstato pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis, kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir surenkamų pakuočių atliekų kiekį, arba kompensuoja pardavėjams jų patirtas šio pobūdžio sąnaudas. Šie ekonominiai veiksniai lėmė, jog miestų parduotuvėse naudojamos automatizuoto pakuočių atliekų priėmimo priemonės – vadinamieji taromatai, o daugumoje miestelių ir kaimo parduotuvių vykdomas rankinis priėmimas. Priimant grąžinamas gėrimų užstato pakuotes, pardavėjai, atliekantys tai rankiniu būdu, lyginant su pardavėjais, aptarnaujančiais automatizuoto surinkimo priemones - taromatus, yra diskriminacinėse sąlygose. Užstato sistemos administratoriaus nustatytas mažas ir išlaidų pardavėjams nepadengiantis rankinio priėmimo sąnaudų kompensavimo tarifas (EUR/vnt.), kai tuo tarpu pardavėjams, atliekantiems surinkimą taromatais, faktiškai garantuojamas pelnas.
Rankinio priėmimo proceso higieninių sąlygų užtikrinimas yra sudėtingas, o kartais ir net neįmanomas. Negana to, reikalingas santykinai didelis pakuočių tvarkymui skiriamas plotas (lyginant su visu prekybos plotu), ženkliai sumažinamas prekybos ploto panaudojimo efektyvumas. Priimant rankiniu būdu, jei pardavėjas nustato, jog grąžinama pakuotė dalyvauja užstato sistemoje, vartotojui grąžinamas užstatas, tačiau tai nereiškia, kad konkreti pakuotė užstato sistemos administratoriaus bus apskaityta kaip tinkama, o pardavėjui bus apmokėta – pakuotės „tinkamumas“ nustatomas tik užstato sistemos administratoriaus skaičiavimo centre. Pažymėtina, kad priimta pataisa (įsigalioja nuo 2019-05-01) dėl minimalaus ploto (60 m²) kaimo parduotuvėms privalomai priimti grąžinamas pakuotes aukščiau išvardintų sąlygų faktiškai nepašalina ir nuo prievolės išlaisvina tik nežymią kaimo prekybininkų dalį. Užstato už pakuočių atliekas sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams. Patogiomis grąžinti užstato pakuotes vietomis yra ne vien jų pardavimo vietos. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Pakuočių surinkimas ne vien jų pardavimo vietose kaimo vietovėse ir miesteliuose leistų efektyviai ir centralizuotai spręsti užstato grąžinimo problemas, kylančias dėl ribotų parduotuvių plotų ir nepakankamai kompensuojamų rankinio surinkimo sąnaudų. Ypač svarbu ieškoti išeičių einant užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių plėtros keliu.
Šiuo metu komitetai svarsto įstatymo pakeitimo, siūlančio į užstato sistemą įtraukti vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą (pataisai pritarta po pateikimo dar
perdirbimui teikiant švarią ir kokybišką žaliavą. Antra – užstato už pakuotes sistema yra puiki priemonė kelti visuomenės aplinkosauginę kultūrą, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą, tinkamus atliekų rūšiavimo įgūdžius, tad surinkimo priemonių prieinamumas vartotojams turi būti kuo platesnis. Užstato už pakuotes sistema, lyginant su kitomis atliekų surinkimo sistemomis, pagrįsta išskirtiniu apskaitos bruožu – tiksliu priimamų (grąžinamų) pakuočių vienetų skaičiaus vertinimu. Tai pasiekiama naudojant automatizuotas apskaitos priemones, vadinamuosius taromatus, arba rankiniu būdu priimtas pakuotes perskaičiuojant automatizuotame skaičiavimo centre. Apskaitos informacijos nešėjas – pakuotės etiketėje esantis specialus užstato sistemos ženklas ir prekės brūkšninis kodas. Tai reiškia, jog konkretus užstato sistemos administratorius, sudarydamas pavedimo sutartis su gamintojais ir importuotojais, sudaro tik jo administruojamoje sistemoje dalyvaujančių pakuočių informacinį registrą, o jo valdomos automatizuotos priemonės priima ir apskaito tik pakuotes, informacija apie kurias yra registre. Esant keliems užstato sistemos administratoriams, vieningos ir patogios vartotojams užstato pakuočių grąžinimo sistemos veikimas galimas tik administratoriams tarpusavyje bendradarbiaujant arba teisės aktais nustatant jų tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką. Priešingu atveju užstato sistemos administravimo rinkoje gali veikti tik dominuojančią persvarą pradiniu sistemos veikimo laikotarpiu įgijęs administratorius.
Užstato sistemos įvedimas nėra tik išoriškai paprastas vartotojams nustatyto užstato dydžio – 10 centų už pakuotę „palikimo ir grąžinimo“ veiksmas, bet ir papildomi pakuočių žymėjimo, administravimo, surinkimo sąnaudų ir kiti kaštai. Konkurencijos nebuvimas lėmė nepagrįstai aukštą užstato sistemos kainą. Parengus ir patvirtinus siūlomam įstatymo papildymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus ir pradėjus veikti kito užstato administratoriaus sistemai, gėrimų pakuočių užstato sistemos veikla – pakuočių priėmimas iš vartotojų ir užstato grąžinimas Lietuvoje nesutriks, konkurencija lems didesnį sistemos administravimo atvirumą gamintojams ir importuotojams bei prekybininkams, jų pasirinkimo laisvės apribojimų panaikinimą, išaugusį patogumą vartotojams, atsirandant papildomoms ir efektyvesnėms pakuočių priėmimo vietoms, užstato sistemos kaštų mažėjimą vartotojams, gamintojams ir importuotojams. Tam, kad būtų užtikrinamos aiškios ir sklandžios užstato sistemos administratorių konkurencijos sąlygos, poįstatyminiam teisės aktui, nustatančiam administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, siūlytinas viešosios sutarties principo taikymas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis yra parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymo projekto tikslas – keisti įstatymo nuostatas, kuriomis būtų panaikinta prievolė kaimo parduotuvėms priimti grąžinamas daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas ir būtų nustatoma galimybė užstato sistemos administratoriui kiekvienoje kaimo seniūnijoje įrengti bent po vieną automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginį, įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis, papildyti įstatymą nuostata, numatančia užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių veiklos derinimą ir tarpusavio veiklos principus detalizuoti įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 8 straipsnio „Pakuočių pardavėjų pareigos užstato sistemoje“ 2 d. nustatyta, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik bendrojo ploto (ne prekybos ploto!) riba yra 90 kv. m. 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui Nr.
XIII-681 (priimtas 2017-10-12), nuo pareigos priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą bus atleisti vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjams, kuriems taikomos išimtys, liks teisė dalyvauti užstato sistemoje. Daugkartinių pakuočių pardavėjams nustatytos tokios pat pareigos dalyvauti sistemoje sąlygos, tik kitos prekybos ploto ribos – nuo pareigos atleidžiami pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija
prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turi pareigą (įstatymo 11² str. 2 d. 4 p.) aprūpinti pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis (tarp jų ir priemonėmis, užtikrinančiomis automatizuotą (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimą bei užstato grąžinimą), kurios turi būti parinktos atsižvelgiant į parduotuvės prekybos plotą ir parduotuvėje surenkamų pakuočių atliekų kiekį. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius savo lėšomis užtikrina automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių remontą ir techninę priežiūrą arba kompensuoja pakuočių pardavėjams jų įsigytų ir (ar) išsinuomotų automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) pakuočių atliekų priėmimo priemonių, atitinkančių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus nustatytus techninius reikalavimus, remonto bei techninės priežiūros sąnaudas.
Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius įstatymu nustatytos pareigos aprūpinti šių pakuočių pardavėjus pakuotėms priimti skirtomis priemonėmis neturi (įstatymo 11¹ str.). Galiojanti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcija vienkartinių ir daugkartinių užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių grąžinimą sieja tik su jų prekybos vietomis (8 str. 3 ir 4 d.) – pardavėjai privalo priimti visas pakuočių atliekas ir pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę, ar ne ir organizuoti vienkartinių pakuočių atliekų ir (ar) daugkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija (pakeitimai 2014-05-08 Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-864) nenumato kelių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo reglamentavimo bei taip sudaro ilgalaikę teisinio vakuumo situaciją. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projekte siūloma panaikinti pareigą (paliekant teisę) kaimo vietovių pardavėjams priimti rankiniu būdu grąžinamas daugkartines ir vienkartines pakuotes, o daugkartinės ir vienkartinės pakuotės užstato sistemų administratoriams nustatyti pareigą užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių ir vienkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys. Šiuo įstatymo pakeitimu būtų pašalintos kaimo vietovių pardavėjų atžvilgiu taikomos diskriminacinės užstato pakuočių priėmimo sąlygos. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnis yra „radikalesnė“ užstato už pakuotes sistemos problemų kaimo vietovėse sprendimo versija. Įstatyme taip pat siūloma daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjams sudaryti galimybę organizuoti pakuočių surinkimą vienoje vietoje, ne toliau kaip 500 metrų nuo pardavimo vietos kaimų ir miestelių vietovėse, o miestuose ne toliau kaip 150m. Toks pakeitimas turės teigiamos įtakos mažiesiems prekybininkams, kuriems dėl nedidelių pakuočių surinkimo apimčių neapsimoka įrengti automatizuoto surinkimo, o rankinis reikalauja papildomų kaštų. Nurodytuoju atstumu prekiaujantiems pakuotėmis subjektams sudaroma galimybė susitarti tarpusavyje, kuris organizuos pakuočių surinkimą. Pakuočių surinkimo koncentravimas vieno iš pardavėjų administruojamose patalpose leis užtikrinti pakankamą pakuočių surinkimo srautą, o tai sąlygos galimybę (pasiekus atitinkamą surenkamos pakuotės kiekį) surinkimo vietoje naudoti automatizuotą įrenginį. Miesto sąlygose 500 m būtų nepatogumas žmonėms kurie yra prisirišę prie konkrečių prekybos tinklų, ieškoti kitų tinklų teritorijose taromatų. Taip pat tai nesudarytų eilių prie taromatų, jei pavyzdžiui tarp 4 prekybos centrų bus 1 taromatas.
Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, jog užstato pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimas būtų siejamas ne vien tik su užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių pardavimo vietomis. Tai gali būti ir viešųjų renginių vietos, mokymo, gydymo, viešojo administravimo ir kitos institucijos. Susitarimais su šių vietų valdytojais užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius taip pat, kaip ir su prekybos vietų valdytojais (įstatyme nurodytais pakuočių pardavėjais) galėtų pagrįsti galimybes atlikti įstatyme jam nurodytas užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakuočių užstato sistema pirmiausia turi būti patogi vartotojams, tad surinkimo priemonių prieinamumas jiems turi būti kuo platesnis. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai kaimo vietovėse, nes būtų pašalintos diskriminacinės mažmeninės prekybos, naudojantis rankiniu užstato pakuočių priėmimu, sąlygos, išlaikant galimybes vartotojams grąžinti pakuotes tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. Užstato pakuočių grąžinimo galimybės ne tik prekybos vietose leistų užtikrinti patogesnes ir sklandesnes grąžinimo sąlygas ne tik vartotojams, bet ir viešojo maitinimo ir pan. ūkio subjektams.
Patvirtinus įstatymo papildymu numatomą kelių užstato sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo tvarką, būtų sukurta vieninga informacinė užstato pakuočių gražinimo sistema, atverianti kelią realiai administratorių konkurencijai, skaidrumui, užstato sistemos administravimo kaštų gamintojams ir importuotojams bei vartotojams mažėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą įstatymo papildymo projektą, reikės parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių tarpusavio veikimo ir atsiskaitymo pagal viešosios sutarties taisykles tvarkos aprašo patvirtinimo“, keisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. D1-791
„Dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo
schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto asignavimų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aplinkos apsauga, pakuočių atliekos, užstato sistema. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO Nr. ix-517 8, 11¹, ir 11² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nr. xiiip-2461 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11¹, ir 11² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2461 (toliau
straipsniai įgyvendina 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog [v]alstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kurios užtikrintų:
a) kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai; b) kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Pažymėtina, jog PPATĮ, kartu su parengta Direktyvos atitikties lentele, yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis minėtą Direktyvos nuostatą. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Direktyvos 22 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi pateikti Komisijai visus šios direktyvos taikymo srityje priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turi būti pranešta Europos Komisijai.
Taip pat pažymime, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti parengta atitinkamo Direktyvos straipsnio ir jį įgyvendinančių Projekto nuostatų atitikties lentelė. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-14
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2461(2) atitikties europos sąjungos teisei Išanalizavę Lietuvos Respublikos Seimo derinti pateiktą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2461(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad tebesilaikome savo 2018 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. NR-713 Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 111, ir 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2461[1] išsakytų pastabų:
dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 8 ir11²straipsniai įgyvendina 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog [v]alstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kurios užtikrintų: a) kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai; b) kad pakuotės ir
(ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Pažymėtina, jog PPATĮ, kartu su parengta Direktyvos atitikties lentele, yra notifikuotas Europos Komisijai kaip įgyvendinantis minėtą Direktyvos nuostatą.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal Direktyvos 22 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi pateikti Komisijai visus šios direktyvos taikymo srityje priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus, priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, apie tai turi būti pranešta Europos Komisijai. Taip pat pažymime, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti parengta atitinkamo Direktyvos straipsnio ir jį įgyvendinančių Projekto nuostatų atitikties lentelė. 2. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected] [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3f4c6a30c0bb11e883c7a8f929bfc500?jfwid=7lxt7tvxl