Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Vilnius
Pakeisti Įstatymo 34¹straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos
gamintojai ir (ar) importuotojai nuo
tikslais buitinę elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, jeigu elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir (ar) importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių.“
„3. Siekdama gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas.
Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pripažinti netekusia galios 34² straipsnio 3 dalį. 3 straipsnis. 34⁴ straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 34⁴straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2, ir
3, 6 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje savivaldybėje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui apdorojimą, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotys. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato mažiausią pakartotinio naudojimo, naudojimo ir (ar) perdirbimo procentą (pagal surinktų eksploatuoti netinkamos transporto priemonių vidutinį svorį), kurį privalo įvykdyti gamintojai ir (ar) importuotojai, bei reikalavimus, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietoms.“ Papildyti 34⁴ straipsnį nauja 10 dalimi: „15.
Transporto priemonių platintojams draudžiama platinti transporto priemones, kurių gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas „ 2. Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pripažinti netekusia galios 34⁵ straipsnio 2 dalį. 5 straipsnis. 34¹⁶ straipsnio pakeitimas „ 2.
Siekdama gauti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 34²³ straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pripažinti netekusia galios 34¹⁶ straipsnio 2 dalį. 6 straipsnis. 34¹⁸ straipsnio pakeitimas Papildyti 34¹⁸ straipsnio 8 dalį nauju 3 punktu:
„3) transporto priemonių techninę priežiūrą ir
remontą vykdantys asmenys privalo būti registruoti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų sąvade. Draudžiama naudotis sąvade neregistruotų transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų paslaugomis.“ Papildyti 34¹⁸ straipsnį nauja 12 dalimi:
„15. Apmokestinamųjų gaminių platintojams draudžiama
platinti apmokestinamus gaminius, kurių gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 34¹⁹ straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.“
Papildyti 34²⁰ straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu: „3) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
TVARKYMO ĮSATYMO NR. viii-787 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ATĮ), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (toliau – MUATĮ) ir kituose teisės aktuose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, reiškiantis, kad transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrų, degalų filtrų, tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių), elektros ir elektroninės įrangos (toliau – Gaminiai) ir pakuočių atliekų sutvarkymu turi rūpintis šių gaminių gamintojai ir importuotojai. ATĮ ir MUATĮ nuostatos dėl Gaminių atliekų tvarkymo yra nepakankamos siekiant užtikrinti efektyvų Gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹ ir 34²⁰ str. pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnio ir įstatymo 3 ir 4 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimų projektais (toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimą. VĮ
„Regitra“ duomenimis LR kas metus pirmą kartą įregistruojama daugiau negu 170
000 vnt. M1 ir N1 klasės transporto priemonių, tačiau tik apie 70 000 vnt. transporto priemonių importuotojų vykdo pareigas ir finansuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) tvarkymą ir užduočių vykdymą. Pasitaiko, kad prieš pirmą kartą registruojant Lietuvoje transporto priemonę, pasirašoma automobilio pirkimo-pardavimo sutartis tarp automobilio savininko (užsienio valstybės piliečio) ir automobilio pirkėjo (Lietuvoje registruoto asmens), o tikrasis automobilio pardavėjas ir pajamų gavėjas dokumentuose nefigūruoja ir nefinansuoja atliekų tvarkymo, nevykdo kitų pareigų. Preliminariais duomenimis Lietuvoje kasmet išardoma 50-60 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP), iš kurių apie 30 proc. (15-20 tūkst. tonų) susidaro rinkoje vertės neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos gaminių ir kitokių automobilinių dalių, kurios neišvengiamai patenka į buitinių atliekų sąvartynus, gamtinę aplinką ir ją teršia, mokesčiai už sutvarkymą padengiami visų gyventojų per padidėjusias sąskaitas už atliekų sutvarkymą Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti apmokestinamųjų gaminių LR vidaus rinkai atskirai patiekia apie 25 tūkst. tonų naujų, naudotų ir restauruotų padangų, o surenkama apie 20 tūkst. tonų.
Rinkos dalyvių vertinimu, realiai vidaus rinkai patiektas padangų skaičius yra dar didesnis ir gali siekti maždaug 35 tūkst. tonų su įvažiuojančiomis su transporto priemonėmis ar neapskaitoma prekyba. Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai kasmet atskirai patiekia apie 2 tūkst. tonų įvairių automobilinių filtrų ir amortizatorių, o surenkama ir perdirbama apie 1,6 tūkst. tonų šių atliekų. Didžioji dalis AG atliekų susidaro autoservisuose. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą Lietuvoje vykdo apie 13,3 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų, kuriems ši veikla buvo pagrindinė. Iš jų beveik 6,3 tūkst. įmonių, o kiti - automobilių meistrai veiklą vykdę veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Tik kiek daugiau nei 1 tūkst. visų autoservisų ir meistrų pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai metines atliekų susidarymo apskaitos ataskaitas už 2016 m. Darytina prielaida, kad ne visos atliekos perduodamos apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojams. Padangas autoservisai ne tik palieka didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse, bet ir grąžina klientams, dažniausiai paliekantiems jas gamtoje.
Esami teisės aktų netobulumai sudaro prielaidas netinkamam filtrų pašalinimui, tad neretai pasitaiko jų atsikratymo aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingu būdu atvejų. Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti 1696 elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvos rinkai per 2016 metus patiekta 32 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos. Ekspertų vertinimu, gamintojai ir importuotojai kasmet į vidaus rinką įveža mažiausiai 40 tūkst. tonų elektronikos. 2016 m. finansuojant gamintojams ir importuotojams buvo tinkamai sutvarkyta apie 9,8 tūkst. tonų buityje naudojamos EEĮ – apie 3,6 tūkst. tonų mažiau nei nustatyta LR Vyriausybės užduotyse. 2017 metų situacija vykdant užduotis dar prastesnė. ATĮ nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai kasmet Aplinkos apsaugos agentūrai teikia banko garantiją, kuri turėtų užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotys bus vykdomos. Tačiau praktikoje tai nepasiteisino, Vyriausybės nustatytos užduotys nevykdomos, o Aplinkos apsaugos agentūra priversta dalyvauti brangiai kainuojančiuose teisminiuose procesuose. Kontroliuojančioms institucijoms panaikinus neteisėtai išduotus dokumentus, patvirtinančius metalinės pakuotės sutvarkymą, 2018 metais gamintojai ir importuotojai buvo priversti susimokėti didelį mokestį. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos tiek dėl žmogiškųjų išteklių stokos, tiek dėl ribotų galimybių nepajėgios efektyviai patikrinti tūkstančius Gaminių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų, taip pat Gaminių atliekų turėtojų.
Teisės aktų netobulumai ir kontroliuojančių institucijų ribotos galimybės sudaro prielaidas netinkamam atliekų tvarkymui arba jų tvarkymo vengimui, keliančiam grėsmę aplinkai, o už gamtoje pašalintų atliekų sutvarkymą sumoka visi gyventojai, o ne teršėjas. Problemą kelia ir visuomenės švietimo bei informavimo nebuvimas. Įstatymų projektais siekiama sumažinti administracinę naštą verslui vykdant gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, mažiausiais kaštais užtikrinti pareigų vykdymą, suvienodinti konkurencines sąlygas, mažinti šešėlį, užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą, sumažinant finansinę naštą gyventojams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu MUATĮ ir ATĮ nustato, kad apmokestinamųjų gaminių bei pakuotės gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą ir įvykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis; pasibaigus kalendoriniams metams, pateikiama deklaracija. Jei užduotys yra neįvykdomos, mokamas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis. Užduočių neprivalo vykdyti į transporto priemones ir įrangą įmontuotų apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai. ATĮ nustato, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti ir finansuoti ENTP tvarkymą, tačiau realios atsakomybės už pareigų nevykdymą nenumato.
ATĮ nustato, kad elektros bei elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti ir finansuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis. Vyriausybės nustatytų užduočių vykdymą turi užtikrinti banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama užtikrinti, kad visi elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, į gaminius įmontuotų gaminių gamintojai ir importuotojai dalyvautų atliekų tvarkymo sistemoje, organizuotų ir finansuotų gaminių atliekų surinkimą visoje Lietuvoje, vykdytų Vyriausybės nustatytas užduotis ar kitas pareigas, taip pat panaikinti neefektyvią ir verslui brangiai kainuojančią priemonę, kuri turėjo užtikrinti tinkamą elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą – banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad gaminių atliekos bus tvarkomos. Vietoje banko garantijų ar laidavimo draudimo sutarčių teikimo derėtų numatyti, kad elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių sutvarkymo pareigų nevykdantys gamintojai ir importuotojai privalėtų deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Mokesčio sumokėjimo neišvengiamumas paskatins verslą rūpintis atliekų sutvarkymu, gerins konkurencinę aplinką, sumažins valstybės išlaidas kontrolės vykdymui.
projekte numatyta, kad tik atliekų tvarkymo sistemoje nedalyvaujantys ir užduočių neįvykdę apmokestinamųjų gaminių, pakuotės, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis, Taip būtų panaikinta perteklinė administracinė našta. MUATĮ projekte numatyta, kad gamintojai ir importuotojai, einamaisiais kalendoriniais metais neįvykdę Vyriausybės nustatytos apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, turi teisę ją įvykdyti per kitų kalendorinių metų pirmą ketvirtį; dėl šios priežasties deklaracijų pateikimo terminas nukeliamas balandžio 15 dienai. Ši nuostata pagerintų atliekų tvarkymo sąlygas, nes leistų efektyviau planuoti gaminių atliekų tvarkymą, sumažintų neteisėtų dokumentų išdavimo riziką. MUATĮ projekte sumažinami kai kurie pakuotės mokesčio tarifai, kurie akivaizdžiai buvo per dideli ir neatitiko realių pakuotės atliekų sutvarkymo kaštų, t.y. neįvykdžius Vyriausybės nustatytų užduočių įmonės turėdavo susimokėti labai didelius mokesčius, kurie buvo neproporcingai dideli nesutvarkytam atliekų kiekiui. ATĮ projekte numatyta, kad transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje savivaldybėje buvimą ir organizuoti priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimą, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotys. Ši nuostata užtikrintų, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai rūpintųsi ne tik ENTP surinkimu visoje Lietuvoje, bet ir 2000 m. rugsėjo 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių nustatytų pakartotinio naudojimo, naudojimo ir perdirbimo pateiktų užduočių vykdymu. Taip pat nustatytas draudimas transporto priemonių ir apmokestinamųjų gaminių platintojams platinti gaminius, kurių gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tai paskatins automobilių ir jų atsarginių dalių pardavėjus reikalauti, kad gamintojai ir importuotojai vykdytų jiems nustatytas pareigas, reikės mažiau kontrolės. ATĮ projekte numatyta, kad apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiuo metu savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gyventojai priduoda padangas ir kitas atliekas, už kurių sutvarkymą moka savivaldybių gyventojai, nors pagal ATĮ tai finansuoti privalo gamintojai ir importuotojai. Toks reglamentavimas užtikrintų „gamintojų atsakomybės“ principo įgyvendinimą ir už jų tvarkymą gyventojams nereikės mokėti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų pakeitimai pagerins konkurencinę aplinką, sumažins administracinę naštą ir šešėlį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galio Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymais būtų įteisinta faktinė situacija, teisės aktų pakeitimų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
įgyvendinamųjų teisės aktų
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „aplinkos apsauga“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“, „gamintojai“, „importuotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Virginija Vingrienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹ ir 34²⁰ straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-2459 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹ ir 34²⁰ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2459 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 34⁴ dalį numatant, kad transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos ekploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kikevienoje savivaldybėje. Pažymėtina, kad šiuo metu transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kikevienoje apskrityje. Taigi, iš esmės ši Projekto nuostata reiškia, kad bus sugriežtintas galiojantis reguliavimas, o gamintojams ir importuotojams nustatoma papildoma administracinė našta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks pakeitimas yra siūlomas tam, kad „kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotys. Ši nuostata užtikrintų, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai rūpintųsi ne tik ENTP surinkimu visoje Lietuvoje, bet ir 2000 m. rugsėjo 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – Direktyva 2000/53/EB) nustatytų pakartotinio naudojimo, naudojimo ir perdirbimo pateiktų užduočių vykdymu“. Vis dėlto, pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kaip siūloma nuostata padėtų pasiekti Direktyvoje 2000/53/EB numatytų tikslų ir kokią įtaką siūlomi pakeitimai gali daryti administracinės naštos verslui didinimo požiūriu. Todėl, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, siūlytume atlikti Projekto sukeliamos administracinės naštos įvertinimą. 2. Projekto
numatant, kad transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys privalo būti registruoti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų sąvade. Draudžiama naudotis sąvade neregistruotų transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų paslaugomis. Kaip suprantame iš Projekto aiškinamojo rašto, šia nuostata yra siūloma įtvirtinti pareigą visiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą Lietuvoje vykdantiems juridiniams ir fiziniams asmenims (autoservisams ir meistrams) užsiregistruoti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų sąvade. Tie asmenys, kurie nebus registruoti minėtame sąvade, negalės teikti transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugų. Taigi, iš esmės Projektu yra siūloma įvesti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas Lietuvoje teikiantiems asmenims tam tikrą apribojimą jų vykdomai ūkinei veiklai. Todėl ši nuostata analizuotina Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo (toliau – Paslaugų įstatymas), įgyvendinančio 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kontekste. Pažymėtina, jog bet koks įpareigojimas įsiregistruoti valstybės registre ar žinybiniame registre arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks leidimo vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas teikėjui ar leidimo gauti paslaugą suteikimas gavėjui yra laikomas leidimu Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme. Todėl Projektu siūloma pareiga registruotis transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų sąvade turi būti vertinama dėl atitikties Paslaugų įstatymo 5-8 straipsnių nuostatoms. Pavyzdžiui, vadovaujantis Paslaugų įstatymo 5 straipsniu, leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai turi būti nustatyti įstatyme. Paslaugų įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatyta leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie privalo būti: 1) nediskriminaciniai; 2) pateisinami svarbiais visuomenės interesais; 3) proporcingi siekiamam visuomenės interesų tikslui; 4) aiškūs ir nedviprasmiški; 5) objektyvūs; 6) iš anksto viešai skelbiami; 7) skaidrūs ir prieinami susipažinti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, jog pareiga registruotis transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų sąvade turi būti reglamentuota vadovaujantis šiais bei kitais Paslaugų įstatyme numatytais reikalavimais. 3.
7 ir 8 straipsniais siūloma pakeisti atitinkamai ATĮ 34¹⁹ ir 34²⁰straipsnius numatant, kad apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Pažymėtina, jog šia nuostata yra įtvirtinama tam tikra pareiga gamintojams ir importuotojams, tuo tarpu sąvoka
„dalinis finansavimas“ yra visiškai neapibrėžta. Atitinkamai lieka neaišku, dėl
kokios finansavimo dalies būtų sudaroma sutartis ir kokiais kriterijais remiantis tokia dalis būtų nustatoma. Todėl, vadovaudamiesi teisinio aiškumo principu, siūlytume patikslinti šią nuostatą. 4. Kadangi vadovaujantis ATĮ 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹ IR 34²⁰
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 7 dalyje esanti nuostata „jeigu elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir (ar) importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių“ brauktina kaip perteklinė. 2. Siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalyje po žodžių „įvykdytos Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „ar jos įgaliotos institucijos“. 3. Projekto nuostatomis siūloma panaikinti keičiamo įstatymo nuostatas, nustatančias, kad siekiant gauti tam tikrų gaminių (pavyzdžiui, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdyti veiklą išduotos licencijos pagrindu, organizacija turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų gaminių atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto neaišku, kodėl projektu nesiūloma panaikinti analogiško reikalavimo turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį organizacijoms, siekiančioms gauti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 34¹² straipsnio 2 dalyje. 4.
nustatyti, kad „transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys privalo būti registruoti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų sąvade. Draudžiama naudotis sąvade neregistruotų transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų paslaugomis“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys“ turinys, todėl iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar sąvade „privalo būti registruoti“ transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, ar „transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys“, kurie gali būti suprantami ir kaip fiziniai asmenys, dirbantys minėtose įmonėse bei atliekantys transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą. Atsižvelgiant į tai, kokie yra projekto rengėjų tikslai ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 8 dalies 3 punkte esančią sąvoką „remontą vykdantys asmenys“ su šioje dalyje vartojama sąvoka „remonto paslaugas teikiančios įmonės“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje jau yra vartojama formuluotė „Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo“ atsisakyti pakartotinio tokios formuluotės vartojimo. Antra, iš šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „privalo būti registruoti <...> sąvade“ turinio nėra aišku, kuriam subjektui - transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims ar kam kitam (pavyzdžiui, tokį sąvadą tvarkančiai institucijai) - nustatoma registracijos sąvade pareiga.
Trečia, nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiški minėto sąvado paskirtis, kokia institucija šį sąvadą tvarkytų, kokia ir kokio subjekto nustatyta tvarka vyktų registracija šiame sąvade ir pan. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus siūlomo nustatyti draudimo adresatas, t.y., nėra aišku, ar visiems asmenims draudžiama naudotis nurodyto subjekto paslaugomis, ar vis dėlto norima nustatyti, kad sąvade neregistruotas subjektas negalėtų teikti transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugų. Taip pat iš projekto nuostatų nėra aiškus šio draudimo įgyvendinimo ir laikymosi kontrolės mechanizmas. 5. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į projekto 1, 2 ir 4 straipsniais siūlomus pakeitimus bei kartu su tiekiamu projektu susijusio Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir įstatymo 3 ir 4 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2460) nuostatas, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies bei 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. 6. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant šios projekto nuostatos įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu keičiamu įstatymu turi įsigalioti ir jį lydintysis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas (reg. Nr. XIIIP-2460), kuris turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jo paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į visa tai, projekto įsigaliojimo data koreguotina. Be to, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis iki teikiamo projekto susiklosčiusius teisinius santykius, pavyzdžiui, pagal galiojantį įstatymą sudarytas sutartis ir pan. 7. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujos eilutės centre;
būti sunumeruotos, be to antromis šių straipsnių dalimis keičiamo įstatymo straipsnius papildant naujomis 10 bei 12 dalimis būtent tokie dalių numeriai ir turi būti nurodyti vietoje skaičiaus „15“;
8 straipsnių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „nauju, „nauja“;
papildoma formuluotė „ir įgyvendinimas“;
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „atsižvelgdamos į šio straipsnio 1 dalies nuostatas“ rašytina formuluotė „iki 2018 m. gruodžio 31 d.“ (arba kita data, jei būtų pritarta šios išvados 5 punkte pateiktai pastabai ir nustatyta kita įstatymo įsigaliojimo data);
rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]