Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
taip:
„4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra
genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas
palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose negali būti didesnis kaip 3 hektarai.“
ją išdėstyti taip:
miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 5 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose saugomose teritorijose, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos.
Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip
medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti saugomose teritorijose, neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“
įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Balsys
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus. Plynieji kirtimai saugomų teritorijų miškuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos plynieji kirtimai padaro saugomoms teritorijoms priskiriamiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Įstatymo pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose (genetiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kultūriniai draustiniai ar jų dalys, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypai, miško sėkliniai medynai, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų. Taip pat nauja įstatymo projekto redakcija siūloma iki
ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus. Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai vykdomas intensyvus ūkininkavimas. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Balsys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo redakcijoje įtvirtintas leidimas apsauginiuose miškuose (išskyrus nacionalinius parkus) atlikti pagrindinius plynuosius miškų kirtimus, kurių biržės plotas gali būti iki 5 hektarų ploto. Tuo tarpu ūkiniuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas gali siekti iki 8 hektarų ploto, o ūkiniuose miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai tik nacionaliniuose parkuose. Galiojanti įstatymo redakcija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos, o aktyvi ūkinė veikla daro žalą biologiniam Lietuvos paveldui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas padės užtikrinti saugomose teritorijose esančios biologinės įvairovės apsaugą, užtikrinti ūkiniai veiklai jautrių miškų vientisumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti teisės aktus, numatančius privačių miškų savininkams pereinamąjį laikotarpį ir kompensacinę tvarką dėl ūkinės veiklos saugomose teritorijose apribojimo. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikės pakeisti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymą ir poįstatyminius aktus, reglamentuojančius miško kirtimus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Plynieji miško kirtimai“, „Saugomos teritorijos“, „Miškai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Linas Balsys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Plynieji pagrindiniai ir atvejiniai miško kirtimai apsauginiuose miškuose draudžiami, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šių projektų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis tuo aspektu, kad apsauginiuose (III grupės) miškuose, kuriuose ūkininkavimo sąlygos yra laisvesnės nei ūkininkavimo sąlygos, nustatytos specialios paskirties miškuose (II grupė), siūloma iš vis uždrausti atvejinius pagrindinius miško kirtimus, kai tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį specialiosios paskirties miškuose tokie kirtimai būtų draudžiami tik gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose. Antra, projekto nuostatos nėra suderintos su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama kirsti mišką tik pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų pločio juostoje aplink rezervatą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės pakeisti Saugomų teritorijų įstatymą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, pagal kurią „kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“ Trečia, šiose projekto nuostatose vartojama sąvoka ,,atvejiniai miško kirtimai“ keistina į įstatyme vartojamą sąvoką ,,atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai“, kuri yra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms. Be to, šiose projekto nuostatose siūloma vartoti sąvoka ,,biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimas“ nėra pakankamai aiški. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, todėl taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti jos turinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte siūloma vartoti sąvoką ,,pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynas“. Nors ši sąvoka jau vartojama galiojančiame įstatyme, tačiau, siekiant aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė
„išskyrus šios straipsnio 2 dalį“. 3. Projekto lyginamajame variante 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme
vietoj formuluotės „ir 5 dalis ir jas“ įrašytina formuluotė „dalį ir ją“. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma apriboti miškų kirtimą atskirų kategorijų miškuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomi apribojimai būtų taikomi tuo atveju, jeigu leidimai atlikti galiojančiame įstatyme nustatytus miško kirtimus būtų išduoti iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų taikymas, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. 5. Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti miškų kirtimo teisinį reglamentavimą, o pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑2458 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2458 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Kaimo reikalų komitetas
DĖL Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Reg. Nr. XIIIP-2458 2018-12-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, l. e. p. padėjėja Renata Činskienė; Seimo narys Linas Balsys, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupės Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Vaikasas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas Algis Gaižutis ir atstovas Andrius Radvilavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2018-09-04. 1
straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Plynieji pagrindiniai ir atvejiniai miško kirtimai apsauginiuose miškuose draudžiami, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus“.
Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus šių projektų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis tuo aspektu, kad apsauginiuose (III grupės) miškuose, kuriuose ūkininkavimo sąlygos yra laisvesnės nei ūkininkavimo sąlygos, nustatytos specialios paskirties miškuose (II grupė), siūloma iš vis uždrausti atvejinius pagrindinius miško kirtimus, kai tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį specialiosios paskirties miškuose tokie kirtimai būtų draudžiami tik gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose. Antra, projekto nuostatos nėra suderintos su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama kirsti mišką tik pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų pločio juostoje aplink rezervatą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės pakeisti Saugomų teritorijų įstatymą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, pagal kurią
„kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų
projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“ Trečia, šiose projekto nuostatose vartojama sąvoka ,,atvejiniai miško kirtimai“ keistina į įstatyme vartojamą sąvoką ,,atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai“, kuri yra apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms.
Be to, šiose projekto nuostatose siūloma vartoti sąvoka ,,biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimas“ nėra pakankamai aiški. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, todėl taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti jos turinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte siūloma vartoti sąvoką ,,pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynas“. Nors ši sąvoka jau vartojama galiojančiame įstatyme, tačiau, siekiant aiškumo, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Pritarti2
išvada, 2018-09-04. 21
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šios straipsnio 2 dalį“. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2018-09-04. 3. Projekto lyginamajame variante 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj formuluotės „ir 5 dalis ir jas“ įrašytina formuluotė „dalį ir ją“. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2018-09-04. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma apriboti miškų kirtimą atskirų kategorijų miškuose. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomi apribojimai būtų taikomi tuo atveju, jeigu leidimai atlikti galiojančiame įstatyme nustatytus miško kirtimus būtų išduoti iki įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų taikymas, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2018-09-04.
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti miškų kirtimo teisinį reglamentavimą, o pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Miškų mokslo senjorų klubas. Miškų mokslo senjorų klubo nariai (prof. habil. dr. A. Juodvalkis, prof. habil. dr. LMA akademikas emeritas L. Kairiūkštis, prof. habil. dr. LMA akademikas emeritas S. Karazija, prof. habil. dr. A. Kuliešis, prof. habil. dr. V. Padaiga, prof. habil. dr. J. Ruseckas, prof. habil. dr. A. Vasiliauskas, doc. dr. J. Danusevičius, doc. dr. R. Gabrilavičius, doc. dr. J. Jonikas, doc. dr. A. Rutkauskas, doc. dr. R.
R. Skarbalius), apsvarstę Seimo nario Lino Balsio siūlomus Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimus, išanalizavę dabartinę padėtį Lietuvos miškuose ir miškų ūkyje, konstatavo, kad yra galimybių padidinti neplynų kirtimų taikymo apimtis Lietuvos miškuose, tačiau staigus kirtimo būdų pakeitimas dekretais uždraudžiant ne tik plynus, bet ir atvejinius miško kirtimus, kaip siūloma Įstatymo projekte, teigiamo rezultato neduos. Neplynų kirtimų apimties padidėjimą galima pasiekti vidinės miškotvarkos projektuose daugiau projektuojant neplynų kirtimų ir paliekant daugiau laisvės kirtimų vykdytojams pasirenkant kirtimo būdą, bei taikant materialinį ir moralinį skatinimą vietos miškininkų (teritorinių padalinių vadovų ir girininkų), didinančių neplynų kirtimų apimtis. Todėl negalima pritarti siūlymui visiškai uždrausti III grupės miškuose plynuosius ir netgi atvejinius miško kirtimus. Tai būtų tolygu pagrindinio naudojimo kirtimų uždraudimui
nėra pagrindinio naudojimo kirtimai. Priimtinas siūlymas sumažinti plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą iki 3 ha. Plynųjų kirtimų taikymas šiuose miškuose mažintinas, bet atvejinių kirtimų apimtys, atvirkščiai, didintinos. Nepriimtinas ir visiškas plynųjų pagrindinių ir netgi atvejinių miško kirtimų uždraudimas visuose saugomųjų teritorijų IV grupės miškuose. Čia galimas (ir racionalus) tik plynųjų kirtimų biržės ploto sumažinimas (iki 5 ar 3 ha) ir atvejinių kirtimų apimčių didinimas. Siūlant įstatymų pakeitimus reikia galvoti ir apie pasekmes. Įgyvendinus L. Balsio siūlomus miškų įstatymo pakeitimus trečdalis Lietuvos miškų būtų išjungta iš pagrindinio naudojimo, tai, iš vienos pusės, sumažintų kirtimų apimtis iki medienos pramonę žlugdančių dydžių, iš antros pusės, pareikalautų daug biudžeto lėšų išmokėti kompensacijoms privačių miškų savininkams. Pritarti2 Privačių miškų savininkų asociacija, 2018-11-20. 1.
dėl aplinkosauginių apribojimų priimti (pritarti jiems) gavus specialistų (tiek aplinkosaugininkų, tiek miškininkų) išvadas ir skaičiavimus;
3 Privačių miškų savininkų asociacija, 2018-11-20. 2. Sprendimus dėl apribojimų priimti gavus paskaičiavimus, kiek tokie apribojimai atsieis biudžetui (priimant domėn jau esamus įsiskolinimus savininkams), kartu teikiant ir Saugomų teritorijų įstatymą bei kitus teisės aktus užtikrinančius žemės savininkų teises. Pritarti4 Privačių miškų savininkų asociacija, 2018-11-20. 3. Prieš priimant sprendimą pritarti ar nepritarti tokiam įstatymo projektui - gauti Vyriausybės, kuri atsakinga už biudžeto planavimą išvadą, kurioje be finansinių klausimų turėtų būti pasisakyta ir dėl šio projekto atitikimo tvarios miškininkystės principams. Pritarti5 Privačių miškų savininkų asociacija, 2018-11-20. Nepritarti ir grąžinti tobulinti pateiktą svarstymui Miškų įstatymo Nr. 1-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2458). Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 6 Labanoro klubas, 2018-11-21. Visuomeninė gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo organizacija „Labanoro klubas“, pritaria Seimo nario Lino Balsio pateiktam Miškų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2458. Šis projektas geras tuo, kad atkreipia dėmesį ne tik į plynus kirtimus, bet ir į atvejinius kirtimus, po kurių taip pat paliekami plynai iškirsti plotai. Pažymime, kad didžioji dalis Labanoro girioje atsivėrusių ir visuomenę piktinančių plynių yra padarytos ne plynaisiais kirtimais, o atvejiniais kirtimais, kuomet miškas iškertamas plynai per du kartus 5-7 metų laikotarpyje. Lygiai ta pati problema ir nacionaliniuose parkuose.
Nors ten oficialiai plynieji kirtimai yra draudžiami, bet jie iki šiol vykdomi prisidengiant atvejiniais kirtimais. Visgi atvejinių kirtimų yra visokių. Dabar vyrauja dviejų atvejų (vadinami Labanausko tipo) atvejiniai kirtimai, bet yra ir kitokių, mažiau aplinkai žalingų – ilgalaikiai atvejiniai ir grupiniai atvejiniai kirtimai, kurie galėtų būti alternatyva plyniesiems kirtimams. Todėl minėto įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalies formuluotę dėl III miškų grupės „Plynieji pagrindiniai ir atvejiniai miško kirtimai apsauginiuose miškuose draudžiami, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus“, siūlome keisti taip: „Draudžiami miško kirtimo būdai, kuriais miškas iškertamas plynai, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus ir plynus sanitarinius kirtimus miško kenkėjų masinio išplitimo atvejais.“ Tokia formuluotė leistų išvengti naujų plynių susidarymo kraštovaizdžio ir hidrografiniuose draustiniuose, kuriuose vyrauja III miškų grupė. Taip pat reikėtų įteisinti, kad regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose žemiausia miškų grupė yra III, o ne IV. Jau dabar šiuose parkuose padaryta milžiniška žala kraštovaizdžiui ir negalima juos leisti toliau vykdyti plynus kirtimus. Pritarti7 Asociacija „Sąjūdis už Lietuvos miškus“, 2018-11-19. Asociacija
„Sąjūdis „Už Lietuvos Miškus“ siunčia pastabas dėl šio įstatymo ir lyginamąjį
variantą:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
3II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai.
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale. Taip pat kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. „4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai ir atvejiniai miško kirtimai apsauginiuose miškuose ir saugomose teritorijose kaip jos apibrėžtos LR saugomų teritorijų įstatyme yra draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose negali būti didesnis kaip 3 hektarai.“
2Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 5 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose saugomose teritorijose kaip jos apibrėžtos LR saugomų teritorijų įstatyme, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti saugomose teritorijose, neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio sausio 1 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 8 G. Gemskis, 2018-11-30 Gerb. Seimo nary Linai Balsy, Andrejus Gaidamavičius ,,Facebook“' informavo, kad Vyriausybė vilkina išvadą dėl Jūsų Miškų įstatymo pataisų, kuriomis siekiama apriboti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose. http://www.gyvasmiskas.lt/linas-balsys-iregistravo-misku-istatymo-pataisas-kurios-ribotu-plynus-kirtimus-saugomose-teritorijose/ http://www.lzp.lt/naujienos/l-balsys-seimo-rudens-sesijoje-raginsiu-apriboti-plynuosius-kirtimus-saugomose-teritorijose/ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 138 str. 4 d. Vyriausybė išvadas šiuo ir kitais atvejais pateikia Seimui per 4 savaites. Siūlau Jums kiek galima greičiau apskųsti Vyriausybės išvados dėl Jūsų įstatymo projekto vilkinimą Seimo etikos ir procedūrų komisijai ir vėliau paraginti skubos tvarka svarstyti miškų pataisas Komitetuose. Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 9 Asociacija „Sąjūdis už Lietuvos miškus“, 2018-12-03. Miškų įstatymo projektas Nr.
Miškų įstatymo projektas Nr. XPIII-2458, parengtas kartu su VDU mokslininkais ir saugomų teritorijų specialistais, leistų priimti greitus sprendimus dėl gamtinės ir rekreacinės saugomų teritorijų būklės pagerinimo, kol šiose saugomose teritorijose dar yra ką saugoti. Kiekviena pradelsta diena reiškia po naują plyną kirtimą regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, kraštovaizdžio ir kituose draustiniuose, įstatymo projektas numato saugiklius, neleidžiančius manipuliuojant kirtimų pavadinimais vykdyti plynuosius kirtimus ten, kur jie uždrausti šiuo metu, nes didžioji dalis plynų kirtimų saugomose teritorijose šiuo metu atliekama vadinamaisiais atvejiniais kirtimais, kuriais miškas iškertamas plynai per du kartus 5 metų laikotarpyje. Pasinaudodami šia įstatymo spraga miško valdytojai toliau kerta plynai nacionalinius parkus, nežiūrint į tai, kad teoriškai ten plynieji kirtimai draudžiami. Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarbą ir didžiulį visuomenės palaikymą jam, prašome arba skubiai parengti Vyriausybės išvadą, arba svarstyti įstatymo projektą LR Seime be Vyriausybės išvados, kad šio įstatymo svarstymo bei priėmimo stadijos įvyktų 2018 metų rudens sesijos metu, o pats įstatymas įsigaliotų nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Tai padaryti būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos saugomoms teritorijoms, kurią atitaisyti jau nebebūtų galimybių. To prašome savo ir tūkstančio pilietinės akcijos „Miškas Lietuvos
Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 10 G. Gemskis, 2018-12-13.
Gemskis, 2018-12-13. Prašau Seimo pirmininką paraginti Vyriausybę kiek galima greičiau pateikti vilkinamą išvadą ir įspėti Vyriausybę, kad ji nevilkintų išvadų, nepažeidinėtų Seimo statuto (taip Vyriausybė vilkino išvadą ir dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, susijusių su atliekų deginimo gamyklomis) ir skubos tvarka svarstyti ir priimti šias įstatymo pataisas Seime. Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 11 O. Gemskienė, 2018-12-16. Gavus Vyriausybės išvadą, prašau Seimą kiek galima greičiau svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Seimo Aplinkos ir Kaimo reikalų komitetuose ir iš karto įtraukti į Seimo posėdžių darbotvarkę šį įstatymo projektą ir ypatingos skubos tvarka jį svarstyti ir priimti Seimo plenarinių posėdžių salėje dar šioje Seimo sesijoje. Esant reikalui prašau pratęsti Seimo sesiją, iki tol, kol bus priimtas Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 12 G. Gemskis, 2018-12-17. Gavus Vyriausybės išvadą, prašau Seimą kiek galima greičiau svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Seimo Aplinkos ir Kaimo reikalų komitetuose (jeigu būtų gauta Vyriausybės išvada, įtraukti šį klausimą į gruodžio 19 d.
Komitetų darbotvarkę) ir iš karto įtraukti į Seimo posėdžių darbotvarkę šį įstatymo projektą ir ypatingos skubos tvarka jį svarstyti ir priimti Seimo plenarinių posėdžių salėje dar šioje Seimo sesijoje. Jeigu nebūtų suspėta tai įgyvendinti iki šios Seimo sesijos pabaigos, paskutinio gruodžio
bus priimtas Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 13 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2018-12-18. Siūlome pritarti LR Vyriausybės 2018-12-12 išvadai ir nesvarstyti (arba grąžinti rengėjui tobulinti) Įstatymo projekto. Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos su visuomene apsvarstytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. Papildomai pažymime, kad palaikyti Vyriausybės išvadą reikia dėl šių priežasčių:
14 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2018-12-18. 2) Nepaskaičiuoti ir neįvertinti dėl siūlomų ūkinės veiklos draudimų atsirasiantys nuostoliai, neatlikta ekonominių ir finansinių nuostolių ūkio subjektams bei šalies ūkiui analizė. Neatlikta administracinės naštos ūkio subjektams analizė dėl šio Įstatymo projekto ir su juo susijusių kitų keičiamų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo. Reikėtų gauti Vyriausybės išvadas dėl šio įstatymo projekto.
15 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2018-12-18. 3) Siekiami vienu ypu įvesti iki šiol neregėto masto ūkininkavimo visuose į saugomas teritorijas patenkančiuose miškuose pertekliniai suvaržymai ne tik kad nepadėtų siekti projekto iniciatoriaus deklaruojamų gamtosauginių biologinės įvairovės tikslų ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau turėtų milžiniškas ekonomines, finansines ir socialines pasekmes šalies ūkiui, neapsiribojant vien tiktai miškų sektoriumi. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ūkinės veiklos poveikyje miškuose sudaromos sąlygos įvairesnei ir gausesnei bioįvairovei. Nustačius siūlomus apribojimus, darbo netektų tūkstančiai darbuotojų, miško savininkai, valdytojai iš šalies biudžetas - negautų pajamų ir nesukurtos vertės, be to valstybė privalėtų išmokėti milijonines kompensacijas privačių miškų savininkams už dėl naujų ūkinės veiklos draudimų atsirasiančius nuostolius. Pritarti16 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, 2018-12-18. 4) Keistas ir užmojis drausti įveisti naujus IVB grupės ūkinius plantacinius miškus visose saugomose teritorijose esančiose žemėse, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą plantacinių miškų veisti jau esamoje miško žemėje ir taip neleidžiama. Tas galima tik ten, kur miškas iki šiol neaugo. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada, 2018-09-26. 1
straipsnyje siūlomose galiojančio įstatymo 3 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose vartojama „biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų“ formuluotė.
Nors Projekte siūlomų nuostatų kontekstas leidžia daryti išvadą, kad vienas iš biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų tikslų – išsaugoti (vykdant miško kirtimus) biologinės įvairovės apsaugai skirtus medžius, tačiau nei Projektas, nei galiojantis įstatymas šio termino ir jo esmės neatskleidžia. Atsižvelgdami į tai siūlome Projekte apibrėžti „biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų“ terminą. Pritarti2 Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada, 2018-09-26. 1
(1),
straipsnyje siūlomos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos yra susijusios su papildomų miško kirtimo apribojimų nustatymu saugomose teritorijose (IV kategorijos ūkiniuose miškuose). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus Projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas). Nors pagal Projekto 2 straipsnio nuostatas Projekte siūlomas įstatymas turėtų įsigalioti
Seime bus priimti Projektą atitinkantys Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai, tačiau gali būti, kad Projekte siūlomos nuostatos ir jas atitinkantys Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai įsigalios skirtingu laiku. Dėl to gali susidaryti sąlygos teisinio reglamentavimo kolizijai, kai keli teisės aktai, t. y. Miškų įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas, skirtingai reglamentuos tuos pačius teisinius santykius. Siekdami išvengti tokios situacijos ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. rugsėjo 4 d. išvados dėl Projekto pirmąją pastabą, siūlome kartu su Projektu teikti svarstyti ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-12-12.
Pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2458 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – apsaugoti vertingiausius šalies miškus nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius pagrindinius miško kirtimus, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes, atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 91.12 papunkčio nuostatas, numatančias tolygiai mažinti plynųjų kirtimų apimtį ir miškų monokultūrų (vienaamžių ir vienarūšių medynų) plotus ir įgyvendinti nuostatą, kad plynieji pagrindiniai kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei), ir siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugoti vertingiausi miško plotai, turi būti iš esmės peržiūrėtas miško kirtimų reglamentavimas visų miškų grupių miškuose. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato Lietuvos Respublikos Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose, iš jų – ir Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose, Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotuose ir kituose miškuose, sudarytos prielaidos valstybei išpirkti vertingiausius gamtiniu požiūriu miško plotus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys Linas Balsys, 2018-12-03. 2 1,2 Argumentai: Siekiant kuo skubiau apsaugoti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose esančių miškų plotus nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio ir kasdien intensyvėjant miško kirtimams, būtina pataisyti Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatytas pataisų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 202019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 20198 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Vyriausybė numato Seimui 2019 m. pavasario sesijoje pateikti svarstyti Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, kaip tobulinti miško kirtimų ribojimus ir miško atkūrimo reikalavimus šalies miškuose. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-2458 tikslui ir Komiteto išvadoms, kurioms Komitetas pritarė bei siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius