Projekto lyginamasis variantas
2018 m. rugpjūčio d. Nr. Vilnius
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Žemės sklypo savininkas turi pirmenybės teisę pirkti jam priklausančiame žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus ta kaina, kuria jie parduodami, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pardavėjas privalo raštu per notarą pranešti žemės sklypo savininkui apie ketinimą parduoti jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis juos parduoda. Kai žemės sklypo savininkas atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, tai pardavėjas turi teisę parduoti nekilnojamąjį daiktą bet kuriam asmeniui. Jeigu nekilnojamasis daiktas parduotas pažeidžiant žemės sklypo savininko pirmenybės teisę jį pirkti, žemės sklypo savininkas turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.”
dalimi: „4. Kai žemės sklypo savininkas nepasinaudoja straipsnio 3 dalyje numatyta pirmenybės teise ir nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.“
dalimi: „5.
Šio straipsnio 3 dalis netaikoma, kai parduodamas valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai.“
Pakeisti 6.549 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet neilgiau negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneriems metams devyneri metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo.“
įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti atsižvelgiantį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-682, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-683 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 pateiktas pastabas, kurias 2017-05-17 išvadoje pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas, 2017-05-24 antikorupcinio vertinimo išvadoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 nutarime Nr. 641. Vadovaujantis minėtų institucijų argumentais, nuspręsta teikti parengtus projektus, kuriais siekiama tų pačių tikslų ir uždavinių, tačiau kokybiškesniu teisiniu reglamentavimu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius - Seimo narys Lauras Stacevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. 3.2. Žemės įstatymo
ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3.3. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti biurokratinės, nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teises nepagrįstai suvaržančios ir betikslės procedūros gauti žemės sklypo savininko sutikimą, kai parduodami tame žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai. Vietoj šios procedūros siūloma įtvirtinti žemės sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti jo žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Žemės sklypo savininko pirmenybės teisė į parduodamus jo sklype esančius nekilnojamuosius daiktus leis sumažinti tiek esamų servitutų skaičių, tiek jų nustatymo poreikį, padės išvengti žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų ginčų. Projektu taip pat siūloma atsisakyti galiojančio Žemės įstatymo, esamos praktikos ir realybės neatitinkančios normos, kad valstybinės žemės nuomos terminas yra nustatomas nuomotojo (valstybės institucijos) ir nuomininko sutarimu.
Valstybės žemės nuomos tvarką, įskaitant terminų apskaičiavimą reglamentuoja norminiai teisės aktai, todėl sutarties laisvės principas nagrinėjamu atveju pasireiškia tik tuo, kad nuomininkas gali sutikti su valstybės nustatytu terminu arba atsisakyti sudaryti nuomos sutartį. 4.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma aiškiai reglamentuoti valstybės žemės nuomos sutarties terminų nustatymą, pakeičiant šiuo metu egzistuojančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vykdomą biurokratinę procedūrą, kai nuomos terminai yra nustatomi nesivadovaujant jokiuose norminiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais arba taikant teisės aktų normas, kurios yra skirtos ir reglamentuojančiai visiškai skirtingus teisinius santykius (t. y. statybos techninį reglamentą STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisykle, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008) užstatytos ar užstatomos žemės nuomos terminą siūloma sieti su statinių nuosavybės ar kitos jų naudojimo teisės (pvz. nuomos, ilgalaikės nuomos, užstatymo), kuri suteikia teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, teisės pasibaigimu.
Projektu siūloma nustatyti, kad viso kitos (t. y. neužstatytos kitos paskirties, žemės ūkio paskirties, kitų paskirčių) žemės nuomos terminus turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nagrinėjamiems valstybinės žemės naudojimo teisiniams santykiams nuomos terminas yra ypatingai svarbus, todėl esamas teisinis reguliavimas, kai viešojo administravimo institucija nustato nuomos terminą, nesant jokių norminiuose teisės aktuose nustatytų pagrindų, sudaro tiesiogines sąlygas korupcijai. Projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Esama teismų praktika rodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiauja šia nuostata nutraukdama valstybinės žemės nuomos sutartis, kai nuomininkas naudoja savo statinius pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį, kuri neatitinka žemės sklypui nustatytos paskirties. Pavyzdžiui, asmeniui priklauso pastatas - mechaninės dirbtuvės, kurios buvo pastatytos dar iki žemės reformos pradžios, tačiau rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jų eksploatacijai buvo suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Asmuo naudoja pastatą pagal paskirtį, tačiau ji neatitinka žemės naudojimo paskirties. Siekdamas išvengti tokios situacijos pastato savininkas inicijuoja žemės sklypo paskirties pakeitimą. Pagal galiojančius teisės aktus tokiai procedūrai atlikti yra būtinas žemės sklypo savininko sutikimas, bet tokį prašymą gavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovaudamasi nagrinėjama norma inicijuoja valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. 4.3.
straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma apibrėžti visiškai nesunykusio statinio sąvoką ir nustatyti, kad tokio statinio atstatymas yra priskiriamas kapitalinio remonto darbams, taip pat įstatyme nustatyti baigtinį statybos darbų sąrašą, kuriems nėra taikoma Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta statytojo teisės įgyvendinimo sąlyga. 4.3.1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ yra apibrėžta visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio sąvoka, kurio atstatymas priskiriamas naujo statinio statybai. Tačiau jokiame galiojančiame teisės akte nėra apibrėžta visiškai nesugriuvusio statinio sąvoka. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio
d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nesant aiškiai apibrėžtos visiškai nesugriuvusio statinio sąvokos ir požymių galima daryti prielaidą, kad tai yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga.
Jeigu tokia spraga nėra prieštaraujanti Konstitucijai ir ją galima pašalinti taikant ir aiškinant galiojančius teisės aktus, tai aiškinant paminėto statybos techninio reglamento nuostatą, bet koks statinys, kurio dalis konstrukcijų išlikę, yra laikomas nevisiškai sugriuvusiu statiniu, todėl jo atstatymas (kai nekeičiami išorės matmenys) yra priskiriamas kapitalinio ar paprastojo remonto darbams. Atsižvelgiant į pirminiam įstatymo projektui pateiktas pastabas, projektu siūloma nustatyti procedūrą, pavedant valstybinės priežiūros institucijai nustatyti nevisiškai sunykusios statinio matmenis, pagal kuriuos galėtų būti vykdomi statinio atstatymo darbai. Vadovaujantis galiojančiu kapitalinio remonto apibrėžimu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai yra aiškūs statinio matmenys ir statytojas nesiekia jų pakeisti, tokio statinio laikančiųjų konstrukcijų atstatymas būtų laikomas kapitalinio remonto darbais. 4.3.2. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją. Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais.
Ne kartą konstatuota ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Vadinasi, esama nagrinėjamo straipsnio redakcija, kurioje Aplinkos ministerijai pavesta nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą) ir netgi nenumatant baigtinio atvejų sąrašo (,,ir pan.“) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Projektu siūloma įstatyme nustatyti išimtinius atvejus, kuomet statytojo teisės įgyvendinimui netaikoma Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimti įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamai reikės keisti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, taip pat statybos techninių reglamentų nuostatas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymų projektus reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, statybos techninį reglamentą ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra: ,,statinio kapitalinis remontas“, ,,nesunykęs statinys“,
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Lauras Stacevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 5 dalyje vietoje frazės
„priklausantis nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai“ vartoti
„priklausantys nekilnojamieji daiktai“. 2. Projekto 2 straipsniu CK 6.549 straipsnio 2 dalyje siūloma
nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybinės žemės nuomos terminas visais atvejais negalėtų būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai, ar priklausomai nuo nuomininko teisės į statinius ar įrenginius trukmės galėtų būti ir ilgesnis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, iš projekto nuostatų nėra aiški formuluotė, kad jei valstybinės žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – nuomos sutarties terminas nustatomas iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo, t. y. projekto nuostatos suponuoja, jog nuomininkui pardavus statinius ar įrenginius, nuomos sutartis turėtų būti nutraukiama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis siūlomomis projekto
įrenginius, pirkėjas įgis teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad žemės nuomos terminą siejant su nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius termino pasibaigimu, bet ne su statinių techniniais parametrais, galimai atsirastų prielaidos tęsti valstybinės žemės nuomą net ir sunykus statiniams, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam žemės naudojimui. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatos, nenumatančios jokių pagrindų, kaip būtų nustatomas valstybinės žemės nuomos sutarties terminas, pažeistų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą aiškumo principą. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Korupcijos prevencijos įstatymo
atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. 5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė.
Be to, Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2446, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2019-02-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Venantas Griciūnas – žemės ūkio viceministras, Aušra Kalantaitė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Laimonas Čiakas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, Aušra Račkauskaitė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja, Gintas Kerbelis - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Akvilė Mackay – Lietuvos verslo konfederacijos atstovė, Algis Baravykas – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23)13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 5 dalyje vietoje frazės „priklausantis nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai“ vartoti „priklausantys nekilnojamieji daiktai“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23)2 2.
Projekto 2 straipsniu CK 6.549 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybinės žemės nuomos terminas visais atvejais negalėtų būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai, ar priklausomai nuo nuomininko teisės į statinius ar įrenginius trukmės galėtų būti ir ilgesnis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, iš projekto nuostatų nėra aiški formuluotė, kad jei valstybinės žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – nuomos sutarties terminas nustatomas iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo, t. y. projekto nuostatos suponuoja, jog nuomininkui pardavus statinius ar įrenginius, nuomos sutartis turėtų būti nutraukiama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis siūlomomis projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuomininkui pardavus statinius ar įrenginius, pirkėjas įgis teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad žemės nuomos terminą siejant su nuomininko nuosavybės ar kitos naudojimo teisės į statinius ar įrenginius termino pasibaigimu, bet ne su statinių techniniais parametrais, galimai atsirastų prielaidos tęsti valstybinės žemės nuomą net ir sunykus statiniams, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam žemės naudojimui.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatos, nenumatančios jokių pagrindų, kaip būtų nustatomas valstybinės žemės nuomos sutarties terminas, pažeistų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą aiškumo principą. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23)31
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23)
disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti. STT išvada gauta 2018-10-16. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-08-23)
valstybės turto nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Be to, Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą.
Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta 2019-01-30. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-08-31) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2446, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 7. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-16 raštas Nr. g-2018-9658) * Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektais Nr. XIIP-2446 – Nr. XIIIP-2448 siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai. Be to, minėtų teisės aktų projektų pasiūlymų priėmimas galimai neužtikrintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai) ir sudarytų sąlygas pasielgti nesąžiningai – iš esmės naujų statinių statybas įvykdyti prisidengiant „visiškai nesunykusio statinio“ kapitalinio remonto statybos darbais. Pritarti. 8. 9. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-16 raštas Nr. g-2018-9658)
teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto 1 straipsnio 1 dalies siūlymai svarstytini
keliais aspektais:
teisės pirkti“ formuluotė, kuri Projektų Nr. XIIIP-2446 siūlomų nuostatų kontekste gali būti interpretuojama dviprasmiškai.
Pavyzdžiui, pirmojo sakinio nuostatos gali būti suvokiamos taip, kad žemės sklypo savininkui garantuojama pirmenybė įsigyti nekilnojamuosius daiktus tokiomis pačiomis sąlygomis ir kaina, kurios (t. y. tokios pačios sąlygos) vėliau (žemės sklypo savininkui atsisakius įsigyti) bus pasiūlyti kitiems asmenims. Tačiau iš Projekto Nr. XIIIP-2446 neaišku, ar tuo atveju, jeigu pardavėjas vėliau (po pasiūlymo žemės sklypo savininkui pateikimo) pakeičia nekilnojamųjų daiktų pardavimo sąlygas ir kainą (pavyzdžiui, sumažindamas pardavimo kainą ar sąlygas pakeisdamas į palankesnes pirkėjui), jis, garantuodamas žemės sklypo savininko pirmumo teisę, pastarajam privalo pateikti pakartotinį pranešimą (pasiūlydamas įsigyti pasikeitusiomis sąlygomis), ar ne. 1.2. Projekto siūlymų dviprasmiškam suvokimui sąlygas sudaro ir Projekto Nr. XIIIP-2446 siūlymuose vartojama formuluotė
„kai žemės sklypo savininkas atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise“,
kuri, priklausomai nuo situacijos, gali būti suvokiama ir įgyvendinama dvejopai:
1) šią formuluotę atitiktų atvejis, kai žemės sklypo savininkas gavęs pranešimą atsisakytų pirmenybinės teisės ir nekilnojamųjų daiktų savininkui pateiktų aiškiai išreikštą valią nepirkti nekilnojamųjų daiktų jokiomis (nei pasiūlytomis, nei pasikeitusiomis) sąlygomis (t. y. absoliučiai atsisakytų teisės įsigyti nekilnojamuosius daiktus aiškiai išreikšdamas tokią valią);
2) šią formuluotę taip pat atitiktų atvejis, kai žemės sklypo savininkas atsisakytų pirkti nekilnojamuosius daiktus pasiūlytomis sąlygomis ir kaina, tačiau galimai sutiktų įsigyti juos palankesnėmis sąlygomis – šiuo atveju abejotina, ar žemės sklypo savininko atsisakymas pirkti nekilnojamuosius daiktus pardavėjo pateiktomis sąlygomis gali būti traktuojamas kaip absoliutus atsisakymas pasinaudoti savo pirmenybės teise. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlytume apsvarstyti Projekto Nr.
XIIIP-2446 siūlymų tobulinimo tikslingumą aiškiai reglamentuojant, kad nekilnojamųjų daiktų pardavėjas pasikeitus nekilnojamųjų daiktų pardavimo sąlygoms ir kainai pirmiausiai juos tokiomis pačiomis sąlygomis privalo pasiūlyti žemės sklypo savininkui, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo savininkas aiškiai išreiškia valią, kad atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise. Pritarti. Pritarti. 10. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-10-16 raštas Nr. g-2018-9658)2
kodekso 6.549 straipsnio 2 dalį išbraukiant nuostatas, kad „valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai, kadangi:
1) nuostatos gali būti suvokiamos, kad arba valstybinės žemės nuomos terminas visais atvejais negali būti ilgesnis kaip 99 metai; arba, kad atvejais, kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, jis gali būti ilgesnis negu 99 metai, jeigu nuomininko teisės į statinius ar įrenginius suėjus šiam terminui yra nepasibaigusios;
2) Iš Projektu paliekamos galioti bendrosios valstybinės žemės nuomos termino taisyklės (kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai) yra neaišku, kaip ir kokiais pagrindais, esant skirtingiems atvejams, būtų nustatomas konkretus valstybinės žemės nuomos terminas (pavyzdžiui, kuo remiantis jis galėtų būti nustatomas trumpesniam negu 99 metai terminui).
3) Manytume, kad Projekto nuostatos sudarytų sąlygas statinių ir įrenginių savininkams pasielgti nesąžiningai tuo atveju, kai statiniai ir /ar įrenginiai sunyktų, tačiau pastarųjų savininkai nesiimtų veiksmų tokio faktinio nuosavybės teisės pasibaigimo fakto įforminimui. Šiuo atveju, manytume, valstybinė žemė būtų nuomojama netikslingai ir nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus[¹], kadangi priežastys ir tikslai, dėl kurių valstybinė žemė buvo išnuomota, jau būtų išnykę. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2018- 11-29 raštas Nr. g-2018-11305)1 Dėl siūlymo pakeisti CK 6.394 straipsnio 3 dalį Manytina, kad būtų netikslinga atsisakyti nuostatos, nustatančios žemės, kurioje perleidžiamas kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto, savininko sutikimo gavimą, tačiau, būtų tikslinga įtvirtinti aiškesnį reguliavimą, t.y. nurodant atvejus, kai žemės sklypo savininko sutikimas nebūtinas (arba atvejus, kai žemės sklypo savininko sutikimas privalomas). Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlomu reglamentavimu yra siekiama atsisakyti biurokratinės, nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teises nepagrįstai suvaržančios ir betikslės procedūros gauti žemės sklypo savininko sutikimą, kai parduodami tame žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai, vietoj to numatant žemės sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti tuos daiktus, tikintis, kad toks reglamentavimas leis sumažinti tiek esamų servitutų skaičių, tiek jų nustatymo poreikį ir padės išvengti žemės sklypo bei jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų ginčų. Pažymėtina, jog CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, išaiškino, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). Svarbu pabrėžti, kad pagal CK 6.491 straipsnio 1 dalį, nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą laikosi nuomonės, kad perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas, kuris nuomojasi reikalingą parduodamiems statiniams eksploatuoti žemės sklypą, privalo gauti CK 6.491 straipsnio 1 dalyje nurodytą nuomotojo sutikimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2014). Taigi įvertinus ir palyginus CK 6.394 straipsnio 3 dalyje ir
nemažą dalį teisių (sąlygų), kuriomis naudojasi žemės sklype esančio nekilnojamojo daikto savininkas sudaro būtent nuomos teisė į žemės sklypą (jo dalį), todėl žemės sklypo savininko (nuomotojo) sutikimas perleisti nuomojamame žemės sklype esantį statinį tiesiogiai susijęs (tapatinamas) su nuomotojo sutikimu perleisti nuomos teisę į žemės sklypą (jo dalį).
Todėl atsisakius CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo gauti žemės sklypo savininko sutikimą, tais atvejais, kai perleidžiamas nekilnojamasis daiktas (statinys) bus nuomojamame žemės sklype, nuomininkas vis tiek turės gauti nuomotojo sutikimą perleisti nuomos teisę į žemės sklypą (jo dalį) pagal CK 6.491 straipsnio 1 dalį. O tai reiškia, kad tokiais atvejais aiškinamajame rašte nurodytas įstatymo projektu siekiamas tikslas - atsisakyti biurokratinės, nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teises nepagrįstai suvaržančios ir betikslės procedūros gauti žemės sklypo savininko sutikimą, liks nepasiektas. Būtina pabrėžti, kad teisės aktai neriboja žemės sklypo ir jame esančių statinių priklausomybės skirtingiems asmenims (savininkams). Reikia pripažinti, kad didelę tokių atvejų dalį sudaro situacijos, kai valstybinės žemės sklype yra privatiems asmenims priklausantys statiniai. Būtent todėl ženklią dalį atvejų, kai sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo daikto, esančio kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, perleidimo su žemės sklypo savininko sutikimu ar be žemės sklypo savininko sutikimo, sudaro ir sudarys atvejai, kai perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra būtent valstybinėje žemėje (valstybinės žemės sklype).
Šiame kontekste svarbu paminėti, kad tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau - Žemės įstatymas) nedraudžia valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, bet atsižvelgiant į CK 6.551 straipsnio 2 dalį ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalis, valstybinė žemė nuomininkui be aukciono gali būti nuomojama tik tuo atveju, jei tai susiję su jam priklausančių (ar nuomojamų) statinių ar įrenginių valdymu, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau- Taisyklės) 45 punktą, žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).
Taigi teisės aktai nustato imperatyvias sąlygas, kurių privaloma laikytis perleidžiant valstybinės žemės nuomos teisę. Pagal teismų praktiką, šių sąlygų nesilaikymas gali lemti sandorio, kuriuo perleidžiamas tiek statinys, tiek nuomos teisė, pripažinimą niekiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-879/2014). Todėl, CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl žemės sklypo savininko sutikimo perleisti žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą gavimo, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype bus perleidžiamas nekilnojamasis daiktas (statinys), atsisakymas, kaip tik gali lemti žemės ir statinių savininkų ginčus, nes statinių savininkai, perleisdami valstybinės žemės nuomos teisę be valstybės žinios, gali imperatyvių įstatymo normų nesilaikyti. Be kita ko, atsisakius žemės sklypo savininko sutikimo perleisti nekilnojamąjį daiktą būtinumo, gali ne sumažėti, bet, priešingai, padaugėti ginčų tarp statinių ir žemės sklypų savininkų. Tai gali lemti situacijos, kai žemės sklype yra ne vienas, bet keli statiniai; kai numatoma perleisti ne visus statinius, kuriems išnuomotas ar kitu pagrindu (servituto teise ar kt.) naudojamas žemės sklypas ir žemės sklypo dalys, reikalingos atskiriems statiniams ar jų dalims eksploatuoti, neidentifikuotos (neaptartos sutartyje).
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmeniui, kuris nėra žemės sklypo savininkas, nuosavybės teise priklauso keli statiniai, tačiau asmuo numato parduoti tik vieną iš jam priklausančių statinių, ir tai padaro be žemės sklypo savininko sutikimo, kiltų klausimas, kas tokiu atveju turės nustatyti žemės sklypo dalį (plotą, ribas), į kurią naujasis statinio įgijėjas įgytų teises kartu su nuosavybės teise į statinį. Abejotina, kad tokia teisė turėtų būti suteikiama statinio perleidėjui ir (ar) statinio įgijėjui. Manytina, kad visi klausimai dėl žemės sklypo dalies, reikalingos perleidžiamam statiniui (jo daliai) eksploatuoti, turėtų būti sprendžiami iki statinio (jo dalies) perleidimo. Pritarti. 2. Lietuvos advokatūra (2018- 11-29 raštas Nr. g-2018-11305)2 Dėl siūlymo pakeisti CK 6.549 straipsnio 2 dalį Įstatymo projekto 2 straipsniu numatoma pakeisti CK 6.549 straipsnio
būti ilgesnis kaip 99 metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Pažymėtina, kad statinio savininkas gali prarasti nuosavybės teisę ar kitą naudojimo teisę į statinius ne tik juo perleidus kito asmens nuosavybėn arba statiniams sunykus, bet ir teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkius statinius padalijimo ar sujungimo būdais ir sukūrus naują nekilnojamąjį daiktą, turintį kitokius identifikavimo duomenis, t.y. statinio savininkui priklausys jau ne tas statinys, kurio eksploatacijai žemės sklypas buvo išnuomotas.
Neaišku, ar tokiais atvejais būtų laikoma, kad nuosavybės teisė į pertvarkytą statinį ir atitinkamai nuomos sutarties terminas pasibaigė. Taip pat neaišku, kaip bus traktuojamos situacijos, kai valstybinės žemės sklype, išnuomotame statinių eksploatacijai iki nuosavybės teisės į šiuos statinius pasibaigimo, nuomininkas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, leidžiančias žemės sklype statyti naujus statinius, nugriaus esamus statinius, planuodamas vietoj jų statyti naujus - ar atlikus esamų statinių griovimą, bus laikoma, kad nuomos terminas pasibaigė ir asmuo nebeturi nuomos sutarties ir turi būti sudaroma nauja nuomos sutartis. Pastebėtina, kad tokiu atveju, kai esami statiniai bus nugriauti, o nauji dar nepastatyti, naują nuomos sutartį sudaryti tiesiog nebus pagrindo (nes žemės sklype nebus asmeniui nuosavybės teise priklausančių statinių). Panašių situacijų gali kilti ir dėl viso išnuomoto žemės sklypo ir dėl žemės sklypo dalies, todėl keičiant CK 6.549 straipsnio 2 dalį, siūlytina šiuos klausimus sureguliuoti. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2018-09-20 raštas Nr. 1SD-3403-(3.7 E.)) 1,2 Nepritaria siūlomiems pakeitimams, kuriais siekiama pakeisti valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimą.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, galiojantis valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina efektyvų ir racionalų valstybinės žemės valdymą, siekiant ne tik privačių interesų tenkinimo, tačiau taip pat atsižvelgiant ir į visuomeninę naudą, kaip yra nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2019-01-30) 1,2 Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2446: Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomų nuostatų dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio pakeitimo dėl žemės savininkų pirmumo teisės įsigyti jų žemės sklypuose esantį nekilnojamąjį daiktą taikymo pasekmės, kiek tai susiję su valstybine žeme, iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir
nuostatose siūlomoms taikymo pasekmėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo poziciją Lietuvos Respublikos Seimui išdėstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarime Nr. 641 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-682 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-683“ (toliau – išvada Nr. 1). Lietuvos Respublikos Vyriausybė lieka prie išvados Nr.1 1 punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose išdėstytų argumentų.
Įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimais taip pat siūloma panaikinti nenorinčio ar negalinčio pasinaudoti pirmumo teise žemės sklypo savininko galimybę prieštarauti (nesutikti), kad būtų perleidžiamas jo žemės sklype esantis nekilnojamasis daiktas (netgi tais atvejais, kai perleidimas prieštarautų įstatymo ir (ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms). Tokiu reguliavimu būtų apribota valstybės, savivaldybės ar privačios žemės sklypo savininko teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti žemės sklypą ir juo disponuoti. 2. Įstatymų projektuose <...> siūlomu valstybinės žemės nuomos teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti valstybinės žemės nuomos teise. Pagal įstatymų projektų <...> nuostatas, įtvirtinančias, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 99 metai, o kai žemės sklypas išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti – iki nuomininko teisės į statinius ar įrenginius pasibaigimo, galimos situacijos, kai valstybinės žemės sklype, kuris išnuomojamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, statiniai ir įrenginiai bus sunykę, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neišregistruoti iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro. Tokiu būdu nuomos termino nesiejant su statinių techniniais parametrais, galimai atsirastų prielaidos tęsti valstybinės žemės nuomą net ir sunykus statiniams, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam žemės naudojimui. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir teisėtvarkos komitetui grąžinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-2446 iniciatoriams patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos advokatūros pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš
Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė