Projektas Projekto lyginamasis variantas
3,7,
Vilnius
Papildyti 3 straipsnį 55¹ dalimi:
„55¹. Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos
elektroninių ryšių paslauga.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Skiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).
Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina ar mažiau nei prieš vienerius metus iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose ir (arba) gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant tų įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas nemokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.“
3Papildyti 7 straipsnį 3¹dalimi:
„3¹. Atlikdami savo funkcijas Tarybos nariai privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš jokio fizinio asmens, juridinio asmens ar jo organo, nepiktnaudžiauti tarnyba, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, neatstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektų interesams.“
4Papildyti 7 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10.
Pasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario įgaliojimų terminui, šie asmenys, jiems sutikus, eina savo pareigas tol, kol į atitinkamas pareigas yra paskiriamas tas pats ar kitas asmuo, bet ne ilgiau nei 1 metus nuo įgaliojimų termino pabaigos.“
1Papildyti 9 straipsnį nauju 11 punktu:
„11) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodika, suderinta su Ryšių reguliavimo tarnyba;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 11 punktą laikyti 12 punktu. 4 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybė plėtoja sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse,
kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.“
Papildyti 2 priedą 20 punktu:
„20. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra
Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32).“
taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2.
ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos skiriamiems Tarybos nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto lyginamasis variantas
3,7,
Vilnius
Papildyti 3 straipsnį 55¹ dalimi: „55¹. Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti vadovaujamojo darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba)
yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).
Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas nemokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.“
3Papildyti 7 straipsnį 3¹dalimi:
„3¹. Atlikdami savo funkcijas Tarybos nariai privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš jokio fizinio asmens, juridinio asmens ar jo organo, nepiktnaudžiauti tarnyba, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, neatstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektų interesams.“
4Papildyti 7 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10.
Pasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario įgaliojimų terminui, šias pareigas einantys asmenys, jų sutikimu savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo įgaliojimų termino pabaigos.“
1Papildyti 9 straipsnį nauju 11 punktu:
„11) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta Valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodika, suderinta su Ryšių reguliavimo tarnyba;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 11 punktą laikyti 12 punktu. 4 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybė plėtoja viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą
vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.“
1Papildyti Įstatymo 2 priedą nauju 16 punktu:
„16. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra
Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32).“
17–20 punktais. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos skiriamiems Tarybos nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
Projektas Projekto lyginamasis variantas
3,7,
Vilnius
Papildyti 3 straipsnį 55¹ dalimi: „55¹. Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.“
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti vadovaujamojo darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba)
yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).
Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas nemokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.“
3Papildyti 7 straipsnį 3¹dalimi:
„3¹. Atlikdami savo funkcijas Tarybos nariai privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš jokio fizinio asmens, juridinio asmens ar jo organo, nepiktnaudžiauti tarnyba, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, neatstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektų interesams.“
4Papildyti 7 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10.
Pasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario įgaliojimų terminui, šias pareigas einantys asmenys, jų sutikimu savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo įgaliojimų termino pabaigos.“
1Papildyti 9 straipsnį nauju 11 punktu:
„11) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta Valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodika, suderinta su Ryšių reguliavimo tarnyba;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 11 punktą laikyti 12 punktu. 4 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybė plėtoja viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą
vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.“
1Papildyti Įstatymo 2 priedą nauju 16 punktu:
„16. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra
Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32).“
17–20 punktais. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gruodžio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2018 m. gruodžio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos skiriamiems Tarybos nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. liepos 14 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2017-P-900-1-15 „Valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra“ (toliau – Ataskaita) 4.1 priemonę (parengti ir įregistruoti Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) papildomą funkciją vertinti valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų tarifus). Ataskaitoje Valstybės kontrolė konstatavo, kad netinkamai veikia didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų kainų priežiūros mechanizmas. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą didmeninę prieigą ir sumažinti galimą konkurencijos iškraipymą dėl gaunamos pagalbos, didelis vaidmuo tenka nacionalinei reguliavimo institucijai, kuri turėtų prižiūrėti subsidijuoto tinklo didmeninių paslaugų kainas ir teikti konsultacijas jas nustatant. Lietuvoje nacionaline elektroninių ryšių veiklos reguliuotoja paskirta Tarnyba, tačiau ji nevertina didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų kainų. Europos Komisija taip pat pateikė nuomonę, kad siekiant visiškai užtikrinti Tarnybos tarybos nepriklausomumą, reikia aiškesnių kriterijų, kurie apribotų politikos formuotojų ar sektoriaus dalyvių įtaką Tarnybos valdymui, todėl Įstatymo projekte numatomi papildomi kriterijai, leidžiantys atrinkti į Tarnybos tarybą visiškai nuo politikos formavimo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose nepriklausomus narius.
Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva 2012/34/ES), 55 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad skiriant Tarnybos direktorių ir Tarnybos tarybos narius būtų atsižvelgiama į jų darbo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį. Teikiamo Įstatymo projekto tikslai:
1) nustatyti Tarnybai papildomą funkciją vertinti valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus ir teikti išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams;
2) nustatyti papildomus Tarnybos tarybos narių atrankos kriterijus, siekiant užtikrinti visišką Tarnybos valdymo nepriklausomumą ir išvengti viešųjų interesų konflikto;
3) nustatyti reikalavimą, kad skiriant Tarnybos direktorių ir Tarnybos tarybos narius būtų atsižvelgiama į jų darbo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse);
tarybos narių, jiems sutikus, kadencijos pratęsimo iki tol, kol į atitinkamas pareigas bus paskirtas tas pats ar kitas asmuo, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo įgaliojimų termino pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento (direktorius Petras Jakavonis, tel. 239 3944, el. p. [email protected]) Elektroninių ryšių skyriaus (vedėjas Albertas Turonis, tel. 239 3870, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Julija Gabijūnienė (tel. 239 3859, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų tarifus VšĮ „Plačiajuostis internetas“ derina su institucijomis, prieš teikdama juos tvirtinti susisiekimo ministrui, tačiau Tarnyba jų nevertina. Taip pat šiuo metu nėra reglamentuota, kad Tarnybos tarybos nariai turi būti nepriklausomi nuo asmenų, susijusių su Tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organais, taip pat nuo asmenų, susijusių su reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis institucijomis. Paskutinė Tarnybos taryba buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. lapkričio 8 d. dekretu Nr. 1K-1263. Taip pat nėra reglamentuota situacija, kai Tarnybos direktoriaus ir Tarybos narių kadencija baigiasi, o nauji asmenys nepaskiriami. Šiuo metu nėra nustatytas Tarnybos direktoriaus ir tarybos narių atrankos reikalavimas – atsižvelgti į jų darbo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Sudarius teisinį pagrindą nacionalinei reguliavimo institucijai dalyvauti nustatant valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų tarifus, būtų išsklaidytos abejonės dėl tarifų nustatymo objektyvumo ir paslaugų kainų pagrįstumo. Taip pat priėmus Įstatymo projektą, bus įgyvendinta Ataskaitos 4.1 priemonė.
Nustačius papildomus Tarnybos tarybos narių atrankos į tarybą kriterijus, būtų užtikrinta nuo politikos formavimo nepriklausomų tarybos narių atrankos procedūra ir išvengta interesų konflikto tikimybės. Nustačius Tarnybos direktoriaus ir tarybos narių atrankos reikalavimą – atsižvelgti į jų darbo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį, į nacionalinę teisę būtų perkelta Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnio 3 dalis. Įstatymo projektą papildžius nuostata dėl Tarnybos direktoriaus ir Tarnybos tarybos narių kadencijos pratęsimo, šie asmenys, jiems sutikus, eitų savo pareigas tol, kol į atitinkamas pareigas bus paskirtas tas pats ar kitas asmuo, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo įgaliojimų termino pabaigos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai; bus sukurtas aiškesnis teisinis reglamentavimas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti ar galiojančių įstatymų pakeisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte pateikta nauja sąvoka bus vertinama Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2018 m. spalio 31 d. turės patvirtinti valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. spalio 31 d. turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo būtų padidintas Tarnybai nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius 1 pareigybe. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Ryšių reguliavimo tarnyba“,
„Ryšių reguliavimo tarnybos taryba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra.
2018-08-23
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šios nuostatos tikslas yra įgyvendinti 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, kurioje nustatyta, kad skiriant Tarnybos direktorių ir Tarnybos narius būtų atsižvelgiama į jų darbo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį, tačiau pažymime, kad siūloma nuostata dėl savo neapibrėžtumo ir nekonkretumo yra labiau deklaratyvi ir formali, o ne materialinė teisės norma. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar skiriamas asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį juridiniuose asmenyse, veikiančiuose elektroninių ryšių, pašto ar geležinkelių transporto sektoriuose, ar, vis dėlto, reikalavimas tik suponuoja, kad jis kokiu nors pagrindu turėtų būti atlikęs kokius nors darbus reguliuojamuose sektoriuose (pvz., pagal paslaugų teikimo sutartį būtų įgalintas atlikti geležinkelio infrastruktūros remonto ar montavimo darbus). Taip pat nėra aišku, kokio pobūdžio darbas būtų laikomas pakankamu – ar tai turi būti vadovaujamojo, vidaus administravimo ar kitokios tiesiogines juridinių asmenų funkcijas padedančios vykdyti pareigos, ar, vis dėlto, tai galėtų būti tiesiog ūkinio ir
(ar) techninio pobūdžio funkcijas įgyvendinančios pareigos.
Pažymėtina, kad būtinojo minimalaus laikotarpio, kurį būtų atliekamas reikalaujamas darbas, nenurodymas taip pat gali sukelti praktinio įstatymo taikymo problemų, nes neaišku, ar, pvz., vienos savaitės ar mėnesio darbas reguliuojamame sektoriuje būtų laikomas pakankamu. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti ir pildyti siūloma nuostatą, nustatant konkretesnius reikalaujamo darbo reguliuojamuose sektoriuose kriterijus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 daliai, kur analogiško darbo patirtis nustatyta ir į Tarnybos tarybos narius skiriamiems asmenims. 2. Derinat projekto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais aukštojo išsilavinimo pripažinimo principais, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje po žodžių „aukštąjį universitetinį“ reikėtų įrašyti žodžius „ar jam prilygintą“. 3. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė, kad „Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina ar mažiau kaip prieš vienerius metus iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose ir
(arba) gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant tų įmonių veiklą“ suponuoja, kad tarybos nariu negali būti skiriamas tik toks asmuo, kuris tenkina abi kumuliatyvias sąlygas, t.y. eina ar mažiau kaip prieš vienerius metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose ir gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant tų įmonių veiklą.
Svarstytina, ar minėtoje nuostatoje neturėtų būti nustatytos dvi alternatyvios sąlygos, t.y. pirma sąlyga, kad asmuo eina ar mažiau nei prieš metus ėjo atitinkamas pareigas, o antroji, kad jis gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių veiklą. Kitaip sakant, pareigų reguliuojamų įmonės valdymo organuose ėjimas savaime preziumuoja, kad jis tų įmonių atžvilgiu gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj jungtukų „ir (arba)“ vartotinas jungtukas „arba“, o vietoj žodžių „reguliuojat tų įmonių“ įrašytini žodžiai „reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių“. 4. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžių „1 straipsnio nuostatos“ įrašytina formuluotė „2 straipsniu keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 1 ir
į tai, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų), patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr.
129KKK 17 punktą Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 5 straipsnį reikėtų tikslinti: 1 dalyje reikėtų nurodyti, kad projektas pildomas nauju 16 punktu, o 2 dalyje reikėtų nurodyti, kad projekto priedo buvusius 16 –
dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 24 punktu, jei įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas yra pakeistas ar papildytas ir naujos jo nuostatos įgyvendinamos teisės aktu, pagal Rekomendacijose nustatytus reikalavimus taip pat nurodomi visi to Europos Sąjungos teisės akto pakeitimai ar papildymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 5 straipsnį patikslinti pagal minėtas Rekomendacijas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
2018-11-15
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šios nuostatos tikslas yra įgyvendinti 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, kurioje nustatyta, kad skiriant Tarnybos direktorių ir Tarnybos narius būtų atsižvelgiama į jų darbo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį, tačiau pažymime, kad siūloma nuostata dėl savo neapibrėžtumo ir nekonkretumo yra labiau deklaratyvi ir formali, o ne materialinė teisės norma. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar skiriamas asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį juridiniuose asmenyse, veikiančiuose elektroninių ryšių, pašto ar geležinkelių transporto sektoriuose, ar, vis dėlto, reikalavimas tik suponuoja, kad jis kokiu nors pagrindu turėtų būti atlikęs kokius nors darbus reguliuojamuose sektoriuose (pvz., pagal paslaugų teikimo sutartį būtų įgalintas atlikti geležinkelio infrastruktūros remonto ar montavimo darbus). Taip pat nėra aišku, kokio pobūdžio darbas būtų laikomas pakankamu – ar tai turi būti vadovaujamojo, vidaus administravimo ar kitokios tiesiogines juridinių asmenų funkcijas padedančios vykdyti pareigos, ar, vis dėlto, tai galėtų būti tiesiog ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas įgyvendinančios pareigos.
Pažymėtina, kad būtinojo minimalaus laikotarpio, kurį būtų atliekamas reikalaujamas darbas, nenurodymas taip pat gali sukelti praktinio įstatymo taikymo problemų, nes neaišku, ar, pvz., vienos savaitės ar mėnesio darbas reguliuojamame sektoriuje būtų laikomas pakankamu. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti ir pildyti siūloma nuostatą, nustatant konkretesnius reikalaujamo darbo reguliuojamuose sektoriuose kriterijus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 daliai, kur analogiško darbo patirtis nustatyta ir į Tarnybos tarybos narius skiriamiems asmenims. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
komitetaS
d. Nr.108-P-39
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Rūta Miliūtė, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Kristina Semėnė - Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja, Albertas Turonis -.Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas, Gytis Mažeika - Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas, Dovilė Sereičikaitė – Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus patarėja, Neringa Bareišienė - Ryšių reguliavimo tarnybos ekonominio reguliavimo departamento vyresnioji patarėja, Linas Bakutis- Ryšių reguliavimo tarnybos Strateginio departamento l.e. direktoriaus pareigas, Živilė Uždavinytė-Kerbelė – Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, Gintarė Deržanauskienė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šios nuostatos tikslas yra įgyvendinti 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, kurioje nustatyta, kad skiriant Tarnybos direktorių ir Tarnybos narius būtų atsižvelgiama į jų darbo Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį, tačiau pažymime, kad siūloma nuostata dėl savo neapibrėžtumo ir nekonkretumo yra labiau deklaratyvi ir formali, o ne materialinė teisės norma. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar skiriamas asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį juridiniuose asmenyse, veikiančiuose elektroninių ryšių, pašto ar geležinkelių transporto sektoriuose, ar, vis dėlto, reikalavimas tik suponuoja, kad jis kokiu nors pagrindu turėtų būti atlikęs kokius nors darbus reguliuojamuose sektoriuose (pvz., pagal paslaugų teikimo sutartį būtų įgalintas atlikti geležinkelio infrastruktūros remonto ar montavimo darbus). Taip pat nėra aišku, kokio pobūdžio darbas būtų laikomas pakankamu – ar tai turi būti vadovaujamojo, vidaus administravimo ar kitokios tiesiogines juridinių asmenų funkcijas padedančios vykdyti pareigos, ar, vis dėlto, tai galėtų būti tiesiog ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas įgyvendinančios pareigos.
Pažymėtina, kad būtinojo minimalaus laikotarpio, kurį būtų atliekamas reikalaujamas darbas, nenurodymas taip pat gali sukelti praktinio įstatymo taikymo problemų, nes neaišku, ar, pvz., vienos savaitės ar mėnesio darbas reguliuojamame sektoriuje būtų laikomas pakankamu. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti ir pildyti siūloma nuostatą, nustatant konkretesnius reikalaujamo darbo reguliuojamuose sektoriuose kriterijus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 daliai, kur analogiško darbo patirtis nustatyta ir į Tarnybos tarybos narius skiriamiems asmenims. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
taip: „1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Skiriamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).“ (Formuluotei pritarta balsavimu:
susilaikė, nulėmė Pirmininko balsas)
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 daliai, kur analogiško darbo patirtis nustatyta ir į Tarnybos tarybos narius skiriamiems asmenims. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „2. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas.
Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnės kaip 1 metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirties (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis arba jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas nemokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatas su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais aukštojo išsilavinimo pripažinimo principais, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio
prilygintą“.
Pritarti Žr. pasiūlymą, pateiktą 2 šios lentelės dalyje. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė, kad „Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina ar mažiau kaip prieš vienerius metus iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose ir
(arba) gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant tų įmonių veiklą“ suponuoja, kad tarybos nariu negali būti skiriamas tik toks asmuo, kuris tenkina abi kumuliatyvias sąlygas, t.y. eina ar mažiau kaip prieš vienerius metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose ir gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, reguliuojant tų įmonių veiklą. Svarstytina, ar minėtoje nuostatoje neturėtų būti nustatytos dvi alternatyvios sąlygos, t.y. pirma sąlyga, kad asmuo eina ar mažiau nei prieš metus ėjo atitinkamas pareigas, o antroji, kad jis gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių veiklą. Kitaip sakant, pareigų reguliuojamų įmonės valdymo organuose ėjimas savaime preziumuoja, kad jis tų įmonių atžvilgiu gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj jungtukų „ir (arba)“ vartotinas jungtukas „arba“, o vietoj žodžių „reguliuojat tų įmonių“ įrašytini žodžiai „reguliuojant reguliuojamų sektorių įmonių“. Pritarti Žr. pasiūlymą, pateiktą 2 šios lentelės dalyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 4.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžių „1 straipsnio nuostatos“ įrašytina formuluotė „2 straipsniu keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos“. Pritarti Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos skiriamiems Tarybos nariams ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų), patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK 17 punktą Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 5 straipsnį reikėtų tikslinti: 1 dalyje reikėtų nurodyti, kad projektas pildomas nauju 16 punktu, o 2 dalyje reikėtų nurodyti, kad projekto priedo buvusius 16 – 19 punktus atitinkamai laikyti 17 – 20 punktais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 24 punktu, jei įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas yra pakeistas ar papildytas ir naujos jo nuostatos įgyvendinamos teisės aktu, pagal Rekomendacijose nustatytus reikalavimus taip pat nurodomi visi to Europos Sąjungos teisės akto pakeitimai ar papildymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 5 straipsnį patikslinti pagal minėtas Rekomendacijas. Pritarti Pasiūlymas: 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 2 priedo pakeitimas
16 punktu:
„16. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES,
kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32)“ 2.
32)“
16–19 punktus atitinkamai laikyti 17–20 punktais.“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – o, susilaikė – 3.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė, Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 2444(2) ES. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė