Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Politinės kampanijos išlaidos ir išlaidų limitai
kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. 2. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,29 euro 0,0005 VMDU dydžio ir sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. 3. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,58 euro 0,001 VMDU dydžio ir sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. Jeigu sandauga yra mažesnė kaip 5 792 eurai 10 VMDU dydžių, nustatomas didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis – 5 792 eurai 10 VMDU dydžių. Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė partija, iškėlusi kandidatų sąrašą (sąrašus), papildomai šiai politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų šios partijos iškeltų kandidatų sąrašo
(sąrašų) didžiausios politinės kampanijos išlaidų sumos. 4.
išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti:
1) politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu;
2) politinės kampanijos iždininko atlyginimui mokėti ir funkcijoms atlikti;
3) politinės kampanijos audito įmonės arba auditoriaus paslaugoms apmokėti;
4) nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, reikalingų vykdant politinę kampaniją, nuomai;
5) politinei kampanijai naudojamoms transporto priemonėms nuomoti, eksploatuoti;
6) politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų (referendumo) stebėtojų ryšiui, maitinimui, apgyvendinimui ir transportui;
7) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų teisinių paslaugų sutartims apmokėti;
oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugų sutartims apmokėti;
9) pretendento, kandidato kelionėms (transportui ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą;
kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus šios dalies 7 ir 9 punktus, nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali pareikalauti papildomos informacijos. 6.
politinės kampanijos dalyvio šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus šios dalies 7 ir 9 punktus, ir 5 dalyse dalyje nurodytų politinės kampanijos išlaidų dydis negali viršyti šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų didžiausių politinės kampanijos išlaidų dydžių. Tais atvejais, kai pagal rinkimų įstatymą vyksta pakartotinis balsavimas, kandidato, dalyvaujančio pakartotiniame balsavime, didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis didinamas 25 procentais. 7. Politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma:
1) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidos, turėtos pagal teisinių paslaugų sutartis;
3) išlaidos, skirtos pretendento, kandidato kelionėms (transportui ir apgyvendinimui) į rinkimų apygardą;
apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu. 8. Jeigu politinės kampanijos laikotarpiu politinės kampanijos dalyvis (išskyrus politines partijas, jų keliamus kandidatus ar kandidatų sąrašus) surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai dienos turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinių partijų, jų keliamų kandidatų ar kandidatų sąrašų politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik politinių partijų veiklai finansuoti. Politinės kampanijos sąskaita (išskyrus politinės partijos arba kandidato vardu atidarytą sąskaitą) uždaroma iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai dienos. 9.
partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytos paslaugų sutartys gali būti sudaromos tik su Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiais, taip pat šiose valstybėse įsteigtais juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis arba jų padaliniais, išskyrus atvejus, kai ¼ ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne Lietuvos Respublikai, kitai Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei, šiose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su politinėmis partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais sudarę šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytas paslaugų sutartis, paslaugų sutartims vykdyti gali pasitelkti tik šioje dalyje nurodytus asmenis. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 4 dalies 7 ir
suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos politinėms kampanijoms, kurios prasideda po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms paslaugų sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2443(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Politinės kampanijos išlaidos ir išlaidų limitai
kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. 2. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,29 euro 0,0005 VMDU dydžio ir sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. 3. Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,58 euro 0,001 VMDU dydžio ir sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. Jeigu sandauga yra mažesnė kaip 5792 eurai
dydis – 5792 eurai 10 VMDU dydžių. Savivaldybių tarybų rinkimuose politinė partija, iškėlusi kandidatų sąrašą (sąrašus), papildomai šiai politinei kampanijai gali išleisti ne daugiau kaip 10 procentų šios partijos iškeltų kandidatų sąrašo (sąrašų) didžiausios politinės kampanijos išlaidų sumos. 4.
išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti:
1) politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu;
2) politinės kampanijos iždininko atlyginimui mokėti ir funkcijoms atlikti;
3) politinės kampanijos audito įmonės arba auditoriaus paslaugoms apmokėti;
4) nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, reikalingų vykdant politinę kampaniją, nuomai;
5) politinei kampanijai naudojamoms transporto priemonėms nuomoti, eksploatuoti;
6) politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams ar rinkimų (referendumo) stebėtojų ryšiuio, maitinimuio, apgyvendinimuio ir transportuio paslaugoms apmokėti;
7) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidoms, turėtoms pagal teisinių paslaugų sutartis;
oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidoms, turėtoms pagal politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugų sutartis;
9) pretendento, kandidato kelionėms (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą; 710) kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija. 5. Politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus
daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali pareikalauti papildomos informacijos. 6.
politinės kampanijos dalyvio šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus 4 dalies 7 ir
kampanijos išlaidų dydis negali viršyti šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų didžiausių politinės kampanijos išlaidų dydžių. Tais atvejais, kai pagal rinkimų įstatymą vyksta pakartotinis balsavimas, kandidato, dalyvaujančio pakartotiniame balsavime, didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis didinamas 25 procentais. 7. Politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma:
1) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidos, turėtos pagal teisinių paslaugų sutartis;
išlaidos, skirtos rinkimų užstatui sumokėti;
3) išlaidos, skirtos pretendento, kandidato kelionėms (transportui ir apgyvendinimui) į rinkimų apygardą;
išlaidos, skirtos politinės partijos patalpų nuomai, išlaikymui, personalo veiklai apmokėti, kai šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu. 8. Jeigu politinės kampanijos laikotarpiu politinės kampanijos dalyvis (išskyrus politines partijas, jų keliamus kandidatus ar kandidatų sąrašus) surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai dienos turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinių partijų, jų keliamų kandidatų ar kandidatų sąrašų politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik politinių partijų veiklai finansuoti. Politinės kampanijos sąskaita (išskyrus politinės partijos arba kandidato vardu atidarytą sąskaitą) uždaroma iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai dienos. 9.
partijoms, pretendentams, kandidatams, referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams šio straipsnio
teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su politinėmis partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais sudarę sutartis šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, gali pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio
politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams. 10. Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama, ar šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti sutartys sudarytos tik su šio straipsnio
žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, valstybių narių piliečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos pažymą.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 7 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2018 m. lapkričio 6 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos politinėms kampanijoms, prasidedančioms po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms paslaugų teikimo sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino būtinybė užtikrinti politinių kampanijų finansavimo skaidrumą, nesudaryti prielaidų užsienio valstybėms daryti poveikį Lietuvos Respublikos rinkimų procesams ir vidaus politikos formavimui. Nacionalinio saugumo komisija, atsižvelgdama į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atliktą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2017 metais bei siekdama sumažinti užsienio šalių įtaką 2019 m. vyksiantiems Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimams, 2018 m. gegužės 7 d. posėdyje pasiūlė parengti teisės aktų pakeitimus dėl draudimo trečiųjų šalių fiziniams ir juridiniams asmenims konsultuoti Lietuvos politikus ir politines partijas politinių kampanijų metu. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad politinės kampanijos dalyviai teisinių, politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugų sutartis galėtų sudaryti tik su Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje įregistruotais juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis arba jų padaliniais, Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių piliečiais, taip pat praplėsti politinės kampanijos išlaidomis pripažįstamų išlaidų sąrašą ir pakelti didžiausią vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydį. 2.
Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]). Tiesioginis įstatymo projekto rengėjas – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nėra apibrėžtas ar ribojamas asmenų ratas, su kuriais politinės kampanijos dalyviai gali sudaryti teisinių paslaugų ar politinių kampanijų organizavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugų sutartis. Dabartinis teisinis reglamentavimas nenumato, kad politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų sudarytos politinių kampanijų organizavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugų sutartys būtų pripažįstamos politinės kampanijos išlaidomis. Taip pat pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio 7 dalį politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma: 1) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidos, turėtos pagal teisinių paslaugų sutartis; 2) išlaidos, skirtos pretendento, kandidato kelionėms (transportui ir apgyvendinimui) į rinkimų apygardą. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme didžiausi vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydžiai nustatyti dar 2004 metais. 4.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad politinės kampanijos išlaidomis, be Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio
partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų teisinių paslaugų sutartims apmokėti; 2) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugų sutartims apmokėti; 3) pretendento, kandidato kelionėms (transportui ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą. Siekiant įstatymo projekto tikslo įgyvendinimo, t. y. tam, kad įregistruoti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos negalėtų būti iš dalies ar visiškai kontroliuojami trečiųjų valstybių subjektų, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tam tikrus saugiklius.
Pagal naujai siūlomą reglamentavimą politinės partijos, pretendentai, kandidatai, referendumo iniciatoriai, referendumo oponentai, visuomeniniai rinkimų komitetai galės sudaryti teisinių, politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ar mokymų paslaugų sutartis tik su Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių piliečiais, taip pat Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje įregistruotais juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis arba jų padaliniais, išskyrus atvejus, kai ¼ ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėms nepriklausančioms valstybėms, minėtų valstybių kontroliuojamiems juridiniams asmenims, jų piliečiams ir (ar) jose įsteigtiems juridiniams asmenims. Paslaugų teikėjai, su politinės kampanijos dalyviais sudarę nurodytas paslaugų sutartis, paslaugų sutarčių vykdymui galės pasitelkti tik tuos asmenis, kurie atitiks įstatymo projekte numatytus reikalavimus dėl paslaugų sutarties šalių. Šis reikalavimas bus taikomas aukščiau nurodytoms paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai.
Paslaugų sutarties subjektų ratas yra pasirinktas įvertinus galiojančiame teisiniame reglamentavime, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, įvardintas patikimas Lietuvos Respublikos partneres. Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama, ar teisinių paslaugų, politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugų sutartys sudarytos tik su įstatymo projekte apibrėžtų subjektų ratu, Lietuvos Respublikoje įregistruotus juridinius asmenis ir Lietuvos Respublikos piliečius galės patikrinti Juridinių asmenų registre arba Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Tuo tarpu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos arba jų padaliniai, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių piliečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai turės pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos pažymą. Siekiant užtikrinti politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumą, kad visi kandidatai, nepriklausomai nuo to, kaip toli jie gyvena nuo rinkimų apygardos ar kiek teisminių ginčų kyla, galėtų rinkimų kampanijai išleisti vienodą pinigų sumą, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad į teisinių paslaugų ir pretendento, kandidato kelionių išlaidas neturi būti atsižvelgiama vertinant, ar buvo viršytas politinės kampanijos dalyvio išlaidų limitas.
Kadangi pagal galiojantį Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, politinės kampanijos išlaidos negali viršyti minėtame įstatyme nustatyto išlaidų limito, o įstatymo projektu siūloma praplėsti politinės kampanijos išlaidomis pripažįstamų išlaidų sąrašą, taip pat įvertinus tai, kad didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis buvo nustatytas dar 2004 metais, ir atsižvelgiant į tai, kad politinės kampanijos išlaidų limitai priklauso nuo rinkėjų skaičiaus, kuris nuolat mažėja, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo projekte didžiausius išlaidų dydžius pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymus siūloma nustatyti koeficientus, kurie būtų susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (toliau – VMDU). Toks skaičiavimo būdas atspindi ekonomikos augimą, taip pat pasiteisino praktikoje, kadangi pagal VMDU skaičiuojami maksimalūs kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui suteikti aukų dydžiai, taip pat kandidatų suteiktos aukos. Pagal naujai siūlomą modelį, kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis būtų apskaičiuojamas taip: Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,0005 VMDU dydžio ir sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu.
Tais atvejais, kai rinkimų apygarda apimtų dalį Lietuvos Respublikos teritorijos, didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis būtų apskaičiuojamas taip: vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 0,001 VMDU dydžio ir sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu. Jeigu sandauga bus mažesnė kaip 10 VMDU dydžių, bus nustatomas didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis – 10 VMDU dydžių (pvz., 2017 m. IV ketv. yra nustatytas VMDU – 885 eurai, taigi didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis būtų 8 850 eurų vietoj dabar numatyto 5 792 eurų). Keičiamas didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis neturės poveikio valstybės biudžetui, kadangi šis rodiklis nustato kiekvieno politinės kampanijos dalyvio leidžiama skirti politinei kampanijai išlaidų sumą, o valstybės biudžeto asignavimai skirstomi politinių partijų veiklai finansuoti priklausomai jau nuo įvykusių rinkimų rezultatų. Priėmus įstatymo projektą, užsienio valstybių, tai yra ne Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai negalės teikti teisinio ir konsultavimo pobūdžio paslaugų Lietuvos Respublikos politinių kampanijų dalyviams.
Tokiu būdu bus ribojamos užsienio subjektų galimybės daryti įtaką politinei kampanijai bei visam rinkimų procesui Lietuvoje, taip pat didinamas politinių kampanijų laikotarpiu politinių kampanijų dalyvių turėtų išlaidų skaidrumas, kadangi politinei kampanijai panaudotos lėšos bus apskaičiuojamos politinių kampanijų finansavimo ataskaitose ir teikiamos Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri kartu su kitomis institucijomis tikrins ir kontroliuos, kaip yra naudojamos politinei kampanijai skirtos lėšos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, nes bus dar labiau užtikrintas politinių kampanijų finansavimo skaidrumas, sustiprinta finansavimo kontrolė ir mažinama trečiųjų šalių įtaka rinkimų procesams Lietuvoje. Įstatymo projekte siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti, pripažinti netekusiais galios arba priimti naujų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nereikalauja, kadangi keičiamas didžiausias vieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos išlaidų dydis tiesioginės įtakos valstybės biudžetui neturi. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „politinė kampanija“, „finansavimas“, „politinės kampanijos išlaidos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kadangi artimiausi rinkimai 2019 m. vasario – kovo mėnesį numatyti į savivaldybių tarybas, o rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos, prašome įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, kad priimto įstatymo nuostatos būtų taikomos 2019 m. organizuojamiems rinkimams. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose vartojama netinkama konstrukcija „paslaugų sutartims apmokėti“. Šiuose punktuose turėtų būti nurodyta, kad apmokamos ne sutartys, o gautos paslaugos, analogiškai kaip nustatyta kituose šios dalies punktuose. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje ribojant paslaugas galinčių teikti subjektų ratą taip pat turėtų būti nurodomi ne subjektai, su kuriais gali būti sudaromos sutartys, o subjektai, kurių teikiamomis paslaugomis leidžiama naudotis. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies nuostatos diskutuotinos: 2.1. Svarstytina, ar nereikėtų apibrėžti valstybių, kuriose gali būti įsteigti ir veikti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai. Tarptautinės kompanijos gali turėti platų pakankamai savarankiškų padalinių tinklą įvairiose valstybėse, įskaitant ir valstybes, kurių paslaugų teikėjų paslaugomis naudotis nebūtų leidžiama, o paslaugų gavimas iš tokių padalinių neatitiktų vertinamo projekto tikslų. 2.2. Nustatoma normos taikymo išimtis „ kai ¼ ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne Lietuvos Respublikai, kitai Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei, šiose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams“.
Atkreipiame dėmesį, kad šio reikalavimo įgyvendinimas praktiškai gali būti neįmanomas arba neproporcingai sudėtingas. Kontroliuojantis subjektas turėtų dėl kiekvieno paslaugų teikėjo kreiptis į valstybės, kurioje teikėjas yra įsteigtas, atitinkamas institucijas ar tarnybas prašydamas pateikti jo dalyvių sąrašus, informacijos gavimas gali trukti pernelyg ilgą laikotarpį, viršijantį politinės kampanijos laikotarpį, be to, ne visose valstybėse tokia informacija gali būti atskleidžiama. Taip pat, pavyzdžiui, jei paslaugų teikėjo akcijos yra kotiruojamos biržoje, jų savininkų (taigi, ir dalyvių) skaičius gali būti itin didelis, jų kilmę ar pilietybę nustatyti gali būti neįmanoma, o ir patys akcijų turėtojai gali keistis per itin trumpą laiko tarpą. 2.3. Nėra aišku, kokie asmenys turimi omenyje nurodant, kad paslaugų teikimui galima pasitelkti „tik šioje dalyje nurodytus asmenis“, nes šioje dalyje yra nurodomi ir Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių asmenys, ir šių organizacijų valstybių narių asmenys, turintys konkretų dalyvių požymį, ir ne šių organizacijų valstybių narių asmenys. 2.4. Nors vertinama straipsnio dalimi ir nustatomas apribojimas gauti paslaugas iš tam tikrų subjektų, tačiau nėra numatyta jokių šio apribojimo nesilaikymo pasekmių, nenumatytas šio apribojimo laikymosi kontrolės mechanizmas. 3.
numatytas įstatymo projekto pateikimo, svarstymo, priėmimo, pasirašymo ir įsigaliojimo procedūras bei jų terminus, projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įsigaliojimo data ir 2 straipsnyje nustatytas terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus tikslintini. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis \ J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2018-09-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-131
(7),
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose vartojama netinkama konstrukcija „paslaugų sutartims apmokėti“. Šiuose punktuose turėtų būti nurodyta, kad apmokamos ne sutartys, o gautos paslaugos, analogiškai kaip nustatyta kituose šios dalies punktuose.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktus ir juos išdėstyti taip: „7) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų teisinių paslaugų sutartims apmokėti išlaidoms, turėtoms pagal teisinių paslaugų sutartis;
8) politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų išlaidoms, turėtoms pagal politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugų sutartims apmokėti sutartis;“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-131
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje ribojant paslaugas galinčių teikti subjektų ratą taip pat turėtų būti nurodomi ne subjektai, su kuriais gali būti sudaromos sutartys, o subjektai, kurių teikiamomis paslaugomis leidžiama naudotis. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Politinių partijų, pretendentų, kandidatų, referendumo
iniciatorių, referendumo oponentų, visuomeninių rinkimų komitetų šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytos paslaugų sutartys gali būti sudaromos tik su Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiais, taip pat šiose valstybėse įsteigtais juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis arba jų padaliniais, išskyrus atvejus, kai ¼ ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne Lietuvos Respublikai, kitai Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei, šiose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams.
Paslaugų teikėjai, su politinėmis partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais sudarę šio straipsnio 4 dalies
gali pasitelkti tik šioje dalyje nurodytus asmenis.
Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytoms paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos buvo suteiktos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai Politinėms partijoms, pretendentams, kandidatams, referendumo iniciatoriams, referendumo oponentams, visuomeniniams rinkimų komitetams šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytas paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – nustatytos valstybės) piliečiai, taip pat nustatytose valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne nustatytai valstybei, ne nustatytose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams. Paslaugų teikėjai, su politinėmis partijomis, pretendentais, kandidatais, referendumo iniciatoriais, referendumo oponentais, visuomeniniais rinkimų komitetais sudarę sutartis šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, gali pasitelkti tik tokius pačius kaip ir jiems patiems keliamus reikalavimus atitinkančius subjektus. Šis reikalavimas taip pat taikomas šio straipsnio 4 dalies 7 ir
kampanijos laikotarpio pradžios, tačiau skirtos politinei kampanijai, teikėjams.“
14 straipsnio 9 dalies nuostatos diskutuotinos: 2.1.
Svarstytina, ar nereikėtų apibrėžti valstybių, kuriose gali būti įsteigti ir veikti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai. Tarptautinės kompanijos gali turėti platų pakankamai savarankiškų padalinių tinklą įvairiose valstybėse, įskaitant ir valstybes, kurių paslaugų teikėjų paslaugomis naudotis nebūtų leidžiama, o paslaugų gavimas iš tokių padalinių neatitiktų vertinamo projekto tikslų. Pritarti
pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 2
2018-09-131
ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso ne Lietuvos Respublikai, kitai Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei, šiose valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ir (ar) jų piliečiams“. Atkreipiame dėmesį, kad šio reikalavimo įgyvendinimas praktiškai gali būti neįmanomas arba neproporcingai sudėtingas. Kontroliuojantis subjektas turėtų dėl kiekvieno paslaugų teikėjo kreiptis į valstybės, kurioje teikėjas yra įsteigtas, atitinkamas institucijas ar tarnybas prašydamas pateikti jo dalyvių sąrašus, informacijos gavimas gali trukti pernelyg ilgą laikotarpį, viršijantį politinės kampanijos laikotarpį, be to, ne visose valstybėse tokia informacija gali būti atskleidžiama. Taip pat, pavyzdžiui, jei paslaugų teikėjo akcijos yra kotiruojamos biržoje, jų savininkų (taigi, ir dalyvių) skaičius gali būti itin didelis, jų kilmę ar pilietybę nustatyti gali būti neįmanoma, o ir patys akcijų turėtojai gali keistis per itin trumpą laiko tarpą. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio keičiamo įstatymo 14 straipsnį 10 dalimi: „10.
Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama, ar šio straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti sutartys sudarytos tik su šio straipsnio 9 dalyje nustatytais subjektais, reikalingus duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, padaliniai, valstybių narių piliečiai Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti valstybės, kurioje jie įsteigti arba turi buveinę, atitinkamo registro išrašą arba kompetentingos institucijos pažymą.“
2018-09-131
nurodant, kad paslaugų teikimui galima pasitelkti „tik šioje dalyje nurodytus asmenis“, nes šioje dalyje yra nurodomi ir Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių narių asmenys, ir šių organizacijų valstybių narių asmenys, turintys konkretų dalyvių požymį, ir ne šių organizacijų valstybių narių asmenys. Pritarti
pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 2
2018-09-131
apribojimas gauti paslaugas iš tam tikrų subjektų, tačiau nėra numatyta jokių šio apribojimo nesilaikymo pasekmių, nenumatytas šio apribojimo laikymosi kontrolės mechanizmas. Nepritarti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse yra reglamentuota bendra atsakomybė už išlaidų tvarkos pažeidimus ir už kitus finansavimo pažeidimus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-132 1,2 3.
Atsižvelgiant į Konstitucijoje bei Seimo statute numatytas įstatymo projekto pateikimo, svarstymo, priėmimo, pasirašymo ir įsigaliojimo procedūras bei jų terminus, projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įsigaliojimo data ir 2 straipsnyje nustatytas terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus tikslintini. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 lapkričio 7 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2018 m. rugsėjo 30 lapkričio
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2443(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Zenonas Streikus. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2443(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė