P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342
d. Nr. Vilnius 1. straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 5 punktu:
„ 5) Asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose (jei bent vienas iš tėvų buvo politinis kalinys ar tremtinys) pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą “. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
P rojekto
lyginamasis variantas
2019
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5) asmenys, gimę (įvaikinti):
a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje; b ) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas).“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nr. VIII-342
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas – suteikti ir pripažinti gimusiųjų temtyje statusą asmenims, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Gimusiųjų tremtyje statusas yra pripažintas 12 816 Lietuvos Respublikos piliečiams, bet 503 asmenims toks statusas nėra pripažintas, nes asmuo gimė jau pasibaigus tėvų reabilitavimo pažymėjimuose nurodytam represavimo laikotarpiui. Šiuo metu įstatymuose neatsižvelgiama į tai, kad 1954–1959 metais buvo taikomos papildomos priemonės, kurios apsunkino šių žmonių sugrįžimą (pavyzdžiui: A.Sniečkaus 1956 m. lapkričio 16 d. prašymas SSKP CK uždrausti apsigyventi Lietuvoje ir gretimose teritorijose
„teistiems už kontrrevoliucinius nusikaltimus“; 1957 m. sausio 14 d. SSRS MVD
sprendimas Kauną paskelbti „miestu su ypatingu pasų režimu“, kuriame draudžiama gyventi kalintiems „už kontrrevoliucinius nusikaltimus“ ir „už banditizmą“;
sugrįžti asmenims, jų neįrašant į jokias buvusių kalinių ar tremtinių bylas). Šiandien neatsižvelgiama į tai, kad Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo tremtinių bylų nagrinėjimo komisija darė viską, kad lietuviai iš tremties būtų paleidžiami lėčiausiai (kol 1958 m. jie sudarė trečdalį visų Sovietų Sąjungoje tremtyje likusių asmenų).
galėjo leisti tik marionetinė LSSSR Ministrų Taryba, kurios leidimą buvę tremtiniai ar politiniai kaliniai sunkiai begalėjo gauti. Įstatymo projekto uždavinys: atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sudaryti sąlygas gauti gimusiųjų temtyje statusą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme nėra numatyta, kad tremtiniams prilygintinais asmenimis pripažįstami tie, kurie yra gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tremtiniams būtų prilyginti ir tie asmenys, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Įstatymo projekto iniciatoriaus ir rengėjo nuomone, siūlomas įstatymo pakeitimas suteiktų teisę įgyti tremtinio statusą asmenims, kuriems toks statusas iki šiol nebuvo pripažintas, nes asmuo buvo gimęs jau pasibaigus tokio asmens tėvų reabilitavimo pažymėjimuose nurodytam represavimo laikotarpiui. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Nėra. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Išlaidos didės iki 300 tūkst eurų, bet dėl bendro nukentėjusių pensijų gavėjų skaičiaus mažėjimo – bendra suma nukentėjusių asmenų pensijoms – mažės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Tremtiniai, politiniai kaliniai, teisinis statusas, okupacija, nukentėję nuo 1939–1990 metų okupacijų. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio 2 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami „Asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose (jei bent vienas iš tėvų buvo politinis kalinys ar tremtinys) pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą
“. Šios dalies nuostatas siūlytina tobulinti:
Pirma, sąlyga, pagal kurią „<...> bent vienam iš tėvų buvo taikomi <...> kitokie suvaržymai <..>“ teisės požiūriu nėra tinkamai apibrėžta, gali būti įvairiai interpretuojama, todėl ją reikėtų tikslinti. Antra, aptariamo punkto formuluotėje „ dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ neaišku, kuris subjektas apibrėžtas žodžiu „jie“ - asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose ar jų tėvai (vienas iš tėvų) - buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai, todėl nuostata tikslintina ir šiuo aspektu. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančiame 5 punkte po žodžio
„asmenys“, taip pat po žodžio ir skyrybos ženklo „tremtinys)“ rašytinas
skyrybos ženklas „kablelis“. Ketvirta, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančios 5 punkto nuostatos (
išplėsti įvaikinimo atvejais; pavyzdžiui, po žodžio „gimę“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įvaikinti)“, o po žodžio „tėvų“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įtėvių)“.
Penkta, diskutuotina, ar siekiant projektu užsibrėžtų tikslų ( žr. aiškinamojo rašto 1 punktą), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį 5 punktą papildanti nuostata – „<...> suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“
„<...> arba dėl kurių jų grįžimas į Lietuvą buvo apsunkintas“. 2. Įstatymo projektą siūlytina papildyti 2 straipsniu ir jame nustatyti šio
įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai
rašytini atskiros eilutės centre;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime po skaičiaus „1“ reikėtų atsisakyti ženklelio – taško ir šio straipsnio vienintelės dalies numeracijos. 4 . Sutinkamai su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Jeigu įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų aptariamą įstatymą oficialiai paskelbus (t. y. nebūtų atsižvelgta į siūlymą nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį), kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-21 Nr. S-2018-6124 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP2442 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2442, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, Rūta Krasuckaitė atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio 2 dalį 5 punktu ir šio punkto a papunktyje nustatyti, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę (įvaikinti) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė kalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje. Šias nuostatas siūlytina tobulinti. Formuluotė „tuo metu“ suprantama kaip apibrėžianti vaiko gimimo ar įvaikinimo faktą (datą), o formuluotė „pasibaigė <...> laikas“ nurodo tęstinio pobūdžio veiksmą, todėl, siekiant tinkamai atriboti šiame papunktyje nurodytus vaikus ir įvaikius nuo asmenų, apibrėžtų keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, siūlytina nustatyti, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę (įvaikinti) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) kalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas buvo pasibaigęs iki vaiko gimimo ar įvaikinimo dienos . 2. Iš įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto 2019 m. balandžio 10 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr.
VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-2442)“ turinio neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto papunkčiuose tos pačios asmenų grupės apibrėžtos skirtingai („politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų )“, „ buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų “). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tremtiniais pripažįstami asmenys, <...> priversti išsikelti iš Lietuvos arba prievarta iškeldinti iš nuolatinės gyvenamosios vietos (ištremti) už Lietuvos ribų. Manytina, kad apibrėžiant tremtiniams prilygintus asmenis turėtų būti laikomasi analogiškos terminijos, antraip gali kilti normų praktinio taikymo problemų. 3. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje siūloma nustatyti, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę (įvaikinti) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įdarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas).“ Siūlomos nuostatos svarstytinos. Aptariamame papunktyje siūloma nustatyti sąlygų visetą, kurias įvykdyti gali būti sunku ar net neįmanoma, nes asmeniui reikės įrodinėti dalykus, kurie buvo jam gimus ar jį įvaikinus, taigi, galimai kurių jis dėl amžiaus negali žinoti ar prisiminti.
Šiame papunktyje nurodytos sąlygos, kurias asmuo turės įvykdyti: 1) įrodyti, kad buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą; 2) įrodyti, kad buvo ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įdarbinimas Lietuvoje; 3) įrodyti priežastinį ryšį , kad dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą; 4) šias aplinkybes asmenys turi pagrįsti dokumentais. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje siūloma nustatyti alternatyvią taisyklę, pagal kurią, jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
nustato juridinę reikšmę turinčius faktus remdamasis įrodymais, patvirtinančiais juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl nuostata, pagal kurią, jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas
“, teisės požiūriu suformuluota netinkamai. 4. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunkčio nuostata
„<...> kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba
turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje“ teisės požiūriu nepriimtina, nes nustačius tokią normą juridinę reikšmę turintis faktas būtų įrodytas įrodymų nebuvimu.
Siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunkčio nuostatą „kai nėra archyvinių įrodymų , kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų
(įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje“ ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunkčio nuostatas, apibrėžiančias tremtiniui prilyginto asmens statusui įgyti reikalingus įrodymus bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taisykles, apibendrinti ir suformuluoti atsižvelgiant į juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taisykles. Tobulinant šias nuostatas siūlytina atsisakyti formuluotės „bendrosios kompetencijos“ ir „sprendimu“, nes nagrinėjamų bylų žinybingumo nustatymas ar teismo procesinių dokumentų apibrėžimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a papunktyje nėra nustatytas 6 metų ar kitoms politinių kalinių ar tremtinių buvimo tremtyje (arba už Lietuvos ribų) terminas iki kurio pabaigos nustatyti suvaržymai grįžti į Lietuvą yra pagrindu nustatyti tremtiniui prilyginto asmens statusą. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodžiai
rašytini atskiros eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Arvydas Anušauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai Jadvyga Andriuškevičiūtė ir Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-08-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio 2 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami „Asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose (jei bent vienas iš tėvų buvo politinis kalinys ar tremtinys) pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą “. Šios dalies nuostatas siūlytina tobulinti:
Pirma, sąlyga, pagal kurią „<...> bent vienam iš tėvų buvo taikomi <...> kitokie suvaržymai <..>“ teisės požiūriu nėra tinkamai apibrėžta, gali būti įvairiai interpretuojama, todėl ją reikėtų tikslinti.
Antra, aptariamo punkto formuluotėje „ dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ neaišku, kuris subjektas apibrėžtas žodžiu „jie“ - asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose ar jų tėvai (vienas iš tėvų) - buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai, todėl nuostata tikslintina ir šiuo aspektu. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančiame 5 punkte po žodžio
„asmenys“, taip pat po žodžio ir skyrybos ženklo „tremtinys)“ rašytinas
skyrybos ženklas „kablelis“. Ketvirta, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančios 5 punkto nuostatos (
išplėsti įvaikinimo atvejais; pavyzdžiui, po žodžio „gimę“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įvaikinti)“, o po žodžio „tėvų“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įtėvių)“. Penkta, diskutuotina, ar siekiant projektu užsibrėžtų tikslų ( žr. aiškinamojo rašto 1 punktą), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį 5 punktą papildanti nuostata – „<...> suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ – neturėtų būti patikslinta, išplečiant ją atvejais, dėl kurių atitinkamiems asmenims grįžimas į Lietuvą buvo ne absoliučiai uždraustas, bet apsunkintas (apribotas) . Pavyzdžiui, po cituojamos nuostatos „<...> suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ galėtų būti įrašyti žodžiai
Įstatymo projektą siūlytina papildyti 2 straipsniu ir jame nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį. Pritarti
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai
rašytini atskiros eilutės centre;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime po skaičiaus „1“ reikėtų atsisakyti ženklelio – taško ir šio straipsnio vienintelės dalies numeracijos. Pritarti
4. Sutinkamai su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Jeigu įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų aptariamą įstatymą oficialiai paskelbus (t. y. nebūtų atsižvelgta į siūlymą nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį), kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
paprašyta Vyriausybės nuomonės
departamentas 2018-08-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2442, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Gražina Bozienė Laba diena, Jums rašo Bozienė (Sulžickaitė) Gražina iš Alytaus m. Esu tremtinių vaikas, gimusi Sibire, bet negavusi tremtinio statuso.
Aktyviai dalyvauju tremtinių bei politinių kalinių visuomeninėje veikloje, todėl pritariu Seimo nario A, Anušausko įstatymo projekto papildymui (XIII-2442),kad tremtinio statusas būtų suteiktas ir tiems ,kurie gimė tremtyje, bet dėl tam tikrų apribojimų ,jų tėvai negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Tai skaudžiai liečia ir mano šeimą. Mano tėvai į Sibirą buvo ištremti 1948m.,reabilitacijos pažymą gavo 1957m.,bet į Lietuvą galėjo sugrįžti tik 1962m. Tremtyje gimę ir mes trys seserys -1955m. ,1957m., ir aš -1958m.Abi mano seserys tremtinio statusą gavo, o mano prašymą atmetė Alytaus miesto savivaldybė. Kaip mano tėvai, su trims mažais vaikais galėjo grįžti? Ir kuo aš kitokia ,nei mano seserys. Su panašia situacija, manau susiduria šimtai tremtyje gimusių vaikų. Dabar matydama, kaip vyresnio amžiaus tremtinių skaičius mažėja, mes tremtinių vaikai norime nepamiršti tų įvykių svarbos Lietuvos istorijai. Manau šį įstatymo projektą patvirtindami, Jūs padarysite tai, ko laukė šimtai tremtinių vaikų laisvoje Lietuvoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
:
pagrindiniam komitetui patobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Navickas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-03-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Kęstutis Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-08-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio 2 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami „Asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose (jei bent vienas iš tėvų buvo politinis kalinys ar tremtinys) pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą “. Šios dalies nuostatas siūlytina tobulinti:
Pirma, sąlyga, pagal kurią „<...> bent vienam iš tėvų buvo taikomi <...> kitokie suvaržymai <..>“ teisės požiūriu nėra tinkamai apibrėžta, gali būti įvairiai interpretuojama, todėl ją reikėtų tikslinti. Antra, aptariamo punkto formuluotėje „ dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ neaišku, kuris subjektas apibrėžtas žodžiu „jie“ - asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose ar jų tėvai (vienas iš tėvų) - buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai, todėl nuostata tikslintina ir šiuo aspektu.
Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančiame 5 punkte po žodžio
„asmenys“, taip pat po žodžio ir skyrybos ženklo „tremtinys)“ rašytinas
skyrybos ženklas „kablelis“. Ketvirta, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančios 5 punkto nuostatos (
išplėsti įvaikinimo atvejais; pavyzdžiui, po žodžio „gimę“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įvaikinti)“, o po žodžio „tėvų“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įtėvių)“. Penkta, diskutuotina, ar siekiant projektu užsibrėžtų tikslų ( žr. aiškinamojo rašto 1 punktą), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį 5 punktą papildanti nuostata – „<...> suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ – neturėtų būti patikslinta, išplečiant ją atvejais, dėl kurių atitinkamiems asmenims grįžimas į Lietuvą buvo ne absoliučiai uždraustas, bet apsunkintas (apribotas) . Pavyzdžiui, po cituojamos nuostatos „<...> suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ galėtų būti įrašyti žodžiai – „<...> arba dėl kurių jų grįžimas į Lietuvą buvo apsunkintas“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai
rašytini atskiros eilutės centre;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime po skaičiaus „1“ reikėtų atsisakyti ženklelio – taško ir šio straipsnio vienintelės dalies numeracijos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-08-274 . Sutinkamai su Seimo Statuto 145 straipsnio reikalavimais, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Jeigu įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų aptariamą įstatymą oficialiai paskelbus (t. y. nebūtų atsižvelgta į siūlymą nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį), kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
2018-08-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2442, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Gražina Bozienė Laba diena, Jums rašo Bozienė (Sulžickaitė) Gražina iš Alytaus m.
Esu tremtinių vaikas, gimusi Sibire, bet negavusi tremtinio statuso. Aktyviai dalyvauju tremtinių bei politinių kalinių visuomeninėje veikloje, todėl pritariu Seimo nario A, Anušausko įstatymo projekto papildymui (XIII-2442),kad tremtinio statusas būtų suteiktas ir tiems ,kurie gimė tremtyje, bet dėl tam tikrų apribojimų ,jų tėvai negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Tai skaudžiai liečia ir mano šeimą. Mano tėvai į Sibirą buvo ištremti 1948m.,reabilitacijos pažymą gavo 1957m.,bet į Lietuvą galėjo sugrįžti tik 1962m. Tremtyje gimę ir mes trys seserys -1955m. ,1957m., ir aš -1958m.Abi mano seserys tremtinio statusą gavo, o mano prašymą atmetė Alytaus miesto savivaldybė. Kaip mano tėvai, su trims mažais vaikais galėjo grįžti? Ir kuo aš kitokia ,nei mano seserys. Su panašia situacija, manau susiduria šimtai tremtyje gimusių vaikų. Dabar matydama, kaip vyresnio amžiaus tremtinių skaičius mažėja, mes tremtinių vaikai norime nepamiršti tų įvykių svarbos Lietuvos istorijai. Manau šį įstatymo projektą patvirtindami, Jūs padarysite tai, ko laukė šimtai tremtinių vaikų laisvoje Lietuvoje. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-12-05 Nutarimas Nr. 1217 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SV‑S-909
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2442 (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projektą pagal šias pastabas:
įstatymo projektą – nustatyti, kokie administraciniai ir kiti suvaržymai yra laikytini priežastimis, dėl kurių asmenys negalėjo grįžti į Lietuvą arba jų sugrįžimas į Lietuvą buvo apsunkintas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, sistemiškai įvertinus Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4–6 punktus, 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, tremties pabaiga laikoma data, nuo kurios asmeniui po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įvaikinimu įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims sukuriamos tokios pat tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę ir įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.227 straipsnis), siūlytina įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio
kalinių ar tremtinių šeimose gimusiems (įvaikintiems) vaikams pripažinus tremtinio teisinį statusą, jie įgytų teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuomone, tokių asmenų gali būti iki 1 000, todėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms šiems asmenims mokėti per metus reikėtų iki 800 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nėra numatytos reikalingos lėšos įstatymo projektui įgyvendinti, siūlytina nustatyti įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Pritarti. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Iš esmės pritarti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2442 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Juozas Varžgalys, Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-04-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
T. Tomilinas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V.Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: A. Anušauskas – Seimo narys, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja, G. Šidlauskas – Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-08-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnio 2 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami „Asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose (jei bent vienas iš tėvų buvo politinis kalinys ar tremtinys) pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą “. Šios dalies nuostatas siūlytina tobulinti:
Pirma, sąlyga, pagal kurią „<...> bent vienam iš tėvų buvo taikomi <...> kitokie suvaržymai <..>“ teisės požiūriu nėra tinkamai apibrėžta, gali būti įvairiai interpretuojama, todėl ją reikėtų tikslinti.
Antra, aptariamo punkto formuluotėje „ dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ neaišku, kuris subjektas apibrėžtas žodžiu „jie“ - asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose ar jų tėvai (vienas iš tėvų) - buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai, todėl nuostata tikslintina ir šiuo aspektu. Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančiame 5 punkte po žodžio
„asmenys“, taip pat po žodžio ir skyrybos ženklo „tremtinys)“ rašytinas
skyrybos ženklas „kablelis“. Ketvirta, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančios 5 punkto nuostatos (
išplėsti įvaikinimo atvejais; pavyzdžiui, po žodžio „gimę“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įvaikinti)“, o po žodžio „tėvų“ rašyti žodį skliausteliuose – „(įtėvių)“. Penkta, diskutuotina, ar siekiant projektu užsibrėžtų tikslų ( žr. aiškinamojo rašto 1 punktą), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį 5 punktą papildanti nuostata – „<...> suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ – neturėtų būti patikslinta, išplečiant ją atvejais, dėl kurių atitinkamiems asmenims grįžimas į Lietuvą buvo ne absoliučiai uždraustas, bet apsunkintas (apribotas) . Pavyzdžiui, po cituojamos nuostatos
„<...> suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą“ galėtų
būti įrašyti žodžiai – „<...> arba dėl kurių jų grįžimas į Lietuvą buvo apsunkintas“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-08-27 3.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodžiai
rašytini atskiros eilutės centre;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime po skaičiaus „1“ reikėtų atsisakyti ženklelio – taško ir šio straipsnio vienintelės dalies numeracijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Jeigu įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų aptariamą įstatymą oficialiai paskelbus (t. y. nebūtų atsižvelgta į siūlymą nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingą laikotarpį), kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
nutarimas Nr. 1217
departamentas 2018-08-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2442, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Laba diena, Jums rašo Bozienė (Sulžickaitė) Gražina iš Alytaus m. Esu tremtinių vaikas, gimusi Sibire, bet negavusi tremtinio statuso. Aktyviai dalyvauju tremtinių bei politinių kalinių visuomeninėje veikloje, todėl pritariu Seimo nario A, Anušausko įstatymo projekto papildymui (XIII-2442),kad tremtinio statusas būtų suteiktas ir tiems ,kurie gimė tremtyje, bet dėl tam tikrų apribojimų ,jų tėvai negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Tai skaudžiai liečia ir mano šeimą. Mano tėvai į Sibirą buvo ištremti 1948m.,reabilitacijos pažymą gavo 1957m.,bet į Lietuvą galėjo sugrįžti tik 1962m. Tremtyje gimę ir mes trys seserys -1955m. ,1957m., ir aš -1958m.Abi mano seserys tremtinio statusą gavo, o mano prašymą atmetė Alytaus miesto savivaldybė. Kaip mano tėvai, su trims mažais vaikais galėjo grįžti? Ir kuo aš kitokia ,nei mano seserys. Su panašia situacija, manau susiduria šimtai tremtyje gimusių vaikų. Dabar matydama, kaip vyresnio amžiaus tremtinių skaičius mažėja, mes tremtinių vaikai norime nepamiršti tų įvykių svarbos Lietuvos istorijai. Manau šį įstatymo projektą patvirtindami, Jūs padarysite tai, ko laukė šimtai tremtinių vaikų laisvoje Lietuvoje. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2018-12-05 Nutarimas Nr. 1217 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SV‑S-909
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-2442 (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projektą pagal šias pastabas:
įstatymo projektą – nustatyti, kokie administraciniai ir kiti suvaržymai yra laikytini priežastimis, dėl kurių asmenys negalėjo grįžti į Lietuvą arba jų sugrįžimas į Lietuvą buvo apsunkintas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, sistemiškai įvertinus Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4–6 punktus, 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, tremties pabaiga laikoma data, nuo kurios asmeniui po tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įvaikinimu įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims sukuriamos tokios pat tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę ir įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.227 straipsnis), siūlytina įstatymo projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildančią 5 punkto nuostatą išplėsti įvaikinimo atvejais. 3. Politinių kalinių ar tremtinių šeimose gimusiems (įvaikintiems) vaikams pripažinus tremtinio teisinį statusą, jie įgytų teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuomone, tokių asmenų gali būti iki 1 000, todėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms šiems asmenims mokėti per metus reikėtų iki 800 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nėra numatytos reikalingos lėšos įstatymo projektui įgyvendinti, siūlytina nustatyti įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Pritarti. 6.
6Seimo paskirtų papildomų Komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2018-10-19 iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2442 ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 2. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija 2018-12-19 iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. 342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui NR.XIIIP-2442 ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-03-20 Pritarti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2442 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams bei Komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2019-04-101 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr.1, siūlome tikslinti 1 straipsnio formuluotę ir 1 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Siūlome 1 straipsnį patikslinti ir jį išdėstyti taip:
Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5 ) Asmenys gimę politinių kalinių ar tremtinių šeimose (jei bent vienas iš tėvų buvo politinis kalinys ar tremtinys) pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių jie negalėjo sugrįžti į Lietuvą “. „5) asmenys, gimę (įvaikinti):
a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje; b ) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas).“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-04-10 2N Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nėra numatytos reikalingos lėšos įstatymo projektui įgyvendinti, siūlytina nustatyti įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0, susilaikė –2. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas S RDK biuro patarėja Ieva Kuodienė