Projekto Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas ir papildymas Papildyti Įstatymo 4 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius gaminti ir tiekti rinkai draudžiama.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
sunaudoti reikia iki 2019 m. gruodžio 31 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į taršos aplinkai grėsmę, ypatingą dėmesį skiriant aerobiškai skaidžių pirkinių maišelių keliamą pavojų, kuris, įvertinus per greitesnio suirimo prizmę, aplinkai galimai padaro daug daugiau žalos. Projekto rengimą paskatino ir tai, jog Europos Komisija išreiškė susirūpinimą dėl deklaruojamo aerobiškai skaidaus plastiko biologinio skaidymosi poveikio aplinkai, ypač jūros aplinkai, taip iškeliant klausimą apie jo didesnę nei kitų plastikų žalą. Negana to, užprogramuotas aerobiškai skaidaus plastiko skilimas plastiko atliekų srautuose veikiant oksidatoriams gali turėti neigiamą poveikį plastiko perdirbimui, nes pramonė šiuo metu neturi būdų šiam plastikui identifikuoti. Šis plastikas trukdo ir kompostavimo procesui, o sąvartynuose, kur skilimo procesas vyksta anaerobinėmis sąlygomis, jis visiškai nesuyra. Dar didesne problema gali būti laikomas šio plastiko irimas jūroje: pirminio irimo proceso metu suskilęs į daugybę mikrodalelių, šis plastikas jūros ekosistemai padaro daugiausiai žalos, nes patenka į jūrinės gyvūnijos mitybos grandinės schemą. Įvertinus šiuos aspektus, atliktos studijos išvadose skelbiama, kad nėra patikimų įrodymų, galinčių pagrįsti teiginius dėl tariamos aerobiškai skaidaus plastiko naudos. Neginčytina, kad aerobiškai skaidus plastikas, įskaitant plastikinius pirkinių maišelius, atviroje aplinkoje gali suirti greičiau nei įprastinis plastikas. Tačiau nėra įrodymų, kad vėliau atviroje aplinkoje, sąvartynuose, o ypač jūros aplinkoje, jis visiškai biologiškai suirs per pagrįstą laikotarpį.
Dėl šios priežasties, daugybė mokslininkų, tarptautinių ir vyriausybinių institucijų, bandymų laboratorijų, plastiko gamintojų prekybos asociacijų, perdirbėjų ir kitų šios pramonės ekspertų priėjo išvadą, kad aerobiškai skaidus plastikas nėra aplinkai draugiškas sprendimas, bei nėra tinkamas naudoti ilgą laiką, perdirbti ar kompostuoti. Kyla didelė rizika, kad į daleles suskilęs plastikas nebus visiškai biologiškai suskaidytas, ir dėl to aplinkoje, ypač jūros aplinkoje, dar greičiau kaupsis mikroplastiko pavidalu. Mikroplastikas jau seniai pripažįstamas kaip visuotinė problema, kuriai spręsti reikia skubių priemonių. Nesant patikimų naudos aplinkai įrodymų, kylant vis daugiau abejonių ir pavojaus signalų, vyraujant gana prieštaringiems įrodymas ir vartotoją klaidinantiems teiginiams apie aerobiškai skaidaus plastiko skilimą, galima pagrįstai kalbėti apie grėsmę, kylančią dėl netinkamos šiukšlinimo elgsenos susiformavimo ir didėjančios aplinkos taršos. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija Parlamentui teiktoje ataskaitoje pateikė rekomendaciją apsvarstyti visoje ES galimas taikyti priemones, orientuotas į aerobiškai skaidaus plastiko naudojimo ribojimą. Šio įstatymo tikslas, sprendžiant taršos plastikais mažinimo problemą, yra pirmiausiai pradėti nuo labiausiai taršių plastikų, trikdančių kitų plastikų perdirbimą ir kitokį tvarkymą, bei kovoti su klaidingai formuojamu vartotojų ekologiniu sąmoningumu, galinčiu padaryti daug daugiau žalos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3.
reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nedraudžia naudoti aerobiškai skaidaus plastiko maišelių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiama sumažinti aplinkos taršą aplinkai pavojingomis medžiagomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimas nesudarys papildomos finansinės naštos ar nuostolių, juo labiau, kad numatoma vienerių metų galimybė leisti sunaudoti rinkoje esančius aerobiškai skaidžius plastikinius maišelius. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galio Aplinkos ministerijai pavesti peržiūrėti ir pakoreguoti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Aplinkos ministerijai pavesti koreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės
dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Remtasi Europos Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai argumentais ir pateiktomis išvadomis bei rekomendacijomis. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pakuotės“, „pakuočių atliekos“, „aerobiškai
skaidus plastikas“, „mikroplastikas“, „aplinkos tarša“, „plastikinių maišelių ribojimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-03 Nr. S-2018-5968 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 4 straipsnio papildymo įstatymo projektO NR. XIIIP-2424 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2424 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas. Pažymėtina, kad priemonės mažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą yra reglamentuotos Direktyvoje 94/62/EB[1], kurios tikslas yra suderinti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo nacionalines priemones ir užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, kartu užtikrinant vidaus rinkos funkcionavimą ir siekiant išvengti prekybos kliūčių bei konkurencijos iškraipymo ir apribojimo Europos Sąjungoje (Direktyvos 94/62/EB 1 straipsnio 1 dalis). Direktyvos 94/62/EB nuostatomis įtvirtinama galimybė valstybėms narėms imtis tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, nacionalinės programos, gamintojo atsakomybės sistemos, naudojamo kiekio mažinimai ar ekonominės priemonės kaip apmokestinimas ir pan. Tačiau Direktyva 94/62/EB tiesiogiai nėra įtvirtintos nuostatos, leidžiančios valstybėms narėms drausti tam tikrų rūšių pakuočių gamybą ar teikimą rinkai.
Todėl manytina, kad tokio pobūdžio laisvo prekių judėjimo ribojimai turėtų būti vertinami pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį ir būtų galimi tik tokiu atveju, jei jie yra pateisinami, pavyzdžiui, visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos sumetimais, ir yra proporcingi (tinkami ir būtini pasiekti priemone siekiamus tikslus). Vis dėlto, pažymėtina, kad reikėtų įvertinti, ar tikrai tikslinga imtis tokios ribojančios priemonės, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje planuojama, remiantis 2018 m. sausio 16 d. Europos Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai (dokumentas Nr. C(2018) 35), imtis teisėkūros procedūros pagal Direktyvos 94/62/EB 20a straipsnio 2 dalį siekiant apriboti aerobiškai skaidaus plastiko naudojimą Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos lygiu priėmus tokio pobūdžio teisės aktą, galimai reikės imtis priemonių keisti nacionalinį reglamentavimą, kurį siekiama įtvirtinti šiuo Įstatymo projektu. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta imtis šios Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti ribojančios priemonės, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šį Įstatymo projektą kaip techninį reglamentą reikėtų notifikuoti Europos Komisijai ir valstybėms narėms vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535[2] 5 straipsniu ir jį perkeliančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ (toliau
617) iki jo priėmimo. Notifikavus Įstatymo projektą jo priėmimas turės būti atidėtas 3 mėnesiams nuo pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos arba ilgiau, priklausomai nuo to, ar Europos Komisija ir valstybės narės pateiks išsamią nuomonę dėl to, kad projektas gali trukdyti laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje, ar informaciją apie planuojamą rengti ar esamą Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvą tuo pačiu klausimu (pagal Nutarimo Nr. 617 15 punkto nuostatas). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852 (OL 2018, L 150, p. 141). [2] 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1).